Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2013-11-13 · Administracinė byla Nr. A-502-1094-13

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2011-07-22Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2011-12-16Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  3. Ik-856-473/2012Sprendimas · 2012-12-27Regionų apygardos administracinis teismas
  4. ApeliacijaNutartis · 2013-11-13Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  5. Pirmoji instancijaSprendimas · 2014-03-14Regionų apygardos administracinis teismas
  6. P-552-90-14Nutartis · 2014-12-03Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-11-13
Bylos Nr.
A-502-1094-13
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00995-2011-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Dalia Višinskienė (pirm.), Laimutis Alechnavičius, Artūras Drigotas (pran.)
Atsakovas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės
Pareiškėjas
Z. L.
Trečiasis asmuo
Lietuvos Respublikos finansų ministerijai
Kategorijos
  • 6.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 6.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A502-1094/2013Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00995-2011-0Procesinio sprendimo kategorijos: 6.3.1; 6.6.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. lapkričio 13 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje apeliacine tvarka rašytinio proceso būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kuriai atstovauja Nacionalinė teismų administracija, Nacionalinės teismų administracijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Z. L. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kuriai atstovauja Nacionalinė teismų administracija, Nacionalinei teismų administracijai, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Radviliškio skyriaus teisių perėmėjas), trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos finansų ministerijai dėl neišmokėtos pensijos dalies priteisimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas Z. L. (toliau – ir pareiškėjas) 2011 m. gegužės 2 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (I t., b. l. 1–2), kuriame prašė: 1) priteisti iš atsakovų Nacionalinės teismų administracijos (toliau – ir NTA) direktoriaus 2009 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. 9FB-49-(4.46) „Dėl teisėjų valstybinės pensijos skyrimo Z. L.“ (toliau – ir 2009 m. lapkričio 24 d. įsakymas) ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) Radviliškio skyriaus vedėjo sprendimais paskirtos ir neišmokėtos teisėjų valstybinės pensijos ir valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos (toliau – ir senatvės pensija) dalis; 2) įpareigoti atsakovus ateityje mokėti kas mėnesį pareiškėjui paskirtą teisėjų valstybinę ir senatvės pensiją.

Pareiškėjas paaiškino, kad 2009 m. lapkričio 24 d. NTA direktoriaus įsakymu Nr. 9FB-49-(4.46) jam nuo 2009 m. lapkričio 6 d. buvo paskirta 2219,92 Lt teisėjų valstybinė pensija, tačiau nuo 2010 m. sausio 1 d. mokama tik 499,14 Lt teisėjo valstybinė pensija, kadangi pareiškėjas yra dirbantis pensininkas, ir jam taikomi teisės aktai, numatantys pensijų mažinimą valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai. Pareiškėjo nuomone, negalima nustatyti tokio gaunamos pensijos mažinimo teisinio mechanizmo, pagal kurį asmenims, dirbantiems tam tikrą darbą ar užsiimantiems tam tikru verslu, paskirta ir mokama pensija dėl to būtų mažinama didesniu mastu negu tiems asmenims, kurie nedirba jokio darbo ir nesiverčia jokiu verslu. Tokiu atveju, ypač nenustačius sumažintų valstybinių pensijų grąžinimo mechanizmo, yra pažeidžiami Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 14 straipsnio reikalavimai (diskriminacijos draudimas) ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 23 straipsnio nuostata, įtvirtinanti nuosavybės neliečiamumą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2010 m. birželio 29 d. nutarimu pripažino, kad toks teisėjų valstybinių pensijų mažinimas prieštarauja Konstitucijai ir konstituciniam teisinės valstybės principui, kad Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas (toliau – ir Laikinasis įstatymas), kuriame nenumatytas pensijų kompensavimo mechanizmas, prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui.

Atsakovas ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, atstovas Nacionalinė teismų administracija su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Atsiliepime į skundą (I t., b. l. 55–57) paaiškino, kad nuo 2010 m. spalio 1 d. teisėjų valstybinė pensija pareiškėjui buvo apskaičiuota pagal Laikinojo įstatymo 2 priede nurodytą koeficiento, taikomo apskaičiuojant valstybinių socialinio draudimo senatvės ir ištarnauto laiko pensijų, valstybinių pensijų, rentų ir kompensacijų dalį, mokamą asmenims, turintiems draudžiamųjų pajamų, apskaičiavimo formulę. Konstitucinis Teismas 2010 m. birželio 29 d. nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 5, 6 straipsnių, Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies (2009 m. gruodžio 8 d. redakcija), Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 16 straipsnio 4 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pripažino, kad Laikinojo įstatymo 16 straipsnio 4 dalis ta apimtimi, kuria Lietuvos Respublikos Vyriausybei nėra siūloma parengti ir patvirtinti dideliu mastu sumažintų valstybinių pensijų kompensavimo tvarkos aprašą, prieštarauja Konstitucijos 23, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui. 2010 m. lapkričio 16 d. oficialiai paskelbus minėtą Konstitucinio Teismo nutarimą ir iki šios dienos nenustačius naujo teisinio reguliavimo, atsakovas neturi teisinių galimybių kompensuoti, skirti, mokėti ir/ar perskaičiuoti tokios valstybinės pensijos, kuri atitiktų Konstitucijoje įtvirtintus principus. Paskirta teisėjo valstybinė pensija pareiškėjui bus perskaičiuota, kai bus pašalinti Konstitucinio Teismo konstatuoti teisėjų valstybinės pensijos apskaičiavimo ir mokėjimo teisinio reguliavimo trūkumai ir priimti teisėjų valstybinių pensijų skyrimą ir mokėjimą reglamentuojantys teisės aktų pakeitimai.

Šalies argumentai

Atsakovai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir VSDFV Radviliškio skyrius (teisių perėmėjas – VSDFV Šiaulių skyrius) su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Atsiliepimuose į skundą (I t., b. l. 71–74, 90–91) paaiškino, kad pareiškėjui nuo 2009 m. liepos 1 d. paskirta 1503,56 Lt dydžio valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija viršijo 650 Lt, todėl, vadovaujantis Laikinojo įstatymo nurodyta tvarka, nuo 2010 m. sausio 1 d. pareiškėjui perskaičiuota pensija yra 1342,10 Lt dydžio. Pareiškėjas nuo 2010 m. sausio mėnesio yra draudžiamas privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu, nes pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 punktą vykdo individualią advokato veiklą. Todėl vadovaujantis minėta Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies nuostata, jam nuo 2010 m. sausio 1 d. yra mokama 615,60 Lt dydžio valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos dalis (432 Lt pagrindinė pensijos dalis ir 183,60 Lt priedas už 17 m. stažą, viršijantį 30 m.). Sprendimų dėl pareiškėjui paskirtos pensijos sumažinimo priėmimo metu atsakovas vadovavosi galiojančias teisės aktais, todėl jo veiksmai buvo teisėti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos finansų ministerija atsiliepime į skundą (I t., b. l. 61–62) prašė dėl pareiškėjo skundo priimti sprendimą teismo nuožiūra.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. spalio 24 d. nutartimi (I t., b. l. 103–106) administracinę bylą sustabdė iki Lietuvos Respublikos Konstituciniame Teisme bus išnagrinėta byla Nr. 128/2010.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 11 d. nutartimi (I t., b. l. 141) administracinė byla atnaujinta.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs bylą, 2012 m. gruodžio 27 d. sprendimu (I t., b. l. 168–172) pareiškėjo Z. L. skundą patenkino, tai yra: priteisė Z. L. iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 8 717 Lt ir iš Lietuvos valstybės 4 8741,43 Lt; įpareigojo Nacionalinę teismų administraciją mokėti Z. L. 2 219,92 Lt teisėjų valstybinę pensiją.

Nagrinėdamas bylą, teismas atsižvelgė į Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų, kuriomis reguliuojamas pensijų perskaičiavimas ir mokėjimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, kuris buvo oficialiai paskelbtas ir įsigaliojo 2012 m. rugsėjo 21 d. Vertino, kad nors tuo metu, kai pareiškėjui buvo mokama sumažinta senatvės pensija, dar nebuvo priimtas Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimas, tai nepaneigia pareiškėjo teisės į neišmokėtos pensijos priteisimą. Remdamasis Konstitucinio teismo išvadomis, sprendė, jog pareiškėjui, kaip dirbančiam pensininkui, pensija pagal Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį buvo ribojama neteisėtai, todėl ši jo pažeista teisė turi būti ginama. Iš byloje pateiktos VSDFV Vilniaus skyriaus pažymos (I t., b. l. 20–21) teismas nustatė, kad pareiškėjui apribotos pensijos dydis už laikotarpį nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2011 m. gruodžio mėn. sudaro 8 717 Lt (I t., b. l. 164–165), todėl ši neišmokėta senatvės pensijos dalis priteisiama pareiškėjui. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros įstatymo 3 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 40 straipsnio 1 dalies nuostatoms, teismas sprendė, kad pareiškėjui neteisėtai neišmokėtą valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos dalį turi išmokėti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba.

Teismas taip pat atsižvelgė į Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 5, 6 straipsnių, Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies (2009 m. gruodžio 8 d. redakcija), Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 16 straipsnio 4 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, kuris buvo paskelbtas 2010 m. lapkričio 16 d. Nustatė, kad pareiškėjui Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2009 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. 9FB-49-(4.46) nuo 2009 m. lapkričio 6 d. paskirta 2 219,92 Lt teisėjų valstybinė pensija, todėl, įvertinęs Konstitucinio Teismo išvadas, teismas sprendė, jog ši paskirta teisėjų valstybinė pensija ir turi būti mokama pareiškėjui. Atsižvelgdamas į tai, kad teisėjų valstybinė pensija pareiškėjui buvo ribojama neteisėtai, pažymėjo, jog ši jo pažeista teisė turi būti ginama. Iš byloje pateiktos Nacionalinės teismų administracijos pažymos (I t., b. l. 144–145) teismas nustatė, kad pareiškėjui apribotos pensijos dydis už laikotarpį nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2012 m. rugpjūčio mėn. sudaro 48 741,43 Lt ((2 219,92 x 33) – (10 224,28+14 291,65) = 48 741,43). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. liepos 23 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-2747/2012 pažymėjo, kad teisėjų valstybinės pensijos dalis iki Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo 2010 m. lapkričio 16 d. buvo neišmokėta ne dėl NTA kaltės, nes ši teisėtai taikė iki 2010 m. lapkričio 16 d. galiojusias Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo normas, kurios vėliau įsigaliojusiu Konstitucinio Teismo nutarimu buvo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai. Atsižvelgęs į tai, teismas darė išvadą, kad šiuo atveju neišmokėta teisėjų valstybinės pensijos dalis (48 741,43 Lt) priteistina iš Lietuvos valstybės, o atsakovas Nacionalinė teismų administracija įpareigotina kas mėnesį mokėti pareiškėjui jam paskirtą 2 219,92 Lt teisėjų valstybinę pensiją.

III.

Atsakovas ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovui Lietuvos Respublikos Vyriausybei, atstovaujanti Nacionalinė teismų administracija apeliaciniu skundu (I t., b. l. 184–186) prašo: 1) panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą; 2) atidėti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 27 d. sprendimo vykdymą vieneriems metams nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos.

Apeliacinis skundas grindžiamas NTA pozicija, išdėstyta pirmosios instancijos teismui, taip pat šiais papildomais argumentais:

2010 m. lapkričio 16 d. oficialiai paskelbus Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimą ir iki šios dienos nesant naujo teisinio reguliavimo, t. y. įstatymų leidėjui nepašalinus po Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo atsiradusių lacunae legis, Nacionalinė teismų administracija neturi galimybių skirti, mokėti ir (ar) perskaičiuoti tokių valstybinių pensijų, kurios atitiktų Konstitucijoje įtvirtintus principus. Atsakovas neneigia pareiškėjo teisės gauti teisėjų valstybinę pensiją, tačiau, kol nėra Konstituciją atitinkančio teisėjų pensinio aprūpinimo teisinio reglamentavimo, t. y. kol nėra teisės aktais nustatyta, kaip turėtų būti skaičiuojamos ir perskaičiuojamos pensijos, taip pat kol nėra atitinkamo finansavimo, Nacionalinė teismų administracija negali perskaičiuoti ir mokėti tokio dydžio teisėjų valstybinės pensijos, kokios pareiškėjas prašo.Nacionalinės teismų administracijos direktorius 2012 m. spalio 18 d. priėmė įsakymą Nr. 9FB-23-(4.46) „Dėl teisėjų valstybinių pensijų“, kuriuo nurodė nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. iki bus priimti įstatymų pakeitimai, atitinkantys Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarime įtvirtintus teisėjų valstybinių pensijų apskaičiavimo principus, ir užtikrintas finansavimas, teisėjų valstybines pensijas skaičiuoti ir mokėti, atsižvelgiant į teisėjų valstybinių pensijų skaičiavimo principus ir ribojimus pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėjų valstybinių pensijų įstatymo, Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo nuostatas bei 2012 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų 3 straipsnio pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5, 8 straipsnių ir 2 priedo pripažinimo netekusiais galios įstatymo nuostatas.Pareiškėjui paskirta teisėjo valstybinė pensija dar kartą bus perskaičiuota, kai bus pašalinti Konstitucinio Teismo konstatuoti teisėjų valstybinės pensijos apskaičiavimo ir mokėjimo teisinio reguliavimo trūkumai ir priimti teisėjų valstybinių pensijų skyrimą ir mokėjimą reglamentuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai.Teismas, įpareigodamas pareiškėjui mokėti nustatyto dydžio pensiją – 2 219,92 Lt, neatsižvelgė į Laikinojo įstatymo 1 priede nustatytą koeficientą, taikomą apskaičiuojant valstybines pensijas, nors Konstitucinis Teismas 2010 m. birželio 29 d. nutarime aiškiai pasisakė, jog minėto įstatymo nuostatos ta apimtimi, kuria nustatyta, kad šis įstatymas taikomas asmenims, gaunantiems valstybines pensijas, paskirtas ir mokamas pagal Lietuvos Respublikos teisėjų valstybinių pensijų įstatymą, neprieštarauja Konstitucijai.Teismas, patenkindamas pareiškėjo reikalavimą dėl įpareigojimo mokėti tam tikro dydžio valstybinę pensiją ir nenurodęs mokėjimo termino, faktiškai išsprendė klausimą dėl teisinių santykių reguliavimo į ateitį, o tokio reikalavimo patenkinimas hipotetiškai gali sukelti koliziją su atitinkamu šių teisinių santykių reglamentavimu. Tokiu atveju gali atsirasti teisinė situacija, kai teismo sprendimas susikirstų su atitinkamais teisės aktais laiko atžvilgiu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A143-53/2010).

Šalies argumentai

Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apeliaciniu skundu (I t., b. l. 192–196) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 27 d. sprendimo dalį, kurioje iš VSDFV priteista 8 717 Lt neišmokėta valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos dalis, ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Apeliacinį skundą VSDFV grindžia tokiais argumentais:

Teismo sprendime nei VSDFV Radviliškio skyrius, nei šio skyriaus teisių perėmėjas VSDFV Šiaulių skyrius neįvardytas kaip proceso šalis, todėl mano, jog šis procesinės teisės pažeidimas yra pagrindas naikinti skundžiamą teismo sprendimą. Nuspręsdamas priteisti iš VSDFV pareiškėjui 2010–2011 metais neišmokėtą valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos dalį (8 717 Lt), teismas netinkamai taikė Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – ir Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies nuostatas, ir tai turėjo įtakos neteisingo sprendimo priėmimui.VSDFV Šiaulių skyriaus Radviliškio skyrius (o ne VSDFV Vilniaus skyrius, kaip yra nurodyta teismo sprendime) 2012 m. lapkričio 30 d. raštu Nr. (10.1)S-50358 pateikė teismui dvi pažymas: 2012 m. lapkričio 30 d. pažymą Nr. (10.1)S-50305 apie Z. L. 2010 metais pagal Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostatas perskaičiuotos ir pagal šio įstatymo 8 straipsnio nuostatas išmokėtos senatvės pensijos dydžius bei skirtumą tarp perskaičiuotos ir faktiškai išmokėtos pensijos ir 2012 m. lapkričio 30 d. pažymą Nr. (10.1)S-50304 apie Z. L. 2011 metais pagal Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostatas perskaičiuotos ir pagal šio įstatymo 8 straipsnio nuostatas išmokėtos senatvės pensijos dydžius bei skirtumą tarp perskaičiuotos ir faktiškai išmokėtos pensijos. Remiantis minėtose pažymose nurodytais duomenimis, pareiškėjui dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio nuostatų taikymo neišmokėta valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos suma yra 17 436 Lt (t. y. 8 718 Lt neišmokėta 2010 metais ir 8 718 Lt – 2011 metais). Todėl teismo sprendimas, kuriuo, niekuo nemotyvuojant, nuspręsta priteisti pareiškėjui tik pusę 2010–2011 metais jam neišmokėtos senatvės pensijos dalies (8 718 Lt), laikytinas nepagrįstas.Pareiškėjui nuo 2009 m. liepos 1 d. paskirta 1 503,56 Lt dydžio valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija viršijo 650 Lt, todėl Laikinojo įstatymo nustatyta tvarka nuo 2010 m. sausio 1 d. perskaičiuota pensija buvo 1 342,10 Lt dydžio (432 Lt – pagrindinė pensijos dalis (buvo 396 Lt), 726,50 Lt – papildoma dalis (buvo 923,96 Lt), 183,60 Lt – priedas už 17 stažo metų, viršijančių 30 metų stažą (nepasikeitė)). Pareiškėjas nuo 2010 m. sausio mėnesio yra draudžiamas privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 punktą, kaip vykdantis individualią advokato veiklą. Todėl tuometinis VSDFV Radviliškio skyrius, vadovaudamasis Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies nuostata, nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. teisėtai mokėjo pareiškėjui 615,60 Lt dydžio valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos dalį (432 Lt pagrindinę pensijos dalį ir 183,60 Lt priedą už 17 metų stažą, viršijantį 30 metų).Kol nėra priimtas įstatymas, kuris sureglamentuotų senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų 2010–2011 metais negautos dalies kompensavimo tvarką, VSDFV teritoriniai skyriai neturėjo ir neturi teisinio pagrindo išmokėti pagal Laikinojo įstatymo nuostatas sumažintų pensijų dalies, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą ir priteisti iš VSDFV Šiaulių skyriaus 2010–2011 metais neišmokėtą senatvės pensijos dalį.Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimas, kuris buvo oficialiai paskelbtas ir įsigaliojo 2012 m. rugsėjo 21 d., taikytinas į ateitį. Po minėto nutarimo priėmimo ir įsigaliojimo pareiškėjui sumažinta pensija nebuvo mokama, nes Laikinojo įstatymo nuostatos dėl senatvės pensijų mokėjimo galiojo tik iki 2011 m. gruodžio 31 d., todėl pareiškėjui, kaip ir kitiems senatvės pensijos gavėjams, turintiems draudžiamųjų pajamų, nuo 2012 m. sausio 1 d. mokama viso dydžio paskirta pensija.Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 23 d. nutartimi (administracinė byla Nr. A552-2747/2012), mano, jog negauta senatvės pensijos dalis negalėjo būti priteista iš VSDFV, taip pat nepriteistina ir iš VSDFV Šiaulių skyriaus (VSDFV Radviliškio skyriaus teisių perėmėjo), kurių kaltė ir neteisėti veiksmai nenustatyti.

Šalies argumentai

Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyrius (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Radviliškio skyriaus teisių perėmėjas) apeliaciniu skundu (I t., b. l. 178–180) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 27 d. sprendimo dalį, kurioje iš VSDFV priteista 8 717 Lt neišmokėta valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos dalis, ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Apeliaciniame skunde VSDFV Šiaulių skyrius dėsto tuos pačius argumentus, kuriais yra grindžiamas ir VSDFV apeliacinis skundas.

Atsiliepimas

Pareiškėjas Z. L. prašo: 1) atmesti atsakovų apeliacinius skundus; 2) pakeisti skundžiamo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 27 d. dalį, papildomai priteisiant jam dar 3 875,04 Lt neišmokėtos senatvės pensijos dalį. Atsiliepimuose į apeliacinius skundus (II t., b. l. 1–2, 12–13) nurodo, jog skundžiamu teismo sprendimu už 2010 ir 2011 metus jam dar liko nepriteista 3 875,04 Lt neišmokėtos senatvės pensijos dalis.

Atsakovas VSDFV atsiliepimu (II t., b. l. 5–6) prašo tenkinti atsakovo VSDFV Šiaulių skyriaus apeliacinį skundą.

Atsakovas ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, atstovas Nacionalinė teismų administracija atsiliepimu (II t., b. l. 9–10) bei trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos finansų ministerija atsiliepimu (II t., b. l. 7–8) prašo dėl VSDFV Šiaulių skyriaus apeliacinio skundo spręsti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atsakovų Nacionalinės teismų administracijos, taip pat atstovaujančios atsakovui Lietuvos valstybei atstovaujančiai Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

Byloje ginčas kilo dėl pareiškėjui neišmokėtų teisėjų valstybinės pensijos dalies ir valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos dalies.

Iš byloje pateiktų duomenų matyti, jog pareiškėjui Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2009 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. 9FB-49-(4.46) „Dėl teisėjų valstybinės pensijos skyrimo Z. L.“ nuo 2009 m. lapkričio 6 d. buvo paskirta 2 219,92 Lt dydžio teisėjų valstybinė pensija. Iš Nacionalinės teismų administracijos pateiktų pažymų apie pareiškėjo nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. gautą teisėjų valstybinę pensiją matyti, kad pareiškėjui faktiškai buvo mokama mažesnė nei 2 219,92 Lt dydžio teisėjų valstybinė pensija dėl jai pritaikytų įstatymuose numatytų apribojimų. Pareiškėjui teisėjų valstybinė pensija šiuo laikotarpiu buvo išmokėta pritaikius 1,3 dydžio ribojimą, numatytą Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje (2009 m. gruodžio 8 d. redakcija; Žin., 2009, Nr. 151-6778), ir Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies (2009 m. gruodžio 9 d. redakcija; Žin., 2009, Nr. 152-6820; 2010 m. spalio 26 d. redakcija; Žin., 2010, Nr. 132-671) nuostatas. Taip pat, kaip nurodyta Nacionalinės teismų administracijos 2009 m. lapkričio 30 d. rašte Nr. 4R-1659-(4.34), mokant teisėjų valstybinę pensiją pareiškėjui taikytinas Lietuvos Respublikos teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje numatytas ribojimas.

Pirmosios instancijos teismas priteistinos neišmokėtos teisėjų valstybinės pensijos dalį apskaičiavo sudaugindamas pareiškėjui 2009 m. lapkričio 24 d. įsakymu paskirtą teisėjų valstybinės pensijos dydį – 2 219,92 Lt iš laikotarpio mėnesių skaičiaus ir atimdamas realiai išmokėtą teisėjų valstybinės išmokėtos pensijos sumą. Atkreiptinas dėmesys, į tai, kad pagal Nacionalinės teismų administracijos 2012 m. spalio 19 d. pažymą Nr. 3R-1201 „Apie Z. L. 2010-11-16 – 2012-08-31 teisėjų valstybinę pensiją“ (I t., b. l. 145) grafoje „Turėtų būti išmokėta TVP, netaikant pensijos dydžio ribojimo (taikant LR socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 1 priedą)“ nurodyta pareiškėjui išmokėtina valstybinė pensija, apskaičiuota taikant Laikinojo įstatymo 1 priede nurodytą formulę, vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi.

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. rugsėjo 12 d. priimtoje nutartyje administracinėje byloje Nr. A502-673/2013 pripažino, jog pensijos mažinimas taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies (2009 m. gruodžio 9 d. redakcija; Žin., 2009, Nr. 152-6820) nuostatas, t. y. pagal Laikinojo įstatymo 1 priede nustatytą formulę, buvo teisėtas, ir šiuo pagrindu pareiškėjui pensijos dalis mažintina pagrįstai. Tokio sprendimo priėmimas motyvuotas tuo, jog Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarime Konstitucinis Teismas nepaneigė galimybės teisėjams, kaip ir kitiems asmenims, taikyti Laikinojo įstatymo 1 priede nustatytą formulę, kuri taikoma teisėjų valstybinėms pensijoms vadovaujantis šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 punktu (numatančiu, jog Laikinojo įstatymo nuostatos taikytinos inter alia ir teisėjų valstybines pensijas gaunantiems asmenims). Be to, 2012 m. vasario 8 d. nutarimu Konstitucinis Teismas neprieštaraujančia Konstitucijai pripažino Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį (2009 m. gruodžio 9 d. redakcija; Žin., 2009, Nr. 152-6820) tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas (t. y. perskaičiavimas pagal Laikinojo įstatymo 1 priedą). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje įprastai pripažįsta Laikinojo įstatymo 1 priedo formulės taikymą apskaičiuojant valstybinių pensijų dydį teisėtu ir pagrįstu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-100/2013, 2013 m. kovo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-417/2013, 2013 m. balandžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-576/2013).

Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad Nacionalinės teismų administracijos 2012 m. spalio 19 d. pažymoje Nr. 3R-1202 “Apie Z. L. 2010-01-01 – 2010-11-15 teisėjų valstybinę pensiją“ nėra nurodyta, kokia nurodytu laikotarpiu teisėjų valstybinė pensija turtėtų būtų išmokėta taikant Laikinojo įstatymo 1 priedą, tačiau netaikant kitų ribojimų, todėl šie duomenys byloje tikslintini. Taigi, bylos aplinkybėms išaiškinti būtina surinkti naujų įrodymų, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 141 str. 1 d. 1 p.).

Remiantis taip pačiais motyvais, teisėjų kolegijos nuomone tikslintinas, ir įpareigojimas Nacionalinei teismų administracijai mokėti pareiškėjui 2 219,92 Lt teisėjų valstybinę pensiją.

Dėl valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas neišmokėtą senatvės pensijos dalį 8 717 Lt priteisė iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, reikalavimų dėl neišmokėtos senatvės pensijos adresatais laikomi valstybines socialinio draudimo pensijas skiriantys ir mokantys subjektai – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai (2013 m. birželio 10 d. nutartis administracinė byloje Nr. A502-911/2013, 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-1482/13).

Taigi, nagrinėjamu atveju, pareiškėjui neišmokėta valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos dalis priteistina iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Radviliškio skyriaus teisių perėmėjo). Atkreiptinas dėmesys, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 27 d. sprendimo įžanginėje dalyje atsakovas – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyrius (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Radviliškio skyriaus teisių perėmėjas) nebuvo nurodytas.

Remdamasi aukščiau išdėstytais motyvais, atisižvelgiant į aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, todėl jis naikintinas, byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Atsakovo Nacionalinės teismų administracijos, taip pat atstovaujančios atsakovui Lietuvos valstybei atstovaujančiai Lietuvos Respublikos Vyriausybei, apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apeliacinį skundą tenkintini iš dalies.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 27 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis AlechnavičiusArtūras Drigotas Dalia Višinskienė