Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Birutės Simonaitienės, Irenos Stasiūnienės ir Vilijos Valantienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės Mano Būstas Šiauliai apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gegužės 16 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-999-641/2022 pagal ieškovės „Compensa Vienna Insurance Group“, akcinės draudimo bendrovės ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei Mano Būstas Šiauliai dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų akcinė bendrovė „Šiaulių energija“, ERGO Insurance SE Lietuvos filialas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

15. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Dėl faktinių bylos aplinkybių

16. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė „Compensa Vienna Insurance Group“, ADB su Medicina practica laboratorija, UAB 2020 m. liepos 3 d. sudarė Įmonių turto draudimo sutartį, draudimo liudijimo Serija (duomenys neskelbtini) (toliau – Draudimo sutartis), kuria laikotarpiui nuo 2020 m. liepos 4 d. iki 2021 m. liepos 4 d. buvo apdraustas nekilnojamasis turtas – Medicina practica laboratorija, UAB pastatai ir statiniai, įrenginiai, įranga. Iš pateikto Įmonių turto draudimo informacinio dokumento matyti, jog draudimo apsauga taikoma pastatams ir statiniams, pastatai apdraudžiami kartu su visais įrenginiais, reikalingais pastato funkcionalumui palaikyti: šildymo, vandentiekio, kanalizacijos (nuotekų), vandens, elektros tiekimo ir panašiomis sistemomis. Iš 2020 m. liepos 3 d. Draudimo liudijimo (duomenys neskelbtini) priedas Nr. 1 matyti, jog apdraustas pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), draudimo vertė – atkūrimo vertė.

17. Iš 2021 m. vasario 17 d. pranešimo apie žalą turtui matyti, jog 2021 m. vasario 4 d. adresu Šiauliai, (duomenys neskelbtini), trūko šiluminis vamzdis grindyse, sienos ir grindys pasikėlė, teko daryti skyles, kad būtų galima pakeisti vamzdynus, pastatą administruojanti įmonė – UAB Mano būstas Šiauliai. Iš 2021 m. vasario 11 d. apžiūros akto matyti, kad apžiūros metu, kurioje dalyvavo ieškovės ir draudėjo Medicina practica laboratorija, UAB atstovas, nustatytas turto sugadinimas, turto sugadinimo priežastis – pastebėta, jog iš po grindų kyla vandens garai, apie įvykį informuota namo administratorė UAB Mano būstas Šiauliai ir šilumos tiekėja UAB „Šiaulių energija“. Žalos pobūdis: atidengta 2,27 m2 plytelių (matmenys 45x45 cm), vandens dėmės, atidengta apie 1 m2 grindų ploto, dažomas plotas, taip pat atidengta 1,64 m2 plytelių (matmenys 46x46 cm). Iš byloje pateiktų patalpos nuotraukų matyti, jog grindyse atidengti šildymo vamzdžiai, nuimta plytelių grindų danga, betonas, suliejimo dėmės ant sienų, nuluptos grindjuostės.

18. Iš 2021 m. vasario 12 d. sąmatos matyti, jog objektui, esančiam (duomenys neskelbtini), paskaičiuota remonto darbų bei medžiagų po šildymo trasos gedimo vertė, iš viso 3 239,88 Eur. Iš 2021 m. kovo 4 d. Atliktų darbų akto matyti, jog 2021 m. vasario – kovo mėn. patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), pagal pateiktą 2021 m. vasario 12 d. Sąmatą atlikti patalpų remonto darbai (pažeistų plytelių demontavimas, šildymo vamzdynų betonavimas, naujų plytelių suklijavimas, pažeistų grindjuosčių demontavimas ir suklijavimas, sienų paruošimas dažymui ir dažymas du kartus, elektros instaliacijos darbai ir kt.), kurių vertė 2 022,71 Eur, ir sunaudotos medžiagos (emulsiniai dažai, akmens masės plytelės, betonas, gipso kartono plokštė, plytelių klijai, smėlis vamzdžiams užpilti, statybinių atliekų išvežimas, universalus glaistas, gruntas ir kt.) 625,19 Eur sumai.

19. 2021 m. kovo 5 d. PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) įrodo, jog draudėjas už remonto darbus ir sunaudotas medžiagas išrašė PVM sąskaitą faktūrą 2677,59 Eur sumai. Iš 2021 m. kovo 22 d. AB SEB banko mokėjimo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog ieškovė „Compensa Vienna Insurance Group“, ADB bendrovei, atlikusiai darbus išmokėjo 2 562,59 Eur dydžio draudimo išmoką. Iš 2021 m. gegužės 21 d. pranešimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog ieškovė informavo atsakovę apie įvykusį draudiminį įvykį, tačiau atsakovė nesutiko atlyginti žalą.

20. Iš šilumos punkto (duomenys neskelbtini), Pastato šilumos punkto šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros žurnalo, Hidraulinio bandymo ir plovimo 2018 m. birželio 22 d., 2019 m. liepos 4 d., 2020 m. liepos 28 d. aktų kopijų, pastato šilumos įrenginių parengties šildymo sezonui 2018 m. rugsėjo 4 d., 2019 m. rugpjūčio 27 d., 2020 m. rugsėjo 14 d. paso kopijos, šilumos apskaitos prietaiso rodmenų fiksavimo ir kontrolės išrašo matyti, jog pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), iki 2021 m. vasario 4 d. įvykusio draudiminio įvykio, 2020 m. liepos 28 d. trečiasis asmuo AB „Šiaulių energija“ atliko šilumą naudojančių sistemų ir įrenginių hidraulinį bandymą ir plovimą. Iš 2020 m. rugsėjo 14 d. Pastato šilumos įrenginių parengties šildymo sezonui paso matyti, jog objekto šilumos ūkis paruoštas 2020-2021 metų šildymo sezonui.

21. Iš 2021 m. vasario 5 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog 2021 m. vasario 5 d. AB „Šiaulių energija“ informavo atsakovę, jog pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), yra kiauras šildymo sistemos stovas tarp I aukšto ir rūsio patalpų.

Dėl daugiabučio gyvenamojo namo administratoriaus atsakomybės

22. Apeliantė nesutinka, kad ji būdama daugiabučio namo administratore, yra atsakinga už trūkusį bendro naudojimo vamzdį, kadangi vamzdyno patikrą tiek iki įvykio, tiek po jo atliko trečiasis asmuo AB „Šiaulių energija“, be to už kilusius padarinius yra atsakingi Daugiabučio namo bendrasavininkai.

23. CK 6.1015 straipsnis nustato, jog draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos ne draudimo sutarties ir ne draudimo teisės normos, o tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2009). Delikto pagrindu atsiradę santykiai yra deliktinės civilinės atsakomybės santykiai, todėl jiems taikomos atitinkamos civilinės atsakomybės taisyklės. Ieškovė būtent ir pareiškė ieškinį atsakovei dėl deliktinės civilinės atsakomybės taikymo (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 straipsnis). Pareiga įrodyti neteisėtus veiksmus, priežastinis ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir pasekmių (patalpų užliejimo) tenka ieškovei. Šiuo atveju kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama.

24. Neteisėti veiksmai, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti tiek tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, tiek ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu, atsižvelgiant į prievolės esmę, jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar atsakovė tinkamai atliko savo, kaip namo administratorės, pareigas, ar jos elgesys buvo pakankamai atidus ir rūpestingas, kad nekiltų žalos.

25. Remiantis CK 4.75 straipsnio 1 dalimi, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. CK 4.82 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. Pagal šio straipsnio 7 dalį, buto ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui.

26. Šiuos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus detaliau reglamentuoja Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų (toliau – DNSBĮ) įstatymas. Remiantis šio įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 2 punktu, bendrąja daline daugiabučio gyvenamojo namo savininkų nuosavybe (pastato bendrojo naudojimo objektais), be kita ko, yra bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus).

27. Remiantis CK 4.84 straipsnio 1 dalimi, jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu butų ir kitų patalpų savininkai nepasirenka administratoriaus, sprendimą dėl administratoriaus skyrimo priima savivaldybės vykdomoji institucija. Pagal minėto straipsnio 8 dalį, bendrojo naudojimo objektų administratorius administruoja bendrojo naudojimo objektus pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus.

28. Kasacinio teismo praktikoje dėl daugiabučio gyvenamojo namo administratoriaus, kaip namo valdytojo, atsakomybės išaiškinta, kad vien faktas, kad pastatas perduotas prižiūrėti kitam asmeniui, savaime nepašalina savininko atsakomybės už pastato trūkumus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-563-687/2015).

29. Tokio pobūdžio bylose ieškovė turi įrodyti žalos faktą ir dydį, asmens neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, o atsakovė turi paneigti kaltės prezumpciją (CK 6.246-6.249 straipsniai). Nustatyta, kad atsakovė draudiminio įvykio atsiradimo metu teikė daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas (CK 4.84 straipsnio 8 dalis).

30. Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo (toliau – ŠŪĮ) (redakcija galiojusi nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. lapkričio 13 d.) 20 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prie šilumos tiekimo sistemos prijungtas daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemas, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančias butų ir kitų patalpų savininkams, taip pat šilumos punktus, tiek nuosavybės teise priklausančius šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjui ar tretiesiems asmenims, tiek butų ir kitų patalpų savininkams, turi prižiūrėti (eksploatuoti) pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas). Teisę reguliuoti (nuotoliniu būdu ar kitaip daryti įtaką) namo šilumos punkto įrenginių darbą, laikydamasis nustatytų higienos normų, turi tik pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas) arba atitinkamą kvalifikaciją turintys daugiabučio namo bendrijos atstovas ar daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų išrinktas jų įgaliotas atstovas. Daugiabučio namo šilumos punktus, nuosavybės teise priklausančius šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjui ar tretiesiems asmenims, pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas) prižiūri (eksploatuoja) šio įstatymo pagrindu, nesudarydamas atskirų sutarčių su šilumos punktų savininkais. Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas) savo prievoles vykdo apdairiai, sąžiningai ir šilumos ir (ar) karšto vandens vartotojų interesais. Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoją (eksploatuotoją) CK 4.85 straipsnyje nustatyta sprendimų priėmimo tvarka pasirenka daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai, daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrija arba, jeigu šie nepriima sprendimo, bendrojo naudojimo objektų administratorius. Daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros (eksploatavimo) sutartį su pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoju (eksploatuotoju) sudaro daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrija, butų ir kitų patalpų savininkų jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotas asmuo arba bendrojo naudojimo objektų administratorius. Pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas (eksploatuotojas) neturi teisės įgalioti kitų asmenų verstis atestatu reguliuojama veikla arba perduoti jiems šią teisę pagal sutartį, arba kitaip pavesti vykdyti šią veiklą. Kai pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas (eksploatuotojas) yra bendrija, ji gali pirkti atskirus darbus ar paslaugas iš subjektų, turinčių atitinkamą kompetenciją, technines priemones ir gebėjimus. Daugiabučio namo savininkų bendrija ir (ar) bendrojo naudojimo objektų administratorius gali būti pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas). Pagal ŠŪĮ 20 straipsnio 3 dalį daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų bendrija arba pastato bendrojo naudojimo objektų administratorius kontroliuoja pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojo (eksploatuotojo) veiklą ir pasirengimą naujam šildymo sezonui pagal jiems priskirtą kompetenciją energetikos ministro tvirtinamose Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse.

31. Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2009 m. lapkričio 26 d. įsakymo Nr. 1-229 „Dėl pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros tvarkos aprašo patvirtinimo“ 20 punkte numatyta, kad daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos bei išorinių atitvarų (langų, durų, sienų, stogo ir pan.) priežiūrą (eksploatavimą) organizuoja ir už ją atsako bendrojo naudojimo objektų valdytojas, vadovaudamasis Aprašo 1 priede išvardytų teisės aktų nuostatomis.

32. Pagal Nuostatus, administratoriui pavesta administruoti namo bendrojo naudojimo objektus –administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant (Nuostatų 3 punktas). Vykdydamas pagrindinį uždavinį, administratorius organizuoja namo techninę priežiūrą (Nuostatų 4.3 punktas); rengia ilgalaikį (2 ir daugiau metų) namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo planą (toliau – ilgalaikis planas) (Nuostatų 4.4 punktas), rengia namo priežiūros ūkinį ir finansinį planą, kuriame nurodo planuojamas einamųjų metų namo bendrojo naudojimo objektų administravimo, namo techninės priežiūros, šildymo ir karšto vandens sistemų, lifto, bendrojo naudojimo patalpų ir žemės sklypo priežiūros, kitas su administruojamu namu susijusias paslaugas, jų tarifus ir išlaidas. Nuostatų 14.4 papunktyje nurodytu būdu jį teikia derinti patalpų savininkams, nustatydamas ne trumpesnį kaip 10 darbo dienų pastabų ir pasiūlymų teikimo terminą. Ūkinį planą tikslina pagal patalpų savininkų motyvuotas pastabas ir pasiūlymus, tvirtina, per 5 darbo dienas po patvirtinimo skelbia ir kopijas teikia patalpų savininkams Nuostatų 14.1, 14.4 ar 14.5 papunkčiuose nurodytais būdais (Nuostatų 4.5 punktas); organizuoja ir vykdo namo techninės priežiūros, kitų su administruojamu namu susijusių paslaugų ir namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų pirkimus (Nuostatų 4.6 punktas). Administratorius privalo Nuostatuose nurodytas funkcijas ir pareigas atlikti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjų interesais (Nuostatų 7.1 punktas); jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, pagal teisės aktų reikalavimus imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė (Nuostatų 7.7 punktas).

33. Vamzdyno būklę vieną kartą per metus, vykdydamas pastato profilaktinę techninę priežiūrą, tikrina namo administratorius (STR 1.07.03:2017 12.2, 38, 39, 42, 43, 51 punktai).

34. Iš aptarto teisinio reglamentavimo akivaizdu, kad apeliantė, būdama daugiabučio namo administratore, turėjo pareigą prižiūrėti šio daugiabučio namo, bendrąją inžinerinę įrangą, tame tarpe ir bendro naudojimo karšto vandens vamzdyną.

35. Pažymėtina, kad administratorius neturi teisės savarankiškai priimti sprendimų dėl namo bendrojo naudojimo objektų remonto, atnaujinimo, pakeitimo. Jis tik, remdamasis techninės apžiūros duomenimis, privalo sudaryti numatomų atlikti darbų planus, tačiau šie planai turi būti svarstomi patalpų savininkų susirinkime ir planuojamiems atlikti darbams turi pritarti patalpų savininkai. Administratorius turi teisę priimti sprendimus tik dėl bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo, susijusius, be kita ko, su namo bendrosios inžinerinės įrangos priežiūra ir remontu, siekdamas išsaugoti ir atkurti jų normatyvines savybes, teikti namo techninės priežiūros paslaugas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-409-684/2017).

36. Ieškovė atsakovės kaltę grindė aplinkybėmis, jog namo administratorė bendro naudojimo vamzdžių priežiūros teisės aktų nustatyta tvarka tinkamai neatliko, todėl trūko bendro naudojimo karšto vandens vamzdis ir įvyko apdraustų patalpų name apliejimas. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas CK 6.263 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinęs asmens pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios, įstatyme įtvirtintos, rūpestingumo pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytą žalos atlyginimo prievolę (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas.

37. Apeliantei pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles kilo pareiga įrodyti, jog ji ėmėsi visų nuo jos priklausančių būtinų (galimų) priemonių išvengti įvykio ir dėl jo atsiradusios žalos – t. y. pateikti duomenis, kad administratorė tam tikru periodiškumu atliko namo bendrojo naudojimo objektų būklės nuolatinį stebėjimą, apžiūras, organizavo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų poreikio pagrindimą, parengė atnaujinimo planus ir juos pateikė namo savininkams, rengė susirinkimus ir siūlė remontuoti vamzdynus ir pan.

38. Apeliantė įrodinėja, kad už šildymo sistemos ir karšto vandens vamzdyno priežiūrą yra atsakingas trečiais asmuo AB „Šiaulių energija“. Teisėjų kolegija pažymi, kad aplinkybė, jog pagal teisinį reglamentavimą (ŠŪĮ 20 straipsnio 5 dalį) karšto vandens vamzdyno priežiūrą vykdė trečiasis asmuo AB „Šiaulių energija“, nepašalina apeliantės, kaip daugiabučio namo administratorės pareigos tinkamai organizuoti daugiabučio namo karšto vandens sistemos priežiūrą ir atsakomybės už šios pareigos tinkamą vykdymą.

39. Iš byloje, esančių šilumos punkto (duomenys neskelbtini), Pastato šilumos punkto šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros žurnalo, Hidraulinio bandymo ir plovimo 2018 m. birželio 22 d., 2019 m. liepos 4 d., 2020 m. liepos 28 d. aktų kopijų, pastato šilumos įrenginių parengties šildymo sezonui 2018 m. rugsėjo 4 d., 2019 m. rugpjūčio 27 d., 2020 m. rugsėjo 14 d. paso kopijos, šilumos apskaitos prietaiso rodmenų fiksavimo ir kontrolės išrašo matyti, jog Pastate iki draudiminio įvykio, buvo atlikti šilumą naudojančių sistemų ir įrenginių hidraulinį bandymą ir plovimą darbai, tačiau jokie kiti darbai, susiję su karšto vandens stovų, inžinerinių tinklų priežiūra nebuvo atliekami. Byloje nėra duomenų, kad apeliantė būtų dar iki draudiminio įvykio apžiūrėjusi bendro naudojimo vamzdynus esančius daugiabučio namo butuose, tame tarpe ir Medicina practica laboratorija, UAB priklausančioje patalpoje ir nustačiusi, kad šioje patalpoje esanti šildymo sistemos dalis yra netinkamai įrengta ar netinkamai uždengta.

40. Nors apeliantė skunde teigia, kad trūkęs vamzdis buvo netinkamai uždengtas (įrengtas po grindimis), dėl ko nebuvo laiku pastebėta vamzdyno korozija, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, jei apeliantė būtų laiku atlikusi šio vamzdyno apžiūrą, ir tinkamai įgyvendinusi, jai Nuostatuose ir STR 1.07.03:2017 nustatytus įpareigojimus, tikėtina apeliantė būtų pamačiusi vamzdyno trūkumus – netinkamą įrengimą ir informavusi daugiabučio namo gyventojus ir patalpų, kuriose buvo trūkęs vamzdis, savininkę Medicina practica laboratorija, UAB, apie būtinybę pasirūpinti tinkamu vamzdžio įrengimu. Pažymėtina, kad apeliantė taip pat į bylą nėra pateikusi duomenų, kad jai būtų sudarytos kliūtys apžiūrėti karšto vandens vamzdį, esantį Medicina practica laboratorija, UAB patalpose.

41. Privalomųjų reikalavimų įgyvendinimą apeliantė turėjo užtikrinti nuolatiniu gyvenamojo namo ir jo aplinkos būklės stebėjimu ir vertinimu, tinkamu, saugos ir techninius reikalavimus atitinkančiu, pagrindinių konstrukcijų ir inžinerinių sistemų eksploatavimu ir technine priežiūra, savalaikiu jų atnaujinimu (remontu) ir kitais prevenciniais darbais (STR 1.07.03:2017 86.1 punktas). Aplinkybė, jog trečiasis asmuo AB „Šiaulių energija“ atlikdavo kasmetines apžiūras, surašydavo aktus, taip pat tai, jog trečiasis asmuo AB „Šiaulių energija“ periodiškai atlikdavo hidraulinius bandymus, neįrodo, kad apeliantė tinkamai (rūpestingai) vykdė savo, kaip daugiabučio namo administratorės, pareigas, nes, pagal šios nutarties 31–34 punktuose nurodytą teisinį reglamentavimą, apeliantė administruojamą Daugiabutį namą privalėjo nuolat stebėti ir atlikti patikrinimus. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, kad apeliantė turėjo pareigą numatytą teisės aktuose imtis veiksmų, kurie galėtų patvirtinti, jog administratorė nesielgė aplaidžiai ir nerūpestingai bei dėjo visas pastangas, jog žala nekiltų.

42. Nagrinėjamu atveju ieškovės apdraustos patalpos buvo užlietos dėl trūkusio karšto vandens vamzdžio, kuris priskirtinas Daugiabučio namo bendrojo naudojimo inžinerinei įrangai, todėl kaip minėta būtent atsakovei tenka pareiga įrodyti, jog ji ėmėsi visų nuo jos priklausančių būtinų (galimų) priemonių tokios žalos išvengti, t. y. atliko bendrojo naudojimo objektų būklės nuolatinį stebėjimą, kasmetines apžiūras, organizavo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų poreikio pagrindimą, parengė atnaujinimo planus ir juos pateikė namo savininkams, rengė susirinkimus ir siūlė remontuoti vamzdynus ir pan. (CPK 178 straipsnis).

43. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantė įrodymų, kurie galėtų pagrįsti jos, kaip namo administratorės, tinkamą pareigų atlikimą, kad apeliantė iki draudiminio įvykio būtų atlikusi reikiamus veiksmų, susijusių su bendrojo naudojimo vamzdžių nuolatine priežiūra, teismui nepateikė, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad apeliantės neteisėti veiksmai – nepakankamas rūpinimasis administruojamo Daugiabučio namo bendrojo naudojimo vamzdynu bei jo priežiūra – sąlygojo žalos atsiradimą. Esant išdėstytoms aplinkybėms, daroma išvada, jog apeliantė neįrodė, kad ji tinkamai vykdė pareigą rūpintis daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūra, todėl ji yra atsakinga už draudiminio įvykio metu kilusius padarinius.

44. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad apeliantės netinkamas, nerūpestingas pavestų pareigų atlikimas administruojant gyvenamąjį namą lėmė draudiminį įvykį – trūkus šildymo sistemos vamzdžiui buvo pagadintos draudėjos Medicina practica laboratorija, UAB patalpos, kas įrodo apeliantės neteisėtus veiksmus (CK 6.246, 6.263 straipsniai). Dėl užliejimo buvo apgadintos draustos patalpos, ieškovė atlygino atsiradusius nuostolius draudėjai, tai reiškia, jog nustatytas priežastinis ryšys tarp apeliantės neteisėtų veiksmų bei Medicina practica laboratorija, UAB atsiradusios žalos (CPK 6.247, 6.249 straipsniai), o apeliantė savo kaltės prezumpcijos nepaneigė (CK 6.248 straipsnis).

Dėl bylos procesinės baigties

45. Iš esmės apeliacinės instancijos teismui sutinkant su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl kitų apeliacinio skundo argumentų nėra tikslinga plačiau pasisakyti. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantė, nesuponuoja išvados, jog skundžiamas sprendimas yra neteisėtas, nepagristas ar kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, materialinės ar procesinės teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs visumą byloje esančių įrodymų ir įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, atsiliepimo į skundą argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, teisingai taikė procesines ir materialines teisės normas, nenukrypo nuo teismų praktikos, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliantės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesuteikia pagrindo teismo sprendimo keisti, ar naikinti, todėl apeliacinis skundas atmestinas, teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

46. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). Atmetus apeliacinį skundą bylinėjimosi išlaidos apeliantei neatlygintinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gegužės 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims.