- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-05-16
- Bylos Nr.
- e2-999-641/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-06402-2021-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Milvydaitė
- Ieškovas
- „Compensa Vienna Insurance Group“, ADB
- Atsakovas
- UAB „Mano Būstas Šiauliai“
- Advokatai
- Artūras Jaskelevičius
dalyvaujant ieškovės „Compensa Vienna Insurance Group“, ADB atstovei M. V.
trečiojo asmens, nepareiškusio savarankiškų reikalavimų, AB „Šiaulių energija“ atstovei A. P.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės „Compensa Vienna Insurance Group“, ADB ieškinį atsakovei UAB Mano Būstas Šiauliai dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų - AB „Šiaulių energija“ , ERGO Insurance SE Lietuvos filialas,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė „Compensa Vienna Insurance Group“, ADB kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės UAB Mano Būstas Šiauliai 2562,59 Eur turtinės žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovė, būdama daugiabučio gyvenamojo namo, esančio Tilžės g. 139, Šiauliuose, administratore, neprižiūrėjo bendrojo naudojimo šildymo sistemos vamzdynų, netinkamai vykdė savo, kaip daugiabučio namo administratorės pareigas, todėl 2021 m. vasario 4 d. patalpose, esančiose Tilžės g. 139, Šiauliuose, dėl nesandarios šildymo sistemos inžinerinės įrangos įvyko avarija, kurios metu iš trūkusio šildymo sistemos vamzdžio pratekėjęs vanduo padarė žalos draudėjo patalpoms, esančioms adresu Tilžės g. 139, Šiauliuose. Patalpos buvo apdraustos ieškovės pagal Įmonių turto draudimo sutartį. Ieškovė, įgyvendinama subrogacijos teisę, teigia, kad padaryta žala yra tiesioginis atsakovės pareigų nevykdymo rezultatas, todėl atsakovei kyla pareiga atlyginti žalą.
Atsiliepimas
2. Atsakovės atstovas prašė ieškinį atmesti, priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas ir atsikirsdamas į ieškovės argumentus, nurodė, kad ieškovė neįrodė atsakovės civilinės atsakomybės kilimo sąlygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, kaltės, žalos dydžio, priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir kilusių pasekmių. Teigė, jog šildymo sistemą prižiūri AB „Šiaulių energija“, kuri neinformavo UAB Mano Būstas Šiauliai apie tai, kad šildymo sistemos vamzdis, esantis po grindimis gali trūkti. Dalies funkcijų, tokių, kaip vamzdžių, jų tarpe ir esančių daugiabučio namo gyventojams nuosavybės teise priklausančiose patalpose ar akivaizdžiai nematomų, keitimo, administratorė savo iniciatyva nevykdo, o vykdo, tik gavusi butų ir kitų patalpų savininkų pranešimą apie pastebėtus bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos defektus, gedimus. Šio daugiabučio namo gyventojai nėra pasirinkę šilumos ūkio prižiūrėtojo, todėl šildymo sistemos priežiūrą atlieka AB „Šiaulių energija“, ne daugiabučio namo administratorė. Taip pat nurodė, jog trūkęs vamzdis patalpose buvo uždengtas grindyse, toks uždengimas su daugiabučio namo administratore nebuvo derintas, todėl atsakovei esančių vamzdžių apžiūra įprastiniu vizualiniu būdu buvo apsunkinta, atsakovė neturėjo galimybės šio vamzdžio apžiūrėti dėl objektyvių priežasčių. Be to, atsakovė nurodė, jog akivaizdžiai paslėpto vamzdyno atveju, apžiūrėjimo aplinkybė yra formali, kadangi net ir apžiūrėjus vizualiai, apžiūros metu vamzdyno pažeidimų nebūtų buvę galimybės pamatyti. Nėra įrodymų, jog namo bendrojo naudojimo komunikacijų techninė būklė buvo avarinė, trečiasis asmuo AB „Šiaulių energija“ atliko administruojamo daugiabučio šildymo sistemos hidraulinius bandymus, informacijos apie tai, jog šildymo vamzdynas būtų avarinės būklės nebuvo, taigi atsakovė atliko visus veiksmus, pasitelkusi trečiąjį asmenį AB „Šiaulių energiją“. Ieškovė neįrodė, kad atsakovė teisės aktų nustatytas pareigas ar bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai būtų vykdžiusi netinkamai. Taip pat teigė, jog ieškovė, nustatydama žalos dydį, privalėjo įvertinti nusidėvėjimą.
3. Trečiasis asmuo AB „Šiaulių energija“ prašė dėl ieškovės reikalavimų sprendimą priimti teismo nuožiūra. Nurodė, jog daugiabučiame name adresu Tilžės g. 139, Šiauliuose dėl nesandarios šildymo sistemos inžinerinės įrangos buvo apgadintos patalpos. Atsakovė draudžiamojo įvykio metu buvo paskirta daugiabučio namo administratore, kuri atsakinga už daugiabučio namo pagrindinių konstrukcijų, inžinerinių tinklų priežiūrą. Daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros (eksploatavimo) sutartį su pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoju (eksploatuotoju) sudaro daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrija, butų ir kitų patalpų savininkų jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotas asmuo arba bendrojo naudojimo objektų administratorius. Pagal STR 1.12.05:2010 priedo „Daugiabučių namų techninės priežiūros pagrindinių darbų sąrašas“ 1 punktą, daugiabučių gyvenamųjų namų techninės priežiūros pagrindiniams darbams priskiriami namo bendrojo naudojimo objektų būklės nuolatinis stebėjimas (ne rečiau kaip 1 kartą per mėnesį), kasmetinės apžiūros, gyventojų pareiškimų dėl bendrojo naudojimo objektų būklės registravimas ir nagrinėjimas, namo būklės vertinimas, o namo šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūrą (eksplotavimą) pagal Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros tvarkos aprašo, patvirtintą Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2009 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. 1-229 „Dėl pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros tvarkos aprašo patvirtinimo“ 20 punktą organizuoja ir už ją atsako bendrojo naudojimo objektų valdytojas, vadovaudamasis Aprašo 1 priede išvardytų teisės aktų nuostatomis. Trečiasis asmuo nurodė, jog AB „Šiaulių energija“ nebuvo gavusi jokių pretenzijų iš atsakovės dėl netinkamai vykdomų kaip pastato šilumos ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojo pareigų. Bendrovė, kaip pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2009 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. 1-229, patvirtintu Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros tvarkos aprašu, 2021 m. rugsėjo 9 d. atliko daugiabučio namo šildymo sistemos ir šilumos įvado hidraulinius bandymus bei paruošė šilumos įrenginius šildymo sezonui, todėl tinkamai realizavo savo pareigą paruošti daugiabučio namo šilumos ūkį šildymo sezonui.
4. Į teismo posėdį neatvyko trečiojo asmens ERGO Insurance SE Lietuvos filialo atstovas, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, gautas trečiojo asmens ERGO Insurance SE Lietuvos filialo atstovo prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, todėl byla nagrinėjama iš esmės trečiojo asmens ERGO Insurance SE Lietuvos filialo atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas visiškai.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės.
5. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė „Compensa Vienna Insurance Group“, ADB su Medicina practica laboratorija, UAB 2020 m. liepos 3 d. sudarė Įmonių turto draudimo sutartį, draudimo liudijimo Serija 280 0004912/2020 (toliau – Draudimo sutartis), kuria laikotarpiui nuo 2020 m. liepos 4 d. iki 2021 m. liepos 4 d. buvo apdraustas nekilnojamasis turtas – Medicina practica laboratorija, UAB pastatai ir statiniai, įrenginiai, įranga. Iš pateikto Įmonių turto draudimo informacinio dokumento matyti, jog draudimo apsauga taikoma pastatams ir statiniams, pastatai apdraudžiami kartu su visais įrenginiais, reikalingais pastato funkcionalumui palaikyti: šildymo, vandentiekio, kanalizacijos (nuotekų), vandens, elektros tiekimo ir panašiomis sistemomis. 2020 m. liepos 3 d. Draudimo liudijimo 280/0004912 priedas Nr. 1 įrodo, jog apdraustas pastatas, esantis adresu Tilžės g. 139, Šiauliuose, draudimo vertė – atkūrimo vertė. Įmonių turto draudimo liudijime nurodoma, jog jam taikomos „Compensa Vienna Insurance Group“, ADB įmonių turto draudimo taisyklės, kurios patvirtintos Compensa Vienna Insurance Group“, ADB valdybos 2016 m. vasario mėn. 24 d. nutarimu, galiojančios nuo 2016 m. balandžio mėn. 1 d.
6. Iš 2021 m. vasario 17 d. pranešimo apie žalą turtui matyti, jog 2021 m. vasario 4 d. adresu Tilžės g. 139, Šiauliuose, trūko šiluminis vamzdis grindyse, sienos ir grindys pasikėlė, teko daryti skyles, kad būtų galima pakeisti vamzdynus, pastatą administruojanti įmonė – UAB Mano būstas Šiauliai. Pateiktas Apžiūros aktas įrodo, jog 2021 m. vasario 11 d. ieškovės ir draudėjo Medicina practica laboratorija, UAB atstovas dalyvavo apžiūroje, kurios metu nustatytas turto sugadinimas, turto sugadinimo priežastis – pastebėta, jog iš po grindų kyla vandens garai, informuotas namo administratorius UAB Mano būstas Šiauliai ir šilumos tiekėjas UAB „Šiaulių energija“. Atvykę meistrai pakeitė šildymo vamzdį, atidengė grindis, sienas. Žalos pobūdis: atidengta 2,27 m² plytelių (matmenys 45x45 cm), vandens dėmės, atidengta apie 1 m² grindų ploto, dažomas plotas, taip pat atidengta 1,64 m² plytelių (matmenys 46x46 cm). Iš 2021 m. vasario 12 d. sąmatos matyti, jog objektui, esančiam Tilžės g. 139, Šiauliuose, paskaičiuota remonto darbų bei medžiagų po šildymo trasos gedimo vertė iš viso 3239,88 Eur. 2021 m. kovo 4 d. Atliktų darbų aktas įrodo, jog 2021 m. vasario – kovo mėn. patalpose, esančiose Tilžės g. 139, Šiauliuose, pagal pateiktą 2021 m. vasario 12 d. Sąmatą atlikti patalpų remonto darbai (pažeistų plytelių demontavimas, šildymo vamzdynų betonavimas, naujų plytelių suklijavimas, pažeistų grindjuosčių demontavimas ir suklijavimas, sienų paruošimas dažymui ir dažymas du kartus, elektros instaliacijos darbai ir kt.), kurių vertė 2022,71 Eur, ir sunaudotos medžiagos (emulsiniai dažai, akmens masės plytelės, betonas, gipso kartono plokštė, plytelių klijai, smėlis vamzdžiams užpilti, statybinių atliekų išvežimas, universalus glaistas, gruntas ir kt.) 625,19 Eur sumai. 2021 m. kovo 5 d. PVM sąskaita faktūra Nr. SLY033472 įrodo, jog draudėjas už remonto darbus ir sunaudotas medžiagas išrašė PVM sąskaitą faktūrą 2677,59 Eur sumai. Iš 2021 m. kovo 22 d. AB SEB banko mokėjimo nurodymo Nr. CL2129424 matyti, jog ieškovė (draudimo bendrovė) „Compensa Vienna Insurance Group“, ADB bendrovei, atlikusiai darbus adresu Tilžės g. 139, Šiauliuose, išmokėjo 2562,59 Eur dydžio draudimo išmoką, kurią nagrinėjamoje byloje prašo priteisti iš atsakovės.
7. Iš byloje pateiktų patalpos nuotraukų matyti, jog grindyse atidengti šildymo vamzdžiai, nuimta plytelių grindų danga, betonas, suliejimo dėmės ant sienų, nuluptos grindjuostės. 2021 m. gegužės 21 d. pranešimas Nr. MBS-RS-21-4006 įrodo, jog ieškovė informavo atsakovę UAB Mano būstas Šiauliai apie įvykusį draudiminį įvykį, atsakovė patvirtino, jog 2021 m. vasario 4 d. jos atstovai nuvyko į daugiabutį namą adresu Tilžės g. 139, Šiauliuose, pašalinti avarijos priežastis bei nustatyti apliejimo priežastį, nustatė, jog nurodytose patalpose trūko šildymo vamzdis, tačiau atsakovė su ieškovės pretenzija dėl žalos atlyginimo nesutiko, nurodė, jog šildymo vamzdyno avarija įvyko ne dėl atsakovės kaltės, informavo, jog daugiabutyje Tilžės g. 139, Šiauliuose, karšto ir šildymo sistemas prižiūri AB „Šiaulių energija“.
8. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu pateikė įrodymus, jog yra apdraudusi savo civilinę atsakomybę, draudikas – Ergo Insurance SE Lietuvos filialas, Įmonių civilinės atsakomybės draudimo liudijimas Nr. 710-660-1109722. Byloje pateikti šilumos punkto Tilžės g. 139, Šiauliuose, Pastato šilumos punkto šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros žurnalas, Hidraulinio bandymo ir plovimo 2018 m. birželio 22 d., 2019 m. liepos 4 d., 2020 m. liepos 28 d. aktų kopijos, pastato šilumos įrenginių parengties šildymo sezonui 2018 m. rugsėjo 4 d., 2019 m. rugpjūčio 27 d., 2020 m. rugsėjo 14 d. paso kopijos, šilumos apskaitos prietaiso rodmenų fiksavimo ir kontrolės išrašas įrodo, jog pastate, esančiame Tilžės g. 139, Šiauliuose, iki 2021 m. vasario 4 d. įvykusio draudiminio įvykio, 2020 m. liepos 28 d. trečiasis asmuo AB „Šiaulių energija“ atliko šilumą naudojančių sistemų ir įrenginių hidraulinį bandymą ir plovimą: šildymo sistema išbandyta 6 atmosferiniu slėgiu; šilumos įvadas išbandytas 10 atm. slėgiu; šildymo sistema išplauta. Tikrinimo išvada – objekto šilumos ūkis paruoštas 2020-2021 metų šildymo sezonui (2020 m. rugsėjo 14 d. Pastato šilumos įrenginių parengties šildymo sezonui pasas).
9. 2021 m. vasario 5 d. rašto Nr. SD-207 kopija įrodo, jog 2021 m, vasario 5 d. AB „Šiaulių energija“ informavo atsakovę, jog pastate, esančiame Tilžės g. 139, Šiauliuose, yra kiauras šildymo sistemos stovas tarp I aukšto ir rūsio patalpų, prašė kuo skubiau organizuoti šildymo sistemos stovo keitimo darbus, kadangi dėl didelio termofikacinio vandens nuotėkio negalimas centralizuotas patalpų šildymas visam pastatui. 2021 m. vasario 23 d. AB „Šiaulių energija“ PVM sąskaita faktūra Nr. 0000000001, 2021 m. vasario 10 d. Šilumos punkto remonto darbams reikalingų medžiagų, atsarginių dalių ir įrenginių sąmata-užsakymas įrodo, jog trečiasis asmuo, AB „Šiaulių energija“ nurodytas kaip prižiūrėtojas, ir pastato esančio Tilžės g. 139, Šiauliuose, valdytojas UAB Mano būstas Šiauliai pasirašė sąmatą-užsakymą ir susitarė dėl joje nurodytų medžiagų atsarginių dalių įrenginių įsigijimo ir (ar) remonto darbų atlikimo, valdytojas UAB Mano būstas Šiauliai pasirašydamas sąmatą-užsakymą sutiko ir įsipareigojo už joje nurodytas medžiagas, atsargines dalis ir įrenginius ir (ar) remonto darbus apmokėti pagal jam pateiktą PVM sąskaitą faktūrą (Sąmatos-užsakymo 4. punktas). 2021 m. vasario 23 d. AB „Šiaulių energija“ pardavė pirkėjo UAB „Mano būsto priežiūra“ objektui, esančiam Tilžės g. 139, Šiauliuose, reikalingus vamzdžius, jungtis ir kitas priemones.
Dėl deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų
10. Ieškovė (draudikas) ieškinį reiškia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.261 straipsnio, 6.263 straipsnio, 6.266 straipsnio, 6.1015 straipsnio 1 dalies pagrindu, nurodydama, kad ji, kaip draudikas, turi teisę į žalos atlyginimą subrogacijos tvarka, nes atlygino dėl atsakovės (gyvenamojo namo bendrojo naudojimo šildymo sistemų valdytojos) tiesioginių pareigų nevykdymo (netinkamo vykdymo), susijusių su administruojamo daugiabučio priežiūra, t. y. bendrojo naudojimo šildymo sistemos vamzdžio trūkimo, atsiradusią žalą. Nurodė, jog atsakovė nesiėmė jokių teisės aktuose jai numatytų pareigų dėl bendrojo naudojimo vamzdžių tikrinimo, priežiūros, gyventojų informavimo dėl vamzdynų keitimo, t. y. atsakovė netinkamai atliko daugiabučio namo priežiūrą.
11. CK 6.1015 straipsnyje reglamentuojama subrogacija kaip draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimas draudikui. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad draudikui, kuris išmoka draudimo išmoką draudėjui ar naudos gavėjui, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Įvykus draudžiamajam įvykiui, subrogacijos pagal CK 6.1015 straipsnį pagrindu vietoj draudėjo į tą patį, jau egzistuojantį ir nepasibaigusį prievolinį santykį įstoja draudimo išmoką išmokėjęs draudikas, perimdamas draudėjo reikalavimo teisę į atsakingą asmenį. Šiuo atveju ieškovei, kaip išmokėjusiai draudimo išmoką draudikei, perėjo teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens ir dėl to byloje ginčo nėra.
12. Deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuoja CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normos, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei kaltės – buvimą. Kadangi kaltė yra preziumuojama (CK 6.263 straipsnio 1 dalis), tai ieškovė privalėjo įrodyti atsakovės neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Civilinei atsakomybei kilti būtinas visų šių sąlygų buvimas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, deliktinė civilinė atsakomybė negali būti taikoma. Atsakovė, savo ruožtu, privalėjo įrodyti, jog ji nėra kalta dėl atsiradusios žalos.
13. Neteisėti veiksmai, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti tiek tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, tiek ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu, atsižvelgiant į prievolės esmę, jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar atsakovė tinkamai atliko savo, kaip namo administratorės, pareigas, ar jos elgesys buvo pakankamai atidus ir rūpestingas, kad nekiltų žalos.
14. CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį. Jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduoja arba nutraukia jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius (CK 4.84 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju byloje nėra ginčo, jog atsakovė UAB Mano būstas Šiauliai yra paskirta daugiabučio gyvenamojo namo, esančio Tilžės g. 139, Šiauliuose, administratore, kuri atsakinga už daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą.
15. Atsakovė nagrinėjamoje byloje teigia, jog šio daugiabučio namo šilumos ūkio prižiūrėtojo funkcijas atlieka trečiasis asmuo AB „Šiaulių energija“, kuri atliko hidraulinius šildymo sistemos bandymus, nenustatė, jog šildymo sistema būtų kritinės būklės bei apie šildymo sistemos būklę neinformavo daugiabučio gyvenamojo namo administratoriaus, todėl ieškovės reikalavimas dėl žalos atlyginimo atsakovei yra nepagrįstas. Su šiais atsakovės argumentais teismas nesutinka. Akcentuotina, jog iš trečiojo asmens AB „Šiaulių energija“ pateiktų rašytinių duomenų matyti, jog pastato, esančio Tilžės g. 139, Šiauliuose, prižiūrėtojas yra AB „Šiaulių energija“, tuo tarpu valdytojas - UAB Mano būstas Šiauliai (sprendimo 9. dalis). Minėta, jog patalpos, esančios Tilžės g. 139, Šiauliuose, buvo užlietos dėl šiame name trūkusio bendro naudojimo šildymo sistemos vamzdžio, kuris buvo paslėptas grindyse (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Šalys šių aplinkybių neginčija (CPK 187 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį, butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Šiuos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus detaliau reglamentuoja Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas (toliau – ir DNSBĮ). Pagal šio įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 2 punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynas, kaip viena iš pastato inžinerinės sistemos dalių, laikytinas bendrąja daline daugiabučio gyvenamojo namo savininkų nuosavybe. Remiantis CK 4.75 straipsnio 1 dalimi, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba CK 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių.
16. Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje numatyta , kad prie šilumos tiekimo sistemos prijungtas daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemas, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančias butų ir kitų patalpų savininkams, taip pat šilumos punktus, tiek nuosavybės teise priklausančius šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjui ar tretiesiems asmenims, tiek butų ir kitų patalpų savininkams, turi prižiūrėti (eksploatuoti) pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas). Teisę reguliuoti (nuotoliniu būdu ar kitaip daryti įtaką) namo šilumos punkto įrenginių darbą, laikydamasis nustatytų higienos normų, turi tik pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas) arba atitinkamą kvalifikaciją turintys daugiabučio namo bendrijos atstovas ar daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų išrinktas jų įgaliotas atstovas. Daugiabučio namo šilumos punktus, nuosavybės teise priklausančius šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjui ar tretiesiems asmenims, pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas) prižiūri (eksploatuoja) šio įstatymo pagrindu, nesudarydamas atskirų sutarčių su šilumos punktų savininkais. Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas) savo prievoles vykdo apdairiai, sąžiningai ir šilumos ir (ar) karšto vandens vartotojų interesais. Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoją (eksploatuotoją) CK 4.85 straipsnyje nustatyta sprendimų priėmimo tvarka pasirenka daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai, daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrija arba, jeigu šie nepriima sprendimo, bendrojo naudojimo objektų administratorius. Daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros (eksploatavimo) sutartį su pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoju (eksploatuotoju) sudaro daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrija, butų ir kitų patalpų savininkų jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotas asmuo arba bendrojo naudojimo objektų administratorius. Pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas (eksploatuotojas) neturi teisės įgalioti kitų asmenų verstis atestatu reguliuojama veikla arba perduoti jiems šią teisę pagal sutartį, arba kitaip pavesti vykdyti šią veiklą. Kai pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas (eksploatuotojas) yra bendrija, ji gali pirkti atskirus darbus ar paslaugas iš subjektų, turinčių atitinkamą kompetenciją, technines priemones ir gebėjimus. Daugiabučio namo savininkų bendrija ir (ar) bendrojo naudojimo objektų administratorius gali būti pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas). Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų bendrija arba pastato bendrojo naudojimo objektų administratorius kontroliuoja pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojo (eksploatuotojo) veiklą ir pasirengimą naujam šildymo sezonui pagal jiems priskirtą kompetenciją energetikos ministro tvirtinamose Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse.
17. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 (ginčui aktuali 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimo Nr. 831 redakcija) patvirtintus Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinius nuostatus (toliau – Nuostatai), pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant (Nuostatų 3 punktas). Vykdydamas pagrindinį uždavinį, administratorius organizuoja namo techninę priežiūrą (Nuostatų 4.3 punktas); rengia ilgalaikį (2 ir daugiau metų) namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo planą (toliau – ilgalaikis planas) (Nuostatų 4.4 punktas), rengia namo priežiūros ūkinį ir finansinį planą, kuriame nurodo planuojamas einamųjų metų namo bendrojo naudojimo objektų administravimo, namo techninės priežiūros, šildymo ir karšto vandens sistemų, lifto, bendrojo naudojimo patalpų ir žemės sklypo priežiūros, kitas su administruojamu namu susijusias paslaugas, jų tarifus ir išlaidas. Nuostatų 14.4 papunktyje nurodytu būdu jį teikia derinti patalpų savininkams, nustatydamas ne trumpesnį kaip 10 darbo dienų pastabų ir pasiūlymų teikimo terminą. Ūkinį planą tikslina pagal patalpų savininkų motyvuotas pastabas ir pasiūlymus, tvirtina, per 5 darbo dienas po patvirtinimo skelbia ir kopijas teikia patalpų savininkams Nuostatų 14.1, 14.4 ar 14.5 papunkčiuose nurodytais būdais (Nuostatų 4.5 punktas); organizuoja ir vykdo namo techninės priežiūros, kitų su administruojamu namu susijusių paslaugų ir namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų pirkimus (Nuostatų 4.6 punktas). Administratorius privalo Nuostatuose nurodytas funkcijas ir pareigas atlikti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjų interesais (Nuostatų 7.1 punktas); jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, pagal teisės aktų reikalavimus imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė (Nuostatų 7.7 punktas).
18. Pagal draudiminio įvykio metu galiojusią Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. D1-971 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ patvirtinimo“ (toliau – ir Reglamentas) redakciją, buvo nustatyta, kad privalomuosius reikalavimus sudaro reikalavimai išlaikyti daugiabučio gyvenamojo namo, jo dalių savybes, atitinkančias esminius statinio reikalavimus; reikalavimai gyvenamąjį namą ir jo aplinką naudoti, prižiūrėti ir tvarkyti taip, kad patalpų ir kitų pastato dalių naudojimas atitiktų jų naudojimo paskirtį, nebūtų pažeisti esminiai architektūros, aplinkos, kraštovaizdžio, nekilnojamojo kultūros paveldo vertybių ir jų teritorijų apsaugos reikalavimai ir nebūtų pažeistos trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos. Be to, gyvenamojo namo būklė turi atitikti privalomųjų reikalavimų visumą per visą ekonomiškai pagrįstą gyvenamojo namo naudojimo trukmę (Reglamento 84 punktas). Privalomųjų reikalavimų įgyvendinimas turėjo būti užtikrinamas, be kita ko, nuolatiniu gyvenamojo namo ir jo aplinkos būklės stebėjimu ir vertinimu, tinkamu, saugos ir techninius reikalavimus atitinkančiu, pagrindinių konstrukcijų ir inžinerinių sistemų eksploatavimu ir technine priežiūra, savalaikiu jų atnaujinimu (remontu) ir kitais prevenciniais darbais (Reglamento 87 punktas). Vamzdyno būklę vieną kartą per metus, vykdydamas pastato profilaktinę techninę priežiūrą, tikrina namo administratorius (12.2, 38, 39, 42, 43, 51 punktai). Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2009 m. lapkričio 26 d. įsakymo Nr. 1-229 „Dėl pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros tvarkos aprašo patvirtinimo“ 20 punkte numatyta, kad daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos bei išorinių atitvarų (langų, durų, sienų, stogo ir pan.) priežiūrą (eksploatavimą) organizuoja ir už ją atsako bendrojo naudojimo objektų valdytojas, vadovaudamasis Aprašo 1 priede išvardytų teisės aktų nuostatomis.
19. Aptartų teisinio reguliavimo nuostatų kontekste teismas pažymi, jog atsakovė, kaip bendrojo naudojimo objektų valdytoja, turėjo pareigą organizuoti daugiabučio namo techninę, šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūrą ir už ją atsakyti. Papildomai pažymėtina, jog atsakovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog daugiabučio namo, esančio Tilžės g. 139, Šiauliuose, gyventojams nepasirinkus šilumos tiekėjo, šilumos tinklų priežiūrą vykdė trečiasis asmuo AB „Šiaulių energija“, todėl atsakovės atsakomybė nagrinėjamu atveju nekyla (2022 m. balandžio 26 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 15 min. 56 sek. iki 23 min. 49 sek.). Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog aukščiau aptartas teisinis reguliavimas suponuoja išvadą, jog kaip jau minėta, už daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūrą (eksploatavimą) organizuoja ir už ją atsako ir bendrojo naudojimo objektų valdytojas. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog teismai yra išaiškinę, kad net ir sudarius sutartį ir pasirinkus šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoją, daugiabučio namo administratoriui neišnyksta pareiga organizuoti daugiabučio namo techninę, šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūrą ir už ją atsakyti (Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-225-642/2021).
20. Taigi, nustačius, jog patalpos buvo užlietos dėl bendrojo naudojimo objekto (šildymo sistemos vamzdžio) trūkio, būtent atsakovei atsiranda pareiga įrodyti, jog ji ėmėsi visų nuo jos priklausančių būtinų (galimų) priemonių tokios žalos išvengti, t. y. atliko bendrojo naudojimo objektų būklės nuolatinį stebėjimą, kasmetines apžiūras, organizavo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų poreikio pagrindimą, parengė atnaujinimo planus ir juos pateikė namo savininkams, rengė susirinkimus ir siūlė remontuoti vamzdynus ir pan. Tačiau atsakovė jokių įrodymų, kurie galėtų pagrįsti jos, kaip namo administratorės, tinkamą pareigų atlikimą, nepateikė (CPK 178, 185 straipsniai). Atsakovė gindamasi nuo ieškinio reikalavimų savo atsiliepime remiasi Kauno apygardos teismo 2015 m. vasario 23 d. nutartyje civilinėje byloje e2A-234-343/2015 pateiktais išaiškinimais, tačiau teismas pažymi, jog atsakovės prašomos taikyti nurodytos nutarties faktinės aplinkybės nėra panašios nagrinėjamos bylos faktinėms aplinkybės, t. y. nėra ratio decidendi šioje byloje. Atkreiptinas dėmesys, jog toje byloje buvo nustatytos faktinės aplinkybės, kad gyvenamojo namo statybos montavimo darbai atlikti nesilaikant teisės aktų reikalavimų, byloje buvo pateikti duomenys, jog daugiabučio namo administratorius kasmet atlikdavo gyvenamojo ginčo namo priežiūrą, kas mėnesį atlikdavo statinio būklės stebėjimus, pateikė į bylą ginčo namo techninės priežiūros žurnalo duomenis. Tuo tarpu šioje nagrinėjome byloje, išskyrus trečiojo asmens AB „Šiaulių energija“ pateiktus rašytinius duomenis dėl būtent trečiojo asmens iniciatyva atliekamus šildymo sistemos hidraulinius bandymus, nėra jokių kitų duomenų apie atsakovės atliktus veiksmus, susijusius su daugiabučio namo, esančio Tilžės g. 139, Šiauliuose, administravimu, todėl minėta apeliacinės instancijos teismo nutartimi teismas nagrinėdamas šalių ginčą nesiremia. Kita vertus, teismas sutinka su atsakove, jog grindyse paslėpto vamzdžio apžiūrėjimas būtų buvęs formalus ir tikėtina reikiamo rezultato, kad žala neatsirastų, nebūtų įtakojęs, tačiau vis dėlto atsakovė turėjo jai teisės aktuose numatytą pareigą imtis kitų veiksmų, kurie šiuo atveju galėtų patvirtinti, jog administratorė nesielgė aplaidžiai ir nerūpestingai bei dėjo visas pastangas, jog žala nekiltų.
21. Byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, jog atsakovė iki draudžiamojo įvykio būtų vykdžiusi bendrojo naudojimo šildymo sistemos periodinę apžiūrą, atlikusi profilaktinius darbus, teikusi informaciją gyventojams apie bendrojo naudojimo šildymo sistemos vamzdynų būklę, defektus, būtų organizavusi daugiabučio namo susirinkimus ar balsavimus raštu, būtų raštu, pvz. skelbimų lentoje ar įmetant pranešimą į pašto dėžutę, pateikusi gyventojams ir patalpų naudotojams rekomendaciją pasitikrinti jų patalpose esančias vamzdynų sistemas, ypač, jeigu jos yra paslėptos, arba leisti administratoriaus atstovams įvykdyti tokią patikrą. Be to, labai tikėtina, jog tuo atveju, jei atsakovė būtų vykdžiusi bendrojo naudojimo šildymo sistemos periodinę apžiūrą ir nustačiusi, jog tam tikrose patalpose yra paslėptų vamzdžių, atsakovė būtų turėjusi galimybę įspėti tokių patalpų savininkus apie jiems galinčią kilti atsakomybę trūkus paslėptam vamzdžiui, t. y. tai būtų leidę namo administratoriui išvengti atsakomybės dėl trūkusio bendrojo naudojimo šildymo sistemos vamzdžio kilusios žalos. Atkreiptinas dėmesys, jog byloje taip pat nėra jokių duomenų, jog daugiabučio gyvenamojo namo butų bei patalpų savininkai būtų administratorei trukdę prižiūrėti ar tikrinti namo bendrojo naudojimo šildymo sistemų būklę ar atsisakę priimti rekomendacijas / reikalingus sprendimus šildymo sistemos vamzdynų tinkamos būklės užtikrinimui įgyvendinti (CPK 178, 185 straipsniai). Todėl, nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, jog trečiojo asmens AB „Šiaulių energija“ pateikti įrodymai dėl daugiabučiame name, esančiame Tilžės g. 139, Šiauliuose, atliktų hidraulinių bandymų ir sistemos plovimo (sprendimo 8. dalis) neįrodo aplinkybių, šalinančių atsakovės atsakomybę. Kaip matyti iš byloje pateikto namo, esančio Tilžės g. 139, Šiauliuose, pastato šilumos punkto šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros žurnalo, nurodytame name laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 28 d. iki 2021 m. rugsėjo 9 d. jokių kitų darbų, susijusių su bendrojo naudojimo šildymo vamzdynų priežiūra, išskyrus hidraulinius bandymus, šildymo sistemos plovimą ir pasirengimą šildymo sezono pradžiai, atliekama nebuvo. Taigi, vien aplinkybė, jog trečiasis asmuo AB „Šiaulių energija“ atlikdavo kasmetines apžiūras, surašydavo aktus, taip pat tai, jog trečiasis asmuo AB „Šiaulių energija“ periodiškai atlikdavo hidraulinius bandymus, neįrodo, kad atsakovė tinkamai (rūpestingai) vykdė savo, kaip daugiabučio gyvenamojo namo administratorės, pareigas, nes, kaip minėta, pagal aptartas Nuostatų ir Reglamento nuostatas, administruojamą gyvenamąjį namą buvo privaloma nuolat stebėti ir atlikti patikrinimus.
22. Kaltas dėl žalos asmuo žalą turi atlyginti remiantis bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais (CK 6.263, 6.246–6.249 straipsniai). Kai žalos padaryta vienam iš bendrasavininkių dėl pastato defekto bendrojoje dalinėje pastato savininkų (valdytojų) nuosavybėje, CK 6.266 straipsnio nuostatos netaikytinos. Minėta, tokiu atveju žala atlyginama bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2009 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2009). Įvertinus byloje esančius duomenis, konstatuotina, jog atsakovė nepateikė įrodymų, leidžiančių pagrįstai teigti, kad atsakovė savo kaip administratorės pareigas vykdė tinkamai ir laiku. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, jog savo veiksmais atsakovė pažeidė pareigą tinkamai organizuoti namo bendrojo naudojimo objektų valdymą, priežiūrą ir tvarkymą. Atsakovė, būdama gyvenamojo namo bendrojo naudojimo sistemos valdytoja, neatliko veiksmų, kuriuos turėjo atlikti, t. y. nevykdydama administratorės pareigų – nepakankamai rūpindamasi administruojamo daugiabučio namo šildymo sistemos vamzdynu bei jo priežiūra sąlygojo žalos atsiradimą, t. y. elgėsi neteisėtai – ir tarp šio atsakovės neveikimo ir patalpai, esančiai Tilžės g. 139, Šiauliuose, padarytos žalos yra priežastinis ryšys. Atsakingai elgtis yra atsakovės, kaip namo administratorės ir verslininkės pareiga, kurios ji nevykdė ar (ir) vykdė aplaidžiai, todėl laikoma, jog atsakovė yra kalta dėl žalos atsiradimo (CK 6.248 straipsnio 3 dalis).
23. Vertindamas nustatytas aplinkybes teismas sprendžia, jog būtent atsakovės neteisėti veiksmai – nepakankamas rūpinimasis administruojamo daugiabučio namo bendrojo naudojimo šildymo vamzdynu bei jo priežiūra – sąlygojo žalos atsiradimą, byloje yra nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. atsakovės, kaip namo administratorės pareigų nevykdymas, žalos patalpai, esančiai Tilžės g. 139, Šiauliuose, atsiradimas, priežastinis ryšys tarp atsakovės neveikimo ir žalos atsiradimo bei atsakovės kaltė. Esant visoms civilinės atsakomybės sąlygoms, atsakovė laikoma atsakinga dėl 2021 m. vasario 4 d. patalpai, esančiai Tilžės g. 139, Šiauliuose, padarytos žalos (CPK 178, 185 straipsniai).
Dėl žalos dydžio
24. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 2562,59 Eur žalos atlyginimą. Atsakovė, minėta, teigia, jog ieškovė, paskaičiuodama žalos dydį, turėjo taikyti nusidėvėjimą. Teismo vertinimu, žalos dydį visiškai patvirtina ieškovės pateiktas aktas su priedu, remonto darbų sąmata, draudimo išmokos apskaičiavimas ir 2021 m. kovo 22 d. mokėjimo nurodymas Nr. CL2129424 (CPK 178, 185 straipsniai). Taip pat atmestini atsakovės argumentai, jog ieškovė žalos dydį apskaičiavo neteisingai, kadangi neįvertino nusidėvėjimo laipsnio. 2020 m. liepos 3 d. Įmonių turto draudimo liudijime Nr. 280/0004912 nurodoma, jog jam taikomos „Compensa Vienna Insurance Group“, ADB įmonių turto draudimo taisyklės, kurios patvirtintos Compensa Vienna Insurance Group“, ADB valdybos 2016 m. vasario mėn. 24 d. nutarimu, galiojančios nuo 2016 m. balandžio mėn. 1 d. Nors ieškovė bendrųjų įmonių turto draudimo taisyklių byloje nepateikė, tačiau akcentuotina, jog jos yra viešai internete prieinamas dokumentas (https://www.compensa.lt/uploads/ECB/content_1628837531/imoniu-turto-draudimo-taisykles-galioja-nuo-2016-04-01_9460_1763_8303.pdf). Iš Įmonių turto draudimo taisyklių, patvirtintų Compensa Vienna Insurance Group“, ADB valdybos 2016 m. vasario mėn. 24 d. nutarimu, galiojančių nuo 2016 m. balandžio mėn. 1 d. (toliau – Įmonių turto draudimo taisyklės) matyti, jog Compensa Vienna Insurance Group“, ADB standartinėmis sąlygomis nuostolių sumos apskaičiavimui sugadinto turto nusidėvėjimas turi reikšmės tik tuo atveju, kai turtas yra apdraustas likutine verte (5.1.2. punktas). Įmonių turto draudimo taisyklių 5.1. punktas numato, jog įvykus draudžiamajam įvykiui, draudikas apskaičiuoja žalą ir išmoka draudimo išmoką, remdamasis draudimo verte. Draudimo vertės tipas nurodomas draudimo sutartyje. Draudimo vertės tipas gali būti nauja atkuriamoji vertė ir likutinė vertė. Atkuriamoji vertė – vertė, atitinkanti turto atkūrimo išlaidas iki naujos, bet nepagerintos būklės; likutinė vertė – atkuriamoji vertė, sumažinta nusidėvėjimo dydžiu (5.1.1., 5.1.2. punktai). Šioje byloje pateiktas 2020 m. liepos 3 d. Draudimo liudijimo 280/0004912 priedas Nr. 1 įrodo, jog nagrinėjamu atveju turtas buvo apdraustas atkūrimo verte, todėl iš aukščiau aptarto matyti, jog pagal ieškovės Įmonių turto draudimo taisykles, galiojusias ginčo įvykio dienai, apskaičiuojant ginčo nuostolių dydį, kuomet turtas buvo apdraustas atkuriamąja, o ne likutine verte, turto nusidėvėjimo laipsnis neturėjo būti vertinamas.
25. Atsižvelgiant į tai, ieškovei įrodžius visas atsakovės civilinės atsakomybės dėl žalos patalpai, esančiai Tilžės g. 139 Šiauliuose, sąlygas, bei nenustačius atsakovės atleidimo nuo civilinės atsakomybės ar civilinės atsakomybės netaikymo sąlygų, ieškinys tenkinamas visiškai ir iš atsakovės ieškovei priteistinas 2562,59 Eur žalos atlyginimas (CPK 178, 185 straipsniai).
26. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas (fizinis asmuo) privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kito. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovės priteistinos šešių procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 2562,59 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. lapkričio 23 d.) dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų ir kitų procesinių klausimų.
27. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Todėl ieškovei iš atsakovės priteistinos byloje rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos: 58,00 Eur žyminis mokestis (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškovės ieškinys tenkinamas, atsakovei jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178, 185, 259, 260, 263 – 265, 268 – 270 ir 284 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovės UAB Mano būstas Šiauliai, juridinio asmens kodas 144619514, ieškovei „Compensa Vienna Insurance Group“, ADB, juridinio asmens kodas 304080146, 2562,59 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų šešiasdešimt dviejų eurų 59 centų) žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 2562,59 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2021 m. lapkričio 23 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas: 58,00 (penkiasdešimt aštuonių eurų 00 centų) žyminį mokestį
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.