Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vidos Stonkuvienės, Irenos Stulpinienės, sekretoriaujant Vaidai Vasiliauskaitei, viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos E. M. skundą atsakovui valstybei, atstovaujamai Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, atsakovui Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl žalos atlyginimo, Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2010 m. gruodžio 28 d. sprendimo Nr. (1.31)-TPD-244-10 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos VGTPT 2010 m. gruodžio 28 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPD-244-10 nutraukė antrinės teisinės pagalbos teikimą, sprendime konstatavus, kad pareiškėjos atstovavimas civilinėje byloje neperspektyvus. Tačiau sprendimas yra neteisėtas, nes 2009 m. balandžio 7 d. sprendimu Nr. 681-869(07)-D/2009 nutraukus antrinę teisinę pagalbą jos teikimas atnaujintas nebuvo, nors tarnyba jį galėjo atnaujinti, bet to nepadarė, kad užkirsti kelią jai pasinaudoti kasaciniu procesu. Dėl įvardijamų aplinkybių ji negalėjo pasinaudoti įstatymo suteikta teise į kasacinį procesą ir Klaipėdos VGTPT direktoriaus neteisėtais veiksmais, nustatytais 2009 m. rugsėjo 18 d. Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimu ir LVAT 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartimi, jai padaryta turtinė žala nes išieškotos išmokos A.K. naudai pagal vykdomąjį raštą: 23 546.70 Lt. skola, 461.70 Lt periodinės išmokos netekto darbingumo kompensavimui, 4873.50 Lt slaugymo išlaidų atlyginimas, 600 litų ekspertizės išlaidų atlyginimas. Taip pat dėl šių veiksmų jai padaryta neturtinė žala.

- panaikinti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2010 m. gruodžio 28 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPD-244-10;

- iš Lietuvos valstybės priteisti 23 546.70 Lt. sumą, 461.70 Lt sumą mokėti kas mėnesį, 4873.50 Lt slaugymo išlaidas, 600 Lt sumą;

- priteisti iš Lietuvos valstybės 50 000.00 Lt nematerialinės žalos atlyginimą;

- priteisti bylinėjimosi išlaidas;

Į teismo posėdį proceso dalyviai ir jų atstovai neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuoti tinkamai. 2011 m. kovo 15 d. teismui pateiktas pareiškėjos atstovo J.S. pranešimas (b.l.99), kad jis nusišalina nuo E.M. atstovavimo šioje byloje ir prašo atidėti bylos nagrinėjimą bei sudaryti galimybę pareiškėjai pasirūpinti atstovavimu šioje byloje. Taip pat pateiktas ir E.M. prašymas (surašytas ir pasirašytas) atstovo J.S. (b.l.98), nurodant, kad jai pateikta informacija apie paskirtą bylos nagrinėjimą ir J.S. atsisakymą atstovauti teisme dėl interesų konflikto su Klaipėdos apygardos administraciniu teismui, todėl prašo atidėti bylos nagrinėjimą.

Be to teismui nėra teisinių prielaidų pripažinti, kad atstovavimas pagal pavedimo sutartį yra pasibaigęs ir būtina atidėti bylą siekiant suteikti pareiškėjai galimybę spręsti atstovavimo klausimus, kadangi pareiškėja neturi atstovo. Kaip matyti iš teismui pateiktos pavedimo sutarties turinio, pareiškėja pavedimo sutartimi J.S. suteikė įgalinimus jos vardu vesti visas civilines, administracines bylas visose teismo įstaigose su visomis įstatymų suteiktomis teisėmis, taigi pareiškėja pagal CK 6.757 str. pavedimo sutartimi pavedė įgaliotiniui atlikti teisinius veiksmus, susijusius su įgaliotojo gynimu, procesinių veiksmų atlikimu įgaliotojo vardu teismo institucijose. Šis pavedimas įformintas nutarime forma (ABTĮ 49 straipsnio 3 dalis ir CPK 57 straipsnio 2 dalis). Pareiškėjos atstovas teismui teikia pranešimą, kuriame nurodo, kad nusišalina nuo pareiškėjos atstovavimo Klaipėdos apygardos administraciniame teisme, manydamas, kad yra persekiojamas ir jo atstovavimas gali turėti įtakos būsimam teismo sprendimui. Pareiškėjos atstovo atsisakymas pagal pavedimo sutartį atlikti procesinius veiksmus susijusius su įgaliotojo gynimu nėra pagrindas teigti apie atstovavimo pasibaigimą bei teisine prielaida atidėti bylos nagrinėjimą. CK 6.763 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato pavedimo sutarties pasibaigimo pagrindą kai įgaliotinis panaikina įgaliojimą, o šio straipsnio 1 dalies 2 punktas numato pavedimo sutarties pasibaigimo pagrindą kai įgaliotinis atsisako įgaliojimo (CK 2.146 straipsnis). Kadangi ABTĮ 49 straipsnio 3 dalies ir CPK 57 straipsnio 2 dalies nuostatos numato, kad fizinių asmenų duodami įgaliojimai patvirtinami notarine tvarka, tai analogiška tvarka turi būti patvirtinama ir apie pavedimo sutarties pasibaigimą, t.y. teikiamas notarine tvarka patvirtinimas apie pavedimo sutarties pabaigą. Todėl pareiškėja pagal pavedimo sutartį yra suteikusi įgalinimus įgaliotiniui, o ar įgaliotinis tinkamai atlieka savo pareigas atsisakydamas atstovauti jos interesus pagal pavedimo sutartį ir teisinės pasekmės dėl tokio atsisakymo yra įgaliotojo vertinimo dalykas (CK. 6.760 str.).

Dėl įvardijamų priežasčių atstovo J.S. atsisakymas atstovauti pareiškėją teisminio proceso metu nėra kliūtis bylos nagrinėjimui iš esmės ir sprendimo priėmimui. Įvardintos aplinkybės teismo kolegijos taip pat buvo įvertintos kaip teisinės prielaidos bylos nagrinėjimą tęsti rašytinio proceso tvarka ir vadovaujantis ABTĮ 79 straipsnio 5 dalimi, 134 straipsnio 4 dalimi bylą nutarta nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Skundas netenkintinas.

Dėl Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2010 m. gruodžio 28 d. sprendimo Nr. (1.31)-TPD-244-10 panaikinimo

Skundo reikalavimų apimtis, skundo nagrinėjimo dalykas nustatytas 2011 m. vasario 9 d. Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutartimi ir priimtas nagrinėti skundas dalyje dėl Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2010 m. gruodžio 28 d. sprendimo Nr. (1.31)-TPD-244-10 panaikinimo, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo (b.l.3-6).

Pareiškėjos skunde nurodoma, kad 2007 m. lapkričio 6 d. Klaipėdos VGTPT jai suteikė antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl antstolių veiksmų apskundimo (b.l.10-11). Atstovaudamas pareiškėjos interesus advokatas V.Mačiulskis parengė kasacinį skundą (b.l.76-77) dėl 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutarties bei Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. lapkričio 19 d. nutarties panaikinimo. 2008 m. gruodžio 31 d. Lietuvos aukščiausiojo teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija konstatavo, kad suinteresuoto asmens kasaciniame skunde abstrakčiai nurodomi teisės normų pažeidimai, nėra pateikta išsamių ir motyvuotų teisinių argumentų, atskleidžiančių, jog bylą nagrinėję teismai pagal konkrečią susiklosčiusią teisinę situaciją netinkamai taikė ir aiškino CPK 512 straipsnį ir nutarė paduotą kasacinį skundą atsisakyti priimti (b.l.77). 2009 m. vasario 2 d. Klaipėdos VGTPT sprendimu Nr. 208-869(07)-C/09 (b.l.81) advokatas V.Mačiulskis pakeistas kitu advokatu ir antrinę teisinę pagalbą paskirta teikti advokatė V.Saveljeva, kuri kasatorės E.M. vardu pakartotinai surašė kasacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 1 d. ir Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. lapkričio 19 d. nutarties panaikinimo (b.l.79-80). 2009 m. vasario 25 d. Lietuvos aukščiausiojo teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija nutartimi konstatavo, kad iš naujo pateiktame kasaciniame skunde nurodyti argumentai dėl kasacijos pagrindų bylai peržiūrėti kasacine tvarka yra iš esmės tapatūs argumentams, išdėstytiems ankstesniame kasaciniame skunde, kurį atsisakyta priimti. Konstatavus, kad kasaciniame skunde nesuformuluoti teisiniai argumentai, patvirtinantys kasacijos pagrindų buvimą, kasacinį skundą atsisakytina priimti (CPK 346 straipsnis, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai) (b.l.82). Atsisakius priimti kasacinį skundą pareiškėja 2009 m. kovo 18 d. pateikė prašymą dėl advokato pakeitimo, kvalifikuotam kasacinio skundo parengimui (b.l.83). 2009 m. balandžio 7 d. Klaipėdos VGTPT sprendimu Nr. 681-869(07)-D/09 pareiškėjai antrinės teisinės pagalbos teikimas buvo nutrauktas konstatavus, kad pareiškėjos atstovavimas byloje neperspektyvus (.l.84-85). Pareiškėja įvardijamą sprendimą apskundė ir 2009 m. rugsėjo 18 d. Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. I-316-342/2009 Klaipėdos VGTPT 2009 m. balandžio 7 d. sprendimas Nr. 681-869(07)-D/09 buvo panaikintas. Teismo sprendimas paliktas nepakeistu ir 2010 m. rugsėjo 23 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi (b.l.86-88).

Panaikinus aukščiau įvardijamą sprendimą atsakovas iš naujo sprendė klausimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo E. M., kuri buvo teikiama pagal 2007 m. lapkričio 6 d. sprendimą Nr.999-869-A/2007. 2010 m. gruodžio 28 d. Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu Nr. (1.31)-TPD-244-10 nuspręsta E.M. nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą pagal Klaipėdos VGTPT 2007 m. lapkričio 6 d. sprendimą Nr. 999-869-A/2007m., kadangi pasibaigė kasacinio skundo padavimo terminas 2008 m. rugpjūčio 1 d. Klaipėdos apylinkės teismo nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-1046-323/2008 ir 2008 m. lapkričio 19 d. Klaipėdos apygardos teismo nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2S-99-370/2008 apskundimui. Taip pat konstatuota, kad CPK 345 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pareiškimas dėl praleisto termino atnaujinimo kasacinio skundo padavimui negali būti tenkinamas, jeigu paduotas praėjus daugiau kaip vieneriems metams nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Atsakovas padarė išvadą, kad pareiškėjos atstovavimas minėtoje civilinėje byloje yra neperspektyvus ir nutraukė antrinės teisinės pagalbos teikimą vadovaujantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 9 punktu, numatančiu, kad antrinės teisinės pagalbos teikimas nutraukiamas, jeigu atstovavimas byloje yra neperspektyvus.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus, reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas. Šio įstatymo 11–12 straipsniai apibrėžia, kokie asmenys ir kokiomis sąlygomis gali gauti antrinę teisinę pagalbą. Teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. Ją suteikia pati valstybė, savo iniciatyva ir savo nuožiūra, ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi šią teisę garantuoti. Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia. Todėl net ir esant formalioms sąlygoms, kai asmeniui antrinė teisinė pagalba turėtų būti teikiama, Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas numato tam tikrus apribojimus. Priešingu atveju, neribojant kreipimuisi skaičiaus, iškiltų reali grėsmė patenkinti kitų besikreipiančiųjų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos asmenų prašymus.

VGTP įstatymas nustato, kad tuo atveju, jei atstovavimas byloje neperspektyvus, antrinė teisinė pagalba neteikiama (VGTPĮ 11 str. 6 d. 2 p.), o jei ši aplinkybė paaiškėja po to, kai buvo priimtas sprendimas teikti šią pagalbą, antrinės teisinės pagalbos teikimas nutraukiamas (VGTPĮ 23 str. 1 d. 9 p.). Teisėjų kolegija pažymi, kad atstovavimo byloje perspektyvumas VGTP įstatymo taikymo prasme yra vertinamojo pobūdžio. Šį vertinimą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba kiekvienu konkrečiu atveju turi atlikti įvertinusi tam konkrečiam atvejui reikšmingų faktinių duomenų visumą. Informacijos, kuria remiantis turi būti atliktas šis vertinimas, šaltiniai gali būti įvairūs. Informacija apie atstovavimo, kai yra priimtas sprendimas teikti antrinę teisinę pagalbą, neperspektyvumą paprastai gaunama iš advokato teikiančio antrinę teisinę pagalbą pranešimų (VGTPĮ 23 str. 2 d.), taip pat iš teismų priimtų procesinių sprendimų, asmens, kuriam teikiama antrinė teisinė pagalba, paaiškinimų ir kt. Antrinės teisinės pagalbos teikimas remiantis VGTP įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 9 punktu gali būti nutrauktas, kai iš visų tam konkrečiam atvejui reikšmingų faktinių duomenų yra pakankamai akivaizdu, jog pradėtas ginčas šaliai, kuriai teikiama antrinė teisinė pagalba, neturi teisinės perspektyvos (nebus pasiektas siekiamas rezultatas). Kartu pažymėtina, kad sprendimas nutraukti antrinę teisinę pagalbą turi būti pagrįstas nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir motyvuotas taip, kad antrinės teisinės pagalbos netekusiam asmeniui būtų aiškios teisinės pagalbos nutraukimo priežastys, o ginčui persikėlus į teismą (jei asmuo nesutinka su sprendimu nutraukti teisinę pagalbą), teismas galėtų patikrinti antrinės teisinės pagalbos nutraukimo pagrįstumą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. A146-1162/2010; Nr. A756-290/2011).

CPK 345 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kasacinis skundas gali būti paduotas per tris mėnesius nuo skundžiamo sprendimo, nutarties įsiteisėjimo dienos. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmenims, praleidusiems kasacinio skundo padavimo terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujintas. Pareiškimas dėl praleisto termino atnaujinimo negali būti tenkinamas, jeigu jis paduotas praėjus daugiau kaip vieneriems metams nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Taigi pastarasis kasacijos negalimumo pagrindas yra absoliutus (CPK 345 straipsnio 2 dalis). Todėl teisėjų kolegija, nevertindama, ar pareiškėjo civilinėje byloje keliami reikalavimai yra pagrįsti, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja nepagrįstai toje civilinėje byloje, kurioje iš esmės kasacija nebegalima ir toliau prašo atsakovą suteikti antrinę teisinę pagalbą, idant būtų parengtas kasacinis skundas ir jai būtų atstovaujama Lietuvos Aukščiausiajame Teisme. Iš to darytina išvada, jog, teisės aktams nenumatant galimybės atnaujinti kasacinio skundo padavimo teismui terminą, skundžiamame sprendime padaryta pagrįsta išvada, jog pareiškėjos reikalavimai, susiję su kasacinio skundo padavimu, akivaizdžiai nepagrįsti, o atstovavimas byloje neperspektyvus (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A525-820/2010).

Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Pareiškėja nurodo, kad Klaipėdos VGTPT apeliaciniu skundu apskundus Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimą, kuriuo buvo panaikintas Klaipėdos VGTPT 2009 m. balandžio 7 d. sprendimas Nr. 681-869(07)-D/09 dėl antrinės teisinės pagalbos nutraukimo ir nagrinėjant apeliaciją suėjo kasacinio skundo padavimo terminai, todėl kasacija nebegalima. Klaipėdos VGTPT direktoriaus neteisėtais veiksmais, nustatytais 2009 m. rugsėjo 18 d. Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimu ir LVAT 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartimi, buvo užkirta galimybė pasinaudoti įstatymo nustatyta teise į kasacinį procesą, ko pasekoje iš jos išieškotos išmokos A.K. naudai pagal vykdomąjį raštą: 23 546.70 Lt. skola, 461.70 Lt periodinės išmokos netekto darbingumo kompensavimui, 4873.50 Lt slaugymo išlaidų atlyginimas, 600 litų ekspertizės išlaidų atlyginimas. Šias sumas pareiškėja įvardija kaip turtinę žalą, o taip pat nurodo, kad dėl Klaipėdos VGTPT direktoriaus veiksmų jai padaryta ir neturtinė 50 000 litų žala.

Teismas, spręsdamas dėl reikalavimo atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, turi visapusiškai ištirti ir įvertinti aplinkybes, kurios gali pagrįsti arba paneigti sąlygų (viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui), būtinų valstybės ir savivaldybės civilinei atsakomybei atsirasti, buvimą arba nebuvimą, bei nurodyti konkrečius motyvus bei argumentus, kurių pagrindu padaro vienokią ar kitokią išvadą (žr.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A6-1286/2006). Pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama atlyginti jai padarytą žalą, kurią kildina iš Tarnybos galimai neteisėtų veiksmų. Teigia, kad Tarnyba neužtikrino tinkamos antrinės teisinės pagalbos teikimo, ko pasekoje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atsisakė priimti jos kasacinius skundu, o vėliau dėl tarnybos veiksmų pasibaigė ir kasacinio skundo padavimo terminas, numatytas CPK 345 str.

Pareiškėja turtinės žalos atsiradimą kildina iš išieškotinų sumų išieškotojos A.K. naudai. Neturtinę žalą grindžia patirtais nepatogumais, išgyvenimais netekus galimybės kasacine tvarka ginčyti teismo procesinius sprendimus. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Siekiant jos (neturtinės žalos) atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę (Lietuvos A. T. 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006).

Taigi teisės taikymo požiūriu nagrinėjamoje byloje yra būtina išaiškinti, ar pareiškėjos nurodyti kaip neteisėti Tarnybos veiksmai CK 6.271 straipsnio 4 dalies taikymo prasme gali būti pripažinti neteisėtais, bei išaiškinti, ar tarp šių veiksmų ir pareiškėjo prašomos atlyginti turtinės ir neturtinės žalos atsiradimo yra aukščiau nurodytas priežastinis ryšys.

Kaip jau paminėta teismo sprendime E.M., kuri buvo skolininkė vykdomojoje byloje, 2007 m. lapkričio 6 d. buvo suteikta antrinė teisinė pagalba civilinėje byloje dėl antstolių veiksmų apskundimo. 2008 m. rugpjūčio 1 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi pareiškėjos A.K. skundas buvo patenkintas ir panaikintas 2007 m. rugpjūčio 28 d. patvarkymas dėl vykdomosios bylos nutraukimo (b.l.51-54). Šią teismo nutartį atskiruoju skundu apskundė skolininkė E.M. ir antstolis. 2008 m. lapkričio 19 d. apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjęs atskiruosius skundus nutarė Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartį palikti nepakeistą. Atstovaudamas pareiškėjos interesus advokatas V.Mačiulskis parengė kasacinį skundą, kurį 2008 m. gruodžio 31 d. Lietuvos aukščiausiojo teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija atsisakė priimti. 2009 m. vasario 2 d. Klaipėdos VGTPT sprendimu Nr. 208-869(07)-C/09 (b.l.81) advokatas V.Mačiulskis pakeistas kitu advokatu ir antrinę teisinę pagalbą paskirta teikti advokatė V.Saveljeva, kuri kasatorės E.M. vardu pakartotinai surašė kasacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 1 d. ir Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. lapkričio 19 d. nutarties panaikinimo. 2009 m. vasario 25 d. Lietuvos aukščiausiojo teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija kasacinį skundą atsisakė priimti. Atsisakius priimti kasacinį skundą E.M. 2009 m. kovo 18 d. kreipėsi į atsakovą prašymu pakeisti advokatą ir parengti naują kasacinį skundą (b.l.19). Atsakovas 2009 m. balandžio 7 d. sprendimu (b.l.12-15) antrinės teisinės pagalbos teikimą nutraukė dėl jos neperspektyvumo. Užginčijus šio sprendimo teisėtumą teisminis ginčas dėl teisinės pagalbos teikimo baigtas nagrinėti tik 2010 m. rugsėjo 23 d. kai jau buvo suėję kasacinio skundo padavimo terminai, o taip pat nebesant galimybės atnaujinti kasacijos padavimo terminų. Pareiškėja teigia, kad dėl atsakovo veiksmų jam nutraukus teisinės pagalbos teikimą, kurie teismo pripažinti neteisėtais, buvo užkirsta galimybė į kasacinį procesą ir dėl to pagal vykdomąjį raštą išieškojus įvardijamas sumas išieškotojos A.K., naudai ji patyrė turtinę ir neturtinę žalą.

Pareiškėjos argumentai dėl jos patirtos turtinės ir neturtinės žalos yra pagrįsti bendro pobūdžio samprotavimais, abstraktūs ir konkrečiais faktais nepagrįsti. Pareiškėja teigia, kad turtinę žalą sudaro tos piniginės išmokos, kurios buvo išieškotos pagal vykdomąjį dokumentą. Tačiau būtina atkreipti dėmesį, kad civilinė byla Nr. 2-1046-323/2008, kurioje pareiškėja siekė kasacinio proceso buvo iškelta dėl antstolio Z. Z. atstovės V.V.s 2007 m. rugpjūčio 28 d. patvarkymo Nr. 0014/02/03072 dėl vykdomosios bylos nutraukimo teisėtumo. Teisinis pagrindas vykdyti išieškojimą iš E.M. buvo 2002 m. spalio 8 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo išduotas vykdomasis dokumentas Nr. 2-137 (vykdomosios bylos 74 lapas) ir išieškojimo pagrindas įvardijamoje civilinėje byloje nebuvo ginčijamas. Taigi byloje, kurioje pareiškėja ginčijo antstolio veiksmų teisėtumą nebuvo kvestionuojamas pačių išmokų priteisimo teisėtumas ir pagrįstumas, todėl pareiškėja nepagrįstai pagal vykdomąjį raštą išieškotinas sumas įvardija kaip turtinę žalą. Priteistų išieškotojai sumų teisėtumo klausimas iš vis nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalyku, todėl negalėjimas pasinaudoti kasaciniu procesu byloje dėl antstolio veiksmų teisėtumo iš vis nėra teisinė prielaida įvardijamas sumas pripažinti pareiškėjos patirta turtine žala.

Vertinant pareiškėjos nurodomas aplinkybes, kad žala atsirado dėl to jog ji negalėjo kreiptis kasacine tvarka ginčydama įvardijamas teismų nutartis, būtina pažymėti ir tai, kad asmens teisė kreiptis į teismą yra įtvirtinta Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Asmens teisė kreiptis į teismą neatskiriama nuo asmens teisės į tinkamą teisminį procesą. Pagal Konstituciją įstatymų leidėjas, reguliuodamas santykius, susijusius su bylos nagrinėjimu teisme, t. y. teisminio proceso santykius, turi nustatyti ir tokį teisinį reguliavimą, kad būtų užtikrintas efektyvus asmens pažeistų teisių ir laisvių gynimas. Vienu iš teisės į tinkamą teisinį procesą aspektų – teismo sprendimo apskundimas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija, akcentuojama asmens teisė į tinkamą teismo procesą. Konstitucinis Teismas 2006 m. sausio 16 d. nutarime išaiškino, kad konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą (Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis) aiškinama atsižvelgiant į kitas Konstitucijos nuostatas, juolab kad įstatyme turi būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, jog pirmosios instancijos ar specializuoto teismo baigiamąjį aktą būtų galima apskųsti bent vienam aukštesnės instancijos teismui; įstatyme turi būti įtvirtinta ne tik proceso šalies teisė apskųsti pirmosios instancijos teismo baigiamąjį aktą bent vienos aukštesnės instancijos teismui, bet ir nustatyta tokia apskundimo tvarka, kuri leistų aukštesnės instancijos teismui ištaisyti galimas pirmosios instancijos teismo klaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. L. v. O. B. Ž., bylos Nr. 3K-3-599/2008).

Europos Žmogaus Teisių Teismas vadovaujasi savo praktikoje nustatytais principais, pagal kuriuos taikomi apribojimai pirmiausia negali suvaržyti ar susilpninti asmens teisės į teismą tokiu būdu ar apimtimi, kad būtų pažeista šios teisės esmė. Teisės kreiptis į teismą apribojimai bus suderinami su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalimi tik tada, jeigu jie atitiks teisėtą tikslą ir egzistuos pagrįstas proporcingumo ryšys tarp taikomų priemonių ir siekiamo tikslo (Guerin v. France, judgment of 23 July 198, Reports 1998-v., p. 1867, § 37; kt.). Tuo pačiu šio teismo jurisprudencijoje pripažįstama, kad procesinių asmens teisių suvaržymas atitinka teisėtumo reikalavimą, jeigu jis yra atliktas teisės aktuose nustatyta tvarka.

CPK 346 straipsnyje apibrėžta Lietuvos Respublikos civilinio kasacinio proceso funkcijos esmė – įsiteisėjusių teismų sprendimų ir nutarčių teisėtumo kontrolės forma. Kasacija yra išimtinė pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų patikrinimo forma. Civilinio proceso kodekse reglamentuojama kasacija yra ribota. Kasacijos ribojimais iš esmės pabrėžiamas kasacinio proceso išimtinumas siekiant užtikrinti teisės aiškinimo ir taikymo vienodumą taip, kad nebūtų neteisėtų sprendimų (žr: 2010 m. gruodžio 22 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-521/2010).

Taigi iš cituojamo teisinio reglamentavimo akivaizdu, kad pareiškėjai buvo užtikrinta antrinė teisinė pagalba apskųsti pirmosios instancijos teismo nutartį apeliacinės instancijos teismui, o taip pat pateikti kasaciniams skundams dėl apeliacinės instancijos teismo nutarties panaikinimo, kuriuos buvo atsisakyta priimti. Net ir konstatavus, kad Klaipėdos VGTPT nepagrįstai 2009 m. balandžio 7 d. sprendimu nutraukė antrinės teisinės pagalbos teikimą pareiškėjai ir pagal jos 2009 m. kovo 18 d. prašymą neparengė naujo kasacinio skundo, nėra teisinių prielaidų turtinės ir neturtinės žalos atlyginimui. Pirmiausia kasacinio skundo nepriėmimas ar pakartotinio nepateikimas (kasacinio proceso nebuvimas) nėra teisinė prielaida pripažinti, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti, nes kasacija yra išimtinė pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų patikrinimo forma. Antra, kaip jau pažymėta teismo sprendime, asmens teisės į teisingą teismo procesą tinkamu realizavimu yra pripažįstama tai kai yra nustatytas toks teisinis reguliavimas, jog pirmosios instancijos ar specializuoto teismo baigiamąjį aktą būtų galima apskųsti bent vienam aukštesnės instancijos teismui; įstatyme turi būti įtvirtinta ne tik proceso šalies teisė apskųsti pirmosios instancijos teismo baigiamąjį aktą bent vienos aukštesnės instancijos teismui. Šiuo atveju tokia teisė pareiškėjai buvo užtikrinta ir šia teise pareiškėja pasinaudojo. Todėl konstatuotina, kad pareiškėjos reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo negali būti pripažinti pagrįstais.

Pareiškėja taip pat reiškė reikalavimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 ir 6 dalis, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą, taip pat turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas. Vadovaujantis šia teisės norma, įstatymų leidėjas numato galimybę proceso dalyviui atlyginti jo turėtas teismo išlaidas, jeigu sprendimas administracinėje byloje yra priimtas jo naudai. Nagrinėjamu atveju, teismas konstatavo, kad pareiškėjos skundo reikalavimai yra nepagrįsti ir netenkintini, todėl pagal ABTĮ 44 straipsnio 2 dalies nuostatas negali būti pripažįstama, kad sprendimas priimtas pareiškėjos naudai todėl pareiškėja negali pretenduoti į patirtų išlaidų atlyginimą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

pareiškėjos E. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant apeliacinės instancijos teismui tiesiogiai arba per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.