- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-01
- Bylos Nr.
- A-62-3145-11
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00047-2011-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Roma Sabina Alimienė (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Irmantas Jarukaitis
- Pareiškėjas
- E. M.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamam Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Romos Sabinos Alimienės (kolegijos pirmininkė) ir Irmanto Jarukaičio,
rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos E. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos E. M. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamam Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, ir Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl žalos atlyginimo, sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
2007 m. lapkričio 6 d. sprendimu Nr. 999-869-A/2007 Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba (toliau – ir Tarnyba) pareiškėjai E. M. suteikė antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl antstolių veiksmų apskundimo (b. l. 10-11).
Žemesnės instancijos teismas
2009 m. balandžio 7 d. Tarnybos sprendimu Nr. 681-869(07)-D/09 pareiškėjai antrinės teisinės pagalbos teikimas pagal Tarnybos 2007 m. lapkričio 6 d. sprendimą Nr. 999-869-A/2007 buvo nutrauktas, konstatavus, kad pareiškėjos atstovavimas byloje neperspektyvus (b. l. 84-85).
Pareiškėja minėtą sprendimą apskundė ir Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 18 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-316-342/2009 Tarnybos 2009 m. balandžio 7 d. sprendimas Nr. 681-869(07)-D/09 buvo panaikintas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistu (b. l. 86-88).
Panaikinus aukščiau minėtą sprendimą, Tarnyba iš naujo sprendė klausimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo pareiškėjai, kuri buvo teikiama pagal 2007 m. lapkričio 6 d. sprendimą Nr. 999-869-A/2007. 2010 m. gruodžio 28 d. Tarnybos sprendimu Nr. (1.31)-TPD-244-10, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir VGTPĮ) 23 straipsnio 1 dalies 9 punktu, 3 dalimi nuspręsta pareiškėjai nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą, kadangi nustatyta, jog pasibaigė kasacinio skundo padavimo terminas 2008 m. rugpjūčio 1 d. Klaipėdos apylinkės teismo nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-1046-323/2008, ir 2008 m. lapkričio 19 d. Klaipėdos apygardos teismo nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2S-99-370/2008, apskundimui (b. l. 17-18).
II.
Pareiškėja E. M. skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, kuriuo prašė panaikinti Tarnybos 2010 m. gruodžio 28 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPD-244-10, priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės 23 546,70 Lt sumą, 461,70 Lt sumą mokėti kas mėnesį, 4873,50 Lt slaugymo išlaidas, 600,00 Lt sumą, 50 000,00 Lt nematerialinės žalos atlyginimą, bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėja nurodė, kad Tarnyba 2009 m. balandžio 7 d. sprendimu Nr. 681-869(07)-D/09 nutraukė antrinės teisinės pagalbos teikimą. Šį sprendimą pareiškėja apskundė Klaipėdos apygardos administraciniam teismui, kuris 2009 m. rugsėjo 18 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino ir skundžiamą Tarnybos sprendimą panaikino. 2010 m. rugsėjo 23 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi atmesta Tarnybos apeliacija ir pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas. Pareiškėja nurodė, kad kasacijos teise buvo galima pasinaudoti iki 2009 m. lapkričio 19 d., tačiau, Tarnybai inicijavus apeliacinį procesą, kasacinio skundo padavimas tapo neįmanomas, nes buvo praleisti kasacinio skundo padavimo terminai. Pareiškėja nurodė, kad Tarnyba 2010 m. gruodžio 28 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPD-244-10 nutraukė antrinės teisinės pagalbos teikimą, konstatavusi, kad pareiškėjos atstovavimas civilinėje byloje tapo neperspektyvus. Minėtas sprendimas, pareiškėjos teigimu, yra neteisėtas, nes, 2009 m. balandžio 7 d. sprendimu Nr. 681-869(07)-D/2009 nutraukus antrinę teisinę pagalbą, jos teikimas atnaujintas nebuvo, nors Tarnyba jį galėjo atnaujinti. Dėl įvardijamų aplinkybių pareiškėja negalėjo pasinaudoti įstatymo suteikta teise į kasacinį procesą. Pareiškėja nurodė, kad Tarnybos direktoriaus neteisėtais veiksmais, nustatytais 2009 m. rugsėjo 18 d. Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimu ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartimi, pareiškėjai padaryta turtinė žala, nes išieškotos išmokos pagal vykdomąjį raštą: 23 546,70 Lt skola, 461,70 Lt periodinės išmokos netekto darbingumo kompensavimui, 4 873,50 Lt slaugymo išlaidų atlyginimas, 600,00 Lt ekspertizės išlaidų atlyginimas. Taip pat dėl šių veiksmų pareiškėjai padaryta neturtinė žala.
Atsiliepimas
Atsakovas Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, atstovaudamas ir atsakovą Lietuvos valstybę, atsiliepimu pareiškėjos E. M. skundą prašė atmesti kaip nepagrįstą.
Žemesnės instancijos teismas
Tarnyba nurodė, jog skundžiamu sprendimu antrinės teisinė pagalbos teikimo nutraukimas grindžiamas neabejotina ir neįrodinėjama aplinkybe dėl naikinamojo vienerių metų termino kasaciniam skundui paduoti pasibaigimo. Tarnyba pažymėjo, kad skunde pati pareiškėja pripažino, jog Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. lapkričio 19 d. priimtą nutartį buvo galima apskųsti tik iki 2009 m. lapkričio 19 d. Tarnyba atkreipė dėmesį, kad pareiškėjos prašomos priteisti išieškotinos sumos nėra pareiškėjos patirta žala, o įstatymas numato tik asmeniui padarytos ir įrodytos žalos atlyginimą. Tarnyba teigė, kad pareiškėja neturtinės žalos atsiradimo nepagrindė jokiais objektyviais faktais ar dokumentais, nurodydama tik abstrakčius teiginius apie patirtus išgyvenimus ir nepatogumus. Atsakomybei dėl žalos padarymo pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį atsirasti būtina, jog egzistuotų tiesioginis priežastinis ryšys tarp neteisėtų Tarnybos veiksmų ir atsiradusios žalos, tačiau pareiškėja, grįsdama žalos atsiradimą prielaidomis, o ne faktais, neįrodė minėto priežastinio ryšio buvimo.
III.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą, 2011 m. kovo 23 d. sprendimu pareiškėjos E. M. skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Dėl Tarnybos 2010 m. gruodžio 28 d. sprendimo Nr. (1.31)-TPD-244-10 panaikinimo teisėjų kolegija nustatė, jog ginčo teisinį santykį reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11-12 straipsniai, 23 straipsnio 1 dalies 9 punktas ir 2 dalis bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 345 straipsnis. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad atstovavimo byloje perspektyvumas VGTPĮ taikymo prasme yra vertinamojo pobūdžio. Šį vertinimą Tarnyba kiekvienu konkrečiu atveju turi atlikti, išanalizavusi tam konkrečiam atvejui reikšmingų faktinių duomenų visumą. Todėl teisėjų kolegija, remdamasi byloje pateikta medžiaga bei nevertindama, ar pareiškėjos civilinėje byloje keliami reikalavimai yra pagrįsti, padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja nepagrįstai civilinėje byloje, kurioje iš esmės kasacija nebegalima, ir toliau prašė Tarnybos suteikti antrinę teisinę pagalbą, jog būtų parengtas kasacinis skundas ir pareiškėjai būtų atstovaujama Lietuvos Aukščiausiajame Teisme. Teisėjų kolegija, išanalizavusi ginčo santykiui taikytinus teisės aktus, konstatavo, jog, teisės aktams nenumatant galimybės atnaujinti kasacinio skundo padavimo teismui termino, skundžiamame sprendime padaryta pagrįsta išvada, jog pareiškėjos reikalavimai, susiję su kasacinio skundo padavimu, akivaizdžiai nepagrįsti, o atstovavimas byloje neperspektyvus. Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo teisėjų kolegija nustatė, jog, siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Iš byloje pateiktos medžiagos teisėjų kolegija nustatė, jog pareiškėja teigė, kad dėl Tarnybos veiksmų nutraukiant teisinės pagalbos teikimą buvo pažeista pareiškėjos teisė į kasacinį procesą ir dėl to, pagal vykdomąjį raštą išieškojus įvardijamas sumas, pareiškėja patyrė turtinės ir neturtinės žalos. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad pareiškėjos argumentai dėl jos patirtos turtinės ir neturtinės žalos yra pagrįsti bendro pobūdžio samprotavimais, abstraktūs ir konkrečiais faktais nepagrįsti. Pareiškėja nurodė, kad turtinę žalą sudaro tos piniginės išmokos, kurios buvo išieškotos pagal vykdomąjį dokumentą. Tačiau teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, kad civilinė byla Nr. 2-1046-323/2008, kurioje pareiškėja siekė kasacinio proceso, buvo iškelta dėl antstolio Z. Z. atstovės V. V. 2007 m. rugpjūčio 28 d. patvarkymo Nr. 0014/02/03072 dėl vykdomosios bylos nutraukimo teisėtumo. Tuo tarpu teisinis pagrindas vykdyti išieškojimą iš pareiškėjos buvo 2002 m. spalio 8 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo išduotas vykdomasis dokumentas Nr. 2-137 ir išieškojimo pagrindas įvardijamoje civilinėje byloje nebuvo ginčijamas. Taigi, kaip nustatė teisėjų kolegija, byloje, kurioje pareiškėja ginčijo antstolio veiksmų teisėtumą, nebuvo kvestionuojamas pačių išmokų priteisimo teisėtumas ir pagrįstumas, todėl pareiškėja nepagrįstai pagal vykdomąjį raštą išieškotinas sumas įvardijo kaip turtinę žalą. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad net ir konstatavus, jog Tarnyba nepagrįstai 2009 m. balandžio 7 d. sprendimu nutraukė antrinės teisinės pagalbos teikimą pareiškėjai ir pagal jos 2009 m. kovo 18 d. prašymą neparengė naujo kasacinio skundo, nėra teisinių prielaidų turtinės ir neturtinės žalos atlyginimui. Pirma, kasacinio skundo nepriėmimas ar pakartotinio nepateikimas nėra teisinė prielaida pripažinti, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti, nes kasacija yra išimtinė pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų patikrinimo forma. Antra, asmens teisės į teisingą teismo procesą tinkamu realizavimu yra pripažįstama, kai yra nustatytas toks teisinis reguliavimas, jog pirmosios instancijos ar specializuoto teismo baigiamąjį aktą būtų galima apskųsti bent vienam aukštesnės instancijos teismui. Šiuo atveju tokia teisė pareiškėjai buvo užtikrinta ir šia teise pareiškėja pasinaudojo. Todėl teisėjų kolegija konstatavo, kad pareiškėjos reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo negali būti pripažinti pagrįstais. Teisėjų kolegija taip pat konstatavo, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 1 dalies nuostatas teisę gauti iš kitos šalies išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Teisėjų kolegija pareiškėjos skundo netenkino, todėl pareiškėjos prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo taip pat atmetė.
IV.
Pareiškėja E. M. apeliaciniu skundu nesutinka su Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 23 d. sprendimu, prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Pareiškėja nurodo, kad administracinė byla pirmosios instancijos teisme išnagrinėta nevisapusiškai, teisėjų kolegija išnagrinėjo ne visus byloje pareikštus reikalavimus, pažeistos pareiškėjos teisės į teisingą bylos nagrinėjimą, neužtikrinus pareiškėjos ir jos atstovo dalyvavimo nagrinėjant bylą, neatskleistos bylos aplinkybės. Pareiškėja pažymi, kad bylos aplinkybėms išaiškinti būtina surinkti naujų įrodymų. Pareiškėja taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė materialinės ir procesinės teisės normas bei netinkamai jas pritaikė. Pareiškėjos teigimu, pirmosios instancijos teismas subjektyviai ir suinteresuotai išsprendė pareiškėjos prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, kadangi pareiškėja, pateikdama prašymą, nurodė, jog yra išvykusi į užsienį. Įgaliotas atstovas informavo pareiškėją, jog atsisako atstovauti jos interesus dėl konflikto su Klaipėdos apygardos administraciniu teismu. Toks pranešimas pareiškėjai buvo netikėtas, pareiškėja neturėjo galimybių iki teismo posėdžio paskirtos datos sugrįžti ir dalyvauti teismo posėdyje asmeniškai ar pasirūpinti nauju atstovu.
Atsiliepimas
Atsakovas Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, taip pat atstovaudamas atsakovą Lietuvos valstybę, atsiliepime su pareiškėjos E. M. apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytais motyvais, papildomai nurodo, kad ABTĮ 49 straipsnio 1 dalis numato tik tai, jog proceso šalys savo interesus teisme gina pačios arba per atstovus; šalies dalyvavimas byloje neatima iš jos teisės turėti šioje byloje atstovų. Tarnybos nuomone, ABTĮ nenumato būtino advokato dalyvavimo. Tarnyba nurodo, kad pareiškėjos atstovas pagal pavedimą J. S. informavo teismą apie tai, jog pareiškėjai byloje nebeatstovaus. Tarnybos teigimu, pareiškėjai pačiai tenka rizika dėl jos pasirinkimo savo teises teisme ginti ne pačiai tiesiogiai, o per pasirinktą atstovą pagal pavedimą. Pareiškėjos ir jos atstovo pagal pavedimą nepakankamas rūpinimasis laiku susirasti kitą atstovą nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog, teismui bylą išnagrinėjus pareiškėjai ir jos atstovui nedalyvaujant, buvo pažeista pareiškėjos teisė bylą vesti per atstovą. Tarnyba atkreipia dėmesį į aplinkybę, kad pareiškėjos atstovas J. S., nors ir būdamas nusišalinęs nuo atstovavimo, vis tiek teikė pirmosios instancijos teismui pasirašytą prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, o po to pasirašė pareiškėjos apeliacinį skundą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
V.
Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas iš kilo dėl Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2010 m. gruodžio 28 d. sprendimo Nr. (1.31)-TPD-244-10 teisėtumo ir pagrįstumo bei iš netinkamo Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos veikimo antrinės teisinės pagalbos teikimo procese kildinamos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą, 2011 m. kovo 23 d. sprendimu pareiškėjos E. M. skundą atmetė kaip nepagrįstą, konstatavęs, kad pareiškėjai antrinės teisinės pagalbos teikimas pagal Tarnybos 2010 m. gruodžio 28 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPD-244-10 VGTPĮ 23 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu nutrauktas pagrįstai. Taip pat pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėja neįrodė patirtos turtinės ir neturtinės žalos.
Pareiškėja E. M. nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir apeliacinį skundą iš esmės grindžia pirmosios instancijos teismo padarytais procesinės teisės pažeidimais.
Visų pirma pareiškėja nurodo, kad administracinė byla nepagrįstai buvo išnagrinėta jai ir jos atstovui nedalyvaujant, netenkinus pareiškėjos prašymo dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 49 straipsnio 1 dalį proceso šalys savo interesus teisme gina pačios arba per atstovus; pačios šalies dalyvavimas byloje neatima iš jos teisės turėti šioje byloje atstovų. ABTĮ 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ir jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems buvo apie teismo posėdį tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. ABTĮ 80 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas nutartimi gali atidėti bylos nagrinėjimą, jeigu į posėdį neatvyko vertėjas ar proceso šalis, kai teismas nusprendžia, kad be jų negalima nagrinėti bylos, arba kai būtina išreikalauti naujus įrodymus ir kitais reikiamais atvejais. Taigi minėtos proceso normos nenumato, kad administracinėse bylose ginčo šalies atstovavimas bei jos (ar atstovo) dalyvavimas teismo posėdyje yra privalomas. Pareiškėją, nagrinėjant administracinę bylą, atstovavo jos įgaliotas atstovas J. S. (b. l. 33). Iš byloje esančių duomenų (teismo pranešimo (b. l. 100), pareiškėjos E. M. ir jos įgalioto atstovo J. S. prašymų (b. l. 98-99), įvertinus jų turinį) matyti, kad konkrečiu atveju tiek pareiškėja, tiek jos įgaliotas atstovas buvo tinkamai informuoti apie 2011 m. kovo 15 d. teismo posėdį, tačiau į teismo posėdį neatvyko. 2011 m. kovo 15 d. tiek iš pareiškėjos E. M., tiek iš jos įgalioto atstovo J. S. buvo gauti prašymai dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo. Pareiškėja nurodė, kad įgaliotas atstovas J. S. nusišalina nuo bylos nagrinėjimo dėl kilusio interesų konflikto su Klaipėdos apygardos administraciniu teismu, o pasirūpinti kitu atstovu neturi laiko, pati išvyksi į užsienį. Įgaliotas asmuo J. S. savo prašyme papildomai nurodė, kad yra persekiojamas, jo atžvilgiu nepagrįstai inicijuojamos baudžiamosios bylos ir į šį procesą yra įsitraukę kai kurie Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjai ir šio teismo pirmininkė, pastoviai yra žeminamas, už nuomonės pareiškimą nepagrįstai skiriamos baudos. Pažymėtina, kad tiek pareiškėjos, tiek jos įgaliotos atstovo prašymai buvo grindžiami abstrakčiais teiginiais apie tariamai kilusį interesų konfliktą, o ne konkrečiais objektyviais faktais, pateikiant juos patvirtinančius įrodymus. Be to, prašymai buvo pateikti teismo posėdžio dieną, nors, kaip matyti iš įgalioto atstovo prašyme nurodytų aplinkybių, jo teigimu kilusi konfliktinė situacija nebuvo netikėta ir susiklostė ne prieš pat 2011 m. kovo 15 d. teismo posėdį (prašyme kalbama apie tam tikrus tęstinius, nuolatinius veiksmus), todėl pareiškėjos įgaliotas atstovas J. S. turėjo galimybę nusišalinti nuo pareiškėjos atstovavimo anksčiau, apie tai informuodamas pareiškėją, o ji atitinkamai – pasirūpinti tinkamu atstovavimu. Pažymėtina, kad pareiškėjai pranešimas apie 2011 m. kovo 15 d. teismo posėdį, pasirašytas įgalioto atstovo J. S., kuris, kaip patvirtino pati pareiškėja, informavo ją apie teismo posėdį, įteiktas 2011 m. vasario 18 d., t. y. likus pakankamai daug laiko iki 2011 m. kovo 15 d. teismo posėdžio. Nors pareiškėja nurodė, kad yra užsienyje, vien šis faktas, nepateikus įrodymų jam pagrįsti ir nenurodžius aplinkybių dėl buvimo užsienyje tikslo, nepripažintinas svarbia priežastimi, galėjusia sutrukdyti pareiškėjai pačiai dalyvauti teismo posėdyje ar laiku pasirūpinti tinkamu atstovavimu. Be to, nors pareiškėja 2011 m. kovo 15 d. prašyme nurodė, kad jai reikia laiko pasirūpinti atstovavimu, nėra jokių duomenų, kad pareiškėja šiuo atžvilgiu būtų ėmusis konkrečių veiksmų. Priešingai, pareiškėją apeliacinės instancijos teisme atstovauja tas pats asmuo – J. S., kas patvirtina, jos toks atstovavimas ją tenkina. Pareiškėja, kaip ir jos įgaliotas atstovas, į apeliacinės instancijos teismo posėdį neatvyko. Pirmą kartą apeliacinės instancijos teisėjų kolegija 2011 m. spalio 24 d. teismo posėdį atidėjo, atsižvelgęs į pareiškėjos prašymą, kuriame ji nurodė, kad yra Londone ir grįš tik 2011 m. spalio 22 d., o įgaliotas asmuo į teismo posėdį atvykti negali, nes dalyvauja kitoje byloje paskirtame teismo posėdyje, nurodė dienas, kuriomis įgaliotas atstovas negali dalyvauti apeliacinės instancijos teismo posėdyje. Atsižvelgiant į pareiškėjos nurodytas datas, kitas apeliacinio teismo posėdis buvo skirtas 2011 m. lapkričio 22 d., tačiau vėl gauti pareiškėjos ir jos įgalioto atstovo prašymai atidėti bylos nagrinėjimą, kuriuose teigiama, kad pareiškėja Londone ir atvykti į teismo posėdį negali, o įgaliotas atstovas turi dalyvauti kitoje byloje. Tokie veiksmai akivaizdžiai yra nesuderinami su ABTĮ 53 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta proceso šalių pareiga savo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai. Teisėjų kolegija pastebi, kad pareiškėja savo argumentus išdėstė skunde bei pateikė įrodymus, kurių pakako sprendimui priimti. Apeliaciniame skunde pareiškėja jokių naujų faktinių aplinkybių nenurodė, naujų įrodymų nepateikė. Tai tik patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, neatidėdamas 2011 m. kovo 15 d. teismo posėdžio ir išnagrinėdamas bylą iš esmės, nedalyvaujant pareiškėjai ir jos įgaliotam atstovui, šiuo aspektu procesinės teisės pažeidimų nepadarė.
Antra, pareiškėja teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nemotyvuotas, neatsakyta į visus skundo reikalavimus. Imperatyvas laikytis minėtų reikalavimų įtvirtintas ABTĮ 86 straipsnyje, kuriame inter alia numatyta, kad, priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (2 dalis); teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus (3 dalis). Teisėjų kolegija, išanalizavusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, pareiškėjos argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2011 m. vasario 9 d. nutartimi priėmė nagrinėti pareiškėjos skundą tik dėl šių reikalavimų – Tarnybos 2010 m. gruodžio 28 d. sprendimo Nr. (1.31)-TPD-244-10 panaikinimo, 23 546,70 Lt sumos, 461,70 Lt sumos mokėti kas mėnesį, 4873,50 Lt slaugymo išlaidų, 600,00 Lt sumos priteisimo, 50 000,00 Lt nematerialinės žalos atlyginimo, o kitoje dalyje skundą atsisakė priimti. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamame sprendime išdėstydamas savo poziciją, motyvuotai atsakė į visus priimtus pareiškėjos skundo reikalavimus ir šiuos aspektu procesinės teisės pažeidimų taip pat nepadarė.
Trečia, įvertinus pareiškėjos apeliacinio skundo argumentus, matyti, kad pareiškėja iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atlikta įrodymų analize, teigdama, jog teismas nevisapusiškai ir neobjektyviai ištyrė bylos aplinkybes, neįvertino, jog Klaipėdos valstybės garantuojama teisinės pagalbos tarnyba veikė netinkamai ir dėl šios priežasties pareiškėjai atsirado žala, ji neteko teisės į kasacinį procesą. Teisėjų kolegija su šiais pareiškėjos argumentais sutinka iš dalies.
Vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kurioje buvo analizuojamas Tarnybos 2010 m. gruodžio 28 d. sprendimo Nr. (1.31)-TPD-244-10 teisėtumas ir pagrįstumas, teisėjų kolegija, išnagrinėjusi administracinės bylos medžiagą, įvertinusi pareiškėjos argumentus, palaiko tinkamai motyvuotas pirmosios instancijos teismo išvadas, pagrįstas išsamia ir visapusiška bylos aplinkybių, jas patvirtinančių įrodymų bei aktualių teisės aktų analize, kad nėra pagrindo naikinti minėtą Tarnybos sprendimą. Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės, kurios yra pagrindas spręsti dėl antrinės teisinės pagalbos nutraukimo, inter alia VGTPĮ 23 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyta, kad antrinė teisinės pagalba nutraukiama, jeigu atstovavimas byloje yra neperspektyvus. Konkrečiu atveju pareiškėja į Tarnybą antrinės teisinės pagalbos kreipėsi, siekdama kasacine tvarka apskųsti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartį, kuria buvo panaikintas 2007 m. rugpjūčio 28 d. patvarkymas dėl vykdomosios bylos nutraukimo, bei Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. lapkričio 19 d. nutartį, kuria minėta pirmosios instancijos teismo nutartis palikta nepakeista. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs minėtų procesinių sprendimų priėmimo datas ir bylai aktualios redakcijos CPK 345 straipsnio normas, įtvirtinančias kasacinio skundo padavimo ir atnaujinimo terminus, teisingai sprendė, kad Tarnyba, pakartotinai išsprendusi klausimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo E. M. pagal 2007 m. lapkričio 6 d. sprendimą Nr.999-869-A/2007, ir nustačiusi, kad po procesinių sprendimų, dėl kurių pareiškėja siekė pateikti kasacinį skundą, įsiteisėjimo buvo praėję daugiau nei vieneri metai, teisės aktams nenumatant galimybės atnaujinti kasacinio skundo padavimo teismui terminą, pagrįstai konstatavo, jog atstovavimas byloje neperspektyvus. Esant šioms aplinkybėms, Tarnyba turėjo teisę nutraukti pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą VGTPĮ 23 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu. Pažymėtina, kad pareiškėja apeliaciniame skunde jokių argumentų, kvestionuojančių pirmosios instancijos teismo sprendimą šioje dalyje, nenurodė. Priešingai, iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad pareiškėja pripažįsta, jog kasacinio skundo padavimo terminas praleistas ir kasacija nebegalima (t. y. iš esmės sutinka, kad antrinės teisinės pagalbos teikimas neturi prasmės, nes nebus pasiektas norimas rezultatas). Būtent iš šio fakto pareiškėja ir kildina turtinę ir neturtinę žalą.
Pasisakant dėl pareiškėjos reikalavimų priteisti turtinę ir neturtinę žalą, pažymėtina, kad atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, numato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (pvz., nutartys administracinėse bylose Nr. A146–1135/2010, Nr. A822–331/2011) yra pažymėjęs, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Sprendžiant viešosios (valstybės) atsakomybės klausimą, visų pirma būtina nustatyti, ar valdžios institucijų darbuotojų veiksmai buvo teisėti, t. y. ar jie veikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.
Nagrinėjamu atveju Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos netinkamas veikimas, teikiant pareiškėjai E. M. antrinę teisinę pagalbą, buvo konstatuotas Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 18 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-316-342/2009, teismui panaikinus Tarnybos 2009 m. balandžio 7 d. sprendimą Nr. 681-869(07)-D/09, bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A146-1162/2010, kuria minėtas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartyje pritarta pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad Tarnyba nepagrįstai nutraukė pareiškėjai antrinės teisinės pagalbos teikimą VGTPĮ 23 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu. Nustatyta, kad Tarnybą 2009 m. balandžio 7 d. sprendimą Nr. 681-869(07)-D/09 priėmė neįvertinusi kai kurių nagrinėjamam atvejui reikšmingų aplinkybių. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog ištirti ir įvertinti konkrečiam atvejui reikšmingų aplinkybių visumą, valstybės garantuojamai teisinei pagalbos tarnybai priimant sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo (atsisakymo ją teikti, nutraukimo), yra ne tik jos teisė, bet įstatymų nustatyta pareiga įgyvendinant VGTPĮ 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus tikslus ir realizuojant teisinės pagalbos teikimo principus. Taigi, konkrečiu atveju Tarnyba pažeidė minėtas pareigas. Nors tai buvo konstatuota jau Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 18 d. sprendimu, Tarnyba pareiškėjai reikalingos antrinės teisinės pagalbos nesuteikė, o apskundė minėtą sprendimą, dėl ko antrinė teisinė pagalba buvo neteikiama iki Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. nutarties priėmimo, kol suėjo kasacinio skundo padavimo ir atnaujinimo terminai bei antrinės teisinės pagalbos teikimas neteko prasmės. Dėl šių priežasčių pareiškėjai buvo apribota galimybė gauti jai reikalingą antrinę teisinę pagalbą, įgyvendinant teisę paduoti kasacinį skundą civilinėje byloje dėl antstolių veiksmų apskundimo ir taip apginti galimai jos pažeistus interesus. Teisėjų kolegijos nuomone, minėtos aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą atsirasti neigiamoms pasekmėms, nurodytoms CK 6.250 straipsnio 1 dalyje. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pakenktų vertybių pobūdį ir intensyvumą, įvertinusi tai, kad kasacija yra išimtinė pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų patikrinimo forma, o pareiškėjai buvo užtikrinta antrinė teisinė pagalba apskųsti pirmosios instancijos teismų nutartį apeliacinės instancijos teismui, taip pat pateikti kasaciniams skundams dėl apeliacinės instancijos teismo nutarties, kuriuos buvo atsisakyta priimti, vadovaudamasi CK 6.250 straipsnyje įtvirtinta teismo diskrecija nustatyti priteistinos neturtinės žalos dydį, sprendžia, kad 500,00 Lt neturtinės žalos atlyginimas yra pakankama moralinė satisfakcija.
Pareiškėja taip pat siekė turtinės žalos atlyginimo ir turtinės žalos padarymo faktą siejo su vykdymo proceso metu iš jos išieškotojos A. K. naudai išieškotomis sumomis: 23 546,70 Lt skola, 461,70 Lt kompensacija už netektą darbingumą, 4873,50 Lt slaugymo išlaidomis, 600,00 Lt išlaidomis už ekspertizės padarymą. Šiuo aspektu pažymėtina, kad nors Tarnybos netinkamas veikimas nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių kontekste nustatytas, nėra pagrindo konstatuoti kitų viešosios civilinės atsakomybės taikymo sąlygų. Kaip minėta, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų pripažintas pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, ne tik neteisėti valstybės institucijų ar pareigūnų veiksmai, tačiau ir padaryta žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Turtinė žala turi būti tikra, konkreti, įrodyta ir kiekybiškai įvertinta. Pareiga įrodyti, kad tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjai. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjos skundo argumentus bei faktines bylos aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėja neįrodė patirtos turtinės žalos fakto, nes iš pareiškėjos pagal vykdomąjį raštą išieškotos sumos negali būti prilyginamos pareiškėjos patirtai turtinei žalai dėl Tarnybos aptariamų neteisėtų veiksmų. Teisėjų kolegija palaiko šiuo aspektu pirmosios instancijos teismo išdėstytus motyvus ir jų nekartoja. Pažymėtina, kad pareiškėja apeliaciniame skunde nenurodė jokių argumentų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo išvadas dėl pareiškėjos tariamai patirtos turtinės žalos.
Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino bylos aplinkybes dėl iš atsakovo Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos netinkamo veikimo kildinamos neturtinės žalos atlyginimo, todėl apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimas keistinas ir pareiškėjai priteistina 500,00 Lt dydžio neturtinės žala.
Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašė panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimą ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo, tačiau teisėjų kolegija nenustatė ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų bylos gražinimo pirmosios instancijos teismui pagrindų, o byloje esančių įrodymų pakanka, kad administracinė byla būtų išnagrinėta iš esmės ir priimtas galutinis sprendimas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos E. M. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Pakeisti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 23 d. sprendimą, jo rezoliucinę dalį išdėstant taip: „Pareiškėjos skundą patenkinti iš dalies ir priteisti jos naudai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, 500,00 Lt neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje pareiškėjos skundą atmesti“.
Nutartis neskundžiama.