Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

pakeisti 2010-06-04 Vilniaus raj. apylinkės teismo sprendimu c. b. Nr. 2-1256-647/2010 patvirtintos M. K. (a/k (duomenys neskelbtini)) ir V. K. (asmens kodas: (duomenys neskelbtini)) 2010-05-06 santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 2.1. p. jį išdėstant sekančiai: 2.1. p.: (duomenys neskelbtini) gimusi dukra K. K. gyvens kartu su tėvu V. K. (asmens kodas: (duomenys neskelbtini)) pagal tėvo gyvenamąją vietą tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, o (duomenys neskelbtini) gimusi duktė G. K. gyvens kartu su motina M. K. pagal motinos gyvenamąją vietą tiek Lietuvoje, tiek užsienyje;

pakeisti 2010-06-04 Vilniaus raj. apylinkės teismo sprendimu c. b. Nr. 2-1256-647/2010 patvirtintos M. K. (a/k (duomenys neskelbtini)) ir V. K. (asmens kodas: (duomenys neskelbtini)) 2010-05-06 santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 2.2. p. jį išdėstant sekančiai: 2.2. p.: šalys susitaria, kad dukros K. K. (a/k (duomenys neskelbtini)) ir G. K. (a/k (duomenys neskelbtini)) bus auklėjamos bendru tėvų susitarimu, laikantis bendrų moralės normų, pagal nustatytą bendravimo tvarką:

2.2.1 Motina turi teisę su dukra K. K., o tėvas turi teisę su dukra G. K. bendrauti telefonu bei elektroninio ryšio priemonėmis;

2.2.2. Motina turi teisę aplankyti dukrą K. K. jos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje (V. K. namuose), įspėjusi V. K. prieš tris dienas, išskyrus dukros ugdymo laiku bei iš anksto suplanuotu su tėvu laiku;

2.2.3. Tėvas turi teisę aplankyti dukrą G. K. jos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje (M. K. namuose), įspėjęs M. K. prieš tris dienas, išskyrus dukros ugdymo laiku bei iš anksto suplanuotu su motina laiku;

2.2.4. Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas dukros praleidžia tokia tvarka: neporiniais metais pirmą dieną (gruodžio 24 d.) - su tėvu, antrą (gruodžio 25d.) - su motina, o poriniais metais dukros praleidžia pirmą dieną (gruodžio 24 d.) su motina, antrą (gruodžio 25d.) - su tėvu;

2.2.5. Naujųjų metų šventę (gruodžio 31 – sausio 1 d.) dukros praleidžia tokia tvarka: neporiniais metais pirmą dieną (gruodžio 31 d.) - su tėvu, antrą dieną (sausio 1 d.) - su motina, o poriniais metais dukros praleidžia pirmą dieną (gruodžio 31 d.) su motina, antrą dieną (sausio 1 d.) - su tėvu. Šv. Velykas poriniais metais dukros praleidžia pirmą šventės dieną su tėvu, antrą šventės dieną - su motina, o neporiniais metais dukros praleidžia pirmą šventės dieną su motina, antrą šventės dieną - su tėvu;

2.2.6. Tėvas turi teisę bendrauti su dukromis kiekvieną Tėvo dieną ir tėvo gimtadienį. Motina turi teisę bendrauti su dukromis kiekvieną Motinos dieną ir motinos gimtadienį.

2.2.7. Savo gimtadienio dienas dukros praleidžia tokia tvarka: poriniais metais - su tėvu, o neporiniais metais - su motina;

2.2.8. Tėvas ir motina turi teisę bendrauti dukromis keturias kalendorines savaites dukrų vasaros atostogų laikotarpiu, konkrečią atostogų pradžios ir pabaigos datą bei dukrų paėmimo ir grąžinimo vietą šalims (tėvui ir motinai) suderinus elektroniniu paštu/telefonu ne vėliau kaip iki kiekvienų metų birželio 1 d.

2.2.9. Šalys įsipareigoja skubos tvarka informuoti vieną kitą apie pasikeitusią dukrų sveikatos būklę, naujienas iš mokymo-ugdymo įstaigų bei keistis visa kita informacija, susijusia su dukromis;

pakeisti 2010-06-04 Vilniaus raj. apylinkės teismo sprendimu c. b. Nr. 2-1256-647/2010 patvirtintos M. K. (a/k (duomenys neskelbtini)) ir V. K. (asmens kodas: (duomenys neskelbtini)) 2010-05-06 santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 3.1. p. jį išdėstant sekančiai: V. K. įsipareigoja, atsižvelgiant į turimą turtinę padėtį, išlaikyti savo dukrą G. K., gim. (duomenys neskelbtini) įsipareigodamas mokėti kiekvieną mėnesį iki 10 d. periodinėmis išmokomis po 115,85 Eur dydžio išlaikymą nuo 2010-01-01 iki dukra sulauks pilnametystės, pervedant pinigus į M. K. asmeninę sąskaitą, tuo tarpu M. K. įsipareigoja, atsižvelgiant į turimą turtinę padėtį, išlaikyti savo dukrą K. K., gim. (duomenys neskelbtini) įsipareigodama mokėti kiekvieną mėnesį iki 10 d. periodinėmis išmokomis po 115,85 Eur dydžio išlaikymą nuo teismo sprendimo dėl dukros gyvenamosios vietos nustatymo pas V. K. įsiteisėjimo dienos iki dukra sulauks pilnametystės, pervedant pinigus į V. K. asmeninę sąskaitą;

priteisti iš ieškovės atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Priešieškinyje nurodė, kad 2010-06-04 Vilniaus raj. apylinkės teismas sprendimu c. b. Nr. 2-1256-647/2010 (toliau – teismo sprendimas) nutraukė Ieškovės M. K. (toliau – Ieškovė) ir Atsakovo V. K. (toliau – Atsakovas) santuoką. Pagal teismo sprendimo 2.1. p. (duomenys neskelbtini) gimusi dukra K. K. ir (duomenys neskelbtini) gimusi duktė G. K. gyvens kartu su motina M. K.. Pagal teismo sprendimo 2.2. p., šalys susitarė, kad dukros K. K. ir G. K. bus auklėjamos bendru tėvų susitarimu, prisilaikant bendrų moralė normų. Nė vienas iš tėvų neturi teisės kliudyti bendrauti su dukromis ir dalyvauti jas auklėjant. Pagal teismo sprendimo 3.1. p., V. K. įsipareigojo, atsižvelgiant į turimą turtinę padėtį, išlaikyti savo dukras K. K., gim. (duomenys neskelbtini) ir G. K., gim. (duomenys neskelbtini) kiekvieną mėnesį iki 10 d. pediodinėmis išmokomis mokėdamas po 400 Lt išlaikymą nuo 2010-01-01 iki dukrų pilnametystės.

Pagal CK 3.169 str. 1 d., kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 str. 2 d.). Pagal 2010-06-04 Vilniaus raj. apylinkės teismo sprendimą c. b. nr. 2-1256-647/2010 2.1. p. (duomenys neskelbtini) gimusios dukros K. K. ir (duomenys neskelbtini) gimusios dukros G. K. gyvenamoji vieta nustatyta su motina M. K..

Atsakovas pažymi, kad geriausiai dukros K. K. interesus atitiks jos tolesnis gyvenimas pas Atsakovą. Atsakovas ne kartą įsitikino, jog vaikų motina (ieškovė) netinkamai suvokia savo kaip motinos pareigas vaikų atžvilgiu. Kalba eina apie pareigas, kurių pagrindu tėvai privalo auklėti savo vaikus ir privalo būti atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu (CK 3.165 str. 1 d.). Dar daugiau, pagal teismo sprendimo 2.2. p., šalys susitarė, kad dukros K. K. ir G. K. bus auklėjamos bendru tėvų susitarimu, prisilaikant bendrų moralė normų. Nė vienas iš tėvų neturi teisės kliudyti bendrauti su dukromis ir dalyvauti jas auklėjant. Pažymėtina, kad nesugebėjimas vaikų išklausyti, tenkinti jų paprastų, bet žmogiškų norų, veikimas prieš dukros K. K. interesus neleidžiant matytis su tėvu, nuolatinis dukros K. K. nuteikinėjimas prieš tėvą, pagrįstai manytina, kad nesudaro pagrindo išvadai, jog Atsakovo dukra K. K. šiuo metu būdama Ieškovės interesų sferoje ir patirdama tokį elgesį, gali būti laikoma vaiku, kurio interesai yra užtikrinami ir patenkinami. Akcentuotina, kad Ieškovė po santuokos nutraukimo visuomet naudodavosi vaikais manipuliavimui Atsakovu, jautėsi ir jaučiasi viršesne vien dėl to, kad abi dukros gyvena su ja, ne kartą paklausus, ar Atsakovas galėtų pasiimti dukras buvo atkertama: priklauso nuo to kada ir kiek pinigų pervesi. Po skyrybų, šalys gyveno atskirai, Ieškovė iš Atsakovo reikalaudavo tik pinigų ir visuomet bandė trukdyti Atsakovui bendrauti su dukromis. Atsakovui praktiškai niekuomet nebūdavo teikiama informacija apie dukras. Netgi labai svarbi informacija apie jas būdavo nutylima ir Atsakovas sužinodavo ją tik iš kitų žmonių arba iš pačių dukrų. Ieškovė eidavo su Atsakovu į kontaktą tik prireikus pinigų, atsiradus kokių nors išlaidų susijusių su vaikais. Kai Atsakovas bandydavo domėtis vaikais telefonu ar Skypu visada pokalbis baigdavosi ginču, nes Ieškovė nenorėdavo nieko pasakoti ir visada tik spausdavo, kad atsakovas pervestų pinigų. Ieškovė niekuomet ir nieko nenorėdavo iš Atsakovo girdėti, tik kiek ir kada Atsakovas pervesiąs pinigų. Tai akivaizdžiai liudija, kad gyventi su dukromis Ieškovė buvo suinteresuota tame tarpe ir dėl finansinės naudos. Ieškovė taipogi įvairiais būdais trukdydavo Atsakovui su dukromis bendrauti. Prieš porą metų, supirkęs dėvėtas kompiuterių dalis blusų turguose Atsakovas pats surinko dukroms kompiuterį tam, kad galėtų su jomis bendrauti per Skype. Nupirkti gatavą, geresnį tuo metu Atsakovas negalėjo. Surinkęs ir viską ko reikia suinstaliavęs Atsakovas išsiuntė kompiuterį į Lietuvą ir paprašė Ieškovės, kad ji paimtų jį pašte, tačiau Ieškovė piktybiškai tai atsisakė padaryti (Ieškovei neigiant šį faktą, Atsakovas pateiks tai patvirtinančius įrodymus) neva laikydama tai dukrų papirkinėjimu. Pažymėtina ir tai, kad tokia Ieškovės laikysena, kuomet vaikai yra nuteikinėjami prieš Atsakovą, ribojamos vaikų galimybės matytis su tėvu, privalo būti teismo įvertinta. Teismas turėtų įvertinti ir pačios Ieškovės pateiktą susirašinėjimą su Atsakovu, kur pati Ieškovė teigia, kad „<...> bijau, kad ši vasara buvo paskutinė jos vasara Vokietijoj“ ir „ aš per dvi savaites galiu gauti teismo apribojimą tau matytis su vaikais“, kas liudija, kad Ieškovė yra suinteresuota riboti Atsakovą bendravimą su dukromis, o LAP pritaikymas šioje byloje tik patvirtina tokius Ieškovės žodžius. Atsakovas viliasi, kad išankstinis ieškovės garantuotumas, kad ji galinti gauti teismo apribojimą Atsakovui matytis su vaikais nereiškia šiuo atveju teismo galimo šališkumo. Akcentuotina, kad asmens didesnis geranoriškumas, užtikrinant vaiko bendravimą su skyrium gyvenančiu tėvu, polinkis ne tik savo nuožiūra priimti sprendimus vaiko gyvenimo klausimais taip pat gali būti svarus argumentas, nustatant vaiko gyvenamąją vietą būtent su šiuo asmeniu. Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendime, priimtame byloje Diamante ir Pelliccioni, kurioje nustatytas didelis tėvų tarpusavio konfliktiškumas ir motinos polinkis neleisti tėvui bendrauti su vaiku, taip pažeidžiant nustatytą bendravimo tvarką, atsižvelgus į geriausių vaiko interesų paisymo aspektą, nuspręsta, kad tėvas yra tas asmuo, kuris geriau užtikrintų vaiko ir skyrium gyvenančio kito tėvo bendravimą. Pastaroji išvada bei aplinkybės, susijusios su draudimu vaikui matytis su tėvu, tapo pagrindu ir aktualioje teismų praktikoje pakeičiant vaiko gyvenamąją vietą ir ją nustatant su vaiko tėvu.

Negalima nepaminėti ir to, kad Ieškovė aplaidžiai vykdo savo kaip motinos pareigas dukrų atžvilgiu netinkamai jas prižiūrėdama. 2017 m. pr. buvo toks įvykis kurio metu jaunesnioji dukra G. buvo sumušta ir jai buvo praskelta galva ledo luitu, dėl ko ji buvo paguldyta į ligoninę. Šis įvykis buvo rodytas per televiziją, viena Atsakovo pažįstama atpažino Atsakovo dukrą ir Atsakovui apie tai papasakojo. Iš Ieškovės nebuvo jokių žinių apie tai, nors pagrįstai manytina, kad Atsakovas kaip tėvas turėjo būti skubos tvarka informuotas apie šį įvykį. Tai tik įrodo, kad Atsakovas Ieškovės iniciatyva yra visomis įmanomomis priemonėmis atstumiamas nuo dukrų, atribojamas nuo informacijos susijusios su dukromis ir t.t. Dar daugiau, maždaug prieš metus, jaunesnioji dukra G. buvo nusiplikiusi krūtinę karštu vandeniu, bet apie tai Atsakovas sužinojo tik iš dukrų pasakojimo joms lankantis šiais metais vasaros atostogų pas Atsakovą. Šios aplinkybės liudija, kad Ieškovė ne tik neteikia informacijos Atsakovui apie dukras, bet ir aplaidžiai vykdo savo kaip motinos pareigas dukrų atžvilgiu, netinkamai ir galimai nepakankamai rūpinasi jomis, ko pasekoje įvyksta tokie įvykiai. Dar daugiau, dukra K. nori atvažiuoti pas Atsakovą į Vokietiją gyventi jau seniai. Pati dukra supranta, kad jai geriau butų jau dabar gyventi pas Atsakovą, nes taip ji greičiau adaptuotųsi ir išmoktų kalbą, kadangi kuo esi jaunesnis, tuo yra visa tai lengviau. Su lietuvišku diplomu ir tik su mokyklinėmis vokiečių kalbos žiniomis (be praktinių įgūdžių gyvenant Vokietijoje) dukrai įstoti kur nors studijuoti ar mokytis profesijos bus daug sunkiau, nei su vokišku ir jau kalbant vokiškai. Visa tai Atsakovui yra gerai žinoma, kadangi dabartinė jo žmona yra įgijusi socialines slaugytojos specialybę Lietuvoje, bet norint dirbti slauge ji turėjo pakartotinai mokytis Vokietijoje, tuo tarpu mokymosi laikas buvo sumažintas tik 3 mėnesiais. Galiausiai baigusi mokyklą Vokietijoje bei įstojusi į universitetą, dukrai K. atsivertų didžiulės galimybės realizuoti save darbo rinkoje ir gauti konkurencingą bei dukros išsilavinimą atitinkantį orų atlyginimą.

Apie dukros pareikštą norą likti Vokietijoje Atsakovas bandė kalbėtis su Ieškove, bet ji nieko apie tai girdėti nenorėjo, nors nekyla abejonės, kad Ieškovė kaip ir Atsakovas turėtų paisyti ir siekti geriausių dukros interesų ir geriausių sąlygų dukrai, o ne būti prisirišus prie savo principų ir ambicijų. Pažymėtina ir tai, kad Ieškovės kreipimasis dėl tariamo vaiko grobimo pagal Hagos konvenciją buvo skubotas ir neapgalvotas žingsnis matant, kad Ieškovė neturi jokių argumentų ir svertų prieš dukros vykimą į Vokietiją ir žinant, kad ten jai gyventi bei mokytis bus geriausiai. Pažymėtina, kad netgi iš Ieškovės pateikto Facebook susirašinėjimo matyti, kad Atsakovas pats parašė, jog nesiruošia nieko daryti prieš įstatymus ir vaikai bus grąžinti sutartu laiku, tačiau Ieškovė principinai vis vien ėmėsi aktyvios bendravimo su vaikais ribojimo politikos Atsakovo atžvilgiu. Netgi žinodama brandų bei argumentuotą pačios dukros K. požiūrį dėl apsisprendimo gyventi pas tėvą ir mokytis Vokietijoje, Ieškovė ignoruodama dukters interesus apskundė Atsakovą dėl tariamo vaiko grobimo, nors Atsakovas visiškai nelaikė dukrų pas save prieš jų valią, specialiai neįkalbinėjo dukters K. pasilikti, priešingai, dukra K. būdama savarankiška ir motyvuota išdėstė savo poziciją Ieškovei Facebook susirašinėjimo pagrindu, iš kurio matyti, kad pati dukra nurodo Ieškovei, jog: „man bus geriau ateičiai“, „tu galėsi pas mane atvažiuoti aš kartais atvažiuosiu pas tave“, „aš noriu gyventi pas tėtį“, „Vokietijoje galėsiu užsitikrinti sau geresnę ateitį, geresnį išsilavinimą“, „aš pati nusprendžiau, kad noriu gyventi Vokietijoj“, „aš taipogi geriau išmoksiu kalbą“, „man bus lengviau pasiekti tikslų“, aš noriu savo tikslus pasiekti“, „man bus labai į naudą“, tačiau Ieškovė visiškai nepaisydama dukros interesų prieš pastato savo interesus dukros interesams, galiausiai kalba apie tai, kad ne visiškai prieštarauja dukros sprendimui, o tik šiemet teigdama, kad „Galiausiai aš NESAKAU NE, aš sakau ne šiemet“. Kyla klausimas, kokiu pagrindu Ieškovė vilkina ir riboja dukros gyvenamosios vietos pasikeitimą šiais metais (žinodama, kad būtent dabar dukrai įsitvirtinti mokykloje bus paprasčiau), jeigu galimai kitais metais tam neprieštaraus. Tai tik liudija, kad Ieškovės noras, kad dukra K. ir toliau gyventų su ja, yra principinis ir paremtas galimai vien tik finansiniais sumetimais ir toliau gauti abiems dukroms priklausantį išlaikymą iš Atsakovo.

2009 m. kovo 20 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje M. P. v. V. P., bylos Nr. 3K–3–49/2009, išaiškinta, kad vaiko interesus kiekvienoje byloje reikia individualizuoti. Juos pirmiausiai nulemia vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti jam reikalingais dalykais, žaisti, lavinti savo gabumus, būti apsaugotas nuo suaugusiųjų kasdieninių rūpesčių ir pan. Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ar jos pakeitimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. M. v. M. M. , bylos Nr. 3K–3–269/2013). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 10 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje A. T. v. D. I. , bylos Nr. 3K–3–320/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje A. G. v. V. N. , bylos Nr. 3K–3–506/2008, suformuluotos taisyklės, kad sprendimą nekeisti vaiko aplinkos lemia šie kriterijai: laikotarpis, kurį vaikas gyvena jo poreikius patenkinančioje aplinkoje, užtikrinančioje jo teisę į būstą; būsto sąlygos; vaiko poreikių tenkinimas; bendravimo ryšių susiformavimas; susiformavęs glaudus emocinis ryšis su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas jau gyvena kartu; ryšiai su kitais šeimos nariais, kartu gyvenančiais asmenimis ir kt. Pažymėtina, kad Atsakovas turi tiek galimybes, tiek norą ir toliau rūpintis dukra K. K., yra pasirengęs užtikrinti visas reikiamas gyvenimo sąlygas, kad dukra augtų ir būtų auklėjama kaip pilnavertiška asmenybė. Pažymėtina, kad Atsakovas galėtų dukrai K. parodyti geresnį šeimos pavyzdį, kadangi gyvena susituokęs su savo dabartine žmona, tuo tarpu Ieškovė rodo visiškai nepriimtiną dukroms pavyzdį epizodiškai susitikinėdama ir nakvodama su pažįstamu vyru, kas jokia apimtimi neformuoja dukroms normalių vyro ir moters, šeimos santykių. Akcentuotina ir tai, kad Atsakovo santykiai su dukra K. yra žymiai glaudesni bei nepertraukiami, lyginant su dukros santykiais su Ieškove. Dar daugiau, Atsakovas gali užtikrinti geriausius dukros interesus atitinkančią ateitį, nes gyvena Vokietijoje (kur pragyvenimo sąlygos yra ženkliai geresnės nei Lietuvoje): Atsakovas gyvena dviejų šeimų name, kur Atsakovui priskirta 2 ir 3 aukštai (apie 105 kv. m.) ir bendrai naudojamas kiemas su pievele, kur dukra galėtų leisti laisvalaikį, ilsėtis, bendrauti su Atsakovu, jo šeima bei savo draugais. Pas Atsakovą dukra turėtų atskirą kambarį (apie 20 m²), tuo tarpu šiuo metu ir iki šiol dukra K. gyveno kartu su seserimi viename 14 m² ploto kambaryje. Galiausiai pažymėtina, kad jau bene 7-eri metai kaip Atsakovas gyvena Vokietijoje, yra sukūręs šeimą, turi tvirtus socialinius pagrindus, pastovų darbą, reguliarią algą, ko pasekoje dukrai K. bus užtikrintas kartu ir finansinis bei socialinis saugumas.

Vaiko gyvenamoji vieta turi būti nustatoma pas tą iš tėvų, kuris garantuos geresnį auklėjimą, priežiūrą ir išlaikymą. Šiuo atveju turi būti atsižvelgiama ne tik į materialines sąlygas, bet ir į kiekvieno iš tėvų asmeninius bruožus, jų charakteristikas, santykius su vaiku. Sprendimas dėl gyvenamosios vietos nustatymo turi maksimaliai atitikti vaiko galimybes pilnavertiškai augti sveikoje aplinkoje, vystytis, tobulėti, būti prižiūrimu, etc. Remiantis aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis Atsakovas veikdamas prioritetiniais dukros K. interesais mano, kad turi tiek svertus, tiek gebėjimus rūpintis dukra, užtikrinti saugią jai aplinką bei gerovę, Atsakovo dukros K. ryšys yra itin stiprus, kuo teismas galės įsitikinti bylos nagrinėjimo iš esmės metu, todėl dukros K. gyvenamoji vieta pakeistina į gyvenamąją vietą su Atsakovu.

CK 3.192 str. 2 d. nustato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaiko raidos sąlygas. Kasacinis teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžių nustatymui taikytinus teisinius kriterijus, yra pažymėjęs, kad, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi atsižvelgti į tai, jog nustatytas išlaikymas turi užtikrinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas (Vaiko teisių konvencijos 3, 27 straipsniai, CK 3.155, 3.165 straipsniai, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7–8, 11–14, 18 ir kiti straipsniai). Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.

Nustačius dukros K. gyvenamąją vietą su Atsakovu, dukros poreikiai Vokietijoje išaugs, tačiau Atsakovas sutinka, kad Ieškovė prisidėtų tokia pat suma, kaip, kad Atsakovas prisidėjo prie abiejų dukrų išlaikymo mokėdamas ligi šiol kiekvienai dukrai po 400 Lt (115,85 Eur), t. y. iš Ieškovės dukros K. naudai priteistina 115,85 Eur suma dukros išlaikymui dukros lėšas pavedant uzufrukto teise valdyti Atsakovui.

Ryšium su tuo, kad dukros K. gyvenamoji vieta nustatytina su Atsakovu, o dukros G. gyvenamoji vieta nustatytina su Ieškove, šiuo atveju nustatytina bendravimo su dukromis tvarka, kuri išdėstyta priešieškinio rezoliucinės dalies 2 p.. Atsakovo nurodyta tvarka yra sukurta pagrindu Ieškovės ieškinyje nurodytos tvarkos (preziumuojant, kad siūlydama tokią tvarką Atsakovui, Ieškovė ir pati sutiktų su tokia tvarka jos atžvilgiu), ją išplečiant bei įtraukiant papildomus bendravimo aspektus, siekiant, kad tėvų ir dukrų ryšys vystųsi kaip glaudus ir nepertraukiamas, o ne, kad vienas iš tėvų būtų atitolinamas nuo dukrų (kaip kad Ieškovės pateikto bendravimo tvarkos projekto atžvilgiu).

Institucija teikiančios išvadą Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės ir darbo ministerijos (toliau - Tarnyba) pateiktoje išvadoje dėl ieškinio ir priešieškinio, ( b.l. 40-42, 83-84, t.1) nurodė, kad apsilankymo metu pas ieškovę metu, buvo nustatyta, kad ieškovė M. K. gyvena dviejų kambarių bute su visais patogumais, (duomenys neskelbtini). Vienas kambarys bute skirtas vaikams, kambarys erdvus ir šviesus. Vaikams sudarytos geros sąlygos pilnavertiškam gyvenimui. Ieškovė dirba pagal individualią veiklą, ieškovė nurodė, kad šiuo metu atsakovo įsiskolinimas už dukrų išlaikymą yra virš 19000 Eur. Jokios neigiamos informacijos apie ieškovės šeimą Tarnyba neturi. Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-06-04 sprendimu, kurio pagrindu vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su motina yra galiojantis, bei atsižvelgiant į Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017-07-21 nutartį, kurioje nustatyta atsakovo bendravimo su vaikais tvarka bei atsakovui uždrausta išsivežti vaikus už Lietuvos Respublikos ribų, manytina, kad yra pagrindas tenkinti ieškovės ieškinį ir nustatyti atsakovui bendravimo su vaikais tvarką. Jeigu atsakovas pateiks reikalavimą dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo ir vaikai patvirtins, kad nori gyventi su tėvu ir byloje nebus įrodymų, kad toks vaikų noras yra nesavarankiškas ir prieštaraujantis vaikų interesams, tai gali būti pagrindu atmesti ieškovės ieškinį. Atsakovas šiuo metu gyvena užsienyje. Atsakovas pateikė priešieškinį dėl K. K. gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo, esminis reikalavimas yra K. K. gyvenamosios vietos pakeitima, t.y. apsigyvenimas Vokietijoje. Tarnybos specialistė buvo nuvykusi pas ieškovę ir bendravo su K. K., mergaitė pokalbio metu pareiškė, kad pageidauja gyventi pas tėvą. Tarnybos manymu, būtina nustatyti K. K. prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų, seserų tarpusavio ryšį, manytina, kad K. yra tikslinga apklausti teisme. Mergaitė pradėjo lankyti naują ugdymo įstaigą, susipažino su naujais draugais, todėl būtina išsiaiškinti ar jos nuomonė nepasikeitė.

Institucijos teikiančios išvadą Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės ir darbo ministerijos atstovas teismo posėdžio metu parodė, kad institucijos nuomone abiejų šalių vaikai turi likti gyventi su jų motina – ieškove. K. išsakė savo nuomonę, kad nori likti gyventi su motina, nors prieš tai teigė, kad nori gyventi su tėvu, tačiau K. yra 16 metų, ji aiškiai išreiškė savo nuomonę, kad nori gyventi su motina, nėra duomenų, kad jos noras pasikeitė. Bet tai nėra esminis argumentas, nes teismas turi vadovautis vaiko interesais, nėra duomenų, kad ieškovė netinkamai prižiūri vaiką, kad tarp jų nėra ryšio. Turi būti atsižvelgta ir į vaikų neišskyrimo principą bei vaikų nusistovėjusią aplinką. Atsakovas nori, kad vienas vaikas gyventu su juo, K. patvirtino, kad ji su sese gerai bendrauja, jos yra prisirišusios viena prie kitos, ginčo dėl G. tarp šalių nebuvo. Abu vaikai pastoviai gyvena su motina, vaikams yra pažįstama ir tėvo gyvenamoji aplinka, bet K. paminėjo, kad Vokietijoje neturi draugų. Dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, mano, kad turėtų būti bendravimo su vaikais tvarka, kurią teismas nustatė taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, tą tvarką papildant, kad vaikų tėvas galėtų bendrauti su vaikais Vokietijoje. Jeigu vaikai nenorės, tai ir nevyks pas tėvą į Vokietiją. Nors tarp šalių ir vyko ginčas, bet jeigu tėvas norės daryti vaikams įtaką, tai jis gali daryti ir Lietuvoje. Jeigu bus nustatytas laiko tarpas vaikų buvimo pas tėvą, pavyzdžiui 1 mėnuo, tai pasibaigus šiam terminui vaikai turės grįžti į Lietuvą. Taip pat turi būti nustatytas bendravimo su vaikais terminas vasaros metu, pavyzdžiui 30 dienų, nekonkretizuojant nuo kada iki kada. Mano, kad abi šalys darė įtaką K., nes K. parodė, kad ieškovė atsakovą vadino debilu, kad atsakovas nepagarbiai atsiliepdavo apie ieškovę. Dėl priešieškinyje 2.2.4 – 2.2.5 punktuose nurodytos bendravimo tvarkos švenčių dienomis po vieną dieną, tai mano, kad tokia tvarka yra nepatogi, nes tėvas gyvena Vokietijoje, bet ne Lietuvoje. Pati K. pasakė, kad jai patogiau bendrauti su tėvu Lietuvoje. Jeigu atsakovas nori bendrauti su vaikai per šventes, tegul atvažiuoja į Lietuvą ir bendrauja. Pagal teismų praktiką, vaikui yra patogiau bendrauti vaiko gyvenamojoje aplinkoje.

Liudytoja A. M. parodė, kad ji yra ieškovės motina, o atsakovas yra jos buvęs žentas. Šalys turi dvi dukras K. 15 metų ir Ga. 12 metų. Šalių santuoka buvo nutraukta prieš 8 metus, po santuokos nutraukimo vaikai liko gyventi su motina - ieškove. Jos ryšiai su anūkėmis yra glaudūs, ji jas myli. 2017 metų vasarą jos anūkės viešėjo pas ją Alytuje, o po to atsakovas su žmona pasiėmė mergaites prie jūros, o po to 1-1,5 mėnesio pas save į Vokietiją, po to vaikus parvežė atsakovo motina pas ją į Alytų. K. grįžo iš Vokietijos pasikeitusi, ji pasidarė uždara, ji pasakojo kaip ji ten gyvens, šoks. K. pasakojo, kaip ji su atsakovu įrenginėjo jai kambarį, sakė, kad norėtų gyventi pas atsakovą, kad ji ten galėtų lankyti gatvės šokius, mokytis. Ji, liudytoja, stengėsi paaiškinti K., kad K. turi seserį, ji turi būti su mama, o po poros metų ji pati galės spręsti dėl išvykimo. Su atsakovu ji po šalių santuokos nutraukimo bendravo retai, pas ieškovę ji apsilanko 1 kartą į tris mėnesius. Jos nuomone K. ir ieškovės santykiai yra geri, gal ieškovė yra griežtoka, bet reikia laikytis tvarkos, mokytis. Ieškovė turėjo draugą P., nežino ar ieškovė su juo bendrauja. Žino, kad tarp P. ir K. buvo incidentas, K. kažką jam pasakė, o P. ant jos užrėkė, apie tai jai pasakojo G. Ieškovė labai myli savo dukras ir jomis rūpinasi, ieškovė nedraudžia K. bendrauti su atsakovu. Po šalių santuokos nutraukimo, atsakovas greitai išvyko į Vokietiją, nes ten gyvena jo motina. Vaikai kasmet paeiliui važiuodavo į Vokietiją pas atsakovo motiną, o ne pas atsakovą, nes tuomet atsakovas nedirbo, apie tai jai žinoma iš mergaičių. Iki 2017 metų vasaros viešnagės pas atsakovą K. jai nėra sakiusi, kad ji norėtų gyventi su atsakovu.

Liudytoja L. K. parodė, kad ji yra atsakovo žmona, su atsakovu santuoką įregistravo (duomenys neskelbtini) Lietuvoje. Ji su atsakovu gyvena Vokietijoje dar iki jų santuokos įregistravimo, santuokoje vaikų neturi, savo vaikų ji irgi neturi. Ji dirba slaugytoja senelių namuose, į rankas gauna 1800 – 2000 eurų. Su atsakovu nuosavo būsto neturi, jie gyvena nuomojamame bute per du aukštus. Pirmame buto aukšte yra virtuvė, svetainė, miegamasis, vonia, sodas, antrame aukšte yra du kambariai ir didelė palėpė. Į bendro naudojimo patalpas įeina garažas, lauko virtuvė, name gyvena dvi šeimos. Atsakovas turi dvi dukras K. ir G. Kiekvienais metais tai K., tai G. būdavo pas atsakovą, vaikus atsiveždavo ji su atsakovu arba atsakovo motina. Ji, liudytoja, su K. palaiko glaudų ryšį, jos susiskambina, susirašo, K. jai skambindavo ir klausė kaip varškėčius iškepti, kojines megzti. K. jai sakiusi, kad ji nenori klausti patarimų pas savo motiną. Kai vaikai atvažiuoja, tai jie jai padeda, daug laiko praleidžia sode, nuvažiuoja į parką. Atsakovas dukterų išlaikymui moka kas mėnesį po 200 Eur, iš pradžių atsakovas pavedimus darydavo iš jos sąskaitos, bet dabar moka pats, žino, kad atsakovas turi išlaikymo įsiskolinimą. 2017 metų vasarą K. jai sakė, kad ji norėtų gyventi Vokietijoje pas atsakovą, ji tai vertina teigiamai. Jeigu K. gyventų pas juos, tai ji turėtų savo kambarį, be to palėpėje galima būtų įrengti jai vonios kambarį. Kai K. buvo pas juos Vokietijoje, tai K. reikdavo priminti, kad ji paskambintų mamai, kai reikėjo išvažiuoti, tai K. verkė. Jeigu K. gyventų Vokietijoje, tai jai atsivertų didelės galimybės, galėtų lankyti mokyklą, šokius. K. rado Frankfurte šokių mokyklą, kurioje galėtų mokytis šokių specialybės. Kol vaikai neturėjo planšečių ir telefonų, tai vaikų bendravimas su atsakovu buvo silpnas, nes kompiuterį turėjo tik ieškovė, o po to, kai atsakovas nupirko vaikams planšetes, tai jų bendravimas vyksta nuolat. Atsakovas užsiima su vaikais, eidavo visi pasivaikščioti, dviračiais važinėjo, sode rengdavo vakarėlius. Ji iš K. sužinojo, kad K. jau prieš kelis metus norėjo gyventi pas atsakovą Vokietijoje ir ten mokytis. Už buto nuomą jie moką 780 Eur, atsakovas dirba mokykloje ūkvedžiu, kas mėnesį gauna apie 1600 Eur. Ji su atsakovu sode augina šiltnamiuose daržoves savo poreikiams, žiemą eina kartu į kiną, pasivaikščioti su šunimi. Ji negali pasakyti kokia suma yra reikalinga kas mėnesį vaikui jo poreikiams patenkinti. K. Vokietijoje turi draugų, tai jos bendradarbių vaikai, K. bando su jais susikalbėti vokiškai. Jai K. sakė, kad ieškovė jai išrenka draugus, kad ji klasėje neturi draugų, būna vieniša. K. nėra pasakiusi jokio gražaus žodžio apie ieškovę.

Liudytoja R. F. parodė, kad ji yra atsakovo motina, ieškovė yra jos buvusi marti. Atsakovas su ieškove turi dvi dukras – jos anūkes K. ir G., kurios gyvena kartu su ieškove. Ji, liudytoja, nuo 2002-04-06 gyvena Vokietijoje nuomojamame privačiame name, turi savo sodą. Vokietijoje ji turi savo įmonę su darbuotojais, prekiauja audiniais, siuva drabužius. Atsakovas su žmona gyvena 2 kilometrai nuo jos, nuomoja privatų 2-3 aukštų namą. Mergaitės atvažiuodavo kas metai vasaros metu. Atsakovas su vaikais ir šoka ir vakarėlius ruošia ir baseine plaukioja, važiavo į parką. K. nuolat į atsakovą įsikibusi vaikščiodavo. Ji apie K. norą gyventi pas atsakovą sužinojo 2017 metų vasarą, kai K. buvo atvažiavusi pas atsakovą. K. jai sakė, kad nori būti pas atsakovą, o ji jai atsakiusi, kad gali būti sunkoka mokytis, nes reikia mokėti kalbą. K. sakė, kad ji geriau sutaria su tėte, o mamos prisibijo, ieškovė ant jos šaukia ir jos neišklauso. K. sakė, kad neturi, ką valgyti, nes šaldytuve yra tik citrina. K. jos klausinėjo kodėl ieškovė negerai šneka apie atsakovą ir ją – liudytoją. Atsakovas išlaikymą vaikams moka stabiliai, nes turi pastovias pajamas. Atsakovas mergaitėms siųsdavo rūbus, batus bei ko mergaitės paprašydavo. Ieškovė nuolat akcentuoja, kad vaikams nereikia dovanų, o reikia pinigų, ieškovė yra jai rašiusi, kad neduos vaikų į Vokietiją. Atsakovas gyvena namo 2-3 aukštuose. 2 aukšte yra vonia, virtuvė, svetainė, miegamasis, žiemos sodas, o 3 aukšte yra svečių kambarys, neįrengta palėpė. K. būdama Vokietijoje bendrauja su L. bendradarbių vaikais. K. būtų geriau gyventi pas atsakovą, ji mokytųsi šalia atsakovo esančioje mokykloje, K. savo ateitį sieja su gatvės šokiais, nori būti šokių trenere. K. ir G. yra skirtingos, G. yra aktyvi, o K. daugiau prie namų, ji mėgsta piešti. Jeigu atsakovas gyventų Lietuvoje K. vis tiek norėtų gyventi pas atsakovą. Kai atsakovas dar gyveno Lietuvoje ieškovė leisdavo bendrauti su vaikais tik dalyvaujant ieškovei.

2017-09-09 Tarnybos Moralinių – buitinių gyvenimo sąlygų patikrinimo akte apie ieškovės M. K. šeimą (b.l.85-86, t.1), nurodyta, kad ieškovė su dukromis K. K. ir G. K. gyvena dviejų kambarių bute, bute (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso ieškovei, butas yra tvarkingas, šviesus, su visais patogumais, mergaitėms yra skirtas atskiras kambarys, kuriame yra dvi lovos, sekcija, rašomasis stalas. Antras kambarys priklauso motinai, tačiau vaikai irgi gali žiūrėti televizorių, leisti laisvą laiką. Ieškovė nuo 2017-03-15 užsiima individualia veikla (įdarbinimo agentūrų veikla ), jos darbo pajamos į mėnesį sudaro apie 1000 Eur. Ieškovė paaiškino, jog jos dukros K. ir G. pas tėvą išvažiavo 2017-06-12, planavo ten būti du mėnesius. Buvo sutarta, kad dukros grįž į Lietuvą 2017-08-07. Po mėnesio moteris gavo žinutes iš dukros, kad ji norėtų pasilikti pas tėvą, vėliau pradėjo rašyti ir vaikų tėvas. Dukra K. rašė, kad jos laukia geresnė ateitis Vokietijoje, yra daugiau galimybių siekti karjeros. M. K. pabrėžė, kad iki tol dukra iš viso su ja nekalbėjo apie savo ateitį. Iš Vokietijos vaikus parvežė V. K. motina. Su K. K. ir G. K. buvo bendrauta motinai nedalyvaujant. Pasak K. tėvo gyvenimo sąlygos Vokietijoje yra geros, vyras nuomojasi dviejų aukštų namą. Pirmame sukšte yra virtuvė su valgomuoju, svetainė, miegamasis kambarys, tualetas ir vonia. Antrame namo aukšte yra du kambariai ir sandėliukas.. Pasak mergaičių, jeigu K. apsigyventų pas tėtį, tai antrame aukšte bus įrengtas jos kambarys. Mergaitės nurodė, kad tėvas namuose gyvena su žmona L., vaikų šeimoje nėra., taip pat netoli gyvena jų močiutė su savo vyru, t.y. V. K. motina, be to Vokietijoje gyvena tėvo brolis. K. K. pasakojo, kad jau prieš 2 metus pradėjo galvoti apie išvykimą į Vokietiją, bet iki šiol ji nieko nesakė motinai. Pasak K., ji labai gerai sutari su tėvu. Būdama pas tėvą Vokietijoje ji užsiminė jam apie savo norą ir tėtis tokiam sprendimui neprieštaravo. K. nurodė, kad Vokietijoje ji lankytų 8 klasę, kažkiek ji moka vokiečių kalbą, ji norėtų studijuoti šokių choreografiją, domėjosi kur Vokietijoje galima lankyti šokius. K. ir G. buvo paklausta apie jų tarpusavio santykius. Mergaitės šiek tiek sutriko, nežinojo, ką atsakyti. K. nurodė, kad su seserimi palaikys ryšį per skype, viber, taip pat telefonu, vasarą galės susitikti. Manytina, kad mergaitės yra pripratusios viena prie kitos, daug laiko praleidžia kartu, turi bendrų draugų, kartu eina į gimtadienius, todėl joms būtų sunku išsiskirti, tačiau G. neprieštarauja, kad K. gyventų Vokietijoje pas tėtį.

Kaip matyti iš 2018-10-12 (duomenys neskelbtini) K. K. charakteristikos (b.l. 54, t.2), mergaitė mokosi (duomenys neskelbtini) IID klasėje nuo 2017-09-01; mergaitė sunkiai pritapo, patyrė mokymosi ir emocinių sunkumų; pirmą pusmetį baigė turėdama tris nepatenkinamus balus; ypač pirmame pusmetyje K. buvo emociškai labai jautri, dažnai pravirkdavo, net pamokos metu, buvo uždara, liūdna, nervinga, mažai bendravo; dėl emocinių protrūkių dažnai lankėsi pas gimnazijos socialinę pedagogę ir psichologę, kur aprimdavo ir galėdavo grįžti į pamokas. Taip pat dėl K. savijautos gimnazijoje lankėsi mama, kalbėjosi su pagalbos vaikui specialistais; K. yra įvardinusi, jog vykstantys teismo procesai jai kelia įtampą ir sutrikimą. Antrą pusmetį K. baigė turėdama vieną nepatenkinamą balą; pažangą padarė trijuose mokomuosiuose dalykuose; dėl visus metus vykusio darbo su K. ir konsultacijų su mama, pusmečio pabigoje K. savijauta pagerėjo; mergaitė sakė randanti motyvacijos mokytis, tapo ramesnė, linksmesnė, kalbesnė; dalyvavo projekte „Menininkai ir užupiukai“ kur patyrė džiaugsmą; mokykloje K. neturi draugų, klasėje mažai bendrauja su klasiokais, tačiau į klasės veiklas įsitraukia; K. santykiai su mokytojais neblogi, didžiausios problemos iškyla dėl mokymosi sunkumų.

Dėl šalių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.

Nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, teismas visų pirma turi užtikrinti vaikui saugią ir stabilią aplinką, taip pat lygias tėvų teises dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant (CK 3.156 straipsnis). Tais atvejais, kai vaikas gyvena su vienu iš tėvų, kito, skyrium gyvenančio tėvo ar motinos teisė dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant įgyvendinama per nuolatinį ir tiesioginį bendravimą su vaiku (CK 3.170 straipsnis). CK 3.156 ir 3.159 straipsniuose įstatymo leidėjo įtvirtinta principinė nuostata, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, už vaikų auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai, nepriklausomai nuo to, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Tėvas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, uzufrukto teise tvarko vaiko turtą (CK 3.190 straipsnis), paprastai sprendžia dėl kasdienių su vaiko priežiūra susijusių klausimų, tačiau jam jokiu būdu nėra priskiriama vienasmenė tėvų valdžia. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi tokias pačias teises ir pareigas vaikui, įskaitant ir bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant, jeigu teismo nenustatyta kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).