Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės, Danutės Kutrienės ir Tatjanos Žukauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo I. F. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo I. F. ieškinį atsakovams I. M., I. J. dėl pažeistų teisių atsisakant duoti sutikimą atlikti namo rekonstrukciją, trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinęs, prašė pripažinti, kad atsakovai nepagrįstai atsisako pasirašyti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos projektą pagal UAB „Archicom“ parengtą rekonstrukcijos projektą ir pripažinti ieškovui teisę gauti statybos leidimą be atsakovų sutikimo. Nurodė, kad ieškovui bei kitiems atsakovams I. M., N. F. ir I. J. priklauso namas ir žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-02-04 sprendimu buvo patvirtintas patalpų atidalijimas pagal UAB „Archicom“ parengtą projektą. 2014 metų pradžioje parengtas UAB „Archicom“ projektas dėl namo dalies rekonstrukcijos, pasistatant ieškovui priestatą. Kadangi bus statomas priestatas, turi būti gauti kaimynų bei bendraturčių sutikimai. Atsakovai vis žodžiu žadėjo duoti sutikimus, o raštu neatsako. Atsakovams per notarą, antstolį buvo pateiktas ir projektas 17 lapų, bet atsakovai atsisakė duoti sutikimą. Projektas niekaip nepažeis bendraturčių teisių, nes atitinka Statybos įstatymo normas. Priestatą statys ant ieškovo sklypo dalies.Atsakovė I. J. atsiliepimu prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovas nepateikė į bylą tokio projekto, kuriame būtų pažymėtos visos komunikacijos, nurodyti darbų vykdytojai, kad būtų galima įsitikinti, jog esamos komunikacijos bendrame sklype nebus pažeistos. Nepateikta detalios informacijos apie planuojamus elektros kabelio tiesimo, vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklų ir įrenginių, dujotiekio įrengimo darbus, t. y. kur bus perkelti komunikacijų įvadai. Nepateikė duomenų apie tai, ar sklype yra kitų požeminių elektros kabelių, ryšių linijų, nepateikė sklypo topo nuotraukos, statinių išdėstymo sklype plano, atstumų tarp jų, iš kurių būtų galima vertinti, ar nebus pažeistos komunikacijos, kiti apsaugai keliami reikalavimai. Ieškovo ketinami atlikti statybos darbai numatyti žemės sklypo bendro naudojimo dalyje. Ieškovas, norėdamas atlikti gyvenamojo namo rekonstrukciją, sumažinant ne tik bendro naudojimo žemės sklypo dalį, bet ir bendraturčiams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalį, elgiasi nesąžiningai, nenumatant kompensavimo mechanizmo. Ieškovas privalo atskleisti, kokie darbai bus vykdomi, kiek laiko, kokį poveikį turės, nes sutikimas duodamas konkretiems darbams. Privalėjo atskleisti esminius darbų sprendimus. Ieškovo pateiktos informacijos išsamumas yra nepakankamas. Ieškovas ketina rekonstruoti pastatą, nors neišlaikomas 3 metrų statumas nuo sklypo ribos. Juozo ir J. S. sutikimai nepatvirtina visų gretimų sklypų savininkų sutikimo. Ieškovas ruošiasi 2 kartus padidinti jam priklausantį naudingąjį namo plotą, tai pripažintina esminiu faktinės padėties pakeitimu. Bet kokie rekonstrukcijos darbai gali sukelti realią grėsmę namo konstrukcijoms, pabloginti esamą pastato techninę būklę, sumažės matomumo ribos, išnyks priėjimas prie atsakovei priklausančios namo dalies antro aukšto. Netaisyklingos formos priestatas sugadins namo bendrą vaizdą. Neturėdama visų duomenų negali įvertinti, ar rekonstrukcijos darbai nepažeis atsakovų teisių.Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į ieškinį nurodė, kad žemės sklypas priklauso ieškovui, I. J. ir Lietuvos Respublikai. Pažymi, kad statybos įstatymo nuostatos numato gauti ne tik statinio bendraturčio sutikimą, bet ir žemės sklypo bendraturčio sutikimą. Vilniaus miesto skyriuje yra gautas ieškovo 2015-11-30 prašymas išduoti sutikimą statyti priestatą arčiau 3 m. ribos, tačiau ieškovas buvo informuotas, kad sutikimą turi gauti iš besiribojančio sklypo savininkų. Be to, žemės sklypo bendraturčiai nėra sudarę ir išviešinę žemės sklypo naudojimosi tvarkos. Tad siekiant užstatyti žemės sklypo dalį, tikslinga nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-04-26 sprendimu ieškovo I. F. ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad namo rekonstrukcija, statant priestatą, yra suplanuota ant inžinerinių tinklų, t. y. vandentiekio (fekalijos) ir dujotiekio, servituto. Esant tokiai faktinei situacijai bei nepateikus aiškaus būsimo inžinerinių tinklų iškėlimo plano, atsakovė, teismo vertinimu, pagrįstai atsisako duoti sutikimą namo rekonstrukcijai, kadangi inžinerinių tinklų įvedimas į rekonstruojamą namo dalį, ieškovui statant priestatą, tiesiogiai gali lemti atsakovės I. J., tiek kaip namo, tiek kaip žemės sklypo bendraturtės, teisių apimtį.Teismo vertinimu, bendraturčiams pateikta informacija (2014 m. projektas parengtas UAB „Archicom“) apie būsimų statybų apimtį, būdą, pagrindinius techninius parametrus, nėra pakankama, kas liečia būsimų inžinerinių tinklų perkėlimą, tiesimą į statomą ieškovo priestatą. Informacija apie komunikacijų įrengimo būdą projektuojame priestate nėra bendraturčiams (atsakovams) žinoma, aiški ir suprantama. To nepaneigia ir į bylą ieškovo pateiktos prisijungimo prie komunikacijų sąlygos, kurios nepatvirtina komunikacijų įvedimo į būsimą priestatą būdo bei būsimų techninių sprendinių. Teismas sprendė, kad ieškovo pareikšto reikalavimo patenkinimas labiau pažeistų atsakovų teises, nei ieškovo, neparengusio tinkamo ir informatyvaus rekonstrukcijos projekto ir nesuteikusio atsakovams išsamių duomenų apie numatomų inžinerinių tinklų tiesimo (perkėlimo) įgyvendinimo būdus.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į juos argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas I. F. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-04-26 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė tik vieninteliu pagrindu, kad teisme apklausta liudytoja parodė, kad negalima statyti statinių ant inžinerinių tinklų, o rekonstrukcijos projekte nenurodyta, kaip tai bus atlikta. Pažymi, jog ieškovo pateiktame eskiziniame projekte yra ir architekto aiškinamasis raštas, kuriame nurodyta, kad statinio kategorija – nesudėtingas. Aiškinamajame rašte, jo skyriuje gyventojų higiena ir sveikatos apsauga, yra nurodyta, kad komunikacijos bus nukreipiamos prisilaikant higienos ir STR normų reikalavimų. Atsakovė neįrodė, jog parengtas projektas kaip nors esmingai pažeistų jos teises, todėl teismas nepagrįstai ieškinį atmetė.Atsakovė I. J. atsiliepimu prašo ieškovo I. F. apeliacinį skundą atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos atsikirtimus:Ieškovas teismui bei bendraturčiams savo projektiniuose pasiūlymuose nepateikė pakankamos informacijos apie būsimų statybų apimtį, būdą, pagrindinius techninius parametrus, kas susiję būtent su inžinerinių tinklų perkėlimu, tiesimu į apelianto statomą pastatą. Nesant galimybės realiai įvertinti statybos padarinių, įgyvendinant komunikacijų name atskyrimą, pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad atsakovės atsisakymas duoti sutikimą namo rekonstrukcijai yra pagrįstas.Ieškovas, norėdamas atlikti gyvenamojo namo rekonstrukciją, šioje civilinėje byloje nepateikė duomenų, kurie būtini pagal Statybos įstatymą ir STR.Apelianto pateiktos buto suvestinės tinklų planas, prisijungimo sąlygos Nr. 16/617, elektros įrenginių prisijungimo prie elektros tinklų paraiška patvirtina tik esamą dabartinę situaciją žemės sklype, bet ne būsimą gyvenamojo namo rekonstrukcijos metu.Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu prašo dėl ieškovo I. F. apeliacinio skundo pagrįstumo spręsti atsižvelgiant į atsiliepime nurodytus argumentus: Vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 straipsnio 8 dalies 6 punktu, leidimui rekonstruoti statinį gauti turi būti pateikiamas ne tik statinio bendraturčių sutikimas, bet ir žemės sklypo bendraturčių sutikimas, jeigu žemės sklypas jiems priklauso bendrosios nuosavybės teise. Atsižvelgiant į tai, kad dalis žemės sklypo nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, ieškovas turi kreiptis į valstybinės žemės patikėtinį dėl leidimo vykdyti žemės sklype esančio gyvenamojo namo rekonstravimo darbus. Vilniaus miesto skyriuje buvo gautas ieškovo 2015-11-30 prašymas, kuriuo ieškovas prašė išduoti sutikimą statyti priestatą adresu (duomenys neskelbtini), arčiau 3 m ribos. Vilniaus miesto skyrius, išnagrinėjęs ieškovo 2015-11-30 prašymą, 2016-01-05 raštu informavo, kad pagal STR nuostatas yra privalomi rašytiniai gretimų žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų rašytiniai sutikimai. Norint gauti sutikimą dėl gyvenamojo namo rekonstrukcijos darbų statant priestatą arčiau nei 3 m nuo šiaurinės žemės sklypo ribos, ieškovas turi kreiptis į žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) savininkus (naudotojus). Gavus minėtą sutikimą, ieškovas turėtų pakartotinai kreiptis į Vilniaus miesto skyrių su prašymu leisti atlikti gyvenamojo namo rekonstrukcijos darbus žemės sklype. Nacionalinės žemės tarnybos atžvilgiu nėra nustatyta pareiga vykdyti nekilnojamojo daikto (pastato) statybos priežiūros funkcijų ar vertinti statybos projekto sprendinius, todėl Tarnyba negali konkrečiai pasakyti, ar 2014 m. projekte (projektiniuose pasiūlymuose) bei aiškinamajame rašte nėra objektyvių duomenų, informuojančių bendraturčius apie rekonstrukciją. Atsakovė I. M. atsiliepimo į ieškovo I. F. apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai

Apeliacinis skundas atmestinas. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, yra patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu, taip pat patikrinti, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2–3 d.). Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą anksčiau nurodytais pagrindais, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl nagrinėja bylą neperžengdama apeliacinio skundo ribų.Ginčas byloje kilęs dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdo ir sąlygų, t.y. ieškovo teisės atlikti jam priklausančios gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukciją pagal UAB „Archicom“ parengtą rekonstrukcijos projektą ir pripažinti ieškovui teisę gauti statybos leidimą be atsakovų sutikimo. Pagal bendrąją taisyklę, nepriklausomai nuo bendraturčių turimų dalių dydžio, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas (daiktas ar kitas turtas) valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama visų bendraturčių bendru sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tuo atveju, kai teisme nagrinėjamas ginčas tarp bendraturčių, kai pastarieji nesusitaria dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdo ir sąlygų, teismas patikrina priežastis, kodėl bendraturčiai nesutaria ir kuris iš jų pažeidžia interesų derinimo principą. Jeigu bendraturtis siekia įgyvendinti įstatymo suteiktą teisę, susijusią su bendru daiktu, nagrinėjamu atveju – teisę rekonstruoti bendro daikto dalį ir statyti naują daiktą bendrai priklausančiame žemės sklype, kiti bendraturčiai gali ginčyti ne teisę, bet jos įgyvendinimo būdą ir įrodyti, kad pasirinktas būdas ar tokios teisės įgyvendinimo sąlygos pažeistų jų teises į bendrą daiktą ar teisėtus interesus. Tam, kad bendraturtis galėtų pareikšti savo poziciją dėl statybos darbus (rekonstrukciją) inicijuojančio kito bendraturčio būsimų veiksmų poveikio jo teisėms, statytojas turi atskleisti jam savo siekius. Tinkamu bendraturčio – galimo statytojo – būsimos statybos (rekonstrukcijos) planų atskleidimu kitiems bendraturčiams teismų praktikoje pripažįstamas tinkamo projektinio pasiūlymo (tokio, kaip jis apibūdinamas Statybos įstatymo 2 str. 31 p., t. y. eskizinio projekto, kurio tikslas – išreikšti projektuojamo statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją ir kuris pateikiamas kaip medžiaga projektuotojo parinkimo konkursui bei gali būti naudojamas projektavimo sąlygoms parengti) pateikimas. Ginant ginčijamą teisės į statybą įgyvendinimo būdą ir sąlygas, būtina nurodyti konkrečius statybos darbus, statybos paskirtį ir netgi jos atlikimo laikotarpį. Savo ruožtu nesutikimas turi būti protingai motyvuotas bei akivaizdžiai atskleidžiantis pateikto projektinio pasiūlymo negatyvų poveikį kito bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto bendraturčio teisėms ir teisėtiems interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-06-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009, 2009-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2009)Bylos duomenims, ieškovui ir atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso pastato – gyvenamojo namo 14/100 dali, bei 83/594 dalys 0,0594 ha žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini). Ieškovo užsakymu UAB „Archicom“ parengė gyvenamosios paskirties priestato projektą neypatingo statinio rekonstravimui; ieškovas 2014 m. liepos mėnesį per antstolį įteikinėjo prašymą su projektiniu pasiūlymu namo bendraturčiams atsakovams N. F., I. M. ir I. J.. Atsakovai N. F. ir I. M. negyvena Lietuvoje, atsakovė I. J. aktyviai prieštarauja rekonstrukcijos projektui.Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovės nesutikimo su ieškovo užsakymu parengtais projektiniais pasiūlymais motyvus ir įvertinęs rašytinį įrodymą (projektinius pasiūlymus) pagrįstai pripažino, kad ieškovo pateiktas projektas, kuris labiau atitinka projektinius pasiūlymus, nėra pakankamas informuojant bendraturčius dėl bendraturčiams svarbių būsimų statybų aspektų. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sutiko su atsakovės atsikirtimo projektiniams sprendiniams motyvais, kad iš ieškovo patiektų projektinių sprendinių visiškai nėra aiškus inžinerinių tinklų (vandentiekio, elektros, dujų) būsimas projektavimas, įvedimo į priestatą darbų apimtis, kadangi atidalijus namą Vilniaus apylinkės teismo 2013-02-04 sprendimu visų inžinerinių tinklų įvadai yra likę atsakovės namo dalyje. Teismas nurodė, kad projektiniuose pasiūlymuose iš tikro nėra jokių objektyvių duomenų dėl inžinerinių tinklų įvedimo plano, jų apimties ir pan., o iš pateiktos topo nuotraukos ir architektės J. Š. paaiškinimų seka, kad namo rekonstrukcija yra suplanuota ant namo inžinerinių tinklų, t. y. vandentiekio (kanalizacijos) ir dujotiekio servituto. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad esant tokiai faktinei situacijai bei nepateikus inžinerinių tinklų iškėlimo plano, atsakovė pagrįstai atsisakė duoti sutikimą namo rekonstrukcijai kadangi inžinerinių tikslų įvedimas į rekonstruojamą namo dalį tiesiogiai palies atsakovės I. J. teisių apimtį.Apeliaciniame skunde ieškovas (apeliantas) nepateikė argumentų, paneigiančių teismo išvadas; apeliantas tik deklaratyviai nurodo, kad atsakovės atsisakymo pagrindai yra nepagrįsti ir nesudaro pagrindo konstatuoti, kad bus pažeistos jos teises. Teisėjų kolegija pažymi kad prie eskizinio projekto pridėtas architekto aiškinamasis raštas, kuriame nurodyta, kad komunikacijos bus nukreipiamos prisilaikant higienos ir STR normų reikalavimų, neturi objektyvių duomenų, informuojančių bendraturčius apie bendro namo inžinerinių tinklų konkrečius rekonstrukcijos sprendinius ir nėra pakankamas įrodymas, kad bendraturčių teises inžinerinių tinklų rekonstrukcijos metu nebus pažeistos. Apeliantas taip pat nurodo, kad teismas turėjo vertinti ar parengtas projektas neprieštarauja teisės aktams, tuo tarpu nei atsakovė, nei liudytoja J. Š. neįrodė, kad parengtas projektas prieštarauja kokiam nors konkrečiam teisės aktui. Apeliacinės instancijos pažymi, kad atsakovė, kaip namo bendraturtė, pareiškė prieštaravimus projektiniams sprendiniams, realizuodama savo teisę bendrai valdyti, naudoti bendrą objektą ir juo disponuoti (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs faktinę situaciją konkrečioje byloje, pagrįstai konstatavo, kad ieškovo pasiūlyti projektiniai sprendiniai nenumato, kaip ieškovas atsijungs nuo bendro įvado, kokia įtaka rekonstruoto namo dalis turės bendro vandentiekio ir dujotiekio servitutui. Atsakovė turi teisę žinoti, kokia tvarka bus atsijungiama nuo bendrų namų inžinerinių tinklų. Teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovas neįrodė, kad jo pasiūlytas projektas nepažeidžia atsakovės, kaip namo bendraturtės, teisių. Bylose dėl atsisakymo duoti sutikimą bendraturčiui pertvarkyti savo nuosavybės dalį, teismas patikrina tik, dėl kokių priežasčių bendraturtis nesutinka su pateiktu projektiniu pasiūlymu ir kuris iš bendraturčių pažeidžia interesų derinimo principą. Taigi nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas neturėjo papildomai vertinti, ar ieškovo pasiūlymas neprieštarauja viešosios teisės normoms, reglamentuojančioms namo inžinerinių tinklų (vandentiekio, dujotiekio ir pan.) projektavimą, statybą. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT CBS teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011).Byloje išdėstytų aplinkybių leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.