- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-04-07
- Bylos Nr.
- e2-392-758/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-54-3-01294-2025-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Būga
- Ieškovas
- N. G.
- Atsakovas
- A. K.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Advokatai
- Egidijus Labuckas
- Kategorijos
institucijos, teikiančios išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Emilijai Gražei,
viešame mišriame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. G. ieškinį atsakovui A. K. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams padidinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė N. G. ieškiniu prašo pakeisti Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2020 m. rugsėjo 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-4574-724/2020 patvirtintoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nustatytą A. K. išlaikymą nepilnamečiams vaikams M. C., J. C. ir L. C. išlaikymą po 60 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki 200 ( dviejų šimtų ) eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui iki vaikų pilnametystės, šią sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Ieškovė ieškinyje nurodė, o teismo posėdyje paaiškino, kad Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2020 m. rugsėjo 17 d. sprendimu buvo nutraukta ieškovės ir atsakovo santuoka, patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią nepilnamečių vaikų M. C., gimusios(duomenys neskelbtini), J. C., gimusio (duomenys neskelbtini) ir L. C., gimusio (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nustatyta su mama N. C. (dabartinė pavardė – G.), o A. K. įsipareigojo nepilnamečių vaikų išlaikymui mokėti po 60 eurus periodinių išmokų kiekvienam vaikui kas mėnesį.
Po santuokos nutraukimo praėjus apie pusei metų, atsakovas išvyko gyventi į Rusiją, jis yra Rusijos pilietis, tačiau turi leidimą nuolat gyventi Lietuvoje. Savo gyvenamosios vietos adreso nenurodė. Jos kontaktai su atsakovu nutrūko, tačiau atsakovas vieną - du kartus per metus atvažiuoja pas tėvus V. K. ir T. C. į Visaginą, kur yra deklaravęs gyvenamąją vietą. Tuomet jo tėvai skambina ir ieškovė išleidžia vaikus pas senelius, kad ten pabendrautų su tėvu. Po santuokos nutraukimo atsakovas vaikams išlaikymo praktiškai neteikė. Išlaikymą pervedė tik už 2025 m. rugpjūčio ir spalio mėnesius.
2020 m. rugsėjo 17 d. teismui patvirtinus sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių L. buvo tik 3 metai ( dabar - 8); M. - 5 metai ( dabar -10), J. - 7 metų (dabar -12). Vaikų poreikiai buvo, palyginus, nedideli. Nuo to laiko praėjo penkeri metai. Visi vaikai lanko mokyklą. Išsiplėtė jų interesų ratas. Reikia daugiau išlaidų lavinimo reikmėms, renginiams bei laisvalaikiui. Padidėjo jų poreikiai maistui ir darbužiams.
Išlaidų padidėjimą lėmė ir tai, kad per tą laikotarpį Lietuvoje žymiai padidėjo kainos (ypač maisto produktų, o taip pat paslaugų). Todėl net gi būtiniesiems vaikų poreikiams tenkinti reikia daugiau lėšų. Atsakovo įsipareigota mokėti išlaikymo suma po 60 eurų neatitinka šios dienos realijų ir neužtikrina net elementaraus vaikų poreikio pavalgyti. Ši suma dvigubai mažesnė už valstybės mokamą išlaikymo išmoką, kai tėvai neteikia išlaikymo.
Ieškovė pateikė lėšų būtiniesiems poreikiams tenkinti paskaičiavimą vienam vaikui: maistui - mėnesiui - apie 250 Eurų; apranga, avalynė, patalynė mėnesiui - apie 80 Eur; būstui, t. y. vaiko daliai tenkantys mokesčiai už vandenį, šildymą, elektrą, baldai, einamasis remontas vidutiniškai mėnesiui - 50 Eur; Sveikatai ir higienai (vaistai, vitaminai, vizitai pas gydytojus, higienos priemonės, ir kt.) mėnesiui - 60 Eur; lavinimo reikmenys, žaislai mėnesiui apie 70 eurų, laisvalaikis ir pramogos mėnesiui - 70 Eur; kitiems nenumatytiems poreikiams - 20 eurų.
Šalies argumentai
Ieškovė teigia, kad pagal šį paskaičiavimą, vieno vaiko minimaliems poreikiams tenkinti, ieškovės manymu, būtina skirti bent 600 eurų sumą per mėnesį. Ši suma yra žymiai mažesnė už Lietuvoje numatytą orientacinę vienos MMA išlaikymo sumą, kuri šiuo metu - apie 777 eurų, atskaičius mokesčius.
Ieškovė nurodo, kad ji buvo vaiko priežiūros atostogose ir gaudavo apie 492 eurus vaiko priežiūros išmoką, nuo 2025 m. lapkričio 3 d. tęsia darbą (duomenys neskelbtini) ir užima vyresniosios kokybės inžinierės pareigas. Jos darbo užmokestis apie 1500 eurų atlygintas atskaičius mokesčius. Ji turi dar vieną išlaikytinę nepilnametę dukrą M. G., gimusią(duomenys neskelbtini).
Ieškovė patvirtino, kad gauna 249 eurus ( 83x3) valstybės mokamų už atsakovą išlaikymo vaikams išmokų bei 778,40 euro keturiems vaikams mokamų išmokų („vaiko pinigų“) t. y. po 194,60 kiekvienam vaikui. Turi butą, paliktą po santuokos nutraukimo. Kito nekilnojamo turto neturi.
Duomenų apie atsakovo pajamas ir turtą atsakovė neturi, tačiau jis sveikas ir darbingas, kitų išlaikytinių neturi, o ieškovei tenka visi kasdieniniai vaikų priežiūros rūpesčiai.
Šalies argumentai
Ieškovė mano, kad atsakovas turėtų mokėti bent po 200 eurų periodinių išmokų kas mėnesį kiekvienam vaikui.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje ieškovė N. G. ir jos atstovas advokatas Egidijus Labuckas prašo ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas
Atsakovas A. K. atsiliepimo į ieškovės ieškinį nepateikė. Teismo posėdyje pareiškė, jog jis su ieškovės ieškiniu nesutinka. Teigė, kad sutartas išlaikymas nepilnamečiams vaikams yra pakankamas, ieškovė dirbtinai išplečia vaikų poreikius. Jis jokio nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi. Dirba Rusijoje, jo darbo užmokestis yra mažas apie 150 eurų (14000 Rusijos rublių).
Prašo ieškinį atmesti.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė rašytinę išvadą byloje, kurioje nurodė, mokinių registro duomenis. J. C., gim. (duomenys neskelbtini), mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijos 7 klasėje, M. C., gim. (duomenys neskelbtini), mokosi (duomenys neskelbtini)pagrindinės mokyklos 5 klasėje, L. C., (duomenys neskelbtini), mokosi (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos 2 klasėje. Vaikams lankant ugdymo įstaigą yra patiriamos išlaidos ugdymuisi, reikalingos lėšos mokslo priemonėms, pratyboms, taip pat, ekskursijoms, papildomiems užsiėmimams, būreliams. Akivaizdu, kad augantiems vaikams nuolat tenka atnaujinti visų sezonų rūbus ir avalynę, užtikrinti subalansuotą mitybą, todėl galima teigti, kad priteisto 60 eurų išlaikymo šiai dienai nepakanka vaiko būtiniems poreikiams patenkinti.
Ieškovė, prašydama padidinti išlaikymą vaikams, detalizavo vaikų būtiniesiems poreikiams patiriamas išlaidas. Byloje esantys įrodymai: ieškovės ieškinio aprašomojoje dalyje nurodyti faktai, rašytiniai įrodymai, patvirtina ieškinio aplinkybes bei vaikų išlaikymui reikalingas padidėjusias išlaidas.
Svarbu paminėti, kad tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Taip pat pažymėtina, kad atsakovas susilaukdamas vaikų, kartu prisiėmė ir socialinę pareigą juos išlaikyti, todėl atsakovas turi pareigą savo nepilnamečiams vaikams teikti jų poreikius atitinkantį išlaikymą. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikui.
Skyriaus vertinimu, atsakovas turėtų prisidėti prie nepilnamečių vaikų išlaikymo pagal savo finansines galimybes ir vaikams užtikrinti tinkamas gyvenimo sąlygas bei prisidėti prie jų poreikių patenkinimo lygiomis dalimis, nepaliekant didesnės išlaikymo naštos vaikų motinai. Taip pat kasacinio teismo jurisprudencijoje akcentuojama, kad, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Skyriaus duomenimis, ieškovė yra dirbanti, gauna darbo užmokestį, taip pat gauna valstybės mokamą išmoką vaikams, ieškovė turi dar vieną išlaikytinį nepilnametį vaiką G.M. gim. (duomenys neskelbtini).
Skyrius, įvertinęs pateiktą informaciją, pažymi, kad siūlomas materialinio išlaikymo dydžio padidinimas atitinka vaikų interesus. Vaikų interesų apsauga yra prioritetinis principas tiek nacionaliniuose, tiek tarptautiniuose teisės aktuose, todėl bet koks sprendimas, susijęs su išlaikymu, turi būti grindžiamas pirmiausia vaiko poreikiais ir jų užtikrinimu. Vaiko interesai apima teisę į visapusišką ir harmoningą vystymąsi – tai ne tik bazinių poreikių tenkinimas (maitinimas, apranga, būstas), bet ir galimybė gauti kokybišką išsilavinimą, sveikatos priežiūrą, dalyvauti ugdomojoje veikloje, turėti saugią ir stabilią aplinką, laisvalaikį. Atsižvelgiant į vaikų amžių ir jų poreikių augimą, padidintas išlaikymo dydis būtų proporcingas šiems poreikiams ir prisidėtų prie sąlygų, kurios yra būtinos vaikų raidai ir gerovei.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 str.).
Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą), jei iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis ar nepilnamečių vaikų poreikiai (CPK 279 straipsnio 5 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).
Visų pirma teismas turi įsitikinti pirmiau nurodytų sąlygų ar vienos iš jų buvimu ir tada spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).
Ieškovė ieškinį grindžia, žymiai padidėjusiomis Lietuvoje kainomis, iš esmės pasikeitusiais – padidėjusiais – vaiko poreikiais. Nuo 2020 metų, kada buvo sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių buvo nustatytas išlaikymas, vaiko poreikiai žymiai pasikeitė, padidėjo, nes atsirado papildomų išlaidų, susijusių su vaiko ugdymu mokslo įstaigoje, padidėjo išlaidos maistui, atsižvelgiant į vaiko amžių atsirado objektyvus poreikis nuolatos įsigyti naujų drabužių, higienos prekių, augant vaikui platėja jo socialinių interesų sfera, todėl padidėjo išlaidos laisvalaikiui: užklasinė veikla, komunikacijos priemonės ir pan., šalių nepilnamečiams vaikams atsirado individualūs poreikiai, dėl šių priežasčių tinkamam vaiko vystymuisi užtikrinti reikia skirti daugiau lėšų.
Kaip pažymėjo ir institucija teikianti išvadą byloje Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsakovas turėtų labiau prisidėti prie nepilnamečių vaikų išlaikymo pagal savo finansines galimybes ir vaikams užtikrinti tinkamas gyvenimo sąlygas bei prisidėti prie jų poreikių patenkinimo lygiomis dalimis, nepaliekant didesnės išlaikymo naštos vaikų motinai. Taip pat kasacinio teismo jurisprudencijoje akcentuojama, kad, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Ieškovė yra dirbanti, gauna darbo užmokestį, taip pat gauna valstybės mokamą išmoką vaikams, ieškovė turi dar vieną išlaikytinį nepilnametį vaiką gimusį (duomenys neskelbtini).
Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad yra iš esmės pasikeitusios faktinės aplinkybės - nepilnamečių vaikų poreikiai, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio klausimą.
Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad šiuo metu atsakovas turi pastovų darbą, turi pastovias pajamas – darbo užmokestį – nors kaip jis ir pats pateikė nedidelį – apie 15 Eur per mėnesį, tačiau jis dirba Rusijos Federacijoje, dėl politinės padėties teismas neturi galimybės patikrinti visų jo pajamų. Tačiau jis turintis tinkamą išsilavinimą yra darbingas, neturi kitų išlaikytinių, turi galimybių dirbti ir gauti žymiai didesnes pajamas ir prisidėti prie savo nepilnamečių vaikų išlaikymo.
Nustačius iš esmės pasikeitusius vaiko poreikius, tėvo bei motinos turtinę padėti, spręstinas išlaikymo dydžio peržiūrėjimo klausimas, t. y. koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas.
Tėvai turi pareigą vaikui užtikrinti tokias gyvenimo sąlygas, kokios yra reikalingos jo visapusiškam ir harmoningam vystymuisi (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.155 straipsnio 2 dalis). Kai vaiko tėvai gyvena skyrium, jie abu išlaiko pareigą tenkinti savo vaiko poreikius. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.
Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, kuris paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai).
Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004, 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).
Ieškovė didesnių nei minimalioji mėnesinė alga (toliau – ir MMA) išlaidų reikalaujančių vaiko poreikių neįrodinėjo, nurodė, kad per mėnesį kiekvieno iš trijų vaikų, poreikiams reikalinga skirti artimą vienai MMA, atskaičius mokesčius (ieškinio pateikimo dienos duomenimis - 777 Eur, atskaičius mokesčius), sumą – 600 Eur, t. y. kartu su valstybės skiriamais vaiko pinigais –196 Eur.
Ieškovė vaiko poreikiams tenkinti reikalingų lėšų dydį grindžia žodiniais paaiškinimais. Šalies paaiškinimai, patvirtinantys reikalingų išlaidų vaiko išlaikymui, savaime neįrodo vaiko poreikių maistui, higienos prekėms, mokymosi ir ugdymo priemonėms, neformaliajam ugdymui, aprangai, vaiko laisvalaikiui, sveikatos priežiūrai ir palaikymui, atostogoms ir kitiems poreikiams kas mėnesį reikalingų lėšų dydį. Kita vertus, visiems žinomų faktinių aplinkybių, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, sveikatos priežiūra, laisvalaikis ir pan., įrodinėti nereikia, tačiau išlaidos šiems poreikiams tenkinti turi būti protingo bei realaus dydžio ir (arba) įrodytos rašytiniais įrodymais. Ieškovė vaiko poreikius įrodinėjo tik paaiškinimais, tačiau ir detalesnių rašytinių įrodymų nepateikė.
Civiliniame procese teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, kad labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus, vadovaujantis tikėtinumo taisykle, padarytos išvados nėra prielaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-642/2005, CPK 185 straipsnis).
Teismo nuomone, ieškovės nurodyti vaiko poreikiai įvertinus byloje esančius įrodymus, Vaiko teisių apsaugos iš įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadoje nurodytas aplinkybes ir faktus, ieškovės paaiškinimus, visuotinai žinomomis aplinkybėmis, yra pagrįsti ir realūs, atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus, bei vaiko geriausius interesus.
Tai, kad ne visos ieškovės išlaidos pagrįstos rašytiniais įrodymais, nereiškia, jog tokios išlaidos nepatiriamos. Be to, šalių vaiko poreikiai, įvertinus jo vystymosi spartą, yra pakankamai kintantys, išlaikymas nepriteisiamas vaiko momentiniam poreikių tenkinimui, visuomet atsiranda papildomų, nenumatytų vaiko poreikių tenkinimo išlaidų, todėl kasdienių, augančio vaiko poreikių vertinimas išimtinai aritmetiškai ir formaliai neatitiktų vaiko poreikių prioriteto principo esmės.
Vadovaujantis nustatytomis aplinkybėmis, atsižvelgiant į vaiko amžių, raidą ir sveikatos būklę, pripažintina pagrįsta ir įrodyta ieškovės nurodyta šalių dukros poreikių patenkinimui reikalinga bendra suma – 600 Eur, atėmus valstybės vaikui skiriamus pinigus – 196 Eur, sudarytų 504 Eur (CPK 185 straipsnis).
Šis teismo pripažintas įrodytu vaiko išlaikymo dydis - 600 Eur iš esmės atitinka, ne yra mažesnis vienos MMA dydį, kuris iki 2025 m. sausio 1 d., priklausomai nuo mokestinės naštos, sudarė nuo 777 Eur atskaičius mokesčius, kas Lietuvos teismų praktikoje pripažintina tik orientaciniu išlaikymo dydžio nustatymo kriterijumi ir kurių bylose dėl vaiko išlaikymo, nustatant vaiko poreikius, tėvas (motina) nėra įpareigotas įrodinėti teikdamas detalius įrodymus.
Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2020 m. rugsėjo 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-4574-724/2020 patvirtintoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nustatytą A. K. išlaikymą nepilnamečiams vaikams M. C., J. C. ir L. C. išlaikymą po 60 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją ši priteista suma ieškinio pareiškimo dienai buvo indeksuota ir atsakovas A. K. turėjo mokėti po 83 Eur išlaikymo kiekvienam vaikui.
Teismas pripažįsta, kad pakito nepilnamečių vaikų M. C., J. C. ir L. C. būtinieji poreikiai, ir tai sudaro pagrindą pakeisti 2020 m. rugsėjo 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-4574-724/2020 patvirtintoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nustatytą A. K. išlaikymą nepilnamečiams vaikams M. C., J. C. ir L. C. išlaikymą.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.156 straipsnio 2 dalyje ir 3.192 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Vykdydami šią prievolę, tėvai užtikrina savo nepilnamečių vaikų teisę į tinkamam vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui patenkinimas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnio 3 dalį materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Ši nuostata reiškia proporcingumą ne tik nustatant vaikų poreikių ir tėvų galimybių pusiausvyrą, bet ir įvertinant abiejų tėvų galimybių teikti išlaikymą vaikams tarpusavio santykį.
Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms šalių, nors ieškovės N. G. turtinė padėtis yra geresnė už atsakovo A. K., tačiau ji išlaiko dar vieną nepilnametį vaiką, kurio tėvas nėra atsakovas, teismas įvertinęs visas šias aplinkybes mano, kad atsakovas turi galimybę ir prisiimti pareigą teikti didesnę dalį išlaikymo savo nepilnamečiams vaikams.
Teismas įvertinęs ieškovės ir atsakovo argumentus, nepilnamečių vaikų M. C., J. C. ir L. C. poreikius, motinos N. G. ir tėvo A. K. turtinę padėtį, konstatuoja, kad Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2020 m. rugsėjo 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-4574-724/2020 patvirtintoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nustatytą A. K. išlaikymą nepilnamečiams vaikams M. C., J. C. ir L. C. išlaikymą po 60 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis (indeksuotas dydis ieškinio pareiškimo dienai 83 Eur) keistinas ir iš atsakovo priteistinas nepilnamečiams vaikams M. C., gimusiai (duomenys neskelbtini), J. C., gimusiam (duomenys neskelbtini) ir L. C., gimusiam (duomenys neskelbtini) išlaikymas po 200 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Toks išlaikymo dydis pridėjus atitinkamai ieškovės skiriamą išlaikymo dalį ir valstybės vaikui skiriamas lėšas užtikrintų nepilnamečių vaikų, realius poreikius ir jis būtų pakankamas užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.
Ieškovė N. G. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyriaus 2025-10-28 sprendimu Nr. (8.28Mr)ATP-C-2025-09446 sprendimu 100 proc. atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo.
Ieškovę atstovavo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskirtas atstovas advokatas Egidijus Labuckas. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba Išteklių administravimo skyrius pateikė teisinės pagalbos išlaidų advokato pagalbai apmokėti – 601,23 euro.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.(Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1 d., 2 d.). Ieškovės ieškinys patenkintas visiškai.
Iš atsakovo A. K. valstybei priteisiama 126 eurai bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio minimalus dydis), 601,23 eurai antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidos -10,50. (Lietuvos Respublikos CPK 83 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.),
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Ieškovės N. G. ieškinį tenkinti visiškai.
Pakeisti Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2020 m. rugsėjo 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-4574-724/2020 patvirtintoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nustatytą A. K. išlaikymą nepilnamečiams vaikams M. C., gimusiai(duomenys neskelbtini), J. C., gimusiam (duomenys neskelbtini) ir L. C., gimusiam (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 60 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis (indeksuotas dydis ieškinio pareiškimo dienai 83 Eur) ir iš atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti nepilnamečiams vaikams M. C., gimusiai (duomenys neskelbtini), J. C., gimusiam (duomenys neskelbtini) ir L. C., gimusiam (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 200 eurų kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, šią sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Priteisti iš atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 126 eurus žyminio mokesčio, 601,23 eurus antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir 10,50 eurus procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, nurodant šias sumas sumokėti į vieną iš Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos priklausančių sąskaitų: Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke, banko kodas 72900, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas, banko kodas 70440, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, banko kodas 71800, Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, banko kodas 74000, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 ir Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančias Luminor Bank AB, banko kodas 40100, Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“ AB, banko kodas 73000, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300, žyminio mokesčio įmokos kodas 5660, antrinės teisinės pagalbos išlaidų mokėjimo kodas 5662 ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidų mokėjimo kodas 5630.
Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmus.