Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant skundo pareiškėjai A. G., jo įgaliotajam atstovui advokatui Liudui Paltanavičiui,

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įgaliotajai atstovei G. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patrauktos A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), skundą dėl Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausiosios specialistės 2023 m. rugsėjo 21 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. VVTAIT-ANR_N-1363-2023 (ROIK 23221511621).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau ir – Institucija) vyriausiosios specialistės 2023 m. rugsėjo 21 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. VVTAIT-ANR_N-1363-2023 (ROIK 23221511621) buvo konstatuota, jog A. G., būdama mažamečio F. G., gimusio (duomenys neskelbtini), motina, netinkamai atlieka motinos pareigas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 3.155 straipsnio 2 dalyje, kadangi uždraudė vaikui išvykti ir praleisti atostogas su tėvu (duomenys neskelbtini) bei uždraudė susitikti ir bendrauti atostogų metu su artimais giminaičiais iš tėvo pusės, t. y. nesutiko, uždraudė tėvui išvykti su vaiku bei praleisti atostogas (duomenys neskelbtini), tuo pačiu nesutiko/uždraudė susitikti ir bendrauti atostogų metu su artimais giminaičiais iš tėvo pusės nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. iki 2023 m. rugsėjo 4 d., nors tėvas jau turėjo nupirktus lėktuvo bilietus. Tokiais savo veiksmais A. G. pažeidė savo mažamečio vaiko teisę bendrauti bei leisti atostogas su skyriumi gyvenančiu tėvu, vaiko teisę į poilsį, atitinkantį vaiko amžių ir sveikatos būklę, vaiko teisę bendrauti ir palaikyti ryšius su artimais giminaičiais, įtvirtintą Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau ir – VTAPĮ) 9 straipsnyje, 12 straipsnio 1 dalyje, 18 straipsnio 1 dalyje, ir panaudojo motinos valdžią priešingai vaiko interesams. Tuo ji padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos (toliau ir – ANK) administracinių nusižengimų kodekso 73 straipsnio 1 dalyje (b. l. 10-11).

Pareiškėja A. G. per savo įgaliotąjį atstovą advokatą Liudą Paltanavičių pateikė skundą dėl minėto nutarimo, kuriame nurodė, kad 2023 m. rugsėjo 21 d. 11.00 val. ji šaukimu buvo iškviesta į Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrių, esantį Vilniaus m., T. Ševčenkos g. Nr. 16G, pas vyriausiąją specialistę G. M. apklausai, tačiau atvykus jai buvo surašytas nutarimas dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, t. y. byla išnagrinėta iš esmės, apie ką A. G. informuota iš anksto nebuvo, tuo padarant procesinį pažeidimą. Tokiu elgesiu buvo pažeista pareiškėjos teisė į gynybą, nesudarius A. G. galimybės nagrinėjime dalyvauti advokatui, nesudarius galimybės pateikti rašytinius įrodymus, susipažinti su medžiaga ir kt. A. G. nesutinka su nutarimu, nes jis nepagrįstas ir neteisėtas, be to neatitinka ANK 618 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų jo turiniui. Jame klaidingai nurodytas nutarimo surašymo laikas – nurodoma, kad nutarimas surašytas 2023 m. rugsėjo 21 d. 00.00 val., nors A. G. pas vyriausiąją specialistę G. M. atvyko 2023 m. rugsėjo 21 d. 11 val. Pažymi, kad pagal ANK 609 straipsnio reikalavimus bylos nagrinėjimo data, laikas ir vieta yra vienas iš esminių administracinio nusižengimo protokolo/nutarimo turiniui keliamų reikalavimų. Nutarime tiesiog aprašyta A. G. inkriminuojamo administracinio nusižengimo esmė, neišdėstant motyvų, neišvardinant surinktų įrodymų, nepateikiant jų vertinimo. Taigi, lieka neaišku, kuo remiantis, A. G. buvo pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą ANK 73 straipsnio 1 dalyje. Nutarimas surašytas remiantis įrodymais, neatitinkančiais įstatymų keliamų reikalavimų, t. y. anglų kalba, be vertimo, A. G. sutuoktinio pateiktais dokumentais, duomenimis apie lėktuvo bilietus ir/ar susirašinėjimais (pvz., bylos lapai 17, 32-36, 42, 49-61), kurių tikėtina nutarimą surašęs asmuo net neskaitė ir jų turinio nenagrinėjo. A. G. patraukta administracinėn atsakomybėn remiantis iš esmės įstatymų reikalavimams neatitinkančiais, nutarimą surašiusios Skyriaus specialistės netikrintais „įrodymais“. Be to, įrodymai buvo rinkti/gauti jau po nutarimo priėmimo – 13.15 val. Priimant skundžiamą nutarimą nepaisyta išsamių A. G. parodymų, kuriuose ši aiškiai nurodė, kad nebuvo galimybės leisti vaikui skristi su tėvu atostogų, kadangi šis nuo 2023 m. rugpjūčio 15 d. sirgo, apie vaiko ligą buvo informuotas tiek vaiko tėvas, tiek teismas (pastaba - iš e-sveikatos VšĮ (duomenys neskelbtini) poliklinikos išrašo matyti, kad 2023 m. rugpjūčio 16 d. vaiko tėvai su vaiku lankėsi pas šeimos gydytoją A. B. J., įvertinus vaiko būklę nustatyta, kad vaiko žiotys įraudusios, nosiaryklėje gausus pūlingas sekretas. AS kraujagyslių infekcija viršutinėje būgnelio dalyje, sumažintas refleksas AD rausvas yra skysčio už būgnelio Auskultuojant plaučiuose karkalai pravedamieji. Jam diagnozuotas ūminis nazofaringitas (peršalimas). Adenoidų hipertrofija. Gastroezofaginio refliukso liga be ezofagito. Vaikui rekomenduota: būklei pablogėjus nedelsiant atvykti pakartotinai apžiūrai į PSPI ar priėmimo skyrių Gerti pakankamai skysčių, elektrolitų tirpalų, tausojantis režimas, nosies tualetas. Antipiretikai pagal poreikį. Aptarti vartotini vaistai. Nurodyta vartoti arbatą su čiobreliu, gysločiu, inhaliacijas su natrio chloridu. Numatytas pakartotinas vizitas 08.18. Mamai išduotas nedarbingumas ir namų tausojantis režimas. 2023 m. rugpjūčio 17 d. vaikui skaudėjo ausį, todėl A. G. su vaiku vyko pas šeimos gydytoją. Be to, vaiko tėvo prašymu, nutarime nurodytu laiku, vaikui buvo paskirti vizitai pas gydytojus, t. y. 2023 m. rugpjūčio 24 d. 13:30 val. pas kineziterapeutę E. T. ir 14.30 val. pas ergoterapeutę A. B. Atkreipia dėmesį, kad vaikas sirgo, slogavo, kosėjo, vėliau jam buvo diagnozuotas ausų uždegimas, tad vaiko gydymas tęsėsi, motina turėjo nedarbingumą ir slaugė vaiką iki 2023 m. rugpjūčio 30 d., vaikas visą savaitę vartojo antibiotikus. Kadangi vaikas sirgo, vartojo antibiotikus, A. G. sutarė su tėvu, kad perduos vaiką bendravimui 2023 m. rugpjūčio 31 d. ir vaiko tėvas turės ilgesnį savaitgalį su vaiku. Taigi, priešingai nei teigiama nutarime, visiškai netikrinant esminių duomenų, vaikas tėvui buvo perduotas 2023 m. rugpjūčio 31 d. 9.30 val. Vaiko tėvas, žinodamas, kad vaikas ką tik sirgo, ilgą laiką vartojo antibiotikus, jau vaikui esant pas tėvą el. laišku informavo, kad yra nupirkęs bilietus į (duomenys neskelbtini) kitai dienai, t. y. nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. iki 2023 m. rugsėjo 4 d., bet pridėjo, kad jei motina prieštaraus, jis savo planus pakeis. Siekdama užtikrinti vaiko interesą, tokiam neatsakingam vaiko tėvo elgesiui A. G. nepritarė, nurodžiusi, kad vaiko sveikata yra pirmoje vietoje, kad vaikas 2 savaites sirgo, temperatūra kelias dienas kilo iki 39,3, tik prieš dieną baigė vartoti antibiotikus, o prieš savaitę jam buvo sprogęs ausies būgnelis, tad skristi į (duomenys neskelbtini) 3 dienom aplankyti gimines, vaikui dar neatsigavus po ligos, yra visiškai neprotinga. Tačiau tėvas, būdamas suaugęs žmogus, galėjo priimti ir kitokį sprendimą, nes vaikas jau buvo su juo ir A. G. negalėjo jo nei sulaikyti, nei kitaip jam uždrausti vykti į (duomenys neskelbtini). Pažymi, kad CK 3.161 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. CK 6.163 straipsnio 1 dalis numato, jog vaiko teisės bendrauti su artimaisiais giminaičiais įgyvendinimas įstatymų leidėjo pavestas vaiko tėvams. CK 3.172 straipsnyje nustatyta pareiga tėvams sudaryti sąlygas vaikams bendrauti su artimaisiais vaiko giminaičiais, jeigu tai atitinka vaiko interesus. Nepilnametis vaikas nebendrauja su artimais giminaičiais iš tėvo pusės, tarp jų nėra susiformavęs artimas tarpusavio ryšys (šalių vaikas paskutinį kartą viešėjo pas tėvo artimus giminaičius kai jam buvo vos 1,5 metukų, tad vaikas net nesureikšmino tokio susitikimo, artimų giminaičių net neprisimena, jokių šiltų jausmų jiems nejaučia) dėl pačių vaiko tėvo suaugusių giminaičių nenoro bendrauti (ir/ar nededamų pastangų) su šalių vaiku – vaiko tėvo artimi giminaičiai nepaskambina vaikui, net bendraudami su A. G. nepaprašo leisti pabendrauti su vaiku, nerodo didelio susidomėjimo, tad ir pats vaikas apie juos net nekalba, kol pati A. G. neužveda kalbos, pvz., apie vaiko tėvo tėvus, vaikas jų net neprisimena, jokio noro juos pamatyti neišreiškia. Vaiko tėvas, teikdamas paaiškinimus Skyriui, akcentavo, kad jo tėvai yra vyresnio amžiaus ((duomenys neskelbtini) metai), taigi abejojama, kad šie galėtų tinkamai pasirūpinti vaiku, suteikti jam saugią aplinką, pvz., vaikui pakartotinai susirgus, likus su vaiku vieniems (atkreiptinas dėmesys, kad vaiko tėvo šeimoje seniai vyksta nesutarimai – 2021 m. liepos mėnesį šalims viešint vaiko tėvo šeimos name, tarp pastarojo ir jo motinos sesers dėl šio namo įvyko ginčas, kuris peraugo į grumtynes. Po A. G. itin sukrėtusio giminių apsistumdymo vaiko tėvas kelias dienas iš eilės lankėsi teisėsaugos institucijose, buvo kilusi grėsmė, kad vaiko tėvui bus iškelta baudžiamoji byla dėl smurto ir uždrausta išvykti iš šalies. Pasikartojus tokiai situacijai nepilnametis vaikas tiesiog liktų vienas, be tinkamos priežiūros, svetimoje, trečiojoje šalyje.

Skunde pažymima, kad administracinio poveikio priemonės, siekiant nubausti pažeidėją, gali tik paaštrinti konfliktą ir neišspręsti tėvų ginčų dėl bendravimo su vaiku tvarkos, todėl prioritetas skatinti tėvus tinkamai vykdyti savo teises ir pareigas vaiko atžvilgiu turėtų pirmiausia būti skiriamas kitoms prevencinėms priemonėms, t. y. konsultavimo, tarpininkavimo, nukreipimo pas psichologus, pedagoginėms, socialinėms, psichologinėms priemonėms, t. y. tėvų teisių ir pareigų išaiškinimui, skatinimui geranoriškai rasti bendrą sutarimą iškilusiu probleminiu klausimu, teikimu informacijos apie teisines priemones, bendrų tėvų susitikimų organizavimu ir t.t., kas konkrečiu atveju nebuvo daroma.

Pareiškėjos ir jos atstovo manymu, ginčijamas nutarimas surašytas pažeidžiant ANK 609, 611 ir 618 straipsnių reikalavimus, dėl ko buvo pažeista A. G. teisė žinoti, kokio administracinio nusižengimo padarymu ji yra kaltinama ir dėl kokio administracinio nusižengimo padarymo ji nubausta, šie trūkumai apribojo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – A. G. teisę į gynybą, nutarimas priimtas nenustačius visų būtinų ir reikšmingų aplinkybių, šie nutarimo trūkumai yra esminiai, todėl jis naikintinas. Prašo panaikinti ginčijamą nutarimą ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną (b. l. 3-9).

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepime į skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo teismo jį atmesti kaip nepagrįstą. Skyriuje 2023 m. rugpjūčio 18 d. buvo gautas A. G. (A. G.) kreipimasis Nr. 1VTP - 3955, kad 2023 m. rugpjūčio 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi jam buvo suteikta teisė kartu su sūnumi F. G. išskristi į užsienį konkrečiam laikotarpiui. 2023 m. rugpjūčio 17 d., apie 18.00 val., jam atvykus į vaiko ir jo motinos A. G. gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vaikas jam perduotas nebuvo, A. G. telefonas buvo išjungtas. A. G. pranešė policijai apie vaiko dingimą. Policijos pareigūnai informavo A. G., kad vaikas su motina yra išvykęs iš miesto ir motina neketina perduoti vaiko tėvui. Vadovaudamiesi VTAPĮ 36 straipsniu, skyriaus specialistai, reaguodami į pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, išklausė A. G. nuomonę. Vaiko tėvas patvirtino pranešime nurodytas aplinkybes, nurodė, kad vaiko namuose iki šiol nėra, policijos pareigūnai jam neatskleidė vaiko buvimo vietos. A. G. nuotolinio ryšio priemonėmis jam yra nepasiekiama. Jis žino, kad 2023 m. rugpjūčio 18 d. numatytas vaiko vizitas pas gydytoją ir jis ketina nuvykti į gydymo įstaigą. Skyriaus specialistai išklausė ir A. G. nuomonę. Vaiko motina patvirtino, kad su vaiku yra už (duomenys neskelbtini) miesto ribų, neketina vaiko perduoti tėvui ir nežino, kada tai padarys. A. G. nurodė, kad vaikas šiuo metu serga ausų uždegimu, jam paskirti vaistai. A. G. patikino, kad supranta būtinybę vykdyti teismo sprendimus ir nutartis, dabartinį savo sprendimą vaiko tėvui neperduoti priėmė žinodama nutarties vykdymo privalomumą, teigė, kad priims visas iš to sekančias pasekmes, tačiau dabar ji saugo savo vaiką, nes jei vaikas bus išvežtas į (duomenys neskelbtini), niekas jai jo nepadės sugrąžinti. Vertindami vaiko situaciją Skyriaus specialistai nustatė, kad yra pagrindas nustatyti būtinybę vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį, nustatė galimus rizikos veiksnius, nurodytus Aprašo II skyriaus trečiajame skirsnyje, užpildė vaiko situacijos vertinimo anketą (1VSV-4440). Specialistai nustatė Aprašo 25.3.8 punkto rizikos veiksnį, susijusį su vaiko atstovais pagal įstatymą – kad vaiko atstovai pagal įstatymą santuokos nutraukimo proceso ir (ar) gyvenimo skyriumi nustatymo metu galimai daro neigiamą įtaką vaikui ir jo situacijai, kenkia vaiko santykiams su kitu vaiko atstovu pagal įstatymą. Atsižvelgiant į nustatytą vaiko teisių pažeidimą vertinant vaiko situaciją, Skyriuje buvo pradėta administracinio nusižengimo pagal ANK 73 straipsnį teisena A. G. atžvilgiu. Iš abiejų vaikų tėvų paimti rašytiniai paaiškinimai (jų turinys b. l. 15-16, 33-34).

Institucija nesutinka su skundo argumentais. Nutarimas A. G. atžvilgiu buvo surašytas ANK 608 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka, motyvuotai, laikantis ANK 618 straipsnio 2 dalies reikalavimų. Jame nurodyti visi ANK 618 straipsnio 2 dalyje nustatyti reikalavimai, o nusižengimo padarymo aplinkybės atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines aplinkybes ir jų visumą. Nutarime nurodyta ne tik pati blanketinė teisės norma (ANK 73 straipsnio 1 dalis) ir konkreti teisės norma, kurią asmuo kaltinamas pažeidęs (CK 3.155 straipsnis), bet nurodyti ir konkretūs administracinėn atsakomybėn traukiamos A. G. veiksmai, kuriais pasireiškė galiojančio teisinio reguliavimo ir vaiko teisių pažeidimas (nesutiko/uždraudė tėvui išvykti su vaiku bei praleisti atostogas (duomenys neskelbtini), tuo pačiu nesutiko/uždraudė vaikui susitikti ir bendrauti su artimais giminaičiais iš tėvo pusės). Skyrius pripažįsta, kad įvyko techninė klaida ir nutarimo surašymo metu automatiškai nenusistatė realus nutarimo surašymo laikas, tačiau tai nusižengimo esmės nekeičia. Pareiškėja klaidingai nurodo, kad administracinėje byloje nėra 17 lapo vertimo, tačiau šio dokumento vertimas yra bylos 18 lape. 35-36 bylos lapai tai elektroninis lėktuvo bilietas, kuriame aiškiai nurodytas keleivio vardas pavardė, skrydžio data bei kryptis, taip pat visos skrydžio sąlygos yra pateiktos su vertimu. 49-58 bylos lapai tai lėktuvo bilieto užsakymas ir elektroniniai lėktuvo bilietai. Bylos 59-61 lapų vertimas teikiamas kartu su atsiliepimu. Liudytojas A. G. apklausos metu parodė, kad jis sau ir sūnui nupirko lėktuvo bilietus į (duomenys neskelbtini) 2023 m. rugsėjo 1 d. ir atgal 2023 m. rugsėjo 4 d. Jis atsiklausė (el. laišku) vaiko motinos leidimo sūnui F. kartu su juo išvykti į (duomenys neskelbtini), kad pasimatytų su šeima (seneliais, dėdėmis ir t.t.) ir praleistų nors trumpas, bet atostogas kartu, tačiau A. G. atsakė, kad ji nesutinka, t. y. neleidžia. A. G. neneigė, kad informuota apie numatomą kelionę, nurodė, kad nesutinka, nes jos nuomone tai neatitiko vaiko interesų, kadangi vaikas ką tik sirgo ir 2 savaites gėrė antibiotikus. Po nutarimo priėmimo gauta A. ir A. G. korespondencija el. laiškais yra tik vienas iš įrodymų, patvirtinančių A. G. kaltę.

Civilinėje byloje dėl A. ir A. G. santuokos nutraukimo bei kitų susijusių reikalavimų 2022 m. gruodžio 5 d. teismas priėmė nutartį, kuria nustatė laikiną A. G. bendravimo su sūnumi tvarką, tačiau nustatytoje bendravimo tvarkoje nebuvo sureguliuota tėvų bendravimo su vaiku atostogų metu tvarka. A. G. ne kartą kreipėsi į vaiko motiną su prašymu leisti jam kartu su sūnumi praleisti atostogas, išskristi į (duomenys neskelbtini) nuo 2023 m. rugpjūčio 18 d. iki 2023 m. rugpjūčio 25 d., kad vaikas galėtų pabendrauti ir praleisti laiką su artimais giminaičiais, seneliais, dėdėmis, teta. A. G. nesutikus A. G. kreipėsi į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Teismas 2023 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi leido A. G. su mažamečiu vaiku F. G. prašomu laikotarpiu išvykti į (duomenys neskelbtini), poilsio ir susitikimo su artimais giminaičiais tikslais. A. G. 2023 m. rugpjūčio 17 d. vaiko tėvui neperdavė. Apklausos metu A. G. pateikė išrašus iš e-sveikatos sistemos, kad 2023 m. rugpjūčio 16 d. ji su vaiku kreipėsi į gydytoją, kadangi vaikas kosėjo, turėjo slogą. Buvo nustatytas peršalimas, vaikui paskirtas gydymas, motinai išduotas nedarbingumas. Vaiko būklei pablogėjus, 2023 m. rugpjūčio 24 d. A. G. pakartotinai kreipėsi su vaiku į gydymo įstaigą, vaikui nustatytas nepūlingas vidurinės ausies uždegimas, paskirti antibiotikai, motinai pratęstas nedarbingumas slaugyti vaiką. Įvertinus pateiktus įrodymus, kad mažametis vaikas nuo 2023 m. rugpjūčio 16 d. sirgo, o vaiko motina turėjo nedarbingumą slaugyti vaiką iki 2023 m. rugpjūčio 29 d., jai nebuvo reiškiamas administracinis kaltinimas dėl vaiko neperdavimo teismo nutartyje nurodytam laikotarpiui. Skyrius pripažįsta, kad surašant Nutarimą, nebuvo pakoreguotas nusižengimo padarymo laikas, kuris klaidingai liko „nuo 2023 m. rugpjūčio 17 d. iki 2023 m. rugsėjo 4 d.“, tačiau nuo to A. G. padėtis nepablogėjo, tai neturėjo įtakos administracinio teisės pažeidimo bylos baigčiai. Nusižengimo fabuloje aiškiai nurodyta, kad A. G. „uždraudė vaikui išvykti bei praleisi atostogas su tėvu (duomenys neskelbtini) bei uždraudė susitikti ir bendrauti atostogų metu su artimais giminaičiais iš tėvo pusės nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. iki 2023 m. rugsėjo 4 d.“. Skyrius mano, kad nutarimas surašytas aiškiai, tinkamai ir laikantis ANK 609 straipsnyje numatytų reikalavimų, kadangi konkrečiai, glaustai atskleista administracinio nusižengimo esmė. 2023 m. rugpjūčio 31 d., 09.30 val. mažametis F., praėjęs visą gydymo kursą ir sveikas, buvo perduotas tėvui. A. G. papildomai, kad įsitikintų, jog vaikas tikrai sveikas, tą pačią dieną kreipėsi su vaiku net į dvi gydymo įstaigas, UAB „Northway medicinos centrai“ ir UAB Baltijos ir Amerikos terapijos ir chirurgijos kliniką, kurių specialistai nustatė, kad skrydžiui lėktuvu vaikui kontraindikacijų nėra, esant geram orui, vaikas gali maudytis. Atsižvelgdamas į gydytojų išvadas, A. G. nusipirko vaikui ir sau lėktuvo bilietus į (duomenys neskelbtini) nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. iki 2023 m. rugsėjo 4 d., norėdamas praleisti su vaiku nors trumpas, bet atostogas, praleisti laiką kitoje aplinkoje, taip pat norėdamas, kad vaikas pabūtų kartu, pabendrautų, praleistų laiką su jo šeima, t. y. seneliais, dėdėmis, teta, pusbroliais, kad sustiprėtų jų ryšys. Nors A. G. jau turėjo lėktuvo bilietus, tačiau iš pagarbos pasikreipė į vaiko motiną su prašymu leisti sūnui kartu su juo nuvykti į (duomenys neskelbtini). A. G. atsakė, kad nesutinka su jokiomis kelionėmis, t. y. uždraudė vaikui kartu su tėvu išvykti atostogų, praleisti laiką šiltuose kraštuose, išgyventi nuotykį, susitikti bei praleisti laiką su artimais giminaičiais, atkurti susilpnėjusius šeimos ryšius. VTAPĮ 9 straipsnyje įtvirtinta ne tik vaiko teisė į vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, tačiau ir teisė į šeimos bei kitus giminystės ryšius bei jų išsaugojimą, teisę puoselėti savo kalbą, kultūrą, papročius, tradicijas. VTAPĮ 12 straipsnyje įtvirtinta vaiko teisė bendrauti su skyrium gyvenančiais tėvais (vienu ar vienintelių iš jų). Taip pat vaikui turi būti užtikrinta teisė bendrauti su artimaisiais giminaičiais, taip pat su kitais vaiko giminaičiais, jeigu tai neprieštarauja vaiko interesams.

Pagal byloje esančius duomenis matyti, kad A. G. ir A. G. santykiai yra konfliktiški, jiems taikiai susitarti ir bendradarbiauti nepavyksta. A. G. ne kartą kreipėsi į vaiko motiną su prašymu leisti sūnui kartu su juo nuvykti į (duomenys neskelbtini), kad susitikti ir praleisti laiką su šeima, bei atkurti jų tarpusavio ryšį, tačiau A. G. į šiuos prašymus iki teismo 2023 m. rugpjūčio 17 d. nutarties, teismo nutarties galiojimo metu, bei nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. iki 2023 m. rugsėjo 4 d. atsakydavo neigiamai. Ji nei karto neleido vaikui F. G. kartu su tėvu nuvykti į (duomenys neskelbtini), todėl pareiškėjos argumentai, kad vaikas nepažįsta artimų giminaičių iš tėvo pusės ir nenori su jais bendrauti, įrodo pareiškėjos kaltę padarius administracinį nusižengimą. A. G. veiksmai, draudimas vaikui išvykti pasimatyti su artimais giminaičiais, nepadėjimas vaikui nepamiršti senelių iš tėvo pusės, neskatinimas bendrauti su jais telefoniniais ar vaizdo priemonėmis pokalbio metu, vaiko pozicijos („senelių neprisimena, jokio noro juos pamatyti neišreiškia“) palaikymas parodo A. G. išankstinį, neigiamą nusistatymą vaiko su artimais giminaičiais santykių atkūrimui, jos veiksmus galima vertinti kaip savivaliavimą, nenorą leisti sūnui bendrauti su artimais giminaičiais iš tėvo pusės ir motinos valdžios panaudojimą priešingą vaiko interesais.

Pareiškėja klaidina teismą savo argumentais, kad skyrius neaiškino vaiko tėvams jų teisių ir pareigų, neskatino rasti bendrą susitarimą spręsti probleminį klausimą, neorganizavo susitikimų. Vadovaudamiesi VTAPĮ 36 straipsniu Skyrius specialistai, reaguodami į 2023 m. rugpjūčio 18 d. A. G. pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, išklausė A. G. nuomonę, taip pat A. G. nuomonę. Skyriaus specialistai įvertino vaiko situaciją, nustatė būtinybę vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį bei galimą rizikos veiksnį, susijusį su vaiko atstovais pagal įstatymą, bei pateikė turimą medžiagą VšĮ Vilniaus miesto socialinių paslaugų centrui, kuris nuo 2022 m. spalio 7 d. vykdo atvejo vadybos procesą ir teikia būtinas paslaugas A. ir A. G. šeimai.

A. G. buvo išsiųstas standartinis šaukimas, jeigu A. G. nusprendė, kad ji šaukiama tik apklausai, tai yra jos subjektyvi nuomonė. Advokato dalyvavimas tiriant administracinį nusižengimą nėra privalomas, tačiau advokatas gali dalyvauti, jeigu jo dalyvavimu pasirūpina pats proceso dalyvis. A. G. nei apklausos metu, nei Nutarimo surašymo metu nepareiškė, kad jai yra reikalingas advokatas. Ji klaidingai nurodo, kad Skyriaus specialistė nesudarė galimybės pateikti rašytinius įrodymus, susipažinti su medžiaga. Administracinės bylos 63-68 lapai tai A. G. apklausos metu pateikti rašytiniai įrodymai. A. G. atstovas advokatas Liudas Paltanavičius 2023 m. rugsėjo 25 d. susipažino su administracinės bylos medžiaga.

Skyrius, vertindamas surinktus įrodymus, vadovavosi VTAPĮ 9 straipsniu, 12 straipsniu, 18 straipsnio 1 dalimi, kurie nurodo, kad už vaiko teisių pažeidimus asmuo traukiamas atsakomybėn Administracinių nusižengimų kodekse, Civiliniame kodekse ir kituose įstatymuose nustatyta tvarka.

Administracinio nusižengimo tyrimo metu surinkti duomenys patvirtina, kad administracinio nusižengimo tyrimas buvo atliekamas kryptingai, laikantis ANK reikalavimų, nustatytos visos objektyvios aplinkybės, turinčios reikšmės nutarimo priėmimui. Nutarimas, dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas yra teisėtas ir pagrįstas visapusišku byloje surinktų įrodymų įvertinimu. Tai, kad pareiškėja nesutinka su nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ar išvadomis dėl įrodymų vertinimo, savaime nereiškia, kad buvo padaryti esminiai proceso pažeidimai ar netinkamai pritaikytas įstatymas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, prašoma pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 95-102).

Pareiškėja A. G. teismo posėdyje palaikė savo skundo argumentus. Paaiškino, kad ji yra baudžiama už periodą, kai jos vaikas sirgo, ji buvo nedarbingume slaugydama vaiką. Vaikui pasveikus, vyras leido laiką su vaiku, kaip jam ir priklauso pagal teismo nustatytą tvarką. Nusprendęs vykti su vaiku atostogų į (duomenys neskelbtini), paklausė jos nuomonės elektroniniu laišku, informuodamas apie savo planus likus 13 valandų iki skrydžio, taip pat parašė, kad jeigu ji nesutinka, jis pakeis savo planus. Kaip atsakinga mama mano, kad pirmiausia vaikas turi būti sveikas ir pavalgęs, o pramogos antroje vietoje. Atsakė, kad nesutinka dėl vaiko išvykos į (duomenys neskelbtini) trims dienoms, nes vaikas dvi savaites sirgo ir 7 dienas vartojo antibiotikus. Bilietai buvo įgyti dar rugpjūčio 29 d., kai vaikas sirgo, LOR gydytojas jam nurodė vartoti receptinius vaistus, daryti ausų prapūtimą, nes jam buvo sprogęs ausų būgnelis. Tuo tarpu vyras rugpjūčio 31 d. paėmęs vaiką nuvežė pas du privačius gydytojus, kurie konstatavo, kad jis sveikas ir gali maudytis, skristi lėktuvu. Nei vienas jų nebuvo prisijungęs prie e- sveikatos sistemos išrašų apie vaiko diagnozę ir gydymą, išvadas darė tik pagal tėvo pasakojimus. Jos manymu, skraidinti vaiką į kitą žemyną po dviejų savaičių ligos netikslinga ir nelogiška. Be to pažymi, kad vaikas jai inkriminuojamu laikotarpiu buvo su tėvu ir šis galėjo priimti sprendimus pats. Jos žiniomis, po šio įvykio jis jau du kartus su vaiku buvo Prancūzijoje ir Vokietijoje, jai to nei nežinant. Mano, kad Institucija priėmė neteisingą sprendimą jos atžvilgiu. Ji nubausta, kad uždraudė vaikui su tėvu išvykti į (duomenys neskelbtini), nors ji net negalėjo to padaryti vaikui esant su tėvu. Galutinis sprendimas buvo jo valioje. Jis tik atsiklausė jos nuomonės. Vaiko gyvenamoji vieta yra nustatyta su ja, tačiau vaikas buvo perduotas tėvui pagal teismo nustatytą bendravimo tvarką. Kai vyras kreipėsi į teismą dėl leidimo išvykti į (duomenys neskelbtini) ir gavo leidimą nutartyje nustatytam laikotarpiui, vaikas susirgo. Vyras įpyko, keikė ją gydytojo akivaizdoje. Tądien ji su vaiku išvyko pas gimines į (duomenys neskelbtini) rajoną pabūti kur vėsiau, nes (duomenys neskelbtini) labai karšta vasarą. Pas gydytoją rugpjūčio 16 d. buvo visi trys – vaikas, ji ir vaiko tėvas. 17 d. ji su vaiku išvyko pas gimines, o 18 d. priimta teismo nutartis. Vaikui pasveikus ji geranoriškai vaiką perdavė tėvui. Kaip tėvas jis turėjo visas teises. Pagal teismo nustatytą bendravimo tvarką nedelsiant grąžinti vaiką jis privalo nebent vaikas susirgtų. Nei vienas iš jų neprivalo prašyti sutuoktinio leidimo išsivežti trumpam vaiką į užsienį. Kadangi jis parašė, kad jai nesutikus pakeis planus, tai ji ir nesutiko. Be to vyras ne kartą yra grasinęs, kad vaiką išveš visam. Ji gina vaiko interesą sirgti ir nebūt išvežtam į trečią šalį. Vaiko seneliai iš tėvo pusės buvo kartą atvykę į Lietuvą ir jie juos lankė (duomenys neskelbtini) vieną kartą. Siūlė seneliams atvykti į Lietuvą, nupirkti jiems bilietus, visai neseniai vyro motina tai ir padarė. Ji buvo susitikusi su anūku vyro bendravimo su vaiku laiku. Taip pat ji kvietė anytą vakarienei. Bet vyro tėvai nelabai kalba angliškai, o ji nelabai (duomenys neskelbtini), jiems sunku susikalbėti. Susirašinėja per google vertėją. Su seneliais bendraujama minimaliai. Vaikas su jais bendrauja, kai yra su savo tėvu. Vyras tik vieną kartą jos prašė leisti nuvažiuoti aplankyti su vaiku senelius. Ji tuomet aiškino vyrui, kad tam negeras laikas, vaikas užrašytas į raidos centrą, kuriame labai didelės eilės patekti, turi sąrašą vizitų pas logopedą ir psichologą, reikia pabaigti vaikui skirtą programą, tačiau šis kreipėsi į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Teismas išvykti leido, bet vaikas neišvyko dėl ligos. 2022 m. gegužės mėn. ji išėjo iš namų dėl smurto, tada vyras pradėjo grasinti, kad atims vaiką, 2023 m. grasino (duomenys neskelbtini). Nesutiko, kad jis išsivežtų vaiką į (duomenys neskelbtini), nes vaikas buvo ką tik baigęs vartoti antibiotikus po ligos. Gydytoja jam dar buvo išrašiusi vartoti kitus vaistus. Jos manymu, po ausų uždegimo skristi į kitą kontinentą negerai. Vyro motina buvo atvykusi į Lietuvą, kvietė apsilankyti pas juos su vaiku, vyras neleido, bet anyta slapčia susitiko su jais. Nepriima kaltinimo, kad riboja vaiko bendravimą su seneliais.

Pareiškėjos įgaliotasis atstovas advokatas L. Paltanavičius teismo posėdyje nurodė, kad palaiko skundą ir mano, jog Institucijos nutarimas nepagrįstas. Veika, už kurią baudžiama A. G., net nebuvo padaryta. Nagrinėjamu atveju vaiko mamos sutikimas net nebuvo reikalingas ir nieko nelėmė. Vaikas buvo tėvo žinioje. 2023 m. vaiko tėvas su vaiku be mamos pritarimo ne mažiau 3 kartų buvo išvykęs į užsienį.

Liudytoju apklaustas A. G. teismo posėdžio metu paaiškino, kad su A. kartu nebegyvena dvejus metus. 2023 m. rugpjūtį, prieš kelionę į (duomenys neskelbtini) kreipėsi į žmoną prašydamas leidimo išvykti su jų sūnumi į (duomenys neskelbtini) atostogų. Bet į (duomenys neskelbtini) taip ir nenuvyko. Jo artimieji gyvena penkiose šalyse, visi susitinka tik pas mamą prie jūros, kur ji gyvena. Sūnui tai vienintelė galimybė susitikti su gimine. Nepaisydama sūnaus interesų A. atsisakė suteikti leidimą išvykti. Todėl kreipėsi su prašymu į teismą. Rugpjūčio 17 d. nutartimi teismas leido išvykti su vaiku į (duomenys neskelbtini) nuo 2023 m. rugpjūčio 18 d. iki rugpjūčio 25 d. Jis atėjo sūnaus iš mamos pasiimti rugpjūčio 17 d., apie 18 val., nes kitą rytą turėjo būti skrydis. Jų nerado. Rugpjūčio 31 d. taip pat turėjo būti jo bendravimo su sūnumi diena. Taip pat ir penktadienį, šeštadienį, sekmadienį. Beje, pati mama paprašė, kad sekantį trečiadienį, jo bendravimo su vaiku dieną, pakeistų į kitą, nes sūnus eis į draugo gimtadienį. Jis sutiko pirmą rugsėjo trečiadienį pasikeisti į pirmą rugsėjo pirmadienį, kad sūnus su juo pabūtų nuo rugpjūčio 31 d. iki rugsėjo 4 d. 2023 m. rugpjūčio 31 d. vaiką iš mamos namų paėmė ryte, tikslaus laiko pasakyti negalėtų. Kadangi anksčiau A. neleido sūnui su juo vykti į (duomenys neskelbtini), bilietus nupirko tik tada, kai vaikas buvo su juo, rugpjūčio 31 d. Apsilankė pas du privačius vaikų LOR gydytojus „Baltijos-Amerikos“ klinikoje ir „Northway“ klinikoje, abu gydytojai patvirtino, kad sūnus neserga, pasakė, kad gali važiuoti į pajūrį, jam tai tik padėtų. Gydytojui „Northway“ klinikoje pasakė, kad vaikas sirgo, ir gydytojas patikrino tai e.sveikatoje. Baltijos-Amerikos klinikoje informacija, kurią turėjo, pasidalino su gydytoju, ją gavo iš vaiko mamos. Žinojo, kad iki rugpjūčio 31 d. jam buvo skirti antibiotikai, o kitą informaciją gydytojas gavo iš e.sveikatos. Apibūdino gydytojams ligą, kaip sakė mama. Rugsėjo 1-ai dienai nupirko bilietus sau ir sūnui ir bilietus grįžimui rugsėjo 4 d. Pasikonsultavo su advokatu dėl kelionės, bet dėl sūnaus mamos nedraugiškų veiksmų į (duomenys neskelbtini) taip ir nenuvyko. Prieš tai žiniasklaidoje „Delfi“, „Lietuvos rytas“ buvo melagingai kaltinamas, kad planuoja pagrobti vaiką ir negrįžti. Todėl žmonos paklausė, ar gali vykti su sūnumi į užsienį, ši pasakė, kad negali. Jis bijojo, kad išvykus ji kreipsis į prokuratūrą. Su sūnumi liko Lietuvoje, nuvyko į Druskininkus. A. elektroniniuose laiškuose vis kartojo, kad neleis išvykti su sūnumi. Neneigia, kad bilietus įsigijo rugpjūčio 29 d., dar neturėdamas gydytojų atsakymų, bet jei būtų laukęs iki rugpjūčio 31 d., galėjo negauti bilietų, tad surizikavo. Kai gavo medikų atsakymus, kad vaikas gali keliauti, tada kreipėsi mamos sutikimo. Po 2023 m. rugsėjo 4 d. su vaiku du kartus buvo užsienyje – Nicoje ir Prancūzijoje. Tai buvo spalio 14-15 d. ir 27-28 d. 2023 m. gruodžio mėn. buvo su vaiku (duomenys neskelbtini), svečiavosi pas seserį. Dėl šių išvykų į A. nebesikreipė, nes ji jau pasielgė priešingai vaiko interesams, o jis turi teisę su vaiku išvykti į užsienį. Tąkart kreipėsi į vaiko mamą, nes tuo metu laikė jos nuomonę svarbia, bet po to, ką ji padarė, kad neleistų sūnui matytis su giminaičiais, nebelaiko jos nuomonės svarbia. Pateiktuose teismui laiškuose išdėstyta A. nuomonė, bet ji nėra patikimesnė už gydytojų išvadas. Iki rugpjūčio 25 d. mėn. nebuvo nustatyta bendravimo su vaiku tvarka atostogų metu.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įgaliotoji atstovė nurodė, kad su skundu nesutinka, palaiko atsiliepime nurodytus argumentus, kuriais atmestos visos pareiškėjos pretenzijos. Pažymi, kad pareiškėjos veiksmai buvo tęstiniai ir kryptingi, mama dar iki teismo nutarties nedavė sutuoktiniui leidimo nuvežti sūnų pas giminaičius iš tėvo pusės (duomenys neskelbtini) – berniuko senelius ir kitus artimus gimines. Teismo nurodytu terminu vaikui pasisvečiuoti pas giminaičius nepavyko, nes jis susirgo. O kai vaikui pasveikus tėvas vėl kreipėsi į vaiko mamą su prašymu leisti išvykti trumpoms atostogoms pas vaiko senelius, mama vėl nesutiko, pažeisdama vaiko teisę pažinti artimus giminaičius ir bendrauti su jais. Atsižvelgiant į tai, kad vaiko giminaičiai gyvena kitoje šalyje, jiems ir taip nėra paprasta bendrauti ir palaikyti ryšį, tačiau tėvas stengiasi šį ryšį išlaikyti. Tėvas į teismą nutarties kreipėsi dėl to, kad jiems nepavyksta taikiai sutarti. Tėvai turi bendradarbiauti vaiko priežiūros klausimais. Priimant ginčijamą nutarimą, anglų kalba pateiktų dokumentų vertimo dar nebuvo. A. G. apklausa buvo baigta apie 12.00 val., o nutarimas priimtas apie 13.00 val. Ji nubausta už tai, kad neleido vaikui išvykti su tėvu, o kada buvo nupirkti bilietai, reikšmės neturi. Dėl jos draudimo vaikas netenka artimo ryšio su giminaičiais, tuo tarpu CK 3 knygos 172 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga sudaryti vaikui galimybę bendrauti su giminaičiais. Vaikas buvo pas tėvą, bet ji el. laišku nurodė tėvui nesutinkanti, kad vaikas išvyktų į (duomenys neskelbtini). Tuo ji pažeidė vaiko teisę bendrauti su artimais giminaičiais ir atkurti nutolusį ryšį. Jos draudimas priešingas teisei. Įvykis su policija, kuri ieškojo vaiko teismo nutartyje nurodytu laikotarpiu, su nagrinėjama nuobauda nesusijęs. Pareiškėja baudžiama tik už tai, kad neleido išvykti vaikui, kai vaikas jau buvo pasveikęs. Tėvas savo iniciatyva kreipėsi į du gydymo centrus, kurių specialistai konstatavo, kad vaikas sveikas ir skristi gali. Be to jam jau buvo uždarytas nedarbingumas ir jis galėjo lankyti darželį. Institucija neturi kompetencijos kvestionuoti gydytojų išvadų. Institucija pripažįsta klaidą dėl nusižengimo laikotarpio, nes iš pradžių kaltinimas buvo svarstomas dėl abiejų epizodų, o palikus tik vieną, nebuvo iki galo pataisyti nutarimo įrašai. Bendravimo tvarka su vaiku tėvų atostogų metu sutvarkyta nebuvo, todėl tėvas kreipėsi į teismą dėl leidimo išvykti su vaiku. Vaikui pasveikus, tėvas kreipėsi į mamą dėl leidimo išvykti, bet jo negavo, taip buvo pažeistos vaiko teisės. Prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą, nes A. G. kaltė pilnai įrodyta.

Skundas tenkintinas.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Teismas nenustatė formalių skundžiamo nutarimo negaliojimo pagrindų. Sutiktina su skundo argumentu, jog nutarime nėra išdėstytos ir motyvuotai įvertintos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės, tačiau tai buvo ištaisyta skundo nagrinėjimo metu. Iš tiesų nutarime nurodomas jo priėmimo laikas – 00 val. ­– formaliai galėtų būti vertinamas kaip nutarimo priėmimas anksčiau nei vyko bylos nagrinėjimas, tačiau akivaizdu, kad toks vertinimas būtų nepagrįstas, nes nenustatyta jokių tai patvirtinančių aplinkybių, juolab pagrindo demonstruoti, kad nutarimas jau buvo priimtas dar neišklausius pareiškėjos, todėl tai vertintina kaip techninė klaida. Taipogi kaip proceso pažeidimas laikytina aplinkybė, kad nagrinėjimo metu vertinti skrydžio bilietai nebuvo išversti į lietuvių kalbą. Institucijos atstovė pripažino, jog skrydžio bilietų vertimai buvo gauti vėliau. Vis tik šis pažeidimas taip pat laikytinas neįtakojusiu institucijos vertinimo, nes nenustatyta jokių aplinkybių, kad institucija nesuprato ar neteisingai suprato ne lietuvių kalba pateiktą skrydžio informaciją, be to, nenustatyta, kad pati A. G. nesuprato administracinio nusižengimo byloje surinktų dokumentų kalbos. Todėl teismas nelaiko šių pažeidimų reikšmingais ir įtakojusiais neteisingo sprendimo priėmimą.

ANK 417 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams. Šis nusižengimas tėvams užtraukia įspėjimą.

Tėvų valdžios turinys apibrėžtas CK 3.155 straipsnio 2 dalyje, kurioje nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje.

Šiai bylai taip pat aktualios Civilinio kodekso normos, reglamentuojančios vaiko teises ir jų įgyvendinimo tvarką.

CK 3.161 straipsnio 3 dalis numato, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. CK 3.172 straipsnis numato, kad tėvai (jei jų nėra – globėjai (rūpintojai) turi sudaryti sąlygas vaikui bendrauti su artimaisiais vaiko giminaičiais, taip pat kitais vaiko giminaičiais, su kuriais vaiką sieja emociniai ryšiai, jeigu tai atitinka vaiko interesus. CK 3.163 straipsnio 1 dalis numato, kad nepilnamečių vaikų teisių įgyvendinimą užtikrina tėvai.

Atitinkamai VTAPĮ 9 straipsnis be kita ko numato, kad vaikas turi teisę į šeimos bei kitus giminystės ryšius bei jų išsaugojimą. VTAPĮ 12 straipsnio 1 dalis be kita ko numato, kad vaikas turi teisę bendrauti su skyrium gyvenančiais tėvais (vienu arba vieninteliu iš jų), išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams. Tėvai užtikrina šią vaiko teisę. VTAPĮ 18 straipsnio 1 dalis įtvirtina vaiko teisę į poilsį ir laisvalaikį, atitinkantį jo amžių, sveikatos būklę ir poreikius.

Šių teisės normų pažeidimu kaltinama A. G., kadangi uždraudė (nedavė sutikimo) vaiko tėvui A. G. su jų mažamečiu vaiku F. G. išvykti atostogauti į (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. iki 2023 m. rugsėjo 4 d. Pažymėtina, kad A. G. iš esmės neneigė administraciniame kaltinime nurodytų aplinkybių dėl sutikimo kelionei į (duomenys neskelbtini) nedavimo, patvirtindama, kad apie vyro organizuojamą kelionę sužinojo tik jos išvakarėse, likus 13 valandų iki skrydžio, ji išsigando, kad ką tik sunkiai sirgusiam mažamečiui vaikui skrydis ir tolima kelionė į kitą kontinentą nėra saugus sveikatai atostogų praleidimo būdas, kad seneliai ir tėvas tolimoje šalyje gali nesugebėti pasirūpinti vaiku, jei jo sveikatos būklė pablogės, dėl įtemptų tarpusavio santykių skyrybų procese, išsakytų vyro grasinimų praeityje prisidėjo ir baimė, kad vyras su vaiku negrįš, todėl jos natūrali reakcija buvo nesutikti su kelione, bet tokį sprendimą lėmė ne siekis trukdyti vaikui bendrauti su seneliais ir kitais vyro giminaičiais, o natūralus rūpestis dėl vaiko sveikatos ir saugumo.

Tuo metu A. G. nurodė, kad dėl vaiko ligos ir A. priešiško požiūrio jam jau nepavyko nusivežti vaiko suplanuotų atostogų (duomenys neskelbtini) su savo šeima ir giminaičiais, nors buvo gautas teismo leidimas tai padaryti nuo 2023 m. rugpjūčio 18 d. iki 2023 m. rugpjūčio 25 d. Todėl tikėjosi tai padaryti laikotarpiu nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. iki 2023 m. rugsėjo 4 d., kai vaikas teisėtai jam buvo perduotas pagal teismo nustatytą bendravimo su vaiku tvarką. Iš anksto įsigijo lėktuvo bilietus, rūpindamasis vaiku ir siekdamas apsidrausti prieš kelionę, nuvedė jį net į dvi gydymo įstaigas, kurių specialistai patvirtino, kad berniukas jau visiškai sveikas ir skrydžiui bei kelionei prie jūros nėra jokių kliūčių. Paskutinis žingsnis buvo paprašyti leidimo kelionei vaiko motinos, darė tai iš mandagumo ir siekdamas apsidrausti nuo sutuoktinės pretenzijų, tačiau ji griežtai pasipriešino ir jis į (duomenys neskelbtini) taip ir nenuvyko.

Šių byloje nustatytų aplinkybių pagrindu Institucija vertino, kad A. G. veikė priešingai vaiko interesais, neužtikrindama jo įstatymų įtvirtintos teisės bendrauti su artimais giminaičiais iš tėvo pusės, išlaikyti ir puoselėti šeimos ryšius, kurie yra svarbūs vaiko tapatybės jausmo formavimuisi, visapusiškai ir harmoningai raidai, demonstruodama išankstinį, neigiamą nusistatymą vaiko su giminaičiais iš tėvo pusės santykių atkūrimui.

Teismas nesutinka su tokiu situacijos vertinimu. Teismų praktikoje iš tiesų pripažįstama, jog siekdami kuo geriau užtikrinti vaiko teisę bendrauti su tėvais, tėvai turi bendradarbiauti ir lanksčiai spręsti iškylančius klausimus, atsižvelgdami išimtinai į vaiko interesus, jo amžių, privalo tinkamai užtikrinti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai pastovų bendravimą su vaiku. Tais atvejais, kai vienas iš vaiko tėvų aktyviais ar pasyviais veiksmais kitam vaiko tėvui/motinai ar kitiems artimiems giminaičiams atima galimybę tiesiogiai bendrauti su vaiku, su juo susitikti, kartu leisti laiką, tokiu elgesiu jie veikia priešingai vaiko interesams ir daro ANK 73 straipsnyje numatytą nusižengimą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. AT-19-303/2023, 2AT-32-976/2022).

Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį administracinis nusižengimas yra ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Pagrindinės administracinės atsakomybės nuostatos įtvirtintos ANK 2 straipsnyje, šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, o 4 dalyje – kad pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius.

Priimant sprendimą patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn, negali būti abejonių tiek dėl administracinio nusižengimo fakto, tiek ir nusižengimą padariusio asmens kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-57-976/2020, 2AT-18-697/2023).

Tiek nacionaliniuose, tiek tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintas ypatingos vaiko apsaugos principas, t. y. visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus, tačiau vaiko interesų pažeidimas turi pasižymėti tam tikro pavojingumo lygiu, be to, turi būti aiškiai nustatytas subjektyvusis kaltės požymis asmens veiksmuose. Tokiais atvejais siekiant padaryti išvadas dėl pažeidimo buvimo, itin svarbu vertinti susidariusios situacijos aplinkybių visumą, kurią sudaro ne tik atlikti veiksmai, bet ir konflikto tarp suaugusių asmenų priežastys, tikslas, pažeidėjo veiksmų kryptingumas vaiko atžvilgiu ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-38/2014).

Teismo vertinimu, A. G. formaliai ir deklaratyviai pripažinta kalta pažeidusi Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnio, 12 straipsnio 1 dalies, 18 straipsnio 1 dalies nuostatas ir panaudojusi motinos valdžią priešingai vaiko interesams.

A. G. kaltinama, kad uždraudė vaikui išvykti ir praleisti atostogas su tėvu bei susitikti bei bendrauti šių atostogų metu su artimais giminaičiais, tačiau teismo vertinimu, nepaneigta, kad leidimo skristi į (duomenys neskelbtini) nedavimo motyvas buvo ne siekis sutrukdyti praleisti vaikui atostogas su tėvu (atostogų laikotarpiu vaikas ir taip buvo su juo, laiką jiedu praleido Druskininkuose, tam nebuvo daroma jokių kliūčių) ar susitikti su giminaičiais, į ką akcentus kaltinime sudėjo Institucija, o nenoras leisti vaikui keliauti į kitą kontinentą, baiminantis ligos atkryčio dėl skrydžio ar pasikeitusio mikroklimato. Ta aplinkybė, jog pasveikęs vaikas iš karto 2023 m. rugpjūčio 31 d. buvo atiduotas tėvui sutartoms keturioms dienoms, kartu perduodant gydytojų rekomendacijas dėl vaistų vartojimo, rodo, kad mama nebuvo suinteresuota riboti tėvo ir vaiko bendravimą, nepagrįstai suvaržyti vaiko teisę į poilsį, tik siekė užtikrinti jo sveikatos priežiūrą. Teismui pateiktas vaiko tėvų susirašinėjimas vaiko perdavimo išvakarėse 2023 m. rugpjūčio 29-30 d. rodo pakankamai geranorišką bendravimą, jiedu derinasi dienas, vaiko mama perduoda išsamias gydytojų rekomendacijas dėl vaistų vartojimo, laisvalaikio režimo, mitybos, neprieštarauja, kad vaikas būtų vežamas pailsėti į pajūrį (tikslesnė lokalizacija neįvardijama), tik prašo išlaikyti poilsio režimą ir tinkamą mitybą vaikui, saugoti jo ausis maudantis.

Nors iš sutuoktinių susirašinėjimo matyti, kad derinant vaiko paėmimą A. G. aiškino, jog ketina jį vežtis į pajūrį (neminint tikslesnės lokalizacijos), jei vaiko sveikata leis, o jei neleis – būti su juo (duomenys neskelbtini), apie tėvo sumanymą vykti būtent į (duomenys neskelbtini) A. G. pranešta tik 2023 m. rugpjūčio 31 d. pavakare, po 18 val., kai skrydis numatytas rugsėjo 1 d. 6.00 val. ryto, – tačiau teismas neturi pagrindo tokį pranešimą apie vykimą į užsienį laikyti pavėluotu, nes iš esmės A. G. žinojo apie vaiko tėvo ketinimus išvykti su vaiku dar nuo rugpjūčio vidurio. Tai leidžia spręsti, kad pareiškėjos įsitikinimas, jog vaiko sveikatos būklė dar neleidžia tolimos kelionės, galimai buvo subjektyvus ir nepagrįstas; atsižvelgiant į tai, jog vaiko tėvas gavo priešingas gydytojų rekomendacijas, ji galimai hiperbolizavo galimą pavojų vaiko sveikatai ir saugumui, nepriimdama adekvataus sprendimo, tačiau tai savaime nerodo jos tyčios sabotuoti vaiko bendravimą su giminaičiais iš tėvo pusės ir tyčios veikti priešingai vaiko interesais.

Nagrinėjamu atveju nebuvo atsižvelgta į aplinkybę, kad inkriminuojamam administraciniam nusižengimui aktualiu laikotarpiu, t. y. nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. iki 2023 m. rugsėjo 4 d., mažametis vaikas, laikantis teismo nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos, buvo perduotas tėvui A. G. ir buvo visiškoje jo žinioje. Pačiam A. G. nebuvo sudaryta jokių kliūčių bendrauti su savo vaiku ir leisti su juo laisvalaikį. A. G. nurodė, kad jis negalėjo praleisti atostogų su savo vaiku norimu būdu tik todėl, kad jo žmona nedavė sutikimo vežtis vaiką į (duomenys neskelbtini) susitikti su seneliais ir kitais artimais giminaičiais. Tačiau bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad A. G. sutikimas, kad vaikas su tėvu trumpam išvyktų į užsienį, nebuvo teisiškai reikšmingas, nes jokie teisės aktai nenumato vienam iš tėvų pareigos tokį sutikimą gauti, jei išvyka trumpalaikė. A. G. teismo posėdžio metu nurodė, kad organizuodamas išvyką jis konsultavosi su savo teisininku, tad šią aplinkybę žinojo, ką patvirtina ir jo laiškas 2023 m. rugpjūčio 31 d. A. G., kuriame jis nurodo, kad nors žino, jog ir taip gali keliauti teisėtai, bet gerbdamas jos kaip vaiko motinos statusą, norėtų gauti sutikimą (b. l. 138). Iš A. G. paaiškinimų išeina, kad į A. G. nuomonę jis atsižvelgė ne klaidingai manydamas, kad to reikalauja įstatymas, o norėdamas išvengti tolimesnių konfliktų. A. G. nurodė, kad pasipriešino vyro organizuojamai kelionei išimtinai rūpindamasi po ligos atsigaunančio vaiko sveikata ir saugumu, bet realiai neturėjo jokių galimybių sutrukdyti vyrui, jei jis būtų apsisprendęs išskristi, nes vaikas ir taip buvo su juo. Abu tėvai iš esmės šios aplinkybės neginčijo. Pažymėtina, kad nei A. G., nei Institucija iš esmės nekvestionavo, kad F. G. laikotarpiu nuo 2023 m. rugpjūčio 16 d. iki 2023 m. rugpjūčio 30 d. sirgo ir dėl to nebuvo galimybės išvykti į (duomenys neskelbtini) teismo nutartyje nurodytu laikotarpiu. Institucija tiek atsiliepime, tiek teisminio nagrinėjimo metu patikslino, kad nurodant nusižengimo padarymo laiką nutarimo viršuje nuo 2023 m. rugpjūčio 17 d. 18.00 val. iki 2023 m. rugsėjo 4 d. 00.00 val. padaryta techninė klaida, nepatikslinant šio įrašo, atsižvelgiant į administracinio kaltinimo formuluotę, išdėstytą žemiau. Prašė vadovautis skiltyje „Pažeidimo esmė“ įvardintu nusižengimo padarymo laikotarpiu. Atitinkamai teismas vertina tik laikotarpiu nuo 2023 m. rugpjūčio 31 d. iki 2023 m. rugsėjo 4 d. buvusią situaciją ir pareiškėjos atliktus veiksmus. Todėl anksčiau atlikti A. G. veiksmai, t. y. vaiko išvežimas pas giminaičius ir atsisakymas vaiko tėvui nurodyti vaiko buvimo vietą, subjektyvios informacijos pateikimas žiniasklaidos priemonėms, šiuo atveju neturi reikšmės sprendžiant A. G. atsakomybės klausimą. Taigi atsižvelgiant į tai, jog vaiko mamos 2023 m. rugpjūčio 31 d. išsakytas draudimas išsivežti sūnų į (duomenys neskelbtini) jokios teisinės reikšmės neturėjo ir vaiko tėvui tai buvo žinoma, pats vaikas fiziškai buvo pas tėvą, nėra pagrindo teigti, kad savo veiksmais A. G. realiai sudarė kliūtis savo vaikui susitikti ir bendrauti su artimais giminaičiais iš tėvo pusės, juolab, kad ji turėjo sąmoningą tikslą trukdyti atkurti ryšius su vyro gimine, tokiu būdu veikdama priešingai vaiko interesams.

Asmens kaltė gali būti konstatuota tik tada, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Tai yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn.

Teismas dar kartą pažymi, jog jis nevertina situacijos ir tėvų nesutarimų, buvusių iki 2023 m. rugpjūčio 17 d., ir tuo metu A. G. atliktų veiksmų, dėl kurių į valstybines institucijas kreipėsi A. G. ir iš esmės ir buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena, nes jai ginčijamu nutarimu inkriminuotas veikimas priešingai vaiko interesams tik laikotarpiu nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. iki 2023 m. rugsėjo 4 d. Teismas neturi duomenų, kiek pagrįsti buvo A. G. ankstesni nesutikimai leisti vaikui vykti į (duomenys neskelbtini) pas giminaičius, dėl ko tėvui teko kreiptis į teismą ir gauti teismo nutartimi įformintą leidimą išvykti. Kelionė neįvyko ir teismo nutartis nebuvo realizuota dėl vaiko ligos, kuri įtakojo ir vėlesnį A. G. apsisprendimą prieštarauti rugsėjo kelionei, bet jokių papildomų ir teisiškai reikšmingų veiksmų, kad ši kelionė faktiškai negalėtų įvykti, ji neatliko.

Atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes teismas konstatuoja, kad A. G. veikoje nebuvo ANK 73 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo požymių ir administracinėn atsakomybėn ji patraukta nepagrįstai, todėl ginčijamas nutarimas naikintinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 565¹ straipsnio 1 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjos A. G. skundą tenkinti.

Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausiosios specialistės 2023 m. rugsėjo 21 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. VVTAIT-ANR_N-1363-2023 panaikinti ir priimti naują nutarimą – administracinio nusižengimo teiseną (ROIK 23221511621) A. G. atžvilgiu nutraukti, jos veikoje nesant ANK 73 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo požymių.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.