- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-09-08
- Bylos Nr.
- eI3-9-279/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00235-2019-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjai
- Nijolė Čekanauskienė (pirm.), Irena Varžinskienė, Giedrė Kairienė
- Pareiškėjas
- Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos
- Atsakovas
- Asociacija „Šventupiai“
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Čekanauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irenos Varžinskienės ir Giedrės Kairienės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos prašymą atsakovei bankrutavusiai asociacijai (duomenys neskelbtini), dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Pareiškėja Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir pareiškėja, ir NMA) 2019 m. rugpjūčio 19 d. kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus su prašymu priteisti iš atsakovės asociacijos (duomenys neskelbtini) (toliau – ir atsakovė) pareiškėjos naudai 215402,41 Eur skolą, 5 procentų metines palūkanas, skaičiuojamas nuo 2019 m. balandžio 6 d. iki visos skolos sugrąžinimo dienos, byloje taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (turto areštą) atsakovės turtui bei piniginėms lėšoms – 215402,41 Eur dydžio sumai.
Šalies argumentai
Pareiškėja prašyme nurodė, kad atsakovė 2015 m. rugsėjo 30 d. pareikė paraišką Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Paraiška) pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014 – 2020 metų programos priemonės ,,Investicijos į materialųjį turtą“ veiklą ,,Parama žemės ūkio vandentvarkai“ įgyvendinimo taisykles, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. liepos 17 d. įsakymu Nr. 3D-578 (toliau – Įgyvendinimo taisyklės).
2016 m. balandžio 7 d. su atsakove buvo pasirašyta paramos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Paramos sutartis). Paramos sutarties 1.1 papunkčiu atsakovė įsipareigojo įgyvendinti projektą (duomenys neskelbtini) narių žemės sklypų dalies melioracijos statinių rekonstravimas“ Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Projektas), nepažeisdama paramos sutarties sąlygų, paraiškoje prisiimtų įsipareigojimų, Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų, kiek jie susiję su projekto įgyvendinimu, reikalavimų.
Atsakovė 2016 m. liepos 7 d. pateikė NMA mokėjimo prašymą Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį NMA 2016 m. rugsėjo 27 d. atsakovei išmokėjo 19788,00 Eur paramos sumą už techninio projekto parengimo paslaugas, techninio projekto ekspertizės paslaugas, konsultavimo projekto įgyvendinimo klausimais paslaugas bei projekto viešinimą (aiškinamąjį stendą).
Atsakovė 2016 m. spalio 31 d. pateikė NMA mokėjimo prašymą Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį NMA 2016 m. gruodžio 2 d. atsakovei išmokėjo 128170,94 Eur paramos sumą už melioracijos statinių rekonstrukciją (I dalis), techninės priežiūros paslaugas (I dalis) bei projekto vykdymo priežiūros paslaugas (I dalis).
Atsakovė gavėja 2017 m. liepos 11 d. pateikė NMA mokėjimo prašymą Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį NMA 2017 m. rugpjūčio 4 d. atsakovei išmokėjo 73888,22 Eur paramos sumą už melioracijos statinių rekonstrukciją (II dalis), techninės priežiūros paslaugas (II dalis) bei projekto vykdymo priežiūros paslaugas (II dalis).
Šalies argumentai
Atsakovę 2017 m. lapkričio 17 d. pateikė NMA mokėjimo prašymą Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį prašo išmokėti 74069,81 Eur paramos sumą už melioracijos statinių rekonstrukciją (III dalis), techninės priežiūros paslaugas (III dalis) bei projekto vykdymo priežiūros paslaugas (III dalis).
Pareiškėja prašyme nurodė, kad atsakovė įgyvendindama projektą padarė pažeidimų. Pažeidimų tyrimas vadovaujantis Lietuvos kaimo plėtros 2014 – 2020 metų programos administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. 3D-507 (toliau – Administravimo taisyklės) 242 punktu, buvo vykdomas vadovaujantis Teisės aktų nuostatų pažeidimų, susijusių su Europos žemės ūkio garantijų fondo, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Europos žuvininkystės fondo priemonių įgyvendinimu, administravimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. 3D-80 (toliau – Pažeidimų administravimo taisyklės).
Pagal Administravimo taisykles pažeidimą NMA gali nustatyti tada, kai paramos gavėjas „nesilaiko su skirta parama susijusių įsipareigojimų, <...>.“ (Administravimo taisyklių 243.2 papunktis), kai paramos gavėjas, „vykdydamas projektą, pažeidė Lietuvos Respublikos ir (arba) ES teisės aktų reikalavimus, kiek jie yra susiję su projekto įgyvendinimu (Administravimo taisyklių 243.3 papunktis), kai paramos gavėjas „pažeidžia kitas paramos skyrimo ir naudojimo sąlygas“ (Administravimo taisyklių 243.12 papunktis).
Įgyvendinimo taisyklių 32.3 papunktyje numatyta, kad tinkamomis finansuoti pripažįstamos išlaidos „patirtos (apmokėtos) po paramos paraiškos pateikimo dienos. Tačiau šios išlaidos nefinansuojamos, jeigu parama projektui neskiriama arba išlaidos nėra nurodytos tinkamų finansuoti išlaidų sąraše pagal šių Taisyklių 33 punktą arba jei jos padarytos nesilaikant pirkimo procedūrų, numatytų teisės aktuose“.
Įgyvendinimo taisyklių 34.3 papunktyje numatyta, kad netinkamos finansuoti išlaidos – „išlaidos ar jų dalis, patirtos perkant prekes, darbus ar paslaugas, nesilaikant pirkimo procedūrų, numatytų teisės aktuose;“.
Administravimo taisyklių 171.1 papunktyje nustatyta, kad „pareiškėjai ir (arba) paramos gavėjai, siekdami, kad patirtos išlaidos būtų tinkamomis finansuoti, jeigu yra perkančiosios organizacijos, prekes, paslaugas arba darbus turi įsigyti vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nuostatomis“.
Administravimo taisyklių 4.28 papunktyje numatyta, kad „Teisės aktų nuostatų pažeidimas (toliau – pažeidimas) – pareiškėjo arba paramos gavėjo veikimas ar neveikimas nesilaikant ES ir (arba) Lietuvos teisės aktų nuostatų, dėl kurio ES bendrajam biudžetui ir (arba) Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui padaroma arba gali būti padaryta žala“.
Viešųjų pirkimų institutas yra tiek nacionalinės, tiek Europos Bendrijos teisės objektas, todėl, be nacionalinės teisės aktų, jis reguliuojamas ir Europos Bendrijos teisės aktais – direktyvomis. Tačiau Bendrijos teisė nereguliuoja visų viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo aspektų, kai kuriuos palikdama nacionalinei teisei. Viešųjų pirkimų teisinius santykius nacionaliniu lygmeniu reguliuoja bendrieji ir specialieji teisės aktai. Bendrieji teisės aktai – Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas, specialieji teisės aktai – Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymas (toliau – Įstatymas) bei kiti viešuosius pirkimus reglamentuojantys teisės aktai, esamu atveju – asociacijos (duomenys neskelbtini) supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklės, patvirtintos asociacijos (duomenys neskelbtini) pirmininko 2015 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 2 (toliau – Taisyklės). Remiantis Įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi, perkančiajai organizacijai nustatyta imperatyvi pareiga užtikrinti, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų bei kitų Įstatymo reikalavimų įgyvendinant pirkimų tikslą – sudaryti viešojo pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai panaudojant lėšas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) formuodamas teismų praktiką aiškinant ir taikant viešųjų pirkimų institutą, yra nurodęs, kad Įstatymu siekiama skatinti kokybišką prekių ir paslaugų, reikalingų užtikrinti valstybės ir savivaldybių darnią ir tinkamą veiklą, gavimą, skatinti konkurenciją ir rinkos plėtrą, užtikrinti racionalų valstybės biudžeto lėšų naudojimą, garantuoti lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus, įgyvendinti priemones, atsižvelgiant į Nacionalinės kovos su korupcija programos tikslus ir uždavinius. Viešųjų pirkimų teisinis reglamentavimas susijęs su viešojo intereso apsauga, todėl viešiesiems pirkimams nustatyti specialūs reikalavimai, o nuostatos aiškintinos ir taikytinos taip, kad būtų apgintas viešasis interesas (LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2005; 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-583/2008). Europos Bendrijų Teisingumo Teismas viešojo pirkimo procedūrų koordinavimo Bendrijos lygiu procese išskiria ne tik laisvo prekių, paslaugų judėjimo bei įsisteigimo laisvės apsaugą, bet ir tiekėjų ekonominių interesų apsaugą bei šių tiekėjų tarpusavio konkurencijos skatinimą (Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 2000 m. spalio 5 d. Sprendimas Komisija prieš Prancūziją, C-16/98, Rink. 2000, p. I-8315).
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Įstatymo 3 straipsnyje nustatytas įpareigojimas perkančiajai organizacijai užtikrinti, kad, atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją, būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų.
Įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinti pagrindiniai pirkimų principai. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog perkančioji organizacija užtikrina, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad pirkimų tikslas – vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai (atlikti pirkimą įgaliojusiai perkančiajai organizacijai) ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas.
Pagal LAT formuojamą praktiką viešųjų pirkimų principais privalu vadovautis taikant ir aiškinant visų Įstatymo nuostatų turinį. Viešųjų pirkimų principai yra ne tik perkančiųjų organizacijų ir tiekėjų teisių bei pareigų viešojo pirkimo srityje tiesioginis šaltinis, bet ir tiesiogiai taikytinos teisės normos. Vien viešųjų pirkimų principų pažeidimo konstatavimas, nesiremiant jokia papildoma norma, yra pakankamas pagrindas reikalauti teismo pripažinti neteisėtais perkančiosios organizacijos veiksmus. Taigi viešųjų pirkimų principai yra tos imperatyviosios normos, pagal kurias vertinama daugelis viešųjų pirkimų proceso elementų, taip pat kuriomis galima tiesiogiai remtis ginant dalyvaujančių viešųjų pirkimų procedūrose asmenų teises (LAT 2010 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2010).
Žemesnės instancijos teismas
Lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principai reiškia pareigą tapačius reiškinius vertinti vienodai, bet nevertinti vienodai skirtingų situacijų, jei toks vertinimas negali būti objektyviai pagrįstas (žiūrėti ESTT 2004 m. gruodžio 14 d. sprendimą A. A., C-434/02, Rink. 2004, p. 11825). Skaidrumo principo pagrindinis tikslas yra užtikrinti, kad iš perkančiosios organizacijos nebūtų favoritizmo rizikos ir savavališkumo (žr. ESTT sprendimą Komisija prieš CAS Succhi di Frutta). Skaidrumas yra vienas lemiančių veiksnių, kuriuo remiantis užtikrinama neiškraipyta tiekėjų tarpusavio konkurencija. Teisingumo Teismas nurodė, kad skaidrumo principo, išplaukiančio iš tiekėjų lygiateisiškumo principo, pagrindinis tikslas – garantuoti, kad bus pašalinta perkančiosios organizacijos protegavimo ir savavališkų veiksmų grėsmė (Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 2004 m. balandžio 9 d. Sprendimas, Komisija /CAS Succhi di Frutta, C-496/99 P, Rink. 2004, p. 1-3801). Pažymėtina, jog lygiateisiškumo bei skaidrumo principų svarba viešuosiuose pirkimuose akcentuojama tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT), tiek LAT sprendimuose (žiūrėti, pavyzdžiui LVAT 2013 m. liepos 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-858-205/2013, LAT nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2011 ir kita.).
Nustatyta, kad atsakovės vykdytas supaprastintas atviras konkursas „Melioracijos sistemų rekonstrukcijos darbų, techninio projekto parengimo, projekto vykdymo priežiūros, aiškinamojo stendo įrengimo paslaugų pirkimas“ skelbtas CVP IS, pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Pirkimas). Pirkimą vykdė Viešojo pirkimo komisija, sudaryta Perkančiosios organizacijos pirmininko 2016 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl viešojo pirkimo komisijos sudarymo“ (toliau – Pirkimo komisija) pagal Pirkimo sąlygas, patvirtintas Perkančiosios organizacijos Komisijos 2016 m. vasario 15 d. posėdyje (protokolas Nr. (duomenys neskelbtini), įgyvendindama Projektą. Pirkimui taikomos Įstatymo (redakcija nuo 2016-01-01) ir Taisyklių nuostatos.
Žemesnės instancijos teismas
Iš bylos dokumentų nustatyta, kad Pirkimo komisija 2016 m. gegužės 26 d. nutarė patvirtinti dalyvio (UAB (duomenys neskelbtini) (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) pateiktą pasiūlymą (pateikto vienintelio dalyvio pasiūlymo kaina yra 374947,44 Eur su PVM) laimėjusiu (2016 m. gegužės 26 d. protokolas Nr. (duomenys neskelbtini). 2016 m. gegužės 30 d. asociacija (duomenys neskelbtini) su Pirkimo laimėtoju UAB (duomenys neskelbtini) pasirašė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią rangovas UAB (duomenys neskelbtini) įsipareigojo atlikti asociacijos (duomenys neskelbtini) narių žemės sklypų melioracijos sistemų rekonstrukcijos darbus su techninio projekto parengimu, statinio projekto vykdymo priežiūros ir aiškinamojo stendo įrengimo paslaugas.
Remiantis Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – STT) 2018 m. sausio 11 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos pateikimo“ pateikta medžiaga, Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – VPT) Priežiūros skyriaus specialisto 2018 m. spalio 1 d. išvada Nr. (duomenys neskelbtini) „Ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini)“, dėl asociacijos (duomenys neskelbtini) vykdyto Pirkimo atitikties Įstatymo bei su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų reikalavimams, CVP IS esančia informacija bei Projekto byloje esančiais dokumentais, susijusiais su Pirkimu, nustatyta (išsamiai aprašyta 2019 m. sausio 18 d. NMA sprendime Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl paramos gavėjai Asociacijai (duomenys neskelbtini) paramos sumažinimo ir išmokėtos paramos dalies susigrąžinimo“ (toliau – ir 2019 m. sausio 18 d. sprendimas):
Žemesnės instancijos teismas
1. Perkančioji organizacija nesivadovavo Taisyklių 50 punkto (siekiant įsitikinti, ar tiekėjas bus pajėgus įvykdyti pirkimo sutartį, vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo 32–38 straipsnių nuostatomis ir atsižvelgiant į Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintas tiekėjų kvalifikacijos vertinimo metodines rekomendacijas pirkimo dokumentuose nuostatomis tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai ir atliekamas tiekėjų kvalifikacijos tikrinimas) nuostatomis, neatsižvelgė į Tiekėjų kvalifikacijos vertinimo rekomendacijas (Tiekėjų kvalifikacijos vertinimo metodinės rekomendacijos, patvirtintos Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2003 m. spalio 20 d. įsakymu Nr. 1S-100), Pirkimo dokumentuose nustatydama neproporcingus Pirkimo objektui Kvalifikacinius reikalavimus („grynasis pelnas (nuostoliai) per pastaruosius 3 finansinius metus“, „kritinio likvidumo koeficientas“, „bendrojo likvidumo koeficientas“), dirbtinai apribojo konkurenciją ir taip Perkančioji organizacija pažeidė Įstatymo 32 straipsnio 2 dalies (perkančiosios organizacijos nustatyti minimalūs kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimai negali dirbtinai riboti konkurencijos. Jie turi būti pagrįsti ir proporcingi pirkimo objektui, tikslūs ir aiškūs <...>“) reikalavimus (atsižvelgiant į Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies nuostatas (Perkančioji organizacija, parinkdama tiekėją ir siekdama įsitikinti, ar tiekėjas bus pajėgus įvykdyti pirkimo sutartį, vadovaujasi šio įstatymo 32-38 straipsniuose nustatytais reikalavimais <...>“ ir Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje (Perkančioji organizacija, užtikrina, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų) įtvirtintą proporcingumo principą.
2. Pirkimo sąlygų 22.19 papunktyje nustatytas kvalifikacinis reikalavimas, kad „tiekėjas privalo turėti tinkamą techniką, užtikrinančią sutarties įvykdymą: daugiakaušiai ekskavatoriai (vamzdynų klotuvai) ne mažiau kaip 3 vnt., vienakaušiai ekskavatoriai ne mažiau kaip 3 vnt., buldozeriai ne mažiau kaip 3 vnt., sunkvežimiai ne mažiau kaip 3 vnt.“, ta dalimi, kurioje nurodomi technikos priemonių skaičiai, yra perteklinis. Perkančioji organizacija turėtų nurodyti, kokiomis techninėmis priemonėmis turi disponuoti tiekėjas, bet sprendimus dėl jų kiekio turi priimti patys tiekėjai (savo srities profesionalai), kurie teikdami pasiūlymus viešuosiuose pirkimuose ir siekdami juos laimėti parinks reikiamus išteklius ir jų skaičių, kad optimaliomis sąnaudomis galėtų įvykdyti pirkimų sąlygas. Nagrinėjamu atveju Perkančioji organizacija nustatė nepagrįstus reikalavimus techninių priemonių skaičiui, taip pažeidžia Įstatymo 32 straipsnio 2 dalies (Perkančiosios organizacijos nustatyti minimalūs kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimai negali dirbtinai riboti konkurencijos. Jie turi būti pagrįsti ir proporcingi pirkimo objektui, tikslūs ir aiškūs <...>) reikalavimus. Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad rengiant Pirkimo dokumentus reikalavimai, susiję su techninėmis priemonėmis, buvo derinami su tiekėju UAB (duomenys neskelbtini) (2017 m. sausio 18 d. įtariamo apklausos protokolas (įtariamasis V. B., UAB (duomenys neskelbtini) direktorius), 2017 m. sausio 24 d. įtariamojo papildomos apklausos protokolas (įtariamasis D. M., asociacijos (duomenys neskelbtini) konsultantas), tai pažeidžia Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje (Perkančioji organizacija, užtikrina, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų) įtvirtintus skaidrumo, lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principus.
Žemesnės instancijos teismas
3. Pirkimo sąlygų 23 punkte nustatyta, kad, „jei bendrą pasiūlymą pateikia ūkio subjektų grupė, <...> Sąlygų 22.8-22.21 papunkčiuose nustatytus kvalifikacijos reikalavimus turi atitikti ir pateikti nurodytus dokumentus bent vienas ūkio subjektų grupės narys arba visi ūkio subjektų grupės nariai kartu“ (tačiau nenurodyta, kaip bus apskaičiuojami ūkio subjektų grupės bendri rodikliai). Pirkimo sąlygų 22.8–22.10 papunkčiuose nustatyti kvalifikacijos reikalavimai, susiję su kiekvieno tiekėjo (individualiai) ekonominės ir finansinės būklės rodikliais (bendras grynasis pelnas (nuostoliai), kritinio likvidumo koeficientas, bendrojo likvidumo koeficientas). Todėl tiekėjas negali perimti ir disponuoti tais kito ūkio subjekto veiklos rodikliais, kurie pagal savo pobūdį yra neatsiejamai susiję su jų turėtoju ir kurių neįmanoma faktiškai perduoti kitiems asmenims naudoti.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad Perkančioji organizacija, Pirkimo sąlygų 23 punkte nustatydama netikslius, dviprasmiškus reikalavimus, pažeidė Įstatymo 85 straipsnio 2 dalies (perkančioji organizacija, išskyrus šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodytus atvejus, supaprastintus pirkimus atlieka pagal pasitvirtintas taisykles, kurias ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jų patvirtinimo paskelbia šio įstatymo 86 straipsnyje nustatyta tvarka Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje ir savo tinklalapyje, jeigu toks yra, taip pat sudaro kitas galimybes tiekėjams susipažinti su šiomis taisyklėmis) nuostatas, nes nesivadovavo Taisyklių 27 punkto nuostatomis, kad „pirkimo dokumentai turi būti tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija nupirkti tai, ko reikia“.
4. Perkančioji organizacija pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo, proporcingumo ir lygiateisiškumo principus, nes nustatė nepagrįstus reikalavimus, neproporcingus Pirkimo objektui, sudarė išskirtines sąlygas tiekėjams (projektuotojams), kurie rengė priešprojektinius duomenis ir su tuo susijusią informaciją.
5. Pirkimo sutarties projekto (Pirkimo sąlygų 4 priedas) 2.4 papunktyje nustatyta, kad „sutarties kaina dėl kainų lygio pasikeitimo <...> nekeičiama ir neperskaičiuojama“. Šios nuostatos nustatytos ir Pirkimo sutartyje (2016 m. gegužės 30 d. Nr. (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
Atsižvelgiant į nustatytą Pirkimo sutarties trukmę (ilgesnė nei 1 metai) ir į Įstatymo 85 straipsnio 1 dalies (perkančioji organizacija, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nurodytas organizacijas, atlikdama supaprastintus pirkimus, privalo vadovautis šio įstatymo I skyriaus, 24 straipsnio 2 dalies 6, 7, 8, 9, 13, 14, 23 punktų, 3,5 ir 6 dalių, 27 straipsnio 1 dalies, 28 straipsnio 10 dalies, 40 straipsnio, 41 straipsnio 1 dalies, IV ir V skyrių reikalavimais <...>) nuostatas, Perkančioji organizacija nesivadovavo Viešojo pirkimo – pardavimo sutarčių kainos ir kainodaros taisyklių nustatymo metodikos (Viešojo pirkimo–pardavimo sutarčių kainos ir kainodaros taisyklių nustatymo metodika, patvirtinta Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2003 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. 1S-21) 5 punkto nuostatomis, kad „<...> Kainodaros taisyklės yra pirkimo dokumentų sudėtinė dalis. Jas rengia perkančioji organizacija vadovaudamasi šia metodika <...>“ ir 33.1 papunkčio reikalavimais, kad „kainodaros taisyklės, jei statybos darbų sutarties trukmė kartu su nustatytu sutarties pratęsimu yra ilgesnė nei 1 metai, privaloma nustatyti fiksuotos kainos ar įkainio perskaičiavimą, vadovaujantis šio metodikos 33.2-33.8 punktų nuostatomis“ bei pažeidė Įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 9 punkto nuostatas, kad „pirkimo dokumentuose turi būti <...> perkančiosios organizacijos siūlomos šalims pasirašyti pirkimo sutarties sąlygos pagal šio įstatymo 18 straipsnio 6 dalies reikalavimus, taip pat sutarties projektas, jeigu jis yra parengtas“, nes Įstatymo 18 straipsnio 6 dalies 3 punkte nustatyta, kad pirkimo sutartyje, kai ji sudaroma raštu, turi būti kainodaros taisyklės, nustatytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos pagal patvirtintą metodiką.
6. Išnagrinėjus STT pateiktą ikiteisminio tyrimo medžiagą (įtariamųjų apklausos protokolus, įtariamųjų papildomus apklausos protokolus, užfiksuotus pokalbius (Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolus), VPT specialisto 2018 m. spalio 1 d. išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktą informaciją, teigtina, jog nustatytos aplinkybės yra reikšmingos, siekiant nustatyti tiekėjo UAB (duomenys neskelbtini) bei kitų dalyvių sąsajas (ryšius) su Perkančiosios organizacijos atsakingais už pirkimų organizavimą ir vykdymą asmenimis, taip pat ir kitais asmenimis, galėjusiais daryti įtaką sprendimams, susijusiems su Pirkimu. Pagal STT medžiagoje pateiktus įtariamųjų apklausos protokolų duomenis bei VPT specialisto 2018 m. spalio 1 d. išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad Perkančioji organizacija pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalį (perkančioji organizacija, užtikrina, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų) ir neužtikrino Įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje (Pirkimų tikslas – vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai (atlikti pirkimą įgaliojusiai perkančiajai organizacijai) ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas“ nustatyto pirkimų tikslo siekimo.
7. Pirkimą vykdė Komisija. Pagal STT medžiagoje pateiktus įtariamųjų apklausos protokolų, liudytojų apklausos protokolų, kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolų duomenis, susijusius su Komisijos funkcijų atlikimu, nustatyta, kad STT užfiksuoti asmenų veiksmai vertintini kaip neteisėti, šališki, pažeidžiantys skaidrumo, lygiateisiškumo, nediskriminavimo principus.
Žemesnės instancijos teismas
Komisijos pirmininkė ir nariai nešališkumo deklaracijose ir konfidencialumo pasižadėjimuose yra deklaravę viešųjų pirkimų principų laikymąsi ir tam tikrų aplinkybių nebuvimą. Pažymėtina, kad šie veiksmai yra ne formalūs, o jų nesilaikymas yra esminiai viešųjų pirkimų principų pažeidimai, nes Komisijos nariai neatliko savo funkcijų (nedalyvavo Komisijos posėdžiuose, nerengė Pirkimo dokumentų, nevertino pasiūlymų), o tai yra Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje (perkančioji organizacija, užtikrina, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų“) nustatyto skaidrumo principo esminis pažeidimas.
Komisija nesivadovavo asociacijos (duomenys neskelbtini) viešojo pirkimo komisijos darbo reglamentu (Asociacijos (duomenys neskelbtini) viešojo pirkimo komisijos darbo reglamentas, patvirtintas Perkančiosios organizacijos pirmininko 2016 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 2), kuriame nustatytos Komisijos funkcijos (Komisija, gavusi įgaliojimus, atlieka šiuos veiksmus: parenka pirkimo būdą <...> parengia pirkimo dokumentus <...> parengia pirkimo sutarties projektą <...> atplėšia vokus su pasiūlymais <...> nagrinėja, vertina, palygina pateiktus pasiūlymus <...>) ir tuo pažeidė Įstatymo 16 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad „Komisija dirba pagal ją sudariusios organizacijos patvirtintą darbo reglamentą“.
Įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „Perkančioji organizacija pirkimui (pirkimams) organizuoti ir atlikti privalo (supaprastintiems pirkimams – gali) sudaryti Viešojo pirkimo komisiją (toliau – Komisija), nustatyti jai užduotis ir suteikti visus įgaliojimus toms užduotims vykdyti. <...> Komisija dirba pagal ją sudariusios organizacijos patvirtintą darbo reglamentą, yra jai atskaitinga ir vykdo tik raštiškas jos užduotis ir įpareigojimus. Už Komisijos veiksmus atsako ją sudariusi organizacija“.
Vadovaujantis Įgyvendinimo taisyklių 61 punktu, „Netinkamai įgyvendinančiam (įgyvendinusiam) projektą paramos gavėjui gali būti taikomos ES ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatytos sankcijos. Gali būti taikomos tokios sankcijos: paramos sumažinimas, paramos teikimo sustabdymas ir (arba) nutraukimas, sutarties nutraukimas ir (arba) reikalavimas grąžinti visą ar dalį sumokėtos paramos; apribojimas teikti paraiškas; kitos poveikio priemonės dėl su gauta arba prašoma parama susijusių įsipareigojimų nevykdymo ir (arba) nustatytų reikalavimų nesilaikymo“ (analogiška nuostata numatyta Administravimo taisyklių 188 punkte).
„Detali sankcijų apskaičiavimo ir taikymo tvarka nustatyta Sankcijų už teisės aktų nuostatų pažeidimus įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones taikymo metodikoje“ (Įgyvendinimo taisyklių 62 punktas, Administravimo taisyklių 189 punktas).
Metodikos (Sankcijų už teisės aktų nuostatų pažeidimus įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones taikymo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-929) 2 punkte numatyta, kad „<...>. Paramos gavėjui pažeidus pirkimų vykdymo tvarką, sankcijos taikomos pagal Sankcijų pareiškėjams, paramos gavėjams, pažeidusiems pirkimų vykdymo tvarką, taikymo metodiką, patvirtintą Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2013 m. sausio 23 d. įsakymu Nr. BR1-83 „Dėl Sankcijų pareiškėjams, paramos gavėjams, pažeidusiems pirkimų vykdymo tvarką, taikymo metodikos patvirtinimo“.
Pirkimų sankcijų metodikos 7 punkte numatyta, kad „Sankcijos dydis skaičiuojamas nuo priskaičiuotos paramos sumos konkrečiai investicijai, kuri įsigyta pažeidžiant paramos gavėjų pirkimų procedūrų vykdymo tvarką reglamentuojančius teisės aktus arba pirkimo sutarties vykdymo tvarką reglamentuojančius teisės aktus“.
Pirkimų sankcijų metodikos 12 punkte numatyta, kad, „Jeigu nustatoma Metodikoje neaprašytų pirkimų pažeidimų, Agentūros valstybės tarnautojai ar darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, Agentūros komisija (-os) arba nepriklausomi ekspertai turėtų elgtis vadovaudamiesi analogiškais principais, taikydami artimiausią pagal turinį pažeidimo aprašymą“.
Už minėto Pirkimo pažeidimus, aprašytus 1, 2, 4, 6 bei 7 punktuose, taikytina sankcija, numatyta Pirkimų sankcijų metodikos 1 priedo 1.1 eilutėje „Skelbimo apie pirkimą nepaskelbimas“, t. y. taikytina 100 proc. dydžio sankcija, sankcijos dydį skaičiuojant nuo priskaičiuotos paramos sumos konkrečiai investicijai.
Pažeidimų administravimo taisyklių 17 punkte numatyta, kad „sprendimas dėl sankcijų siūlomas ir priimamas atsižvelgiant į padaryto pažeidimo sunkumą, pobūdį, aplinkybes, turėjusias įtakos pažeidimo padarymui“. LVAT praktikoje taip pat pabrėžiama, kad skaidrumo, viešumo, vienodo vertinimo ar kitų pagrindinių viešųjų pirkimų vykdymo imperatyvų pažeidimas gali sudaryti pagrindą taikyti griežtas poveikio priemones, nes tokie pirkimo trūkumai paprastai negali būti laikomi mažareikšmiais (žiūrėti LVAT 2013 m. gruodžio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-2046/2013). Panašaus požiūrio laikosi ir ESTT, pabrėždamas, kad netgi tikslaus finansinio poveikio neturintys pažeidimai gali labai paveikti finansinius Sąjungos interesus (žiūrėti. 2005 m. rugsėjo 15 d. sprendimo Airija prieš Komisiją, C‑199/03, Rink. p. I‑8027, 31 punktą, 2011 m. gruodžio 21 d. sprendimą Chambre de commerce ir d'industrie de l'Indre, C-465/10).
NMA, vadovaudamasi Administravimo taisyklių 246 punktu bei Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137) (toliau – Grąžintinų lėšų administravimo taisyklės) 2019 m. sausio 18 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl paramos gavėjai asociacijai (duomenys neskelbtini) paramos sumažinimo ir išmokėtos paramos dalies susigrąžinimo“, kuriuo atsakovei buvo pritaikyta sankcija – išmokėtos paramos dalies 215881,88 Eur susigrąžinimas. 2019 m. vasario 13 d. iš atsakovės paramos lėšų buvo atliktas 479,47 Eur išskaičiavimas, todėl skolos suma sudaro – 215402,41 Eur (215881,88 Eur susigrąžintina suma pagal 2019 m. sausio 18 d. sprendimą – 479,47 išskaičiuota lėšų suma).
Pareiškėjos prašymas tenkinamas visiškai.
Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad NMA 2019 m. sausio 18 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl paramos gavėjai asociacijai (duomenys neskelbtini) paramos sumažinimo ir išmokėtos paramos dalies susigrąžinimo“, kuriuo įpareigojo atsakovę grąžinti 215881,88 Eur lėšų sumą. 2019 m. vasario 13 d. iš atsakovės paramos lėšų buvo atliktas 479,47 Eur išskaičiavimas, todėl galutinė atsakovės skolos suma sudaro – 215402,41 Eur. Apie priimtą 2019 m. sausio 18 d. sprendimą atsakovė buvo informuota 2019 m. vasario 4 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – 2019 m. vasario 4 d. raštas). 2019 m. vasario 4 d. raštu atsakovė buvo informuota, kad negrąžinus skolos per 60 kalendorinių dienų, jai bus skaičiuojamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo negrąžintos lėšų dalies už kiekvieną uždelstą kalendorinę dieną.
Teismas akcentuoja, kad LVAT suformavo administracinių teismų praktiką (2017 m. balandžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-677-525/2017; 2017 m. birželio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-738-556/2017; 2018 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-30-822/2018; 2018 m. rugsėjo 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1379-442/2018; 2019 m. gegužės 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-475-556/2019), jog sprendimas dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo yra individualus administracinis aktas, galintis būti savarankišku administracinės bylos nagrinėjimo dalyku. NMA dėl lėšų išieškojimo (priteisimo) turi kreiptis į teismą.
Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad atsakovė NMA 2019 m. sausio 18 d sprendimą apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2019 m. spalio 4 d. sprendimu Nr. eI-2661-816/2019 atsakovės skundą atmetė. Atsakovė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 4 d. sprendimą Nr. eI-2661-816/2019 apskundė LVAT, kuris 2021 m. kovo 18 d. sprendimu Nr. eA-407-502/2021) Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 4 d. sprendimą panaikino ir administracinę bylą perdavė tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. spalio 26 d. sprendimu Nr. eI3-2721-463/2021 atsakovės skundą atmetė. Atsakovė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 26 d. sprendimą Nr. eI3-2721-463/2021 apskundė LVAT, kuris 2022 m. sausio 26 d. nutartimi Nr. eA-60-525/2022) Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 26 d. sprendimą paliko nepakeistą.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta NMA 2019 m. sausio 18 d. sprendimas dėl skolos priteisimo yra galiojantis.
Byloje nustatyta, kad 2019 m. rugpjūčio 23 d. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai nutartimi Nr. eI-8762-739/2019 atsakovės turtui pritaikė turto areštą. Atsakovė dėl pritaikyto turto arešto LVAT pateikė atskirąjį skundą. LVAT 2019 m. spalio 9 d. nutartimi Nr. eAS-661-438/2019 atsakovės atskirąjį skundą atmetė.
Byloje nustatyta, kad Panevėžio apygardos teismo 2022 m. birželio 9 d. nutartimi Nr. eB2-279-425/2022 asociacijai (duomenys neskelbtini) iškėlė bankroto bylą ir asociacijos (duomenys neskelbtini) nemokumo administratore paskyrė M. B. Nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjo 2022 m. birželio 20 d.
Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 7.1.1 papunktyje nustatyta, kad vykdomoji institucija priima sprendimą dėl grąžintinų lėšų susidarymo, jeigu fizinis ar juridinis asmuo nesilaikė ES ir (arba) nacionaliniuose teisės aktuose ir (arba) paramos sutartyje nustatytų reikalavimų paramai gauti. Pagal Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 11 punktą grąžintinų lėšų grąžinimo terminas – 60 kalendorinių dienų nuo laiško, paminėto šių taisyklių 9 punkte, užregistravimo administruojančiojoje institucijoje. Jeigu skolininkas per administruojančiosios institucijos laiške nustatytą terminą lėšų negrąžina ir nesikreipia į administruojančiąją instituciją su prašymu leisti grąžinti lėšas dalimis, administruojančioji institucija turi imtis visų administracinių ir teisminių priemonių šioms lėšoms susigrąžinti. Administruojančioji institucija grąžintinas lėšas susigrąžina pagal jos parengtus ir patvirtintus detaliuosius darbo procedūrų aprašus.
Pagal minėtų Taisyklių 14 punktą metinis palūkanų už pavėluotas grąžinti lėšas dydis yra 5 procentai, jeigu ES teisės aktai nenustato kitaip. Palūkanos skolininkui pradedamos skaičiuoti nuo kalendorinės dienos, kuri eina po grąžintinų lėšų grąžinimo termino (jeigu ES teisės aktai nenustato kitaip), nurodyto šių taisyklių 10 punkte, pabaigos ir skaičiuojamos nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos (15.1 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė laiku nesumokėjo skolos, vadovaujantis Grąžintinų lėšų administravimo taisyklės atsakovei pagrįstai yra skaičiuojamos palūkanos, todėl atsakovės prašymas jų neskaičiuoti atmetamas kaip nepagrįstas.
Nustačius, kad atsakovės pareigą susigrąžinti susidariusią skolą (grąžintiną išmokos sumą) nustatantis individualus administracinis aktas yra galiojantis, nenustačius tokių aplinkybių, kad atsakovė būtų grąžinusi skolą pareiškėjai ar būtų atleista nuo jos grąžinimo, konstatuojama, kad NMA reikalavimas priteisti iš atsakovės 215402,41 Eur skolą ir 5 procentų metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuojant jas nuo negrąžintos lėšų dalies nuo 2019 m. balandžio 6 d. iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos, yra pagrįstas ir tenkintinas.
Atsakovė prašo priteisti šioje administracinėje byloje patirtas 2541 Eur bylinėjimosi išlaidas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi byloje NMA prašymas priteisti skolą tenkinamas visiškai, t. y. sprendimas priimtas NMA naudai, atsakovės prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija,
nusprendžia:
Pareiškėjos Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos prašymą patenkinti visiškai.
Priteisti pareiškėjos Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, juridinio asmens kodas 288739270 naudai iš atsakovės bankrutavusios asociacijos (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 215402,41 Eur (dviejų šimtų penkiolikos tūkstančių keturių šimtų dviejų eurų 41 ct) skolą ir 5 procentų metines palūkanas, skaičiuojamas nuo negrąžintos lėšų dalies, nuo 2019 m. balandžio 6 d. iki visos skolos sugrąžinimo dienos (priteistas grąžintinas lėšas ir palūkanas pervesti į Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos sąskaitą Nr. LT207300010084024685, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, langelyje „Mokėjimo paskirtis“ nurodant 2019 m. vasario 4 d. rašto numerį Nr. (duomenys neskelbtini).
Atsakovės bankrutavusios asociacijos (duomenys neskelbtini) prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.