Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

3. Pareiškėja nesutiko su Agentūros išvada, kad ji pirkimo dokumentuose nustatė neproporcingus pirkimo objektui kvalifikacijos reikalavimus, dirbtinai apribojo konkurenciją ir taip pažeidė VPĮ 32 straipsnio 2 dalies reikalavimus ir proporcingumo principą. Pareiškėja dėl Agentūros argumentų, kad ji neatsižvelgė į Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2003 m. spalio 20 d. įsakymu Nr. 1S-100 patvirtintų Tiekėjų kvalifikacijos vertinimo metodinių rekomendacijų (toliau – ir Tiekėjų kvalifikacijos vertinimo metodinės rekomendacijos), pažymėjo, kad šios rekomendacijos nėra privalomos, tai yra rekomendacinio pobūdžio teisės aktas, todėl negali būti traktuojamos kaip imperatyvus įpareigojimas ir tuo labiau minėtų rekomendacijų nustatytų galimybių taikymas kitais nei jose nurodomais atvejais, negali būti laikomas pažeidžiančiu šio teisės akto reikalavimus.

4. Pareiškėja pažymi, kad vadovavosi jai imperatyviai nustatyta VPĮ 32 straipsnio 1 dalyje pareiga išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas. Tuo tarpu nei Sprendime, nei Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – ir VPT) išvadoje (kuria Agentūra remiasi savo sprendime) nėra pateikiama jokių objektyvių įrodymų bei motyvų, kuriais remiantis būtų galima teigti, kad konkretūs kvalifikaciniai reikalavimai galėjo sudaryti palankesnes sąlygas konkrečiam dalyviui. Sprendime tik išvardijami pirkimo sąlygose nustatyti konkretūs kvalifikaciniai reikalavimai ir pateikiamas VPT vertinimas, atliktas visiškai neatsižvelgiant į pareiškėjo paramos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus tinkamai ir laiku įgyvendinti projektą, pareigą išsiaiškinti tiekėjų pajėgumą įvykdyti pirkimo sąlygas, visiškai nesusiejant su pirkimo kontekstu, nevertinant rinkos dalyvių pajėgumo, bei nepateikiant objektyvių įrodymų, kad esant kitokioms pirkimo sąlygoms, pirkime būtų dalyvavę daugiau tiekėjų.

5. Sprendime nėra įvardinta, kuo konkrečios pirkimo sąlygos konkrečiam dalyviui – uždarajai akcinei bendrovei „Panevėžio melioracija“ (toliau – ir UAB „Panevėžio melioracija“) buvo palankesnės ar išskirtinės. Sprendime bei VPT išvadoje nėra net užsimenama apie tai, ar konkrečios sąlygos sudarė galimybes konkrečiam tiekėjui laimėti pirkimą tik dėl to, kad rinkoje daugiau nebuvo dalyvių, kurie jas atitiktų, ir ar nustatyti kvalifikaciniai reikalavimai apribojo kokiam nors tiekėjui galimybę dalyvauti pirkime. Sprendime nurodyta, kad pagal Tiekėjų kvalifikacijos vertinimo metodines rekomendacijas vienus ar kitus iš minėtų kvalifikacinių reikalavimų rekomenduotina naudoti didesnės vertės pirkimuose ir ilgesnio laikotarpio sutarčių sudarymo atvejais, tačiau tai nepanaikina pareiškėjos teisės šiuos reikalavimus naudoti ir trumpesnės trukmės (bet ne trumpalaikės) sutarties sudarymo bei mažesnės vertės pirkimo atveju. Sprendime nėra įvardijama, kaip vieni ar kiti dydžiai paveikė rinką ir kokios nuo to pasekmės kilo potencialiems dalyviams, t. y. kurių pajėgių rinkos dalyvių galimybės nuo to sumažėjo ar buvo prasčiau vertinamos.

6. Pareiškėja, atsižvelgusi į darbų pobūdį, jų įvairovę, didelį darbų kiekį ir per kelias vietas išsidėsčiusias faktines jų atlikimo vietas (darbai buvo atliekami trijose skirtingose kadastro vietovėse, esančiuose sklypuose), nežinomas gamtines sąlygas, galinčias įtakoti darbų vėlavimą, kurio pareiškėja negali leisti, nes projektas vykdomas Europos Sąjungos lėšomis ir turi aiškų terminą, iki kada turi būti pabaigtas, manė, kad pirkimo objektas yra specifinis, reikalaujantis iš pareiškėjos pakankamai atsakingo požiūrio į tiekėjų pasiūlymų vertinimą, todėl pagrįstai nustatė tokio pobūdžio kvalifikacinius reikalavimus. Be to, nei vienas viešaisiais pirkimais besidomintis tiekėjas pirkimo sąlygų teisėtumo ir proporcingumo nekvestionavo. Pastabų nebuvo gauta ir prieš pirkimą paskelbtai techninei specifikacijai, todėl pareiškėja neturėjo jokio pagrindo abejoti nustatytų reikalavimų pagrįstumu.

7. Pareiškėja akcentuoja, kad net ir aplinkybė, jog kažkuri dalis tiekėjų galbūt savarankiškai negalėtų pateikti pasiūlymo pareiškėjos vykdomam pirkimui, nes galbūt neturi ginčijamo kvalifikacinio reikalavimo atitinkančios technikos ar rodiklių, negali reikšti, jog pareiškėjos paskelbti pirkimo dokumentai yra diskriminaciniai ir ribojantys konkurenciją.

8. Nesutiko su Agentūros išvadomis, jog Pirkimo sąlygų 22.19 papunktyje nustatytas kvalifikacinis reikalavimas, kad tiekėjas privalo turėti tinkamą techniką, užtikrinančią sutarties įvykdymą, ta dalimi, kurioje nurodomi technikos priemonių skaičiai, yra perteklinis. Vadovaudamasi kitų perkančiųjų organizacijų turima patirtimi, įvertinus riziką, bei atsižvelgus į tai, kad pastaraisiais metais nepalankios oro sąlygos lėmė ne tik sunkesnes žemės ūkio veiklos subjektų veiklos sąlygas, bet ir ribotas galimybes įgyvendinti vandentvarkos projektus, pareiškėjos manymu, ji pagrįstai nustatė reikalavimus techninių priemonių skaičiui. Ištyrusi rinkos pajėgumą ir nustačiusi, kad yra pakankamai tiekėjų (pirkimo metu Lietuvoje preliminariai veikė mažiausiai 200 įmonių, kurių viena iš veiklos rūšių yra melioracijos darbai, iš jų bent keliasdešimt stambesnių įmonių, kurios tarp savo pagrindinių veiklų nurodo melioraciją), pareiškėja matė pagrįstą būtinybę kvalifikaciniuose reikalavimuose nustatyti minimalius valdomos technikos vienetus, kurie leistų atlikti darbus ir sėkmingai bei laiku užbaigti projektą. Nei viena iš institucijų nesigilino, kokia yra šiuos darbus potencialiai galinčių atlikti įmonių rinka ir kokius reikalavimus įmonės atitinka ar neatitinka.

9. Dėl techninės pasiūlymo dalies dokumentų pateikimo kartu su pasiūlymu apimties, pareiškėja nurodo, kad ši sąlyga, kaip ir visos kitos sąlygos, buvo nustatytos, remiantis ilgamete pirkimų vykdymo praktika. Šia sąlyga buvo siekiama įsitikinti, ar tiekėjas realiai suvokia darbų apimtį, įvertino visus darbų kiekį, bei medžiagų poreikį, nes tikslas – iki termino pabaigos tinkamai įgyvendinti projektą. Pirkimo laimėtoju tapo UAB „Panevėžio melioracija“, su kuria 2016 m. gegužės 30 d. pareiškėja pasirašė sutartį Nr. 16/05/30, o ne UAB „Panevėžio hidroplanas“, todėl pagrindo teigti, jog pareiškėja, užsakydama priešprojektinį pasiūlymą, sudarė išskirtines sąlygas UAB „Panevėžio hidroplanas“ dalyvauti pirkime, kuri nedalyvavo jame, nėra tam jokio pagrindo. Apskritai priešprojektinis pasiūlymas neturėjo jokios įtakos konkurse dalyvavusiam UAB „Panevėžio melioracija“. Dėl aplinkybės, kad UAB „Panevėžio melioracija“, laimėjusi pirkimą, projektuotoja pasisamdė E. B., pareiškėja negali būti atsakinga. Duomenų, kad pareiškėja kažkokiu būdu būtų turėjusi įtakos pirkimo laimėtojui, renkantis projektuotoją, byloje nėra, todėl sąlyga dėl informacijos apie pasirengimą vykdyti rekonstrukcijos darbus, kurią tame tarpe sudaro ir informacija apie projektinius sprendinius, buvo nustatyta proporcinga ir pagrįstai.

10. Pareiškėja iki pirkimo pradžios, kaip to reikalavo VPĮ, viešai CVP IS paskelbė techninę specifikaciją, kuria buvo siekiama pristatyti rinkai esminius būsimo viešojo pirkimo reikalavimus, tai yra maksimalų skaidrumą ir tiekėjų informuotumą iki pirkimo užtikrinanti procedūra, todėl Sprendime išdėstyti teiginiai apie viešųjų pirkimų principų pažeidimus bei sąžiningo ūkio subjektų varžymosi ribojimus yra nepagrįsti.

11. Viešųjų pirkimų praktikoje yra įprasta, kad viešojo pirkimo komisijos posėdžiai gali vykti ne tik fiziškai visiems komisijos nariams sėdint patalpoje, bet ir nuotoliniu būdu – VPĮ tam nenustato konkrečios formos. Pareiškėja pažymi, kad viešųjų pirkimų komisijos narių valia dėl kiekvieno siūlomo sprendimo yra aiškiai išreikšta protokoluose ir patvirtinta komisijos narių parašais. Komisijos narių valia dėl šių sprendimų nėra paneigta, todėl visiškai nėra pagrindo teiginiams, kad komisijos nariai tokių sprendimų nepriėmė. VPĮ neįpareigoja viešojo pirkimo komisijos narių patiems rengti pirkimo dokumentus bei vertinti pasiūlymus, kadangi dažnai perkančiose organizacijose komisijos nariai ne visuomet turi tam reikiamą kompetenciją. Nagrinėjamu atveju su pirkimus susijusią medžiagą rengti ir teikti siūlomų sprendimų bei dokumentų projektus bei konsultuoti visais su pirkimu susijusiais klausimais buvo pasitelktas ilgametę patirtį įgyvendinant panašaus pobūdžio projektus turintis konsultantas, kuris ir konsultavo komisiją visais su projekto įgyvendinimu susijusiais klausimais ir padėjo rengti susijusių dokumentų projektus.

13. Teisme 2019 m. rugsėjo 16 d. buvo gauti pareiškėjos papildomi paaiškinimai. Pareiškėja nurodė, kad asociacijai „Šventupiai“ ir / ar jos pirmininkei E. V. ir / ar asociacijos „Šventupiai“ viešųjų pirkimų komisijos nariams nebuvo pareikšti jokie įtarimai dėl tariamų viešųjų pirkimų pažeidimų, o ikiteisminis tyrimas Nr. 06-7-00007-16 epizode dėl viešojo pirkimo įgyvendinant projektą „Panevėžio rajono Krekenavos seniūnijos asociacijos „Šventupiai“ narių žemės sklypų dalies melioracijos statinių rekonstravimas“ 2019 m. liepos 8 d. prokuroro nutarimu nutrauktas, visų 2019 m. sausio 18 d. sprendime Nr. SKP-5 „Dėl paramos gavėjai asociacijai „Šventupiai“ paramos sumažinimo ir išmokėtos paramos dalies susigrąžinimo“ minimų asmenų atžvilgiu.

16. Nors Tiekėjų kvalifikacijos vertinimo metodinės rekomendacijos nėra privalomos, tačiau turi būti laikomasi bendrųjų viešųjų pirkimų principų (lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo). Šiuo atveju nebuvo laikomasi proporcingumo principo, nes pirkimo objektui buvo keliami tokie kvalifikaciniai reikalavimai, kurie dirbtinai ribojo konkurenciją, o kvalifikacijos reikalavimai negali dirbtinai riboti konkurencijos, jie turi būti pagrįsti ir proporcingi pirkimo objektui, tikslūs ir aiškūs. Pirkimo objektas nebuvo nei ypatingos svarbos, nei specifinio pobūdžio – tokio pobūdžio projektai (melioracijos statinių rekonstrukcija) yra atliekami visoje Lietuvoje jau daug metų.

18. NMA laiko nepagrįstais pareiškėjos teiginius, kad „<...> Sprendime nėra įvardinta, kuo konkrečios pirkimo sąlygos konkrečiam dalyviui – UAB „Panevėžio melioracija“ <...>“, kadangi Sprendime aiškiai nurodoma, kad dar prieš pirkimo paskelbimą pareiškėja derino pirkimo dokumentus su UAB „Panevėžio melioracija“. Projektas buvo parengtas iki pirkimo, kas jau savaime yra pažeidimas. Be to, aukščiau nurodyti pareiškėjo argumentai prieštarauja UAB „Panevėžio melioracijos“ direktoriaus pozicijai – šis asmuo (V. B.) nurodė, kad apie pirkimą jam yra žinoma, ir dar iki pirkimo pradžios asmenys tarėsi dėl būsimo konkurso (2017 m. vasario 3 d. įtariamojo papildomos apklausos protokolas). Pareiškėja skunde nurodė, kad neva nėra aišku, dėl ko iš anksto buvo susitarta, tačiau pats UAB „Panevėžio melioracijos“ direktoriaus nurodė, kad buvo susitarta dėl darbinio stažo per paskutinius penkerius metus ir kt.

19. Agentūra nurodo, kad ji neginčija būtinybės pasirinkti tinkamus rangovus (paslaugų tiekėjus), tačiau kiekvienu atveju būtina įvertinti ar nustatomi reikalavimai yra proporcingi. Pareiškėja nepagrįstai nurodė, kad kvalifikacinis reikalavimas dėl atitinkamo technikos kiekio turėjimas yra proporcingas. Pareiškėja nustatė, kad yra būtina turėti iš viso 12 vnt. technikos, kas ne kiekvienam paslaugų tiekėjui yra įmanoma. Pirkimo terminas itin trumpas, o technikos vienetų skaičius itin didelis. Pirkimo sąlygų visuma lemia ne tik tiekėjų apsisprendimą dėl pasiūlymo pateikimo, bet ir pasiūlyme nurodomos kainos apskaičiavimą.

20. Agentūra nesutinka su pareiškėjos teiginiais, kad darbai turėjo būti atlikti skirtingose vietose, kadangi įvertinus vietoves – (duomenys neskelbtini), yra akivaizdu, kad jos nėra viena nuo kitos nutolusios reikšmingu atstumu. Atstumas nuo (duomenys neskelbtini) (kelio danga) sudaro apie 8 km, o nuo (duomenys neskelbtini)– vos 2 km. Akivaizdu, kad toks atstumas negali būti laikomas reikšmingu atstumu, kad būtų galima reikalauti net 12 vnt. technikos darbams atlikti.

21. Pažymi, jog pareiškėja pripažįsta, kad nesilaikė reikalavimų ir juos pažeidė, bet vis tiek mano, kad turi būti skiriama (nesusigrąžinama) parama. Atsakovės teigimu, Agentūra negali pareiškėjai skirti paramos (jos nesusigrąžinti) dėl pareiškėjos įsitikinimo, kad neva konkurencija nėra apribota ir nėra pakenkta Europos Sąjungos tikslams.

Atsakydama į teismo užduotus klausimus nurodė, kad atsakovė, gavusi informaciją iš ikiteisminio tyrimo institucijos bei susipažinusi su VPT pateikta išvada, išnagrinėjo visą pateiktą medžiagą ir atlikusi savarankišką tyrimą priėmė Sprendimą. Pažymėjo, jog NMA pati negali vykdyti apklausos, tačiau remtis teisėtai gauta informacija gali ir įvertinus aplinkybes priimti sprendimus dėl pažeidimų.

Atsakydama į pareiškėjos atstovės klausimus nurodė, kad pirkimo sąlygos buvo įvertintos, tačiau gavus informaciją apie veiksmų derinimą, NMA ėmėsi patikros. Pažymėjo, jog pirkimo sąlygos buvo įvertintos, tačiau toks pirminis vertinimas būna formalus. Pats pirkimas NMA nebuvo vertintas, o pirkimo sąlygos buvo įvertintos tos dienos duomenimis. Gavus duomenis iš ikiteisminio tyrimo buvo nuspręsta atlikti patikrinimą. Atsakovės atstovės teigimu, derinimas dėl projekto vyko iki sąlygų paskelbimo, o tai patvirtina byloje esantys apklausos protokolai. Buvo derinama priemonių skaičius, darbinio stažo turėjimas, ISO standartai tam, kad UAB „Panevėžio melioracija“ atitiktų nustatytus reikalavimus. Atsakovė detalizavo apklausos protokolus, kuriuose atspindi pozicijų derinimas su laimėtoju. Tai, kad pokalbiai buvo užfiksuoti vėliau nei paskelbtos pirkimo sąlygos nekeičia situacijos, kad pozicijos buvo derinamos ir buvo sutarta dėl pirkimo anksčiau.

Atsakydama į pareiškėjos atstovės klausimus dar kartą pažymėjo, kad VPT pareiškėjos pirkimo sąlygų nematė. VPT gavusi skelbimą patikrina tik skelbimo formą. Kvalifikaciniai reikalavimai buvo nurodyti, tačiau šiame etape VPT jokio draudimo ar leidimo neduoda. Jei skelbimas yra tinkamai užpildytas, jis paskelbiamas. Išvadoje nurodo, kad ji parengta iš medžiagoje surinktų duomenų.

Atsakydama į NMA atstovės klausimus nurodė, kad Pirkimo sutartis nebuvo ilgalaikė. VPT vertina, kad išvadoje pateiktas vertinimas yra teisingas.

30. Teisminio nagrinėjimo metu liudytojas D. M. parodė, kad jis buvo pareiškėjos dokumentų šiam pirkimui rengėjas. Patvirtinus pareiškėjai paramą ir toliau konsultavo dėl pirkimo, nes pareiškėja neturėjo patirties. Teikė pareiškėjai dokumentų pavyzdžius ir konsultacijas.

Atsakydamas į teismo klausimus paaiškino, kad bendravo su pareiškėjos atstove E. V. ir V. L. Konsultavo pareiškėją tik dėl šio pirkimo, o pirkimų sąlygos buvo pavyzdinės. Konsultavo ne pagal sutartį, pagal sutartį konsultavo tik dėl paramos, tačiau norėdamas išlaikyti gerus santykius nusprendė pakonsultuoti ir pirkime. Asociacijos ketinimai buvo paprasti – išsirinkti tinkamą ir kvalifikuotą rangovą, kad neprarastų paramos. Prašė duoti pavyzdžių konkursui. Bendrauti su pareiškėja pradėjo tuomet, kuomet buvo paskelbtas paraiškų rinkimas. V. L. atvažiavo pas jį ir paprašė padėti parengti paraišką.

Atsakydamas į pareiškėjos atstovės klausimus paaiškino, kad davė dokumentų pavyzdžių ir pirkimo sąlygų pavyzdžių. Pirkimo sąlygos buvo paimtos iš sistemos, iš kitų pirkimų ir pritaikytos šiam pirkimui. Pirkimo sąlygos buvo patvirtintos 2016 m. vasario mėn. Liudytojo teigimu, NMA ir VPT pirkimo sąlygas turėjo įvertinti ir patvirtinti. Pasitaikydavo atvejų, kuomet būdavo ir pastabų dėl sąlygų, tačiau šiuo atveju nei NMA, nei VPT pastabų nepateikė. NMA patvirtino, kad pirkimo sąlygos tinkamos. Su pirkimo laimėtoju nėra pažįstamas, su šiais asmenimis nėra bendravęs. Pirkimo sąlygų su niekuo nederino. Panevėžio regione nėra turėjęs jokių projektų be pareiškėjos. Vyko diskusijos ir su viešųjų pirkimų komisijos (E. V.) pirmininke ir su V. L., kad būtų parengtas kvalifikuotas rangovas, bet detaliai tai nediskutavo. Pirkimo sąlygos nebuvo jokios išskirtinės, tai tipinės pirkimo sąlygos. Rangovas turėjo būti finansiškai pajėgus, nes darbus iš pradžių turėjo atlikti iš savo lėšų. Technikos skaičius buvo nustatytas pirkimų komisijos, atsižvelgus į plotą ir išsidėstymą. Darbai turėjo vykti trijose plotuose vienu metu. Dėl projektinės dokumentacijos pateikimo paaiškino, kad tai yra įprastas dalykas, kad pasiūlymą pateiktų rangovas turintis patirties, tačiau įtakos konkursai tai neturi. Visi rangovai turi tipinius šablonus ir pasiskaičiuoja kainas preliminariai. Buvo atlikti sklypų tyrinėjimai ir paskaičiuota preliminari kaina. V. B. nepažįsta. Teko bendrauti su Panevėžio savivaldybės darbuotoju ir buvo susitikęs, tačiau pokalbio esmės nesuprato. Tai buvo A. D. Viešojo pirkimo komisijos posėdyje, kuomet buvo atplėšiami vokai liudytojas dalyvavo, nes norėjo, kad viskas vyktų sklandžiai. Vienas iš rangovų buvo parengęs dokumentus, tačiau pateikęs nebuvo. Komisija pradėjo abejoti, ar konkursas įvyks, todėl buvo nuspręsta susisiekti su rangovu ir pasitikslinti, kodėl dokumentus įkėlė, tačiau jų nepateikė. Pasiskambinus pasiteirauti buvo gautas atsakymas, kad jie yra įsitikinę, jog ne tik įkėlė dokumentus, bet juos ir pateikė. Laimėtojai neprašė jokios pagalbos. Viešųjų pirkimų komisijai jokios įtakos pareiškėjas neturėjo. Dėl plotų išsidėstymo V. L. konsultavosi ir su kitomis asociacijomis.

31. Liudytojas V. L. paaiškino, kad tikslas buvo sutvarkyti UAB „Krekenava“ žemes, kurias dirbo ūkininkai. Bendravom su ūkininkais, kurie nusprendė įkurti asociaciją.

Atsakydamas į teismo klausimus paaiškino, kad prašė surinkti visą informaciją, turėjo pasirašęs sutartį ir įgaliojimą atstovauti pareiškėją. Bendravo su žemėtvarkos specialistu ir su A. D. Jis buvo pasikvietęs pokalbiui, kuriame dalyvavo 5 asmenys ir siūlė Šiaulių įmonę. Kada tiksliai bendravo atsakyti negalėjo, tačiau nurodė, kad greičiausiai tai vyko iki pirkimo sąlygų paskelbimo.

Atakydamas į pareiškėjos atstovės klausimus nurodė, kad savivaldybės atstovas siūlė įmonę iš Šiaulių, bet jie su šiuo pasiūlymu nesutiko. Mus konsultavo UAB „Intechim“ D. M. Aš buvau informacijos rinkėjas. Rinkau žemėlapius ir brėžinius su kuriais kreipiausi į UAB „Hidroplanas“ dėl paskaičiavimų. Projekto rangovo neieškojo, tačiau jam skambino jų vadovas ir prašė jį priimti. Žiūrėjo kokias vietas norime melioruoti. Priimti kokių nors sprendimų pareiškėjos vardu teisės neturėjo, kokios buvo patvirtintos pirkimo sąlygos nežino. Su E. B. bendravo, bet jokių susitarimų nebuvo. Prašė tik sąmatos ir garantavo dėl atsiskaitymo. Išsakyta mintis „rangovas atsiskaitys“ buvo tik pamąstymai ir samprotavimai. Su rangovu jokių susitarimų nebuvo. Pažymi, jog buvo kaip kurjeris. Vokų atplėšime dalyvavo, o tvirtinant pirkimo sąlygas viešųjų pirkimų komisijos posėdyje nedalyvavo.

Atsakydamas į NMA atstovės klausimus paaiškino, kad su N. Ž. buvo susitikęs gal 2015, o gal 2016 metais. Negaliu tvirtinti, kad rangovą protegavo savivaldybė. Viešųjų pirkimų komisijos posėdyje vokų atplėšime pirmininkė nedalyvavo.

34. Pareiškėja 2016 m. balandžio 7 d. su Agentūra pasirašė paramos sutartį Nr. 17VD-KP-15-1-06779-PR001 (toliau – ir Paramos sutartis).

35. Supaprastinto viešojo pirkimo taisyklės pakeistos nauja redakcija 2015 m. lapkričio 7 d. asociacijos pirmininkės įsakymu. Pirkimą vykdė trijų asmenų Viešojo pirkimo komisija, sudaryta Perkančiosios organizacijos pirmininko 2016 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 1 „Dėl viešojo pirkimo komisijos sudarymo (toliau – Pirkimo komisija). Pirkimas vykdytas pagal Pirkimo sąlygas, patvirtintas Pirkimo komisijos 2016 m. vasario 15 d. posėdyje protokolu Nr. 1.

36. Pareiškėja 2016 m. sausio 22 d. ir UAB „Intechim“ pasirašė Konsultavimo projekto įgyvendinimo klausimais paslaugų sutartį Nr. ES-1.

37. Pareiškėja Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje 2016 m. gegužės 6 d. paskelbė supaprastintą atvirą konkursą „Melioracijos sistemų rekonstrukcijos darbų, techninio projekto parengimo, projekto vykdymo priežiūros, aiškinamojo stendo įrengimo paslaugų pirkimas, pirkimo Nr. 174156.

38. Pirkimo komisija 2016 m. gegužės 18 d. protokolu susipažino su pateikto pasiūlymu, 2016 m. gegužės 25 d. protokolu pripažino tiekėją tinkamos kvalifikacijos, o 2016 m. gegužės 26 d. atplėšė konkursui pateiktą pasiūlymą (voką) ir pirkimo laimėtoju paskelbė UAB „Panevėžio melioracija“ (pateikto vienintelio dalyvio) ir nuspręsta sudaryti su šiuo dalyviu viešojo pirkimo sutartį.

39. Pirkimo komisija 2016 m. gegužės 26 d. nutarė patvirtinti pateikto vienintelio dalyvio UAB „Panevėžio melioracija“ pateiktą pasiūlymą (pasiūlymo vertė 374 947,44 eurai su PVM).

40. Asociacija „Šventupiai“ 2016 m. gegužės 30 d. su pirkimo laimėtoju UAB „Panevėžio melioracija“ pasirašė sutartį Nr. 16/05/30, pagal kurią rangovas UAB „Panevėžio melioracija“ įsipareigojo atlikti asociacijos „Šventupiai“ narių žemės sklypų melioracijos sistemų rekonstrukcijos darbus su techninio projekto parengimu, statinio projekto vykdymo priežiūros ir aiškinamojo stendo įrengimo paslaugas.

41. Agentūra pareiškėjai pagal 2016 m. liepos 7 d. mokėjimo prašymą Nr. 17VD-KP-15-1-06779-MP001 išmokėjo 19 788,00 Eur paramos sumą už techninio projekto parengimo paslaugas, techninio projekto ekspertizės paslaugas, konsultavimo projekto įgyvendinimo klausimais paslaugas bei projekto viešinimą (aiškinamąjį stendą); pagal 2016 m. spalio 31 d. mokėjimo prašymą Nr. 17VD-KP-15-1-06779-MP002 išmokėjo 128 170,94 Eur paramos sumą už melioracijos statinių rekonstrukciją (I dalis), techninės priežiūros paslaugas (I dalis) bei projekto vykdymo priežiūros paslaugas (I dalis); pagal 2017 m. liepos 11 d. mokėjimo prašymą Nr. 17VD-KP-15-1-06779-MP003 išmokėjo 73 888,22 Eur paramos sumą už melioracijos statinių rekonstrukciją (II dalis), techninės priežiūros paslaugas (II dalis) bei projekto vykdymo priežiūros paslaugas (II dalis).

42. Pareiškėja 2017 m. lapkričio 17 d. pateikė Agentūrai mokėjimo prašymą Nr. 17VD-KP-15-1-06779-MP004, pagal kurį prašė išmokėti 74 069,81 Eur paramos sumą už melioracijos statinių rekonstrukciją (III dalis), techninės priežiūros paslaugas (III dalis) bei projekto vykdymo priežiūros paslaugas (III dalis).

43. Agentūra atliko įtariamo pažeidimo tyrimą ir vadovaudamasi Teisės aktų nuostatų pažeidimų, susijusių su Europos žemės ūkio garantijų fondo, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Europos žuvininkystės fondo priemonių įgyvendinimu, administravimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. 3D-80 „Dėl Teisės aktų nuostatų pažeidimų, susijusių su Europos žemės ūkio garantijų fondo, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Europos žuvininkystės fondo priemonių įgyvendinimu, administravimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Pažeidimų administravimo taisyklės) 10 punktu, 2018 m. lapkričio 15 d. raštu Nr. BRK-5442 (14.5E) „Dėl informacijos pateikimo“ pateikė informaciją Žemės ūkio ministerijai apie pareiškėjos padarytus pažeidimus įgyvendinant Projektą bei siūlymą pritarti Agentūros sprendimui taikyti 289 472,22 Eur sankciją (73 590,34 Eur paramos sumą sumažinant pagal mokėjimo prašymą Nr. 17VD-KP-15-1-06779-MP004 bei susigrąžinant visą išmokėtą paramos sumą 215 881,88 Eur) pagal mokėjimo prašymus (mokėjimo prašymą Nr. 17VD-KP-15-1-06779-MP001; mokėjimo prašymą Nr. 14VD-KP-15-1-06779-MP002; mokėjimo prašymą Nr. 17VD-KP-15-1-06779-MP003) susigrąžinimo sankciją).

44. Agentūra, pritarus Žemės ūkio ministerijai (2018 m. gruodžio 20 d. pranešimas (reg. Nr. BR5.2-20766)), vadovaudamasi Įgyvendinimo taisyklių 61 bei 62 punktais, Administravimo taisyklių 188 bei 189 punktais, Pažeidimų administravimo taisyklių 17 punktu, Sankcijų už teisės aktų nuostatų pažeidimus įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones taikymo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-929 „Dėl Sankcijų už teisės aktų nuostatų pažeidimus įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones taikymo metodikos patvirtinimo“ (toliau – ir Metodika) 2 punktu, Sankcijų paramos gavėjams, pažeidusiems pirkimų vykdymo tvarką, taikymo metodiką, patvirtinta Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2013 m. sausio 23 d. įsakymu Nr. BR1-83 „Dėl Sankcijų pareiškėjams, paramos gavėjams, pažeidusiems pirkimų vykdymo tvarką, taikymo metodikos patvirtinimo“ (toliau – ir Pirkimo sankcijų metodika) 1 priedo lentelės 1.1 eilute, įvertinusi nustatytus pažeidimus (t. y. pareiškėja pirkimo dokumentuose nustatytais reikalavimais sudarė sąlygas laimėti pirkimą konkrečiam tiekėjui, susijusiam asmeniui, t. y. UAB „Panevėžio melioracija“) ginčijamu sprendimu pareiškėjai pritaikė 100 proc. dydžio sankciją už „Melioracijos sistemų rekonstrukcijos darbų, techninio projekto parengimo, projekto vykdymo priežiūros, aiškinamojo stendo įrengimo paslaugų“ pirkimo pažeidimus, sankcijos dydį skaičiuojant nuo priskaičiuotos paramos sumos konkrečiai investicijai, t. y. taikoma 289 472,22 Eur sankcija. Agentūra iš esmės nustatė, kad pareiškėjos pirkimo dokumentuose nustatyti reikalavimai sudarė sąlygas laimėti pirkimą konkrečiam tiekėjui, t. y. UAB „Panevėžio melioracija“. Sprendime nurodoma, kad rengiant pirkimo dokumentus reikalavimai, susiję su techninėmis priemonėmis, buvo derinami su tiekėju UAB „Panevėžio melioracija“. Ši išvada grindžiama ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga – įtariamųjų apklausos duomenimis, VPT pateiktu įvertinimu ir atsakovės atliktu tyrimu. Iš perkančiosios organizacijos pusės dėl derinimo dalyvavo asociacijos „Šventupiai“ pirmininkės ir viešojo pirkimo komisijos pirmininkės E. V. įgaliotas asmuo UAB „Krekenava“ direktorius V. L., asociacijos „Šventupiai“ konsultantas D. M., dėl derinimo tarpininkavo Panevėžio rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vyr. specialistas A. D. ir kt.; Asociacijos „Šventupiai“ konsultantas D. M. rūpinosi tiekėjo UAB „Panevėžio melioracija“ pasiūlymo CVP IS pateikimu, stebėjo duomenis CVP IS, konsultavo.

44. Pareiškėja, nesutikdama su Sprendimu su skundu kreipėsi į teismą, prašydama Sprendimą panaikinti.

49. Pareiškėja su priimtu Sprendimu nesutinka ir teigia, jog iš esmės nėra aišku, kokius pažeidimus pareiškėja padarė. Akcentuoja, jog pirkimo sąlygos buvo patvirtintos NMA ir VPT, todėl sprendžia, kad jos negali būti įvertintos kitaip, vien tik dėl to, jog buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris yra nutrauktas.

50. VPT atstovė teisminio nagrinėjimo metu pažymėjo, jog VPT gavusi skelbimą patikrina tik skelbimo formą, tačiau jokio draudimo ar leidimo pirkimo sąlygoms neduoda. Jei skelbimas yra tinkamai užpildytas, jis paskelbiamas. NMA atstovė patvirtino, kad pirkimo sąlygos buvo vertintos, tačiau pabrėžė, kad vertinimas buvo atliktas tik tai dienai, kuomet sąlygos buvo pateiktos. Paties pirkimo turinys nebuvo tikrinamas, o gavus informaciją dėl pirkimo sąlygų derinimo, atsakovė pagrįstai atliko patikrą.

51. Pirkimo sąlygų paskelbimo metu galiojo VPT direktoriaus 2011 m. gruodžio 13 d. įsakymas Nr. 1S-184, kuriuo buvo patvirtintas Skelbimų teikimo Viešųjų pirkimų tarnybai tvarkos ir reikalavimų skelbiamai supaprastintų viešųjų pirkimų informacijai aprašas (toliau – ir Aprašas). Aprašo 8 punkte nustatyta, kad už skelbimo turinį atsako perkančioji organizacija, o Aprašo 16 punktas nustatė, kad Viešųjų pirkimų tarnyba, iki pirkimo skelbimo išsiuntimo Aprašo 3 punkte nurodytam leidiniui ir pirkimo ar supaprastinto pirkimo skelbimo paskelbimo CVP IS, patikrina, ar skelbimas atitinka Reglamento (EB) Nr. 842/2011 reikalavimus ir Viešųjų pirkimų tarnybos nustatytus reikalavimus skelbiamai supaprastintų pirkimų informacijai. Jeigu skelbimas neatitinka nustatytų reikalavimų, Viešųjų pirkimų tarnyba per 3 darbo dienas nuo skelbimo gavimo apie tai informuoja šį skelbimą pateikusią perkančiąją organizaciją. Perkančioji organizacija privalo ištaisyti Viešųjų pirkimų tarnybos nurodytus netikslumus. Taigi, kaip teisingai VPT atstovė pažymėjo, jog pateikus VPT skelbimą jokia dokumentų (ar pirkimo sąlygų turinys atitinka VPĮ nuostatas) patikra nėra atliekama, patikrinama tik paties skelbimo atitiktis. Todėl pareiškėjos atstovės posėdžio metu pateiktas argumentas, kad VPT patikrino pirkimo sąlygas, o vėliau pakeitė poziciją atmestinas.

NMA atstovė teisminio nagrinėjimo metu patvirtino, kad pirkimo sąlygų vertinimas buvo, tačiau pabrėžė, kad vertinimas buvo atliktas pirkimo sąlygų pateikimo momentui. Administravimo taisyklių 174 punktas nustatė, kad Mokėjimo agentūra turi įvertinti pirkimo dokumentus per 15 darbo dienų nuo jų gavimo užregistravimo Mokėjimo agentūroje dienos ar prieigos prie CVP IS suteikimo dienos. Mokėjimo agentūra yra atsakinga už projektų įgyvendinimo priežiūrą (Administravimo taisyklių 175 punktas). Kai remiantis Galimai neteisėtų sąlygų gauti paramą nustatymo metodika nustatoma, kad paramos gavėjas iki paramos skyrimo, projekto įgyvendinimo ir kontrolės laikotarpių metu galimai neteisėtai sukūrė tokiai paramai gauti reikalingas sąlygas, taikomos atitinkamos sankcijos, kaip numatyta Taisyklių VIII skyriaus trečiajame skirsnyje <...> (Administravimo taisyklių 179 punktas).

Pažeidimų administravimo taisyklių 4 punktas nustatė, kad Agentūros valstybės tarnautojams ar kitiems darbuotojams įtarus pažeidimą ir (arba) gavus informacijos apie įtariamą pažeidimą iš Europos Komisijos, Europos Audito Rūmų ir kitų institucijų ar asmenų, taip pat gavus informacijos iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – FNTT) apie įtariamą nusikalstamą veiką, kuri gali būti susijusi su agentūros administruojamomis paramos lėšomis, agentūroje ne vėliau kaip per 20 darbo dienų atliekamas tyrimas.<...>.

53. Pareiškėja teigia, kad jokio išankstinio pirkimų sąlygų derinimo nebuvo. Šiems savo argumentams papildomai pagrįsti pareiškėja teikė prašymą teismui byloje liudytojais paklausti V. L. ir D. M.

54. Nors teisminio nagrinėjimo metu apklausti liudytojai paaiškino, kad jokių pirkimo sąlygų su rangovų atstovais nederino, tačiau teismas šiuos liudytojų paaiškinimus vertina visos administracinės bylos medžiagos kontekste ir sprendžia, jog jie nepaneigia atsakovės nustatytų faktų.

Vertinant liudytojo V. L. duotus paaiškinimus matyti, jog liudytojas atstovavo pareiškėją, kaip minėjo rinko informaciją ir dokumentus, siekiu gauti paramą. Liudytojas paaiškino, „kad tikslas buvo sutvarkyti UAB „Krekenava“ žemes, kurias dirbo ūkininkai. Bendravom su ūkininkais, kurie nusprendė įkurti asociaciją“. Atsakydamas į teismo klausimus nurodė, „kad Bendravo su žemėtvarkos specialistu ir su A. D.. Jis buvo pasikvietęs pokalbiui, kuriame dalyvavo 5 asmenys ir siūlė Šiaulių įmonę. Kada tiksliai bendravo atsakyti negalėjo, tačiau nurodė, kad greičiausiai tai vyko iki pirkimo sąlygų paskelbimo“. Atakydamas į pareiškėjos atstovės klausimus nurodė, „kad savivaldybės atstovas siūlė įmonę iš Šiaulių, bet jie su šiuo pasiūlymu nesutiko. Mus konsultavo UAB „Intechim“ konsultantas D. M. Aš buvau informacijos rinkėjas. Rinkau žemėlapius ir brėžinius su kuriais kreipiausi į UAB „Hidroplanas“ dėl paskaičiavimų. Projekto rangovo neieškojo, tačiau jam skambino jų vadovas ir prašė jį priimti. Žiūrėjo kokias vietas norime melioruoti; Su E. B. bendravo, bet jokių susitarimų nebuvo. Prašė tik sąmatos ir garantavo dėl atsiskaitymo. Išsakyta mintis „rangovas atsiskaitys“ buvo tik pamąstymai ir samprotavimai“.

Liudytojas D. M. Įtariamojo papildomos apklausos protokole (2017 m. sausio 24 d., UAB „Agroterra“ programų direktorius, asociacijos „Šventupiai“ konsultantas) nurodė: „<...> N. (pastaba UAB „Panevėžio melioracija“ akcininkas) atvažiavo pas mane į UAB „Agroterra“ (duomenys neskelbtini) Vilniuje. Jis atvažiavęs paprašė paaiškinti konkurso sąlygas, esminius reikalavimus, aš paaiškinau jam kiekvieną punktą. <...> Pamenu, kad kalbėjome apie rangovui reikalaujamų apyvartinių lėšų sumą numatytą sąlygose, aiškinau, kad rangovas turės turėti apyvartinių lėšų, nes agentūra finansuos tik įpusėjus projektui, todėl reikės darbus atlikti savo lėšomis. Aš nesupratau, kad pas mane buvo atvažiavęs rangovas <...>“.

Liudytojas V. L. Įtariamojo apklausos protokole 2017 m. sausio 23 d. nurodė: „Asociacija „Šventupiai“ sukurta 2015 m. Ji buvo sukurta tam, kad asociacijos nariai galėtų melioracijos darbams pasinaudoti Europinės paramos lėšomis <...>. Atsakydamas į klausimą, kodėl A. D. minėjo UAB „Panevėžio melioracija“ nurodė: „kad nežino. Po kurio laiko, kažkurio pokalbio metu informavo A. D. apie tai, kad NMA sutinka finansuoti melioracijos darbus. <...>“. „D. M. susitikimo metu patarė, kad nėra ko daugiau laukti ir norint 2016 m. pradėti darbus, reikia organizuoti paslaugų pirkimą, aptarėm, kad reikia pakviesti UAB „Panevėžio melioracija“. Jam paaiškinau, kad A. D. netiesiogiai proteguoja vieną įmonę – UAB „Panevėžio melioracija“. Tada aš paskambinau N. Ž. ir pasiūliau susitikti <...>; „<...> daviau D. M. telefono numerį ir pasakiau, kad „kalbėkit su konsultantu ir šnekėkitės“, nes D. M. ten viską tvarko“.

Įtariamojo apklausos protokole 2017 m. vasario 3 d., įtariamasis V. B., UAB „Panevėžio melioracija“ direktorius paaiškino: „<...> „Panevėžio melioracijos“ naudai konkurso sąlygos buvo pakoreguotos įrašius, kad pirkimas vyktų ekonominio naudingumo principu. Dažniausiai konkursai vyksta mažiausios kainos principu, o konkursas ekonominio naudingumo principu vyksta kitokiais vertinimais. Dalyvaujant „Šventupiai“ viešajame konkurse, pirmą kartą sąlygose buvo nurodyta, kad vertinimas vyks pagal ekonominio naudingumo principą <...>“.

Taigi, įvertinus šią bylos medžiaga, spręstina, kad liudytojų D. M. ir V. L. duoti paaiškinimai teismo posėdyje ir duoti parodymai ikiteisminiame tyrime tam tikrais aspektais skiriasi. Atsižvelgiant į tai, teismas, vadovaudamasis teisingumo ir teisėtumo principais, atsižvelgęs į byloje surinktą rašytinę medžiagą, sprendžia, kad visiškai pagrįstai atsakovė, įvertinusi nustatytas aplinkybes, priėjo prie išvados, kad pareiškėjos asmenų, susijusių su Pirkimu, veiksmai neužtikrino Pirkimo procedūrų objektyvumo ir skaidrumo.

55. Pasisakant dėl kvalifikacinių reikalavimų pažymėtina, kad Pirkimo sąlygų 22 punkte nustatyta, kad tiekėjas, dalyvaujantis pirkime, turi atitikti šiuos minimalius kvalifikacijos reikalavimus, tiekėjo paskutinių 3 finansinių metų <...> bendra grynojo pelno (nuostolio) rodiklio reikšmė turi būti teigiama (22.8 papunktis), tiekėjo paskutinių finansinių metų kritinio likvidumo koeficientas <...> yra ne mažesnis nei 7 (22,9 papunktis) ir tiekėjo paskutinių finansinių metų bendrojo likvidumo koeficientas <...> yra ne mažesnis kaip 0,8 (22.10 papunktis). Pagal Tiekėjų kvalifikacijos vertinimo rekomendacijas rekomenduojami kandidatų ir dalyvių ekonominę ir finansinę būklę apibūdinantys kriterijai (19 punktas): grynasis pelnas (nuostoliai) per pastaruosius 3 finansinius metus“, rodiklio teigiama reikšmė, rekomenduojamas, kai numatoma sudaryti ilgalaikes pirkimo sutartis (ilgesnes kaip 3 metai), „kritinio likvidumo koeficientas“, rekomenduojama kriterijaus reikšmė – ne mažesnė už 0,5, kriterijus naudotinas didelės vertės pirkimuose (nagrinėjamu atveju Pirkimas, kurio vertė – 379 746,00 Eur su PVM, nepriskiriamas prie didelės vertės pirkimų).

Pažymėtina, kad pagal pirkimo sąlygų 21 punktą darbai turėjo būti atlikti iki 2018 m. sausio 31 d., rangos sutartis pasirašyta 2016 m. gegužės 30 d., o pirkimas nepriskiriamas didelės vertės pirkimui, todėl sutiktina su atsakovės argumentais, jog, šiuo atveju, nepagrįstai nustatytas kvalifikacijos reikalavimas dėl bendrojo (pastovaus) mokumo koeficiento vertinimo, juolab, kad pareiškėja nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad pagrįstų tokio kvalifikacinio reikalavimo būtinumą.

Pareiškėjos teigimu, nei Sprendime, nei Viešųjų pirkimų tarnybos išvadoje nėra pateikiama jokių objektyvių įrodymų bei motyvų, kuriais remiantis būtų galima teigti, kad konkretūs kvalifikaciniai reikalavimai galėjo sudaryti palankesnes sąlygas konkrečiam dalyviui. Sprendime tik išvardijami pirkimo sąlygose nustatyti konkretūs kvalifikaciniai reikalavimai ir pateikiamas VPT vertinimas, atliktas visiškai neatsižvelgiant į pareiškėjos Paramos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus tinkamai ir laiku įgyvendinti Projektą, pareigą išsiaiškinti tiekėjų pajėgumus įvykdyti pirkimo sąlygas, visiškai nesusiejant su pirkimo kontekstu, nevertinant rinkos dalyvių pajėgumų, bei nepateikiant objektyvių įrodymų, kad esant kitokioms pirkimo sąlygoms, pirkime būtų dalyvavę daugiau tiekėjų. Akcentuoja, kad minėtos rekomendacijos yra tik rekomendacijos.

Iš pareiškėjos skundo turinio argumentų suprastina, jog šio pažeidimo iš esmės neginčija. Nurodo, kad šis netikslumas yra formalus, kadangi jokios įtakos pirkimo rezultatams neturėjo.

Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog net ir formalūs pirkimo dokumentų trūkumai faktiškai gali atgrasyti potencialius dalyvius nuo dalyvavimo viešajame pirkime, o esamiems dalyviams gali realiai sutrukdyti pateikti tinkamą pasiūlymą. LVAT praktikoje išaiškinta, kad skaidrumo, viešumo, vienodo vertinimo ar kitų pagrindinių viešųjų pirkimų vykdymo imperatyvų pažeidimas gali sudaryti pagrindą taikyti griežtas poveikio priemones, nes tokie pirkimo trūkumai paprastai negali būti laikomi mažareikšmiais (LVAT 2017 m. liepos 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1096-858/2017, 2013 m. gruodžio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-2046/2013 ir kt.). Esant šioms aplinkybėms, teismas nesutinka su pareiškėjos pozicija, kad pažeidimas neturėjo įtakos pirkimui.

58. Pasisakant dėl techninės pasiūlymo dalies dokumentų pateikimo kartu su pasiūlymu nustatyta, kad pareiškėja Pirkimo dokumentuose nustatė reikalavimus, kad tiekėjai jau pasiūlymuose pateiktų duomenis, kurie privalomi techniniame projekte. Pirkimo sąlygų 41 punkte nustatyta, kad „Pasiūlymai sudaro Tiekėjo raštu pateikiamų dokumentų visuma: <...> 41.5.1. Informacija apie pasirengimą vykdyti rekonstrukcijos darbus, kurį sudaro: <...> 41.5.1.2. projektiniai sprendiniai, kuriuos sudaro: aiškinamasis raštas, rekonstrukcijos techninės specifikacijos, darbų kiekių ir medžiagų poreikio žiniaraščiai, plotų schemos / preliminarūs brėžiniai“). Teismas pritaria NMA pozicijai, jog tokie reikalavimai yra neproporcingi.

Teismas pastebi, kad pareiškėjos atstovė prieštarauja pareiškėjos skunde teismui pateiktai pozicijai. Skunde teismui pareiškėja detaliai pasisako dėl kiekvieno Sprendime nurodyto pažeidimo ir teikia paaiškinimus dėl jų, todėl toks argumentas, kad Sprendime nėra aišku, kokius pažeidimus pareiškėja padarė, atmestinas. Pareiškėja taip pat akcentuoja, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas yra nutrauktas ir nei vienam pareiškėjos nariui nėra pareikšti jokie įtarimai, kaltinimai.

62. Pareiškėja skunde teismui nurodo, kad NMA formaliai ir visiškai nemotyvuotai, nevertindama, ar nustatytos aplinkybės sukėlė kokias nors pasekmes, ar buvo padaryta žala, taikė 100 procentų sankciją.