Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolios Indreikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Lozoraitytės, Tomo Romeikos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Š. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. M. ieškinį atsakovui Š. M. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija – Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė R. M. ieškinyje teismo prašė nustatyti nepilnametės dukros E. M. nuolatinę gyvenamąją vietą su ja, priteisti iš atsakovo Š. M. dukros E. M. išlaikymui po 190 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki dukters pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, nepilnamečio vaiko lėšų tvarkytoja paskiriant R. M., priteisti iš atsakovo 480,71 Eur išlaikymo įsiskolinimą, nustatyti atsakovo bendravimo su dukra tvarką, priteisti bylinėjimosi išlaidas.Atsakovas Š. M. su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad gauna 250 Eur darbo užmokestį. Nepilnametis vaikas yra viskuo aprūpintas, šiuo metu gyvena su ieškove, tačiau jis dažnai matosi su dukra, kadangi laikinai gyvena tame pačiame (duomenys neskelbtini), ieškovės motinai priklausančiame dviejų kambarių bute. Jis sutiktų auginti dukrą, jeigu ieškovė mokėtų 100 Eur per mėnesį. Jo nuomone, 100 Eur išlaikymo dukrai užtenka. Jis neturi jokio nekilnojamojo turto, turi automobilį. Su išlaikymo įsiskolinimu nesutinka, nes vaikui viskas buvo duota, kas įmanoma. Išlaikymą teikia tiek pirkdamas daiktus, tiek grynais pinigais, be to, dalį daiktų dukrai jis gauna iš savo sesers, kuri gyvena Jungtinėse Amerikos Valstijose ir savo mamos.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 19 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, nustatė nepilnametės dukros E. M. nuolatinę gyvenamąją vietą su ieškove R. M., priteisė iš atsakovo Š. M. išlaikymą dukrai E. M. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 190 Eur iki dukters pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, 480,71 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2017 m. kovo 1 d. iki ieškinio padavimo dienos 2017 m. gegužės 26 d., išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo lėšų tvarkytoja paskyrė R. M., nustatė atsakovo Š. M. bendravimo su dukra tvarką: atsakovas Š. M. bendrauja su dukra E. M. nelyginių mėnesio savaičių šeštadieniais ir sekmadieniais, paimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos 12 val. ir grąžinant dukrą į jos gyvenamąją vietą tos pačios dienos 15 val., bei kiekvienos savaitės trečiadienį, paimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos 17 val. ir grąžinant dukrą į jos gyvenamąją vietą tos pačios dienos 20 val., priteisė iš atsakovo Š. M. ieškovei R. M. 17 Eur bylinėjimosi išlaidas už sumokėtą žyminį mokestį, o valstybei 70,16 Eur bylinėjimosi išlaidas.Teismas nustatė, kad dukra gyvena su ieškove, kuri nedirba dėl tos priežasties, kad augina vaiką iki trijų metų, ieškovė yra užsiregistravusi darbo biržoje, nekilnojamojo turto neturi. Taip pat nustatė, kad atsakovas dirba (duomenys neskelbtini), jo darbo užmokestis yra apie 250 Eur per mėnesį. Atsakovas nurodė, kad dirba tik ½ etato, nes dėl sveikatos negali daugiau dirbti, tačiau teismui nepateikė įrodymų apie savo sveikatą. Atsakovas pripažino, jog jo darbingumas nėra apribotas, neįgalumas nėra nustatytas, todėl, teismo vertinimu, atsakovas neišnaudojo visų galimybių legaliai gauti lėšų, susirasti darbą visą darbo dieną, gauti pajamas ir pasirūpinti savo nepilnamečio vaiko išlaikymu. Atsakovas turi elgtis kaip protingas ir sąžiningas asmuo, imtis visų jam prieinamų teisėtų priemonių gauti pajamų, susirasti darbą, panaudodamas savo turimus įgūdžius ir įgytas žinias visose jo turimose profesijose. Teismas sprendė, kad ieškovė pagrindė vaiko išlaikymo poreikių dydį ir laikė, kad šalių dukters E. M. išlaikymo poreikiams per mėnesį yra reikalinga 380 Eur suma. Atsižvelgdamas į tai, kad abu tėvai yra jauni, darbingi ir gali teikti nurodyto dydžio išlaikymą savo vaikui, įvertinęs vaiko amžių ir jo poreikius, tėvų turtinę padėtį (kuri iš esmės yra lygiavertė), teismas sprendė, kad iš atsakovo priteistinas išlaikymas šalių dukrai po 190 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės.Spręsdamas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, teismas konstatavo, kad įrodymų, jog atsakovas teikė išlaikymą ar neprivalėjo vykdyti išlaikymo pareigos, byloje nėra, todėl, įvertinęs byloje esančius įrodymus ir šalių paaiškinimus, sprendė, jog ieškinio reikalavimas yra pagrįstas ir tenkintinas.Dėl bendravimo tvarkos nustatymo teismas pažymėjo, kad tarp šalių buvo kilęs ginčas dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, tačiau pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ir nustačius laikiną bendravimo tvarką, esminio ginčo nebeliko, todėl teismas paliko tokią pačią bendravimo tvarką, kuri buvo nustatyta laikinai.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas Š. M. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 19 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovo priteistas išlaikymas ir išlaikymo įsiskolinimas bei nustatyta bendravimo su vaiku tvarka, ir priimti naują sprendimą – priteisti iš atsakovo išlaikymą E. M. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 100 Eur iki dukters pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, nustatyti atsakovo apeliaciniame skunde nurodytą bendravimo su dukra E. M. tvarką, o nesant tam galimybių, klausimą dėl bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos nustatymo grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Atsakovas neturi galimybės mokėti priteisto išlaikymo, kadangi jo finansinė padėtis nėra gera. Atsakovas dirba darbą, atsižvelgdamas į jam nustatytą sveikatos sutrikimą – stuburo išvaržą, dėl kurios yra priverstas gydytis kelis kartus į metus, o paūmėjimo atveju jam apribojamas judėjimas, vartojami nuskausminamieji vaistai bei kiti medikamentai. Dėl to sumažėja galimų dirbti darbų ratas. Atsakovo išsilavinimas (9 klasės) taip pat apriboja galimybes susirasti geriau apmokamą darbą.Šalių dukra yra tik 2 metų amžiaus, o ieškovės nurodyta suma, kaip būtinas išlaikymas tokio amžiaus vaikui, yra neprotingai didelė. Be to, reikia atsižvelgti į 2016 metų namų ūkio biudžetų tyrimo rezultatus, kurie patvirtina suaugusio asmens vartojimo išlaidas kas mėnesį. Atitinkamai vaikui skiriamos ženkliai mažesnės vartojimo išlaidos atsižvelgiant į jo amžių. Teismas nepagrįstai priteisė išlaikymo įsiskolinimą, kadangi ieškovė nepateikė jokių objektyvių įrodymų, jog išlaikymas dukrai nebuvo teikiamas. Išlaikymas atsakovo buvo teikiamas natūra perkant įvairias būtinas dukters augimui ir vystymuisi prekes, maistą, tačiau kilus konfliktui su ieškove, ji iškart kreipėsi į teismą dėl išlaikymo dukrai priteisimo. Teismas nustatė pačią minimaliausią atsakovo bendravimo su dukra tvarką, kas prieštarauja tiek atsakovo, tiek dukters teisėms ir teisėtiems interesams. Teismas nenurodė, kokios aplinkybės neleidžia su dukra matytis visą savaitgalį nepertraukiamai, neaptartas ir bendravimas švenčių dienomis, Tėvo dieną, tėvo gimtadienio dieną.Atsakovui nebuvo išaiškinta teisė ir galimybė perduoti ginčo sprendimą mediatoriui, pareikšti priešieškinį, išdėstant jame kitokius nei ieškinyje reikalavimus.Ieškovė R. M. atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir nurodo, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jo darbingumo apribojimą. Nors atsakovas pateikė 2016 m. namų ūkio biudžetų tyrimo rezultatus, kurie patvirtina suaugusio asmens vartojimo išlaidas kas mėnesį, ir teigia, kad vaikui išlaidos turėtų būti mažesnės, tačiau vaikams augant, jų poreikiai didėja. Taigi teismas pagrįstai konstatavo, kad abu tėvai privalo išlaikyti savo nepilnametį vaiką, yra jauni ir darbingi, todėl jie gali teikti po 190 Eur kas mėnesį savo vaiko išlaikymui. Atsakovas įrodymų, kad dukros išlaikymui teikė lėšas, nepateikė, todėl teismas pagrįstai už laikotarpį nuo 2017 m. kovo 1 d. iki ieškinio padavimo dienos priteisė 480,71 Eur išlaikymo įsiskolinimą. Atsakovo pageidaujama nustatyti didesnės apimties bendravimo tvarka šiuo laikotarpiu neatitinka vaiko interesų. Dukrai yra vos dveji metai ir tokie pageidavimai, kaip dukros išsivežimas visam savaitgaliui ar ilgesniam laikotarpiui, gali neigiamai paveikti vaiko psichologiją. Priimdamas sprendimą, teismas vertino VTAS pateiktas išvadas, kuriose nurodyta, kad vaikas nuolat būna su ieškove ir yra labai prisirišęs, o tokio amžiaus vaiko išsiskyrimas su mama rekomenduojamas ne ilgesnis kaip 4 val.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo ribų ir ginčo esmės

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis), kurios nagrinėjamu atveju nenustatytos. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).Byloje nustatyta, kad šalys buvę sutuoktiniai, kurie turi dukrą E., gimusią (duomenys neskelbtini). Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo dukros išlaikymui po 190 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis ir išlaikymo įsiskolinimą – 480,71 Eur nuo 2017 m. kovo 1 d. iki ieškinio pareiškimo. Atsakovas sutiko ir sutinka mokėti 100 Eur dydžio išlaikymą per mėnesį, teigia, kad išlaikymą teikė, todėl nėra jokio įsiskolinimo. Ieškovė taip pat prašė nustatyti atsakovo bendravimo su dukra tvarką pagal jos pasiūlymą: iki dukrai sueis 7 metai, atsakovas bendrauja su dukra nelyginių mėnesio savaičių šeštadieniais ir sekmadieniais, paimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos 12 val. ir grąžindamas į jos gyvenamąją vietą tos pačios dienos 14 val.; nuo dukros 7 metų iki pilnametystės atsakovas bendrauja su dukra nelyginių mėnesio savaičių šeštadieniais ir sekmadieniais, paimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos 12 val. šeštadienį ir ją grąžindamas į gyvenamąją vietą sekmadienį 17 val. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu priteisė iš atsakovo išlaikymą dukrai E. M. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 190 Eur iki dukters pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, 480,71 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2017 m. kovo 1 d. iki ieškinio padavimo dienos 2017 m. gegužės 26 d., išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo lėšų tvarkytoja paskyrė R. M., nustatė atsakovo Š. M. bendravimo su dukra tvarką: atsakovas Š. M. bendrauja su dukra E. M. nelyginių mėnesio savaičių šeštadieniais ir sekmadieniais, paimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos 12 val. ir grąžinant dukrą į jos gyvenamąją vietą tos pačios dienos 15 val., bei kiekvienos savaitės trečiadienį, paimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos 17 val. ir grąžinant dukrą į jos gyvenamąją vietą tos pačios dienos 20 val.Atsakovas nesutinka su šia sprendimo dalimi ir apeliaciniame skunde nurodo, kad priteistas išlaikymo dydis po 190 Eur kas mėnesį neatitinka vaiko būtinųjų poreikių ir yra neproporcingas jo turtinei padėčiai, o išlaikymą jis visuomet teikė, todėl nėra jokio įsiskolinimo. Taip pat nesutinka su nustatyta itin minimalia bendravimo su dukra tvarka, nurodo, kad jis, neturėdamas tinkamo išsilavinimo, nežinojo, kad turėtų reikšti priešieškinį dėl didesnės apimties bendravimo tvarkos nustatymo.

Dėl išlaikymo dydžio nustatymo ir išlaikymo įsiskolinimo

Abiejų tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus iki jų pilnametystės yra įtvirtinta Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje, taip pat nustatyta įstatymuose (CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnio 1 dalis). Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas laikė, kad šalių nepilnametės dukros išlaikymui yra būtina 380 Eur dydžio išlaikymo suma per mėnesį, t. y. laikė, kad ši ieškovės nurodyta dukros būtiniems poreikiams patenkinti reikalinga suma yra pagrįsta, su kuo apeliacinės instancijos teismas sutinka.Savaime suprantamomis ir visiems žinomomis aplinkybėmis laikytina tai, kad vaikai valgo, jų sparčiai augančiam organizmui reikalinga visavertė mityba, vaikams reikalinga apranga ir avalynė, jiems tenka ir dalis komunalinių bei kitų išlaidų, reikalingi higienos reikmenys, lavinimosi priemonės, žaislai ir kt. (CPK 182 straipsnio 1 punktas). Išanalizavus ir įvertinus ieškovės nurodytų išlaidų vaikų poreikiams (maitinimui, būstui išlaikyti, sveikatos priežiūrai, lavinimui, aprangai, avalynei pirkti ir kt.) tenkinti pagrįstumą, atsižvelgus į dukros amžių, šalyje galiojančias prekių ir paslaugų kainas, pragyvenimo lygį, pirmosios instancijos teismo padarytos išvados dėl šalių dukrai būtinos išlaikymo apimties pripažintinos pagrįstomis. Ieškovės pateiktoje vaiko poreikių lentelėje nurodyta dukros poreikių sudėtis ir lėšų, reikalingų jiems patenkinti, sumos atitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo reikalavimus, todėl nekelia abejonių dėl nurodytų išlaidų pagrįstumo.Be to, atsakovas, teigdamas, kad priteistas išlaikymo dydis neatitinka būtinųjų dukros poreikių, niekaip nepaneigė ieškovės nurodytų dukros poreikių fakto ir nepateikė jokių įrodymų, skaičiavimų, kad jai per mėnesį užtektų mažesnės išlaikymo sumos (CPK 178 straipsnis). Atsakovo nuoroda į tai, kad iš viešai prieinamų oficialiosios statistikos portalo duomenų apie 2016 m. namų ūkių biudžeto tyrimo rezultatus matyti, jog net suaugusio asmens vartojimo išlaidos 2016 m. kas mėnesį buvo mažesnės, t. y. 297,50–321,40 Eur, nagrinėjamoje byloje tiesioginės įrodomosios reikšmės neturi, nes nustatant išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydį yra svarbūs vaiko poreikiai, kurie turi būti patenkinti bent būtinąja apimtimi.Pažymėtina, jog orientaciniu priteisino išlaikymo dydžio nustatymo kriterijumi laikytina CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009, kt.). Ir nors šis kriterijus yra tik orientacinis ir turi būti taikomas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, tačiau atsakovui nepateikus jokių įrodymų, kad nepilnametės dukros poreikiai yra kur kas mažesni, minimalios mėnesinės algos kriterijus iš esmės patvirtina teismo padarytos išvados dėl išlaikymo dydžio pagrįstumą.Atsižvelgiant į tai, nurodyti dukros poreikiai ir nustatytos išlaidos jiems tenkinti atitinka protingumo kriterijų, išvardinti poreikiai nėra susiję su prabangos prekių įsigijimu, o priešingai, visos išlaidos yra reikalingos dukrai ją tinkamai maitinti, aprengti, užtikrinti jos sveikatos priežiūrą, patenkinti lavinimo, auklėjimo ir laisvalaikio reikmes. Mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties, todėl nėra jokio pagrindo sumažinti teismo nustatytą išlaikymo dydį.Įstatymai neapibrėžia, kaip ir kokie vaiko poreikiai turi būti tenkinami, kiekvienu atveju tai turi būti vertinama individualiai, atsižvelgiant ir į tėvų turtinę padėtį, t. y. teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010). Siekiant nustatyti, kokiomis dalimis vaiko tėvai gali prisidėti prie išlaikymo, būtina įvertinti abiejų tėvų turtinę padėtį ir galimybes prisidėti prie vaiko išlaikymo. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus apie šalių turtinę padėtį, pagrįstai sprendė, kad šalių turtinė padėtis yra panaši, todėl dukros išlaikymo naštą tarp tėvų paskirstė lygiomis dalimis. Teismas taip pat pagrįstai atsižvelgė į tai, kad atsakovas yra darbingas, įrodymų apie sveikatos sutikimus nepateikė, todėl privalo užtikrinti dukros poreikių patenkinimą ir tokia pozicija atitinka teismų praktiką. Atsakovas, apeliaciniame skunde teigdamas, jog jis neturi galimybių gauti didesnių pajamų dėl sveikatos sutrikimų, šių aplinkybių nepagrindė ir apeliacinės instancijos teisme, todėl jos pripažintinos neįrodytomis (CPK 178 straipsnis). Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009, 2010 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Be to, prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas lemia, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai, o tai reiškia, kad jei byloje kyla pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas jas turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad tėvų materialinė padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Atsakovas, ginčydamas sprendimo dalį dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, nepagrįstai nurodo, jog ieškovė turėjusi pareigą įrodyti, kad jis išlaikymo neteikė. Pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką CPK 178 straipsnio normoje nustatyta bendroji įrodinėjimo pareiga tenka tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia, t. y. ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškinį, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-608-704/2015). Taigi būtent atsakovo pareiga buvo įrodyti, kad jis išlaikymą ginčo laikotarpiu teikė, tačiau tokių įrodymų byloje nėra pateikta.

Dėl bendravimo su dukra tvarkos nustatymo

Ieškovė ieškinyje prašė nustatyti minimalią atsakovo bendravimo su dukra tvarką, atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė ir atsikirtimų dėl bendravimo tvarkos nereiškė, todėl pirmosios instancijos teismas bendravimo tvarką nustatė tokią, kokia buvo nustatyta taikius laikinąsias apsaugos priemones, kadangi laikė, kad po šių priemonių taikymo ginčo tarp šalių neliko.Atsakovas apeliaciniame skunde nesutinka su teismo sprendimu nustatyta itin minimalia bendravimo su dukra tvarka, kadangi tai prieštarauja tiek jo, tiek šalių dukros interesams, skunde nurodo savo pageidaujamą nustatyti bendravimo su dukra tvarką, taip pat nurodo, kad jam nebuvo išaiškinta teisė ir galimybė pareikšti priešieškinį, išdėstant savo reikalavimus. CK 3.175 str. 2 d. nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).Teismas, nustatydamas pakankamai nedidelės apimties atsakovo bendravimo su dukra tvarką, nenustatė jokių aplinkybių, dėl kurių maksimalus atsakovo bendravimas kenktų vaiko interesams, taip pat nesiaiškino platesnio bendravimo galimybių ir nenurodė, dėl kokių motyvų minimalų bendravimą laiko pakankamu. Kaip nurodyta, atsakovas apeliaciniame skunde pageidauja daugiau laiko bendrauti su dukra. Todėl esant tokioms aplinkybės, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies neatskleidė bylos šioje dalyje esmės, nes nenustatė teisiškai reikšmingų aplinkybių, leidžiančių teismui padaryti išvadą, kokia dukros bendravimo su tėvu tvarka geriausiai atitiktų vaiko interesus, todėl ši bylos dalis, panaikinus sprendimo dalį dėl bendravimo tvarkos nustatymo, grąžintina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.Byla dalyje dėl bendravimo tvarkos iš esmės turėtų būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, o tokia situacija prieštarautų apeliacinės instancijos paskirčiai, taip pat pažeistų dalyvaujančių byloje asmenų teisę į atsikirtimus ir jų teisę į apeliaciją po to, kai bylą išnagrinėja pirmosios instancijos teismas, kas galėtų būti vertinama, kaip šalių teisių ribojimas, todėl, pirmosios instancijos teismui neatskleidus ginčo esmės, yra pagrindas panaikinti teismo sprendimą ir šią bylą dalyje dėl bendravimo tvarkos nustatymo grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kita skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Pirmosios instancijos teismui nagrinėjant reikalavimą dėl bendravimo tvarkos nustatymo, turi būti išnagrinėti atsakovo pasiūlymai dėl bendravimo tvarkos su vaiku, suteikiant jam galimybę pareikšti priešieškinį, o ieškovei suteikiant procesines galimybes jiems atsikirsti, teikiant tam būtinus įrodymus. Turi būti išsiaiškintos šalių galimybės, įgyvendinant nustatomas bendravimo sąlygas, kurios turi būti, kiek įmanoma, paprastesnės, ekonomiškesnės, aiškesnės (suprantamos) ir realiai įvykdomos, nustatomos sąlygos turi būti, kiek įmanoma, palankesnės vaikui, saugančios jo interesus. Pažymėtina, kad vaiko interesai yra prioritetiniai, todėl turi būti nustatyta tokia bendravimo tvarka, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus.Nors atsakovas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu netinkamai naudojosi procesinėmis teisėmis ir neteikė nei atsiliepimo į ieškinį, nei priešieškinio dėl bendravimo tvarkos nustatymo, tačiau atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju svarbiausia užtikrinti prioritetinius vaiko interesus, toks bylos dalies grąžinimas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo laikytinas pateisinamu ir teisingu.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės 2017 m. rugsėjo 19 d. sprendimą dalyje dėl atsakovo Š. M. bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo panaikinti ir šią bylos dalį perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Likusios sprendimo dalies nekeisti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.