Kauno apygardos teismo nutartis

2021-08-03 · Civilinė byla Nr. e2S-1341-775/2021

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2017-09-22Kauno apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2018-02-20Kauno apygardos teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2021-08-03Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-08-03
Bylos Nr.
e2S-1341-775/2021
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-11263-2017-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Edita Šliumpienė
Ieškovas
R. M.
Atsakovas
Š. M.
Kategorijos
Civiline? byla Nr. e2S-1341-775/2021
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-11263-2017-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.3; 3.5.14; 3.3.2.5 (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugpjūčio 3 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Edita Šliumpienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-8715-214/2018 pagal ieškovės R. M. ieškinį atsakovui Š. M. dėl skyrium gyvenančių tėvų bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kauno apylinkės teismas 2018 m. balandžio 24 d. nutartimi patvirtinto ieškovės R. M. ir atsakovo Š. M. sudarytą taikos sutartį, kuria nustatyta skyrium gyvenančių tėvų bendravimo tvarka su šalių nepilnamete dukra.

Atsiliepimas

2. Atsakovas 2021 m. birželio 1 d. pateikė prašymą išduoti vykdomąjį raštą. Nurodė, kad ieškovė nesilaiko patvirtintos taikos sutarties sąlygų, neleidžia atsakovui matytis su vaiku, neleidžia pasiimti dukters iš jos gyvenamosios vietos, bendrauti ar kitaip palaikyti tėviškus ryšius.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Kauno apylinkės teismas 2021 m. birželio 3 d. nutartimi tenkino atsakovo Š. M. prašymą ir išdavė vykdomąjį raštą dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-8715-214/2018, patvirtintų taikos sutarties 1–5 punktų:

1. Tėvas Š. M. bendrauja su dukra E. M. 2-ą ir 4-ą mėnesio savaitgalį nuo šeštadienio 10 val. iki sekmadienio 18.00 val. pasiimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir parvežant atgal; Š. M. 1-ą ir 3-ą mėnesio savaitę bendrauja su dukra E. M. pirmadienį, trečiadienį ir penktadienį nuo 16 val. iki 20 val. pasiimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir parvežant atgal.

2. Kiekvieno iš tėvų gimtadienį bei motinos ir tėvo dieną dukra E. M. nuo 16 val. iki 20 val. praleidžia su tuo tėvu, kurio gimtadienis ar tėvo/motinos diena yra švenčiama, nepriklausomai nuo nustatytos bendravimo tvarkos.

3. Kai dukrai Elijai sukaks (duomenys neskelbtini) metai amžiaus, vasaros atostogų metu tėvas Š. M. praleidžia su dukra E. M. 2 savaites beveik ½ visų E. M. atostogų metu. Apie planuojamas atostogas Š. M. privalo pranešti motinai R. M. ne vėliau kaip prieš 14 dienų.

4. Neporiniais metais Š. M. bendrauja su dukra valstybinių švenčių metu:

- Gruodžio 24-ąją nuo 16 val. iki 20 val.

- Gruodžio 26-ąją dieną nuo 10 val. iki 14 val.

- Sausio 1 d. - nuo 10 val. iki 14 val.

- Vasario 16-ąją nuo 11 val. iki 17 val.

- Velykų pirmą dieną su tėvu nuo sekmadienio 10 iki 14 val.

- Gegužės pirmąją nuo 11 val. iki 17 val.

- Liepos 6-ąją nuo 11 val. iki 17 val.

5. Poriniais metais Š. M. bendrauja su dukra valstybinių švenčių metu:

- Gruodžio 25-ąją dieną nuo 10 val. iki 17 val.

- Naujųjų metų sutikimas nuo gruodžio 31 d. 14 val. iki 21 val.

- antrą Velykų dieną nuo 14 val. iki 19 val.

- Kovo 11-ąją nuo 11 val. iki 17 val.

- Birželio 24-ąją nuo 11 val. iki 17 val.

- Rugpjūčio 15-ąją nuo 10 val. iki 17 val.

- Lapkričio 1-ąją nuo 11 val. iki 17 val.

4. Teismas nustatė, kad Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 24 d. nutartimi buvo patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, kurios 1–5 punktais buvo nustatyta atsakovo ir šalių nepilnametės dukters E. M. bendravimo tvarka.

5. Nurodė, kad Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 24 d. nutartis yra įsiteisėjusi, todėl turi būti vykdoma, o atsakovo teisė turėti vykdomąjį raštą, kad esant objektyviam poreikiui būtų galima jį operatyviai pateikti priverstiniam vykdymui, negali būti kvestionuojama. Atsižvelgdamas į tai teismas sprendė, kad atsakovui išduotinas vykdomasis dokumentas (vykdomasis raštas) pagal Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-8715-214/2018 patvirtintos taikos sutarties 1–5 punktus (CPK 646 straipsnio 1 ir 3 dalys).

6. Teismas pažymėjo, jog vykdomasis dokumentas (vykdomasis raštas) dėl taikos sutarties 6 punkto, kuriame numatyta, kad „iki dukrai Elijai sukaks (duomenys neskelbtini) metai – tėvas su dukra bendrauja taikos sutartyje aptartomis dienomis, pasiimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos šeštadienį nuo 14 val. ir parvežant dukrą į jos gyvenamąją vietą 21 val. (be nakvynės), sekmadienį – nuo 10 val. iki 14 val.“ yra neišduodamas, nes šalių dukrai E. M., gimusiai 2015 m. rugsėjo 22 d., jau yra sukakę (duomenys neskelbtini) metai.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

7. Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 3 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovo Š. M. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo atmesti. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1. Šalių santuoka nutraukta 2009 m. rugpjūčio 20 d. (santuokos nutraukimo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)). Šalims jau negyvenant santuokoje, 2015 m. rugsėjo 22 d. gimė dukra E. M.. Kauno apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 19 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-17950- 748/2020, nepilnametės dukros E. M. nuolatinę gyvenamąją vietą nustatė su ieškove R. M., priteisė iš atsakovo Š. M. išlaikymą dukrai E. M. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 190 Eur iki dukters pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, 480,71 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2017 m. kovo 1 d. iki ieškinio padavimo dienos 2017 m. gegužės 26 d., išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo lėšų tvarkytoja paskyrė R. M., nustatė atsakovo Š. M. bendravimo su dukra tvarką. Kauno apygardos teismas 2018 m. vasario 20 d. nutartimi Kauno apylinkė s 2017 m. rugsėjo 19 d. sprendimą dalyje dėl atsakovo Š. M. bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo panaikino ir šią bylos dalį perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Likusios sprendimo dalies nekeitė. Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-8715-214/2018 buvo patvirtinta tarp šalių sudaryta taikos sutartis dalyje dėl atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra. Šiuo metu Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-226-1087/2021 pagal ieškovės R. M. ieškinį atsakovui Š. M. dėl tėvo valdžios apribojimo (su alternatyviu reikalavimu dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku pakeitimo).

7.2. Priimdamas skundžiamą nutartį teismas nesivadovavo prioritetiniu vaikų teisių ir interesų gynimo principu, neatsižvelgė į nepilnamečio vaiko interesus.

7.3. Šalių dukra yra išreiškusi aiškią poziciją, kad nepageidauja nakvoti pas atsakovą namuose. Dukra yra tokio amžiaus, kuomet gali aiškiai išreikšti savo valią ir ją išsakyti, todėl reikia gerbti jos aiškią ir tvirtą nuomonę.

7.4. Nagrinėjamu atveju svarbiausia yra užtikrinti, kad šalių dukra jaustųsi emociškai saugi, o bendravimas su atsakovu vyktų tokia tvarka, kokia pageidauja bendrauti su tėvu pati dukra. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad šalių dukrai reikalingas pereinamasis laikotarpis, kad būtų atkurtas ryšys su tėvu.

7.5. Pirmosios instancijos teismas nevertino, jog atsakovas neįgyvendino bendrosios įrodinėjimo pareigos, kadangi nepateikė objektyvių įrodymų, jog ieškovė sąmoningai nevykdo bendravimo tvarkos, priešingai - būtent atsakovas tinkamai nevykdo taikos sutartimi nustatyto bendravimo su dukra grafiko.

7.6. Prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo išnagrinėtas nedalyvaujant ieškovei, nesuteikiant galimybės pateikti paaiškinimus dėl pateikto prašymo.

8. Atsiliepimo į atskirąjį skundą atsakovas nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

10. Ieškovė apeliacinėje instancijoje pateikė naujus įrodymus – 2020 m. spalio 4 d. pranešimą apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, 2021 m. gegužės – birželio mėn. susirašinėjimą su atsakovu, išrašą iš vaiko sveikatos istorijos ir 2018 m. gruodžio 7 d. grėsmės vaikui lygio nustatymo anketą. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad naujų įrodymų priėmimo draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą. Kadangi šioje byloje sprendžiamas klausimas yra susijęs su nepilnamečio vaiko interesais ir priimant procesinį sprendimą būtina išsamiai įvertinti visas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas, siekdamas, kad teisingai ir visapusiškai būtų įvertintos bylai reikšmingos aplinkybės, ieškovės pateiktus įrodymus priima ir prijungia prie bylos.

11. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

12. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog Kauno apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 19 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-17950-748/2020, šalių nepilnametės dukros E. M. nuolatinę gyvenamąją vietą nustatė su ieškove R. M., priteisė iš atsakovo Š. M. išlaikymą dukrai E. M. ir išlaikymo įsiskolinimą, nustatė atsakovo Š. M. bendravimo su dukra tvarką. Kauno apygardos teismas 2018 m. vasario 20 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A‑150‑230/2018, panaikino Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 19 d. sprendimą dalyje dėl atsakovo Š. M. bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir šią bylos dalį perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Likusios sprendimo dalies nekeitė. Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-8715-214/2018 buvo patvirtinta ieškovės R. M. ir atsakovo Š. M. sudaryta taikos sutartis, kuria nustatyta bendravimo tvarka su šalių nepilnamete dukra E. M.. 2021 m. birželio 1 d. Kauno apylinkės teisme gautas atsakovo prašymas dėl vykdomojo rašto dėl bendravimo tvarkos su nepilnamete dukra išdavimo, ieškovei nevykdant Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-8715-214/2018 patvirtintos taikos sutarties dėl bendravimo su vaiku tvarkos.

13. Vykdomojo rašto išdavimo tvarka reglamentuota Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 646 straipsnyje. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį vadovavosi CPK 646 straipsnio 1 ir 3 dalimis, tačiau apeliacinis teismas pažymi, jog CPK 646 straipsnio 1 dalyje numatyta vykdomojo rašto išdavimo procedūra pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą, o CPK 646 straipsnio 3 dalis reguliuoja vykdomojo rašto išdavimo procesą (procedūrą) pagal konkretų (specifinį) teismo procesinį dokumentą – teismo patvirtintą taikos sutartį. Nagrinėjamu atveju 2018 m. balandžio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2‑8715-214/2018 buvo patvirtinta taikos sutartis dėl bendravimo su vaiku tvarkos, todėl sprendžiant klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo taikytinos CPK 646 straipsnio 3 dalies nuostatos.

14. CPK 646 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Šis prašymas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. Teismui pripažinus, kad tai yra būtina, šioje dalyje nurodytas prašymas išduoti vykdomąjį raštą gali būti nagrinėjamas teismo posėdyje, pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims, tačiau šių asmenų neatvykimas nekliudo teismui išspręsti vykdomojo rašto išdavimo klausimą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės.

15. Nurodytas teisinis reguliavimas reiškia, kad pagal CPK 646 straipsnio 3 dalies nuostatas vykdomasis raštas pagal teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį yra išduodamas tuo atveju, kai teismas nustato, kad taikos sutartis yra nevykdoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-421/2016; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-913-241/2020, 14 punktas). Sprendžiant vykdomojo rašto išdavimo pagal teismo patvirtintą taikos sutartį klausimą, reikalinga nustatyti, ar yra pagrindas konstatuoti, jog taikos sutarties sąlygos neįvykdytos (nevykdomos) (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1387-370/2018, 20 punktas). Atsižvelgiant į tai kas nurodyta galima konstatuoti, jog teismas nustato ar taikos sutartis (ne)vykdoma vykstant įrodinėjimo procesui, kai pateikiami, tiriami ir vertinami abiejų šalių pateikti įrodymai ir nurodytos aplinkybės.

16. Nagrinėjamu atveju Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 24 d. nutartis, kuria buvo patvirtinta ieškovės R. M. ir atsakovo Š. M. sudaryta taikos sutartis, yra įsiteisėjusi, jos vykdymas nėra sustabdytas, todėl šalims yra privaloma ir turi būti vykdoma. Atsakovas, teigdamas, jog ieškovė minėtos nutarties nevykdo, kreipėsi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo Kauno apylinkės teisme gautas 2021 m. birželio 1 d. ir 2021 m. birželio 3 d. nutartimi tenkintas. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą, ar yra pagrindas išduoti vykdomąjį raštą pagal taikos sutartį, turėjo pareigą ištirti šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą ir tik tada išduoti vykdomąjį dokumentą (CPK 646 straipsnio 3 dalis). Pirmosios instancijos teismas šios pareigos tinkamai neįvykdė, nes nesuteikęs galimybės ieškovei pasisakyti dėl pareikšto prašymo pagrįstumo ir pateikti turimus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, priėmė nutartį išduoti vykdomąjį raštą.

17. Atskirąjį skundą nagrinėjantis teismas, įvertinęs skundžiamą procesinį sprendimą ir bylos medžiagą, laiko, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas išduoti vykdomąjį raštą dėl nevykdomos taikos sutarties, netinkamai aiškino ir taikė CPK 646 straipsnio 3 dalies nuostatas dėl vykdomojo rašto pagal patvirtintą taikos sutartį išdavimo tvarkos (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teisme ieškovei nebuvo suteikta galimybė pateikti savo poziciją dėl atsakovo prašymo, nenagrinėtos aplinkybės ar ieškovė pažeidė taikos sutarties sąlygas dėl bendravimo tvarkos, yra pagrindas panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 3 d. nutartį ir atsakovo prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

18. Pažymėtina, kad atskirojo skundo argumentai, susiję su ieškovės nurodytomis aplinkybėmis dėl taikos sutarties sąlygų vykdymo bus įvertinti iš naujo pirmosios instancijos teisme nagrinėjant atsakovo prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, todėl apeliacinės instancijos teismas jų atskirai neanalizuoja ir dėl jų nepasisako.

19. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis CPK 646 straipsnio 3 dalies nuostatomis, gavus šalių nuomonę nagrinėjamu klausimu, prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tačiau jeigu teismo vertinimu teisingam klausimo išsprendimui duomenų nepakanka ar būtina išsiaiškinti šalių poziciją dėl pateikto prašymo, prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo gali būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 3 d. nutartį ir atsakovo Š. M. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Edita Šliumpienė