Kauno apygardos teismo nuosprendis, 1A-552-813/2023

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2023-11-15
Bylos Nr.: 1A-552-813/2023
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-28631-2022-9
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Jurga Vasiliauskienė, Giedrius Endriukaitis, Darius Kantaravičius
Nuteistasis: T. P.
Civilinis ieškovas: R. K.
Advokatai: Romualdas Matonis, Erikas Rugienius, Rimantas Bučma

Kategorijos

1.2.4.6.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-552-813/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-28631-2022-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.1; (S) 1.2.14.1.0.3; 2.1.3.1; 2.1.7.2; 2.1.7.4.1; 2.1.7.4.4; 2.1.14; 2.1.15.1.2; 2.1.5.3.3.3; 2.4.6.4.4; 2.4.6.5.1.

Kauno apygardos teismasNuOSPRENDiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. lapkričio 15 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Dariaus Kantaravičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Jurgos Vasiliauskienės,

sekretoriaujant Editai Ugianskienei, Ievai Juzvikienei,dalyvaujant prokurorei Daliai Pangonienei,nuteistojo T. P. gynėjui advokatui Erikui Rugieniui,nukentėjusiojo atstovui advokatui Romualdui Matoniui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. P. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2023 m. birželio 20 d. nuosprendžio, kuriuo T. P. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 1(vienerių) metų laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, skiriant bausmės atlikimo laikotarpiu įpareigojimus: 6 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje, per 6 mėnesius atlyginti nukentėjusiajam turtinę 250 eurų žalą; pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje, ir jam paskirta 1 000 ( vieno tūkstančio ) eurų, kas atitinka 20 MGL, bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 65 straipsnio 2 dalimi, bausmės subendrintos ir paskirta subendrinta 1 metų laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, įpareigojant 6 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje, per 6 mėnesius atlyginti nukentėjusiajam turtinę 250 eurų žalą ir 1000 eurų (kas atitinka 20 MGL) bauda, nustatant 4 mėnesių terminą baudai sumokėti.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo R. K. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš T. P. priteista 250 eurų turtinei žalai atlyginti, 800 eurų neturtinei žalai atlyginti, 875 eurai proceso išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. T. P. nuteistas už tai, kad smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą, nežymų sveikatos sutrikdymą ir sugadino nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent: 2022 m. liepos 30 d. apie 19.30 val. (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu su R. K. tyčia staigiu judesiu nuėmė nuo R. K. veido akinius, numetė juos ant žemės ir koja sutrypė bei nuspyrė į šoną, tokiu būdu sugadino svetimą nedidelės vertės turtą, padarydamas R. K. 250 eurų turtinę žalą.

Po to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, tyčia sudavė vieną smūgį rankos kumščiu R. K. į veido sritį, dėl ko R. K. konstatuoti galvos paviršinis sumušimas ir muštinė žaizda kairio žando gleivinėje, kas yra vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, bei sudavė vieną smūgį rankos kumščiu R. K. į alkūnę, dėl ko R. K. jautė fizinį skausmą, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajam R. K. fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

2. Marijampolės apylinkės teismo nuosprendyje konstatuota, kad nukentėjusiojo parodymai apie smurto veiksmų pobūdį, lokalizaciją viso proceso metu nekito. Nukentėjusiojo parodymus apie jam padarytus sužalojimus jo nurodytomis aplinkybėmis patvirtina kiti byloje esantys įrodymai: objektų, t. y., garso ir vaizdo įrašai ir jų apžiūros protokolai, medicininiai dokumentai, specialisto išvada. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad nėra jokio pagrindo netikėti nukentėjusiojo parodymais. Kadangi T. P. veiksmais R. K. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas ir sukeltas fizinis skausmas, be to, sudaužyti pastarojo akiniai, kurių vertė 250 eurų, teismas padarė išvadą, kad T. P. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir 187 straipsnio 3 dalį.

II. Apeliacinio skundo, atsiliepimo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

3. Nuteistasis T. P. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. birželio 20 d. nuosprendį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį.

3.1. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad T. P. kaltei padarius nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, konstatuoti nepakanka apsiriboti išimtinai tik specialisto išvadoje nustatytais sužalojimais - nedidelė nekraujuojanti žaizdelė, o būtina įvertinti byloje surinktų ir ištirtų duomenų visumą, nesuteikiant nė vienam iš surinktų duomenų prioritetinės reikšmės.

3.2. Įvertinus tiek susiklosčiusius santykius tarp R. K. ir T. P. šeimų (R. K. sūnus seniau sužalojo T. P. uošvį E. Z.), tiek pačio nukentėjusiojo elgesį ir įtaką šios situacijos kilimui (provokavo, atėjo į privačią teritoriją nekviestas ir išgalvotu pagrindu, matė, jog vartojamas alkoholis) bei kitus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu gautus duomenis, kurie, įvertinti tiek atskirai, tiek kaip visuma, nesudaro objektyvių ir neginčijamų duomenų visumos, leidžiančios teigti, kad T. P. padarė R. K. nustatytus sužalojimus ar siekė juos sukelti.

3.3. Kaltinimas iš esmės paremtas subjektyviais nukentėjusiojo parodymais ir neinformatyviu garso įrašu. Nuteistojo įsitikinimu, nukentėjusysis dėl savo procesinio statuso turėjo akivaizdų suinteresuotumą bylos baigtimi, todėl jo parodymai dalinai neatitinka nuteistojo parodymų. R. K. teikė sau palankius, tendencingus parodymus siekdamas baudžiamosios atsakomybės nuteistajam, išryškindamas savo patirtis ir siekdamas keršto už sūnaus nuteisimą. Dėl to nukentėjusiojo pozicija laikytina jo keršto versija, kurios nepatvirtina kiti duomenys. Todėl teismas privalėjo kritiškai vertinti nukentėjusiojo parodymus. Visiškai neaišku, kodėl teismas nesivadovavo liudytojų M. Z., I. Z., V. P. parodymais, kurių nei vienas nenurodė, kad nukentėjusiajam buvo suduotas smūgis į veidą.

3.4. Apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad kasacinės instancijos teismas savo nutartyse ne kartą yra pasisakęs, jog kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų; apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes. Nagrinėjamu atveju nei vienas liudytojas nenurodė aplinkybės, kad nukentėjusiajam buvo suduotas smūgis į veidą, todėl kyla pagrįstų abejonių ar įvykio aplinkybės buvo tokios, kurias nurodo nukentėjusysis. Nukentėjusiojo pateiktas garso įrašas nepatvirtina, jog tam tikru momentu T. P. sudavė nukentėjusiajam. Garso įraše nesigirdi įprastai ranka suduodamų smūgių garso. Garso įrašas nebuvo perduotas išsamiai ištirti specialistams. Visi liudytojai, matę konfliktą prie automobilio, teigė, kad smūgiai suduoti nebuvo. Taigi, nesant duomenų, neginčijamai patvirtinančių, kad T. P. padarė inkriminuojamus veiksmus R. K. atžvilgiu ar turėjo tyčią padaryti jam nustatytus sužalojimus (ar sukelti jam fizinį skausmą), šios abejonės turi būti įvertintos T. P. naudai. Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti.

3.5. Be to, teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog pripažįstant asmenį kaltu nepakanka tik formalaus konstatavimo, kad yra sukeltas fizinis skausmas, baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį kilti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina, kad dėl to nukentėjęs asmuo pajustų skausmą ir toks pojūtis turi būti taip išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą, arba turi būti kreipimasis į medikus pagalbos. Iš nukentėjusiojo R. K. elgesio nėra galima suprasti, kad jam tuo metu skaudėjo. Byloje nėra jokių patikimų ir abejonių nekeliančių duomenų, kurie objektyviai patvirtintų, kad dėl T. P. veiksmų nukentėjusysis iš tiesų būtų jautęs tokį fizinį skausmą, kuris yra ginamas baudžiamojo įstatymo. Šioje situacijoje, nors nukentėjusysis ir teigė, kad pajuto skausmą dėl T. P. veiksmų, bet šios aplinkybės nepatvirtino kiti tyrimo metu gauti duomenys. Sutiktina, kad R. K. konfliktuojant su T. P., jis galėjo pajusti nemalonius pojūčius, tačiau, kad jie galėtų būti laikomi fizinio skausmo sukėlimu baudžiamąja prasme, vienareikšmės išvados daryti negalima. Tokią nuomonę suponuoja po įvykio susidariusi situacija. Nukentėjusysis bendraudamas telefonu ir su atvykusiais pareigūnais, neišreiškė, kad patyrė skausmą. Jis pasakojo įvykio aplinkybes, aiškino, kad pjudo šunimis, medicininės pagalbos atsisakė. Pas medikus kreipėsi tik vėliau, savarankiškai. Taigi, įvertinus surinktų duomenų visumą, darytina išvada, jog T. P. veiksmai nebuvo toks dirgiklis, kuris neišvengiamai sukėlė fizinį skausmą. Šią išvadą patvirtina ir tai, kad nukentėjusysis policiją kvietė todėl, kad jam trukdė šuo (šunys), tačiau policijos kvietimo priežastimi nebuvo patirtas fizinis skausmas. Atsižvelgiant į aukščiau aptartus duomenis, nuteistojo nuomone, darytina išvada, kad nebuvo padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 140 straipsnio 1 dalyje, todėl dėl šios nusikalstamos veikos nuteistasis privalo būti išteisintas.

3.6. Apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama su nuteistojo pripažinimu kaltu padarius BK 187 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Nurodoma, kad nukentėjusiojo nurodyta akinių vertė (250 eurų), nuo kurios ir priklauso ar asmuo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 187 straipsnio 3 dalį ar administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 115 straipsnį, yra nepagrįsta. Baudžiamojoje byloje jokie objektyvūs duomenys nesudaro pagrindo teigti, kad akinių vertė 250 Eur. Pats nukentėjusysis nurodė, kad neturi ir negali pagrįsti vertės akinių įsigijimo dokumentu, nurodė, kad akiniai seniai įsigyti. Tik teisėjai pasiūlius pateikti įrodymus, vėlesnio teismo posėdžio metu, nukentėjusysis pateikė pažymą iš UAB „S.“ (2 t. b.1.54), kurioje nurodoma, kad nukentėjusiojo akims reikalingi akiniai, kurių užsakymas priklausomai nuo rėmelio kainos vidutiniškai kainuoja nuo 150 Eur iki 250 Eur. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad pažymoje minima vidutinė naujų akinių ir tik šioje optikoje kaina. Šis dokumentas bendro pobūdžio, nusako galimą įvairių akinių vertę, tačiau ne konkrečią tariamai sumai sugadintų akinių vertę. Šis dokumentas neįrodo individualizuoto daikto vertės atsižvelgiant į nusidėvėjimą bei infliaciją. Nukentėjusysis aiškiai nurodė, kad akiniai buvo įgyti seniai. Lieka neatskleista, kaip seniai ir kokia nukentėjusiojo akių būklė buvo juos įsigyjant. Nukentėjusysis nepateikė kitų, jo teismo posėdžių metu naudotų akinių vertę pagrindžiančių įrodymų, kuriuos būtų galima prilyginti bent preliminariai tariamai sunaikintų ar sugadintų akinių vertei. Duomenų, kad tariamai sunaikinti ar sugadinti akiniai kažkuo išsiskirtų nuo įprastų akinių, vertingesnių nei 150 Eur (3 MGL), byloje nėra pateikta, o 3 MGL dydis skiria baudžiamąją atsakomybę nuo administracinės. Kokiu būdu ir metodu teismas įvertino akinius pagal pažymą maksimalia galima suma, nuosprendyje nėra nurodyta. Todėl teismui nustačius aplinkybę, kad konflikto metu nukentėjusysis buvo su akiniais ir būtent kaltinamasis juos sunaikino ar sugadino, galima tik T. P. administracinė atsakomybė pagal ANK 115 straipsnį, bet ne baudžiamoji atsakomybė pagal BK 187 straipsnio 3 dalį. Todėl dėl šios nusikalstamos veikos nuteistasis privalo būti išteisintas.

3.7. Be to, tik vienintelis nukentėjusysis nurodo aplinkybes, kad būtent dėl nuteistojo veiksmų akiniai buvo sunaikinti ar sugadinti. Jokių kitų objektyvių įrodymų byloje nėra. Patys akiniai įvykio vietoje nebuvo rasti, o rastas akinių stiklas nepatvirtina nukentėjusiojo versijos, nes nėra nustatyta, kad įvykio vietoje, atokiau nuo nuteistojo ir nukentėjusiojo buvimo vietos, rastas akinių stiklas yra iš būtent nukentėjusiojo akinių. Todėl nėra aišku, ar nukentėjusiojo akiniai išvis buvo sunaikinti ar sugadinti. Žinant nukentėjusiojo pastangas kerštauti dėl sūnaus nuteisimo byloje dėl E. Z. sumušimo, galimai pats nukentėjusysis pasislėpė akinius, tikslu apsunkinti nuteistojo padėtį dar vienu nepagrįstu kaltinimu. Aplinkybė, kad nukentėjusysis, teikdamas paaiškinimus, nurodė, kad akiniai buvo nepataisomai sugadinti, įrodo, kad jis žino, kad akiniai nepataisomai sugadinti. Duomenų, kas apžiūrėjo akinius ir nustatė sugadinimo laipsnį, nepateikta. Nurodytos aplinkybės sudaro galimybę daryti išvadą, kad nukentėjusysis turi akinius, nors teigia priešingai. O tai sudaro pagrindą laikyti nukentėjusiojo parodymus nepatikimais. Baudžiamosios teisės institutas nenumato galimybės asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, kai nėra nustatyta nusikalstamos veikos objektyvaus požymio. Tai tik dar kartą patvirtina, kad dėl šios nusikalstamos veikos nuteistasis privalo būti išteisintas.

3.8. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad bylos nagrinėjimo metu nėra įrodyta nukentėjusiojo akinių, naudotų konflikto metu, vertė. Vien tik nukentėjusiojo nuomonė ir bendro pobūdžio optikos pažyma dėl akinių vertės, nesant objektyvių įrodymų dėl akinių vertės, negali būti pagrindu prašomo dydžio sumai priteisti.

3.9. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, neįvertino to, jog nukentėjusysis neturtinei žalai pagrįsti nepateikė nė vieno įrodymo, vadovavosi deklaratyviais nukentėjusiojo paaiškinimais. Esant aukščiau išdėstytai nuteistojo pozicijai dėl nusikalstamų veikų, nėra pagrindo turtinės ir neturtinės žalos atlyginimui.

Atsiliepimas

4. Nukentėjusiojo R. K. atstovas advokatas Romualdas Matonis atsiliepime į nuteistojo T. P. apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

4.1. Atsiliepime tvirtinama, kad T. P. kaltės, padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, įrodymais laikytini nuoseklūs ir pasikartojantys nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios paties R. K. parodymai bei juos tiksliai ir patikimai patvirtinantys jo iniciatyva padaryti įvykio garso ir policininkų padaryti vaizdo įrašai, R. K. ambulatorinio apsilankymo pas gydytoją po šio įvykio išrašas ir jį patvirtinanti teismo medicinos specialisto išvada, alkoholio kiekio nuteistojo organizme matavimo prietaiso duomenys, įvykio vietoje aptikto akinių stikliuko apžiūros protokolas. Nukentėjusiojo parodymais, o taip pat garso bei vaizdo įrašais ir rašytiniais įrodymais nustatytas teisiškai reikšmingas aplinkybes patvirtina ir nuoseklūs liudytojų (policininkų) M. M. bei L. B. parodymai.

4.2. Nukentėjusiojo R. K. parodymais nustatyta, kad 2022 m. liepos 30 d. prie savo laukų pamatęs jį persekiojančius du didelius šunis ir žinodamas, kad tai Z. šunys, jis sustojo ties jų nameliu, norėdamas paprašyti, kad šie savo šunis pagaliau laikytų pririštus, tačiau prie jo priėjęs girtas nuteistasis išplūdo ir apstumdė ir netgi grasino susidoroti (nušauti ir pan.). Pasivijęs prie automobilio ir nesiliaudamas keiktis, apeliantas griebė akinius, kuriuos nusviedė ant žemės ir koja sulaužė. Po to ėmė smurtauti fiziškai, rankos kumščiu trenkdamas į veidą bei suduodamas dar vieną smūgį į ranką, kuria stengėsi nuo smurto prisidengti galvą. Apie visa tai nedelsdamas pranešė pagalbos telefonu 112 ir pasiliko laukti policijos, kuri be kita ko, kelkraštyje aptiko ir paėmė sudaužytų akinių stikliuką.

4.3. Tokius R. K. parodymus patvirtina ir netgi papildo jo iniciatyva užpuolimo metu padarytas garso įrašas, kuriame girdisi, kaip nuteistasis grasina nukentėjusiajam ir, sprendžiant iš garsų, keletą kartų jam suduoda bei numeta akinius. R. K. ambulatorinio apsilankymo pas gydytoją po šio įvykio išrašas ir jį patvirtinanti teismo medicinos specialisto išvada patvirtina, kad užpuolimo metu nukentėjusiajam buvo nežymiai sutrikdyta sveikata ir sukeltas fizinis skausmas. Alkoholio kiekio nuteistojo organizme matavimo prietaiso duomenys liudija, kad smurtaudamas prieš nukentėjusįjį jis buvo vidutiniškai apgirtęs. Įvykio vietos apžiūros protokolas, be kita ko, byloja, kad toje vietoje buvo rastas ir paimtas nuteistojo sutryptų nukentėjusiojo akinių stikliuko gabaliukas.

Šalies argumentai

4.4. R. K. paaiškinimais nustatytomis aplinkybėmis neleidžia abejoti ir iš karto po užpuolimo į įvykio vietą atvykusių liudytojų (policininkų) M. M. bei L. B. parodymai. Visa tai, nukentėjusiojo atstovo vertinimu, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamajame posėdyje patikrinti duomenys yra pakankami, todėl apylinkės teisme šie duomenys buvo visiškai teisėtai ir pagrįstai pripažinti T. P. kaltės, padarius apkaltinamajame teismo nuosprendyje aprašytas nusikalstamas veikas, įrodymais. Tai reiškia, nesant kokių nors pagrįstų prielaidų manyti, jog R. K. galėjo susižaloti pats arba buvo sužalotas kitomis aplinkybėmis, apylinkės teismas nukentėjusiojo patirtas nusikalstamas veikas kvalifikavo teisingai ir visiškai pagrįstai dėl jų padarymo kaltu pripažino T. P.. Todėl apeliacinio skundo argumentų pagrindu naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nėra jokio teisinio pagrindo.

Atsiliepimas

4.5. Atsiliepime taip pat prašoma iš apelianto priteisti nukentėjusiojo patirtas atstovavimo išlaidas, pasireiškusias susipažinimu su apeliaciniu skundu ir teisinės situacijos įvertinimu, teisinėmis konsultacijomis, atsiliepimo į nuteistojo apeliacinį skundą parengimu ir pateikimu bei dalyvavimu baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Nurodoma, kad prašomų priteisti atstovavimo išlaidų dydis yra protingas ir visiškai atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1R-184 patvirtintų Rekomendacijų dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo kriterijus.

5. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismo posėdyje, nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė, nukentėjusiojo atstovas prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo T. P. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

6. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, nuteistojo apeliacinio skundo ir nukentėjusiojo atstovo atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nuteistąjį T. P. pagrįstai pripažino kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje. Šioje dalyje pirmosios instancijos teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti skundžiamą nuosprendį nuteistojo T. P. apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra jokio teisinio pagrindo. Vis dėlto teisėjų kolegija negali sutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad nuteistasis T. P. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas T. P. kaltu pagal BK 187 straipsnio 3 dalį, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, t. y. tinkamai neįvertino surinktų ir ištirtų duomenų dėl sugadinto turto vertės patikimumo, neįvertino šių duomenų visumoje, todėl nepagrįstai sprendė, jog T. P. veika atitinka BK 187 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius. Todėl šioje dalyje skundžiamas nuosprendis naikinamas ir priimamas naujas – išteisinamasis nuosprendis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas, BPK 329 straipsnio 1 punktas).

Dėl BK 140 straipsnio 1 dalies taikymo

7. Nuteistasis T. P. apeliaciniame skunde pateikia byloje surinktų įrodymų savo vertinimą ir teigia, kad byloje nėra neginčytinų ir abejonių nekeliančių įrodymų, patvirtinančių, kad jis padarė BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Anot apelianto, nuosprendis priimtas remiantis nepatikimais nukentėjusiojo parodymais, prielaidomis ir spėjimais, kurių nepatvirtina bylos nagrinėjimo metu ištirti įrodymai, nesilaikyta principo, kad visi neaiškumai, abejonės vertinami kaltinamojo naudai.

8. Apeliacinės instancijos teismas, dar kartą įvertinęs šioje baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, apeliacinio skundo reikalavimus ir argumentus bei atsiliepimo į jį argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir pagrįstai T. P. pripažino kaltu padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą.

9. Teisėjų kolegija, atsakydama į apelianto argumentus dėl netinkamo įrodymų vertinimo, visų prima, pažymi, kad pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas įvertino bylos įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis baudžiamojo proceso įstatymo nuostatomis, o savo išvadas, išdėstytas apkaltinamajame nuosprendyje, pagrindė būtent išsamia įrodymų visumos analize bei išdėstė motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus įrodymus. Pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl vien tai, kad nuteistajam nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu ar BPK normų pažeidimu.

10. Pirmosios instancijos teismas tyrė bei analizavo visus įrodymus, t. y., nuteistąjį teisinančius ir kaltinančius įrodymus. Skundžiamame nuosprendyje įvertinti paties nuteistojo, nukentėjusiojo, liudytojų V. P., M. Z., I. Z., M. M., L. B. parodymai, vaizdo ir garso įrašai bei jų apžiūros protokoluose užfiksuoti duomenys, specialisto išvada, ambulatorinio apsilankymo VšĮ Marijampolės ligoninėje aprašyme užfiksuoti duomenys ir kiti rašytiniai byloje esantys įrodymai. Teismas šiuos įrodymus vertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, taip pat susiejo į vientisą loginę grandinę, nė vienam įrodymų šaltiniui neteikdamas išskirtinės reikšmės, o apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, kaip to ir reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalyje, išdėstė įrodymų vertinimo motyvus ir padarė įrodymais pagrįstas išvadas, kokios faktinės aplinkybės nustatytos byloje ir kokie duomenys pagrindžia nuteistojo T. P. kaltę. Pirmosios instancijos teismas savo išvadas dėl T. P. kaltės grindė įrodymų visumos, o ne atskirų įrodymų, kaip kad tai teigiama apeliaciniame skunde, vertinimu.

11. Byloje neginčytinai nustatyta, kad 2022 m. liepos 30 d. apie 19.30val. (duomenys neskelbtini), tarp T. P. ir R. K. kilo žodinis konfliktas dėl palaidų šunų, tačiau nuteistasis ir nukentėjusysis skirtingai apibūdino konflikto eigą, kiekvieno iš konflikte dalyvavusių asmenų atliktus veiksmus, nuteistasis neigė smurtavęs nukentėjusiojo atžvilgiu, o nukentėjusysis aiškino, kad žodinio konflikto metu T. P. jam sudavė du smūgius į veido sritį, dėl ko jis jau fizinį skausmą, jam buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, o taip pat aiškino, kad nuteistasis sulaužė jo akinius. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad T. P. visiškai neigia savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo ir tvirtina, kad nukentėjusiajam į veidą nesudavė ir dėl jo veiksmų net ir fizinis skausmas nukentėjusiam negalėjo būti sukeltas, pastarasis fizinio skausmo pojūčio neišreiškė, medicininės pagalbos atsisakė, kviesdamas pagalbą nurodė tik, kad yra pjudomas šunimis, o apie patirtą sužalojimą nieko nesakė, kas, anot apelianto, reiškia, kad nukentėjusiojo parodymai apie prieš jį atliktus smurtinius veiksmus, negali būti laikomi patikimais, ypač atsižvelgus į konfliktišką nukentėjusiojo būdą, aplinkybę, kad nukentėjusiojo sūnus buvo sumušęs nuteistojo uošvį.

12. Abejoms konflikto pusėms skirtingai aiškinant įvykio aplinkybes, vertinant parodymų teisingumą, svarbu, kieno parodymus patvirtina kiti byloje esantys įrodymai – šiuo atveju tai, visų pirma, būtų vaizdo ir garso įrašuose užfiksuota informacija, liudytojų parodymai, specialisto išvada ir kita baudžiamosios bylos medžiaga. Šiuos įrodymus sugretinus tarpusavyje ir su nukentėjusiojo ir nuteistojo parodymais, susiejus šiuos įrodymus tarpusavyje, sujungus juos į nuoseklią įrodymų grandinę, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad objektyvią tiesą atitinka nukentėjusiojo parodymai, o T. P. parodymai, kad jis jokių smūgių R. K. nesudavė, o tik susistumdė krūtinėm, laikytini tik jo pasirinkta gynybine versija siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Tas pats pasakytina ir apie jam palankius parodymus davusių jo artimųjų V. P., M. Z. ir I. Z. parodymus. Nuteistojo ir liudytojų V. P., M. Z. ir I. Z. parodymai, kad nuteistasis nukentėjusiajam jokių smūgių nesudavė, prieštarauja ne tik nukentėjusiojo parodymams, bet ir kitiems, objektyviems byloje esantiems įrodymams.

13. Nukentėjusiojo parodymai apie 2022 m. liepos 30 d. vakaro įvykius viso proceso metu esminėse detalėse buvo nuoseklūs. Jis paaiškino, kad važiuodamas automobiliu pamatęs jį besivejančius du šunis, sustojo ties Z. nameliu norėdamas paprašyti, kad pastarieji nelaikytų palaidų šunų. Prie jo priėjo T. P. ir ėmė visaip keikti, stumdyti, grasinti. Nukentėjusysis aiškino, kad traukėsi link automobilio, o T. P. ėjo iš paskos ir elgėsi vis įžūliau. Sakė, kad sulaužys akinius ir griebęs už akinių trenkė juos į žemę, koja sulaužė ir nuspyrė į žoles. Paskui trenkė kumščiu į veidą, o kai nukentėjusysis dengėsi ranka galvą, gavo dar vieną smūgį ir nukrito ant automobilio kapoto. Tada jis iškvietė policijos pareigūnus. Dalį konflikto užfiksavo garso įraše. Šiuos savo parodymus jis patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu (1 t, b. l. 34-38).

14. Nukentėjusiojo nurodytos aplinkybės neprieštarauja jo darytame garso įraše užfiksuotiems duomenims (1 t., b. l. 82-83). Garso įraše užfiksuotas tarp vyrų vykstantis žodinis konfliktas. Kad garso įraše užfiksuotas būtent tarp T. P. ir R. K. vykęs konfliktas, nuteistasis neginčija. Garso įraše girdimos vyriškio Nr. 2 (galimai nukentėjusysis) išsakytos frazės: „nestumdyk…“, „ir dar ko tu čia mane baksnoji ..kas aš tau čia, ką?“, „nu sulaužei akinius, gerai, labai gerai“, vyriškio Nr. 1 (galimai T. P.) išsakytos frazės: „aš tavęs nestūmiau ...jei aš būčiau tave pastūmęs, tu būtai nukritęs ... aš tave tik biški, kaip moterį…“, „klausyk, tu, žioply, aš tau akinius šituos galiu sumušt, tu prieš mane balso nekelk, aš tau galiu ausį..“ ir pan., duslių pliaukštelėjimų garsai patvirtina nukentėjusiojo nurodytą konfliktą eigą.

15. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nukentėjusysis R. K., pranešdamas apie įvykį Bendrajam pagalbos centrui, nurodė ne tik tai, kad yra pjudomas šunimis, bet ir kad jį užpuolė, apstumdė (1 t., b. l. 74-75). Iš į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų M. M. ir L. B. parodymų, jų mobiliomis vaizdo stebėjimo priemonėmis, tvirtinamomis prie uniformų, darytuose vaizdo ir garso įrašuose užfiksuotų duomenų (1 t., 20-23, 70-73), policijos pareigūno L. B. tarnybiniame pranešime užfiksuotų aplinkybių (1 t., b. l. 19), matyti, kad nukentėjusysis policijos pareigūnams nurodė, jog kilus žodiniam konfliktui dėl palaidų šunų buvo sulaužyti jo akiniai ir jis pats buvo sumuštas. Vaizdo ir garso įraše užfiksuota, kaip nukentėjusysis policijos pareigūnams aiškina, kad „ akinius sudaužė, baisiausi ereliai“, „vienas <...> tai va čia atėjęs sumušė ir akinius į žemę sudaužė, <...>, sumušė žandą, žandas iš vidaus, dantys net kliba“. Apie tai, kad buvo sulaužyti akiniai, sumuštas žandas, nukentėjusysis policijos pareigūnams įvykio vietoje nurodė ne kartą. Be to, ir jo policijos pareigūnams nurodytas jam suduotų smūgių skaičius buvo tas pats kaip ir apklausų ikiteisminio tyrimo metu ir teisme: „jis man du kartus į snukį traukė“. Dar tą patį vakarą nukentėjusysis kreipėsi ir į gydymo įstaigą. VšĮ Marijampolės ligoninės ambulatorinio apsilankymo aprašyme užfiksuota, kad R. K. skundėsi galvos skausmu, ypač apatinio žandikaulio srityje. Nurodė, kad apie 20 val. buvo užpultas ir sumuštas nepažįstamojo. Apžiūros metu kairiojo žando vidinėje pusėje rasta nedidelė nekraujuojanti žaizdelė (1 t., b. l. 45-46). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Marijampolės skyriaus 2022 m. rugpjūčio 1 d. specialisto išvadoje Nr. G396/2022 (09) užfiksuota, kad nukentėjusysis specialistui taip pat nurodė iš esmės tas pačias sužalojimo aplinkybes. Apžiūros metu nustatyta, kad veido kairės pusės apatinė dalis patinusi, kairio žando gleivinėje horizontali nelygiais kraštais žaizda, padengta gelsvu tirštu apnašu. Specialisto išvadoje nurodyta, kad klinikiniais duomenimis R. K. konstatuota galvos paviršinis sumušimas, o taip pat muštinė žaizda kairio žando gleivinėje. R. K. konstatuoti kūno sužalojimai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, nes dėl jų nukentėjusiojo sveikata sutrikdyta ne ilgesniam kaip dešimt dienų laikotarpiui. R. K. konstatuoti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti 2022 m. liepos 30 d. galimai nurodytomis aplinkybėmis. R. K. sužalojimų padarymo metu galėjo jausti fizinį skausmą (1 t. b. l. 49).

16. Tad išdėstyti įrodymai patvirtina nukentėjusiojo parodymus apie prieš jį atliktus smurtinius veiksmus, o tuo pačiu paneigia nuteistojo ir liudytojų V. P., M. Z. ir I. Z. parodymus, kad T. P. smūgių R. K. nesudavė. Nuteistojo versija, kad nukentėjusysis jį, siekdamas atkeršyti už sūnaus nuteisimą dėl T. P. uošvio sumušimo apkalba, yra tik niekuo nepagrįstas deklaratyvus teiginys. Pastebėtina, kad nukentėjusysis T. P. net nepažinojo. Įvardindamas jį sumušusį asmenį, aiškino, kad tai nepažįstamas asmuo. Pastebėtina, kad ir T. P., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (teisme atsisakė duoti parodymus), taip pat nurodė, kad nepažinojo atėjusio pagyvenusio vyriškio, jį matė pirmą kartą, buvo girdėta tik pavardė. Taigi T. P. ir R. K. jokie asmeniniai santykiai nesiejo. R. K. pretenzijas reiškė tik dėl palaidų šunų, o apie jokius jo sūnaus ir nuteistojo uošvio santykius, tarp jų buvusius konfliktus nekalbėjo. Dėl to nėra jokio pagrindo išvadai, kad jis siekia melagingai apkaltinti T. P. nebūtų nusikalstamų veikų padarymu, juolab, kad jo parodymus patvirtina ir aukščiau išdėstyti objektyvūs įrodymai.

17. Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad apeliaciniame skunde nurodyti motyvai nepaneigia apylinkės teismo padarytų išvadų dėl nuteistojo kaltės ir tėra apelianto savaip pateikiama, tačiau objektyviai nepagrįsta, įrodymų interpretacija. Kaip jau minėta, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, todėl tai, kad teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį procesinį sprendimą nei tikėjosi nuteistasis, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos ir padarytos neteisingos teismo išvados. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad 2022 m. liepos 30 d. apie 19.30 val. (duomenys neskelbtini) žodinio konflikto metu su R. K. T. P. tyčia sudavė vieną smūgį rankos kumščiu R. K. į veido sritį, dėl ko R. K. konstatuoti galvos paviršinis sumušimas ir muštinė žaizda kairio žando gleivinėje, kas yra vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, bei sudavė vieną smūgį rankos kumščiu R. K. į alkūnę, dėl ko R. K. jautė fizinį skausmą, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajam R. K. fizinį skausmą, t. y., kad jo veiksmuose yra visi būtini BK 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymiai, o apeliaciniame skunde nurodyti argumentai yra paneigti minėtais nukentėjusiojo, liudytojų – policijos pareigūnų M. M., L. B. parodymais, specialisto išvada, ambulatorinio apsilankymo aprašu, vaizdo ir garso įrašuose užfiksuotais duomenimis bei kitais apylinkės teismo nuosprendyje išdėstytais ir šioje nutartyje aptartais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo priimto nuosprendžio motyvams dėl T. P. kaltės padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą.

Dėl BK 187 straipsnio 3 dalies taikymo

18. Aukščiau aptarti įrodymai patvirtina ne tik tai, kad aptariamo konflikto metu T. P. nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo R. K. sveikatą bei sukėlė jam fizinį skausmą, bet ir tai, kad aptariamo konflikto metu tyčia sulaužė jo akinius. Nors apeliaciniame skunde tvirtinama, kad nukentėjusiojo parodymais nėra pagrindo vadovautis, kadangi jie tendencingi, duoti siekiant atkeršyti už R. K. sūnaus nuteisimą dėl T. P. uošvio sumušimo, tačiau pasisakant dėl nuteistojo pripažinimo kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį pagrįstumo išdėstyti argumentai, kodėl nėra pagrindo netikėti nukentėjusiojo parodymais apie prieš jį nuteistojo atliktus veiksmus, todėl iš naujo nebekartojami. Be to, aplinkybę, kad nukentėjusiojo akiniai konflikto metu buvo sudaužyti, patvirtina ir įvykio vietos apžiūros metu rastas akinių stiklas (1 t., b. l. 13-18).

19. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytų aplinkybių visumą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje betarpiškai ištirtų įrodymų visuma yra pakankama daryti abejonių nekeliančias išvadas, kad T. P. 2022 m. liepos 30 d. apie 19.30 val. (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu su R. K. tyčia staigiu judesiu nuėmė nuo R. K. veido akinius, numetė juos ant žemės ir koja sutrypė bei nuspyrė į šoną, tokiu būdu juos sugadindamas, įrodymų vertinimo klaidų nepadarė. Tačiau teisėjų kolegija, dar kartą įvertinusi baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad T. P. veiksmų kvalifikavimas pagal BK 187 straipsnio 3 dalį nėra teisingas ir jo atžvilgiu apkaltinamasis nuosprendis priimtas nepagrįstai.

20. BK 187 straipsnio 3 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už nedidelės vertės svetimo turto sunaikinimą ar sugadinimą. Būtent sunaikinto ar sugadinto turto vertės dydis yra vienas iš kriterijų, pagal kurį nusikalstama veika kvalifikuojama kaip nesunkus (BK 187 straipsnio 1 dalis) ar apysunkis nusikaltimas (2 dalis), baudžiamasis nusižengimas (3 dalis) ar administracinis nusižengimas. Turto vertė gali būti nustatoma pagal pirkimo - pardavimo sandorių kainą, turto sukūrimo (atkūrimo), įsigijimo kaštus. Tais atvejais, kai nuosavybė į daiktą atsirado pirkimo–pardavimo sandorio pagrindu ir byloje yra duomenų apie daikto įsigijimo kainą, tačiau daiktas sunaikinamas praėjus laikotarpiui, turinčiam reikšmės jo kainai, daikto vertė nustatoma pagal faktinę turto vertę (didmenines, rinkos ar komiso kainas) nusikalstamos veikos padarymo metu. Kai tokių duomenų byloje nėra, pagrobto turto vertė nustatoma atsižvelgiant į identiško ar tos kategorijos daikto analogo vidutinę rinkos kainą. Bendra taisyklė yra ta, kad turto vertė nustatoma remiantis daikto rinkos verte veikos padarymo momentu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84-699/2015, Nr. 2K-147-511/2016).

21. Šioje byloje sugadintų akinių vertė buvo nustatyta remiantis nukentėjusiojo R. K. paaiškinimais. Jis nurodė, kad akinius vertina 250 eurų ir kad juos buvo įsigijęs seniai, galimai 2017 m., tačiau jokių įsigijimą patvirtinančių dokumentų neturi. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, UAB „S.“ pateikė duomenis apie tai, kad R. K. lankosi jų įstaigoje, taip pat pirko akinius. Dėl neįprastai mažų regėjimo centrų, taip pat akinių lęšių stiprumo reikalingi didesnio diametro ir ploninti akinių lęšiai, kurie brangesni už standartinius, taip pat ribotas akinių rėmelių pasirinkimas. Toks akinių užsakymas, priklausomai nuo rėmelio kainos, vidutiniškai kainuoja nuo 150 eurų iki 250 eurų (2 t., b. l. 54). Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas sugadintų akinių vertę, vadovavosi maksimalia minėtame informaciniame pranešime nurodyta suma, tokio savo sprendimo visiškai nemotyvavo. Pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad tai yra naujų akinių vertė, o nukentėjusiojo akiniai buvo įgyti gana seniai, kaip pats nurodė, 2017 metais, tad savaime suprantama, jog jau turėjo turėti ir akivaizdžių nusidėvėjimo žymių, o minėto pranešimo duomenimis, net naujus akinius galima įsigyti už 150 eurų. Pagal teismų praktiką tais atvejais, kai daiktas pagrobiamas ar sugadinamas praėjus laikotarpiui, turinčiam reikšmės jo kainai, daikto vertė nustatoma pagal faktinę turto vertę nusikalstamos veikos padarymo metu. Minėtos nuostatos įpareigoja atsižvelgti į turto nusidėvėjimą – jo faktinę vertę veikos padarymo metu. Nors nukentėjusysis aiškino, kad akinius pirko už 250 eurų, tačiau tai buvo 2017 metais. Tad nusikalstamos veikos padarymo metu (2022 metais) jų vertė turėjo būti ženkliai mažesnė nei įsigijimo metu. Be to, byloje nėra jokių duomenų apie tai, kokio gamintojo buvo sugadintų akinių rėmeliai, lęšiai. Dėl to nėra galimybės nustatyti, kokios buvo analogiškų akinių kainos veikos padarymo metu. Atsižvelgus į tai, kad nukentėjusiojo regėjimui tinkančius naujus akinius galima įsigyti ir už 150 eurų (3 MGL), nesant jokių konkrečių duomenų apie nukentėjusiojo turėtus sugadintus akinius, negalima daryti kategoriškos išvados, kad jų vertė viršijo 3 MGL sumą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė. Atsižvelgus į šias aplinkybes, vadovaujantis principu, kad visi neaiškumai ir abejonės yra aiškinami kaltinamojo naudai, daroma išvada, kad veikos padarymo metu akinių vertė buvo mažesnė nei 150 eurų, tad T. P. veiksmuose nenustatytas vienas iš BK 187 straipsnio 3 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo požymių – turto vertė.

22. BK 2 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Nustačius, kad T. P. nukentėjusiojo sugadintų akinių vertė nagrinėjamu atveju yra mažesnė negu 150 Eur, t. y. nenustatytas nedidelės vertės požymis, jo veika negali būti kvalifikuojama pagal BK 187 straipsnio 3 dalį. Pagrobto turto vertei esant mažesnei nei 3 MGL, asmens veika, esant kitų požymių visumai, kvalifikuotina ne pagal BK, o pagal aktualias ANK nuostatas (ANK 115 straipsnis numato atsakomybę už tyčinį svetimo turto, kurio vertė neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (atitinka MGL), sunaikinimą ar sugadinimą). Konstatavus, kad T. P. veikoje nenustatytas būtinas BK 187 straipsnio 3 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo sudėties požymis – nedidelė turto vertė, vadovaujantis BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu T. P. išteisintinas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas), o pirmosios instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis naikintinas (BPK 329 straipsnio 1 punktas).

23. Kadangi T. P. pagal BK 187 straipsnio 3 dalį išteisinamas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, nukentėjusiojo R. K. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo paliktinas nenagrinėtu (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas), o skundžiamu nuosprendžiu paskirtas įpareigojimas per 6 mėnesius atlyginti turtinę žalą naikinamas.

Dėl neturtinės žalos dydžio

24. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kita. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad teismų praktikoje neturtinės žalos dydis fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo atveju svyruoja nuo kelių šimtų eurų iki 2000 eurų ir dažniausiai neviršija 1000 eurų sumos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-92/2014, 2K-375-1073/2018, 2K-347-976/2018, 2K-58-693/2019, 2K86-628/2020, 2K-128-489/2020, 2K-205-719/2020, 2K-236-495/2021, 2K-142-303/2021 ir kt.).

25. Nukentėjusysis R. K. buvo pateikęs 2 000 eurų civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad tyčiniais nuteistojo T. P. veiksmai nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, kad dėl patirto specialisto išvadoje konstatuoto sužalojimo nukentėjusysis jautė fizinį skausmą, emocinį stresą, nepatogumus, kad jis gydėsi ambulatoriškai, jam buvo suteiktos gydytojų konsultacijos, skirti medikamentai, taip pat tai, kad po netikėto užpuolimo ir sužalojimo nukentėjusysis patyrė taip pat ir dvasinį sukrėtimą bei išgyvenimus, neigiamas emocijas, atsižvelgęs į teismų praktiką, nagrinėjant tokio pobūdžio bylas, vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, siekdamas nukentėjusiojo bei žalą padariusio asmens interesų pusiausvyros, nukentėjusiojo pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkino iš dalies ir iš nuteistojo priteisė 800 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ši suma neturtinei žalai atlyginti yra proporcinga dėl nuteistojo nusikalstamų veiksmų nukentėjusiojo patirtiems neturtinio pobūdžio išgyvenimams, adekvati nuteistojo padarytai tyčinei nusikalstamai veikai ir sukeltoms pasekmėms, todėl ją mažinti objektyvaus pagrindo nėra.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

26. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2023 m. rugpjūčio 29 d. raštu informavo, kad parinko apeliantui T. P. gynėją advokatą Rimantą Bučmą. 2023 m. rugpjūčio 29 d. Kauno apygardos teismo nutartimi minėtas advokatas buvo paskirtas nuteistojo gynėju apeliacinės instancijos teisme, kadangi nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje privalo dalyvauti gynėjas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). 2023 m. rugsėjo 18 d. buvo gautas advokato Eriko Rugieniaus prašymas atidėti bylos nagrinėjimą dėl jo užimtumo kitoje byloje ir nurodyta, kad advokatas pagal susitarimą gina T. P. apeliacinėje instancijoje bei pridėtas advokato orderis. Paaiškėjus, kad apeliantas yra sudaręs susitarimą dėl T. P. gynybos apeliacinės instancijos teisme, advokatas R. Bučma nuo tolesnio dalyvavimo byloje buvo atleistas.

27. Kauno apygardos teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus 2023 m. spalio 27 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2023-15226, kurioje nurodyta, kad už T. P. teiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma - 56,67 Eur (2 t., b. l. 133-135). BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką tokia pat tvarka klausimas dėl advokato išlaidų apmokėjimo sprendžiamas apeliacinės instancijos teisme, taip pat atsižvelgiant į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-135-693/2019, 2K-41-697/2021), taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020).

28. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistajam T. P. paskyrus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo baudžiamosiose bylose koordinatoriaus parinktą gynėją, jis šioje byloje teisinės pagalbos nuteistajam faktiškai nesuteikė, teisiamajame posėdyje nedalyvavo ir jo interesų negynė, nes nuteistasis į teismo posėdį pasikvietė savo pasirinktą gynėją, kuris ir dalyvavo apeliacinės instancijos teismo posėdyje, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra teisinio pagrindo išieškoti iš T. P. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo netenkinamas.

29. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, nukentėjusiojo R. K. atstovas advokatas R. Matonis prašė išieškoti iš nuteistojo nukentėjusiojo patirtas proceso išlaidas advokato paslaugoms apmokėti apeliacinės instancijos teisme. Teismui pateiktas mokėjimo nurodymas patvirtina, kad R. K. advokatui R. Matoniui sumokėjo 1 000 Eur už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme (2 t., b. l. 127).

30. BPK 106 straipsnio 2 dalyje be kita ko nustatyta, jog, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios nuostatos galioja ne tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinėje bei kasacinėje instancijoje, tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys Nr. 2K-410/2008, 2K-1/2009, 2K-196/2009, 2K-267/2009, 2K-351/2009, 2K-272/2011, 2K-419/2011, 2K-605/2011, 2K-374/2012, 2K-520-303/2015).

31. Nagrinėjamu atveju byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal nuteistojo apeliacinį skundą, kuris iš dalies tenkinamas. Viena iš nukentėjusiojo dalyvavimo savo teisių gynimo apeliaciniame procese formų yra atstovo advokato dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje, taip pat procesinių dokumentų – apeliacinio skundo, atsiliepimų į apeliacinį skundą – surašymas. Kadangi nuteistojo apeliaciniame skunde buvo ginčijami klausimai, tiesiogiai liečiantys ir nukentėjusiojo interesus byloje, todėl jis kreipėsi į advokatą teisinės pagalbos. Dėl to, nukentėjusiojo turėtos išlaidos dėl advokato dalyvavimo rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą bei dalyvaujant apeliacinės instancijos teismo posėdyje, turi būti apmokėtos. Tačiau pagal teismų praktiką nukentėjusiojo atstovo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-152-303/2017). Be to, kaip ir minėta anksčiau, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundą byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į rezultatą byloje, tai yra, kad nuteistojo apeliacinis skundas yra tenkintas iš dalies, taip pat, kad tas pats advokatas nukentėjusįjį atstovavo ir pirmosios instancijos teisme, todėl su bylos esme jau buvo gerai susipažinęs, tad jam atstovauti nukentėjusįjį apeliacinės instancijos teisme, buvo reikalingos mažesnės darbo sąnaudos, sprendžia, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė, todėl mažintina iki 500 Eur. Būtent tokios išlaidos pripažintinos protingomis, pagrįstomis bei turi būti atlygintos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 4 dalimi, 328 straipsnio 4 punktu, 329 straipsnio 1 punktu, 106 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

nuteistojo T. P. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. birželio 20 d. nuosprendį pakeisti:

Panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. birželio 20 d. nuosprendžio dalį dėl T. P. pripažinimo kaltu pagal BK 187 straipsnio 3 dalį ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį: T. P. pagal BK 187 straipsnio 3 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. birželio 20 d. nuosprendžio dalį dėl T. P. už skirtingas veikas paskirtų bausmių subendrinimo bei įpareigojimą per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti R. K. padarytą 250 eurų turtinę žalą.

Pakeisti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. birželio 20 d. nuosprendžio dalį dėl nukentėjusiajam R. K. priteistos 250 eurų turtinės žalos atlyginimo ir šioje dalyje nukentėjusiojo R. K. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

Likusioje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.

Išieškoti iš nuteistojo T. P. nukentėjusiajam R. K. 500 Eur (penkis šimtus eurų) išlaidų advokato atstovavimo nukentėjusiajam apeliacinės instancijos teisme paslaugoms apmokėti.

Nepriteisti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš nuteistojo T. P..

Teisėjai Giedrius EndriukaitisDarius KantaravičiusJurga Vasiliauskienė