Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

procesinio dokumento kategorijos:1.1.7.2.2; 1.1.7.2.3; 1.2.4.6.1; 1.2.14.10.3; 1.2.5.4.1; 2.1.15.1.1; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.3.2.

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Aksinija Žemantauskienė, sekretoriaujant Loretai Staknevičienei, dalyvaujant prokurorei Eglei Privenienei, nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui R. K., jo atstovui advokatui R. M., kaltinamajam T. P., jo gynėjui advokato padėjėjui A. K., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

T. P. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, faktinė gyvenamoji ir deklaruojama vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, nedirbantis, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau- BK) 140 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, 145 straipsnio 1 dalį ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kad kaltinamasis smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą, nežymų sveikatos sutrikdymą ir sugadino nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent: 2022-07-30 apie 19.30 val. (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu su R. K. tyčia staigiu judesiu nuėmė nuo R. K. veido akinius, numetė juos ant žemės ir koja sutrypė bei nuspyrė į šoną, tokiu būdu sugadino svetimą nedidelės vertės turtą, padarydamas R. K. 250 eurų turtinę žalą.

Po to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, tyčia sudavė vieną smūgį rankos kumščiu R. K. į veido sritį, dėl ko R. K. konstatuota galvos paviršinis sumušimas ir muštinė žaizda kairio žando gleivinėje, kas yra vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, bei sudavė vieną smūgį rankos kumščiu R. K. į alkūnę, dėl ko R. K. jautė fizinį skausmą, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajam R. K. fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Buvo kaltinamas pagal nukentėjusiojo pateiktą kaltinimą, kuriuo T. P. kaltino, kad jis 2022-07-30 apie 19.30 val. (duomenys neskelbtini), fiziškai bei psichologiškai (žodžiais grasindamas „Dar sykį įžengsi į šitą žemę“,“Dar sykį prie mano uošvio prilysi tu čia su savo karvėm“) smurtaudamas nukentėjusiojo atžvilgiu, būdamas girtas ir elgdamasis ypatingai įžūliai, tai yra sukūrė pagrįstas prielaidas galvoti, kad jo grasinimai gali būti realiai įvykdyti aiškiai pasakė tik nukentėjusiajam skirtus ir nedviprasmiškus žodžius užversiu, nušausiu, tokiais veiksmais realiai grasindamas nužudyti nukentėjusįjį, padarė BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą.

Kaltinamasis T. P. dėl pareikšto kaltinimo kaltu neprisipažino, pareiškė, jog parodymus duos, kai bus apklausti nukentėjusysis ir liudytojai, apklausus pastaruosius, atsisakė duoti parodymus, atsisakė atsakyti į klausimus, patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas R. K. paaiškino, kad iki šių įvykių kaltinamojo nepažinojo. Pernai liepos 30 dieną apie 8 vakaro važiavo patikrinti savo galvijų ir jam bevažiuojant keliu jį vijosi du dideli šunys. Jis sustojo ties Z. nameliu, nes norėjo nueiti paprašyti, kad uždarytų tuos šunis, nes jie vaiko gyvulius ir juos paleidžia. Užėjo pas Z. į sodą. Matė, kad jie „baliavoja“ ir toliau nėjo, o šūktelėjo, kad šunis prisirištų. Buvo ten M. Z. ir kaltinamasis. Vienas šuo buvo E. Z., o kitą atsiveždavo M. Z.. M. Z. buvo tikrai ten tuo metu, o E. Z. nematė. Prie jo priėjo T. P. ir pradėjo jį visaip keikti. Buvo ir stumdymas iš jo pusės. Matė, kad jie nereaguoja ir jis ėjo link savo automobilio, o T. P. ėjo paskui jį ir kumščiavo jį į šoną, į pečius ir keikė jį. Prie automobilio T. P. atėjo paskui jį ir dar labiau pradėjo įžūliau elgtis, pradėjo jam grasinti. Sakė, kad akinius jam sulaužys ir griebė už akinių, trenkė ant žemės ir koja juos sulaužė ir nuspyrė į žolę. Paskui kirto jam į veidą kumščiu ir jis dengėsi galvą ir gavo dar vieną smūgį ir nukrito ant automobilio kapoto. T. P. toliau jį keikė. Jis pasakė, kad kvies policiją, bet T. P. pasakė, kad nebijo. Paskui atėjo Z. moterys, ir tada T. P. nuo jo atsitraukė ir nuėjo link Z. namelio. Jis paskambino numeriu 112 ir laukė policijos. Laukė pareigūnų, o kaltinamasis rėkavo nuėjęs į sodo teritoriją. Kaltinamasis grasino jį nušauti, buvo prigėręs, ir jis išsigando jo grasinimų, nes jo nepažinojo ir nežinojo, kaip jis gali pasielgti. Grasinimai buvo išsakyti prieš smūgių sudavimą, kai ėjo link automobilio. Jis gyvulius gano ne jų teritorijoje ir nėra malonu, kai paleidžia 70 galvijų. T. P. jam sakė; „aš tave išnešiu su visom karvėm“. Kieno buvo tie šunys, gerai nežino. E. vieną šunį atsiveždavo, o kitą M. Šunys gana dideli. Jis kartais anūkus atsiveža pas gyvulius ir tie šunys gal ir nekanda, bet gali vaiką išgąsdinti. Sodyboje Buvusieji sodyboje žmonės šį konfliktą turėjo matyti. Medžiai ten yra, bet jis buvo jau praėjęs tuos medžius. Policija atvyko ir jį apklausė, ieškojo jo numestų akinių. Buvo jau tamsu, kai policija atvyko. Civilinį ieškinį dėl 250 eurų turtinės žalos sudaro jo akiniai, kuriuos kaltinamasis sulaužė. 2017 metais akinius buvo pirkęs ir mokėjo virš 200 eurų, gal 270 eurų. Akinius jam padarė akių klinikoje, bet dokumentų išlikusių neturi. Prašo ir neturtinės žalos, nes sukėlė jam skausmą ir išgyvenimus. Apie savaitę laiko jam skaudėjo šoną. Buvo vidinis žandas trūkęs ir gėrė vaistus nuo skausmo gal 3 dienas. Lankėsi pas tyrėjus ir gaišo savo laiką, negalėjo vykdyti ūkio darbų ir kuras kainavo, pas tyrėjus teko važiuoti kokius 3-4 kartus. Užtrukdavo apie valandą laiko pas tyrėją. Jam sužalojimas buvo vidinėje žando pusėje ir valgant jautė skausmą. Buvo patinimas, o viduje buvo žaizda. Kai atvyko policijos pareigūnai, tai jiems sakė, kad jam kirto kaltinamasis ir vadino jį visokiais necenzūriniais žodžiais. Kad žandas viduje plyšęs, sužinojo tik tada, kai atvyko pas medikus. Jam atrodė, kad kaltinamasis buvo neblaivus, kai su juo konfliktavo. Dalį ginčo jis įrašė. Telefoną įsijungė, kai buvo pas juos teritorijoje, o paskui jau kai ėjo link automobilio, vėl įsijungė telefoną ir darė įrašą. Tai buvo prieš smūgių jam sudavimą ir net įraše girdėti, kaip jam suduodami smūgiai. Kai atvyko policijos pareigūnai, tai jis jau neįrašinėjo. Paskui atėjo kelios moterys į įvykio vietą ir jos stovėjo už kokių 20 metrų. Kai kaltinamasis jam smūgiavo, tai jos tuo metu artėjo. Kai jam sudavė smūgius kaltinamasis, tai jis dar neatitolo, jis tik moterims artėjant nuo jo atitolo, bet vis tiek jį keikė. Tuos žodžius, kad jį nušaus, kaltinamasis pasakė dar prieš smūgiuodamas, jis pasakė: „ aš tave užversiu, nušausiu, įkišiu į bagažinę“ Neturtinės žalos prašo 2000 eurų, nes negalėjo dirbti, reikėjo važiuoti pas medikus. Kaltinamojo nepažinojo ir nieko apie jį nežinojo, sužinojo apie jį tik po įvykio. Pareigūnai siūlė taikytis. Kai atvažiavo policija, tai jis buvo ant kelio prie automobilio. Nuo to momento, kol prasidėjo užgauliojimai, smūgiai, tai viskas tęsėsi apie 20-30 minučių. Smūgius kaltinamasis jam sudavė, kai atėjo prie savo automobilio. Kad kaltinamojo grasinimai gali būti realiai įvykdyti, tai buvo pagrindo tuo tikėti, nes kaltinamojo balsas toks buvo, kad galėjo įvykdyti grasinimus. Jis išsigando tų grasinimų. Tą vakarą jam pradėjo skaudėti žandikaulį. Policijos laukė, ir sėdėdamas automobilyje, ir buvo išlipęs iš automobilio. Yra ūkininkas ir laiko gyvulius, kuriuos gano gretimame sklype. Tą vakarą jo teritorijoje buvo gyvulių. Karvės buvo paleistos ne kartą iš aptvaro. Nežino, ar šunys tuos galvijus pabaidė ar kažkas kitas. Per parą pora kartų važiuoja galvijų pasižiūrėti. Ar tame sode Z. gyvena, negali pasakyti. Rudos spalvos šunį daug kartų yra matęs, o juodą kokius 3-4 kartus matė. Ėjo pas juos paprašyti, kad prisirištų šunis, kad jam nepaleistų gyvulių. Nuėjo iki jų ir tai pasakė, o kaltinamasis iš karto priėjo prie jo ir pradėjo keikti. Jo sūnus anksčiau yra sumušęs kaltinamojo uošvį. Jis konflikto neprovokavo. Išėjo iš sklypo, o kaltinamasis ėjo paskui jį ir stumdė jį į nugarą. Priėjus prie automobilio, gavo smūgį ir griuvo ant automobilio kapoto. Gavo smūgį į vieną šoną, tada dengėsi ranka ir gavo dar vieną smūgį ir pilvu ar šonu krito ant automobilio kapoto. Ką pareigūnai surašė, nežino. Kai moterys šaukė, tai galėjo jo vardą išgirsti. Žando, veido sumušimas jam buvo ir kreipėsi dėl kompiuterinio tomografo tyrimo ir jam švietė galvą ir žiūrėjo, ar kas galvoje neatsitiko. Kai skambino policijai, tai sakė, kad jį pjudo šunimis, nes kai ėjo iki jų, tai prie jo prilėkė šunys ir jis toliau nėjo, nes bijojo. Jie nestabdė tų šunų, kai jie prie jo pribėgo, bet paskui tie šunys atsitraukė, kai prie jo priėjo Z. Viso pokalbio neįrašė. Galėjo ir nufilmuoti, bet iš baimės to nepadarė. 3 dienas gėrė vaistus nuo skausmo ir savaitę laiko jam skaudėjo šoną. Nebuvo pas šeimos gydytoją ir nedarbingumo jam kaip ūkininkui nereikia. Jis turi negalią. Dėl šito sužalojimo jis negalėjo pilnai savo darbų dirbti. Buvo pas gydytoją Juodį ir jam išrašė tepaliuko. Jam ir dabar dar skauda. Medikai yra nustatę, kad jo akiniai yra specifiniai. Akiniai jam reikalingi skaitymui, iš arti gerai nemato. Tą vakarą, kai ėjo į sodybą kalbėtis, tai jis buvo su akiniais. Fizinį krūvį ribojo gal savaitę laiko po įvykio, nes medikai rekomendavo tą daryti. Jam tepalo prirašė rankai tepti. Su kaltinamuoju konflikto metu buvo kalba, kad skambins į policiją. Jis tai pasakė, kai gavo smūgius, kaltinamasis šaukė, kad nebijo ir sakė, kad skambintų, kad ir trims policijoms. Kai kaltinamasis nuėjo, tada jis skambino policijai. Į įvykio vietą jo sūnus atvyko jau po viso to įvykio. Jis jau buvo grįžęs į namus ir pasiskundė sūnui. Tada jis tikriausiai nuvyko į tą vietą prie policijos. Kai jis išvažiavo, tai policija dar buvo likusi. Grasinimai jo atžvilgiu buvo išsakyti : „užlenksiu, nušausiu“. Jam tie pasakymai atrodė realūs. Jis apie kaltinamąjį nieko nežinojo, bet jis buvo įsiutęs ir jis galvojo, kad jam buvo iškilusi reali grėsmė. Kaltinamasis ėjo paskui jį ir kabinėjosi prie jo ir savo tiesą įrodinėjo. Einant iš jo sklypo, kaltinamasis ėjo paskui jį ir jam į petį, į nugarą rankomis baksnojo, imdavo už ausies. Priėjus iki automobilio, kaltinamasis matė, kad jis važiuos ir tada jam buvo suduoti smūgiai. Viskas čia susiję su kerštu, kadangi jo sūnus turėjo konfliktą su kaltinamojo uošviu ir jie norėjo jam atkeršyti. Nesipriešino jis, nes jie buvo du dideli vyrai. Kai jam baksnojo į petį, tai skausmo nejautė, bet jautė didelį pažeminimą ir jam buvo nemalonu. Mano, kad čia buvo Z. kerštas. Jis atėjo į jų teritoriją ir kaltinamasis iš karto pradėjo rėkti: „ ar čia šitas K.“. Jis toje kitoje baudžiamojoje byloje nedalyvavo ir nežino, kas ten vyko. Iš kaltinamojo grasinimų suprato, kad jis galėjo padaryti tą, kuo grasino ir tai jautėsi iš jo elgesio. Jam važiuojant keliu, mėto į jo automobilį pagalius ir jeigu kaltinamasis važiuoja jam priešais, tai jo nepraleidžia, važiuoja viduriu kelio. Grasinantys žodžiai buvo pasakyti prieš smūgių jam sudavimą, o žodis „nušausiu“, buvo pasakytas, kai jam kirto. Pirmiausiai akiniai buvo sulaužyti, o paskui jau prieš smūgius grasinančius žodžius išsakė ir po smūgių dar išsakė grasinimus. Iš pradžių nebijojo, bet kai traukėsi iš jų sklypo ir kaltinamasis jį sekė iš paskos ir šaukė, tai jis išsigando. Klausant įrašą, tai pabaigoje kaltinamasis nuėjo toliau ir todėl tas garsas silpnesnis. Į automobilį įsėdo, kai kaltinamasis pradėjo nuo jo nueiti. Jis sėdo į automobilį ir skambino policijai. Be akinių jis jau prastai matė. Akinius nešioti paskyrė jam gydytojai. Klausydamas garso įrašą, tai jis gali nusakyti sekundę, kada jam buvo suduoti smūgiai.

Liudytoja V. P. nurodė, kad kaltinamasis yra jos sutuoktinis. Parodymus duoti sutinka ir paaiškino, kad nukentėjusį žino tik iš pavardės ir matė jį pirmą kartą, kai buvo šis įvykis. Datos nepamena, kada tai buvo, bet buvo praeitų metų vasara. Vakarojo sode, buvo ji, jos vyras, jos brolis M. Z. ir jo sutuoktinė I. Sodas yra (duomenys neskelbtini) seniūnijoje. Besėdint išgirdo piktą balsą, artėjantį link jų, ir tas asmuo šaukė, kad susirinkite šunis. Brolis pasakė, kad tai tikriausiai R. K.. P. sodas yra netoli jų sodo. Per P. sodą į Z. sklypą R. K. atėjo, šaukdamas, kas susirinktų šunis. To įvykio metu, kai atėjo R. K., tai tuo metu šuo lakstė, tai pas brolį sode, tai pas juos. Šuo dresuotas, veislinis, draugiškas, veislės nežino. Jos brolis su T. P. pakilo ir nuėjo kalbėtis su R. K.. Šuo to metu jau buvo pririštas. R. K. sakė, kad visą laiką jį nervina sodininkai. R. K., būdamas pas Z. sklype, skambino policijai ir sakė, kad jį pjudo šunimis, nors šuo buvo pririštas. Ji pati girdėjo, ką jis sakė, skambindamas policijai. Ji su I. Z. kokiu 20 metrų atstumu buvo nuo jo, bet viską girdėjo. Vyras palydėjo jį link automobilio ir klausė, kodėl jis toks visą laiką konfliktiškas. Priminė dar nukentėjusiajam situaciją, kai jo sūnus jos tėtę sumušė. Ji ėjo paskui per atstumą ir ne viską girdėjo, ką jie kalbėjosi. Paskui prie automobilio juos matė ir pečiais jie lyg tai apsistumdė. T. P. prirėmė šiek tiek prie automobilio R. K.. Kaltinamasis kūnu prirėmė R. K. prie automobilio. Krūtinėm jie lietėsi. Po to jos brolis atėjo ir ji broliui pasakė atsivesti jos vyrą namo ir laukė policijos. Tada brolis nusivedė T. P.. T. P. vienas R. K. lydėjo prie automobilio, o ji su broliu ėjo paskui per atstumą. Pradžioje jie eidami ramiai kalbėjosi, o paskui jau audringiau pradėjo kalbėtis. Buvo R. K. su akiniais ir jie buvo ant pakaušio pakelti, kai jis atėjo kalbėtis. Po to ji nematė, kur buvo tie akiniai. Smūgių sudavimo nematė ir smūgio nebuvo, nes ji visą laiką stebėjo juos ir nebuvo nuleidus akių nuo jų. Buvo du šunys, kitas buvo atbėgęs iš jų namų. Kai atėjo nukentėjęs, tai tie šunys abu laisvai lakstė. Kad šunys vaiko gyvulius, tai tikrai taip nėra. O jų gyvuliai visų sodus ištrypia. Kai brolis nuėjo parsivesti jos vyro, tai po to brolis nepasakojo, apie ką pokalbis vyko su R. K.. Policija atvyko už kokių 20-30 minučių. Su ja bendravo policija, paėmė jos parodymus. Policija visus apklausė. Nežino, iš kur sužalojimai pas R. K. atsirado, nes smūgių nebuvo. Ji visą laiką stebėjo savo sutuoktinį ir R. K. ir nebuvo jokių smūgių. Viena šunį prisirišo, kai K. atėjo, o kitą pavarė, kad bėgtų namo. Matė nukentėjusį ir T. prie automobilio ir jie visą laiką buvo prie automobilio. Automobilis buvo nukentėjusiojo, jis į automobilį per visą tą laiką nelipo. Stebėjo 30-50 metrų atstumu juos visą laiką. Buvo prieblanda, bet ne tamsu ir ji viską gerai matė. Matė, kaip kalbant nukentėjusysis maigė telefoną. Kai jos sutuoktinis kūnu prirėmė R. K. prie automobilio, tai po to nieko daugiau ir neįvyko. Jos brolis atėjo prie jų ir nusivedė jos vyrą. Kai prirėmė prie automobilio nukentėjusį, tai ji girdėjo, kaip T. P. klausė R. K., kodėl jis toks bjaurus ir kodėl jo visi bijo ir t.t. Pažodžiui neatsimena. Dar prisiminė, kaip R. K. sūnus jos tėtį sumušė. Jie tą vakarą susirinkę vartojo alkoholį, bet ji nevartojo. Jos sutuoktinis buvo išgėręs, kai ėjo kalbėtis su R. K.. Buvo jie keturiese. Brolienė šampaną gėrė, o ką gėrė vyrai, nepamena, bet gal jos vyras gėrė alų. Su ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais ( 1t., b.l.51-52) sutinka. Sakė, kad nukentėjusysis išsikvietė policijos pareigūnus, atėjęs į jų sodą, bet gerai nepamena, ar atėjęs kvietė, ar vėliau jau. Tačiau dar nebuvo jokio konflikto, kai jis kvietė policiją. Šunys buvo pririšti. Įvykio metu jos vyras buvo išgėręs. Jos vyrui buvo nustatytas 1.8 promilių girtumas. Pažįsta savo vyrą ir nebuvo jis girtas tą vakarą, yra mačiusi jį daug girtesnį nei to įvykio metu.

Ikiteisminio tyrimo metu V. P. apklausta kaip liudytoja parodė, jog T. P. yra jos sutuoktinis, jai išaiškinta teisė atsisakyti duoti parodymus prieš šeimos narį, tačiau ji sutinka viską paaiškinti ir nori parodyti, kad 2022m. liepos 31d. su sutuoktiniu T. bei savo broliu ir jo žmona jiems priklausančiame sodo sklype, esančiame (duomenys neskelbtini). Jie vakarojo keturiese minėtame sklype T. ir brolis M. vartojo alkoholinius gėrimus. Vakaro metu, apie 22.00 val., tiksliai laiko pasakyti negali, nes neįsidėmėjo, joms besėdint išgirdo triukšmą, tiksliau vyrišką rėkimą : ,, susirinkit šunis, ką čia laksto", jis rėkė išvien, ėjo link jų sėdinčių. Jos brolis pasakė ,,kiba čia K.", ir jos vyras T. su broliu pakilo ir ėjo link to vyro, paklausti, kas jam negerai. Ji su broliene I. liko sėdėti, vyrai buvo paėję ir susistabdę tą vyriškį, kuris ėjo link jų, ką jie šnekėjo, ji negirdėjo, jie buvo maždaug 20 metrų atstumu, jie kažką kalbėjo, kažkuriuo momentu pamatė, kad jie eidinėja link kelio. Tik pamačiusi, kad T. ir tas vyriškis eina link kelio, ji pradėjo eiti link jų, kad T. parsivesti, pagalvojo, kad užteks aiškintis. Jai besivejant juos, jie jau buvo nuėję ant kelio, prie automobilio, kaip suprato to vyriškio, jie pradėjo kelti vienas ant kito balsą, tas vyriškis, sakė, kad jam nusibodo ,,sodininkai". Jos vyras, klausė, kodėl taip jis elgiasi, tačiau tas vyriškis nenustojo konfliktuoti, matė, kaip jie abu susirėmė krūtinėmis, lyg jį T. ir pastūmė, prirėmė ant automobilio. Nebuvo, kad tas vyriškis nukristų ant automobilio, tačiau nei vienas jokių smūgių nesudavė, jos vyras taip pat jam jokių smūgių nesudavė. Ji prie jų nėjo , įsismarkavus jų konfliktui sustojo ir stebėjo, pamatė, kad brolis netoliese ir pasakė, kad eitų ir atsivestų T. , kad nebūtų daugiau problemų. Brolis atsivedė T., tas vyriškis dar šaukė, keikė, jos brolis nusivedė T. į kiemą, ji nuėjo paskui, tas vyriškis liko. Ji girdėjo, kaip jis kvietė pareigūnus, kuomet buvo su T. prie automobilio. Pabrėžia, kad T. jam jokių smūgių nesudavė, tik krūtinėmis susirėmė ir T., kadangi aukštesnis, jį stumtelėjo. Ar tam vyriškiui nukrito akiniai, ji nematė, neatkreipė dėmesio. Ji viską stebėjo maždaug 20 metrų atstumu, nebuvo prie jų priėjusi, nes tas vyriškis buvo labai įsiaudrinęs. Šis asmuo yra ūkininkas, ir žinomas visiems, nes sodų bendrijos gyventojams pastoviai jo gyvuliai ištrypia daržus ir dėl to kyla konfliktai. Taip pat prieš porą metų jo sūnus jos tėtį sumušė, nes tėtis yra šios sodų bendrijos pirmininkas. Sumušė be jokios priežasties žvejojantį ir už tai buvo nuteistas, galvoja ir už tai šis asmuo bando juos apkaltinti nebūtais dalykais, ieško konfliktų, kad išprovokuoti ( 1 t. b.l. 50-52).

Liudytojas M. Z. paaiškino, kad kaltinamasis yra jo sesers vyras, nukentėjusį pažįsta iš matymo. Jam žinoma, kad nukentėjusysis keletą kartų provokavo konfliktus ir šį kartą jam pavyko. Datos nepamena, kada viskas įvyko. Jie vakarojo sode. Buvo jis, jo sutuoktinė, T. P. ir V. P.. Sėdėjo prie stalo sode, gėrė alų. Jis matė, kaip per krūmus nukentėjusysis atėjo į jo sklypą. Jis priėjo prie nukentėjusiojo ir bandė kalbėtis su juo. Tada nukentėjusysis pradėjo rėkti, kad šunį prisirištų, nors šuo tuo metu buvo pririštas. Kažką tai dar kalbėjo R. K.. Jis R. K. pasakė, kad šuo pririštas. Paskui atėjo T. ir paklausė R. K., ko jis po jų sklypą vaikščioja. Įvyko kažkoks apsižodžiavimas. Paskui R. K. į V. sklypą paėjo toliau ir paskambino policijai. Jis pirmas nuėjo kalbėtis su R. K., paskui T. P. prie jų priėjo. Pradžioje jo sklype buvo nukentėjusysis, nukentėjusiojo automobilis buvo paliktas ant kelio. Moterys buvo už 6-8 metrų nuo jų, kai jie kalbėjosi su R. K.. Paskui jo žmona ir T. žmona priėjo arčiau prie jų. Po to prie automobilio nuėjo nukentėjusysis ir T. nuėjo paskui jį.T. P. prie nukentėjusiojo automobilio buvo nuėjęs ir jie stovėjo prie automobilio 3-4 metrų atstumu. Kaltinamasis ėjo paskui R. K. link automobilio. T. kažką tai aiškino R. K., klausė jo, ko jis vaikšto ir ko ieško. Paskui jis T. paragino nesivelti į ginčus ir T. grįžo atgal. Buvo vartojęs alkoholio, bet labai nedaug ir girtumas neturėjo įtakos jo matymui. 0,39 promilės jam buvo nustatytos. Apie nukentėjusiojo akinius nieko negali pasakyti ir akinių pas nukentėjusįjį tą vakarą nematė. Prie automobilio susistumdymo jokio nebuvo tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo, jis nematė jokio susistumdymo. Jie tik vienas prieš kitą pasipūtę stovėjo, bet nesistumdė. Kai tik atėjo nukentėjęs į jų sklypą, tai šuo buvo pririštas. Jo šuo vokiečių aviganis, trumpaplaukis ir jis visiškai neagresyvus. Atėjus nukentėjusiajam net nesulojo. Šuo yra medžioklinis, dresuotas, klauso komandų, bet jis nėra agresyvus. Jo paskirtis atnešti sumedžiotą paukštį, o ne pulti žvėris. Su ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais ( 1t., b.l.54-55) sutinka. Aiškino, kad kartu ėjo T. su R. K., bet tai vertinimo klausimas. Buvo pokalbis tarp jų su V. ar I., kad reikia kažkaip tai baigti tą konfliktą. Galėjo būti dar kažkoks šuo, bet jis matė tik vieną savo šunį. Jo šuo buvo pririštas 10 metrų atstumu ir šuo iki kelio negalėjo nubėgti. Šuo net R. K. negalėjo pasiekti, kai tas atėjo. Jis nuėjo iki nukentėjusiojo automobilio ir paskui kartu su T. P. grįžo. Jis periferiniu matymu visą laiką R. K. matė ir matė, kaip jis laikė ranką prie telefono pridėjęs ir vaikščiojo aplink automobilį. Pas R. K. nematė nei akinių, nei jokio numušimo nebuvo. T. P. jokių grasinančių žodžių nukentėjusiajam nepasakė. Sode laiką būna su šuniu. Vasarą dažniausiai savaitgaliais būna sode. Jo tėvai soduose šalia turi sklypą ir jie turi šunį, bet ir tas šuo visą laiką būna pas juos. Nebuvo jokio fizinio kontakto tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo. Jis tikrai to nematė. Tėvai, kai ateina pas juos į sodą, tai šunį atsiveda su pavadėliu. Jie paprastai atsiveža šunį ir tas šuo palaidas nelaksto.

Ikiteisminio tyrimo metu M. Z. apklaustas kaip liudytojas parodė, jog turi sklypą (duomenys neskelbtini). 2022 liepos 31 dieną su žmona I. Z., bei seserimi V. ir jos sutuoktiniu T. lankėsi minėtame sklype, vakarojo, vartojo alkoholinius gėrimus, taip pat buvo mažamečiai vaikai. Jiems bebūnant sklype, vakare, išgirdo vyrišką riksmą, šaukė vyriškas balsas kažką apie šunį, balsas artėjo link jų. Jiems besėdint pamatė ateinantį, jam iš matymo žinomą, vietinį gyventoją ,,K.", jo vardo nežino, tik pavardė K. Jis šaukė, kad prisirištume šunį, nors šuo buvo pririštas prie pušies, ant ilgo pavadžio, šuo buvo tik vienas, iš kur jis sugalvojo antrą šunį, jis nežino, prisimena, kad buvo tik vienas šuo. Būna, kad atklysta ir kitų šunų, tačiau jo kieme buvo tik vienas, mano šuo. Pamatęs, kad minėtas asmuo, K. yra jų valdose, jis nuėjo link jo, pakalbėti. Nuėjo , kiek prisimena, pirmas, išsiaiškinti, kas jam yra, ko jis šaukia, tačiau jis nenustodamas šaukė ,,prisirišk šunis", dėl to jis apsisuko ir grįžo prie stalo. Prieš tai K. pasakydamas, kad jis išeitų iš jo sklypo. Jis į tai nereagavo, neišėjo. Tuomet T. sureagavo, jis pasakė, kad čia K.. T. K., matęs nebuvo, tačiau žinojo, iš jų kalbų K., kaip asmenį keliantį konfliktus. T. tuomet nuėjo link jo, K. kaip buvo ten pat, taip ir stovėjo, ant jo sklypo ribos, nesiruošė eiti. T. nuėjo prie jo, T. klausė, ko jis nori, ko jis ieško problemų, kas jam negerai. K. burbėjo vėl apie šunį, pradėjo aiškinti apie medžius, jie žodiškai konfliktavo. Jiems besiginčijant, jie pradėjo eiti link kelio, T. ėjo su juo, jie vis žodiškai konfliktavo. Jis su jais nėjo, jo žmona ir sesuo V. laikėsi atokiau į tai visiškai nesikišo. Gal kažkuriuo metu jo žmona buvo arti priėjusi, tačiau tiksliai nurodyti negali. Jis matė, kaip T. su K. eina link kelio, matė ant kelio pastatytą automobilį, ar jis K., jis nežino, tačiau yra matęs jį vairuojant ne kartą. Daugiau žmonių prie automobilio nematė. T. su K. sustojo prie minėtojo automobilio, kalbėjo vienas ant kito pakeltais balsais, matė, kad buvo susirėmę krūtinėmis, jį nuo jų galėjo skirti apie 20 metrų, juos matė gerai. Po keleto minučių, nusprendė eiti link sustojusio automobilio, prie kurio buvo K. ir T., ir T. atsivesti. Nuėjus prie automobilio, kiek prisimena, paskui jį ėjo ir žmona su V., tačiau iki kur jos atėjo, jis neatkreipė dėmesio. Nuėjus prie T., jis paragino T. eiti, nekonfliktuoti. Jis tarsi paklausė ir apsisukęs su juo grįžo. K. liko prie automobilio ir grasino, kad kvies policiją, tačiau jie į tai nekreipė dėmesio. Kaip suprato, policiją jis iškvietė, nes policija po konflikto ir atvyko. Paaiškina, kad tą vakarą K. buvo be akinių, jis tai įsidėmėjo, nes pats nešioja akinius, dėl to niekas jam jokių akinių nenuėmė ir jų nesulaužė, tai visiškas išsigalvojimas. Jokių tyčinių smūgių K. T. tikrai nesudavė, jokių sužalojimų ant K. veido nematė, tai visiškas melas. Paaiškina, kad K. žinomas visai sodų bendrijai, kaip itin konfliktiškas žmogus, pats keliantis konfliktus ir provokuodamas žmones ( 1 t.,b.l. 53-55).

Liudytojas M. M. paaiškino, kad dirba AVPK greito reagavimo skyriuje. Gavo iškvietimą, kad vyksta konfliktas ir su kolega L. B. nuvyko į įvykio vietą. Nuvykę ant kelio pastebėjo automobilį ir prie jo stovėjo asmuo, kuris juos kvietė. Pasiaiškino su juos kvietusiu asmeniu ir po to nuėjo į sodybą ir kalbėjosi su kitais asmenimis. Paskui prie automobilio, apžiūrinėdami įvykio vietą, rado akinių rėmelius. Akinių ieškojo, nes pranešėjas sakė, kad ten vyko grumtynės. Akiniai buvo sugadinti, bet tik vieną akinių dalį rado toje vietoje. Kokio turinio iškvietimas buvo, nepamena. Buvo vėlus laikas, sutemę, kai bendravo su nukentėjusiuoju. Pas nukentėjusį smurto žymių nematė. Jis sakė, kad įvyko konfliktas ir žodinis, ir fizinis. Nepamena, ką sakė apie fizinį konfliktą. Po to bendravo su dar daugiau asmenų sodyboje. Kūno kamera buvo visą laiką įjungta ir įvykį filmavo. Konfliktai toje sodyboje vykdavo ir anksčiau. Girtumai buvo nustatyti visų asmenų. Ar buvo šunys, kai jie atvyko, nepamena, bet atrodo, kad nebuvo. Akinių ieškojo, apžiūrėdami įvykio vietą. Nukentėjusysis sakė, kad jam buvo suduota į veido sritį, dėl ko sudužo akiniai. Ar nurodė asmenį, kuris jam sudavė, nepamena, bet atrodo buvo tą asmenį į įvykio vietą atsivedę, kai apžiūrėjo automobilį. Visus ten buvusius asmenis apklausė. Kaip atrodė nukentėjusysis, nepamena. Su ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais ( 1t.,b.l.60-61) sutinka. Nepasakys, ką sakė nukentėjęs apie tai, kokie sužalojimai jam buvo padaryti. Žolėtame griovyje ieškojo akinių, apžiūrėjo ir toliau nuo automobilio.19.30 val. galėjo būti, kai buvo kviečiami. Neblaivumas buvo nustatinėjamas apie 22 valandą. Aiškinosi įvykio aplinkybes, jie po kvietimo gal po valandos atvažiavo į vietą. Atvykę vietoje tikrino girtumą. Vizualiai kaltinamasis bendravo adekvačiai ir į šonus nesvirduliavo. Alkotesteriai sertifikuoti ir klaidos negalėjo būti, nustatant girtumą. Ar jiems atvykus nukentėjusysis sakė, kad jam grasino, nepamena.

Ikiteisminio tyrimo metu M. M. apklaustas kaip liudytojas parodė, jog jis dirba Marijampolės apskrities vyriausiajame policijos komisariate Reagavimo skyriuje vyriausiuoju patruliu. Dirbant savo pareigose kartu su kolega vyr. patruliu L. B. prisimena įvykį, kuomet 2022 liepos pabaigoje, tiksliai dienos neprisimena, buvo gautas iškvietimas dėl konflikto tarp kaimynų. Visas konfliktas įvykęs sodų bendrijoje, pavadinimo neprisimena, Gudelių seniūnijoje. Nuvykus į minėtuosius sodus apie 19:30 val., juos pasitiko vyresnio amžiaus vyriškis. Jis laukė prie savo visureigio ant kelio soduose. Vyriškis neatrodė labai sutrikęs , ant jo nebuvo matyti išorinių smurto žymių, kraujas nebėgo, drabužiai suplėšyti nebuvo. Vyriškis nurodė, kad jį sumušė kitas vyriškis, jo nei vardo nei pavardės nenurodė, tik parodė gretimą sodybą, dėl to, kad jis liepė jam prisirišti šunis, kaip suprato juos dar sieja kažkokie ankstesni konfliktai. Kaip nurodė vyriškis, jam tas vyriškis sulaužė jo akinius, t.y. juos nuėmė ir koja sutrypė, bei nuspyrė į žoles, jį stumdė, ir kiek prisimena, nurodė kad du kartus sudavė rankos kumščiu į veido sritį. Prisimena, kad ieškojo akinių rėmelių - žolėse, aplink įvykio vietą, tačiau buvo rastas tik akinių stikliukas , netoli stovinčio visureigio apie 1-2 metrų atstumu, žolėse. Nuėjus pasikalbėti su vyriškiu, kuris galimai sudavė smūgius, šis kaltę neigė, ką tiksliai sakė neprisimena, tik tiek , kad kaltės nepripažino, ir vis priekaištavo, jog šis vyriškis atėjo į privačia teritoriją ir kėlė konfliktą. Su šiuo vyriškiu sodyboje buvo dar keletas asmenų - vienas vyriškis, ir dvi moterys, kuriems buvo nustatyti neblaivumai, bei išrašyti šaukimai. Šie asmenys nieko nekomentavo, nurodė, kad jokio smurto nebuvo. Apžiūrėjus teritoriją šunų matyti nebuvo ( 1 t., b.l. 59-61).

Liudytojas L. B. paaiškino, kad dirba Marijampolės AVPK reagavimo skyriuje. Gavo iškvietimą ir nuvyko su kolega į įvykio vietą. Kažką pamena apie sulaužytus akinius. Vyko į įvykio vietą Gudelių seniūnijoje su kolega M. M.. Nuvykę bendravo su juos kvietusiu asmeniu, o po to ir su kitais įvykio vietoje buvusiais asmenimis. Su pranešėju daugiau bendravo kolega, o jis - su kitais asmenimis. Pranešėjas nurodė, kas prieš jį smurtavo. Jis bendravo su tuo smurtavusiu asmeniu, bet jis neprisipažino smurtavęs. Pranešėjas sakė, kad jį pastūmė, sulaužė jo akinius. Tų akinių nematė ir jų neieškojo. Buvo vasara, paros metas buvo vakaras, jau tamsoka. Ar buvo nustatinėjami neblaivumai, nepamena. Kai bendravo su įvykio dalyviais, tai jie jam neatrodė išgėrę. Su ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais ( 1t., b.l.63-64) sutinka. Sutinka su tarnybiniu pranešimu ( 1t., b.l.19). Buvo jau gerokai sutemę. Smurto žymių pas nukentėjusįjį nematė. Ar pranešėjas kalbėjo apie garso įrašą padarytą įvykio metu, nepamena. Apie nukentėjusio asmens drabužius nieko nepasakys, bet smurto žymių pas jį nesimatė, asmuo buvo tik sutrikęs.

Ikiteisminio tyrimo metu L. B. apklaustas kaip liudytojas parodė, jog jis dirba Marijampolės apskrities VPK, reagavimo skyriuje. 2022-07-30 dirbo su kolega M. M.. Gavo iš budėtojo pranešimą, jog (duomenys neskelbtini), tarp kaimynų vyksta konfliktas. Atvykę minėtu adresu ant (duomenys neskelbtini) gatvės kelio juos pasitiko pareiškėjas kaip dabar jau žinoma R. K.. Šalikelėje stovėjo pareiškėjo automobilis. Pareiškėjas R. K. pradėjo pasakoti, jog jį sumušė kaimynas T. P.. Pasakojo, jog konfliktas įvyko dėl palaidų šunų Kiek atsimena ant pareiškėjo veido jokių sužalojimų nesimatė. R. K. pasakojo, jog tas minėtas kaimynas T. P. nuo jo nuėmė akinius trenkė į žemę bei sutrynė koja. Po to dar sakė jog T. P. sudavė kumščiu į veidą. Pradėjo visi ieškoti akinių aplink įvykio vietą. Kolega M. rado akinių stikliuką žolėje, griovyje prie kelio ant kurio stovėjo minėtas automobilis. Daugiau aplink nieko nerado. Apie tai kaip atrodė R. K. rūbai neatsimena, pasakyti nieko negali. Tada jis nuėjo iki gretimo sklypo, kuris buvo už beržų linijos. Pralindęs beržus pamatė jog sklypo teritorijoje buvo du vyrai ir dvi moterys. Vienas ten buvęs vyras kaip dabar jau žino T. P. pasakojo, jog R. K. tik pastūmė, o mušt nemušė. Apie akinius T. P. nieko nepasakojo. T. P. buvo įteiktas šaukimas. Kadangi dirba tokį darbą, kad per pamainą įvyksta daug įvykių, tai tiksliai visų smulkmenų neprisimena. Iškart po įvykio yra surašęs tarnybinį pranešimą. Toliau buvo supildomi duomenys, pasižymėjo liudytojus ir informavo pareiškėją, jog atvyks pas jį pareigūnai ir priims pareiškimą ( 1 t., b.l. 62-65).

Liudytoja I. Z. paaiškino, kad kaltinamasis yra jos sutuoktinio sesers vyras, nukentėjusiojo nepažįsta. Tą vakarą pas juos sode vakarojo, buvo ji, T. P., jos vyras M. ir V. P.. Atėjo kažkas rėkaudamas ir šaukdamas, kad šunis susirinktų. Jų šuo buvo pririštas ir nebuvo ką susirinkti. Dar buvo jos vaikai, kurie labai išsigando, nes tas asmuo labai rėkavo, šaukė ir buvo labai konfliktiškas. R. K. pastoviai keliu greitai važinėja ir pastoviai ieško konfliktų. Eidamas link jų, jis jau iš karto kvietė policiją. Jis skambino telefonu, ji tai matė. Kad skambina policijai, tai suprato iš pokalbio nuotrupų. Paskui jis nuėjo prie savo automobilio kartu su T. ir jie ten aiškinosi. Automobilis stovėjo ant kelio. Kai jie nuėjo, tai ji ne visą laiką žiūrėjo į juos, ji buvo sklype ir 10 metrų atstumu nuo to automobilio. Ką jie kalbėjo prie automobilio, ji negirdėjo. Matė kaltinamąjį ir nukentėjusį prie automobilio ir matė, kad jie skeryčiojasi ir aiškinasi. Jie vienas nuo kito stovėjo nedideliu atstumu. Po to ji nuėjo pasižiūrėti vaikų ir nematė, kas vyko toliau. Paskui atvažiavo policija ir jie papasakojo policijai, kaip viskas buvo. Apie nukentėjusio akinius nieko negali pasakyti, nes jis jų nedėvėjo. Apie akinių sugadinimą nieko nežino. Fizinio kontakto tarp nukentėjusio ir kaltinamojo nebuvo. Jie tik kažkuriuo metu buvo krūtinėmis susilietę. Kai atėjo nukentėjusysis į sodą, tai jo pirmi žodžiai buvo, kad prisirišti šunis. Viskas vyko praeitų metų vasarą, datos tiksliai nepasakys. Kad būtų suduoti smūgiai, nematė. Su ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais ( 1 t.,b.l.57-58) sutinka. Viso įvykio ištisai nematė. Krūtinėmis buvo susilietę minimaliai, bet stumdymosi krūtinėmis ji nematė. T. P. nesakė nieko grasinančio R. K..

Ikiteisminio tyrimo metu I. Z. apklausta kaip liudytoja parodė, jog 2022 liepos 31 dieną, kartu su sutuoktiniu M. Z., jo seserimi V. bei jos vyru T. P. vakarojo jiems priklausančiame sklype, esančiame (duomenys neskelbtini). Vakaro metu, joms besėdint, tiksliai kiek valandų buvo pasakyti negali, buvo prietema, pasigirdo vyriškio balsas, rėkimas, jis sklido nuo kelio ir artėjo prie jų. Girdėjo, kaip vyriškis rėkė: ,, susirinkit šunis, nes baido karves". Vyrui pasirodžius jų matomumo lauke, jau T. sklypo ribose, atsistojo jos vyras M. ir nuėjo link vyro. Vyrą ji taip pat matė, jo nepažinojo, anksčiau jo mačiusi nebuvo, kaip suprato iš M., jis jį pažinojo, jai taip pasirodė, ar M. kažką sakė ant jo, neprisimena. Kuomet M. nuėjo, tas vyriškis jau buvo T. sklype ir ji jį matė, koks galėjo būti atstumas, nuo jų sėdinčių iki to vyriškio, ji neįsivaizduoja, ką M. jam pasakė negirdėjo dėl atstumo, tačiau matė, kad jokio konflikto tarp M. ir to vyriškio tikrai nebuvo. M. po pokalbio su tuo vyriškiu grįžo ramus, jis pasakė, kad tas vyriškis ieško konfliktų. Joms besėdint tas vyriškis vis tiek neišėjo ir toliau kažką rėkavo, dėl to nuėjo prie jo T. P.. T. priėjęs prie to vyriškio jam kažką taip pat pasakė, nei vienas balso nekėlė, vyko ramus pokalbis tarp jų, ji arti priėjusi nebuvo, tačiau riksmo jokio nebuvo, ji juos matė dar besėdėdama. Jiems bekalbant jie kartu pradėjo eiti link kelio, jie vis kalbėjosi, tačiau tiksliai ką, ji pasakyti negali, nes arti priėjusi nebuvo, negirdėjo. Jiems einant link kelio, tuomet pakilo ir jos, t.y. jos vyras M., jo sesuo V. ir ji, nes nuo tos vietos kur sėdėjo, kelio jau nematyti. Ji paėjo, kad matytų kelią. Ant kelio stovėjo automobilis, visureigis, spalvos neįsidėmėjo, nes buvo prietema, kieno jis buvo tiksliai nežino, mano to vyriškio. Matė, kad T. su tuo vyriškiu vis dar šneka, stovi prie to automobilio, daugiau jokio pašalinių asmenų prie automobilio nebuvo. Girdėjo tik to asmens pasakymą pakeltu balsu, kad ,,neužsileis tų sodininkų ant galvos". Pokalbis prie automobilio tarp T. ir to vyriškio vyko gal 15 minučių, tiksliai tikrai įvardinti negali, nes ji jų pokalbio nestebėjo, buvo kartkartėmis nuėjusi, o jei stebėdavo, tai iš toliau, kokiu atstumu įvardinti tikrai negali. V. ir M. taip pat būdavo vis kažkur netoliese. Kiek ji matė T. jokių smūgių nesudavė tam vyriškiui, jokio smurto nebuvo, matė tik vienu momentu, kad susistumdė jie abu pečiais, tačiau nei vienas nenukrito, jokių smūgių T. tikrai nesudavė. Kaip T. atėjo prie jų, ji neatkreipė dėmesio, lyg M. jį buvo nuėjęs ir pasivadino eiti, tiksliai šito nurodyti negali, nes, kaip minėjo, ji nestovėjo ir nestebėjo ištisai, buvo grįžusi prie žaidžiančių vaikų, prie vietos, kur iš pradžių sėdėjo. Paaiškina, kad netrukus grįžus T. , atvyko ir policijos pareigūnai, ji to vyriškio jau nematė, tiksliau nebuvo nuėjusi prie jo, tad negali pasakyti ar jo marškiniai buvo suplėšyti, ar buvo matyti, kažkoks kraujas, tačiau kuomet jis atėjo, pačioje pradžioje į jų sklypą , jis buvo tvarkingas, tikrai buvo be akinių, nepastebėjo ant jo smurto žymių. Prisimena, kad atvykus policijos pareigūnams pasirodė ir to vyriškio sūnus, jis buvo prie pareigūnų, ką kalbėjo, ji nežino, kad jis yra sūnus to vyriškio, jai atrodo, kad jai pasakė M. Taip pat parodo, kad įstrigo momentas, kuomet kažkuriuo momentu, bekalbat tam vyriškiui su T., tas vyriškis rankose laikė telefoną ir pasakė, kad kviečia policiją, nors nebuvo jokio pagrindo, nebuvo jokio konflikto, jis tai pasakė, pakeltu tonu, ką ji girdėjo ir netrukus, kaip suprato, paskambino, nes laikė telefoną prie ausies ir kažką kalbėjo. Jis taip provokavo, susikūrė situaciją ir iškvietė pareigūnus be jokio pagrindo ( 1 t. 56-58).

2022-07-31 pareiškimo apie pradėtą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, jog pareiškėjas R. K. parodė : 2022-07-30 apie 19.30 val. (duomenys neskelbtini) sodų bendrijoje esančiame kelyje įvyko žodinis konfliktas su nepažįstamu asmeniu, kurio metu minėtas asmuo jam sudavė du smūgius į veido sritį, dėl ko jis jautė fizinį skausmą. Prašo dėl įvykio pradėti ikiteisminį tyrimą. Prideda garso įrašą ir med. dokumento kopiją ( 1 t. b.l. 6-10).

2022-07-31 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, jog įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). Įvykio vieta yra atvira vietovė, kurią apžiūrint matome tamsios spalvos automobilį "Mitshubishi " valst.nr. (duomenys neskelbtini) kuris stovi pastatytas ant važiuojamosios kelio dalies kelkraščio, pažvelgus į žemę matome kelio dangą, kuri yra žvyrkelis, pažvelgus dešiniau nuo stovinčio automobilio matome griovį, kuris yra apžėlęs laukine žole, priėjus arčiau griovio laukinėje žolėje, griovyje, matome galimai akinių stikliuką, kuris iš įvykio vietos paimtas ir supakuotas į voką pažymėtą numeriu 565679. Teritorija nėra stebima vaizdo kameromis. Daugiau iš įvykio vietos tyrimui reikšmingų objektų, bei pėdsakų nerasta, nepaimta ( 1 t. b.l. 13-18)

2022-07-30 tarnybiniame pranešime užfiksuota, jog Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato reagavimo skyriaus vyriausiasis patrulis L. B. 2022-07-30 dirbo kartu su vyr. patruliu M. M.. Iš budėtojų gavo pranešimą, jog tarp kaimynų vyksta konfliktas. Nuvykus budėtojų nurodytu adresu, juos pasitiko pranešėjas R. K., kuris paaiškino, jog nuėjo pas kaimyną T. P. pasikalbėti dėl jo šunų, kurie vis laksto palaidi ir paleidžia gyvulius. Įvykus žodiniam konfliktui, pranešėjas ėjo link savo automobilio, kuris stovėjo ant kelio, o paskui jį sekė agresyviai nusiteikęs kaimynas T. P.. Jiems priėjus prie pareiškėjo automobilio, T. P. pradėjo pareiškėją stumdyti, sugriebęs jo akinius trenkė į žemę ir koja juos sutrynė, ir du kartus kumščiu trenkė pranešėjui į veidą. Pranešėjas jautė fizinį skausmą, o akinius įvertino 250 eurų. Nuėjus pasiklabėti su T. P., pastarasis teigė, jog prieš asmenį nesmurtavo tik pora kartų pastūmė. T. P. sakė, jog konfliktą matė M. ir I. Z. ir V. P. ( 1 t. b.l. 19)

2022-08-01 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Marijampolės skyriaus specialisto išvadoje Nr. G396/2022(09) nurodyta, kad R. K. klinikiniais duomenimis konstatuota galvos paviršinis sumušimas o taip pat muštinė žaizda kairio žando gleivinėje. R. K. konstatuoti kūno sužalojimai buvo padaryta konstatuojant su kietu buku ar bukabriauniu daiktu ir sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, nes dėl jų nukentėjusiojo sveikata sutrikdyta ne ilgesniam kaip dešimt dienų laikotarpiui. R. K. konstatuoti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti 2022-07-30 galimai nurodytomis aplinkybėmis ( 1 t. b.l. 49).

Alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnale užfiksuota, jog 2022-07-30 22.05 val. T. P. nustatyta 1,8 promilių girtumas, R. K. nustatyta 0,00 promilės (1 t. b.l. 67-69).

Daiktų apžiūros protokole užfiksuota apžiūra : apžiūrimas įvykio vietoje griovyje rastas akinių stikliukas. Apžiūrėjus akinių stikliukas saugomas Marijampolės apskr. VPK (1 t. b.l. 76-81).

Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota -Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Policijos registruojamų įvykių registro ROIK 0122000450534 ( 2022-07-30 dėl įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-28631-22, pagal BK 140 str. 1 d. ), kuriame įkelta į įvykį reagavusių policijos pareigūnų mobiliųjų vaizdo stebėjimo priemonių, tvirtinamų prie uniformos (ang. body camera) įvykio vaizdo stebėjimo kamerų įrašai Nr. B0F1EC5ED482 ir B0F1EC5F6E86. Laikas nuo 21:45 iki 22:48 val. Apžiūrimas Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus pareigūno Nr. 1 kameros įrašų fragmentai. Vaizdo įrašas 2022_0730_214605_021. Peržiūrint vaizdo įrašą matyti kad su pareigūnu kalba pranešėjas R. K. : nu apstumdė, sumušė. Antras pareigūnas sako: tai pareiškimą rašysit. R. K. : nu tai taip, aš nusileisiu jiems, akinius sudaužė, baisiausi ereliai . Pareigūnas : o tai ten vienas ar dviese. R. K. : vienas, gal užgėrę, jau nuėjau nuo sklypo, tai va čia atėjęs sumušė ir akinius į žemę, sudaužė, bandžiau įrašymą padaryt, vieną padariau, sumušė žandą, trūkęs žandas iš vidaus, dantys net kliba. Pareigūnas : greitosios reikia. R. K.: ne nereikia, aš jau pats jei reiks nuvažiuosiu.<...>(Tyrimui reikšmingų duomenų nefiksuota)

Antrasis vaizdo įrašas 2022_0730_215106_022. Vaizdo įrašas prasideda tuo, kad du vyrai ir moteris pasakoja apie ankstesnius įvykius ( tyrimui reikšmingų duomenų nefiksuota). Toliau girdisi, kad policijos pareigūnai pasako vienam vyrui, jog eitų kartu prie automobilio nusistatyti girtumo.

Trečiasis vaizdo įrašas 2022_0730_215605_023. Matosi du pareigūnai ir vyras pralenda pro sklypų ribą kuri skiria du sklypus ir eina link kelio kur stovi pareigūno ir pranešėjo automobilis. Vyras sako: einam aš dar jam (necenzūrinis žodis). Pareigūnas : nu tada tikrai jau bus blogai. Matosi, jog atėję pareigūnai paklausia abiejų vyrų :tai jūs tikrai nenorit draugiškai išsispręst. Vyras : aišku draugiškai . Pareiškėjas R. K. sako : o jis nori draugiškai išsispręst, tai tada šitaip draugiškai išsispręsim nuperka jis man akinius, jis man du kartus į snukį traukė, o aš tada jam keturis kartus, jeigu jūs leidžiat ir tada nė pareiškimų. Pareigūnas : tikrai neleisim. R. K. : man trūko žandas, dantys kliba. Vyras : parodyk kur trūko, kas kliba. R. K. : nu kas tu daktaras ar kas. Tada vyrai vėl pradeda abu triukšmauti vienas ant kito sakyti, kas tu toks, neina suprasti žodžių. Toliau filmuotoje medžiagoje matosi, jog vyksta blaivumo nustatymai, pasirašomi fiksavimai.

Ketvirtas vaizdo įrašas 2022_0730_220104_024 toliau matosi, jog vyksta blaivumo nustatymo procedūra, pildomi duomenys, pareigūnai paklausia pareiškėjo R. K. kokia žala. R. K. : akiniai 250 eurų, žandą skauda kaip čia įvertint, tie baksnojimai jo va per nosį, taigi čia paniekinimas. Pareigūnas : tai jo pareiškimą rašysit . Vyras : K. nedaryk klaidų. R. K. : tu jau padarei dabar klaidą. Pareigūnas : tai tų akinių nėra. reikia juos surast. R. K. : nu nėra nežinau man nulupo nuo akių trenkė į žemė, patrynė o paskui nuspyrė. Abu pareigūnai ir pareiškėjas ieško aplinkui akinių.

Penktasis vaizdo įrašas 2022_0730_220603_025 vaizdo įraše matosi, jog pareigūnai rašo dokumentus, nueina vienas pareigūnas atgal į sklypą, kuris yra už berželių linijos paprašyti liudytojų telefono numerių ir duomenų. Pareigūnas pasakoja, jog rado akinių stikliuką, kurį įdeda į voką ir pridės prie bylos.

Šeštasis vaizdo įrašas 2022_0730_221102_026 matosi jog du pareigūnai tarnybiniame automobilyje pildo dokumentus.

Septintasis vaizdo įrašas 2022_0730_221601_027 ir Aštuntas vaizdo įrašas 2022_0730_222100_028 dar toliau vyksta vaizdas tarnybiniame automobilyje, pareigūnai veda duomenis į kompiuterį, pildo dokumentus ( 1 t. 20-23, 70-73).

Objektų apžiūros protokole užfiksuota apžiūra : apžiūrimas BPC 112 pagalbos skambučio įrašas. Apžiūros atlikimo eiga : garso įrašas, kurio ID 92040418059, 00:01:14 trukmės, patalpintas sistemoje ,,Polis". Garso įraše užfiksuotas vyro pranešimas Bendrajam pagalbos centrui apie įvykį. Vyras nurodo, kad jį kaimynai užpuolė, apstumdė, šunis pjudo. Vyras prisistato-R. K. ( 1 t. b.l. 74-75).

Objektų apžiūros protokole fiksuojami nukentėjusiojo R. K. pateikti garso įrašai "balsas002 " ir "balsas 003".Garso įrašas ,,balsas 002", trukmės 00:00:24 s., patalpintas IBPS sistemoje, užfiksuotas dviejų vyriškių garso įrašas. Vyrai kalba apie konfliktiškumą. Garso įrašas ,,balsas 003" , trukmės 00:03:47 patalpintas IBPS sistemoje. Garso įraše girdėti dviejų vyriškių pokalbis. Vyksta vyrų pokalbis <...>Vyriškis nr. 1: ( vyriškis nr. 1 tarsi sušunka) jo ateisiu, viskas tvarkoj… bet tu supranti, tu vyras metuose, aš tai jaunas...Vyriškis nr. 2: nestumdyk…Vyriškis nr. 1: aš tavęs nestūmiau ..jei aš būčiau tave pastūmęs, tu būtai nukritęs .. aš tave tik biškį, kaip moterį…Vyriškis nr. 2: ir dar ko tu čia mane baksnoji ..kas aš tau čia, ką ? ( pakelia balsą)Vyriškis nr. 1: ( pakelia balsą) klausyk, tu , žioplį, aš tau akinius šituos galiu sumušt, tu prieš mane balso nekelk, aš tau galiu ausį.. ( girdėti duslus tarsi pliaukštelėjimas)Vyriškis nr. 2: nu nu rankas …Vyriškis nr. 1: klausyk , tu , asile, žiopliuk tu …Vyriškis nr. 2: nu nu … ( girdėti duslūs garsai) dar pasistumdyk…Vyriškis nr. 1: eik tu , asile tu….kaip tu gali žodį kelt, ...( rėkia)Vyriškis nr. 2: …Vyriškis nr. 1: tu klausyk girdi ? Aš tave perspėju , dar sykį lįsi prie mano uošvio, tavo šituos akinius , žiūrėk va, ir tavo tą ausį galiu, asile… ( rėkia)Vyriškis nr. 2: nu sulaužei akinius, gerai, labai gerai…Vyriškis nr. 1: ( rėkia) dar sykį čia eisi į sklypą prieš mano uošvį, aš tave ..tu klausyk žioplį, asile, tu ( rėkia) asile tu, dar sykį įžengsi į šitą žemę...( girdėti galimai suduodama, šaukia iš tolo moteriškas balsas, tačiau nesuprantamai), asile tu .dar sykį... iš čia…Vyriškis nr. 2: gerai, gerai…Vyriškis nr. 1: pasakysiu šitam žmogui, (nesuprantamai pasako), supratai tu ( rėkia) Vyriškis nr. 2: gerai, gerai…Vyriškis nr. 1: mentus kviesk, ką nori. Dar sykį prie mano uošvio prilįsi, tu čia su savo karvėm, nušausiu. Vyriškis nr. 2: gerai, gerai… (1 t. b.l. 82-83).

2022-09-26 parodymų patikrinimo vietoje metu tuo metu įtariamasis T. P. paaiškino ir parodė įvykio aplinkybes tarp jo ir R. K. : T. P. paaiškino, kad jo ir Z. sklypų ribos atskirtos berželiais. Prie sklypų ribos stovėjo R. K., kai prie jo priėjo jis pats ir paklausė, ko jis rėkauja, liepė išeiti ir netriukšmauti. Taip pat T. P. parodė ir paaiškino, kad toje vietoje R. K. lyg stumtelėjo jį pečiu, tada jis atgal pečiu stumtelėjo R. K.. Toliau T. P. rodė ir aiškino, kad paėmė už rankos R. K. ir vedė link automobilio, nes kitaip R. K. neišėjo iš jo sklypo. Prie R. K. automobilio jis nueidamas tik krūtine R. K. pastūmė, ranka smūgių nesudavė. Kurioje vietoje nukrito R,K. akiniai,jis nekreipė dėmesio, parodyti negali ( 1t., b.l.102-106).

2022-08-25 parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjusysis R. K. paaiškino ir parodė įvykio aplinkybes : atvažiavus į sodų bendriją „(duomenys neskelbtini)“, jis sustojo, nes keliu bėgo du šunys. Išlipęs iš automobilio, jis tiesiai per kairėje pusėje esantį sklypą nuėjo link Z. sklypo. Priėjęs sklypo, kuri priklauso Z. teritoriją, kuri atskirta medžiais, pamatė sklype sėdinčius asmenis, kuriems R. K. suriko prisirišti šunis. R. K. paaiškino, kad jis stovėjo prie medžiais atskirtos sklypų ribos. Prie jo priėjo nepažįstamas vyriškis, su kuriuo jie sukonfliktavo žodžiais, netrukus priėjo iš matymo žinomas M. Z.. Konfliktas tęsėsi su nepažįstamu vyriškiu, su kuriuo ėjo link jo automobilio tiesiai per sklypą, per kurį atėjo. Nuo sklypo ribos, apsodintos medžiais, iki jo automobilio išmatavus yra 34 metrai. R. K. paaiškino, kad priėjus prie automobilio konflikto metu nepažįstamas vyriškis griebė jam už akinių, juos tarsi nuplėšė jam nuo veido, metė į žemę, koja demonstratyviai sutrynė ir nuspyrė, po to jį pastūmė, sudavė rankos kumščiu į veido sritį vieną kartą, užsidengus jam ranka veidą, jis sudavė rankos kumščiu vieną kartą jam į kairės rankos alkūnę, taip sukėlė jam fizinį skausmą, vadino jį necenzūriniais žodžiais ir nuėjo (1t.,b.l.34-38).

Tokiu būdu, teisiamajame posėdyje ištirtais duomenimis nustatyta įvykio eiga :

Atsižvelgus į nukentėjusiojo parodymus, jis automobiliu atvyko į sodų bendriją ir pamatęs palaidus šunis, nuėjo pasakyti prisirišti šunis.

Jog šunys buvo nepririšti, patvirtino ir liudytoja V. P., kuri teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad buvo du šunys, kitas buvo atbėgęs iš jų namų. Kai atėjo nukentėjęs, tai tie šunys abu laisvai lakstė.

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės seka, kad 2022-07-30 21.16 val. gautas pranešimas, jog tarp pranešėjo ir kaimyno vyksta konfliktas. 23.10 val. iš Marijampolės CL gautas pranešimas, kad į ligoninę pristatytas sumuštas R. K., nusikalstamos veikos aprašyme užfiksuota, kad 2022-07-30 apie 19.30 val. prie (duomenys neskelbtini), sodų bendrijos esančio kelio įvyko žodinis konfliktas tarp R. K. ir nepažįstamo asmens, kurio metu nepažįstamas asmuo sudavė R. K. du smūgius į veido sritį, dėl ko jis jautė fizinį skausmą ( 1t.,b.l.20-23).

Kitų objektų apžiūros protokolas patvirtina, kad atvykusiems į įvykio vietą policijos pareigūnams L. B. ir M. M. nukentėjusysis R. K. nurodė, kad jį apstumdė, sumušė, sumušė žandą, trūkęs žandas iš vidaus, sudaužė akinius ( 1t., b.l. 74-75).

Apžiūrint 2022-07-31 įvykio vietą (duomenys neskelbtini), rastas tamsios spalvos automobilį "Mitshubishi " valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) kuris stovi ant važiuojamosios kelio dalies kelkraščio, dešiniau nuo stovinčio automobilio yra apžėlęs laukine žole griovys, griovyje rastas galimai akinių stikliukas, kuris iš įvykio vietos paimtas ir supakuotas į voką pažymėtą numeriu 565679 ( 1 t. b.l. 13-18).

Iš Objektų apžiūros protokole fiksuojamų nukentėjusiojo R. K. pateiktų garso įrašų, kurie buvo išklausyti teisiamojo posėdžio metu, girdimas dviejų asmenų-R. K. ir T. P. konfliktas, kurio metu T. P. suduoda nukentėjusiajam smūgius, sudaužo jo akinius. Šias aplinkybes galima spręsti iš įraše užfiksuotų ir girdimų pokalbių : aš tavęs nestūmiau ..jei aš būčiau tave pastūmęs, tu būtai nukritęs .. aš tave tik biškį, kaip moterį…Nukentėjęs sako : ir dar ko tu čia mane baksnoji ..kas aš tau čia, ką ? ( pakelia balsą) Kaltinamasis : klausyk, tu , žioplį, aš tau akinius šituos galiu sumušt, tu prieš mane balso nekelk, aš tau galiu ausį.. ( girdėti duslus tarsi pliaukštelėjimas) klausyk , tu , asile, žiopliuk tu … ( girdėti duslūs garsai) dar pasistumdyk… eik tu, asile tu….kaip tu gali žodį kelt, ...( rėkia) Aš tave perspėju, dar sykį lįsi prie mano uošvio, tavo šituos akinius , žiūrėk va, ir tavo tą ausį galiu, asile… ( rėkia) Nukentėjęs : nu sulaužei akinius, gerai, labai gerai… (1 t. b.l. 82-83).

Nors baigiamųjų kalbų metu gynėjas iškėlė versiją, jog šis įrašas nebuvo perduotas išsamiai ištirti specialistams, tačiau teismas įrašu vadovaujasi, nes dėl įrašo autentiškumo nebuvo keliamas klausimas, gynėjas, dalyvavęs teisiamuosiuose posėdžiuose, prašymų dėl perklausyto įrašo neturėjo. Todėl teismas neturi pagrindo abejoti tiek objektų apžiūros protokolu, tiek pačiu įrašu, kuris buvo išklausytas teisiamojo posėdžio metu ir papildė anksčiau paminėtą protokolą.

Ambulatorinio apsilankymo aprašyme nurodyta, kad R. K. atvyko 2022-07-30 23.04 val., anamnezėje nurodyta, kad skundžiasi galvos skausmu, ypač apatinio žandikaulio srityje. Apie 20 val. buvo užpultas ir sumuštas nepažįstamojo. Įvertinus objektyviai būklę, nustatyta kairio žando vidinėje pusėje nedidelė žaizdelė. Atlikta 2022-07-30 kompiuterinio tomografo tyrimas, prie šios informacijos nurodyta, kad pacientas buvo sumuštas nepažįstamo asmens, šalia buvo pažįstamas asmuo, taikytas gydymas Sol. Ketonall 100mg l/r., nurodyta riboti fizinį krūvį, pablogėjus -rekonsultacijai (1t.,b.l.45-46).

Specialistui, kuris įvertino nukentėjusiojo sužalojimo mastą, nukentėjusysis nurodė, kad jam buvo suduota kumščiu į galvą ir veidą, krisdamas susimušė kairės alkūnės sritį, klinikiniais duomenimis R. K. nustatė galvos paviršinį sumušimą, o taip pat muštinę žaizdą kairio žando gleivinėje. R. K. konstatuoti kūno sužalojimai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, nes dėl jų nukentėjusiojo sveikata sutrikdyta ne ilgesniam kaip dešimt dienų laikotarpiui. R. K. konstatuoti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti 2022-07-30 galimai nurodytomis aplinkybėmis ( 1 t. b.l. 49).

Vertinant nukentėjusiojo parodymus, pažymėtina, kad prokuroro ir ikiteisminio tyrimo pareigūnų surinkti duomenys ikiteisminio tyrimo metu įrodomosios reikšmės, priimant nuosprendį, teismui neturi. Prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui atlikus apklausą gauti duomenys gali būti reikšmingi teismui, tikrinant bei vertinant teisiamajame posėdyje gautus kaltinamojo, nukentėjusiojo bei liudytojų parodymus, ekspertizės aktą bei specialisto išvadą, byloje esančius dokumentus ir kitus įrodymus. Todėl teismas nukentėjusiojo parodymus vertina, lygindamas juos su kitais teisiamojo posėdžio metu patikrintais ir surinktais įrodymais.

Be to, baudžiamojo proceso įstatymas nedraudžia apkaltinamojo nuosprendžio grįsti vien tik nukentėjusiojo parodymais, jei nukentėjusiojo parodymai yra nuoseklūs, išsamūs, logiški, atitinka byloje nustatytas faktines aplinkybes. Šiuo konkrečiu atveju nukentėjusysis viso proceso metu vienodai ir nuosekliai nurodė kaltinamojo veiksmus jo atžvilgiu, teigdamas, kad kaltinamasis sudavė jam du smūgius, sulaužė jo akinius.

Nors gynėjas baigiamųjų kalbų metu kėlė versijas ir abejones aplamai dėl akinių buvimo ir jų sugadinimo, tačiau teismas vadovaujasi byloje esančiais įrodymais šiuo klausimu : nukentėjusysis nurodė, kad įvykio metu buvo su akiniais. Atvykusiems policijos pareigūnams jis nurodė, kad akiniai sudaužyti. Įvykio vietoje rastas akinių stikliukas, ši aplinkybė užfiksuota įvykio vietos apžiūros protokole, įrodyta policijos pareigūnų parodymais. Taip pat aplinkybę, jog įvykio metu nukentėjusysis buvo su akiniais, kurie buvo kaltinamojo numesti, įrodo objektų apžiūros protokole užfiksuotas nukentėjusiojo telefonu padarytas garso įrašas.

Nors teisiamojo posėdžio metu buvo keliamas keršto, asmeniškumo klausimas dėl praeityje buvusių įvykių, tačiau tiek įvykio pradžioje, tiek pranešdamas apie įvykį bendruoju pagalbos numeriu, tiek ligoninėje, nukentėjusysis kaltinamąjį įvardino kaip nepažįstamą asmenį, Be to, iš garso įrašo aišku, jog tik kaltinamasis kėlė šiuos klausimus, grasindamas nukentėjusiajam dėl jo uošvio.

Atsižvelgus į parodymų patikrinimo vietoje protokoluose užfiksuotus duomenis, į anksčiau paminėtą garso įrašą bei policijos pareigūnų padarytus garso įrašus, teismas sprendžia, kad nukentėjusysis nebuvo konflikto iniciatorius. Nukentėjusiojo pasakytų žodžių prisirišti šunis, negalima laikyti provokuojančiais, konfliktiškais, nes atsižvelgus į šunų, kačių ir kitų gyvūnų laikymo taisykles, uždarosiose savininko valdose, sodo bendrijose ir vienkiemiuose šunis leidžiama laikyti tik pririštus arba palaidus gerai aptvertuose voljeruose. Augintinio savininkas privalo garantuoti, kad gyvūno auginimas ir laikymas nedrums kitų žmonių ramybės, nekels pavojaus sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepažeis kitų asmenų teisių ir interesų. Taip pat jis privalo užtikrinti, kad gyvūnas nekels triukšmo, viršijančio įstatymais numatytas leidžiamas triukšmo normas.

Parodymų patikrinimo vietoje metu T. P. nurodė, kad paėmė už rankos R. K. ir vedė link automobilio, nes kitaip R. K. neišėjo iš jo sklypo. Prie R. K. automobilio jis nueidamas tik krūtine R. K. pastūmė, ranka smūgių nesudavė. Kurioje vietoje nukrito R. K. akiniai, jis nekreipė dėmesio, parodyti negali ( 1t., b.l.102-106).

Tokios aplinkybės kaip nukentėjusiojo vedimas už rankos nepatvirtino apklausti liudytojais V. P., M. Z., I. Z.. Priešingai, liudytojas M. Z. nurodė, kad prie automobilio nuėjo nukentėjusysis ir T. P. nuėjo paskui jį.

Baigiamųjų kalbų metu gynėjas nurodė, kad nukentėjusysis įsibrovė į privačią teritoriją. Teismas nesutinka su tokiu gynėjo motyvu, kadangi įvykis buvo sodų bendrijoje, sodų sklypai nėra aptverti ar saugomi kitomis priemonėmis, nukentėjusysis atėjo atvirai, turėdamas tikslą, kurį garsiai išreiškė, liepdamas prisirišti šunis. Be to, atsižvelgus į kaltinamojo parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuotus duomenis, jis ir nukentėjusysis susitiko prie sklypų ribos.

Motyvuojamoji dalis

BK 145 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už grasinimą nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimą. Pagal šio straipsnio 1 dalį atsakomybėn traukiamas tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Tiek BK 145 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties formuluotė, tiek teismų praktika tokio pobūdžio bylose akcentuoja, kad grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-131-1073/2018). Sprendžiant klausimą dėl grasinimo realumo atsižvelgiama į įvairias aplinkybes: kilusio konflikto kontekstą, pasakyto grasinimo turinį, motyvus, kodėl jis buvo išsakytas, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-639/2010 ir kt.). Siekiant išvengti vertinimo klaidų ir užtikrinant, kad tam tikri asmens neteisingai suprasti žodžiai ar poelgiai nebūtų be pagrindo pripažinti nusikalstama veika, baudžiamosios teisės teorijoje ir teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog baudžiamąją atsakomybę gali užtraukti tik realūs (ne tariami) grasinimai. Taigi pripažįstant nusikalstamą grasinimo pobūdį, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, į grasinimą panašūs bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-341/2010 ir 2K-553-942/2015). Pažymėtina, kad šio nusikaltimo subjektyvusis požymis – kaltė, pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta, jog grasinimą išsako ar išreiškia taip, kad nukentėjusysis tiki, jog tokie veiksmai gali būti realiai padaryti, ir pats nori tokios nukentėjusiojo būsenos.

Be to, taikant baudžiamąją atsakomybę pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, būtina įvertinti, kaip grasinančiojo žodžius ir elgesį suprato nukentėjusysis, tačiau nukentėjusio asmens suvokimas nėra vienintelis grasinimo fakto, turinio ir realumo nustatymo kriterijus. Nukentėjusiojo manymas turi būti pagrįstas ir objektyviais duomenimis, iš kurių galima spręsti, jog šis asmuo iš tikrųjų buvo bauginamas mirtimi ar sunkiu sveikatos sutrikdymu. Nors grasinimo realumui konstatuoti nėra būtina, jog grasinantysis realiai ketintų įgyvendinti grasinimą, tačiau visada reikia įsitikinti, kad nukentėjusysis turėjo objektyvų pagrindą bijoti dėl savo gyvybės ar sveikatos, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys Nr. 2K-410-693/2015, 2K-238-699/2016 ir kt.).

Nagrinėjamoje byloje nekyla jokių pagrįstų abejonių dėl to, kad kaltinime nurodytu laiku ir aplinkybėmis įvyko konfliktas tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo. Išklausius garso įrašą, girdėti kaltinamojo necenzūriniai, įžeidžiantys žodžiai nukentėjusiojo atžvilgiu. Teismas laiko, kad įžeidžiančiomis frazėmis kaltinamasis panaudojo bendro pobūdžio psichinę prievartą, kuria siekė sukelti nukentėjusiajam baimę dėl galimų neigiamų padarinių : neiti į uošvio žemę, nebendrauti su uošviu. Išsakė žodžius : užversiu, nušausiu, tačiau vien necenzūrinių žodžių ar pasakymo, kad nužudys išsakymas nukentėjusiajam, grasinimo sudėties kaltinamojo veiksmuose savaime neįrodo. Kaip jau minėta, BK 145 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Vertinamu atveju teismas laiko, kad buvo siekiama ne grasinti nukentėjusiajam sunkiu sveikatos sutrikdymu ar nužudymu, bet įspėti, kad jis daugiau nebendrautų su uošviu, nesilankytų jo žemėje.

Nors nukentėjusiojo parodymai bylose dėl grasinimo turi didesnę įrodomąją reikšmę tuo aspektu, kad tik jie atspindi nukentėjusiojo nusikalstamos veikos suvokimą emociniu-psichologiniu lygmeniu, tačiau bet kokiu atveju jų įrodomoji reikšmė taip pat priklauso ir nuo kitų bylos įrodymų konteksto. Teismas sutinka, kad nukentėjusysis išsigando neblaivaus, jaunesnio už jį kaltinamojo pykčio, emocijų nelaikymo protrūkio, tačiau tai savaime nereiškia, kad pastarasis aptartais veiksmais iš tikrųjų grasino jį nužudyti, jokių kitų duomenų, patvirtinančių išsakytų grasinimų realumą, išskyrus minėto nukentėjusiojo parodymus nėra. Netgi, skambindamas bendruoju pagalbos numeriu, R. K. nurodė, kad vyksta konfliktas, iš kitų objektų apžiūros protokolo – policijos pareigūnų kūno kamerų ( anglų k. body camera) įrašų matosi, jog nukentėjusysis skundžiasi dėl smurto jo atžvilgiu pavartojimo, akinių sugadinimo ( 1 t., b.l.70-73), apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis nenurodė aplinkybių dėl grasinimo, todėl spręstina, jog nukentėjusiajam aktualu buvo jo sužalojimas, akinių sugadinimas, bet ne grasinantys žodžiai. Teismas sutinka, kad nukentėjusiajam buvo išsakyti grasinančio pobūdžio žodžiai, tačiau kaltinamasis grasinamus žodžius išsakė tik konflikto įkarštyje. Taip pat teismas, vertindamas susidariusią situaciją, laiko, jog nukentėjusysis galėjo įsėsti į savo automobilį ir jame būti saugus ir nuvažiuoti iš įvykio vietos. Todėl teismas laiko, kad kaltinamojo pasakyti grasinančio pobūdžio žodžiai nagrinėjamu atveju nepasiekė tokio lygio, nebuvo pakankamai realūs ir sudarantys pagrindą pagrįstai bijoti, jog bus įvykdyti.

Nenustačius kaltinamojo veiksmuose nusikaltimo sudėties požymių, nėra pakankamo pagrindo jo veiksmus vertinti kaip nusikalstamus ir jo atžvilgiu taikyti baudžiamąją atsakomybę.

Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, kad kaltinamojo veiksmuose nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalies, sudėties, todėl kaltinamasis išteisinamas (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Teismo manymu, kaltinamojo veiksmai duotoje situacijoje galėtų būti vertinami kaip turintys administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 481 straipsnyje („Nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas“), požymių.

Atlikus surinktų teisiamajame posėdyje įrodymų analizę, daroma išvada, jog paminėti įrodymai gauti teisėtu būdu, patvirtina aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti ir leidžia teismui konstatuoti, kad kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir 187 straipsnio 3 dalį, nes jis 2022-07-30 apie 19.30 val. (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu su R. K., tyčia staigiu judesiu nuėmė nuo R. K. veido akinius, numetė juos ant žemės ir koja sutrypė bei nuspyrė į šoną, tokiu būdu sugadino svetimą nedidelės vertės turtą, padarydamas R. K. 250 eurų turtinę žalą, po to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, tyčia sudavė vieną smūgį rankos kumščiu R. K. į veido sritį, dėl ko R. K. konstatuota galvos paviršinis sumušimas ir muštinė žaizda kairio žando gleivinėje, kas yra vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, bei sudavė vieną smūgį rankos kumščiu R. K. į alkūnę, dėl ko R. K. jautė fizinį skausmą, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajam R. K. fizinį skausmą, ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kadangi kaltinamasis įvykdė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, jam skiriama bausmė.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkina, jog veikas padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui. Įvykio vietoje kaltinamajam nustatytas 1,80 promilių girtumas, be to, iš nukentėjusiojo pateikto įrašo aišku, jog kaltinamojo elgesys, žodžiai įtakoti neblaivumo.

Teismas skiria bausmę pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Kaltinamajam skiriama bausmė, atsižvelgiant į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą ( BK 54 straipsnio 2 dalis).

Teismas skiria bausmę pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

Kaltinamasis padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą ir baudžiamąjį nusižengimą. Kaltinamasis neteistas, teistumas išnykęs (1t., b.l.146-149), baustas už administracinių nusižengimų padarymą, kurie susiję su Kelių eismo taisyklių pažeidimais ( 1t., b.l.155-180), nedirba (1t.,b.l.145).

Įvertinęs inkriminuotų nusikalstamų veikų pobūdį ir jų padarymo aplinkybes, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, į nustatytą vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę, į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis ir jų visumą, teismas mano, kad kaltinamajam ir jo padarytoms veikoms įvertinti tinkamiausia dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymo- laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, kurios dydis parinktinas artimas šios bausmės rūšies vidurkiui, skiriant teismo įpareigojimus : įpareigoti 6 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje, per 6 mėnesius atlyginti turtinę 250 eurų žalą ( BK 48 straipsnio 4 dalies 1 ir 3 punktai), dėl veikos, numatytos BK 187 straipsnio 3 dalyje padarymo-bauda. Viešųjų darbų bausmė, nesant kaltinamojo sutikimo, neskiriama.

BK 187 straipsnio 3 dalies sankcija, įsigaliojus 2023-06-01 pakeitimams, nesikeitė.

Ikiteisminio tyrimo metu 2022-08-01 nutarimu paskirta kaltinamajam kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikinama ( 1 t. b.l. 107-109).

Byloje pareikštas Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys, kuriuo prašo priteisti 112,91 eurus ( 1 t. b.l. 113-117).

Ieškinyje nurodyta, kad 2022-07-30 VšĮ Marijampolės ligoninėje dėl galvos skausmo nukentėjusiajam buvo suteiktos ambulatorinės paslaugos : vidaus ligų gydytojo ir neurologo konsultacijos, atlikta galvos smegenų kompiuterinė tomografija. Suteiktų paslaugų kaina 112,91 euų. Žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ( toliau-CK) 6.283 straipsnio 1dalis).T. P. civilinė atsakomybė atsiranda dėl neteisėto veikimo, t.y. nusikalstamais veiksmais sužalojus R. K., kuris dėl patirtų sužalojimų gydėsi asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Akivaizdu, jog padaryta žala ne tik nukentėjusiajam, bet ir valstybei, PSDF biudžetui. CK 6.280 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktais, 31 str.1 punktu, 34 straipsniu 1 punktu, privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą vykdo Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir Teritorinės ligonių kasos. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 15 str. 1 d. 6 punkte nurodyta, kad privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamas, be kitų įplaukų, sudaro iš fizinių asmenų išieškotos lėšos už žalą, padarytą apdraustojo sveikatai, kai apdraustojo sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos buvo apmokėtos iš biudžeto lėšų. Todėl prašo priteisti iš kaltinamojo 112,91 eurų nukentėjusiojo gydymo išlaidų Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Atsižvelgus į nustatytas bylos aplinkybes, į kaltinamojo neteisėtus veiksmus, į suteiktas nukentėjusiajam paslaugas, civilinis ieškinys įrodytas, pagrįstas ir tenkinamas, priteisiant iš kaltinamojo 112,91 eurų gydymo išlaidų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto naudai.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas pareiškė civilinį ieškinį dėl 250 eurų turtinės ir 2000 eurų neturtinės žalos atlyginimo, 1760 eurų atstovavimo išlaidų priteisimo iš kaltinamojo.

Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad turtinę žalą sudaro nepataisomai sugadintų nukentėjusiojo akinių vertė, kuri yra 250 eurų. Neturtinė žala pasireiškė išgąsčiu dėl girto ir agresyvaus asmens itin įžūlių ir neprognozuojamų veiksmų, pažeminimu kitų asmenų akivaizdoje, fiziniu skausmu, važinėjimais pas tyrėjas ir teismo medicinos ekspertą darbymečio ūkyje metu ir priverstiniu žemės ūkio technikos stovėjimu, kas sąlygojo priverstinį darbų nutraukimą, o taip pat ir baime, kad kaltinamasis gali bet kada realiai įvykdyti savo pavojingiausius grasinimus - jį nužudyti. Taigi, visos aprašytos aplinkybės, vertinant neturtinės žalos mąstą, nukentėjusiojo nuomone, yra pakankamos, kad jo patirta neturtinė žala, galėtų būti įvertinta 2000 eurų ( 2t., b.l.20).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis civilinį ieškinį palaikė, papildomai paaiškino, kad 3 dienas gėrė vaistus nuo skausmo ir savaitę laiko jam skaudėjo šoną. Nebuvo pas šeimos gydytoją ir nedarbingumo jam kaip ūkininkui nereikia. Jis turi negalią. Dėl šito sužalojimo jis negalėjo pilnai savo darbų dirbti. Buvo pas gydytoją Juodį ir jam išrašė tepaliuko rankai tepti. Jam ir dabar dar skauda. Medikai yra nustatę, kad jo akiniai yra specifiniai. Akiniai jam reikalingi skaitymui, iš arti gerai nemato. Tą vakarą, kai ėjo į sodybą kalbėtis, tai jis buvo su akiniais. Fizinį krūvį ribojo gal savaitę laiko po įvykio, nes medikai rekomendavo tą daryti.

Byloje gauti duomenys, jog nukentėjusiajam diagnozuota abiejų akių gliaukoma, toliaregystė, presbiopija ( 2t., b.l.50).Taip pat byloje gauta UAB „Sūduvos optika“ informacija, kurioje nurodyta, kad R. K. lankosi jų įstaigoje, taip pat pirko akinius. Dėl neįprastai mažų regėjimo centrų, taip pat akinių lęšių stiprumo, reikalingi didesnio diametro ir ploninti akinių lęšiai, kurie brangesni už standartinius, taip pat ribotas akinių rėmelių pasirinkimas. Toks akinių užsakymas priklausomai nuo rėmelio kainos vidutiniškai kainuoja nuo 150 eurų iki 250 eurų ( 2 t., b.l.54).

Bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis žodinio konflikto metu su R. K., tyčia staigiu judesiu nuėmė nuo R. K. veido akinius, numetė juos ant žemės ir koja sutrypė bei nuspyrė į šoną, tokiu būdu sugadino svetimą nedidelės vertės turtą, padarydamas R. K. 250 eurų turtinę žalą.

Teismų praktikoje nurodoma, kad dėl nusikalstamos veikos atsiradusi žala nėra preziumuojama, todėl ją ir jos dydį privalo įrodyti civilinis ieškovas. Pagal BPK nuostatas, reglamentuojančias civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje pareiškimą ir nagrinėjimą, be kita ko, BPK 7 straipsnyje įtvirtintą taisyklę, kad bylos teisme nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, ir BPK 113 straipsnio nuostatas apie ieškinio įrodinėjimą, nustatant ieškinio dydį, esminę reikšmę turi paties nukentėjusiojo (civilinio ieškovo) pozicija, kurią jis turi pagrįsti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-84-648/2019).

Nagrinėjamu atveju nukentėjusysis pateikė UAB „Sūduvos optika“ informaciją dėl akinių vertės, taip pat duomenis dėl akių ligų, paaiškino, kad akiniai buvo pirkti 2017 m. Atsižvelgus į pateiktus duomenis, į paties nukentėjusiojo parodymus dėl patirtos turtinės žalos, į tai, kad šiuo metu nustatyta reali 250 eurų žala, teismas civilinį ieškinį dėl turtinės žalos tenkina ir priteisia iš kaltinamojo 250 eurų turtinei žalai atlyginti.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos nustatymo ir jos dydžio apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas faktines bylos aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, ir argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą. Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Kartu teismas privalo atsižvelgti į analogiškose bylose susiformavusią teismų praktiką dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-252-697/2020).

Teismų išvada dėl nustatytos neturtinės žalos fakto ir jos dydžio turi būti pagrįsta ir motyvuota. Sprendimą tenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, vadovaujantis BPK taisyklėmis ir joms neprieštaraujančiais kitais teisės aktais, nustatoma, kad ieškinys pagrįstas ir jo dydis įrodytas.

Nukentėjusysis neturtinę žalą sieja su neteisėtais kaltinamojo veiksmais, dėl kurių patyrė išgąstį dėl girto ir agresyvaus asmens itin įžūlių ir neprognozuojamų veiksmų, pažeminimu kitų asmenų akivaizdoje, fiziniu skausmu, važinėjimais pas tyrėjas ir teismo medicinos ekspertą darbymečio ūkyje metu ir priverstiniu žemės ūkio technikos stovėjimu, kas sąlygojo priverstinį darbų nutraukimą, o taip pat ir baime, kad kaltinamasis gali bet kada realiai įvykdyti savo pavojingiausius grasinimus - jį nužudyti.

Bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusiajam dėl tyčinių neteisėtų kaltinamojo veiksmų buvo nežymiai sutrikdyta sveikata.

Teismui nekyla abejonių, kad dėl patirto specialisto išvadoje konstatuoto sužalojimo nukentėjusysis jautė fizinį skausmą, emocinį stresą, nepatogumus. Visgi, sudėtingas ir ilgai trunkantis gydymas jam nebuvo reikalingas, jis gydėsi ambulatoriškai, jam buvo suteiktos gydytojų konsultacijos, skirti medikamentai. Savaime suprantama, kad po netikėto užpuolimo ir sužalojimo nukentėjusysis patyrė taip pat ir dvasinį sukrėtimą bei išgyvenimus, neigiamas emocijas. Nusikalstama veika jo atžvilgiu įvykdyta tyčia. Įvertinus byloje esančius įrodymus, patvirtinančius nukentėjusiajam padarytus sužalojimus, jų pobūdį, sunkumą, nukentėjusiajam taikytą gydymą ir jo trukmę, nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus, diskomfortą, nepatogumus, taip pat į tai, jog kaltinamasis grasino nukentėjusiajam, tačiau jo grasinimai nebuvo tokio lygio, nebuvo pakankamai realūs, jog užtraukti baudžiamąją atsakomybę, taip pat atsižvelgiant į suformuotą teismų praktiką, nagrinėjant tokio pobūdžio bylas, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, siekiant nukentėjusiojo bei žalą padariusio asmens interesų pusiausvyros, nukentėjusiojo pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies, priteisiant iš kaltinamojo 800 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teismo nuomone, ši suma neturtinei žalai atlyginti yra proporcinga dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų nukentėjusiojo patirtiems neturtinio pobūdžio išgyvenimams, adekvati nuteistojo padarytai tyčinei nusikalstamai veikai ir sukeltoms pasekmėms.

Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti ( BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Byloje esantys duomenys patvirtina, jog nukentėjusiojo atstovas advokatas R. M. dalyvavo ikiteisminiame tyrime ( 1t., b.l.123). Taip pat teisiamojo posėdžio metu gautas pinigų priėmimo kvitas dėl 875 eurų ( 2t., b.l.21). tačiau byloje nėra duomenų patvirtinančių 885 eurų atstovavimo išlaidų. Todėl šiuo nuosprendžiu išsprendžiamas 875 eurų klausimas, šias išlaidas pripažįstant proceso išlaidomis ir iš kaltinamojo priteisiama 875 eurai atstovavimo išlaidų nukentėjusiojo naudai.

Dėl likusios išlaidų sumos 885 eurų nukentėjusysis turi teisę kreiptis į teismą BPK 361 straipsnio tvarka ir pateikdamas išlaidas patvirtinančius įrodymus.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, įsiteisėjus nuosprendžiui, akinių stikliukas, saugojamas Marijampolės apskr. VPK, sunaikinamas kaip menkavertis turtas ( 1 t. b.l. 80-81), kompiuterinio tomografo tyrimo rezultatų kopija, esanti byloje ( 1 t. b.l. 12), paliekama byloje; CD diskas su R. K. pateiktu garso įrašu, supakuotas voke, esantis prie bylos, saugomas prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301-308 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 312 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu, teismas

nusprendžia:

T. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir nubausti jį 1(vienerių) metų laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiūros, skiriant bausmės atlikimo laikotarpiu įpareigojimus : įpareigoti 6 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje, per 6 mėnesius atlyginti nukentėjusiajam turtinę 250 eurų žalą.

T. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalį ir nubausti jį 1000 ( vieno tūkstančio ) eurų, kas atitinka 20 MGL bauda.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 65 straipsnio 2 dalimi, bausmes subendrinti ir paskirti subendrintą 1 metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant 6 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje, per 6 mėnesius atlyginti nukentėjusiajam turtinę 250 eurų žalą ir 1000 eurų ( kas atitinka 20 MGL) baudą.

Nustatyti baudai sumokėti 4 mėnesius į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas – 188659752, į vieną iš pasirinktų sąskaitų, įmokos kodas 6801. Laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.

T. P. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių ( BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikinti.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo R. K. civilinį ieškinį tenkinti dalinai ir priteisti iš kaltinamojo T. P. 250 eurų turtinei žalai atlyginti, 800 eurų neturtinei žalai atlyginti, 875 eurus proceso išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, įsiteisėjus nuosprendžiui, akinių stikliuką, saugomą Marijampolės apskr. VPK, sunaikinti kaip menkavertį daiktą, kompiuterinio tomografo tyrimo rezultatų kopiją palikti byloje; CD diską su R. K. pateiktu garso įrašu, saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmams.