Alytaus apylinkės teismo nutartis

2021-10-18 · Byla Nr. TS-44-319/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. TS-53-946/2020Nutartis · 2020-05-29Kauno apylinkės teismas
  2. TS-44-319/2021Nutartis · 2021-10-18Alytaus apylinkės teismas
  3. T-169-791/2022Nutartis · 2022-04-29Alytaus apylinkės teismas
  4. T-1594-865/2023Nutartis · 2023-09-04Vilniaus miesto apylinkės teismas
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-10-18
Bylos Nr.
TS-44-319/2021
Teisminio proceso Nr.
1-10-1-02266-2008-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rimas Švirinas
Nuteistasis
R. N.
Kategorijos
Byla Nr. TS-44-319/2021
Teisminio proceso Nr. 1-10-1-02266-2008-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.10.1; 2.5.14.2 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2021 m. spalio 18 d.Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėjas Rimas Švirinas,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. N. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2021 m. rugsėjo 8 d. nutarimo Nr. 357-174 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 1 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą, jam paskirta 15 metų laisvės atėmimo bausmė.

R. N. bausmės pradžia – 2008 m. gruodžio 2 d., bausmės pabaiga – 2023 m. gruodžio 2 d. Alytaus pataisos namuose bausmę nuteistasis atlieka nuo 2010 m. birželio 29 d.

Žemesnės instancijos teismas

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija) 2021 m. rugsėjo 8 d. nutarimu Nr. 357-174 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nutarė netaikyti nuteistajam R. N. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ir nustatyti pakartotinio šio klausimo svarstymo datą – 2022 m. kovo 8 d. Komisija savo nutarime nurodė, jog šios bausmės vykdymo metu nuteistojo lygtinio paleidimo klausimas sprendžiamas antrą kartą. Šiuo metu nuteistasis jau yra atlikęs 4/5 dalis jam paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės. Bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, kurio pasekmės neištaisomos – nužudytas žmogus. Praeityje 3 kartus atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę. Du kartus nuteistajam buvo taikytas lygtinis paleidimas, vieno iš jų sąlygas pažeidė – įvykdė naują nusikaltimą. Bausmės atlikimo metu buvo baustas drausmine tvarka. Nuteistajam yra būdingos alkoholio vartojimo problemos, kurios siejamos su nusikalstamo elgesio raiška. Nuteistasis buvo perkeltas bausmę atlikti pusiaukelės namuose, tačiau už pažeidimus buvo grąžintas į pataisos namus. Komisija, įvertinusi individualaus socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymą, jam taikytų socialinės reabilitacijos priemonių įvykdymo rezultatus, nuteistojo elgesį ir elgesio pokyčius bausmės atlikimo metu, nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatus bei nusikalstamo elgesio rizikos veiksnių valdymą, nuteistojo požiūrį į darbą, mokymąsi, galimybes dirbti ar mokytis, nusikalstamos veikos, dėl kurios asmuo nuteistas, pavojingumą ir pobūdį, ir kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos sprendimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, mano, kad šiuo metu netikslinga šį nuteistąjį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, jog jis, būdamas laisvėje, nedarys naujų nusikalstamų veikų bei laikysis įstatymų. Tuo vadovaudamasi, Komisija nusprendė, jog nuteistajam R. N. negali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos.

Šalies argumentai

Nuteistasis R. N. pateikė Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams skundą dėl Komisijos 2021 m. rugsėjo 8 d. nutarimo Nr. 357-174 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Skunde nuteistasis prašo panaikinti šį Komisijos nutarimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nuteistasis nurodė, kad Komisija jau penktą kartą atmetė jo prašymą dėl lygtinio paleidimo. Be to, Komisija rekomenduoja jam dalyvauti Anoniminių Alkoholikų savitarpio pagalbos grupės veikloje, nors ji ją lanko jau 9 metus.

Prokuroro atsiliepimas į nuteistojo skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. N. skundas atmetamas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas.

Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 157 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog nuteistasis R. N. jau yra atlikęs BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį (2/3 paskirtos bausmės), kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, o tai sudaro dar tik formalųjį pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip jau minėta, lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui taip pat dar būtina ir materialioji sąlyga – žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką. Teismas pažymi, jog vertinant, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą ir didelę reikšmę šiuo atveju turi būtent nusikalstamo elgesio rizika bei pažanga ją mažinant. Iš nuteistojo asmens byloje esančios socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistojo R. N. nusikalstamo elgesio rizika 2021 m. liepos 22 d. atlikto vertinimo metu išlieka vidutinė, balų, pagal OASys vertinimo metodiką, skaičius nenurodytas. Pirmojo vertinimo, atlikto 2017 m. gruodžio 18 d., metu bei pakartotinių vertinimų, atliktų 2018 m. kovo 29 d., 2019 m. gegužės 21 d., 2019 m. spalio 21 d., 2021 m. sausio 14 d., jo nusikalstamo elgesio rizika taip pat buvo įvertinta kaip vidutinė. 2021 m. sausio 14 d. nustatyta, kad rizika didėjo dinaminiuose veiksniuose: „Piktnaudžiavimas alkoholiu“ – bausmės atlikimo metu, taip pat atliekant bausmę atvirojoje kolonijoje, buvo baustas drausmine tvarka už alkoholio vartojimą ir smurtinį elgesį apsvaigus nuo alkoholio, dėl šios priežasties grąžintas į pataisos namus; „Ryšiai“ – konfliktavo su sūnumi, bei buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas už smurtavimą prieš žmoną; „Gyvenimo sąlygos“ – laikinai apsistos pas dukrą, prieš bausmės atlikimą gyvenamoji vieta nebuvo pastovi, susijusi su nusikaltimo padarymu; „Gyvenimo stilius ir draugai“ – pasidavimas aplinkinių įtakai; „Nuostatos“ – du kartus nuteistajam buvo taikytas lygtinis paleidimas, vieno iš jų sąlygas pažeidė, įvykdė naują nusikaltimą, be to, šios bausmės atlikimo metu pažeidė bausmės atlikimo atviroje kolonijoje sąlygas ir buvo grąžintas į pataisos namus. Nors nustatyta pažanga nuteistojo R. N. kituose veiksniuose: „Piktnaudžiavimo alkoholiu“ bei „Išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti“, kadangi nuteistasis laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu aktyviai dalyvavo Anoniminių Alkoholikų grupės veikloje, taip pat yra stebima nuteistojo daroma tam tikra pažanga „Galimybės įsidarbinti“ srityje, nuteistajam patvirtinus apie savo galimą įdarbinimo vietą po paleidimo iš pataisos įstaigos, tačiau jo nusikalstamo elgesio rizika vis dar išlieka vidutinė, ir tai neduoda pagrindo spręsti, kad nusikalstamo elgesio rizika ženkliai mažėjo, todėl šiuo atveju turi būti nustatyta akivaizdi ir ženkli pažanga, mažinant veiksnius, praeityje lėmusius jo nusikalstamą elgesį.

Šios bausmės atlikimo metu nuteistasis R. N. vykdo socialinės reabilitacijos individualiame plane numatytas priemones. Nuteistasis sėkmingai užbaigė dalyvavimą adaptacijos programoje. Susipažino su bausmės atlikimo sąlygomis, nuteistojo teisine padėtimi bei jos pasikeitimo perspektyvomis, teisės aktais reglamentuojančiais bausmės atlikimo sąlygas. Bausmės atlikimo metu Alytaus pataisos namuose įgijo (duomenys neskelbtini) išslavinimą bei dvi profesijas – (duomenys neskelbtini). Bausmės atlikimo metu visada buvo dirbantis, dirba iki šiol. Nuteistasis dalyvavo ir sėkmingai baigė elgesio korekcijos programą „Meno terapija“, baigė „Pykčio ir agresijos valdymo“ programą, finansinių įsipareigojimų neturi. Nors visos šios aplinkybės nuteistąjį charakterizuoja teigiamai, tačiau tokios aplinkybės negali būti išskirtinai sureikšmintos, kadangi, kaip jau minėta, būtina įvertinti nagrinėjimam klausimui reikšmės turinčių aplinkybių visumą, kuri teismui leistų daryti neabejotiną išvadą, kad laisvėje šis nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

Teismo vertinimu, nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika mažėjo nepakankamai, kadangi nuteistajam, kuris yra atlikęs 4/5 dalis bausmės, vis dar išlieka itin opūs kriminogeniniai veiksniai, iš kurių statiniai veiksniai: ankstesni teistumai (praeityje teistas 3 kartus) bei dinaminiai veiksniai: mąstymas ir elgesys (būdingas impulsyvus, agresyvus, kontroliuojantis elgesys, stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių); nuostatos (negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, priežiūros/apribojimų pažeidimai); gyvenimo stilius ir draugai (lengvai pasiduodantis kitų asmenų įtakai); piktnaudžiavimas alkoholiu (bausmės atlikimo metu baustas drausmine tvarka už alkoholio vartojimą, smurtavo prieš kitą asmenį); ryšiai (konfliktiški santykiai su sūnumi); gyvenimo sąlygos (nepatvirtino galimybės gyventi pasirinktu adresu). Tuo atveju, kai yra nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei rodytos pastangos sprendžiant turimas elgesio problemas ir siekiant minimalizuoti kriminogeninių veiksnių įtaką galimam pakartotiniam nusikalstamumui. Įvertinus nuteistojo R. N. elgesį bausmės atlikimo metu, jo nuostatų ir mąstymo pasikeitimą, teigti, jog nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos ir sėkmingai probacijai, pagrindo nėra. Nuteistasis bausmės atlikimo metu baustas 7 kartus drausmine tvarka, tarp jų ir už itin šiurkščius pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus – smurtas prieš kitą asmenį, alkoholio vartojimas, nors drausminės nuobaudos negaliojančios, tačiau nuteistąjį charakterizuoja neigiamai ir rodo, jog nuteistasis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti privalomoms pataisos įstaigos taisyklėms, todėl vien tik nuobaudų buvimo faktas bei pobūdis neleidžia šio nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu laikyti nepriekaištingu ir pavyzdingu. Nuobaudos galiojimo pasibaigimas suėjus įstatyme nustatytam terminui niekaip neeliminuoja fakto, kad nuteistajam nuobauda buvo paskirta. Ši aplinkybė svarstant lygtinio paleidimo klausimą reikšminga tik tiek, kiek ji sudaro pagrindą spręsti, ar nuteistasis, būdamas struktūruotoje aplinkoje, geba laikytis nustatytų vidaus tvarkos taisyklių bei režimo reikalavimų. Tokios praktikos laikosi ir aukštesnių instancijų teismai (Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartis byloje Nr. 1S-252-485/2021). O aplinkybė, jog nuteistasis turi 11 paskatinimų, sprendžiant nuteisto asmens lygtinio paleidimo klausimą, negali būti išskirtinai sureikšminta, kadangi kiekvienas nuteistasis, atlikdamas terminuoto laisvės atėmimo bausmę, turėtų būti suinteresuotas bei stengtis visada elgtis nepriekaištingai, būti paskatintas ir jokiu būdu nepažeisti pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, kurios atlieka ir nuteistojo asmens auklėjamąją funkciją. Nuteistojo paskatinimų buvimas bei jų skaičius tik rodo nuteistojo požiūrį į jam paskirtą bausmę, laipsnišką jos tikslų siekimą bei teigiamą elgesio korekciją, kuri, teismo vertinimu, vis dar nėra pakankama. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl vis dar išliekant kriminogeniniams veiksniams, tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai.

Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, jog Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai nuteistasis teikiamas penktą kartą. Tris kartus nuteistasis buvo teiktas Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje, tačiau priimti nutarimai lygtinio paleidimo jam netaikyti. Nuteistojo socialiniai ryšiai su artimaisiais yra nutrūkę, ryšius palaiko tik su dukra. Su sūnumi apie kelerius metus visiškai nebendrauja. 2019-2021 m. buvo vedęs, tačiau santuoka nutrūko abiejų draugišku susitarimu. Pagrindinius nusikalstamumo motyvus nuteistasis įvardija šiuos: gyvenimas vaikų namuose, neturėjimas gyvenamosios vietos, alkoholio vartojimas, finansiniai sunkumai. Nuteistasis pripažįsta, kad anksčiau elgėsi negalvodamas apie savo poelgių pasekmes, gyveno šia diena, nesirūpino ateitimi ar artimųjų gerove. Nusikaltimus įvykdo spontaniškai, negalvodamas apie savo elgesio pasekmes. Nuteistasis yra įvykdęs smurtinį nusikaltimą. Bausmės atlikimo metu agresyvus, smurtinis elgesys pasireiškė tuomet, kai nuteistasis buvo neblaivus. Darytina prielaida, kad smurtinį elgesį įtakoja alkoholio vartojimas. Nuteistasis sugeba atpažinti daugumą turimų problemų ir stengiasi jas spręsti tiek savarankiškai, tiek su specialistų pagalba (lanko Anoniminių Alkoholikų grupę), tačiau kai kurias klaidas visgi kartoja, neįvertina ankstesnio patyrimo (ne vieną kartą baustas už alkoholio vartojimą bausmės atlikimo metu, abu smurto panaudojimo atvejai fiksuoti jam esant neblaiviam, nors pats nuteistasis teigia, jog nusikaltimo metu buvo blaivus). Taigi, kaip matyti, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nėra pastovus. Nuteistojo teigimu, jis Anoniminių Alkoholikų grupės veikloje dalyvauja jau 9 metus, tačiau 4 kartus yra baustas drausmine tvarka už alkoholio vartojimą, paskutinį kartą 2020 m. rugpjūčio 26 d. Akivaizdu, jog nuteistasis vis dar turi opią alkoholio vartojimo problemą, kurią jis ir pats pripažįsta bei bando spręsti. Teismo vertinimu, šiuo metu išleidus nuteistąjį į laisvę, jis turės galimybes grįžti prie alkoholio vartojimo, kas gali turėti įtakos pakartotiniam nusikalstamumui. Be to, kadangi alkoholio vartojimas laisvėje turėjo įtakos nuteistojo nusikalstamam elgesiui, taip pat pataisos namuose pasireiškiantis neigiamai vertinamas elgesys, todėl, teismo manymu, rizika pakartotinai nusikalsti išlieka. Šių duomenų kontekste, įvertinus lygtinio paleidimo taikymo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, nėra pagrindo teigti, jog šiuo metu nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog nuteistasis R. N. šiuo metu atlieka jam paskirtą 15 metų terminuoto laisvės atėmimo bausmę, paskirtą už labai sunkaus tyčinio nusikaltimo padarymą (BK 11 straipsnio 2, 6 dalys). Nuteistasis R. N. dar iki šios bausmės atlikimo jau buvo teistas 3 kartus. Realią terminuoto laisvės atėmimo bausmę šis nuteistasis atlieka jau nebe pirmą kartą. Du kartus nuteistajam buvo taikytas lygtinis paleidimas, vieno iš jų sąlygas pažeidė, įvykdė naują nusikaltimą. Šios bausmės atlikimo metu pažeidė bausmės atlikimo atviroje kolonijoje sąlygas (buvo nustatytas alkoholio vartojimas) ir jis buvo grąžintas į pataisos namus. Nors nuteistasis teigia, kad suvokia priežiūros ir taisyklių reikalingumą, jam jų laikytis nepavyksta. Pažymėtina ir tai, kad nors teistumai išnykę, tačiau vien jau tokios paminėtos aplinkybės nuteistąjį apibūdina kaip linkusį nusikalsti ir atitinkamai rodo dar didelį jo pavojingumą visuomenei, todėl šiuo atveju jis turėtų atlikti tokią bausmės dalį, kuri itin stipriai paveiktų ir kardinaliai įtakotų nuteistąjį, jog ateityje jis akylai laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Akivaizdu, jog padarytų nusikalstamų veikų tyčinis pobūdis, skaičius, įvairovė bei sunkumas rodo didelį nuteistojo pavojingumą visuomenei ir leidžia manyti, jog anksčiau jam paskirtos kriminalinės bausmės bei praeityje teismo parodytas pasitikėjimas, taikant lygtinio paleidimo institutą, esmingai neįtakojo šio nuteistojo elgesio bei jo požiūrio į įstatymų reikalavimų laikymąsi, o šios aplinkybės yra ypač svarbios vertinant ir sprendžiant, ar galima nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Nors aptartos aplinkybės, susijusios su nuteistojo nusikalstamu elgesiu praeityje, tiesiogiai ir nevertinamos sprendžiant dabartinį klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, tačiau tai nereiškia, kad vertinant nuteistojo pažangą atliekant dabartinę bausmę, negalima atsižvelgti į nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius ir nuteistojo pastangas šiems veiksniams pašalinti, juolab kai nuteistojo elgesiui reikšmės turinčiu kriminogeniniu veiksniu išlieka jo kriminalinė istorija. Visa tai rodo didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei ir sudaro prielaidas griežčiau vertinti aplinkybes, reikšmingas nuteistojo lygtiniam paleidimui.

Teismo vertinimu, visos aptartos aplinkybės rodo, jog nuteistojo elgesio, mąstymo ir nuostatų korekcija teigiama linkme dar nėra pakankama. Išanalizavus visą teismui pateiktą medžiagą bei atsižvelgiant į visas aplinkybes, galima teigti, jog nuteistasis R. N., būdamas pataisos įstaigoje, neformalių nuteistųjų taisyklių laikosi tiek, kiek reikia, kad neapsunkintų sau gyvenimo tokioje įstaigoje. Akivaizdu, jog šiuo metu nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje įtakoja bei formuoja jo turimas bei siekiamas vieningas tikslas – kuo greičiau išeiti į laisvę. Tuo tarpu teismų praktikoje vieningai laikomasi nuostatos, jog per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis nuosekliai laikytis įstatymų. Teismas akcentuoja, jog bausmė turėtų sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad šie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Šiuo atveju aptartos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad pataisos procesas pataisos įstaigoje nuteistajam vis dar nėra pakankamas, o socialinio tyrimo išvadoje išskiriami aptarti riziką pakartotinai nusikalsti didinantys aspektai, nepatvirtina pakankamos nuteistojo pažangos. Įvertinus nuteistojo R. N. asmenybę, jo elgesį bei mąstymo pokyčius, nėra pagrindo pritarti jo skundo argumentams. Teismas visiškai pritaria Komisijos nutarimui ir daro išvadą, jog nuteistasis R. N. vis dar neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatytos materialiosios lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – jo nusikalstamo elgesio rizika nėra žema ir jis dar nepadarė akivaizdžios pažangos mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. Būtent todėl lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos jam ir negali būti taikomas. Be to, šiuo metu paleidus nuteistąjį lygtinai, būtų pažeisti visuomenės interesai, teisingumo principas ir nebūtų pasiekta BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta individualizuotos bausmės paskirtis. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nuteistojo R. N. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose rugsėjo 8 d. nutarimo Nr. 357-174 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 4 dalies 1 punktu, 7 dalimi, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, 7 dalimi,

nutaria:

Nuteistojo R. N. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2021 m. rugsėjo 8 d. nutarimo Nr. 357-174 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus, nuteistojo R. N. asmens bylą Nr. 11759 grąžinti Alytaus pataisos namams.

Nutartis per septynias dienas nuo patvirtinto jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per nutartį priėmusį Alytaus apylinkės teismą.

Teisėjas Rimas Švirinas