Alytaus apylinkės teismo nutartis

2022-04-29 · Baudžiamoji byla Nr. T-169-791/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-04-29
Bylos Nr.
T-169-791/2022
Teisminio proceso Nr.
1-10-1-02266-2008-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Nuteistasis
R. N.
Kategorijos
Byla Nr. T-169-791/2022
Teisminio proceso Nr. 1-10-1-02266-2008-9Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14.1 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2022 m. balandžio 29 d.AlytusAlytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja V. D.

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2022 m. kovo 30 d. nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam R. N. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 1 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą laisvės atėmimu 15 metų.

R. N. bausmės pradžia – 2008 m. gruodžio 2 d., bausmės pabaiga – 2023 m. gruodžio 2 d. Alytaus pataisos namuose bausmę nuteistasis atlieka nuo 2010 m. birželio 29 d.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija), išnagrinėjusi Alytaus pataisos namų administracijos pateiktą socialinio tyrimo išvadą (toliau – ir STI) dėl nuteistojo R. N. lygtinio paleidimo, 2022 m. kovo 30 d. priėmė nutarimą Nr. 357-56 taikyti nuteistajam R. N. lygtinį paleidimą. Nutarime nurodyta, kad nuteistasis yra atlikęs 4/5 dalis paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Nors jis bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, kurio pasekmės neištaisomos - nužudytas žmogus, tačiau Komisija vertino tai, kad nuteistasis būdamas laisvėje įgijo pagrindinį išsilavinimą, vėliau mokėsi ir įgijo specialybę. Bausmės atlikimo metu nuteistasis taip pat mokėsi, įgijo vidurinį išsilavinimą bei keletą profesijų, bausmės atlikimo metu visada dirba, pabrėžia darbo ir apsirūpinimo svarbą, nes nori užsitikrinti pastovias pajamas. Nuteistasis pateikė pažymą, jog lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju taip pat bus įdarbintas, todėl galima teigti, kad nuteistasis turi pakankamą išsilavinimą, profesinę kvalifikaciją ir jam nestinga darbinės patirties, stebima pakankama nuteistojo motyvacija save realizuoti darbinėje veikloje laisvėje. Taip pat nuteistasis laisvėje nestokojo gebėjimų bei motyvacijos užsitikrinti stabilią finansinę padėtį, neturėjo rimtų problemų ar sunkumų dėl lėšų tvarkymo ir jų paskirstymo. Nors nuteistajam būdingos psichiką veikiančių medžiagų vartojimo problemos, kurios siejamos su nusikalstamo elgesio raiška, tačiau turimą problemą nuteistasis sprendžia bausmės atlikimo metu, dalyvauja Anonimių alkoholikų grupės užsiėmimuose, o nuo 2022 m. sausio 25 d. dalyvauja priklausomų asmenų nuo psichiką veikiančių medžiagų reabilitacijos ,,Įžanginėje grupėje“. Nuteistasis bendrauja noriai, atvirai, mintis dėsto logiškai, geba vystyti pokalbį, argumentuoja savo nuomonę, elgiasi mandagiai ir pagarbiai. Nors bausmės atlikimo metu vieną kartą pasireiškė agresyvus, smurtinis elgesys, kuomet nuteistasis buvo neblaivus, tačiau įprastinėse kasdienėse situacijose nuteistasis gali save kontroliuoti, susivaldyti, išvengti konfliktų arba juos išspręsti taikiai, todėl galima daryti prielaidą, kad smurtinį elgesį įtakoja alkoholio vartojimas. Nuteistasis sugeba atpažinti daugumą turimų problemų ir stengiasi jas spręsti tiek savarankiškai, tiek su specialistų pagalba. Jis planuoja ateitį, turi numatęs konkrečius žingsnius planams įgyvendinti, sugeba palaikyti gerus santykius su bendradarbiais ir su vadovais, priima naujas idėjas, atsižvelgia į kitų asmenų nuomonę, nepalaiko kriminalinės subkultūros nei savo, nei kitų daromų nusikaltimų nepateisina, nereiškia diskriminacinių ar užgauliojančių nuostatų. Nors nuteistajam ne visada pavyksta suvaržyti savo elgesį dėl visuomenės reikalavimų bei normų, tačiau jis suvokia priežiūros ir taisyklių reikalingumą, suvokia savo laisves ir teises, taip pat gerbia kitų asmenų teises ir laisves, palaiko visuomenės vertybes, siekia būti visuomenės nariu. Nuteistasis individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones vykdo, į ankstesnes Komisijos rekomendacijas taip pat atsižvelgė, jas vykdė. Nors bausmės atlikimo metu nuteistasis baustas 7 kartus, tačiau skatintas 11 kartų, nuo 2021 m. rugsėjo 16 d. nuteistasis bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Nors nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė, taip pat išlieka kriminogeniniai, dinaminiai veiksniai, tai yra: mąstymas ir elgesys, nuostatos, gyvenimo stilius ir draugai, ryšiai. Taip pat yra daug apsauginių veiksnių, tokių kaip: gyvenimo sąlygos, lėšų tvarkymas, piktnaudžiavimas narkotikais, emocinė gerovė, išsilavinimas, galimybė įsidarbinti, piktnaudžiavimas alkoholiu, kurie nuteistajam padės integruotis į visuomenę. Komisija konstatavo, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žymiai sumažėjo, kad nuteistasis padarė akivaizdžią pažangą elgesyje ir galima manyti, jog nuteistasis, lygtinai paleistas į laisvę, sugebėtų laikytis įstatymų ir nenusikalsti. Esant tokioms aplinkybėms, Komisija padarė išvadą, jog tikslinga nuteistajam švelninti teisinę padėtį ir paleisti jį lygtinai iš pataisos įstaigos, nes yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti, nuteistajam likusią bausmę atliekant neizoliuotam nuo visuomenės, bet prižiūrimam.

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros skundas dėl Komisijos nutarimo negautas.

Komisijos 2022 m. kovo 30 d. nutarimą Nr. 357-56 atsisakoma patvirtinti.

Motyvuojamoji dalis

Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi, iš šių įstatymo nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyta formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba padaryta akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus, nuteistojo galimybes adaptuotis laisvėje, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 157 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema. Taigi, lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jeigu, įvertinus aplinkybių visumą, galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje laikysis įstatymų bei daugiau nenusikals, ir toks nuteistojo lygtinis paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog nuteistasis R. N. jau yra atlikęs BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kai jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau tai sudaro tik formalųjį pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip jau buvo minėta, lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui taip pat dar būtina ir materialioji sąlyga – žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką. Nuteistojo R. N. nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė, todėl vertinant, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą ir nusikalstamo elgesio riziką bei pažangą ją mažinant ir būtina nustatyti aplinkybes, leidžiančias pagrįstai manyti, jog nuteistasis laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals.

Bausmės atlikimo metu nuteistasis R. N. mokėsi ir įgijo vidurinį išsilavinimą bei keletą profesijų. Nuteistasis bausmės atlikimo metu visada dirba, pateikė pažymą, jog lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju taip pat bus įdarbintas, laisvėje nestokojo gebėjimų bei motyvacijos užsitikrinti stabilią finansinę padėtį, neturėjo rimtų problemų ar sunkumų dėl lėšų tvarkymo ir jų paskirstymo, psichiką veikiančių medžiagų vartojimo problemą sprendžia bausmės atlikimo metu, elgiasi mandagiai ir pagarbiai, įprastinėse kasdienėse situacijose nuteistasis gali save kontroliuoti, susivaldyti, išvengti konfliktų arba juos išspręsti taikiai, sugeba palaikyti gerus santykius su bendradarbiais ir su vadovais, nepalaiko kriminalinės subkultūros, nereiškia diskriminacinių ar užgauliojančių nuostatų. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, skatintas 11 kartų. Vis dėlto, šios teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės negali būti laikomos absoliučiu pagrindu jį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Kiekvienu atveju asmens lygtinio paleidimo klausimas yra sprendžiamas individualiai ir yra analizuojama visuma duomenų apie konkretų nuteistąjį.

Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika mažėjo nepakankamai, kadangi nuteistajam, kuris yra atlikęs daugiau nei 4/5 dalis bausmės, vis dar išlieka daug kriminogeninių veiksnių, iš kurių vienas yra statinis - ankstesni teistumai (praeityje teistas 3 kartus) bei net keturi dinaminiai veiksniai: mąstymas ir elgesys (būdingas impulsyvus, agresyvus, kontroliuojantis elgesys, tinkamų problemų sprendimo įgūdžių stoka); nuostatos (negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, priežiūros/apribojimų pažeidimai); gyvenimo stilius ir draugai (lengvai pasiduodantis kitų asmenų įtakai); ryšiai (konfliktiški santykiai su sūnumi). Tuo atveju, kai yra nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei rodytos pastangos sprendžiant turimas elgesio problemas ir siekiant minimalizuoti kriminogeninių veiksnių įtaką galimam pakartotiniam nusikalstamumui. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, būtina įvertinti nuteistojo požiūrį į izoliacijos sąlygas ir nustatytos pataisos įstaigos vidaus tvarkos laikymąsi viso bausmės atlikimo metu. Būtent nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu yra svarbus kriterijus vertinant lygtinio paleidimo taikymo galimybę, kadangi lygtinis paleidimas taip pat yra susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymu nuteistajam. Įvertinus nuteistojo R. N. elgesį bausmės atlikimo metu, jo nuostatų ir mąstymo pasikeitimą, teigti, jog nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos ir sėkmingai probacijai, pagrindo nėra. Nuteistasis bausmės atlikimo metu baustas 7 kartus drausmine tvarka, tarp jų ir už itin šiurkščius pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus – administracijos nurodymų nevykdymą, smurtą prieš kitą asmenį, alkoholinių gėrimų ir jų surogatų vartojimą. Nors drausminės nuobaudos negaliojančios, tačiau jos nuteistąjį charakterizuoja neigiamai ir rodo, jog nuteistasis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti privalomoms pataisos įstaigos taisyklėms, todėl vien tik nuobaudų buvimo faktas bei pobūdis neleidžia šio nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu laikyti nepriekaištingu ir pavyzdingu. Nuobaudos galiojimo pasibaigimas suėjus įstatyme nustatytam terminui niekaip neeliminuoja fakto, kad nuteistajam nuobauda buvo paskirta. Ši aplinkybė svarstant lygtinio paleidimo klausimą reikšminga tik tiek, kiek ji sudaro pagrindą spręsti, ar nuteistasis, būdamas struktūruotoje aplinkoje, geba laikytis nustatytų vidaus tvarkos taisyklių bei režimo reikalavimų. Tokios praktikos laikosi ir aukštesnių instancijų teismai (Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartis byloje Nr. 1S-252-485/2021). Aplinkybė, jog nuteistasis per daugiau nei 13 metų laisvės atėmimo bausmės yra gavęs 11 paskatinimų, sprendžiant nuteisto asmens lygtinio paleidimo klausimą, negali būti išskirtinai sureikšminta, kadangi kiekvienas nuteistasis, atlikdamas terminuoto laisvės atėmimo bausmę, turėtų būti suinteresuotas bei stengtis visada elgtis nepriekaištingai, nepažeisti pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, kurios atlieka ir nuteistojo asmens auklėjamąją funkciją. Nuteistojo paskatinimų buvimas bei jų skaičius tik rodo nuteistojo požiūrį į jam paskirtą bausmę, laipsnišką jos tikslų siekimą bei teigiamą elgesio korekciją, kuri, teismo vertinimu, vis dar nėra pakankama, atsižvelgiant į tai, kad paskutinis paskatinimas nuteistajam skirtas tik 2020 m. birželio 19 d., o paskutinioji nuobauda vėliau – 2020 m. rugpjūčio 26 d. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl vis dar išliekant kriminogeniniams veiksniams, tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai.

Nuteistasis pateikė (duomenys neskelbtini) pažymą, patvirtinančią, kad jis bus įdarbintas pagalbiniu darbininku, tačiau vertinant tą aplinkybę, jog būdamas laisvėje jis dirbo taip pat ir nelegaliai, be to turi tik vidurinį bei profesinį išsilavinimą, kurį įgijo jau būdamas laisvės atėmimo vietoje, abejotina ir tuo, kad, būdamas laisvėje, nuteistasis oficialiai įsidarbins, dirbs teisėtą darbą, gaus bei disponuos vien tik teisėtu būdu įgytomis piniginėmis lėšomis. Vertinant aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas pažymi, kad minėta pažyma nėra teisiškai įpareigojanti bei negarantuoja, kad paleistas lygtinai nuteistasis realiai įsidarbins bei turės legalų pragyvenimo šaltinį, o išėjęs į laisvę, nesieks įgyti pajamų neteisėtais būdais. Be kita ko, apeliacinės instancijos teismas ne kartą pasisakė dėl pažymų (pranešimų) apie nuteistųjų įdarbinimą deklaratyvumo (Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 11 d. nutartis byloje Nr. 1S-1257-6658/2016, 2016 m. rugsėjo 2 d. nutartis byloje Nr. 1S-1123-634/2016, 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis byloje Nr. 1S-1022-317/2017).

Iš STI matyti, kad nuteistasis neturi pastovios gyvenamosios vietos, nes vienur STI nurodyta, kad iki suėmimo jis gyveno kartu su drauge D. pas jos motiną, jai nuosavybės teise priklausančiame 2 kambarių bute (duomenys neskelbtini), tačiau (duomenys neskelbtini) mirus jo gyvenimo draugei, butas atiteko buvusios sugyventinės broliui K. ir dukrai G., būtent šiuo adresu nuteistasis yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą ir planuoja grįžti gyventi lygtinio paleidimo atveju, tačiau būste gyvena žmonos brolis K. J. (STI 4.2 punktas – nuteistojo asmens bylos 2 tomas, b. l. 131). Kitur STI jau nurodoma, kad nuteistasis laisvalaikį dažnai leisdavo su išgėrinėjančiais asmenimis, gyveno taip pat pas girtaujantį žmogų (kurį ir nužudė), nuomojosi pas jį kambarį (STI 4.6 punktas - nuteistojo asmens bylos 2 tomas, b. l. 132). Šie prieštaringi duomenys leidžia spręsti, kad jam nuosavybės teise priklausančios gyvenamosios vietos nuteistasis neturi, o tai gali būti sėkmingos integracijos į visuomenę kliūtimi.

Nuteistasis, nors bausmės atlikimo metu ir dirbo, tačiau laisvėje prieš nusikaltimo padarymą buvo nedirbantis, jo socialiniai ryšiai su artimaisiais yra nutrūkę, atlikdamas bausmę 2019-2021 m. buvo vedęs, tačiau santuoka nutrūko, buvo pasidavęs neigiamai aplinkinių įtakai, laisvalaikį dažnai leisdavo su išgėrinėjančiais asmenimis, gyveno taip pat pas girtaujantį žmogų (kurį ir nužudė), nuomojosi pas jį kambarį. Nors nuteistasis suvokė, kad alkoholis neigiamai įtakoja jo gyvenimą, kyla problemų su darbu ir pajamomis, vis tiek jį vartojo. Bausmės atlikimo metu taip pat buvo įvykęs konfliktas su kitu asmeniu, prieš kurį naudojo fizinį smurtą. Šie socialinio tyrimo išvados duomenys patvirtina, kad nuteistasis nesugebėdavo pasimokyti iš savo ankstesnių klaidų ir nepaisant jo atžvilgiu taikytų bausmių bei poveikio priemonių, stokojo noro radikaliai keisti savo gyvenimo būdą bei susikurti prosocialų elgesį skatinančią aplinką.

STI duomenimis, bausmės atlikimo metu nuteistasis vedė ir, kai buvo perkeltas atlikti likusios bausmės dalį į Pravieniškių pataisos namų atvirąją koloniją, trumpalaikių išvykų metu grįždavo pas savo žmoną, kuri nuomojosi butą (duomenys neskelbtini). Net ir santuokos sudarymas neįtakojo nuteistojo elgesio teigiama linkme, nes iš nuteistojo asmens byloje esančių duomenų matyti, kad Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus 2020 m. rugpjūčio mėn. direktoriaus įsakymu nuo 2020 m. rugpjūčio 21 d. iki 2020 m. rugpjūčio 23 d. nuteistajam R. N. buvo leista išvykti į namus (duomenys neskelbtini) (nuteistojo asmens bylos 2 t., b. l. 96). Po šios išvykos 2020 m. rugpjūčio 25 d. pataisos įstaigoje buvo gautas Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus raštas Nr. G-20579, kuriame nurodoma, kad atvirosios kolonijos nuteistasis R. N. 2020 m. rugpjūčio 22 d. 18.10 val. vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsniu buvo sulaikytas (duomenys neskelbtini), kadangi įtariamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu, 18.42 val. patikrinus nuteistąjį dėl apsvaigimo, jam buvo matytas 1,33 promilių girtumas (nuteistojo asmens bylos 2 t., b. l. 92). Šie duomenys tik dar kartą patvirtina, kad nuteistasis nepadarė akivaizdžios pažangos, kuri būtų pagrindas taikyti lygtinį paleidimą.

Nuteistasis pripažino, kad jis linkęs pasiduoti neigiamai aplinkinių įtakai, dažnai vartodavo alkoholį, paskutinis nusikaltimas įvykdytas apsvaigus nuo alkoholio, bausmės atlikimo metu iš septynių net penkis kartus buvo baustas drausmine tvarka už alkoholio vartojimą, kas leidžia spręsti, kad jis nepakankamai sprendžia turimą alkoholio vartojimo problemą. Nusikaltimus jis įvykdė spontaniškai, negalvodamas apie savo elgesio pasekmes. Bausmės atlikimo metu agresyvus, smurtinis elgesys pasireiškė vieną kartą, kuomet nuteistasis buvo neblaivus. Ji kartoja savo klaidas, neįvertina ankstesnio patyrimo (keletą kartų baustas už alkoholio vartojimą bausmės atlikimo metu, abu smurto panaudojimo atvejai fiksuoti jam esant neblaiviam, nors pats nuteistasis teigia, jog nusikaltimo metu buvo blaivus), jo elgesys rodo, kad ne visada pavyksta suvaržyti savo elgesį dėl visuomenės reikalavimų bei normų.

Iš nuteistojo asmens byloje esančio nuosprendžio matyti, kad nuteistasis kaltės dėl labai sunkaus nusikaltimo nepripažino (nuteistojo asmens bylos 1 tomas, 1 dalis, b. l. 30-38). Teismas mano, kad nuteistojo kaltės nepripažinimas parodo jo požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką. Tai, kad nuteistasis savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo neigė, rodo, jog jis pilnai nesuvokė savo atliktų veiksmų nusikalstamo pobūdžio, jų neanalizavo, negalvojo apie padarinius, nesuprato, dėl ko yra nubaustas, nesvarstė jam paskirtos bausmės paskirties ir tikslų. Pažymėtina, kad kaltės pripažinimas bei gailėjimasis rodo nuteistojo psichologinį santykį su padarytomis nusikalstamomis veikomis, už kurias jis atlieka bausmę. Akivaizdu, kad asmuo, nepripažįstantis savo kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų, negali suvokti nusikalstamo savo atliktų veiksmų pobūdžio, o paskirtą bausmę laiko ne pelnyta tokio savo elgesio pasekme, o tik savotiška stigmatizacija, neteisėtu valstybės prievartos taikymu jo atžvilgiu. Tai rodo, kad nuteistasis dar nepakeitė savo mąstymo, nepadarė reikiamų išvadų, kurios padėtų koreguoti savo nusikalstamą elgesį.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog nuteistasis R. N. šiuo metu atlieka jam paskirtą 15 metų terminuoto laisvės atėmimo bausmę, paskirtą už labai sunkaus tyčinio nusikaltimo padarymą (BK 11 straipsnio 2, 6 dalys), kurio pasekmės neatitaisomos. Nuteistasis R. N. dar iki šios bausmės atlikimo jau buvo teistas 3 kartus. Realią terminuoto laisvės atėmimo bausmę šis nuteistasis atlieka jau nebe pirmą kartą. Du kartus nuteistajam buvo taikytas lygtinis paleidimas, vieno iš jų sąlygas pažeidė, įvykdė naują nusikaltimą. Šios bausmės atlikimo metu pažeidė bausmės atlikimo atviroje kolonijoje sąlygas (buvo nustatytas alkoholio vartojimo faktas) ir jis buvo grąžintas į pataisos namus. Nors nuteistasis teigia, kad suvokia priežiūros ir taisyklių reikalingumą, jam jų laikytis nepavyksta. Vien šios aplinkybės nuteistąjį apibūdina kaip linkusį nusikalsti ir atitinkamai rodo dar didelį jo pavojingumą visuomenei, todėl šiuo atveju jis turėtų atlikti tokią bausmės dalį, kuri itin stipriai paveiktų ir kardinaliai įtakotų nuteistąjį, jog ateityje jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Akivaizdu, jog padarytos nusikalstamos veikos tyčinis pobūdis, pasekmės bei sunkumas rodo didelį nuteistojo pavojingumą visuomenei ir leidžia manyti, jog anksčiau jam paskirtos kriminalinės bausmės bei praeityje teismo parodytas pasitikėjimas, taikant lygtinio paleidimo institutą, esmingai neįtakojo šio nuteistojo elgesio bei jo požiūrio į įstatymų reikalavimų laikymąsi, o šios aplinkybės yra ypač svarbios vertinant ir sprendžiant, ar galima nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Nors aptartos aplinkybės, susijusios su nuteistojo nusikalstamu elgesiu praeityje, tiesiogiai ir nevertinamos sprendžiant dabartinį klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, tačiau tai nereiškia, kad vertinant nuteistojo pažangą atliekant dabartinę bausmę, negalima atsižvelgti į nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius ir nuteistojo pastangas šiems veiksniams pašalinti, juolab kai nuteistojo elgesiui reikšmės turinčiu kriminogeniniu veiksniu išlieka jo ankstesni teistumai. Visa tai rodo didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei ir sudaro prielaidas griežčiau vertinti aplinkybes, reikšmingas nuteistojo lygtiniam paleidimui. Nuteistojo galimybės pakeisti savo elgesį ateityje negali būti vertinamos atsietai nuo jo ankstesnio elgesio. Tokios praktikos laikosi ir aukštesnių instancijų teismai (Kauno apygardos teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta byloje Nr. 1S-338-317/2021).

Įvertinęs visas nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo elgesį viso bausmės atlikimo metu, nustatytus kriminogeninius veiksnius, teismas sprendžia, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu keitėsi teigiama linkme, tačiau šiuo metu dar nėra pagrindo daryti išvadą, jog nuteistasis R. N. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį, kas leistų konstatuoti, jog lygtinai paleidus jį iš pataisos įstaigos, laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl Komisijos sprendimas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio nuostatas yra nepagrįstas, dėl ko Komisijos nutarimą atsisakytina tvirtinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1, 7 dalimis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2, 7 dalimis,

nutaria:

Atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. kovo 30 d. nutarimą Nr. 357-56 taikyti nuteistajam R. N. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Nutarties nuorašus išsiųsti nuteistajam ir prokurorui.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos, o nuteistajam – per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Teisėja V. D.