- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-26
- Bylos Nr.
- 1S-338-317/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-33800-2015-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Jaliniauskas, Valdas Vitunskas, Kęstutis Dargužis
- Nuteistasis
- D. Š.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Valdo Vitunsko,
nerengdama teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo D. Š. skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2021 m. balandžio 26 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija) 2021 m. kovo 31 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam D. Š. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1.1. Šiaulių apygardos teismo 2011 m. balandžio 13 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. kovo 16 d. nuosprendžiu, nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, 264 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta subendrinta 10 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
1.2. Telšių rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 4 d. nuosprendžiu nuteistas pagal 242 straipsnį ir jam paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių apygardos teismo 2011 m. balandžio 13 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. kovo 16 d. nuosprendžiu, paskirta neatlikta bausme ir D. Š. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 9 metams 7 mėnesiams.
2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2015 m. lapkričio 4 d., bausmės pabaiga – 2025 m. birželio 4 d.
Žemesnės instancijos teismas
3. Komisijos 2021 m. kovo 31 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam D. Š. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Komisija nutarime nurodė, jog: nuteistasis yra atlikęs 1/2 paskirtos bausmės; bausmę atlieka Alytaus pataisos namų pusiaukelės namuose; dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku, dirbo ir Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje, vertinimo metu pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymą, kurioje nurodyta, kad lygtinio paleidimo atveju nuteistasis toliau liks dirbti įmonėje; jis neturi finansinių įsipareigojimų; palaiko labai gerus santykius su drauge ir trimis jos vaikais, bendrauja su mama, santykiai šilti, palaikantys, taip pat bendrauja su vaikais iš ankstesnių santykių, juos išlaiko; yra atsiribojęs nuo ankstesnių draugų ir pažįstamų, kurių skatinamas įsitraukdavo į nusikaltimus; jis geba save analizuoti, savivaizdis remiasi įprastomis socialinėmis vertybėmis, pasitikėjimas – realistiniu požiūriu, geba įvardinti savo stipriąsias ir silpnąsias puses; pastaruoju metu labiau linkęs apgalvoti ir įvertinti sprendimus įvairių socialinių situacijų metu; geba konfliktines situacijas spręsti konstruktyviai; geba analizuoti savo elgesio priežastis; turi išsikėlęs realistiškus ateities tikslus, geba numatyti žingsnius jiems pasiekti; jis nekonfliktiškas, draugiškas, bendraujantis, paslaugus ir mandagus; bausmės atlikimo metu baustas 1 kartą, skatintas 14 kartų; nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones; jo nusikalstamo elgesio rizika žema ir nuo paskutinio vertinimo sumažėjusi akivaizdžiai – 30 balų. Nurodytų aplinkybių visumos pagrindu Komisija padarė išvadą, kad teigiamai nuteistąjį apibūdinančių duomenų visuma šiuo metu akivaizdžiai nusveria neigiamus faktus ir leidžia daryti neabejotiną išvadą, jog nuteistasis savo elgesį jau pakeitė pakankamai, todėl tolimesnė jo elgesio korekcija galima ir jam esant neizoliuotam nuo visuomenės.
4. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2021 m. balandžio 26 d. nutartimi atsisakyta patvirtinti šį Komisijos nutarimą. Teismas pritarė Komisijai, jog nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu keitėsi teigiama linkme, tačiau sprendė, kad dar nėra pagrindo daryti išvadą, jog jis patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį, kas leistų konstatuoti, jog, lygtinai paleidus jį, nuteistasis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals. Nutartyje pažymėta, kad D. Š. ne visuomet geba kilusias problemas spręsti konstruktyviais būdais, kartais sprendimo būdus pasirenka spontaniškai, daugiau orientuojasi į emocijas, neįvertina visų elgesio alternatyvų. Taip pat nutartyje nurodyta, kad pažyma dėl nuteistojo tolimesnio darbo negali būti išskirtinai sureikšminta, kadangi ji yra visiškai neįpareigojančio pobūdžio. Be to, įvertinęs tai, jog nuteistasis būdamas laisvėje oficialiai iš viso nedirbo, pragyveno uždarbiaudamas neoficialiai iš automobilių prekybos, jokios specialybės nėra įgijęs, tai pat atsižvelgęs į jo nusikalstamų veiksmų pobūdį, apylinkės teismas sprendė, kad mažai tikėtina, jog nuteistasis iš tiesų realiai įsidarbins bei turės legalų pragyvenimo šaltinį. Dar teismas atkreipė dėmesį į tai, kad nuteistasis vengė atlikti paskirtą laisvės atėmimo bausmę, nuo jos vykdymo pasislėpė, dėl ko jo atžvilgiu buvo išduotas Europos arešto orderis, tokį savo poelgį jis linkęs minimalizuoti ir pateisinti. Taip pat apylinkės teismas pažymėjo, kad Pusiaukelės namuose nuteistasis bausmę atlieka maždaug metus su puse laiko, o neatliktos bausmės dalis dar yra labai didelė – 4 metai 2 mėnesiai 3 dienos, šis teistumas jam nėra pirmasis, jis bausmę atlieka ne už pavienio nusikaltimo padarymą, o už kelių gerai apgalvotų nusikalstamų veikų įvykdymą, kad veikė bendrininkų grupėje, o labai sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 3 dalyje, padarymą jis pats ir organizavo.
5. D. Š. skundžia Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2021 m. balandžio 26 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti naują sprendimą – patvirtinti Komisijos 2021 m. kovo 31 d. nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nuteistojo vertinimu, jis atitinka visas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatytas sąlygas, kurioms esant gali būti taikomas lygtinis paleidimas, o skundžiamos nutarties motyvai yra formalūs. Skunde perrašomos Komisijos nutarime nurodytos teigiamai D. Š. charakterizuojančios aplinkybės, papildomai pažymint, kad Komisija klaidingai nurodė, jog jis buvo baustas drausmine tvarka, kadangi įsiteisėjusiu 2019 m. spalio 29 d. Regionų apygardos administracinio teismo sprendimu nutarimas dėl jo nubaudimo buvo panaikintas. Anot nuteistojo, teismas nepagrįstai suteikė išskirtinę reikšmę padaryto nusikaltimo pobūdžiui ir pavojingumui, šiuos duomenis vertino atsietai nuo kitų pataisos procesui reikšmingų aplinkybių, dėl to nepagrįstai sprendė, kad darbinė veikla, elgesio korekcija pataisos namuose, pozityvūs mąstymo, požiūrio pokyčiai, pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką dar nėra pakankami. Nuteistasis pažymi, kad jis prisiima atsakomybę dėl padarytos nusikalstamos veikos, suvokia jos pasekmes, atpažįsta socialinius veiksnius, kurie skatino jo nusikalstamą veiką, suvokia ir gali išvengti situacijų, kurios gali suteikti galimybę nusikalsti. Šios aplinkybės, teigiamas požiūris į darbą, visų individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių ir rekomendacijų vykdymas, pastangos palaikyti socialinius ryšius ir šių ryšių vertinimas, finansinių įsipareigojimų neturėjimas, nuoseklios ir rezultatyvios pastangos keistis teigiama linkme, nuteistojo nuomone, leidžia daryti išvadą, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai turėjo reikšmingos įtakos, jis pakeitė mąstymą bei požiūrį, ir šie pokyčiai yra pakankami manyti, kad tolesnis pataisos procesas gali būti tęsiamas laisvėje, kad savo gyvenamo tikslų jis sieks tik teisėtomis priemonėmis, laikysis įstatymų ir nenusikals. Nors socialinio tyrimo išvadoje išskirti kriminogeniniai veiksniai, tačiau jie susiję su aplinkybėmis, buvusiomis iki nuteisimo. Be to, apylinkės teismas nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių jis vis dar išlieka pavojingas visuomenei.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo D. Š. skundas atmestinas.
6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Iš aptarto straipsnio lingvistinio aiškinimo seka, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, kaip kad nustatyta nagrinėjamu atveju, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Net ir tais atvejais, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.
7. Byloje esantys duomenys patvirtina apylinkės teismo padarytą išvadą, kad D. Š. yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį (1/2 dalis), taigi egzistuoja formalus pagrindas taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip ir žemesnės instancijos teismas, taip ir aukštesniojo teismo teisėjų kolegija vis tik neįžvelgia tokios akivaizdžios nuteistojo pažangos, daromos mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų pagrįstai manyti, jog, paleistas lygtinai, jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Taigi, daroma išvada, jog D. Š. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu negali būti taikomas, kadangi jis neatitinka materialaus lygtinio paleidimo taikymo pagrindo.
8. Įvertinus skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių tam tikrais teigiamais D. Š. asmenybės pokyčiais teisėjų kolegijai nekyla, kadangi jo socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog nuteistasis bausmės atlikimo metu vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvavo pozityvaus užimtumo priemonėse, pataisos bei integracijos į visuomenę programose, įgijo vidurinį išsilavinimą, nuo pat bausmės pradžios dirbo, darbinę veiklą tęsia ir šiuo metu. Be to, jis buvo 12 kartų skatintas už gerą darbą ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos priemonėse, pats organizavo sportinį turnyrą, savanoriavo miesto šventėje, noriai atlieka pusiaukelės namų tvarkymo darbus. Tai, kad D. Š. bausmės atlikimo metu deda tam tikras pastangas pasitaisyti, atspindi ir jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas, atliktas pagal OASys metodiką, kadangi nuo pirminio šios rizikos vertinimo nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balų skaičius nuosekliai mažėjo. Pirminio vertinimo, atlikto 2016 m. liepos 21 d., metu jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika buvo įvertinta 59 balais, vėliau – 2019 m. rugpjūčio 8 d. – 38 balais, 2019 m. lapkričio 12 d. – 34 balais, 2020 m. rugpjūčio 7 d. – 33 balais, o atlikus paskutinį vertinimą nustatyta, jog D. Š. pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką sudaro 29 balai.
9. Tačiau vien tai, kad D. Š. dalyvavimas įkalinimo įstaigoje organizuojamose elgesio pataisos programose bei socialinės reabilitacijos programose, aktyvus dalyvavimas įvairiose pozityvaus užimtumo priemonėse, įgytas vidurinis įsilavinimas, jo rodoma motyvacija dirbti bei kitos aukščiau aptartos aplinkybės daro teigiamą įtaką jo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimui, savaime nereiškia, jog nuteistojo daroma pažanga jau yra pakankama, kad būtų priimtas sprendimas taikyti jo atžvilgiu lygtinio paleidimo institutą. Juo labiau, įvertinus nusikaltimų, už kuriuos D. Š. atlieka jam paskirtą bausmę kiekį, sunkumą, pobūdį, nuteistojo elgesį po to, kai įsiteisėjo jo atžvilgiu priimtas Šiaulių apygardos teismo 2011 m. balandžio 13 d. nuosprendis, bei likusios neatliktos bausmės dalies dydį.
10. D. Š. laisvės atėmimo bausmę atlieka už vieno labai sunkaus (labai didelio kiekio narkotinės medžiagos - kanapių dervos - įgijimas ir gabenimas), dviejų sunkių (labai didelio kiekio narkotinių medžiagų kontrabanda bei disponavimas narkotine medžiaga - kanapių derva), vieno apysunkio (lenkimas vartoti narkotines medžiagas) ir vieno nesunkaus nusikaltimo (vengimas atlikti laisvės atėmimo bausmę) padarymą. Kaip pagrįstai pažymėjo ir apylinkės teismas, nusikaltimai buvo gerai apgalvoti, didžioji dalis jų padaryta veikiant bendrininkų grupėje, iš savanaudiškų paskatų, o labai sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 3 dalyje, padarymą D. Š. pats ir organizavo. Be to, nuteistasis praeityje buvo teistas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, kas patvirtina, jog jam būdingas nusikaltimų modelis – daromos nusikalstamos veikos yra susijusios su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, nusikaltimai sunkėja. Padarytų nusikalstamų veikų pobūdis, sunkumas bei kiekis patvirtina, jog D. Š. visiškai ignoravo įstatymų reikalavimus ir savo asmeninių poreikių, visų pirma, materialinės gerovės, siekė nepaisydamas teisėtų interesų. Šiame kontekste pažymėtina, jog sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, neapsiribotina tik atliktos bausmės dalimi, įvykdytomis socialinės reabilitacijos programomis ar Komisijos rekomendacijomis, nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu. Teisės aktuose nėra nustatyta baigtinio sąrašo aplinkybių, į kurias atsižvelgiama sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, todėl sprendžiant šį klausimą visapusiškai gali būti įvertintos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Nuteistojo galimybės pakeisti savo elgesį ateityje negali būti vertinamos atsietai nuo jo ankstesnio elgesio. Žinoma, šios aplinkybės, atsižvelgiant į galiojantį teisinį reglamentavimą, negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymui, tačiau, kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, vien jomis ir nebuvo motyvuojamas atsisakymas tvirtinti Komisijos nutarimą. Taip pat nustatyta, kad D. Š. neatliktos bausmės dalis yra 4 metai 2 mėnesiai ir 3 dienos, skaičiuojant nuo Komisijos 2021 m. kovo 31 d. nutarimo priėmimo, t. y. 2021 m. kovo 31 d. Toks neatliktos bausmės dydis, įvertinus jau paminėtas aplinkybes, apibūdinančias už kokius ir kokiomis aplinkybėmis įvykdytus nusikaltimus jis buvo nuteistas ir šiuo metu atlieka bausmę, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti.
11. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas D. Š. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, pagrįstai atsižvelgė ir į tai, kad įsiteisėjus nuteistojo atžvilgiu priimtam Šiaulių apygardos teismo 2011 m. balandžio 13 d. nuosprendžiui, nuteistasis pasislėpė nuo jam paskirtos bausmės vykdymo. Ši aplinkybė akivaizdžiai patvirtina, jog jis savo elgesio kritiškai nevertino, dėl jo nesigailėjo, priešingai - siekė bet kokiu būdu išvengti prievolės atlikti jam paskirtą bausmę. Be to, tas faktas, jog nuteistasis buvo pasislėpęs nuo jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo, dėl ko jo atžvilgiu buvo išduotas Europos arešto orderis, pagal kurį nuteistasis buvo sulaikytas Vokietijoje, kurioje su šeima slapstėsi 3 metus, ne tik leidžia spręsti, jog jis kritiškai nevertino savo neteisėtų veiksmų, bet ir verčia abejoti tuo, ar lygtinio paleidimo taikymo atveju jis sugebės laikytis teismo ir įstatymo jam nustatytų įpareigojimų, t. y. probacijos sąlygų, pakartotinai nepasislėps nuo teisėsaugos institucijų, siekdamas išvengti jam likusios žymios neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies. Tokias abejones tik dar labiau sustiprina socialinio tyrimo išvadoje nurodyta informacija, jog iki šiol tokį savo poelgį, t. y. slėpimąsi nuo jam paskirtos bausmės vykdymo, nuteistasis yra linkęs pateisinti ir minimalizuoti. Esant tokiam nuteistojo požiūriui, nėra pakankamo pagrindo tikėtis, jog jis, paleistas lygtinai, nepasielgtų analogiškai.
12. Nors, kai jau minėta, atsižvelgiant į galiojantį teisinį reglamentavimą, savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymui negali būti nei likusios neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies dydis (žinoma, tik tuo atveju, kai nuteistasis yra atlikęs privalomą BVK 157 straipsnio 1 dalies atitinkamame punkte numatytą laisvės atėmimo bausmės dalį), nei aplinkybės, apibūdinančios nuteistojo kriminalinę praeitį, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes, reikalauti teigiamų nuteistojo pokyčių įvairiose srityse (darbinės motyvacijos, mąstymo, socialinių įgūdžių, problemų sprendimo, savikontrolės ir t. t.), neprioretizuojant nei vienos iš jų, ir to, kad D. Š. iki minimumo būtų sumažinęs savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. O šiuo atveju nustatyta, kad nuteistasis vis dar turi kur stengtis, kad galutinai pasitaisyti, kadangi, nors jis ir yra priskiriamas žemai pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai – 29 balai pagal OASys metodiką, tačiau ją sudaro ne tik statiniai (viso 20 balų), bet ir dinaminiai balai (viso 9 balai), t. y. kintantys veiksniai, kuriuos, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas, jis dar gali mažinti. Be to, iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad D. Š. ne visuomet kilusias problemas geba spręsti konstruktyviais būdais, kartais sprendimo būdus renkasi spontaniškai, daugiau orientuojasi į emocijas, neįvertindamas visų jo elgesio alternatyvų. Šios aplinkybės socialinio tyrimo išvadoje buvo išskirtos srityje, apibūdinančioje nuteistojo mąstymą ir elgesį. Kadangi gebėjimas spręsti turimas problemas pasirenkant tam tinkamus, t. y. įstatymus atitinkančius, modelius, sąmoningas ir objektyvus, loginiu mąstymu, o ne emocijomis paremtas, savo elgesio išankstinis įvertinimas, yra vieni iš svarbiausių veiksnių, sudarančių prielaidas sėkmingai nuteistojo asmens resocializacijai, teisėjų kolegijos įsitikinimu, lygtinis paleidimas D. Š. turėtų būti taikomas tik tuo atveju, kai bus pastebimi teigiami pokyčiai ir šioje srityje.
13. Pažymėtina ir tai, kad lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atlikusiam BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytą laisvės atėmimo bausmės terminą ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Tai išimtinė teismo teisė ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, priima sprendimą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad D. Š. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatą sudaro ne tik statiniai, bet ir dinaminiai balai, nors ir yra teigiamų nuteistojo elgesio pokyčių, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, nuteistasis bausmę toliau atlikdamas pataisos namuose dar privalo mažinti dinaminių veiksnių sudaromą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, bent jau teoriniu lygmeniu gerinti problemų sprendimo įgūdžius bei iš naujo persvarstyti savo nuostatas, kiek jos susijusios su savo elgesio, kuomet jis vengdamas atlikti jam paskirtą bausmę pasislėpė nuo teisėsaugos institucijų, vertinimu.
14. Esant tokioms išvadoms, teisėjų kolegija negali sutikti su nuteistuoju, jog apylinkės teismas netinkamai įvertino visas aplinkybes, svarbias D. Š. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimo išsprendimui, ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą. Žemesnės instancijos teismas, priešingai nei teigiama nuteistojo skunde, nesureikšmino jo padarytų nusikaltimų skaičiaus ir sunkumo ar kitų aplinkybių, kurios pagal šiuo metu galiojančias teisės normas negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, o buvo įvertinta visuma skundo autorių bei jo pažangą mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio charakterizuojančių duomenų. Skundžiama nutartis yra argumentuota, joje nurodyti aiškūs ir išsamūs atsisakymo tvirtinti Komisijos nutarimą argumentai ir motyvai (jie trumpai išdėstyti šios nutarties 4 punkte), kurie nėra nei formalūs, nei deklaratyvūs, kaip teigia nuteistasis. Tai, kad įvertinęs tas pačias faktines aplinkybes, apylinkės teismas konstatavo, jog D. Š. neatitinka materialaus lygtinio paleidimo pagrindo, t. y. padarė priešingą išvadą nei Komisija, nereiškia, jog būtent teismas priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Vertinant Komisijos nutarimo pagrįstumą, pažymima, kad Komisija iš esmės tik vienpusiškai įvertino nuteistojo D. Š. asmenybę, jo elgesį ir mąstymo pokyčius, nutylėdama nuteistąjį neigiamai charakterizuojančius duomenis, ir atvirkščiai – pernelyg išskirdama vien tik teigiamus.
15. Apibendrinant visą, kas išdėstyta, konstatuojama, kad Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2021 m. balandžio 26 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją skunde nurodytais argumentais ar kokiais tai kitais motyvais nėra pagrindo, todėl ji paliekama galioti, o nuteistojo skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
atmesti nuteistojo D. Š. skundą ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2021 m. balandžio 26 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.