Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainos Kukalienės, Jolantos Medvedevienės ir Janinos Vitunskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

nedalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. N. skundą atsakovei Marijampolės savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Ginčas byloje kilo dėl Marijampolės savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. vasario 27 d. įsakymo Nr. DV-304 „Dėl laikinosios globos ūkiniams gyvūnams organizavimo“ (b. l. 4) teisėtumo ir pagrįstumo.

Pareiškėjas skundžiamo įsakymo neteisėtumą ir nepagrįstumą iš esmės grindė argumentais, jog Savivaldybės administracija, priimdama Įsakymą, nepagrįstai vadovavosi, jo teigimu, klaidingai Marijampolės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2019 m. vasario 21 d. patikrinimo metu nustatytomis aplinkybėmis dėl netinkamų gyvulių laikymo sąlygų. Tvirtino, jog Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo reikalavimų nepažeidė. Teismo posėdžio metu akcentavo, jog nebuvo supažindintas su Įsakymu.

Administracinės bylos duomenimis nustatyta, jog Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Marijampolės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pareigūnai 2019 m. vasario 21 d. atliko patikrinimą dėl gyvūnų gerovės ir sveikatos reikalavimų įgyvendinimo įvertinimo J. N. ūkinių gyvūnų laikymo vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini). 2019 m. vasario 22 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. VMVT-MARI-ANR_P-3-2019, iš kurio turinio matyti, jog 2019 m. vasario 21 d. atlikto patikrinimo metu užfiksuota, kad gyvūnų laikymo sąlygos kelia grėsmę jų sveikatai (b. l. 38–39).

Bylos duomenimis, Tarnyba 2019 m. vasario 22 d. kreipėsi į Marijampolės apylinkės teismą dėl administracinės atsakomybės J. N. taikymo pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 346 straipsnio 3, 16 ir 20 dalis. Tą pačią dieną Tarnyba 2019 m. vasario 22 d. raštu Nr. 41S(S41.5)-78 „Dėl laikinosios globos suteikimo“ kreipėsi į Marijampolės savivaldybės administracijos direktorių, prašydama, kol Marijampolės apylinkės teismas priims sprendimą dėl J. N. patraukimo administracinėn atsakomybėn, paimti 15 galvijų ir perduoti juos gyvūnų globėjui ar kitokiu būdu užtikrinti tinkamą jų laikymą (b. l. 29).

Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalies nuostatas, Savivaldybės administracijos direktorius: 1) tiesiogiai ir asmeniškai atsako už įstatymų, Vyriausybės ir savivaldybės tarybos sprendimų įgyvendinimą savivaldybės teritorijoje jo kompetencijai priskirtais klausimais; 2) tiesiogiai įgyvendindamas įstatymus, Vyriausybės ir savivaldybės tarybos sprendimus, gali kreiptis į valstybinio administravimo subjektus, leisti įsakymus, privalomus savivaldybės administracijos struktūriniams padaliniams, seniūnijoms, į struktūrinius padalinius neįeinantiems valstybės tarnautojams, taip pat jam priskirtos kompetencijos klausimais – savivaldybės gyventojams ir kitiems savivaldybės teritorijoje esantiems subjektams.

Valstybės ir savivaldybių institucijų kompetenciją užtikrinant gyvūnų, kaip juslių būtybių, gerovę ir apsaugą, fizinių ir juridinių asmenų, kitų organizacijų ir filialų pareigas gyvūnų apsaugos ir gerovės srityje, bepriežiūrių gyvūnų gerovę ir apsaugą, humaniško elgesio su gyvūnais reikalavimus, kad gyvūnai būtų apsaugoti nuo žiauraus elgesio, kankinimo ir kito neigiamo poveikio, reglamentuoja Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas. Valstybės ir savivaldybių institucijų kompetencija įtvirtinta Įstatymo 3 straipsnyje, kuriame, be kitų nurodytų funkcijų, savivaldybių administracijoms pavesta organizuoti ir bepriežiūrių ir bešeimininkių gyvūnų laikinąją globą (Įstatymo 3 straipsnio 10 dalies 3 punktas).

Gyvūnų gerovės įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje imperatyviai įtvirtinta, jog kol teismas priims sprendimą ar įsiteisės teismo sprendimas dėl gyvūno konfiskavimo, savivaldybės administracijos direktoriaus įgaliotas asmuo, dalyvaujant Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos veterinarijos gydytojui ir policijos pareigūnui, jeigu būtina užtikrinti viešąją tvarką, turi paimti tokį gyvūną ir perduoti jį gyvūnų globėjui ar kitokiu būdu užtikrinti tinkamą gyvūno laikymą.

Administracinėje byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, jog šioje byloje skundžiamas Marijampolės savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. vasario 27 d. įsakymas Nr. DV-304 „Dėl laikinosios globos ūkiniams gyvūnams organizavimo“, kurio pagrindu 2019 m. vasario 27 d. iš pareiškėjo buvo paimti 15 jam nuosavybės teise priklausančių galvijų, kurie perduoti laikinajai globai gyvūnų globos namams VšĮ „Mindraja“, buvo priimtas pagal Savivaldybės administracijai teisės aktais suteiktą kompetenciją, vykdant Gyvūnų gerovės įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas imperatyvias nuostatas, užtikrinant įstatyme numatytos administracinio poveikio priemonės – turto konfiskavimo galimą taikymą administracinio teisės nusižengimo byloje.

Pareiškėjas Įsakymo neteisėtumą siejo su Savivaldybės administracijos veiksmais, nepagrįstai vadovaujantis Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, jo teigimu, klaidingai nustatytais faktiniais duomenimis dėl gyvulių laikymo sąlygų.

Pagal Gyvūnų gerovės įstatyme įtvirtintą kompetenciją, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba įgyvendina valstybės politiką gyvūnų gerovės ir apsaugos srityje; rengia gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašą; tvirtina ūkinių gyvūnų laikymo reikalavimus ir kontroliuoja, kaip jie įgyvendinami (Įstatymo 3 straipsnio 9 dalies 1 p., 2 p., 11 p.). Pagal minėtą teisinį reglamentavimą akivaizdu, jog Savivaldybės administracija, priimdama skundžiamą įsakymą, pagrįstai vadovavosi kompetentingos institucijos Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos patikrinimo metu surinktais faktiniais duomenimis, kurių kvestionuoti neturėjo pagrindo.

Pažymėtina, kad šioje administracinėje byloje yra sprendžiamas klausimas dėl viešojo administravimo subjekto Marijampolės savivaldybės administracijos priimto administracinio akto, kuriuo minėtos institucijos Aplinkotvarkos ir infrastruktūros skyriaus vyriausiasis specialistas J. K. įpareigotas iš pareiškėjo paimti netinkamomis sąlygomis laikomų 15 galvijų ir perduoti juos gyvūnų globėjui, kol teismas priims sprendimą ar įsiteisės teismo sprendimas dėl gyvūnų konfiskavimo, teisėtumo.

Bylos duomenimis nustatyta, jog Marijampolės apylinkės teismas 2019 m. balandžio 30 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A13.-291-416/2019 pripažino J. N. kaltu, padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 344 straipsnio 1 dalyje, 346 straipsnio 3 dalyje, 346 straipsnio 16 dalyje bei nusprendė taikyti administracinio poveikio priemonę – turto konfiskavimą – konfiskuoti J. N. nuosavybės teise priklausančius 15 galvijų, kurie 2019 m. vasario 27 d. aktu perduoti laikinajai globai VšĮ „Mindraja“ (b. l. 31–37). Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. A13.-291-416/2019, nesutikdamas su jam paskirta administracinio poveikio priemone – turto konfiskavimu. Kauno apygardos teismas apeliacine tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą Nr. AN2-288-966/2019, 2019 m. liepos 4 d. nutartimi paliko Marijampolės apylinkės teismo nutarimą nepakeistą (b. l. 68–71). Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėjo jos paskelbimo dieną – 2019 m. liepos 4 d.

Pagal byloje nustatytas aplinkybes, teismas iš esmės sutinka su atsakovės argumentais, jog skundžiamas Marijampolės savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. vasario 27 d. įsakymas Nr. DV-304 „Dėl laikinosios globos ūkiniams gyvūnams organizavimo“ savaime jokių realių teisinių pasekmių pareiškėjui nebesukelia, kadangi laikinos globos ūkiniams gyvūnams nustatymas turėjo reikšmę tik tol, kol teismas priims sprendimą ar įsiteisės teismo sprendimas dėl administracinės atsakomybės pareiškėjui taikymo. 2019 m. liepos 4 d. įsiteisėjus apeliacinės instancijos teismo nutarčiai administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-288-966/2019, kuria nuspręsta palikti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutarimą nepakeistą administracinio nusižengimo byloje Nr. A13.-291-416/2019 dėl administracinio poveikio priemonės – turto konfiskavimo – taikymo, pareiškėjo pateiktų reikalavimų nagrinėjimas šioje byloje nebesukels tiesioginių teisinių pasekmių jam, t. y. pareiškėjo teisių ir pareigų apimtis nepasikeis, todėl bylinėjimosi procesas iš esmės tampa beprasmis (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010, 2016 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1004-556/2016). Nenustačius materialinių teisinių prielaidų ginti pareiškėjo pažeistą teisę ar įstatymo saugomą interesą, vien tik faktų, susijusių su teisinių pasekmių nebesukeliančių administracinių aktų (ne)teisėtumu, konstatavimas būtų nesuderinamas su realios ir veiksmingos teisminės gynybos užtikrinimu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-556-2196-14). Todėl vien dėl šių aplinkybių nėra pagrindo skundo tenkinimui.

Nors pareiškėjas tvirtino, jog nebuvo supažindintas su Įsakymu, tačiau byloje esantys įrodymai šias aplinkybes paneigia. Kaip matyti iš administracinės bylos, pareiškėjas, kreipdamasis į teismą 2019 m. kovo 28 d. (b. l. 1), prie skundo pateikė ir skundžiamą įsakymą, per įstatymo nustatytą terminą jį apskųsdamas (ABTĮ 29 straipsnio 1 dalis), todėl nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo argumentais dėl nesupažindinimo su Įsakymu.

Pažymėtina, jog administracinis teismas vertina, ar konkrečiu atveju priimant sprendimą nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (ABTĮ 3 str. 2 d.). Pareiškėjas skunde Įsakymo teisinių panaikinimo pagrindų neišdėstė. Kaip jau minėta, konkrečiu atveju nustatyta, kad atsakovė, priimdama Įsakymą, veikė pagal teisės aktus ir jais įtvirtintą kompetenciją, todėl konstatuotina, jog jis buvo priimtas pagrįstai ir teisėtai.

Pareiškėjas skunde ir teismo posėdžio metu išsamiai dėstė argumentus, kad gyvuliai buvo paimti neteisėtai, dėl to jam atsirado neigiamos pasekmės, jis patyrė moralinę žalą. Teismo nuomone, nurodytos aplinkybės nėra teisiškai reikšmingos, nagrinėjant Įsakymo teisėtumo klausimą, nes jos nesusijusios su ginčo dalyku, tačiau, pareiškėjui manant, kad jo teisės dėl nurodytų aplinkybių buvo pažeistos, jis turi teisę kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo atskira tvarka.

Remiantis išdėstytais argumentais, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog skundžiamas įsakymas buvo priimtas teisėtai, todėl jo panaikinimui nėra teisinio pagrindo. Skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo J. N. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.