Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. spalio 20 d. nutartimi bylą nutraukė (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 str. 1 p.). Teismas nutarė nutarčiai įsiteisėjus skundą su priedais grąžinti pareiškėjui.

Teismas konstatavo, kad pagal ABTĮ 103 straipsnio 1 punktą, teismas nutraukia bylą, jeigu byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai. Iš skundo turinio matyti, kad pareiškėjas ginčija Patikrinimo aktą, kuriame buvo įvertintos 2015 m. lapkričio 2 d. – 2015 m. lapkričio 12 d. ataskaita Nr. 1510/26 (verslo vertinimas UAB „ITEKS“) ir 2015 m. rugsėjo 8 d. – 2015 m. rugsėjo 11 d. ataskaita Nr. 1509/24 (nekilnojamojo turto komplekso ir kito turto), analizuojama, ar įgyvendinti pirminio patikrinimo metu pareiškėjui pateikti reikalavimai, bei nustatyti paskesnio patikrinimo metu pareiškėjo veiklos trūkumai. Įvertinus Patikrinimo akto turinį, darytina išvada, kad jame pateikta dviejų bendrovės sudarytų vertinimo ataskaitų analizė bei vertinimas, tačiau jokie privalomi nurodymai ar patvarkymai, kurie turėtų įtakos bendrovės teisėms ar teisėtiems interesams, nebuvo nustatyti. Teismas pažymėjo, kad pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalį kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Remiantis ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktu, administraciniai teismai sprendžia ginčus dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) ne kartą yra išaiškinęs, kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis. Šiuo atveju iš skundo turinio matyti, kad Tarnyba jokio galutinio sprendimo pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą reglamentavimą nėra priėmusi, taigi nėra priimtas Tarnybos galutinis sprendimas (aktas), kuris ir galėtų būti skundžiamas administracinių ginčų komisijai arba administraciniam teismui. Vien tik Tarnybos nustatyti pažeidimai savaime negali pareiškėjui sukelti jo skunde ir paaiškinimuose nurodytų neigiamų pasekmių. Teismas pažymėjo, kad administracinių teismų praktikoje argumentai dėl tarpinių aktų pagrįstumo ir teisėtumo paprastai gali būti nurodyti grindžiant skundą dėl galutinio sprendimo, kurio tarpiniais dokumentais jie yra (žr., pvz., 2010 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-555/2010). Taigi administracinis teismas, nagrinėdamas skundą dėl tam tikrą administracinę procedūrą užbaigiančio sprendimo, gali nagrinėti ir tarpinių (procedūrinių) aktų (sprendimų), kurie atskirai administraciniam teismui neskundžiami, teisėtumą ir pagrįstumą bei jų poveikį galutinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Teismo vertinimu, jokie sprendimai pareiškėjo atžvilgiu nėra priimti, valinių patvarkymų Patikrinimo akte nėra nustatyta. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, konstatuota, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo ginčijamas 2016 m. rugpjūčio 1 d. patikrinimo aktas Nr. VP-25(16) negali būti administracinės bylos dalyku, nes kol kas nesukelia jai teisinių pasekmių ir yra tarpinis dokumentas, sudarantis prielaidas priimti atitinkamą galutinį sprendimą. Be to, ir pačiame Įstatyme nėra nustatyta, kad patikrinimo aktas gali būti skundžiamas teismui. Ta aplinkybė, kad galbūt Tarnyba kreipsis su teikimu į Turto ar verslo vertintojų garbės teismą ginčijamo Patikrinimo akto pagrindu, nekeičia ginčijamo akto pobūdžio ir juo sukeliamų teisinių pasekmių. Priėmus sprendimus pareiškėjo ar turto vertintojų, kurių ataskaitos Patikrinimo akte buvo vertintos, atžvilgiu, jie galės tokius aktus ginčyti teisės aktų nustatyta tvarka, skundo argumentais, be kito ko, nurodydami ir Patikrinimo akto neteisėtumą. Taigi tik galutinis sprendimas, kuriuo atitinkamos poveikio priemonės būtų taikomos, gali būti ginčo teisme objektu. Tokia pozicija atitinka ir LVAT suformuotą praktiką (pvz., 2014 m. gruodžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-261-1291/2014). Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas bylą nutraukė, kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 103 straipsnio 1 punktas).

Žemesnės instancijos teismas

3. Tarnybos direktoriaus 2016 m. rugsėjo 5 d. įsakymu Nr. V1-349 patvirtintų Paklausimų dėl turto arba verslo vertinimo ataskaitų atitikties Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams nagrinėjimo taisyklių (toliau – ir Paklausimų taisyklės) 19 punkte nurodyta, jog Tarnybos interneto svetainėje skelbiama informacija apie vertinimo ataskaitos numerį, ataskaitos parengimo datą, vertinimo sritį ir ataskaitos atitiktį Įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams. Taigi, tos ataskaitos, kurių neatitikimą Įstatymo 22 straipsnio reikalavimams konstatuos Tarnyba, bus skelbiamos viešai Tarnybos interneto tinklalapyje, t. y. kiekvienas asmuo galės matyti, jog pareiškėjo ataskaita neatitinka reikalavimų, dėl ko nukentės pareiškėjo, kaip patikimos turto arba verslo vertinimo įmonės, reputacija. Negana to, Patikrinimo aktu yra formuluojami privalomi nurodymai pareiškėjui (Patikrinimo akto 2 lapas 6 p., 3 lapas 8 p.), kurie lemia pareiškėjo teises ir interesus, jį diskriminuoja kitų atitinkamą veiklą vykdančių subjektų atžvilgiu. Su Patikrinimo akte įvardytais tariamais pažeidimais bei suformuluotais privalomais nurodymais pareiškėjas nesutinka ir todėl, kad nurodyti pažeidimai ir privalomi nurodymai yra nepagrįsti iš esmės ir savo turiniu prieštarauja teisės aktams. Todėl skundžiamu aktu nustatyti įpareigojimai ateityje vadovautis neteisėtais nurodymais, kurie nėra pagrįsti teisės aktais ir jiems prieštarauja, yra pertekliniai, lyginant su teisės aktų reikalavimais, akivaizdžiai pažeidžia pareiškėjo teises ir teisėtus interesus, nes tokiu būdu nepagrįstai išplečiamos pareiškėjo veiklai keliamų reikalavimų ribos (kai tų reikalavimų galiojantys teisės aktai nekelia), tokiu būdu nepagrįstai ribojama ūkinės veiklos laisvė ir sukuriamos neigiamos diskriminacinės sąlygos kitų ūkio subjektų atžvilgiu, kuriems tokie nurodymai nebuvo adresuoti.

4. Patikrinimo akte nustatytais tariamais pažeidimais keliamas užsakovų nepasitikėjimas pareiškėju, kaip ilgametę patirtį ir gerą reputaciją turinčia įmone. Abiejų ataskaitų užsakovai neturi jokių priekaištų ar pretenzijų dėl ataskaitų ir jų turinio. Nepaisant to, Patikrinimo akte nustatyti tariami pažeidimai sukelia pareiškėjo teisėms padarinius, kadangi užsakovai negalės naudoti ataskaitų teisme ar kitoje institucijoje, t. y. laikytina, jog užsakovams suteikta vertinimo paslauga yra netinkama, kadangi jie neturės galimybės jos panaudoti tiems tikslams, kam buvo atliktos, o tai tiesiogiai įtakos pareiškėjo tiek reputaciją, tiek finansinę padėtį, todėl teiginys, jog Patikrinimo aktas nesukelia jokių teisinių pasekmių, atmestinas kaip nepagrįstas. Patikrinimo aktas sukelia jam teisines pasekmes, kadangi pripažinus ataskaitas neatitinkančiomis Įstatymo 22 straipsnyje numatytų reikalavimų, laikytina, jog pareiškėjo paslaugos suteiktos netinkamai.

5. Tiek Tarnyba, tiek teismas visiškai nepagrįstai painioja du skirtingus subjektus, t. y. turto vertintojų ir turtą vertinančias įmones su ataskaitas rengusiais vertintojais. Įstatymo IV skirsnis aiškiai išskiria du subjektus, kurių veiklos patikrinimą atlieka Priežiūros tarnyba. Kaip jau buvo minėta, Tarnyba pagal Patikrinimo taisykles atlieka turto arba verslo vertintojų ir turto arba verslo vertinimo įmonių turto arba verslo vertinimo veiklos patikrinimus, t. y. jeigu Tarnyba nustato, jog ataskaita neatitikties Įstatymo 22 straipsnio nustatytiems reikalavimams, kyla tiesioginės teisinės pasekmės įmonei, t. y. konstatuojama, jog įmonė netinkamai suteikė turto vertinimo paslaugas. Įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog už Įstatymo, Tarptautinių vertinimo standartų, Europos vertinimo standartų, Turto ir verslo vertinimo metodikos, Turto arba verslo vertintojų profesinės etikos kodekso pažeidimus Turto arba verslo vertintojų garbės teismas turto arba verslo vertintojui skiria vieną iš Įstatymo 29 straipsnio 4 dalyje nurodytų drausminių nuobaudų. Patikrinimų taisyklių 22 punkte numatyta, jog įsigaliojus patikrinimo aktui, surašytam esant Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatytiems pažeidimams, Įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka Priežiūros įstaiga kreipiasi su rašytiniu teikimu į Turto arba verslo vertintojų garbės teismą. Taigi paskesnio patikrinimo aktas ataskaitas atlikusiems vertintojams nesukelia jokių tiesioginių pasekmių. Taigi Įstatymas ir Patikrinimo taisyklės kalba apie du skirtingus subjektus bei jiems sukeliamas skirtingas teisines pasekmes, tačiau į šias aplinkybes teismas visiškai neatsižvelgė ir pareiškėjo argumentus nepagrįstai ignoravo.

6. Teismo nurodyta aplinkybė, jog patikrinimų aktai nėra skundžiami, nes to nenumato Įstatymas, niekaip negali apriboti ar panaikinti pareiškėjo teisės skųsti minėto akto, juolab, jog tokia teisė tiesiogiai numatyta Patikrinimo taisyklėse bei pačiame Patikrinimo akte. Patikrinimas buvo atliekamas ir Patikrinimo aktas surašytas vadovaujantis Patikrinimo taisyklių 22 punktu, kuriame nurodyta, kad patikrinimo aktas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka administracinių ginčų komisijai arba administraciniam teismui. Skundžiamas Patikrinimo aktas nėra tarpinis administracinės procedūros aktas, tačiau yra savarankiškas procedūrą – Turto arba verslo vertintojų ir turto arba verslo vertinimo įmonių veiklos patikrinimą – užbaigiantis aktas, kuris, vadovaujantis Patikrinimo taisyklių 22 punktu, gali būti skundžiamas teismui. Esant tokiai situacijai, kuomet poįstatyminis aktas, šiuo atveju Patikrinimo taisyklės, prieštarauja Įstatymui, teismas turėjo kelti klausimą, ar Patikrinimo taisyklių 22 punktas, kuriame numatyta teisė skųsti patikrinimo aktus, neprieštarauja Įstatymui, kuriame tokia teisė nėra numatyta. Patikrinimo taisyklės yra specialus teisės aktas, kuris detalizuoja Tarnybos patikrinimų tvarką, eigą, terminus ir kt., todėl ir patikrinimo akto apskundimo galimybė numatyta minėtose taisyklėse.

7. Teismas, grįsdamas savo argumentus nutraukti bylą, nepagrįstai vadovavosi LVAT 2014 m. gruodžio 3 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS261-1291/2014. Minėtoje byloje buvo sprendžiamas klausimas, ar pirminis patikrinimo aktas gali būti skundžiamas administraciniam teismui. Šiuo patikrinimo aktu pareiškėjo veiklos, sudarant vertinimo ataskaitas, patikrinimas dar nėra visiškai baigtas, o pareiškėjo veikla toliau bus vertinama paskesnio patikrinimo metu, kuomet bus nustatoma, ar ištaisyti pareiškėjo veiklos, sudarant vertinimo ataskaitas, trūkumai ir įgyvendinti Tarnybos nurodymai ištaisyti pirminio planinio patikrinimo metu nustatytus trūkumus, taip pat, ar sudarytos vertinimo ataskaitos atitinka Įstatyme nustatytus reikalavimus (Patikrinimo taisyklių 16.2, 16.3 p.). Šiuo atveju pareiškėjas pateikė skundą ne dėl pirminio, bet dėl paskesnio patikrinimo akto, kuris užbaigia patikrinimo procedūrą, t. y. Patikrinimo aktas yra patikrinimą užbaigiantis aktas, kuris sukelia teisines pasekmes pareiškėjui, kadangi buvo konstatuota ataskaitų neatitikimas Įstatymo 22 straipsnio nustatytiems reikalavimams. Aplinkybę, jog pirminio ir paskesnio patikrinimų aktai bei jų sukeliamos pasekmės skiriasi, patvirtina Patikrinimo taisyklių 16 punktas, iš kurio matyti, jog pirminis patikrinimo aktas yra tik tarpinis dokumentas, kurio pagrindu Tarnyba atlieka paskesnį tyrimą, t. y. priima patikrinimą užbaigiantį dokumentą, kuriuo konstatuojama, ar ataskaitos atitinka Įstatymo 22 straipsnyje numatytus reikalavimus.

8. Pirmosios instancijos teismas nutartis naikintina, kaip nepagrįstai apribojanti pareiškėjo teisę skųsti Patikrinimo aktą, kuris sukelia akivaizdžiai neigiamas pasekmes.