Marijampolės apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. N., jo atstovei advokatei A. N.,

Marijampolės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos(toliau – institucijos, surašiusios protokolą) įgaliotam atstovui K. S.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs J. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Marijampolės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pareigūnai pagal 2019 m. vasario 21 d. pavedimą Nr. 41PP-119 2019-02-21 atliko patikrinimą dėl gyvūnų gerovės ir sveikatos reikalavimų įgyvendinimo įvertinimo J. N. ūkinių gyvūnų laikymo vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu nustatyta, kad galvijai laikomi 4 pastatuose, iš viso 7 patalpos, kurie yra avarinės būklės ir kuriuose nėra sudaromos tinkamos gyvūnų laikymui sąlygos, kadangi gyvūnų laikymo patalpų būklė kelia grėsmę gyvūnų sveikatai dėl pašalinių daiktų, galinčių sužeisti gyvulius. Tokiais veiksmais J. N. pažeidė Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo (toliau - Įstatymas) 4 straipsnio 2 dalies 15 punktą (gyvūnų laikymas jų rūšies, amžiaus, fiziologijos ir elgsenos neatitinkančiomis teisės aktuose nustatytomis sąlygomis), 4 straipsnio 2 dalies 16 punktą (netinkamų, žalingų gyvūnų laikymo, priežiūros ar darbo įrenginių taikymas gyvūnams), 24 punktą (kiti veiksmai, sukeliantys gyvūnų žūtį, skausmą, kančią, pavojų gyvūnų sveikatai ar gyvybei, išskyrus teisės aktuose nustatytus atvejus), Ūkinės paskirties gyvūnų gerovės reikalavimų, patvirtintų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2002 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. 223 (toliau - Reikalavimai), 15 punktą (gyvūno judėjimo laisvė, atsižvelgiant į jo rūšį, neturi būti varžoma; gyvūnas neturi būti be reikalo kankinamas ar žalojamas), 16 punktą (gyvūno laikymo vietos statybai naudojamos medžiagos, ypač aptvarų įrengimui naudojamos medžiagos ir įranga, prie kurių gyvūnai gali prisiliesti, neturi būti kenksmingos gyvūnams ir turi būti pritaikytos taip, kad jas būtų galima valyti ir dezinfekuoti), 17 punktą (gyvūnų laikymo vieta ir įtaisai jiems atitverti turi būti įrengti ir prižiūrimi taip, kad nebūtų aštrių kampų, galinčių sužeisti gyvūnus).

Taip pat nustatyta, kad gyvūnų laikymo patalpos yra nesandarios, kadangi temperatūra viduje nėra pastovi dėl didelių angų pastato konstrukcijose, todėl nėra užtikrinama gyvūnų apsauga nuo blogų klimato sąlygų. Tokiais veiksmais J. N. pažeidė Gyvūnų laikymo Marijampolės savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių, patvirtintų Marijampolės savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. DV-425 (toliau - Taisyklės), 11 punktą (laikant gyvūnus pastatuose, pastatai turi būti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka įregistruoti, skirti ir pritaikyti gyvūnams laikyti, juose turi būti tinkamai įrengtos grindys, atitinkančios laikomų gyvūnų fiziologinius poreikius ir nekeliančios pavojaus gyvūnų sveikatai ir gerovei, konstrukcijos gyvūnams miegoti ar pakreikta tinkamų pakratų), 16 punktą (gyvūnų laikymo vietoje gyvūnai neturi būti laikomi nuolatinėje tamsoje arba vien dirbtinėje šviesoje be atitinkamos poilsio pertraukos. Jei gyvūnų laikymo vietoje gyvūnų fiziologinėms ir ekologinėms reikmėms tenkinti nepakanka esamos natūralios šviesos, turi būti įrengiamas dirbtinis apšvietimas), 25.1 punktą (ūkinių gyvūnų laikytojas, vykdydamas gyvūnų užkrečiamųjų ligų prevenciją, turi užtikrinti, kad į ūkinių gyvūnų laikymo patalpą nepatektų pašaliniai asmenys, laukiniai, bešeimininkiai ir (ar) bepriežiūriai gyvūnai, graužikai ir kiti kenkėjai, priemonės ar įranga, kuri gali pernešti gyvūnų užkrečiamųjų ligų sukėlėjus).

Galvijai priversti gulėti ant šlapio pagrindo, nes gyvūnų laikymo patalpose mėšlas nėra šalinamas ir nėra kreikiama, kad gyvuliai galėtų ilsėtis sausose gulėjimo vietose. Gyvūnų laikymo vietoje didelis nešalinto mėšlo kiekis, galvijų kojos apie 50 cm panirę į ant pagrindo susikaupusio mėšlo masę. Tokios laikymo sąlygos kelia gyvūnų sveikatai grėsmę, dėl kojų audinių pažeidimo dėl sąlyčio su nuolatine drėgme, nešvaria mėšlo ir senų pakratų mase. Tokiais veiksmais J. N. pažeidė Taisyklių 12 punktą (gyvūnams naudojami pakratai turi būti sausi, sugeriantys drėgmę, netoksiški ir be užkrečiamųjų ligų sukėlėjų, kenkėjų ar kito užkrato), 19 punktą (gyvūnų laikymo vietos, ypač aptvarų, voljerų, įrengimui naudojamos medžiagos, laikymui ir priežiūrai naudojama įranga, prie kurių gyvūnai gali prisiliesti, neturi būti kenksmingos gyvūnams ir turi būti pritaikytos taip, kad jas būtų galima valyti ir dezinfekuoti. Gyvūnų laikymo vietos turi būti reguliariai valomos, plaunamos ir prireikus dezinfekuojamos).

Aukščiau minėtais visais veiksmais asmuo padarė nusižengimą, numatytą Lietuvos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 346 straipsnio 16 dalyje.

Taip pat nustatyta, kad gyvūnų laikymo vietose nėra šėrimo ir girdymo įrangos. Pašarų atsargų laikymo patalpose nerasta, tačiau lauke prie laikymo vietų rastos senos pašarų atsargos, kurios netinkamos gyvūnų šėrimui, nes yra akivaizdžiai sugedę pašarais(akivaizdžiai matomos pelėsių apnašos. Tokiais veiksmais J. N. pažeidė Įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 17 punktą (nepakankamas gyvūnų šėrimas ar girdymas), Reikalavimų 24 punktą (šėrimo ir girdymo įranga turi būti suprojektuota, sukonstruota ir įrengta taip, kad būtų kiek galima sumažinta pašaro ir vandens užteršimo bei kenksmingos gyvūnų tarpusavio konkurencijos galimybė), Taisyklių 15 punktą (gyvūnų laikymo vietoje turi būti pakankamas kiekis gyvūnams šerti ir girdyti naudojamų indų arba pakankamas plotas, kad vienu metu be konkurencijos galėtų maitintis visi gyvūnai), 25.3 punktą (ūkiniai gyvūnai būtų šeriami ar lesinami tik saugiais pašarais ar lesalais ir girdomi tinkamu vandeniu), Taisyklių 13 punktą (gyvūnai turi būti šeriami jų poreikius atitinkančiais pašarais (lesalais). Pašaro (lesalo) kiekis, sudėtis, forma ir jo pateikimas turi atitikti gyvūnų mitybos ir elgesio poreikius. Visi gyvūnai turi gauti pašaro (lesalo) jų fiziologines reikmes atitinkančiais laiko tarpais), 2005 m. sausio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 183/2005, nustatančio pašarų higienos reikalavimus, I priedo A dalies 1 skyriaus 4 punkto b papunktį (privaloma užtikrinti higieniškas pašarų gamybos, gabenimo bei sandėliavimo sąlygas bei pašarų švarą) ir padarė nusižengimą, numatytą ANK 344 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat nustatyta, kad 4 galvijai pametę po 1 ausų įsagą, vienas galvijas su 2 skirtingais ausų įsagais, 4 galvijai neidentifikuojami (be ausų įsagų). Tokiais veiksmais J. N. pažeidė Ūkinių gyvūnų laikymo vietų registravimo ir jose laikomų ūkinių gyvūnų ženklinimo ir apskaitos tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. birželio 16 d. įsakymu Nr. 3D-234 Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. vasario 14 d. įsakymo Nr. 3D-105 redakcija), 22.1 punktą (individualiais numeriais paženklintiems gyvūnams raštu arba kompiuterinėje laikmenoje pildomas Ūkinių gyvūnų apskaitos žurnalas GAŽ-1), 31 punktą (laikytojas privalo užtikrinti, kad atvestas ūkinių gyvūnų prieauglis būtų paženklintas ir užregistruotas. Galvijų, avių ir ožkų prieauglio registracijos metu laikytojas (arba paslaugų teikėjai) paženklina prieauglį, registracijos duomenis įrašo į Ūkinių gyvūnų apskaitos žurnalą, registruoja CDB ir (arba) užpildo vieną GŽ-2 ar GŽ-2a formą ir pirmąjį egzempliorių pateikia VMVT teritoriniam skyriui ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo paženklinimo; antrasis egzempliorius lieka laikytojui), 32.2.1 punktą (ženklinamas vienu dviejų dalių įsagu į abi ausis su gyvūno individualiu numeriu), 60 punktą (Ūkiniam gyvūnui pametus ausies (-ų) įsagą (-us) arba ausies (-ų) įsago (-ų) įrašams tapus neįskaitomiems, laikytojas ne vėliau kaip per 3 kalendorines dienas suveda užsakymo duomenis į CDB arba užpildęs GŽ-3 formą kreipiasi į VMVT teritorinį skyrių ar į paslaugų teikėją. VMVT teritorinis skyrius, paslaugų teikėjas pildo pamestų ir atgamintų įsagų registracijos žurnalą (12 priedas), suveda užsakymo duomenis į CDB ir teikia užsakymą tiekėjui. Tiekėjas, per 3 darbo dienas užsakyme pateiktus įsagus, jų atgaminimo ir išsiuntimo datas užregistruoja CDB ir atgamintus ausų įsagus ne vėliau kaip kitą darbo dieną paštu išsiunčia užsakymo lape nurodyto laikytojo ar užsakovo adresu. Kontroliuojančiai institucijai nustačius pažeidimą dėl pamestų ausų įsagų, apie įsagus pametusių gyvūnų perženklinimą atgamintais įsagais laikytojas ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas informuoja VMVT teritorinį skyrių) ir padarė nusižengimą, numatytą ANK 346 straipsnio 3 dalyje.

J. N. teismo posėdžio metu kaltu prisipažino iš dalies. Visus kaltinimus neigė, išskyrus dalyje dėl netinkamo gyvulių ženklinimo. Pripažįsta šį reikalavimą pažeidęs, nes neturi galimybės laiku internetu užsisakyti gyvulių ausų įsagas su registracijos numeriu. Kitų kaltinimų nepripažįsta. Įsitikinęs, kad yra persekiojamas ir terorizuojamas veterinarijos tarnybos pareigūnų. Tačiau jų veiksmų nėra niekam ir niekada skundęs. Gyvuliai yra nesergantys ir normalūs. Juos paėmė visiškai be reikalo. Patalpos gyvuliams laikyti yra tinkamos. Tik vienas statinys yra avarinės būklės. Taip, kaip pas jį laikomi gyvuliai, nėra joks kankinimas. Žiemos metu mėšlą atstumia į šalį. Gyvūnus girdo, tada, kada nusprendžia, jog jiems reikia. Vandenį jiems neša iš gretimai esančių balų. Pašarų taip pat pakanka. Jų, jei reikia, nusiperka iš kitų kaimo gyventojų. Jam pačiam pakanka ir lėšų ir jėgų rūpintis gyvuliais. Reikalauja juos nedelsiant grąžinti, o veterinarijos tarnybai baigti jį persekioti.

Marijampolės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos įgaliotas atstovas K. S. paaiškino, kad su traukiamu administracinėn atsakomybėn asmeniu jo atstovaujama tarnyba susiduria jau trečią kartą. Gaunami skundai dėl gyvulių kankinimo. Juos tikrinant faktai pasitvirtina. Šis patikrinimas buvo atliktas ne savo noru, o gavus centrinės žinybos pavedimą. Šį kartą patikrinimo metu buvo nustatyta, jog galvijai laikomi 4 pastatuose, 7 patalpose. Visos patalpos yra avarinės būklės. Jose nėra sudaromos tinkamos gyvūnų laikymui sąlygos, kadangi jau pati gyvūnų laikymo patalpų būklė kelia grėsmę gyvūnų sveikatai dėl pašalinių daiktų, galinčių juos sužeisti. Gyvūnų laikymo patalpos yra nesandarios, pilna didelių angų pastato konstrukcijose, todėl temperatūra viduje nėra pastovi ir nėra užtikrinama gyvūnų apsauga nuo blogų klimato sąlygų. Galvijai priversti gulėti ant šlapio pagrindo, nes patalpose mėšlas nėra šalinamas ir nėra kreikiama, kad gyvuliai galėtų ilsėtis sausose gulėjimo vietose. Gyvūnų laikymo vietoje didelis nešalinto mėšlo kiekis, galvijų kojos apie 50 cm panirę į ant pagrindo susikaupusio mėšlo masę. Tokios laikymo sąlygos kelia gyvūnų sveikatai grėsmę, dėl kojų audinių pažeidimo dėl sąlyčio su nuolatine drėgme, nešvaria mėšlo ir senų pakratų mase. Nėra šėrimo ir girdymo įrangos. Pašarų atsargų laikymo patalpose nerasta. Lauke prie laikymo vietų rastos senos pašarų atsargos, kurios netinkamos gyvūnų šėrimui, nes yra akivaizdžiai sugedę, pašarai akivaizdžiai su matomomis pelėsių apnašomis. Keturi galvijai pametę po 1 ausų įsagą, vienas galvijas su 2 skirtingais ausų įsagais, 4 galvijai neidentifikuojami (be ausų įsagų). Visa tai užfiksuota 2019-02-21 patikrinimo akte. Pabrėžė, jo tai nėra vienintelis kartas, o sistemingas reiškinys. Pirmą kartą, konstatavus tokią padėtį, V. N. buvo įspėtas. Buvo siekta jam padėti. Tarnyba jo ne persekioja, bet būtent siekia padėti. Buvo rastos tinkamos patalpos gyvuliams pas kitą ūkininką. Jis sutiko juos priimti. Tačiau J. N. tas patalpas per kelis mėnesius pavertė tokiomis, kaip ir jo paties. Jas apleido, nevalė, nesirūpino gyvuliais, todėl patalpas suteikęs ūkininkas pareikalavo jas atlaisvinti. Antrojo patikrinimo metu vėl buvo konstatuota analogiška padėtis. Kartu dar buvo rastos ir dvi nepašalintos gaišenos tvarte. J. N. už tai buvo skirta 120 eurų bauda. Baudą sumokėjo, tačiau išvadų nepadarė, toliau buvo nesirūpinama gyvūnais ir jie tokiu laikymu buvo kankinami. Vėl buvo gautas skundas ir atliktas šis patikrinimas. Padėtis ne pasikeitusi, o pablogėjusi. Gyvuliai išsekę, nešerti ir negirdyti. Paskendę savo mėšle ir net negali judėti. Tai kankinimas. Todėl buvo kreiptasi į savivaldybės administraciją ir gyvūnai laikinai iki teismo sprendimo paimti bei jiems suteikta laikina globa savivaldybės įstaigoje. Kadangi tai jau sistema, patys nebaudžia ir kreipiasi į teismą, kad ne tik būtų skirta bauda, bet ir taikyta administracinio poveikio priemonė – gyvulių konfiskavimas. Jų savininkas nerodo jokių pastangų, į pastabas nereaguoja, gyvuliai kankinami. Dėl savo būklės jie net netinkami maistui. Dėl visko kaltas savininko aplaidumas ir ciniškas požiūris į gyvulius.

Liudytojas R. B. paaiškino, kad yra Marijampolės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausiasis veterinarijos gydytojas. Dalyvavo 2018-02-21 J. N., kaip žemės ūkio veiklą vykdančio ūkio subjekto patikrinime. Patvirtino akte nurodytas aplinkybes. Papildomai paaiškino, kad tikrinimas buvo atliktas ne savo nuožiūra, o gavus centrinės institucijos nurodymą patikrinti skundą dėl žiauraus elgesio su gyvūnais. J. N. žino. Ten kartojasi jau eilę metų tos pačios problemos. Galvijai skęsta mėšle, patalpos sugriuvę, dalis gyvulių žiemą laikomi net lauke. Gyvuliai neženklinti. Pašarų atsargų nerasta. Nevedama jokia gyvulių apskaita. Kilus epidemijai, būtų neįmanoma atsekti ligos šaltinio, taip pat atsekti gyvulių kilmės žmonių maisto grandinėje. Visą laiką J. N. buvo stengiamasi tik padėti, o reikalaujama tik vieno – nekankinti gyvulių ir tinkamai tvarkyti ūkį. Jų laikymo sąlygos siaubingos. Gyvuliai ne tik, kad skęsta patys mėšle, prie jų net neįmanoma prieiti. Tai kokia kalba gali būti apie jų priežiūrą ir gydymą. Tvarte net nėra jokių talpų gyvulių girdymui. Greta esantis šulinys užšalęs, prie jo nėra net jokių įtaisų vandeniui iš jo pasemti. Iš tvarų išvesti gyvuliai puolė kaip išprotėję gerti iš balų, griebė ėsti viską, kas lauke pasitaikė. Tuo galima įsitikinti buvusiame televizijos reportaže. Kadangi tai jau ne pirmas kartas tokio elgesio su gyvuliais, buvo kreiptasi dėl jų laikino paėmimo ir globojimo. Taip pat neapsiribojama baudomis, o kreiptasis į teismą, tikintis, kad jie bus konfiskuojami. Gyvuliai jų laikino paėmimo metu buvo tokios būsenos, kad jeigu jie nebūtų turėję šeimininko ir nebūtų reikalinga spręsti jų nuosavybės klausimo, jie būtų iškart išvežti utilizacijai. Praeito patikrinimo metu tvarte ant mėšlo buvo rastos ten laikomos ir nepašalintos dvi gaišenos. Šį kartą jau globos įstaigoje nugaišo viena iš karvių. Ji buvo išsekusi, bet veršinga. Tačiau vaisius negyvas ir karvė paprasčiausiai nuo negyvo vaisiaus puvo iš vidaus.

Liudytojas L. V. paaiškino, kad Kauno valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos patarėjas. Žino, kad centrinėje institucijoje buvo gautas skundas. Todėl gavo nurodymą jo tyrimui vykti į Marijampolę. Tik atvykęs į Marijampolės tarnybą, sužinojo, pas ką konkrečiai bus atliekamas patikrinimas. Patvirtina 2019-02-21 patikrinimo akte konstatuotas aplinkybes. Tokį baisų vaizdą išvydo pirmą kartą savo gyvenime. Padėties kitaip nei žiauria pavadinti negalima. Ten tikrai net ne ūkis. Jo taip vadinti negalima. Ten gyvuliai tiesiog kankinami. Pastatai net nėra tvartai, o kažkokios kiauros perpučiamos lūšnos. Dalis gyvulių jų viduje patikrinimo metu iki pilvų stovėjo mėšle, jie negalėjo net pajudėti. Buvo problema juos iš ten ištraukti. Net greta nebuvo vandens telkinio jų girdymui. Tokių daiktų, kaip šėryklos, ėdžios, indai girdymui ar kibirai, rasta išvis nebuvo. Nesilaikyta gyvūnų ženklinimo tvarkos. Vienas iš galvijų buvo skirtingais numeriais kiekvienoje iš ausų. Gyvūnai buvo išbadėję, matėsi akivaizdus jų fizinis išsekimas. Neaišku, kokiomis ligomis jie gali sirgti, ar serga. Ten net nėra sąlygų veterinarui, kad gyvulius apžiūrėti. Nėra jokių gyvulių medicininių dokumentų. Išvada būtų vienareikšmė – ten nėra nei pastatų, nei sąlygų gyvulių laikymui. Ir tai nėra savininko nepritekliaus išdava. Žmogus neturi žinių ir supratimo, kaip gyvulį prižiūrėti. Nesuvokia, kad tai gyvas padaras, o ne nuosavybės teise priklausantis kažkoks daiktas. Šiuo atveju reikia gelbėti gyvulius, užkirsti kelią jų tolesnėms kančioms.

J. N. kaltę ir nustatytas faktines aplinkybes, padarius ANK 344 straipsnio 1 dalyje, 346 straipsnio 3 dalyje ir 346 straipsnio 16 dalyje numatytus nusižengimus, patvirtina administracinės bylos procesinių ir kitų dokumentų visuma: administracinio nusižengimo protokolas ROIK: 19097928154, kuriame užfiksuota nusižengimų padarymo vieta, data, laikas, esmė (b. l. 1), žemės ūkio veiklą vykdančio ūkio subjekto patvirtinimo aktas, kuriame nurodyti nustatyti galvijų laikymo sąlygų pažeidimai (b. l. 2-3), fotonuotraukos, kuriuose užfiksuoti galvijai ir jų laikymo sąlygos (b. l. 4-7). Asmenybę charakterizuoja administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 3 metus. Ištirtų įrodymų pagrindu teismas nustatė, kad J. N. kaltė pilnai įrodyta. Ištirti įrodymai pilnai pagrindė patvirtino administracinio nusižengimo protokole nurodytas aplinkybes. Nors J. N. savo kaltinimą pripažįsta tik dėl vieno nusižengimo, susijusio su netinkama gyvulių registracija, teismas nustatė, kad kaltinimai jam pasitvirtino pilnoje apimtyje. Teismas nenustatė, kad patikrinimo metu valstybės tam įgalioti pareigūnai būtų suinteresuoti, kaip teigia administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, jam pakenkti ar jį apkalbėti, buvo šališki. Priešingai, teismas nustatė, kad jie vykdė savo pareigas, kylančias iš jiems pateikto pavedimo – atliko neplaninį patikrinimą. Institucijos atstovo, liudytojų parodymai bei rašytiniai bylos įrodymai pilnai patvirtina administracinio nusižengimo protokole suformuluotus kaltinimus. Teismui nekyla jokių abejonių, kad J. N. atliko jam inkriminuotas veikas.

Tokiu būdu, teismas nustatė, jog nusižengimų, numatytų ANK 344 straipsnio 1 dalyje, 346 straipsnio 3 dalyje ir 346 straipsnio 16 dalyje, esmė yra įrodyta, padarymo aplinkybės aiškios, veiksmai kvalifikuoti tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

J. N. atsakomybę lengvinančių ar ją sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį, asmenybę (baustas administracine tvarka už gyvūnų laikymo sąlygų pažeidimus, turi galiojančių nuobaudų), kaltės formą, į atsakomybę lengvinančią ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

Vadovaudamasis ANK 34 straipsnyje įtvirtintais administracinės nuobaudos parinkimo ir baudos dydžio nustatymo pagrindais, teismas sprendžia, jog J. N. skirtinos ANK 344 straipsnio 1 dalies, 346 straipsnio 3 dalies ir 346 straipsnio 16 dalies sankcijų vidurkiuose numatytos piniginės baudos.

ANK 346 straipsnio 20 dalis nustato, kad už šio straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 16, 17, 18, 19 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas gyvūnų konfiskavimas. Nustatyta, jog J. N. yra padaręs ANK 346 straipsnio 3 ir 16 dalyse numatytus administracinius nusižengimus, kas suponuoja teisinę situaciją, jog gali būti taikoma administracinio poveikio priemonė - skiriamas jam priklausančių gyvulių konfiskavimas.

ANK 27 straipsnio 1 dalis nustato, kad administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti asmeniui kartu su administracine nuobauda gali būti skiriamos administracinio poveikio priemonės, viena iš kurių yra turto konfiskavimas. ANK 29 straipsnis nustato, kad turto konfiskavimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda gali skirti teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus.

Šiuo konkrečiu atžvilgiu nustatyta, kad J. N. traukiamas administracinėn atsakomybėn ir už pakartotinį Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą bei už žiaurų elgesį su gyvūnu, gyvūno kankinimą. Šiuo atveju nustatyta, kad inkriminuotos veikos įvykdytos 15 galvijų, priklausančių J. N. nuosavybės teise, atžvilgiu. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.41 straipsnis, apibrėžiantis gyvūnų savininko teisių turinį, nustato, kad gyvūnų savininkas, įgyvendindamas nuosavybės teisę, privalo laikytis gyvūnų apsaugą ir jų laikymą reglamentuojančių įstatymų, kitų teisės aktų reikalavimų. Šiuo atveju nustatyta, kad pažeisti: Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo (toliau - Įstatymas) 4 straipsnio 2 dalies 15 punktas (gyvūnų laikymas jų rūšies, amžiaus, fiziologijos ir elgsenos neatitinkančiomis teisės aktuose nustatytomis sąlygomis), 4 straipsnio 2 dalies 16 punktas (netinkamų, žalingų gyvūnų laikymo, priežiūros ar darbo įrenginių taikymas gyvūnams), 24 punktas (kiti veiksmai, sukeliantys gyvūnų žūtį, skausmą, kančią, pavojų gyvūnų sveikatai ar gyvybei, išskyrus teisės aktuose nustatytus atvejus), Ūkinės paskirties gyvūnų gerovės reikalavimų, patvirtintų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2002 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. 223 (toliau - Reikalavimai), 15 punktas (gyvūno judėjimo laisvė, atsižvelgiant į jo rūšį, neturi būti varžoma; gyvūnas neturi būti be reikalo kankinamas ar žalojamas), 16 punktas (gyvūno laikymo vietos statybai naudojamos medžiagos, ypač aptvarų įrengimui naudojamos medžiagos ir įranga, prie kurių gyvūnai gali prisiliesti, neturi būti kenksmingos gyvūnams ir turi būti pritaikytos taip, kad jas būtų galima valyti ir dezinfekuoti), 17 punktas (gyvūnų laikymo vieta ir įtaisai jiems atitverti turi būti įrengti ir prižiūrimi taip, kad nebūtų aštrių kampų, galinčių sužeisti gyvūnus); Gyvūnų laikymo Marijampolės savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių, patvirtintų Marijampolės savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. DV-425 (toliau - Taisyklės), 11 punktas (laikant gyvūnus pastatuose, pastatai turi būti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka įregistruoti, skirti ir pritaikyti gyvūnams laikyti, juose turi būti tinkamai įrengtos grindys, atitinkančios laikomų gyvūnų fiziologinius poreikius ir nekeliančios pavojaus gyvūnų sveikatai ir gerovei, konstrukcijos gyvūnams miegoti ar pakreikta tinkamų pakratų), 16 punktas (gyvūnų laikymo vietoje gyvūnai neturi būti laikomi nuolatinėje tamsoje arba vien dirbtinėje šviesoje be atitinkamos poilsio pertraukos. Jei gyvūnų laikymo vietoje gyvūnų fiziologinėms ir ekologinėms reikmėms tenkinti nepakanka esamos natūralios šviesos, turi būti įrengiamas dirbtinis apšvietimas), 25.1 punktas (ūkinių gyvūnų laikytojas, vykdydamas gyvūnų užkrečiamųjų ligų prevenciją, turi užtikrinti, kad į ūkinių gyvūnų laikymo patalpą nepatektų pašaliniai asmenys, laukiniai, bešeimininkiai ir (ar) bepriežiūriai gyvūnai, graužikai ir kiti kenkėjai, priemonės ar įranga, kuri gali pernešti gyvūnų užkrečiamųjų ligų sukėlėjus); Taisyklių 12 punktas (gyvūnams naudojami pakratai turi būti sausi, sugeriantys drėgmę, netoksiški ir be užkrečiamųjų ligų sukėlėjų, kenkėjų ar kito užkrato), 19 punktas (gyvūnų laikymo vietos, ypač aptvarų, voljerų, įrengimui naudojamos medžiagos, laikymui ir priežiūrai naudojama įranga, prie kurių gyvūnai gali prisiliesti, neturi būti kenksmingos gyvūnams ir turi būti pritaikytos taip, kad jas būtų galima valyti ir dezinfekuoti. Gyvūnų laikymo vietos turi būti reguliariai valomos, plaunamos ir prireikus dezinfekuojamos); Įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 17 punktas (nepakankamas gyvūnų šėrimas ar girdymas), Reikalavimų 24 punktas (šėrimo ir girdymo įranga turi būti suprojektuota, sukonstruota ir įrengta taip, kad būtų kiek galima sumažinta pašaro ir vandens užteršimo bei kenksmingos gyvūnų tarpusavio konkurencijos galimybė), Taisyklių 15 punktas (gyvūnų laikymo vietoje turi būti pakankamas kiekis gyvūnams šerti ir girdyti naudojamų indų arba pakankamas plotas, kad vienu metu be konkurencijos galėtų maitintis visi gyvūnai), 25.3 punktas (ūkiniai gyvūnai būtų šeriami ar lesinami tik saugiais pašarais ar lesalais ir girdomi tinkamu vandeniu), Taisyklių 13 punktas (gyvūnai turi būti šeriami jų poreikius atitinkančiais pašarais (lesalais). Pašaro (lesalo) kiekis, sudėtis, forma ir jo pateikimas turi atitikti gyvūnų mitybos ir elgesio poreikius. Visi gyvūnai turi gauti pašaro (lesalo) jų fiziologines reikmes atitinkančiais laiko tarpais); 2005 m. sausio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 183/2005, nustatančio pašarų higienos reikalavimus, I priedo A dalies 1 skyriaus 4 punkto b papunktis (privaloma užtikrinti higieniškas pašarų gamybos, gabenimo bei sandėliavimo sąlygas bei pašarų švarą). Taigi, J. N. įgyvendindamas nuosavybės teisę į gyvūnus, nesilaikė gyvūnų apsaugą ir jų laikymą reglamentuojančių įstatymų, kitų teisės aktų reikalavimų. Be to, ištirtais įrodymais nustatyta, kad pažeidimai yra kartotinio pobūdžio, rezultatų nedavė ne tik administracinių nuobaudų skyrimas, bet ir praktinė pagalba(suradimas tinkamų patalpų gyvuliams laikyti, šias suteikus kitam ūkininkui). Todėl teismas sprendžia, kad vien administracinės nuobaudos už padarytus administracinius nusižengimus paskyrimas nebus pakankamas. Teismas laiko, jog siekiant apginti gyvūnų interesus, apsaugoti juos nuo besitęsiančio žiauraus elgesio ir kankinimų, tikslingas administracinio poveikio priemonės taikymas, nors jis šiuo atveju įstatymo leidėjo ir nenumatytas kaip privalomas. Todėl taikytinas J. N. nuosavybės teise priklausančių ir šiuo metu esančių laikinojoje globoje VšĮ Gyvūnų globos namai „(duomenys neskelbtini)“, galvijų konfiskavimas.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai reiškia ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas); įstatymu nustatant atsakomybę, taip pat jos įgyvendinimą, turi būti išlaikoma teisinga pusiausvyra tarp visuomenės ir asmens interesų, idant būtų išvengta nepagrįsto asmens teisių ribojimo; remiantis šiuo principu įstatymais asmens teisės gali būti apribotos tik tiek, kiek yra būtina viešiesiems interesams ginti, tarp pasirinktų priemonių ir siekiamo teisėto ir visuotinai svarbaus tikslo privalo būti protingas santykis; šiam tikslui pasiekti gali būti nustatytos tokios priemonės, kurios būtų pakankamos ir asmens teises ribotų ne daugiau negu būtina (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001-10-02, 2009-04-10 nutarimai).

ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai yra ne tik asmenį nubausti, siekiant auklėti, tačiau ir auklėti atgrasant nuo nusižengimų ar nusikaltimų darymo, kad jie laikytųsi įstatymų, ateityje nedarytų naujų teisės pažeidimų.

Kadangi šiuo atveju administracinio poveikio priemonė – turto konfiskavimas- taikoma ne bet kokiai administracinį nusižengimą padariusio subjekto nuosavybei, o gyvūnams - penkiolikai galvijų, kurie buvo skubiai reikalingi laikinosios globos, teismas laiko, kad aukščiau minėtos Konstitucinės doktrinos kontekste ši administracinio poveikio priemonė yra adekvati ir proporcinga padarytiems administraciniams nusižengimams ir vienintelė galima, kad išgelbėti gyvūnus nuo tolimesnio žiauraus elgesio su jais bei jų pasyvaus kankinimo, naujų administracinių nusižengimų darymo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu, 591 straipsnio 1 punktu, 630 straipsnio 2 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais, 637 straipsnio 3 dalimi, teismas

nutaria:

J. N. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 344 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti 45(keturiasdešimt penkių) eurų dydžio baudą.

J. N. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 346 straipsnio 3 dalyje, ir jam paskirti 175(vieno šimto septyniasdešimt penkių) eurų dydžio baudą.

J. N. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 346 straipsnio 16 dalyje, ir jam paskirti 625(šešių šimtų dvidešimt penkių) eurų dydžio baudą.

Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, paskirtas nuobaudas subendrinti ir J. N. skirti subendrintą nuobaudą – 750(septynių šimtų penkiasdešimties) eurų ­­­­­­­­­­­ baudą.

Sutinkamai su ANK 675 straipsnio 2 dalimi, asmeniui išaiškintina, jog bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o paskundus nutarimą skirti baudą - ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda turi būti sumokėta į VMI prie LR FM sąskaitą, nurodžius įmokos kodą -1001 bei nusižengimo identifikacinį kodą ROIK, kuris yra: 19097928154. Jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti nuobaudą pateikiamas vykdyti priverstine tvarka.

Taikyti administracinio poveikio priemonę – turto konfiskavimą – ir konfiskuoti J. N. nuosavybės teise priklausančius 15(penkiolika)galvijų, kurie 2019-02-27 aktu perduoti laikinajai globai VšĮ Gyvūnų globos namai „(duomenys neskelbtini)“.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.