- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2019-07-04
- Bylos Nr.
- AN2-288-966/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-28-3-00097-2019-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jurga Vasiliauskienė
- Pažeidėjas
- J. N.
- Kategorijos
- 1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
- 21.1.7Įrodymai (ANK 569 str.)
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto J. N. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. balandžio 30 d. nutarimo J. N. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. J. N. Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutarimu pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 344 straipsnio 1 dalyje, 346 straipsnio 3 dalyje, 346 straipsnio 16 dalyje ir jam paskirta subendrinta 750 Eur bauda su administracinio poveikio priemone – 15 galvijų konfiskavimu už tai, kad (duomenys neskelbtini) valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pareigūnams pagal 2019 m. vasario 21 d. pavedimą Nr. (duomenys neskelbtini) 2019-02-21 atlikus patikrinimą dėl gyvūnų gerovės ir sveikatos reikalavimų įgyvendinimo įvertinimo J. N. ūkinių gyvūnų laikymo vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad:
Žemesnės instancijos teismas
1.1. galvijai laikomi 4 pastatuose, iš viso 7 patalpos, kurie yra avarinės būklės ir kuriuose nėra sudaromos tinkamos gyvūnų laikymui sąlygos, kadangi gyvūnų laikymo patalpų būklė kelia grėsmę gyvūnų sveikatai dėl pašalinių daiktų, galinčių sužeisti gyvulius. Tokiais veiksmais J. N. pažeidė Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo (toliau - Įstatymas) 4 straipsnio 2 dalies 15 punktą (gyvūnų laikymas jų rūšies, amžiaus, fiziologijos ir elgsenos neatitinkančiomis teisės aktuose nustatytomis sąlygomis), 4 straipsnio 2 dalies 16 punktą (netinkamų, žalingų gyvūnų laikymo, priežiūros ar darbo įrenginių taikymas gyvūnams), 24 punktą (kiti veiksmai, sukeliantys gyvūnų žūtį, skausmą, kančią, pavojų gyvūnų sveikatai ar gyvybei, išskyrus teisės aktuose nustatytus atvejus), Ūkinės paskirties gyvūnų gerovės reikalavimų, patvirtintų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2002 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. 223 (toliau - Reikalavimai), 15 punktą (gyvūno judėjimo laisvė, atsižvelgiant į jo rūšį, neturi būti varžoma; gyvūnas neturi būti be reikalo kankinamas ar žalojamas), 16 punktą (gyvūno laikymo vietos statybai naudojamos medžiagos, ypač aptvarų įrengimui naudojamos medžiagos ir įranga, prie kurių gyvūnai gali prisiliesti, neturi būti kenksmingos gyvūnams ir turi būti pritaikytos taip, kad jas būtų galima valyti ir dezinfekuoti), 17 punktą (gyvūnų laikymo vieta ir įtaisai jiems atitverti turi būti įrengti ir prižiūrimi taip, kad nebūtų aštrių kampų, galinčių sužeisti gyvūnus);
1.2. gyvūnų laikymo patalpos yra nesandarios, kadangi temperatūra viduje nėra pastovi dėl didelių angų pastato konstrukcijose, todėl nėra užtikrinama gyvūnų apsauga nuo blogų klimato sąlygų. Tokiais veiksmais J. N. pažeidė Gyvūnų laikymo (duomenys neskelbtini) savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių, patvirtintų (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. DV-425 (toliau - Taisyklės), 11 punktą (laikant gyvūnus pastatuose, pastatai turi būti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka įregistruoti, skirti ir pritaikyti gyvūnams laikyti, juose turi būti tinkamai įrengtos grindys, atitinkančios laikomų gyvūnų fiziologinius poreikius ir nekeliančios pavojaus gyvūnų sveikatai ir gerovei, konstrukcijos gyvūnams miegoti ar pakreikta tinkamų pakratų), 16 punktą (gyvūnų laikymo vietoje gyvūnai neturi būti laikomi nuolatinėje tamsoje arba vien dirbtinėje šviesoje be atitinkamos poilsio pertraukos. Jei gyvūnų laikymo vietoje gyvūnų fiziologinėms ir ekologinėms reikmėms tenkinti nepakanka esamos natūralios šviesos, turi būti įrengiamas dirbtinis apšvietimas), 25.1 punktą (ūkinių gyvūnų laikytojas, vykdydamas gyvūnų užkrečiamųjų ligų prevenciją, turi užtikrinti, kad į ūkinių gyvūnų laikymo patalpą nepatektų pašaliniai asmenys, laukiniai, bešeimininkiai ir (ar) bepriežiūriai gyvūnai, graužikai ir kiti kenkėjai, priemonės ar įranga, kuri gali pernešti gyvūnų užkrečiamųjų ligų sukėlėjus);
1.3. galvijai priversti gulėti ant šlapio pagrindo, nes gyvūnų laikymo patalpose mėšlas nėra šalinamas ir nėra kreikiama, kad gyvuliai galėtų ilsėtis sausose gulėjimo vietose. Gyvūnų laikymo vietoje didelis nešalinto mėšlo kiekis, galvijų kojos apie 50 cm panirusios į ant pagrindo susikaupusio mėšlo masę. Tokios laikymo sąlygos kelia gyvūnų sveikatai grėsmę, dėl kojų audinių pažeidimo dėl sąlyčio su nuolatine drėgme, nešvaria mėšlo ir senų pakratų mase. Tokiais veiksmais J. N. pažeidė Taisyklių 12 punktą (gyvūnams naudojami pakratai turi būti sausi, sugeriantys drėgmę, netoksiški ir be užkrečiamųjų ligų sukėlėjų, kenkėjų ar kito užkrato), 19 punktą (gyvūnų laikymo vietos, ypač aptvarų, voljerų, įrengimui naudojamos medžiagos, laikymui ir priežiūrai naudojama įranga, prie kurių gyvūnai gali prisiliesti, neturi būti kenksmingos gyvūnams ir turi būti pritaikytos taip, kad jas būtų galima valyti ir dezinfekuoti. Gyvūnų laikymo vietos turi būti reguliariai valomos, plaunamos ir prireikus dezinfekuojamos);
1.4. gyvūnų laikymo vietose nėra šėrimo ir girdymo įrangos. Pašarų atsargų laikymo patalpose nerasta, tačiau lauke prie laikymo vietų rastos senos pašarų atsargos, kurios netinkamos gyvūnų šėrimui, nes yra akivaizdžiai sugedusios (akivaizdžiai matomos pelėsių apnašos). Tokiais veiksmais J. N. pažeidė Įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 17 punktą (nepakankamas gyvūnų šėrimas ar girdymas), Reikalavimų 24 punktą (šėrimo ir girdymo įranga turi būti suprojektuota, sukonstruota ir įrengta taip, kad būtų kiek galima sumažinta pašaro ir vandens užteršimo bei kenksmingos gyvūnų tarpusavio konkurencijos galimybė), Taisyklių 15 punktą (gyvūnų laikymo vietoje turi būti pakankamas kiekis gyvūnams šerti ir girdyti naudojamų indų arba pakankamas plotas, kad vienu metu be konkurencijos galėtų maitintis visi gyvūnai), 25.3 punktą (ūkiniai gyvūnai būtų šeriami ar lesinami tik saugiais pašarais ar lesalais ir girdomi tinkamu vandeniu), Taisyklių 13 punktą (gyvūnai turi būti šeriami jų poreikius atitinkančiais pašarais (lesalais). Pašaro (lesalo) kiekis, sudėtis, forma ir jo pateikimas turi atitikti gyvūnų mitybos ir elgesio poreikius. Visi gyvūnai turi gauti pašaro (lesalo) jų fiziologines reikmes atitinkančiais laiko tarpais), 2005 m. sausio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 183/2005, nustatančio pašarų higienos reikalavimus, I priedo A dalies 1 skyriaus 4 punkto b papunktį (privaloma užtikrinti higieniškas pašarų gamybos, gabenimo bei sandėliavimo sąlygas bei pašarų švarą);
1.5. 4 galvijai pametę po 1 ausų įsagą, vienas galvijas su 2 skirtingais ausų įsagais, 4 galvijai neidentifikuojami (be ausų įsagų). Tokiais veiksmais J. N. pažeidė Ūkinių gyvūnų laikymo vietų registravimo ir jose laikomų ūkinių gyvūnų ženklinimo ir apskaitos tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. birželio 16 d. įsakymu Nr. 3D-234 Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. vasario 14 d. įsakymo Nr. 3D-105 redakcija), 22.1 punktą (individualiais numeriais paženklintiems gyvūnams raštu arba kompiuterinėje laikmenoje pildomas Ūkinių gyvūnų apskaitos žurnalas GAŽ-1), 31 punktą (laikytojas privalo užtikrinti, kad atvestas ūkinių gyvūnų prieauglis būtų paženklintas ir užregistruotas. Galvijų, avių ir ožkų prieauglio registracijos metu laikytojas (arba paslaugų teikėjai) paženklina prieauglį, registracijos duomenis įrašo į Ūkinių gyvūnų apskaitos žurnalą, registruoja CDB ir (arba) užpildo vieną GŽ-2 ar GŽ-2a formą ir pirmąjį egzempliorių pateikia VMVT teritoriniam skyriui ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo paženklinimo; antrasis egzempliorius lieka laikytojui), 32.2.1 punktą (ženklinamas vienu dviejų dalių įsagu į abi ausis su gyvūno individualiu numeriu), 60 punktą (Ūkiniam gyvūnui pametus ausies (-ų) įsagą (-us) arba ausies (-ų) įsago (-ų) įrašams tapus neįskaitomiems, laikytojas ne vėliau kaip per 3 kalendorines dienas suveda užsakymo duomenis į CDB arba užpildęs GŽ-3 formą kreipiasi į VMVT teritorinį skyrių ar į paslaugų teikėją. VMVT teritorinis skyrius, paslaugų teikėjas pildo pamestų ir atgamintų įsagų registracijos žurnalą (12 priedas), suveda užsakymo duomenis į CDB ir teikia užsakymą tiekėjui. Tiekėjas, per 3 darbo dienas užsakyme pateiktus įsagus, jų atgaminimo ir išsiuntimo datas užregistruoja CDB ir atgamintus ausų įsagus ne vėliau kaip kitą darbo dieną paštu išsiunčia užsakymo lape nurodyto laikytojo ar užsakovo adresu. Kontroliuojančiai institucijai nustačius pažeidimą dėl pamestų ausų įsagų, apie įsagus pametusių gyvūnų perženklinimą atgamintais įsagais laikytojas ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas informuoja VMVT teritorinį skyrių).
2. Marijampolės apylinkės teismas skundžiamame nutarime konstatavo, kad J. N. padaryti administraciniai nusižengimai kvalifikuoti teisingai, jo kaltė įrodyta byloje surinktais ir teismo posėdyje ištirtais įrodymais, kuriais abejoti teismas neturi pagrindo. Spręsdamas administracinių nuobaudų skyrimo klausimą teismas padarė išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai, tiek nubaudimo, tiek prevenciniai, bus pasiekti paskyrus ANK straipsnių sankcijos vidurkiuose numatytas baudas su administracinio poveikio priemone – turto konfiskavimu.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniame skunde J. N. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną dėl ANK 346 straipsnio 16 dalyje, 344 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių nusižengimų nutraukti, dalyje dėl ANK 346 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo priimti naują nutarimą – pripažinti J. N. kaltu dėl atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo ir skirti sankcijoje numatytą piniginę baudą; panaikinti taikytą administracinio poveikio priemonę – turto konfiskavimą.
3.1. Skunde teigiama, kad nagrinėdamas bylą teismas neatsižvelgė į tai, kad (duomenys neskelbtini) valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovas ir nei viena apklaustas liudytojas negalėjo nurodyti, kas ir kokio turinio pranešimus ar skundus pateikia apie galimus Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ar kitų teisės aktų reikalavimų pažeidimus. J. N. nuomone jis įvairioms tarnyboms nuolatos yra skundžiamas dėl to, kad gyvulius gano ir valstybei priklausančiame žemės sklype, kuriuo jau ne vienus metus siekia naudotis (duomenys neskelbtini) savivaldybės stambūs ūkininkai. Tačiau šių aplinkybių teismas netyrė ir jų nevertino. Šioje byloje pateiktos aplinkybės yra iškraipytos, nepagrįstai „išpūstos“, „juodinančios“, žeminančios garbę ir orumą. Patikrinimo metu pasitelkiant spaudos atstovus, sukeliant skandalą buvo siekiama su apeliantu susidoroti, jam pakenkti, kad daugiau neužsiimtų gyvulininkyste, netrukdytų kitiems ūkininkams. Teismui netiriant šių aplinkybių liko neatskleista bylos esmė ir J. N. buvo nepagrįstai nubaustas.
3.2. Skunde nesutinkama, kad patalpos, kuriose laikomi galvijai, yra avarinės būklės. (duomenys neskelbtini) maisto ir veterinarijos tarnybos kompetencija nėra vertinti pastatų būklę, tam reikalingos specialios žinios, atitinkama kvalifikacija. Todėl teiginiai, kad pastatai avarinės būklės, yra subjektyvūs ir nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais. Taip pat subjektyvūs ir deklaratyvūs yra teiginiai, kad dėl gyvūnų laikymo patalpose neva esančių grėsmę gyvūnų sveikatai galinčių sukelti pašalinių daiktų. Teismas netyrė ir nevertino, kokiu teisiniu pagrindu (duomenys neskelbtini) valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba nustatė, kad gyvūnų laikymo patalpos yra nesandarios. Įrodymų, kokia patalpose buvo temperatūra patikrinimo metu, ar ji svyravo, nėra. Teiginiai, kad nebuvo užtikrinama gyvūnų apsauga nuo blogų klimato sąlygų, nebuvo įrodyti. Tai, kad (duomenys neskelbtini) valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba rado senas pašarų atsargas, kurios jų teigimu netinka gyvūnų šėrimui, nesudaro objektyvaus pagrindo konstatuoti, kad J. N. nepakankamai girdo ir šeria gyvulius. Senos pašarų atsargos gyvuliams nebuvo šeriamos, pašaro apeliantas turėjo, jo įsigydavo iš kaimynų. Apie šias aplinkybes bylos nagrinėjimo metu buvo nutylėta. Gyvulius girdydavo du kartus per dieną pagal kiekvieno poreikį. Teismas į apelianto paaiškinimus dėl gyvulių šėrimo, girdymo, pašarų atsargų iš viso neatsižvelgė. Teismas neapklausė artimiausių kaimynų, kurie yra tiesioginiai liudytojai, kiekvieną dieną matę kaip rūpinamasi gyvuliais. Teismas buvo šališkas palaikydamas tik vieną pusę.
3.3. Skunde nurodoma, kad nėra teisingi teiginiai dėl to, kad gyvuliai buvo per liesi. Spręsti ar gyvuliai tinkamo įmitimo galima tik juos pasvėrus. Šiuo atveju nėra duomenų, kad gyvuliai būtų sverti ir koks nustatytas jų svoris. Vadovautasi tik subjektyviais liudytojų paaiškinimais, iš kurių negalima daryti neginčijamos išvados dėl gyvulių liesumo ar netinkamo šėrimo ir girdymo. Kaltė dėl ANK 344 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo šiuo atveju nėra įrodyta.
Žemesnės instancijos teismas
3.4. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai apelianto veiksmus vertino kaip žiaurų elgesį su gyvūnais, gyvūnų kankinimą, kaip tai numatyta ANK 346 straipsnio 16 dalyje. Tokią išvadą patvirtinančių įrodymų byloje nėra. Dėl atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų nesilaikymo ginčo nėra, J. N. kaltės dėl šio nusižengimo neneigia, su paskirta bauda sutinka. Dėl šio nusižengimo gailisi ir ateityje stengsis su gyvūnų ženklinimu ir registravimu susijusius reikalavimus vykdyti tinkamai.
3.5. Skunde nurodoma, kad teismas teisingumą šioje byloje vykdė šališkai ir formaliai, o baudas ir gyvūnų konfiskavimą skyrė nepagrįstai. Už ANK 346 straipsnio 3 dalyje ir 16 dalyje numatytų nusižengimų padarymą teismas gali, bet neprivalo skirti konfiskavimo. Šiuo atveju administracinio poveikio priemonė – turto konfiskavimas – taikyta ne bet kokiai administracinį nusižengimą padariusio subjekto nuosavybei, o gyvūnams. Neįrodžius kaltės dėl ANK 346 straipsnio 16 dalyje, 344 straipsnio 1 dalyje numatytų nusižengimų padarymo, gyvūnų konfiskavimas yra neproporcinga ir neadekvati padarytam administraciniam nusižengimui priemonė, yra perteklinė ir nepadės pasiekti ANK 22 straipsnio 2 dalyje nustatytų administracinės nuobaudos tikslų. Administracinio poveikio priemonės taikymas kelia skaudų dvasinį sukrėtimą, palikus šią priemonę yra žlugdomas ūkis, asmuo negali tinkamai naudoti savo žemės sklypo. Pažymima, kad J. N. beveik puse paskirtos subendrintos piniginės baudos sumokėjo nedelsiant. Tai rodo, kad jis neketina vengti vykdyti skirtą nuobaudą.
Atsiliepimas
4. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (duomenys neskelbtini) valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atsiliepime prašoma palikti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutarimą nepakeistą ir J. N. apeliacinio skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
5. J. N. apeliacinis skundas netenkinamas.
6. Apeliaciniame skunde J. N. tvirtina, kad dėl ANK 346 straipsnio 16 dalyje, 344 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių nusižengimų yra nubaustas nepagrįstai, remiantis tik veterinarijos tarnybos pareigūnų parodymais, kurių jokie objektyvūs įrodymai nepatvirtina. Skunde taip pat nesutinkama su paskirta administracinio poveikio priemone – turto konfiskavimu teigiant, kad ji yra neproporcinga, per griežta ir paskirta nesant pagrindo. Aukštesnysis teismas, atsižvelgdamas į apeliaciniame skunde keliamus klausimus, ANK 652 straipsnio nuostatas, Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą patikrina skundo ribose.
Dėl įrodymų vertinimo.
7. Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutarimu J. N. pripažintas kaltu dėl ANK 344 straipsnio 1 dalyje, 346 straipsnio 16 dalyje, 346 straipsnio 3 dalyje numatytų administracinių nusižengimų padarymo. Dėl ANK 346 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo ginčo šioje byloje nėra. Dėl šio nusižengimo kaltę J. N. pripažino, iš skundo turinio matyti, kad už šį nusižengimą paskirtos baudos neginčija. Apelianto manymu, teismas nepagrįstai jį pripažino kaltu padarius ANK 346 straipsnio 16 dalyje, 344 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius nusižengimus, kadangi savo išvadas grindė tik subjektyviais veterinarijos tarnybos pareigūnų parodymais. Aukštesnysis teismas, išanalizavęs administracinio nusižengimo bylą, skundžiamą nutarimą, J. N. skundo argumentus dėl neteisingo įrodymų vertinimo ir nubaudimo atmeta, kaip nepagrįstus.
8. Bendrosios įrodymų vertinimo nuostatos įtvirtintos ANK 569 straipsnyje, kurio 2 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Pažymima ir tai, kad įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva ir tik teismas sprendžia dėl duomenų įrodomosios vertės, jų pakankamumo pripažįstant asmenį kaltu ar nutraukiant administracinio nusižengimo teiseną. Todėl vien tai, kad teismo išdėstytas įrodymų vertinimas nesutampa su apelianto pateiktu įrodymų vertinimu savaime nereiškia, jog įrodymų vertinimą reglamentuojančios ANK normos buvo pažeistos ir tai lėmė nepagrįsto ar neteisėto nutarimo priėmimą.
9. Skundžiamo nutarimo turinys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas J. N. administracinės atsakomybės klausimą, priešingai, negu tvirtina apeliantas, rėmėsi ne tik liudytojais teismo posėdyje apklaustų (duomenys neskelbtini) valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos darbuotojų K. S., R. B., L. V. paaiškinimais apie tai, kad atlikus J. N. ūkio patikrinimą pagal gautą skundą dėl gyvulių kankinimo buvo nustatytos netinkamos, grėsmę gyvulių sveikatai keliančios laikymo sąlygos (dėl pastatų avarinės būklės, sąlygų gyvulių poilsiui nebuvimo, nepakankamo šėrimo ir girdymo), dėl kurių gyvuliai buvo išsekę, bet ir kitais įrodymais, esančiais byloje. Ūkinės paskirties gyvūnų gerovės reikalavimų, jų fiziologinių poreikių neatitinkančios laikymo sąlygos, sveikatai pavojų kelianti fizinė būklė užfiksuoti 2019 m. vasario 21 d. Žemės ūkio veiklą vykdančio subjekto patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) ir prie jo pridėtose nuotraukose (b. l. 2–6), 2019 m. vasario 22 d. surašytame administracinio nusižengimo protokole (b. l. 1). Šie duomenys, taip pat informacija, užfiksuota VšĮ Gyvūnų globos namai „(duomenys neskelbtini)“ ūkinių galvijų 2019 m. vasario 27 d. priėmimo akte (b. l. 21, 22), patvirtina pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, kad J. N. gyvuliai buvo laikomas netinkamomis sąlygomis, dėl nepakankamo šėrimo ir girdymo išliesėję, dalis jų žemiau vidutinio įmitimo, dalis nusilpę, nekoordinuojantys judesių, kelių galvijų nagos kreivai nuaugusios, deformuotos, dėl to ribojamas galvijų judėjimas.
10. Šios pirmosios instancijos teismo nustatytos ir objektyviais įrodymais pagrįstos aplinkybės paneigia J. N. teiginius, kad jo gyvuliai buvo laikomi tinkamomis sąlygomis, nebuvo kankinami, šeriami ir girdomi laikantis nustatytų reikalavimų ir atsižvelgiant į gyvulių poreikius. Tuo pačiu paminėtų įrodymų visuma patvirtina teisingą J. N. padarytų nusižengimų kvalifikavimą pagal ANK 344 straipsnio 1 dalį, 346 straipsnio 16 dalį. Pagal ANK 344 straipsnio 1 dalį atsakomybę užtraukia Lietuvos Respublikos pašarų įstatymo ir kitų pašarams taikomus reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas. ANK 346 straipsnio 16 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už žiaurų elgesį su gyvūnais, gyvūnų kankinimą. Nors J. N. teigia, kad jis gyvulius šėrė ir girdė tinkamai, turėjo pakankamai pašarų, jų įsigydavo iš kaimynų, gyvulių nekankino, laikė juos tinkamos būklės patalpose ir tinkamomis sąlygomis, šioje byloje surinkti įrodymai ir jų pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės tokius teiginius paneigia.
11. Aukščiau paminėtais rašytiniais įrodymais, liudytojų parodymais nustatyta, kad šėrimo ir girdymo įrangos, pašarų atsargų gyvulių laikymo vietoje nėra, senos pašarų atsargos nėra tinkamos šėrimui (supelijusios), patys gyvūnai akivaizdžiai išliesėję. Iš J. N. paimtus gyvulius apžiūrėjo ir jų būklę įvertino veterinarijos gydytojas J. S., t. y. atitinkamą išsilavinimą ir kvalifikaciją turintis asmuo, todėl apelianto argumentas, kad gyvulių liesumo faktas nėra objektyviai nustatytas, nes jie nebuvo pasverti, atmetamas, kaip nepagrįstas. Byloje surinktais ir pirmosios instancijos teismo ištirtais įrodymais yra paneigti ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teiginiai dėl gyvulių laikymo tinkamose patalpose ir tinkamomis sąlygomis. Atlikus patikrinimą J. N. ūkyje nustatyta, kad pastatų sienos ir stogai kiauri, įlūžę, patalpos įrengtos tam neskirtų medžiagų (lovų, kilimų, kitų buitinių atliekų), nėra grindų, neįrengtas apšvietimas, patalpos neapsaugotos nuo pašalinių asmenų, kitų gyvūnų patekimo, patalpose mėtosi plastmasės, metalo, medžio atliekos galinčios sužaloti gyvūnus, patalpos nevalytos, grindys sausais pakratais nepakreiktos, dėl susikaupusio mėšlo masės galvijai laikomi nuolatinėje drėgmėje, nešvarumuose (galvijų kojos apie 50 cm panirusios į mėšlo masę). Šias patikrinimo metu nustatytas aplinkybes įvertino Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pareigūnai, kuriems taikomi atitinkami profesinės kvalifikacijos reikalavimai, ir pagrįstai sprendė, kad tokios laikymo sąlygos nėra tinkamos ir gali būti vertinamos kaip žiaurus elgesys su gyvūnais, gyvūnų kankinimas. Abejoti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pareigūnų profesine kvalifikacija, jų turimomis specialiomis žiniomis nėra pagrindo. Taip pat nėra pagrindo manyti, kad liudytojais apklausti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pareigūnai nurodė neteisingas patikrinimo metu nustatytas aplinkybes ar tokias aplinkybes užfiksavo atlikto patikrinimo akte (byloje nėra jokių duomenų, kad tikrinimą atlikę pareigūnai būtų asmeniškai pažįstami su administracinėn atsakomybėn patrauktu asmeniu, kad jų santykiai būtų konfliktiški).
12. Skundo teiginiai, kad nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta, kas ir kokio turinio pranešimus ar skundus pateikia apie galimus Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ar kitų teisės aktų reikalavimų pažeidimus, kad su apeliantu yra siekiama susidoroti, vertintini kaip deklaratyvaus pobūdžio, jokiais objektyviais duomenimis nepagrįstos prielaidos ir pasvarstymai, neturintys jokios reikšmės J. N. veiksmų teisiniam vertinimui. Nagrinėjamu atveju J. N. padarytų administracinių nusižengimų faktas nustatytas ir įrodytas skundžiamame nutarime išsamiai aprašytais, teismo posėdyje betarpiškai ištirtais ir įvertintais įrodymais, kurių visuma neabejotinai įrodo, kad J. N. nesilaikė su gyvulių šėrimu, jų laikymu susijusių teisės aktų reikalavimų, gyvuliai buvo laikomi tokiomis sąlygomis, kurios atitinka žiauraus elgesio su gyvūnais sampratą.
13. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens įsitikinimu neteisingas teismo išvadas lėmė ir tai, kad liudytojais nebuvo apklausti jo kaimynai, kurie matė kaip rūpinamasi galvijais. Atsakant į šį skundo argumentą atkreipiamas apelianto dėmesys į tai, kad įrodymų rinkimas negali būti begalinis procesas – įrodymų turi būti surenkama tiek, jog jų pakaktų asmens kaltei pagrįsti ar nekaltumui įrodyti. Nagrinėjamu atveju surinkti įrodymai yra pakankami daryti neabejotinas išvadas tiek dėl administracinių nusižengimų fakto, tiek dėl J. N. kaltės, šiuos įrodymus jų visumos aspektu instancijos teismas įvertino teisingai, todėl tai, kad byloje nebuvo renkami papildomi apeliaciniame skunde minimi įrodymai nelaikytina proceso pažeidimu.
14. Įvertinęs paminėtų aplinkybių visumą aukštesnysis teismas konstatuoja, kad J. N. veiksmai pagrįstai kvalifikuoti kaip žiaurus elgesys su gyvūnais, Lietuvos Respublikos pašarų įstatymo ir kitų pašarams taikomus reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas. Nors J. N. su tokiu jo veiksmų vertinimu nesutinka, savo kaltę neigia, jo nesutikimas iš esmės yra grindžiamas tik subjektyviu situacijos suvokimu ir įsitikinimu, kad gyvuliais jis rūpinosi ir juos prižiūrėjo tinkamai. Pirmosios instancijos teismas, priešingai, negu teigia apeliantas, išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, pagal vidinį įsitikimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus, tame tarpe ir paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimus ir pagrįstai pripažino J. N. kaltu dėl ANK 344 straipsnio 1 dalyje, 346 straipsnio 16 dalyje numatytų administracinių nusižengimų padarymo. Nutarime aiškiai nurodyta, kuriais įrodymais remdamasis teismas daro išvadas dėl J. N. kaltės, o kuriuos atmeta, kaip nepatikimus ir jais nesivadovauja, išdėstyti išsamūs byloje surinktų įrodymų vertinimo motyvai, su kuriais nesutikti aukštesnysis teismas neturi pagrindo. Nenustačius įrodymų vertinimo klaidų, kitų pažeidimų naikinti skundžiamą nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti nėra pagrindo.
Dėl administracinio poveikio priemonės.
15. Skunde J. N. nesutinka su jam paskirta administracinio poveikio priemone – turto (šiuo atveju 15 galvijų) konfiskavimu. Teigia, kad neįrodžius kaltės dėl ANK 346 straipsnio 16 dalyje, 344 straipsnio 1 dalyje numatytų nusižengimų padarymo tai yra neadekvati ir neproporcinga administracinio poveikio priemonė. Aukštesnysis teismas, patikrinęs skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą administracinės nuobaudos skyrimo aspektu sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, paskirdamas aptariamą administracinio poveikio priemonę, pažeidimų nepadarė.
16. Pirmosios instancijos teismo teisingai įvertintais ir šioje apygardos teismo nutartyje dar kartą aptartais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad J. N. padarė administracinius nusižengimus, numatytu ANK 344 straipsnio 1 dalyje, 346 straipsnio 6 dalyje, todėl vertinant administracinio poveikio priemonės taikymo pagrįstumą dar kartą dėl J. N. veiksmų teisinio vertinimo, jo kaltės įrodytumo nepasisakytina. Bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai įtvirtinti ANK 32 straipsnyje. Šio straipsnio 1, 2 dalyse nurodyta, kad administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimo, baudos dydžio nustatymo taisyklės apibrėžtos ANK 34 straipsnyje.
17. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas J. N. taikytinos administracinio poveikio priemonės klausimą, paminėtų ANK nuostatų nepažeidė. Teismas pagrįstai taikė administracinio poveikio priemonę – gyvūnų konfiskavimą, nurodė išsamius šios poveikio priemonės taikymo motyvus (b. l. 59-61). Nors gyvūnų konfiskavimas padarius ANK 346 straipsnio 16 dalyje, ANK 346 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą nėra privaloma, o galima skirti administracinio poveikio priemonė, šiuo atveju pritariama pirmosios instancijos teismo išvadai, kad be gyvūnų konfiskavimo administracinės nuobaudos tikslai J. N. atžvilgiu nebus pasiekti. Administracinių nusižengimų registro išrašo duomenys (b. l. 27–31) patvirtina, kad J. N. jau yra baustas už tokio pobūdžio administracinius nusižengimus (pagal ANK 346 straipsnio 1 dalį, 346 straipsnio 3 dalį), tačiau jokių išvadų nepadarė, savo kaltės dėl žiauraus elgesio su gyvūnais nepripažįsta ir savo elgesio neigiamai nevertina, atsakomybės neprisiima. Teismo posėdyje paaiškinimus davę liudytojai K. S. ir R. B. patvirtino, kad netinkamas J. N. elgesys yra sistema, jis į pastabas nereaguoja, jokių priemonių nesiima, buvo tikrinama ne vieną kartą, tačiau nustatytų pažeidimų nepašalino, nieko pakeisti nebandė. Atlikus patikrinimą šiai bylai aktualiu laiku padėtis buvo tik pablogėjusi (b. l. 57, 58). Šie liudytojų parodymai atitinka ir Žemės ūkio veiklą vykdančio subjekto patikrinimo akte bei VšĮ Gyvūnų globos namai „(duomenys neskelbtini)“ ūkinių galvijų priėmimo akte užfiksuotas aplinkybes. Esant šių aplinkybių visumai administracinio poveikio priemonės netaikymas neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų ir paskirties – ne tik nubausti nusižengimą padariusį asmenį, bet ir apriboti ar atimti galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnio 2 dalies 2, 3 punktai). Atskirai pažymima, kad aptariama administracinio poveikio priemonė J. N. buvo skirta ne tik dėl ANK 346 straipsnio 3 dalyje, bet ir dėl ANK 346 straipsnio 16 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo, todėl skunde nurodomos aplinkybės dėl kaltės padarius ANK 346 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą pripažinimo, pasiryžimo laikytis su galvijų ženklinimu susijusių reikalavimų, ginčijamos administracinio poveikio priemonės taikymo tikslingumo nepaneigia. Be to, nors J. N. pripažino kaltę dėl ženklinimo reikalavimų nesilaikymo, deklaruoja ketinantis laikytis nustatytų reikalavimų, atkreipiamas dėmesys, kad dėl analogiško nusižengimo padarymo jis anksčiau, kaip minėta, jau buvo baustas, tačiau jokių veiksmų nustatytiems pažeidimas pašalinti nesiėmė. Todėl vien tik deklaratyvūs teiginiai, neatitinkantys paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens elgesio, negali būti laikomi pagrindu administracinio poveikio priemonės netaikyti.
18. Įvertinus nustatytų aplinkybių visumą daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas ginčijamą administracinio poveikio priemonę, pagrįstai sprendė, kad tik konfiskavus J. N. priklausančius galvijus gali būti pasiekti administracinės nuobaudos tikslai, t. y. ne tik nubausti administracinį nusižengimą padariusį asmenį, bet ir užkirsti kelią naujų administracinių nusižengimų darymui. Taikydamas administracinio poveikio priemonę, skirdamas baudas už atskirus J. N. padarytus administracinius nusižengimus ir nustatydamas jų dydžius, teismas tinkamai įvertino tiek administracinių nusižengimų pobūdį ir pavojingumą, tiek J. N. asmenybę charakterizuojančius duomenis ir skyrė lygias vidurkiui baudas, o administracinio poveikio priemonės taikymo tikslingumą išsamiai argumentavo ir pagrindė šioje konkrečioje byloje nustatytomis aplinkybėmis.
19. Konstatuojama, kad sprendžiant j. N. kaltės, jam skirtinos administracinės nuobaudos klausimus, pažeidimų nepadaryta. Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutarimas laikomas pagrįstu ir teisėtu, todėl jį keisti ar naikinti remiantis J. N. apeliaciniame skunde nurodytomis aplinkybėmis nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
palikti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. balandžio 30 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir J. N. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.