- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-09-30
- Bylos Nr.
- 1N-140/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-50-9-00036-2011-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Laima Garnelienė, Elena Vainienė (pran.), Viktoras Kažys
- Nuteistasis
- R. P.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Elenos Vainienės (pranešėjos),
teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo R. P. skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 13 d. nutarties, kuria R. P. Panevėžio apygardos teismo 2013 m. kovo 20 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. liepos 5 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 181 straipsnio 3 dalį paskirta 7 metų laisvės atėmimo bausmė ir Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendžiu pagal BK 146 straipsnio 2 dalį paskirta 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 8 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžią nutarta skaičiuoti nuo 2013-03-20. Į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2011-11-29 iki 2012-07-23 ir nuo 2003-04-09 iki 2004-01-10.
Teisėjų kolegija, susipažinusi su skundo nagrinėjimui pateikta baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjusi skundą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendžiu R. P. pripažintas kaltu pagal BK 146 straipsnio 2 dalį ir nuteistas 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Į bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2003-04-09 iki 2004-01-10. Nuosprendis įsiteisėjo 2013 m. sausio 18 d.
Panevėžio apygardos teismo 2013 m. kovo 20 d. nuosprendžiu R. P. pripažintas kaltu pagal BK 181 straipsnio 3 dalį ir nuteistas 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Į paskirtą bausmę įskaitytas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2011-11-29 iki 2012-07-23. Iki nuosprendžio įsiteisėjimo R. P. paskirtas suėmimas ir jis suimtas teismo salėje. Šiuo nuosprendžiu bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2013 m. kovo 20 d.
Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. liepos 5 d. nuosprendžiu Panevėžio apygardos teismo 2013 m. kovo 20 d. nuosprendis buvo pakeistas ir R. P. pagal BK 181 straipsnio 3 dalį paskirta 7 metų laisvės atėmimo bausmė. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
2013 m. rugpjūčio 2 d. Panevėžio apygardos teisme buvo gautas Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2013-07-31 teikimas, kuriuo prašoma įstatymo nustatyta tvarka subendrinti nuteistajam R. P. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendžiu bei Panevėžio apygardos teismo 2013 m. kovo 20 d. nuosprendžiu, kuris buvo pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. liepos 5 d. nuosprendžiu, paskirtas bausmes ir paskirti galutinę subendrintą bausmę, į bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką bei nustatyti bausmės pradžią.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 13 d. nutartimi (toliau – skundžiama nutartis) R. P. Panevėžio apygardos teismo 2013 m. kovo 20 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. liepos 5 d. nuosprendžiu, pagal BK 181 straipsnio 3 dalį paskirta 7 metų laisvės atėmimo bausmė ir Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendžiu pagal BK 146 straipsnio 2 dalį paskirta 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 8 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžią nutarta skaičiuoti nuo 2013-03-20. Į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2011-11-29 iki 2012-07-23 ir nuo 2003-04-09 iki 2004-01-10. Teismas nutartyje nurodė, kadangi nusikalstama veika, už kurią R. P. nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2013-03-20 nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2013-07-05 nuosprendžiu, padaryta iki Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-08-09 nuosprendžio priėmimo (įsiteisėjo 2013-01-18), bausmės paskirtos šiais nuosprendžiais bendrinamos vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi. Atsižvelgus į tai, kad ankstesniu Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-08-09 nuosprendžiu R. P. nuteistas už apysunkį nusikaltimą (BK 146 straipsnio 2 dalis), o Panevėžio apygardos teismo 2013-03-20 nuosprendžiu jis nuteistas už sunkų nusikaltimą (BK 181 straipsnio 3 dalis), taikyti nuteistajam bausmių apėmimą pagal BK 63 straipsnio 5 dalį nėra pagrindo. Teismas įvertinęs tai, kad veikas, už kurias R. P. buvo nuteistas minimais nuosprendžiais, skiria didelis laiko tarpas, be to skiriasi ir objektai, į kuriuos buvo pasikėsinta nusikalstamomis veikomis, taip pat atsižvelgęs į abiem nuosprendžiais nustatytus nuteistąjį R. P. charakterizuojančius duomenis, padarė išvadą, jog nustatant už šias veikas skirtiną subendrintą bausmę nuteistajam taikomas dalinio sudėjimo bausmių bendrinimo būdas.
Šalies argumentai
Nuteistasis R. P. skundu prašo Panevėžio apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 13 d. nutartį pakeisti ir jam Panevėžio apygardos teismo 2013 m. kovo 20 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. liepos 5 d. nuosprendžiu, ir Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, apėmimo būdu. Į bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2013-02-08 iki 2013-02-14, nuo 2011-11-29 iki 2012-07-28 ir nuo 2003-04-09 iki 2004-01-10.
Nuteistasis skunde nurodo, jog skundžiama teismo nutartis dėl netinkamai pritaikytų Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies normų, neteisingai paskirtos aiškiai per griežtos subendrintos bausmės bei nepagrįstai neįskaityto dalies kardomajame kalinime išbūto laiko, iš dalies yra neteisėta ir nepagrįsta. Nuteistojo nuomone, teismas, subendrindamas bausmes, nepagrįstai taikė BK 63 straipsnio 4 dalies nuostatas ir Panevėžio apygardos teismo 2013 m. kovo 20 d. nuosprendžiu, kuris pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. liepos 5 d. nuosprendžiu, bei Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrino dalinio bausmių sudėjimo būdu. Nuteistasis nurodo, jog veikos, už kurių padarymą jis pripažintas kaltu ir nuteistas, ne tik priskiriamos skirtingoms kategorijoms, bet ir iš esmės skiriasi pagal pavojingumą. Jo padarytos nusikalstamos veikos yra priskiriamos sunkių ir apysunkių nusikaltimų kategorijoms. Sprendžiant, ar konkrečios nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą, būtina vadovautis ne tik nurodytu formaliuoju kriterijumi, kad nusikaltimai priskiriami ne tai pačiai kategorijai pagal BK 11 straipsnį, bet ir įvertinti konkrečių nusikaltimų pavojingumo pobūdį ir laipsnį. Nuteistojo nuomone, nors jo padarytos veikos pagal BK 11 straipsnio nuostatas yra priskiriamos gretimoms kategorijoms, tačiau atsižvelgiant į sankcijoje numatytų bausmių griežtumą, įstatymo leidėjo įvertintos, kaip labai besiskiriančios pagal savo pavojingumą (bausmių vidurkiai skiriasi tris kartus). Tai, kad jo padarytos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą rodo ir jam teismų už šias veikas paskirtos bausmės - už nusikaltimo numatyto BK 181 straipsnio 3 dalyje padarymą jam paskirta 7 metų laisvės atėmimo bausmė, o už nusikaltimo numatyto BK 146 straipsnio 2 dalyje padarymą - tris kartus mažesnė, 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Be to, veikas, už kurių padarymą jis nuteistas minimais nuosprendžiais, skiria didelis laiko tarpas, visiškai skiriasi veikų objektai, į kuriuos buvo pasikėsinta nusikalstamomis veikomis, jos numatytos skirtinguose Baudžiamojo kodekso skyriuose. Atsižvelgiant į tai, teismas, nuteistojo nuomone, turėjo vadovautis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu ir paminėtais nuosprendžiais paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu.
Nuteistasis skunde nurodo ir tai, kad apygardos teismas netinkamai taikė BK 66 straipsnio 1 dalies nuostatas ir į paskirtos bausmės laiką įskaitė ne visą kardomajame kalinime (suėmime) išbūtą laiką. Teismas visiškai neįskaitė į bausmę laiko, kai vykdant įsiteisėjusį Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendį jis nuo 2013-02-08 iki 2013-02-14 buvo pasiųstas atlikti pagal šį nuosprendį paskirtos bausmės (2013-02-14 jis buvo paleistas Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartimi sustabdžius šio nuosprendžio vykdymą). Be to, teismas įskaitė ne visą jo kardomajame kalinime (suėmime) išbūtą laiką, atliekant ikiteisminį tyrimą dėl nusikaltimo, numatyto BK 181 straipsnio 3 dalyje, padarymo. Teismas nurodo, jog įskaito sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2011-11-29 iki 2012-07-23, tačiau iš suėmimo buvau realiai paleistas ne 2012-07-23, o 2012-07-28, todėl būtent nuo 2011-11-29 iki 2012-07-28 suėmime išbūtas laikas turėjo būti įskaitytas į subendrintą bausmę.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo R. P. skundas tenkinamas iš dalies.
Baudžiamajame įstatyme nustatyta, kad jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. Pagal tokias pat taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį (BK 63 straipsnio 1, 9 dalys).
Nusikalstamas veika (BK 181 straipsnio 3 dalis), už kurią R. P. yra nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2013 m. kovo 20 d. nuosprendžiu, kuris buvo pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. liepos 5 d. nuosprendžiu, buvo padaryta iki Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendžio priėmimo. Taigi apygardos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai paminėtais nuosprendžiais už padarytas nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrino vadovaudamasis BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatomis.
Kaip jau minėta, teismas, bendrindamas skirtingais nuosprendžiais už padarytas veikas paskirtas bausmes pagal BK 63 straipsnio 9 dalį, bausmes gali apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti.
Nepagrįsti yra nuteistojo skundo argumentai, jog apygardos teismas šiuo atveju turėjo vadovautis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu ir paminėtais nuosprendžiais jam paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu. Pažymėtina tai, jog BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkte numatytos dvi sąlygos, kurioms esant teismas taiko bausmių apėmimą: pirma, padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą, antra, padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal BK 10 ar 11 straipsnius. BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktas taikomas tik esant abiems jame numatytoms sąlygoms. Atskiros nusikalstamos veikos rūšies pavojingumą įvertina įstatymo leidėjas. Pagal nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdį ir laipsnį skiriamos nusikalstamų veikų rūšys (nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai – BK 10 straipsnis) ir nusikaltimų kategorijos (BK 11 straipsnis). Nusikalstamos veikos, už kurių padarymą nuteistas R. P., numatytos BK 181 straipsnio 3 dalyje ir 146 straipsnio 2 dalyje, priskirtos prie nusikaltimų. Pagal nusikaltimų kategorijas, nurodytas BK 11 straipsnyje, nusikaltimas, numatytas BK 181 straipsnio 3 dalyje, yra sunkus, o nusikaltimas, numatytas BK 146 straipsnio 2 dalyje, – apysunkis. Pagal nusistovėjusią teismų praktiką teismai pripažįsta, kad veikos labai skiriasi pagal pavojingumą BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto prasme jeigu nusikalstamos veikos priskiriamos skirtingoms kategorijoms per vieną ar kelias (pvz., nesunkus ir sunkus nusikaltimas, nesunkus ir labai sunkus nusikaltimas) arba viena nusikalstamų veikų yra baudžiamasis nusižengimas, kita – apysunkis, sunkus ar labai sunkus nusikaltimas (baudžiamosios bylos Nr. 2K-54/2009, 2K-474/2010, 2K-70/2011 ir kt.). Taigi aukščiau išdėstytos aplinkybės patvirtina, jog R. P. padarytos nusikalstamos veikos, priešingai nei skunde nurodo nuteistasis, pagal pavojingumą labai nesiskiria ir priklauso gretimoms kategorijoms (BK 11 straipsnio 4 dalis ir 11 straipsnio 5 dalis), todėl taikyti šiuo atveju BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto nuostatas ir R. P. paminėtais nuosprendžiais paskirtas bausmes bendrinti apėmimo būdu nebuvo pagrindo.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog apygardos teismas, bendrindamas R. P. Panevėžio apygardos teismo 2013 m. kovo 20 d. nuosprendžiu, kuris buvo pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. liepos 5 d. nuosprendžiu, bei Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendžiu už padarytas nusikalstamas veikas paskirtas bausmes, iš esmės atsižvelgė į visas nuteistojo skunde nurodytas aplinkybes. Teismas įvertino R. P. padarytų nusikalstamų veikų pobūdį bei pavojingumo laipsnį, atsižvelgė į tai, kad nusikalstamomis veikomis buvo pasikėsinta į skirtingus objektus, nusikaltimų padarymą skiria didelis laiko tarpas, taip pat atsižvelgė ir į paminėtais teismų nuosprendžiais nustatytus nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, ir pagrįstai pritaikęs BK 63 straipsnio 4 dalyje numatytą dalinį bausmių sudėjimo būdą, nuteistajam paskyrė galutinę subendrintą bausmę. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, R. P. paskirta galutinė subendrinta bausmė yra tinkamai individualizuota ir paskirta laikantis bausmių subendrinimo taisyklių.
Kita vertus, pagrįsti yra nuteistojo skundo argumentai, jog apygardos teismas skundžiama nutartimi subendrinęs Panevėžio apygardos teismo 2013 m. kovo 20 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. liepos 5 d. nuosprendžiu, ir Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendžiu R. P. paskirtas bausmes bei paskyręs nuteistajam galutinę subendrintą bausmę, paskirtos bausmės laiką nevisiškai įskaitė jo suėmime išbūtą laiką bei neįskaitė pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-08-09 nuosprendį atliktos bausmės dalies. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos Nr. 1-28-193/2013 (teisminio proceso Nr. 1-50-9-00036-2011-8) medžiagos, R. P. šioje baudžiamojoje byloje BPK 140 straipsnio tvarka buvo laikinai sulaikytas 2011-11-29 (b.t. 1, b.l. 189-190). Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 1 d. R. P. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo jo sulaikymo dienos (b.t. 1, b.l. 196). Vėlesnėmis Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-02-17 ir Panevėžio apygardos teismo 2012-04-26 nutartimis R. P. kardomosios priemonės – suėmimo terminas buvo pratęstas iki 2012-07-28 (b.t. 2, b.l. 17-19, b.t. 3, b.l. 36-37). Panevėžio apygardos teismo 2012 m. liepos 23 d. nutartimi R. P. kardomoji priemonė – suėmimas, pasibaigus suėmimo terminui (2012-07-28), pakeista į namų areštą trims mėnesiams, įpareigojant per šį laikotarpį 24 val. per parą būti savo gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), nesilankyti viešosiose vietose, nebendrauti ir neieškoti ryšių su R. S., A. K. (b.t. 3, b.l. 121-123). Iš aukščiau išdėstytų aplinkybių seka, jog R. P. į galutinės subendrintos 8 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės laiką turėjo būti įskaitytas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas ne nuo 2011-11-29 iki 2012-07-23 kaip nurodyta skundžiamoje nutartyje, o nuo 2011-11-29 iki 2012-07-28, kadangi būtent 2012-07-28 pasibaigė Panevėžio apygardos teismo 2012-04-26 nutartimi R. P. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas ir jis buvo paleistas į laisvę.
Be to, kaip jau minėta, bendrinant bausmes pagal BK 63 straipsnio 9 dalį į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendžiu R. P. nuteistas pagal BK 146 straipsnio 2 dalį 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Panevėžio apygardos teismui 2013 m. sausio 18 d. nutartimi atmetus nuteistojo R. P. apeliacinį skundą, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendis įsiteisėjo (2013 m. sausio 18 d.) ir buvo pateiktas vykdyti. Nuteistasis R. P. minėtus teismų sprendimus apskundė kasacine tvarka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartimi buvo sustabdytas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendžio ir Panevėžio apygardos teismui 2013 m. sausio 18 d. nutarties vykdymas R. P., kol byla bus išspręsta kasacinės instancijos teismo posėdyje. Kita vertus, kaip matyti iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2013-09-26 rašto, vykdant Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendį R. P. buvo sulaikytas 2013-02-08, tuo tarpu 2013-02-14 paleistas vykdant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartį. Taigi, esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, R. P. į skundžiama nutartimi paskirtą galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės laiką taip pat turėjo būti įskaityta ir pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendį atlikta laisvės atėmimo bausmės dalis nuo 2013-02-08 iki 2013-02-14.
Esant aukščiau išdėstytų aplinkybių visumai, Panevėžio apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 13 d. nutarties dalis dėl į nuteistajam R. P. paskirtos galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitomo laiko keičiama.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 13 d. nutartį pakeisti:
- vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, nuteistajam R. P. į galutinės subendrintos 8 (aštuonerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendį atliktą laisvės atėmimo bausmės dalį nuo 2013-02-08 iki 2013-02-14.
- panaikinti nutarties dalį, kuria įskaitytas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2011-11-29 iki 2012-07-23.
- vadovaujantis BK 66 straipsniu, įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2011-11-29 iki 2012-07-28.
Kitos nutarties dalies nekeisti.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.