- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-03-20
- Bylos Nr.
- 1-28-193/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-50-9-00036-2011-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ričardas Gilys
- Nukentėjusysis
- A. K.
- Kaltinamasis
- R. P., R. S.
- Advokatai
- Saulius Kučys, Vytautas Kupcikevičius
- Kategorijos
- 1.1.7.2.7Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.7.1Veika padaryta bendrininkų grupe (BK 60 str. 1 d. 1 p.)
- 1.1.8.13Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę (BK 66 str.)
- 1.2.14.4Turto prievartavimas (BK 181 str.)
- 2.1.15.1.2Neturtinė žala
- 2.1.15.3.1Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje ir jo pareiškimas (BPK 109, 112, 117 str.)
- 2.1.15.3.3Civilinio ieškinio išsprendimas
- 2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.3.6.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.6.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.6.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ričardas Gilys, sekretoriaujant Daivai Liandzbergienei, Neringai Aukštuolienei, Vilmai Užkurėlienei,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
R. P. a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotoju, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, vedęs, teistas:
2010-05-26 Panevėžio miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 str. 1 d., 16 MGL dydžio bauda, bauda sumokėta 2010-08-16;
2011-03-01 Panevėžio miesto apylinkės teismo pagal BK 213 str. 1 d., 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per 3 mėnesius neatlygintinai išdirbti 50 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi invalidais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (2011-07-01 įrašytas į įskaitą), teistumai neišnykę ir nepanaikinti įstatymų nustatyta tvarka, kaltinamas pagal BK 181 str. 3 d.
R. S. a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, aukštesniojo išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotoju, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, nevedęs, teistas:
2005-11-07 Panevėžio apygardos teismo pagal BK 284 str.1 d., 60 MGL dydžio bauda, bauda išieškota 2009-10-05;
2010-05-26 Panevėžio miesto apylinkės teismo pagal BK 284 str. 1 d., 17 MGL dydžio bauda, 2010-08-16 bauda sumokėta, teistumai neišnykę ir nepanaikinti įstatymų nustatyta tvarka, kaltinamas pagal BK 181 str. 3 d.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
Aprašomoji dalis
nust a t ė:
R. P. veikdamas bendrininkų grupe kartu su R. S. bei asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminio tyrimo dalis yra išskirta į atskirą ikiteisminį tyrimą, neturėdami teisėto pagrindo, atvirai, įvardydami savo reikalavimus tariamos nukentėjusiojo A. K. skolos bei priaugusių procentų už minėtą skolą jiems gražinimu, pavartodami psichinę prievartą, tai yra grasindami pavartoti fizinį smurtą nukentėjusiojo A. K. atžvilgiu, grasindami su juo susidoroti, grasindami sunaikinti nukentėjusiojo turtą – tai yra grasindami padegti jo namus, bei pavartodami fizinį smurtą nukentėjusiojo A. K. atžvilgiu savo naudai vertė nukentėjusįjį A. K. perduoti jiems didelės vertės turtą 500 000 litų, o būtent:
2010 m. sausio mėnesį, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, bet ne vėliau kaip iki 23 dienos, apie 14 val. UAB „(duomenys neskelbtini)” (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, patalpose R. P. kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminio tyrimo dalis yra išskirta į atskirą ikiteisminį tyrimą, R. P. pavartojant psichinę prievartą, tai yra garsiai šaukiant ir keikiantis necenzūriniais žodžiais nukentėjusiojo A. K. atžvilgiu, išsakant žodžius, kad jie žino, kur nukentėjusysis gyvena, grasindami padegti nukentėjusiojo namus, bei R. P. suduodant vieną smūgį rankos kumščiu nukentėjusiajam A. K. į galvos sritį, kuo buvo padarytas nukentėjusiajam galvos sužalojimas – muštinė žaizda kaktos kairės pusės apatinėje dalyje, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, neįvardydami konkrečių sumų reikalavo iš A. K. mokėti jiems pinigus kaip skolos T. K. padengimą;
po to, 2011 m. liepos mėnesį, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, apie vidurdienį, UAB „(duomenys neskelbtini)” (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, patalpose R. P. kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminio tyrimo dalis yra išskirta į atskirą ikiteisminį tyrimą, nurodydami, kad nukentėjusysis A. K. privalės jiems mokėti pinigus, nes neva įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)” buvo investuoti jų pinigai, bei nurodydami, kad tai yra procentai už įšaldytus toje įmonėje pinigus, nurodė, kad nukentėjusysis privalėtų jiems mokėti 100 000 litų, bet dėl nukentėjusiojo A. K. „naglumo“ jis dabar turės jiems sumokėti 500 000 litų;
po to, 2011 m. rugpjūčio mėnesį, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, bet nevėliau kaip iki 30 dienos, apie 17-18 val. UAB „(duomenys neskelbtini)” (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, teritorijoje, R. P., kartu su asmeniu kurio atžvilgiu ikiteisminio tyrimo dalis yra išskirta į atskirą ikiteisminį tyrimą, bei R. S., šaukdami ant nukentėjusiojo A. K., klausdami jo, ar jam gyventi nusibodo ir tokiu būdu jam grasindami fiziniu susidorojimu, nurodė, kad dabar nukentėjusysis turės mokėti jiems „pusę limono” – 500 000 litų „už mandrumą”,
po to 2011-10-12 11 val. 20 min. UAB „(duomenys neskelbtini)” (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, patalpose ir teritorijoje R. P. ir R. S. su A. K. derino tariamos nukentėjusiojo A. K. skolos jiems gražinimo variantus ir sąlygas, po ko 2011-10-26 apie 16 val. 11 min. 56 sek. UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, patalpose R. P. ir R. S. sutarus, kad nukentėjusysis A. K. mokės jiems po 1000 litų per mėnesį tariamos skolos ir priaugusių procentų padengimui ir pažadėdami nukentėjusiajam A. K., kad niekas kitas jokių „naujų skolų“ iš nukentėjusiojo A. K. neieškos ir nurodydami, kad atvažiavus kokiems nors asmenims su kokiais nors piniginiais reikalavimais nukentėjusysis A. K. nedelsiant apie tai telefonu informuotų juos, 2011-11-03 16 val. 53 min. UAB „(duomenys neskelbtini)” (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, patalpose R. P. ir R. S. paėmė iš nukentėjusiojo 800 litų tariamos skolos ir priaugusių procentų padengimo, tai yra prievartavo iš nukentėjusiojo A. K. perduoti jiems didelės vertės turtą - 500 000 litų.
Kaltinamasis R. P. savo kaltės nepripažino. Parodė, kad iš A. K. reikalavo savo pinigų, kuriuos jo žmona buvo paskolinusi T. K., o pastarajam pardavus „(duomenys neskelbtini)“ akcijas skola perėjo A. K.. R. P. teigia niekada A. K. negrasinęs, jo nemušęs, jokių pinigų iš jo neėmęs. Nukentėjusįjį A. K. pažinojo iki kaltinime nurodytų įvykių. Jo biure jis (kaltinamasis) lankydavosi su P. darbo (statybų) klausimais. Jokios skolos grąžinimo klausimais tuo metu su A. K. nediskutuodavo, nes tai jau buvo sutarta. Visų jų santykiai buvo darbiniai, geri. 2003 m. T. K. buvo paskolinti 30 000 Lt šeimos pinigai. Pinigus T. K. padavė jis pats. Paskolos sutartis buvo pasirašyta žmonos vardu, o T. K. tvarkė dokumentus. Surašius sutartis, visas „(duomenys neskelbtini)“ kukurūzų verslas priklausė T. K.. Anot T. K., gautus pinigus jis naudojo „(duomenys neskelbtini)“ versle, o 2005 metais juos (pinigus) deklaravo kaip gautus. 2008 metais verslas buvo parduotas A. K. ir A. R.. Jie su T. K. buvo aptarę kokius tai procentus. Apie parduodamą verslą T. K. jam sakė ir nurodė jam (T. K.) paskolintus 30 000 Lt pasiimti iš A. K.. 2010 m. sausio mėnesį, S., P., K., R. ir jam (kaltinamajam R. P.) susitikus biure su A. K., pastarasis pripažino skolą ir prašė laikinai 1-2 metams atidėti pinigų grąžinimą. Jis (kaltinamasis) A. K. pasiūlė skolą atiduoti dalimis. Teigia, kad tą dieną jokių grasinimų bei smurto prieš nukentėjusįjį nebuvo. Jokia apsauga A. K. nebuvo siūloma. Vėliau pas A. K. skolos klausimais jis nesilankė. Atvykdavo tik darbo klausimais.
Kartu su bendradarbiu R. S. pas A. K. jis - R. P. lankėsi atsitiktinai. Su R. S. jį sieja tik darbiniai santykiai. R. S. buvo minėjęs, kad A. K. yra skolingas. Vieno tokio susitikimo metu A. K. pažadėjo pradėti mokėti kas mėnesį po 1000 Lt, o vėliau po daugiau. Kitą kartą A. K. telefonu pranešė, kad turi pinigų ir savo biure, R. S. akivaizdoje jam - R. P. perdavė 800 Lt. Jis - R. P. pripažįsta, kad priėmė šiuos pinigus, tačiau tokiu būdu tik susigrąžino savo pinigus (dalį iš T. K. paskolintų 30 000 Lt, ir iš A. K. reikalautos 30 000 Lt skolos). T. K. buvo sakęs, kad A. K. turi grąžinti jam, S. ir P. iš viso 100 000 Lt skolą. Todėl šią bendrą 100 000 Lt skolą jis (kaltinamasis R. P.) ir yra minėjęs A. K.. Nors nei S. nei P. šios skolos išreikalauti iš A. K. jo – R. P. neprašė, tačiau jis nepagrįstai buvo suimtas ir apkaltintas turto prievartavimu. Pinigus kaltinamasis priėmė kaip grąžinamą skolą. R. S. prie šių pinigų reikalavimo ir jų paėmimo niekuo neprisidėjo. R. S. į skolų grąžinimo reikalus visiškai nesikišo, jis A. K. niekada negrasino ir nieko iš jo nereikalavo. 2011 metų rugpjūčio mėnesį jis – R. P., P. ir S. kartu pas K. nesilankė, jam negrasino ir nereikalavo jokių 500 000 Lt. Susitikimų metu apie apsaugą šnekėdavo pats A. K., o ne jis - R. P.. Vieną kartą su A. K. biure buvo jo draugas E. G.. Civilinio ieškinio jis nepripažįsta.
Kaltinamasis R. S. savo kaltės nepripažino. Parodė, kad jis iš A. K. niekada jokių pinigų nereikalavo ir jų neėmė, R. P. ir A. K. pokalbiuose tokia tema nedalyvavo. 2011 m. pavasarį ir vasarą jis keletą kartų lankėsi pas A. K.. Iš jo pirko betoną, dažus. Vasarą pas jį lankėsi ir su P.. Pastarasis apie jokias A. K. skolas nepasakojo. Spalio mėnesį R. P. iniciatyva jis nuvyko į biurą pas A. K.. Prieš tai R. P. užsiminė, kad jam A. K. yra skolingas. Sumos neminėjo. R. P. su A. K. kalbėjo draugiškai. R. P. klausė „kada pinigai?“, o A. K. atsakė „dar neturiu, galiu po 500 litų“. Susitarė, kad kas mėnesį A. K. duos po 1000 Lt. Pokalbio metu jis buvo šalia jų. Jis suprato, kad skola yra didesnė kaip 2000 Lt, o P. su K. jau anksčiau buvo aptarę skolos grąžinimo aplinkybes. R. P. užsiminė apie bendradarbiavimą su A. K., t. y. minėjo, kad nusirašytų skolą, jeigu jie (kaltinamieji) surastų, kas iš A. K. pirktų statybines medžiagas. Bebūnant pas A. K. jokio ginčo nebuvo, ant jo niekas nešaukė ir jokių 500 000 Lt „už mandrumą“ neprašė. Visi pokalbiai susitikimų metu būdavo normalūs. Vieno susitikimo metu, kalbant apie statybines medžiagas, jis - R. S. samprotavo, kam būtų galima parduoti betoną. Tokiu atveju pelną būtų dalinęsi per pusę, t. y. pusę pelno pasiimtų A. K., o kitą dalį gautų jie (kaltinamieji) ir ši dalis nusirašytų kaip R. P. grąžinta skola. Jokių pinigų R. S. iš A. K. negavo. Lapkričio 3 dieną jis – R. S. lankėsi pas A. K. dėl dažų pirkimo. Tuo metu jam A. K. įteikė dokumentus su dažų kodais, kuriuos jis perdavė R. P.. Ar tarp tų dokumentų buvo ir pinigai, jis nežino. Tą pačią dieną jis (kaltinamasis) iš A. K. paėmė ir dažus. Besilankant jis su A. K. bendravo draugiškai. R. P. A. K. sakė, kad jam „reikia ramybės“. Į tai R. P. atsakė „kokia ramybė, atiduok mano skolą, ko tu čia nori?“. Mano, kad jokio ginčo tarp R. P. ir A. K. nebuvo, tačiau A. K. specialiai provokavo tokius pokalbius. Vieno susitikimo metu jis - R. S. A. K. siūlė kartu išeiti į lauką tiesiog dėl gero oro. Pokalbių metu jo – R. S. vartotų išsireiškimų reikšmės yra „temos“ - statybinės medžiagos, verslas, biznis, kurį jis – R. S. siūlė kartu daryti, be to, žinojo, kad jis turi pigesnių cigarečių, o - „Grybukai“ tai - bendradarbiai R. ir G.. Civilinio ieškinio jis nepripažįsta.
Motyvuojamoji dalis
Nors kaltinamieji R. P. ir R. S. kaltais neprisipažino, jų kaltė įrodyta šiais įrodymais.
Nukentėjusysis A. K. parodė, kad nagrinėjamu laikotarpiu jis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ komercijos direktoriumi. Kaltinamuosius R. P. ir R. S. pažįsta nuo įvykių. Iki tol juos pažinojo tik iš matymo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrindiniu akcininku buvo T. K.. Jis buvo vienintelis akcininkas, todėl tik jis spręsdavo visus įmonės klausimus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nupirko UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas. Jo motina buvo abiejų bendrovių akcininkė. Su T. K. buvo visiškai atsiskaityta. Jam buvo asmeniškai sumokėti visi pinigai. Buvo pervesti avansai, rankpinigiai ir atlikti kiti mokėjimai. Sumokėti 900 000 Lt (50 000 Lt pavedimu ir 850 000 Lt grynais). Jis - A. K. turi visus pirkimą patvirtinančius dokumentus. Tarp T. K. ir jo - A. K. buvo pasirašyta sutartis dėl 300 tūkst. eurų. Tai buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 300 000 eurų vertės akcijų perleidimas. J. T. K. perleido jo - A. K. motinai, o akcijų perleidimo sutartis sudaryta su juo - A. K.. Perkant UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas, bendrovė nebuvo skolinga jokiems asmenims. Jo - A. K. ir A. R. įsipareigojimai buvo vienodi. A. R. iš T. K. pagal vekselį yra pasiskolinęs pinigų. A. R. jam - A. K. yra sakęs, kad pagal vekselį buvo skaičiuojami procentai. Tačiau su šia skola jis - A. K. nėra susijęs.
Įvykiai su kaltinamaisiais prasidėjo po UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto paskelbimo. Praėjus metams po akcijų įsigijimo pas jį (nukentėjusįjį) į biurą pirmą kartą atvyko R. P. ir V. P.. Jis - A. K. tuo metu vykdė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ - ūkio direktoriaus pareigas. Jie jo paklausė, kaip bus su T. K. skola. Dėl galimų skolų jis - A. K. jiems pasiūlė kreiptis į T. K. ar į teismą. Jie pažadėjo tai išsiaiškinti su T. K.. T. K. jam yra sakęs, kad jis turi berniukams mokėti procentus. Jis - A. K. jam atsakė, kad jeigu jis tarėsi su berniukais, tai pats tegul ir moka, o jis - A. K. jokių procentų niekam nemokės. Po dvejų dienų pas jį - A. K. į bendrovę UAB „(duomenys neskelbtini)“ atvyko T. K., R. P. ir V. P.. Apie tai jam pranešė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. S.. R. P. ir V. P. tvirtino, kad jis - A. K. yra skolingas. R. P. minėjo, kad ,,mūsų pinigai‘‘ yra įdėti į UAB „(duomenys neskelbtini)“. T. K. jam (nukentėjusiajam) niekada nėra sakęs, kad P. ir P. žmonos į bendrovę būtų investavusios kokias nors lėšas. Jis nežinojo ir to, kad bendrovėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų buvę kokie tai R. P., V. S. ir V. P. pinigai. Jis T. K. nebuvo skolingas, todėl mokėti skolos nesutiko. Dėl to įvyko konfliktas. R. P. jam (nukentėjusiajam) smogė vieną smūgį į galvą, po ko ėmė bėgti kraujas. Konflikto metu jis - A. K. buvo blaivus. T. K. bandė įsiterpti, stabdė susistumdymus, sakė, kad dėl įvykusio konflikto yra dalis jo kaltės. Konflikto metu pas jį - A. K. svečiavosi draugas E. G.. Jis girdėjo visą pokalbį ir matė jo (nukentėjusiojo) sumušimo faktą. Kitą dieną E. G. pareiškė, kad P. pasiūlė jam - A. K. ,,priimti atsiprašymą“. Apie šį smurtą jis - A. K. pasakojo ir pažįstamam R. Č., kuris žadėjo padėti išspręsti konfliktą. Dėl šių priežasčių tuo metu jis ir nesikreipė į policiją. Po metų ar pusantrų pas jį - A. K. reguliariai ėmė lankytis P., S., P.. P. atvažiuodavo su S., o P. - su P. arba S.. Dažniausiai šnekėdavo R. P., o R. S. tik stovėdavo šalia ir replikuodavo, tačiau jo replikų jis - A. K. neprisimena. Per susitikimus buvo vartojama psichinė prievarta. R. P. nuolat grasino sakydamas ,,namai degs‘‘, ,,gyvent nusibodo‘‘, ,,nepadirbsi sandėliuose‘‘. Tokį elgesį jis (nukentėjusysis) suprato kaip jam daromą poveikį, grasinimus ir gąsdinimus. Jie ėmė stabdyti įmonės veiklą, be jo landžioti į kabinetą, kraustyti spintas. Prasidėjus tokiems grasinimams, pamatęs, kad darbo nebebus, o pabūgęs ir dėl šeimos saugumo, jis (nukentėjusysis) kreipėsi į teisėsaugą. Po to, susitikimai ir pokalbiai su kaltinamaisiais buvo fiksuojami techninėmis priemonėmis. Pareigūnai neinstruktavo jo - A. K., kaip jis turi kalbėti su atvykusiais asmenimis. Pareigūnai tik visa tai stebėjo. Vieną iš paskutiniųjų kartų P. atvažiavus su S., R. P. ėmė kraustyti jo (nukentėjusiojo) kabinetą. Yra tai mačiusi liudytoja. Jis - A. K. jų klausė, kiek pinigų jie nori bei teisinosi, kad neturi daug lėšų tokiems mokėjimams. Nors skolų kaltinamiesiems jis nepripažino, tačiau reikalaujamus pinigus sutiko mokėti, t. y. tiek, kiek prašo kaltinamieji, nes suprato, kad priešingu atveju patirs smurtą. Jų jis domėjosi „kiek esu skoloje?“, tačiau kaltinamieji konkrečios sumos nenurodė. Susitarė, kad kas mėnesį jis (nukentėjusysis) jiems mokės po 1000 Lt. Reikalavimą mokėti P. įvardijo kaip 100 000 Lt skolą, o anot R. P., už jo - A. K. ,,naglumą‘‘ pareikalavo iš viso jiems sumokėti apie 500 000 Lt. Šis pokalbis techninėmis priemonėmis nebuvo fiksuotas. Jis įrodinėjo, kad nei T. K., nei R. P. nėra skolingas, tačiau jie sakė, kad tai nieko nereiškia. R. P. pareiškė, kad jo ir dar kažkokio tai asmens pinigai buvo įdėti į UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl jiems ir priklauso dalis pinigų. Nebuvo jokių dokumentų, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų skolingas kaltinamiesiems. Reikalaujamus pinigus jis - A. K. kaltinamiesiems perdavė per du kartus: pirmą kartą 800 Lt, o antrą kartą 200 Lt.
Atvejų, kad R. S. būtų grąsinęs ir prašęs pinigų, jis - A. K. nepamena. Vieną kartą R. S. panoro pirkti jo - A. K. bendrovės gaminamus dažus. Pasiėmė dažų pavyzdžius, bet jų nepirko. S. iš jo įmonės yra pirkęs 0,1 ar 0,2 kubo betono.
Reiškia 100 000 litų civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Teigia, kad du metus jis (nukentėjusysis) rūpinosi daugiau savisauga nei įmonės reikalais. Todėl prarado daug pinigų, patyrė gąsdinimus ir smurtą.
Asmens parodymo atpažinti pagal fotonuotraukas metu nukentėjusysis A. K. atpažino R. P., apie kurį jis davė parodymus įvardydamas jį „P.“ (t.1, b. l.15-16); R. S., apie kurį jis davė parodymus įvardydamas jį „S.“ (t.1, b. l. 19-20) .
Parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjusysis A. K. parodė vietą, kurioje jis buvo sumuštas R. P. ir vietą įmonės kieme, kurioje jam buvo išsakyti grasinimai ir reikalavimai sumokėti pusę milijono litų (t.1, b. l. 25-29).
Liudytojas A. R. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus ir teismo metu pagarsintus parodymus (t.1, b. l. 79-81). Parodė, kad su A. K. jie buvo verslo partneriai UAB „(duomenys neskelbtini)“, o vėliau UAB „(duomenys neskelbtini)“. R. P., V. P. ir R. S. jis pažįsta. 2008 metais, atstovaudamas bendrovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ (buvo įmonės vieninteliu akcininku), kartu su A. K. (atstovavo savo motiną) per pusę (po 50 procentų) iš T. K. pirko UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas. Sandorio suma buvo 50 000 Lt. Akcijas jis su A. K. pirko savarankiškai, atskirai. Todėl tai kiekvienas atskirai ir aptarinėjo su T. K.. Už nupirktas akcijas buvo visiškai atsiskaityta. T. K. jis (liudytojas) buvo skolingas 100 000 eurų, tačiau tai buvo asmeniniai jų reikalai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje R. P. nedalyvavo ir nebuvo šios įmonės akcininkas ar darbuotojas. R. P. jokių pinigų nebuvo nei davęs, nei skolinęs jokioms UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijoms pirkti ar šios įmonės veiklai vykdyti, skoloms padengti ir pan. Tačiau su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo kokių tai problemų. P. T. K. galėjo būti suteikusi kokią tai paskolą, tačiau tokių dalykų niekas viešai nepasakoja. Jis (liudytojas) nežino, kad A. K. būtų buvęs skolingas R. P. ar jo artimiesiems. Jis - A. R. R. P. taip pat nebuvo skolingas. Ar A. K. yra skolingas T. K. jis (liudytojas) nežino. Tačiau vėliau iš kažkur tai yra girdėjęs, kad kažkas tai iš jų už kažką tai yra P. skolingi. 2010 metais UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrutavo. Bendrovė gamino kukurūzų lazdeles. Jis - A. R. pats į šia įmonę investavo didelę sumą savo lėšų norėdamas ją atgaivinti, bet įmonės apsaugoti nuo bankroto nepavyko. 2010 m. rudenį, dienos metu (dar prieš bankrotą) UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose ((duomenys neskelbtini), Panevėžyje) jis - A. R. susitiko su R. P., V. P., T. K. ir dar kokiu tai nepažįstamu vyriškiu. Atvyko ir A. K. su draugu. Jį (liudytoją) iškvietė A. K. kokiais tai UAB „(duomenys neskelbtini)“ klausimais. Kokiu tikslu yra atvykęs R. P. su V. P. jis - A. R. nežinojo. R. P. ėmė ginčytis su A. K.. Jis - A. R., T. K. ir V. P. į jų barnį nesikišo. Galiausiai R. P. su A. K. susigrūmė. Po konflikto A. K. buvo prakirstas antakis, kruvinas veidas. Buvo iškruvinta kabineto siena. Juos skyrė V. P.. Tuo metu susirinkusieji nieko bendrovės klausimais neaptarė. Konflikto metu R. S. nebuvo. A. K. nėra minėjęs, kad S. jam ką neteisėto būtų daręs.
Liudytoja A. P. parodė, kad 2009 m. rudenį, A. K. į namus grįžo sumuštas. Buvo prakirstas kairysis antakis ir mėlynė aplink kairę akį. Jis papasakojo, kad jį darbe suduodamas smūgį kumščiu sumušė P., kurį jis žinojo kaip sportininką - boksininką. Prie antakio ir akies liko randas. Sužalojimus ji nufotografavo pateikiamu savo mobiliojo ryšio telefonu „Apple Iphone“, kuriame yra išsisaugojusi nuotrauką. P. atvažiuodavo ir prašydavo pinigų, kurių A. K. nesiskolino. Po kaltinamųjų sulaikymo (ikiteisminio tyrimo metu ji nurodė tikslias datas) į jos šeimos namus buvo atvažiavę du vaikinai. Vieno vardas buvo „R.“. Ji girdėjo vieno tų vaikinų pasakymą ,,tu ne mažas vaikas, pats supranti‘‘. Buvo kalbėta apie baudžiamą bylą, kurioje A. yra nukentėjęs, mąstė ar negalima ko pakeisti.
Mobiliojo ryšio telefono „Apple Iphone“ apžiūros metu, jo atmintyje, aplanke „Albomy“ – „Fotoplenka“ rasta fotonuotrauka Nr. 39, kurioje yra užfiksuotas nukentėjusysis A. K. sėdintis ant sofos su mergaite. Aplink A. K. kairę akį matyti tamsiai mėlynos - violetinės spalvos mėlynė. Fotografuota 2010 m. sausio 23 d. 11:40:02 (t. 1, b. l. 44-45).
Liudytoja A. K. parodė, kad 2011 m. nuo balandžio iki spalio 17 d. ji dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. buhaltere. 2011 vasarą biure buvo atliekamos kratos. Prieš dieną, dienos metu, bet ne vėliau kaip iki 17 val. pas marketingo ir plėtros direktorių A. K. lankėsi kokie tai trys vyrai. Du vyrai buvo aukšto ūgio, stambaus kūno sudėjimo. Su jais direktorius bendravo kieme. Rugsėjo mėnesį A. K. atostogavo. Dienos metu į biurą atvyko du vyrai aukšto ūgio, stambaus sportiško kūno sudėjimo, trumpai kirptais plaukais. Abu domėjosi, kur yra A.. Sužinoję, kad jis atostogauja, liepė nemeluoti ir vienas iš jų užlipo į antrą aukštą. Jį lydėjo kolegė V. P.. Po to abu išvyko.
Liudytoja V. P. (UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininkė) parodė, kad darbo metu, keletą kartų per dieną į bendrovę atvykdavo tie patys vyrai ir ieškodavo direktoriaus A. K.. Jie lankėsi apie 7-9 kartus. Tuo metu jis atostogavo ir buvo išvykęs. Iki atostogų A. K. su tais vyrais buvo susitikęs ir kalbėjosi bendrovės kieme. Vieną kartą, vienas iš tų vyrų užlipo į antrame aukšte esantį direktoriaus kabinetą. Norėjo įsitikinti, ar A. K. nėra pasislėpęs. Nesulaukusi jo grįžtančio, ji (liudytoja) nuėjo į antrą aukštą jo ieškoti. Beeidama į direktoriaus A. K. kabinetą išgirdo uždaromo užtrauktuko garsą, panašų į kelioninio krepšio užtrauktuko užsegimą. Kabinete ji rado tą vyrą ir jo paklausė, ko jis ieško. Jis atsakė, kad ieško direktoriaus. Vieną kartą vienas iš tų vyrų prisistatė vardu S.. Jis patikino, kad A. K. žino, kas jis toks, nuo ko jis ir kokiu reikalu. Susitikę su A. K. jie bendraudavo kieme. Bendraujant su jais, A. K. elgesyje matėsi įtampa, jis grįždavo susirūpinęs. Apklausos teisme metu ji (liudytoja) atpažino teismo salėje buvusį kaltinamąjį R. P.. Patvirtino, kad tai jis jai prisistatė vardu S. ir nuolat ieškodavo direktoriaus A. K. bei su juo bendraudavo.
Liudytojas J. G. (A. K. bendradarbis) parodė, kad 2011 m. rugpjūčio mėnesį biure buvo daroma krata. Dieną prieš kratą, pilkos spalvos „BMW“ markės automobiliu į bendrovę buvo atvykę trys stambaus kūno sudėjimo, aukšti vyriškiai. Jie bendravo su A. K.. Visi, tarp jų ir A. K., gestikuliavo, ginčijosi. Jam susidarė įspūdis, kad A. K. prieštarauja, su kažkuo nesutinka. Kieme tuo metu buvo bendrovės dirbantieji A. G., A. M. ir buhalterė A. K.. Po šio susitikimo A. K. buvo susinervinęs. Šiuos vyrus jis (liudytojas) dar kelis kartus matė atvažiavusius į bendrovę. Pasak buhalterės, jie ieškodavo A. K.. Rudenį A. K. jam (liudytojui) pareiškė, kad tie asmenys iš jo reikalavo pinigų. Kažkada tai, kiek pamena, žiemos metu, jis (liudytojas) ant K. veido matė nubrozdinimus, o buhalterijos patalpose krauju išteptą sieną. Žino, kad jį sumušė kokie tai vyrai. Priežasties nežino.
Liudytojas J. M. (UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius) parodė, kad 2010 sausio mėnesį buvo sumuštas (prakirstas kairysis antakis, o paakyje mėlynė) įmonės komercijos direktorius A. K.. Kas jį sumušė ir dėl ko, nežino. Apie jokias A. K. skolas jis nieko nežino.
Liudytojas V. P. (UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas) parodė, kad 2010 m. žiemą arba vėlyvą rudenį A. K. matė su didžiule mėlyne kairiame paakyje. 2011 m. vasarą ir rudenį matė į bendrovės teritoriją su pilkos spalvos „BMW“ automobiliu atvažiuojantį P. su dar vienu nepažįstamu vyru. P. bendraudavo su A. K.. Buvo atvejis, kuomet P. buvo atvykęs su dvejais vyrais. P. jis (liudytojas) pažįsta asmeniškai. Gerokai anksčiau P. jo yra klausinėjęs, kur yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikomos brangiausios prekės bei įrengimai. Jis tokios informacijos jam neteikė. Pamena, kad su P. jis (liudytojas) buvo susitikęs prie buvusio buitinio ir apie kažką tai kalbėjosi. P. visi vadina P.. Galėjo vadinti ir S..
Asmens parodymo atpažinti pagal fotonuotraukas metu (t.1, b. l. 74-78) liudytojas V. P. atpažino R. P. kaip asmenį, apie kurį jis davė parodymus įvardydamas jį „S. P.“.
Iš BPK 276 str. 4 d. tvarka pagarsintų liudytojo A. G. parodymų (t.1, b. l. 82-83) matyti, kad jis parodė, jog 2011 rugpjūčio mėnesio viduryje įmonės ofise buvo atliekama krata. Maždaug tuo laikotarpiu, datos tiksliai nepamena, į darbo pabaigą, bendrovės kieme, prie buhalterijos buvo jis (liudytojas), buhalterė A., vairuotojas A. ir dar kažkas iš kolegų. Į įmonės vidinį kiemą atvažiavo „BMW“ sidabrinės spalvos. Iš automobilio išlipo trys vyrai. Jie išsikvietė A. K.. Visi keturi paėjo tolėliau ir kažką kalbėjosi. Buvo minima kažkokia tai įmonė. A. teiravosi, kodėl jie važinėja jo neperspėję. Pokalbis nebuvo ramus. Tarp vyrų ir A. buvo kažkoks nesutarimas ar konfliktas. Baigę pokalbį vyrai išvažiavo. Minėtą automobilį liudytojas vėliau taip pat yra matęs atvažiuojantį į įmonę, bet kas ir pas ką atvykdavo, nežino.
Asmens parodymo atpažinti pagal fotonuotraukas metu liudytojas A. G. atpažino R. S. kaip asmenį, kuris 2011 metų rugpjūčio mėnesį buvo atvažiavęs į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kiemą ir kalbėjosi su A. K. (t.1, b. l. 84-88).
Liudytoja O. M. (UAB „(duomenys neskelbtini)“ valytoja) parodė, kad įmonėje ji dirbo iki 2011-10-06. Maždaug prieš metus laiko iki jos atleidimo bendrovės direktoriaus A. K. kabinete ji rado kažkuo apipiltą sieną, matėsi, kad ji buvo plauta. Pamatė, kad siena buvo kraujuota, ant jos bei stiklinių durų rado sukrešėjusio kraujo. Tinko siena nesivalė, todėl ji nuvalė tik durų rėmą. Po to, dvejų dienų laikotarpiu, ji matė A. K. sužalotu veidu ir sumušta akimi.
Liudytojas T. K. ikiteisminio tyrimo metu (t.1, b. l. 95-96, 100-101) parodė, kad 2008 metais, pažįstami A. K. ir A. R. iš jo - T. K. pirko UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas. Jie akcijas pirko ne sau, o atstovaudami įmones UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Su A. K. jis (liudytojas) bendravo tik pasirašant akcijų pirkimo -pardavimo sutartį. A. R. apie tris mėnesius iki akcijų pirkimo dar padirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, nes norėjo susipažinti su įmonės veikla. Už nupirktas akcijas pirkėjai visiškai atsiskaitė. A. K. jam (liudytojui) nėra skolingas. Po akcijų pardavimo jis (liudytojas) su A. K. jokių verslo ar kitokių reikalų neturėjo. 2008 ar 2009 metais A. R. iš jo - T. K. pavedimu asmeniškai skolinosi 100 000 eurų. Skola dar nėra gražinta. Ji gražinama dalimis. 2009 m. rudens gale ar tai žiemos pradžioje A. K. ar tai A. R. jį (liudytoją) telefonu pakvietė atvykti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ biurą, esantį (duomenys neskelbtini), Panevėžyje. Norėjo pasišnekėti apie verslą. Biure buvo atvykę A. R., A. K., R. P., V. P. ir dar keli nepažįstami asmenys. Pamatęs visus tuos žmones ir išgirdęs jų kalbas jis suprato, kad tarp A. K. ir R. P. yra kažkoks nesutarimas. Jie ginčijosi, ėmė stumdytis. Dėl ko įvyko konfliktas, jis nežino. Ar buvo kam suduoti smūgiai nematė, nes pamatęs tokią neramią, įtemptą ir netgi grėsmingą situaciją, jis išvažiavo. Matė išvažiuojantį ir A. R.. Po to jis A. K. daugiau nėra matęs. Pažįsta J. P., A. S. ir R. P.. Jos dirbo jo įmonėje. Pažįsta ir jų vyrus R. P., V. P. ir V. S.. Iš minėtų moterų jis jokių paskolų niekada nėra ėmęs. Jokių jų ar jų sutuoktinių pinigų jis į UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra investavęs. Nei joms, nei jų vyrams jis nėra skolingas. Visi jie jam (liudytojui) taip pat nėra skolingi. Apie A. K. kokias nors skolas R. P. ar V. P. jis (liudytojas) taip pat nieko nežino. Kodėl ir kokiu pagrindu minėtos moterys nurodo, kad jis yra joms skolingas, pasakyti negali.
Paskolos sutartį ir susitarimą prie šios sutarties jis (liudytojas) 2003-12-01 pasirašė priverstas V. S.. Dokumentai jam (liudytojui) buvo pateikti po vieną egzempliorių, todėl jis jų neturi. Kas, kur ir kaip ruošė minėtą paskolos sutartį ir jo priedą, nežino. V. S. užuominomis grasino susidorojimu. Taip V. S. tiesiog siekė „įteisinti“ pinigų reikalavimo iš jo - T. K. teisėtumą. Todėl iki 2005 ar 2006 metų V. S. jis kas mėnesį mokėdavo po 1000 litų grynais. Po to pinigus mokėti atsisakė. Dėl turto prievartavimo jis (liudytojas) į teisėsaugos organus nesikreipė, nes manė, kad taip bus saugiau ir išvengs didesnių problemų. Jokios jo - T. K. skolos pardavus UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas naujiesiems įmonės akcijų pirkėjam neperėjo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu T. K. pakeitė savo parodymus ir parodė, kad 2000 metais buvo įkurta UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2003 m. gruodžio mėnesį bendrovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojos P., S. ir P. paskolino 90 000 Lt (kiekviena po 30 000 Lt). Jis - T. K. 90 000 Lt iš jų gavo grynais, kad įnešti pinigus į įmonės kasą, nes tai padaryti galėjo tik akcininkas, o ne fiziniai asmenys. Jis (liudytojas) tuos pinigus įnešė į įmonės kasą, apskaitoje buvo atvaizduoti kaip įnešti į kasą pinigai jo (liudytojo) vardu, nes jis buvo vienintelis akcininkas, ir tik jis galėjo skolinti įmonei pinigus. Tie pinigai į įmonės apskaitą buvo įnešti pagal kasos orderius. Pinigų perdavimas buvo įformintas paskolos sutartimi asmeniškai jam. Tokiomis pat paskolos sutarties sąlygomis pinigai buvo įnešti į bendrovės sąskaitą. Paskolą į bendrovės sąskaitą jis įnešė savo paties su bendrove sudarytos sutarties pagrindu. Su A. K. buvo sutarta, kad už akcijas jis sumokės milijoną litų, bet tas mokėjimas tęsėsi daugiau kaip pusę metų. Jis (liudytojas) suprato, kad A. K. iš banko negauna lėšų. Todėl jis su K. ir patikslino akcijų pirkimo – pardavimo sąlygas. Sudarant akcijų pirkimo - pardavimo sutartį, bebūnant A. K. kontoroje, su juo (A. K.) jis (liudytojas) susitarė, kad bendrovėje likusią P., S. ir P. 90 000 Lt skolą, A. K. joms grąžins per jų sutuoktinius. 2008 metais parduodant įmonę R. ir K., buvo nutarta parduoti akcijas už vieną kainą, tačiau dėl bankinių problemų buvo sutarta kita suma. Pardavimo sąlygas jis - T. K. derino su A. R.. Buvo suderėta kaina už akcijas – 2 milijonai litų. Tačiau dėl krizės jos užsitęsė, nes A. R. negalėjo gauti kredito. Todėl A. R. ir pasikvietė verslo partnerį A. K., kuris ir tapo A. R. verslo parneriu akcijų prikimo - pardavimo metu. A. K. atsirado tuo metu, kai dar buvo susitarimas dėl 2 milijonų. Buvo sudarytos dvi preliminarios sutartys po 1 milijoną litų už akcijas, kurių pagrindu A. R. ir A. K. turėjo jam sumokėti po milijoną litų. Susitarė 2007 lapkričio - gruodžio mėnesį, o akcijų pirkimas įvyko tik 2008 metų liepos mėnesį (Vertybinių popierių pirkimo - pardavimo sutartis 2008-07-01 (1 t., b. l. 98-99)), nes iki tol kompanija negavo pinigų. Pinigus už akcijas pirkėjai jam - T. K. sumokėjo pavedimu. Buvo pirkimo - pardavimo sutarčių po vieną milijoną litų projektai. Kadangi iš esmės pasikeitė situacija, tai akcijos abiems buvo parduotos po 50 000 Lt, t. y. 50 % akcijų – A. R., 50 % akcijų – A. K.. Tuo pat metu iš įmonės lėšų jam - T. K. buvo išmokėta 1 300 000 Lt dividentų. Kiekvienas pirkėjas turėjo po tokią pat sutartį. Kadangi A. K. už akcijas turėjo sumokėti mažesnę sumą nei buvo tartasi pradžioje, todėl jis žodžiu pažadėjo merginoms atiduoti į įmonę investuotus 100 000 Lt. Tai buvo derybinė aplinkybė. Be to dar buvo jų bendras įsipareigojimas sumokėti už akcijas 200 000 Lt dividentų, kurie buvo įvykdyti. 2008 metais A. K. reakcija į tokį įsipareigojimą buvo normali, nes jis turėjo mokėti milijoną litų. Ši situacija jam buvo palanki. Akcijos buvo ne veikla, o pastatai. A. K. gavosi geresnės sąlygos. Jis (liudytojas) buvo įsitikinęs, kad sutartus įsipareigojimus A. K. senai yra įvykdęs. Jis - T. K. A. K. ar A. R. buvo pakviestas į susitikimą. Jame situacija buvo įtempta, buvo kalbama apie pinigus. Jis nebenorėjo spręsti tų problemų, todėl ir išvyko. Ikiteisminio tyrimo metu jis sakė tiesą. Šis įvykis yra 10 metų senumo. Jis manė, kad moterys investavo į įmonę ir ne jam asmeniškai davė pinigus. Tyrimo metu jis sužinojo, kad tie pinigai buvo deklaruoti, todėl ir keičia parodymus. Parodymus keičia po to, kai atsirado dešimties metų senumo jo asmeninės deklaracijos ir jis išsiaiškino, kad tų merginų pinigai buvo įnešti ne tiesiai į įmonės kasą, o kad tuos paskolintus pinigus jis pats įnešė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasą. Liudytojas teigia, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo kalbama apie P., S., P. pinigų investavimą į UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jo (liudytojo) buvo klausiama, ar jis yra skolingas ir ar jis skolinosi iš P., S., P.. Jis pasakė, kad jis nėra joms skolingas. Tyrimo metu išaiškėjo, kad pinigai į bendrovės kasą buvo įnešti per jį - T. K. kaip fizinį asmenį. Parodymus teisme jis (liudytojas) duoda laisva valia, nieko neverčiamas. Mano, kad jo parodymai yra dalinai teisingi duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir duoti teisme. Pirmoje apklausoje jis neteisingai nurodė apie paskolas iš trijų merginų. Neteisingai pasakė, kad jis asmeniškai pinigų nesiskolino ir nėra joms skolingas. Tai išaiškėjo pasitikrinus 2002-2003 metų deklaracijas, kurios akivaizdžiai įrodo, kad yra deklaruotos paskolos. Vadinasi, taip ir buvo. Savo parodymus keičia remdamasis minėtais dokumentais. 100 000 Lt turėjo atiduoti A. K., o ne A. R.. Su kaltinamaisiais jis (liudytojas) nesitarė dėl atvykimo pas A. K. į ofisą. Su jais jis jokių reikalų neturėjo jau keletą metų. Jų žmonos pinigus skolino jam (liudytojui) kaip fiziniam asmeniui. Tie pinigai į įmonę buvo įnešti tą pačią dieną, 2003 metais. Jis įsivaizdavo, kad tie pinigai buvo įnešti į įmonę, bet suprato, kad į įmonę pinigai papuolė per jį kaip fizinį asmenį. Pinigai įmonei buvo skolinti neribotam laikui, be palūkanų. Pinigų reikėjo įmonės plėtrai. Prieš akcijų pardavimą liudytojas merginoms pinigų negrąžino, kadangi suprato, kad už akcijas gaus mažiau lėšų nei tikėjosi. Jis buvo įsitikinęs, kad A. K. asmeniškai privalėjo su jomis atsiskaityti, nes palankiomis sąlygomis perpirko akcijas. Liudytojas mano, jog A. R. turėjo žinoti, kad A. K. turi atiduoti toms moterims 100 000 Lt. Jis pasitikėjo A. R. ir manė, kad jų – A. R. ir A. K. kompanija įvykdys įsipareigojimus. Jie abu žinojo tuos susitarimus. Minėtą skolą VMI jis deklaravo metais vėliau. Iš jo niekas jokio turto neprievartavo. A. K. neįvykdė įsipareigojimo. Su R. P. ir S. jis (liudytojas) bendravo akcijų pirkimo dieną 2008 metais. Tą dieną jis bendravo ir su R. bei K.. Kai jau galutinai susidėliojo akcijų pirkimo - pardavimo sutartis ir buvo aišku, kas, kur, kada ir kokius pinigus mokės, jis (liudytojas) R. P. paaiškino, kad pinigus, kurie buvo paimti 2003 metais ir investuoti į įmonę, grąžins A. K.. Taip susitarta buvo akcijų pirkimo pardavimo sutarties pasirašymo metu. Tas susitarimas įvyko jų kontoroje, esančioje (duomenys neskelbtini) g., Panevėžyje. Tuo metu be A. K. galėjo būti ir A. R.. Derinant akcijų pardavimo sąlygas, vienas iš susitarimo punktų buvo tas, kad šią skolą A. K. atiduos toms merginoms. Todėl pagal 2008 m. žodinį susitarimą A. K. ir yra skolingas toms trims merginoms. A. K. su juo - T. K. yra visiškai atsiskaitęs. Visos pagrindinės derybos dėl akcijų vyko su A. R.. Su A. K. buvo aptarti tik galutiniai variantai pasirašant sutartį. Todėl A. K. negalėjo žinoti nei apie 2003 m., nei apie 2008 m. aplinkybes, nes jis nebuvo susipažinęs su buhalterija ir su juo tai nebuvo derinama. A. R. vadovavo akcijų pirkimo pardavimo procesui, jis tarėsi su juo, o A. K. dalyvavo kaip jo draugas, partneris. Liudytojas patvirtino, kad byloje esančiame susitarime ir sutartyje pasirašė jis (t.1, b. l. 123-124). Tačiau nepamena, ar pasirašęs tuos dokumentus jis S. grąžino originalus. Mano, kad visais atvejais buvo pasirašytos analogiškos paskolos sutartys ir priedai. Visos paskolos buvo deklaruotos Mokesčių inspekcijoje. Jei nebūtų pateikęs paskolos sutarties, nebūtų galėjęs tų pinigų deklaruoti.
Daiktų pateikimo metu (t.1, b. l. 97, 98-99) liudytojas T. K. pateikė tyrimui UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo - pardavimo sutartį, iš kurios matyti, kad 2008-07-01 tarp T. K., atstovaujančio UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir A. K., atstovaujančio UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaryta 2450 UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo sutartis 50 004,50 litų sumai.
Iš Panevėžio apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos 2012-02-21 rašto (1 t., b. l. 173) matyti, kad liudytojas T. K. 2005-04-28 pateikė vienkartinę gyventojo (šeimos) 2003-12-31 turėto turto deklaraciją, kurioje nurodė po 30 000 Lt pasiskolintas ir iki 2003-12-31 negrąžintas lėšas iš A. S., R. P., J. P..
Liudytoja J. P. (kaltinamojo R. P. žmona) parodė, kad įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ ji dirbo nuo 1997 metų pardavimų vadybininke. 2003 m. galimai gruodžio mėnesį ji pagal sudarytą sutartį T. K. paskolino 30 000 Lt. Prie sutarties buvo priedas, kad pinigai bus naudojami įmonės vystymui. Sutartis buvo beprocentinė, neterminuotam laikui. Priede prie sutarties buvo numatyti punktai, kad pinigus bus galima atgauti pardavus ar likvidavus įmonę. Nepamena, ar sutartyje buvo numatyta, kas privalės tuos pinigus grąžinti. T. K. jai minėjo, kad sutartis jis privalomai deklaravo VMI. Pinigus T. K. ketino investuoti į įmonės veiklą. Jis buvo įmonės direktorius ir vienintelis akcininkas. Įmonėje ji dirbo kartu su S. ir P.. Žino, kad tuo pačiu metu kaip ir ji (liudytoja) S. ir P. su T. K. taip pat sudarė analogiškas paskolos sutartis. 2008 metais įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo parduota. R. P. jai paaiškino, kad T. K. pardavus įmonės akcijas, minėta 30 000 Lt skola perėjo pirkėjams A. K. ir A. R.. Skolą turėjo gražinti A. K.. Ji su A. K. jokių susitarimų nebuvo sudariusi. Žino jį tik iš matymo. Pinigų iš A. K. ji pati nereikalavo. Tai su juo aptarinėjo sutuoktinis, kadangi minėti pinigai buvo šeimos bendros lėšos. Žino, kad R. P. susitikinėjo su A. K. ir tarėsi dėl skolos grąžinimo. A. K. vis prašė atidėti skolos grąžinimą. Minėjo, kad neturi tokios sumos. Ji nežino apie jokius jų konfliktus.
Liudytojas V. S. parodė, kad 2003 m. T. K. įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vystymui buvo reikalingi pinigai. 2003-12-01 jo žmona savo vardu su T. K. sudarė paskolos sutartį ir jam paskolino 30 000 litų. Grynuosius pinigus T. K. įteikė jis - V. S.. Skolinti pinigai buvo šeimos santaupos. Paskola buvo beprocentinė, neribotam laikotarpiui. Sutartį T. K. sudarė savo vardu. Kartu su paskolos sutartimi buvo pasirašytas jos priedas – susitarimas. Jame buvo išdėstytos paskolos gražinimo sąlygos ir aplinkybės, kurioms esant būtų galima susigražinti pinigus. Paskolos sudarymo metu T. K. jam (liudytojui) pažadėjo už tai ateityje perrašyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų dalį. Pardavus įmonę, žadėjo sugražinti lėšas ir pagal paskolintų lėšų dalį išmokėti procentus. Tą pačią dieną analogiškas sutartis ir priedus su T. K. pasirašė V. P. su R. P. bei R. P. su J. P.. Berods 2008 metais T. K. pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas. Jas nupirko A. K. ir A. R.. T. K. jam (liudytojui) pažadėjo gražinti skolą. T. K. skolos negražino. Jis paaiškino, kad pinigus sugrąžins, kuomet jam akcijų pirkėjas A. K. perves pinigus. Kad A. K. neatsiskaitė už akcijas jam sakė pats T. K.. Tuo klausimu jis (liudytojas) aiškinosi ir su A. K.. Šis taip pat pažadėjo grąžinti pinigus, kuomet juos turės. Jis (liudytojas) nesuprato, kuris asmuo jo šeimai turi grąžinti skolą. 2008 metais ar 2009 metais UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrutavo. Skola nėra gražinta, akcijų dalies liudytojo šeimai neperrašė, jokių procentų už skolą jis negavo. Maždaug prieš metus laiko, (duomenys neskelbtini) gatvėje, A. K. įmonės patalpose, T. K. suorganizavo susitikimą su neatsiskaičiusiu akcijų pirkėju A. K.. Susitikime dalyvavo T. K., R. P., V. P., A. R., A. K. ir nepažįstamas vyriškis. Susitikimo tikslas buvo pasikalbėti apie minėtų skolų gražinimą ir terminus. Tačiau rimtas pokalbis neįvyko, nes visi rėkė, ginčijosi. Jis (liudytojas) suprato, kad A. K. pripažino skolą ir pažadėjo ją grąžinti. Susitikimo metu liudytojas nematė, kad jo akivaizdoje kas nors būtų vartojęs fizinį smurtą ar susistumdę. Jis (liudytojas) žinojo, kad skolos nėra grąžintos P. ir P. šeimoms. Apie tai su P. ir P. jis šnekėjosi, svarstė, kaip susigrąžinti pinigus. Jis tikėjo T. K., nes daug metų jį pažįsta. R. P. ir R. S. jis neprašė ir jų neįgaliojo iš A. K. reikalauti grąžinti jam skolą. Visais šiais klausimais S. neturėjo jokių interesų ir reikalų, todėl su juo apie tai net nebuvo kalbėta.
Liudytoja A. S. parodė, kad T. K. įmonėje ji dirbo apskaitininke. Buhalterijos dokumentų ji netvarkė. Ji asmeniškai jokių pinigų neskolino nei kaltinamiesiems, nei nukentėjusiajam, taip pat liudytojui T. K.. Pinigus skolino jos buvęs vyras. Pinigai priklausė jam. Visus klausimus sprendė vyras. Todėl apie tą skolą ji net nesidomėjo. Ji tik pasirašė reikiamus dokumentus. Sutartis buvo sudaryta jos vardu. Paskolos dokumentai liko pas vyrą. Ji su vyru išsituokė prieš dvejus metus, o kartu negyvena keturis metus. Skyrybų metu skolininko T. K. nenurodė, nes apie tai buvo pamiršusi. Ji nežino, ar buvęs sutuoktinis ėmėsi kokių nors priemonių, kad atgautų pinigus. Ji žino, kad buvusi bendradarbė J. P. taip pat skolino lėšas. Teisiamojo posėdžio metu, liudytoja susipažinusi su pateikta paskolos sutartimi ir susitarimu (t.1, b. l. 123-124) patvirtino, kad šiuose dokumentuose yra jos parašai. Būtent apie šiuos dokumentus ji ir kalbėjo duodama parodymus.
Iš dokumentų patekimo protokolo ir prie jo esančių dokumentų (t.1, b. l. 123, sutartis voke t.1, b. l. 124 – 2 lapai) matyti, kad liudytojas V. S. pateikė tyrimui paskolos sutarties ir priedo prie jos kopijas, iš kurių seka, kad 2003-12-01 A. S. suteikė T. K. 30 000 litų beprocentinę paskolą neribotam laikui. Susitarime nurodyta, kad A. S. priklauso 63961,62 Lt apyvartinių lėšų, šių pinigų A. S. negali reikalauti iš veikiančios įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelio akcininko T. K., nes pinigus galima pasiimti tik likvidavus UAB „(duomenys neskelbtini)“ arba perleidžiant savo dalį kitiems asmenims pagal naują susitarimą. A. S. dalies pinigų garantija lieka 30 000 lt, šiuos pinigus A. S. gali pareikalauti pagal 2003-12-01 paskolos sutartį tik likvidavus UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pasikeitus akcininkui, giminėms paveldėjus akcijas šis susitarimas ir 2003-12-01 sutartis nepraranda galiojimų ir galioja iki naujų susitarimų.
Liudytoja R. P. parodė, kad pažįsta kaltinamuosius, liudytoją T. K., nes pas jį yra dirbusi. Pažįsta ir nukentėjusįjį A. K.. V. P. byloje yra pripažintas įtariamuoju ir paskelbta jo paieška. Santuoką su juo nutraukė dar praeitų metų spalio mėnesį. Skyrybų sutartyje skolininkai nėra nurodyti. 2003 metais, žiemos metu, ji su T. K. pasirašė paskolos sutartį ir jos priedą. Paskolino jam 30 000 litų UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklai plėtoti. Kokiu būdu vyras perdavė pinigus, pavedimu ar grynais, ji nežino. Tai buvo bendri šeimos pinigai. Sutartis buvo neterminuota, beprocentinė. Prie sutarties buvo priedas, kuriame buvo aptarta, kad pinigai bus panaudoti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Buvo numatyta sąlyga, kad pardavus įmonę, pinigus galima atsiimti, o kas tokiu atveju turėjo grąžinti pinigus, ji nežino. Kur buvo panaudoti paskolinti pinigai, nežino. Visas paskolos sąlygas su T. K. derino V. P.. Ji pati tik pasirašė minėtoje paskolos sutartyje, todėl sutarties sudarymo aplinkybių nežino. Sutarties ji neturi. Ją gali turėti V. P.. V. P. jai minėjo, kad po to, kai buvo parduotos UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos, skolą jiems turi gražinti A. K.. Kodėl būtent jis turi grąžinti skolą, ji nežino. Skola iki šiol nėra gražinta.
Žemesnės instancijos teismas
Liudytojas R. Č. parodė, kad A. K. pažįsta apie 20 metų. Kartu sėdėjo kalėjime, dirbo A. K. įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“. Apie tai, kad iš A. K. buvo prievartaujamas turtas, nieko nežino. Apie tai sužinojo iš televizijos. Žino, kad buvo skolos. Maždaug prieš 1-2 metus, dar prieš jam (liudytojui) įsidabinant UAB „(duomenys neskelbtini)“, A. K. jam pasakojo, kad jis su vyriškiu pravarde „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) (jis važinėja su a/m „X6“, v/n (duomenys neskelbtini), o automobilį parodė A. K.) yra skolingi apie milijoną litų. A. K. nepasirašė, o „(duomenys neskelbtini)“ pasirašė skolos raštelyje. A. K. aiškino, kad jis apsigavo su ta skola, kad dabar neturi lėšų jai atiduoti. Buvo pratęstas skolos atidavimo terminas berods iki liepos mėnesio. A. K. jam (liudytojui) minėjo, kad T. jį dėl tos skolos sumušė. A. K. su T. yra seni verslo partneriai. Jis niekada nėra kalbėjęs su kaltinamaisiais dėl K. reikalų. Jis buvo įkalintas. Į laisvę buvo paleistas lapkričio 25 d. Tą pačią dieną A. K. skambino jo žmonai ir pasakė, kad jis išvažiavęs į Vilnių ir jo 10 dienų nebus. Su A. K. jis susitiko berods gruodžio 10 d. Kalbėjosi dėl jo (liudytojo) tolimesnio darbo A. K. įmonėje. A. K. minėjo, kad policijos pareigūnai aiškinosi, ar jis iš A. K. neprievartavo turto.
Liudytojas E. G. parodė, kad tiek kaltinamuosius, tiek ir nukentėjusįjį jis pažįsta, jie nėra jo giminaičiai. Maždaug prieš 2-3 metus su pažįstamu UAB „(duomenys neskelbtini)“ savininku A. K. atvyko pas jį į biurą tiesiog atsigerti kavos. Biure buvo daug iš matymo pažįstamų vyriškių, tarp jų ir P., vyriškiai vardu T. ir A.. Jis nežinojo, kad čia bus asmenų. A. K. puolė prie R. P. ir ėmė priekaištauti, ko jis čia važinėja. Buvo sunku suprasti, ką jis nori pasakyti. Savo rėkimu A. K. išprovokavo kitų buvusių riksmus. Dėl to ir kilo šurmulys, chaosas. Jis visus ramino. Konfliktas kilo tarp K. ir P.. P. sėdėjo, o K. pradėjo rankomis mosikuoti ir padrikai rėkti. Tuomet atsistojo ir P.. Jis (liudytojas) atsistojo tarp jų ir tuo konfliktas baigėsi. Pokalbio metu nebuvo jokių muštynių. Paprasčiausiai vyko chaotiškas stumdymasis. Ikiteisminio tyrimo apklausos metu (t.1, b. l. 91-92) prokurorui davė melagingus parodymus, nes paprasčiausiai nenorėjo kištis į tuos reikalus. Teisme duodamas parodymus jis prisiekė sakyti tiesą. Teisme jis sako tiesą – susitikimo metu nebuvo jokių muštynių ir jokių sužalojimų. Kai visi nurimo, prasidėjo civilizuota kalba. Susitikimo metu P. rodė skolos dokumentus, kuriuos žiūrėjo ir A. K.. Paaiškėjo, kad A. K. yra skolingas ir neturi lėšų skolai atiduoti. Po to susitikimo A. K. jam (liudytojui) pripažino skolą ir prašė pašnekėti su jo (liudytojo) pažįstamu P. dėl tų skolų, t. y. paprašyti, kad dėl A. K. blogos finansinės padėties P. metams laiko atidėtų skolos grąžinimą. Jis (liudytojas) apie tai kalbėjosi su P. ir šis sutiko. P. suprato, kad A. K. yra materialinių problemų. Buvo sutarta skolos neprašyti metus laiko. Jokio turto prievartavimo A. K. atžvilgiu ten nebuvo. Žmonės savų pinigų ieškojo. Apie tai jam (liudytojui) pasakojo ir P.. Ginčas buvo susijęs su įmonės „(duomenys neskelbtini)“ akcijomis. P. jam rodė skolos raštą, kad A. K. yra skolingas. Sakė, kad iš tiesu yra ta skola, todėl jis ir nori kažkokio tai aiškumo.
Iš byloje esančio 2011-10-12 slapto sekimo protokolo ir pokalbių suvestinės matyti, kad 2011-10-12 11.20 val. R. P. ir R. S. atvyksta į UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, užlipa į antrą aukštą, kur yra A. K. kabinetas. Kabinete R. S. pasiteirauja, ar nėra kokių garso bei vaizdo fiksavimo priemonių, o R. P. pasiūlo išeiti iš kabineto. Matyti, kaip R. P., R. S. ir A. K. išeina į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kiemą ir ten kalbasi. Pokalbio metu R. P. ir R. S. lenkia A. K. sutikti su jų sąlygomis pradėti cigarečių kontrabandos verslą, kalba apie menamas skolas. Po pokalbio R. P. ir R. S. išvyksta automobiliu, o A. K. grįžta į UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpas (t. 1, b. l. 132, 133-137).
Iš byloje esančio 2011-10-26 slapto sekimo protokolo ir pokalbių suvestinės matyti, kad 2011-10-26 16.00 val. R. P. ir R. S. automobiliu atvyksta į UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritoriją, esančią (duomenys neskelbtini), Panevėžyje. Iš patalpų į kiemą išeina A. K. ir jie kalbasi. Pokalbio metu R. P. paprašo fiktyviai įdarbinti žmogų, su kuo A. K. nesutinka. Tada R. P. ir R. S. vėl pradeda lenkti A. K. sutikti su jų sąlygomis pradėti cigarečių kontrabandos verslą ir iš to nelegalaus verslo pajamų atidavinėti menamas skolas. Taip pat R. S., R. P. nori, kad A. K. kas mėnesį duotų jiems po vieną tūkstantį litų. A. K. sutiko kas mėnesį mokėti po vieną tūkstantį litų, o pirmi pinigai bus paduoti kitą savaitę (t. 1, b. l. 138,139-140).
Iš byloje esančio 2011-11-03 slapto sekimo protokolo ir pokalbių suvestinės matyti, kad 2011-11-03 16.53 val. R. P. ir R. S. automobiliu atvyksta į UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritoriją, esančią (duomenys neskelbtini), Panevėžyje ir prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpų sutinka A. K.. A. K. paduoda R. S. 800 Lt ir pasako, kad yra paduodama mažesnė pinigų suma. R. S. paima pinigus, juos perskaičiuoja ir įsikiša į kišenę. R. P. tuo metu dairosi. Tada R. S. ir R. P. kalba apie dažus, nes R. S. reikia dažų. Visi sutaria, kad R. S. gaus dažų. Po to R. P. ir R. S. išvažiuoja iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijos, o A. K. grįžta į patalpas (t. 1, b. l. 141-143).
Iš priedo prie 2011-11-03 slapto sekimo protokolo matyti, kad jame užfiksuotas pinigų (1000 Lt) pateikimas nukentėjusiajam A. K. (t.1., b. l. 144, 146-147).
Iš byloje esančio 2011-11-29 slapto sekimo ir pokalbių suvestinės matyti, kad 2011-11-29 15.55 val. į UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritoriją automobiliu „BMW 730“ atvyksta R. P. su R. S.. R. P. su R. S. nueina į UAB „(duomenys neskelbtini)s“ ofisą, o po maždaug pusės minutės išeina iš ofiso kartu su A. K. ir kalbasi prie automobilio. Pokalbio metu A. K. pasako, kad pas jį buvo atvažiavęs vyriškis nuo R. Č. dėl pinigų. R. P. ir R. S. liepia A. K. R. Č. siųstiems asmenims neduoti pinigų, nes viskas yra „suderinta“ R. P. ir R. S.. Pokalbio pabaigoje A. K. pasako, kad R. P. ir R. S. atvažiuotų kito mėnesio pradžioje, kur pagal jų ankstesnį susitarimą paduotų reikalaujamą kasmėnesinę pinigų sumą. R. P. ir R. S. sutinka. 2011-11-29 16.03 val. R. P. ir R. S. išvažiuoja iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijos ir važiuoja link (duomenys neskelbtini) g., kur 16.05 val. prie (duomenys neskelbtini), Panevėžyje esančio prekybos centro „Maxima“ R. P. ir R. S. sulaikomi. Iš minėto protokolo matyti, kad A. K. grąžina 200 Lt (dvi kupiūras vieno šimto nominalo), kurie jam buvo įteikti paduodant 1000 Lt ( t.1, b. l. 148, 149-150, 151).
Liudytojas J. K. parodė, kad kaltinamuosius žino, su jais teko susidurti darbo reikalais. Nagrinėjamoje byloje rašė suvestines ir slapto sekimo protokolus. Garsai, išskyrus vaizdas, buvo užfiksuoti technine priemone „GNOME“ – tai paprastas diktofonas. Pinigų perdavimo momentas buvo fiksuojamas technine priemone „VIDIKOM – CF“. Garso įrašymo įrenginys buvo duotas A. K., kurį jis pats turėjo įsijungti atvykus kaltinamiesiems. Taip pat atvykus kaltinamiesiems A. K. turėjo įjungti ir vaizdą fiksuojančią techninę priemonę. Pinigų perdavimo momentas aiškiai atsispindi filmuotoje medžiagoje.
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo (t.1, b. l. 30-33) matyti, kad buvo apžiūrėtos UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, kur viename iš kabinetų ant sienos rasti ir užfiksuoti išdžiūvę tamsios spalvos lašai, panašūs į kraują.
Specialisto išvadoje Nr. G1341/11(05) nurodyta, kad A. K. yra padarytas randas kaktos kairės pusės apatinėje dalyje, kuris susiformavo po buvusios muštinės žaizdos, kuri galėjo būti padaryta ne mažiau vieno karto smūgiuojant kumščiu ar panašiai. Sužalojimas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (t.1, b. l. 36).
2011-12-21 Panevėžio apskrities VPK rašte reg. Nr. 50-S-14693 nurodyta, kad turimais duomenimis R. P. pravardė yra „(duomenys neskelbtini)“ ( t.1, b. l. 163).
2011-12-21 Panevėžio apskrities VPK rašte reg. Nr. 50-S-14691 nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 50-1-0506-10 krata UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose buvo atlikta 2011-08-30 (t.1, b. l. 165).
Kaltinamiesiems R. P. ir R. S. pareikšti kaltinimai dėl turto prievartavimo pagal BK 181 str. 3 d.
Pagal BK 181 str. atsako tas, kas neturėdamas teisėto pagrindo atvirai ar užmaskuotai savo ar kitų asmenų naudai vertė kitą asmenį perduoti turtą, suteikti turtinę teisę ar atleisti nuo turtinės pareigos arba atlikti kitus turtinio pobūdžio veiksmus, arba nuo jų susilaikyti grasindamas prieš nukentėjusį ar kitą asmenį panaudoti fizinį smurtą, sunaikinti ar sugadinti jo turtą, paskelbti kompromituojančią ar kitokią informaciją, kurios atskleidimas nepageidautinas, arba panaudodamas kitokią psichinę prievartą. Už kvalifikuotą turto prievartavimą atsako tas, kas prievartaudamas turtą panaudojo fizinį smurtą, atėmė asmeniui laisvę, sunaikino ar sugadino jo turtą arba kitokiu būdu padarė jam didelės turtinės žalos, taip pat tas, kas prievartavo didelės vertės turtą arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikmės turinčias vertybes arba prievartavo turtą dalyvaudamas organizuota grupe.
Kaltinamieji R. P. ir R. S. neigia jiems pareikštus kaltinimus. Kaltinamasis R. P. teisme tvirtino iš A. K. reikalavęs savo pinigų (skolos), kuriuos jo žmona buvo paskolinusi T. K., o pastarajam pardavus „(duomenys neskelbtini)“ akcijas A. K., skola perėjo A. K.. Kaltinamojo R. P. teigimu, A. K. skolą pripažino ir prašė jo laikinai 1-2 metams ją atidėti, o vėliau jie sutarė, kad A. K. jam skolą grąžins dalimis. Kaltinamasis R. P. pripažino, kad iš A. K. jis paėmė 800 Lt kaip grąžinamos skolos dalį, t. y. dalį iš T. K. paskolintų 30 000 Lt. R. P. teigimu, R. S. su skola ir pinigų paėmimu niekuo nesusijęs. Kaltinamasis R. P. neigia grasinęs A. K. ir jį mušęs. Taip pat neigia iš A. K. reikalavęs 500 000 Lt. Kaltinamasis R. S. teisme pripažino, kad su R. P. lankydavosi pas A. K., tačiau, kaltinamojo teigimu, iš jo (A. K.) niekas jokio turto neprievartavo, jam negrasino ir jo nemušė, o paprasčiausiai R. P. norėjo iš A. K. susigrąžinti skolą, apie kurią minėjo ir jam (kaltinamajam R. S.), kurią A. K. pripažino ir su R. P. sutarė kas mėnesį mokėti po 1000 Lt. Kaltinamojo R. S. teigimu, jis jokių pinigų iš A. K. negavo.
Baudžiamajame kodekse savavaldžiavimas priskiriamas prie nusikaltimų valdymo tvarkai, kurio tiesioginis objektas yra valstybėje įstatymais ir kitais teisės aktais nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka, o papildomas objektas – konkrečios asmenų teisės ir teisėti interesai (nuosavybė, sveikata ir kt.). Turto prievartavimas yra nusikaltimas nuosavybei, kurio rūšinis objektas - nuosavybė, o papildomas objektas gali būti sveikata, laisvė, orumas ir kt. Šios kartais išoriškai vieną į kitą labai panašios nusikalstamos veikos atribojamos pagal esminius jų objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius. Atskiriant objektyviuosius šių nusikalstamų veikų požymius, svarbu pažymėti tai, kad savavaldžiavimo atveju yra savavališkai, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdoma ginčijama arba pripažįstama, bet nerealizuota savo ar kito asmens tikra ar tariama teisė, esant turto prievartavimui, nukentėjusysis verčiamas suteikti neteisėtą turtinę naudą kaltininkui, kurio turtinės pretenzijos nepagrįstos jokia ginama teise – reikalavimas perduoti turtą neturi jokio pagrindo. Būtent juridinio pagrindo buvimas ar nebuvimas yra lemiamas objektyvusis požymis sprendžiant klausimą, kokią normą – turto prievartavimo (BK 181 str. ) ar savavaldžiavimo (BK 294 str.) taikyti. Atskiriant nusikaltimus nuosavybei nuo savavaldžiavimo pagal subjektyviuosius požymius, būtina atkreipti dėmesį į tai, kaip kaltininkas suvokia savo veiksmus. Savavaldžiautojo psichiniam santykiui su daroma nusikalstama veika būdingas įsitikinimas, kad jis, nors ir neteisėtomis priemonėmis, tačiau įgyvendina jam ar kitam asmeniui priklausančią teisę. Tuo tarpu turto prievartavimo atveju, kaltininkas suvokia savo turtinio reikalavimo neteisėtumą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas atmeta kaltinamųjų versiją, kad niekas jokio turto iš A. K. neprievartavo, jam negrasino ir jo nemušė, o R. P. iš A. K. reikalavo grąžinti jam skolą, kuri A. K. perėjo pastarajam iš T. K. nupirkus UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas. Tokią kaltinamųjų versiją teismas traktuoja tik kaip jų gynybinę poziciją bei siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės. Nors kaltinamieji savo kaltės nepripažįsta, jų kaltę patvirtina byloje surinkti ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirti įrodymai: nukentėjusiojo A. K., liudytojų A. R., A. P., A. K., V. P., J. G., J. M., J. P., O. M., A. S., V. S., J. K. parodymai, dalis liudytojų J. P. ir R. P. parodymų, liudytojo T. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, daiktų pateikimo, asmens parodymo atpažinti pagal fotonuotraukas, parodymų patikrinimo vietoje, mobiliojo ryšio telefono apžiūros, slapto sekimo ir pokalbių suvestinių, įvykio vietos apžiūros protokolai, Panevėžio apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos, Panevėžio apskrities VPK raštai, specialisto išvada.
Nukentėjusiojo A. K. parodymais, kuriais teismui jokio pagrindo netikėti nėra, nustatyta, jog kaltinamųjų R. P. ir R. S. reiškiamos turtinio pobūdžio pretenzijos nukentėjusiajam A. K. neturėjo tam jokio teisėto pagrindo, tai yra nukentėjusysis A. K. pastariesiems nebuvo skolingas ir jie nebuvo susieti kitokiais turtinio pobūdžio santykiais, kurių pagrindu, kaltinamieji būtų turėję teisėtą pagrindą reikalauti iš nukentėjusiojo atitinkamo veikimo ir kaltinamieji tai suvokė, t. y. suvokė savo turtinio reikalavimo neteisėtumą. Nukentėjusysis A. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme nuosekliai teigė, kad kartu su A. R. iš T. K. nupirkę UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas (po 50 procentų) už jas su T. K. visiškai atsiskaitė ir jam skolingi neliko. T. K. jam (nukentėjusiajam) apie tai, kad R. P., V. S. ir V. P. žmonos būtų į bendrovę investavusios kokias tai lėšas, nieko neminėjo ir jis neturėjo jokių dokumentų, kad bendrovė būtų kam skolinga. Nukentėjusiojo A. K. teigimu, įvykiai su kaltinamaisiais prasidėjo po UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto paskelbimo. Po metų nuo akcijų įsigijimo pas jį biure pradėjo lankytis R. P., V. P. ir R. S.. R. P. su V. P. tvirtino, kad jis (A. K.) yra jiems skolingas, nes jų pinigai yra įdėti į UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jam nesutikus mokėti skolos R. P. smogė vieną kartą kumščiu į galvą. Dėl šio įvykio jis kreipėsi į R. Č., kuris pažadėjo viską „sutvarkyti“. Po metų ar pusantrų pas jį vėl ėmė lankytis kaltinamieji ir V. P.. R. P. jam grasindamas, kad „namai degs“, „gyvent nusibodo“, „nepadirbsi sandėliuose“ reikalavo mokėti skolą. Nors jokių skolų kaltinamiesiems jis neturėjo ir jų nepripažino, tačiau supratęs kaltinamųjų grasinimus kaip ketinimą su juo susidoroti, sutiko mokėti pinigus. R. P. jam pasakė, kad jis (nukentėjusysis) jiems būtų skolingas 100 000 Lt, tačiau už „naglumą“ turės sumokėti 500 000 Lt. Kaltinamiesiems jis per du kartus sumokėjo 1000 Lt (pirmą kartą 800 Lt, antrą kartą 200 Lt). Taigi, kaip jau minėta, viso bylos tyrimo metu nukentėjusysis davė nuoseklius parodymus, juos patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai, todėl teismas, nustatydamas faktines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, visiškai jais vadovaujasi. Savo parodymus nukentėjusysis A. K. patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu, parodė vietą, kur jis buvo sumuštas kaltinamojo R. P. ir vietą įmonės kieme, kur jam buvo išsakyti grasinimai ir reikalaujama sumokėti 500 000 Lt. Asmens parodymų atpažinti pagal fotonuotraukas metu nukentėjusysis A. K. atpažino R. P. ir R. S., apie kuriuos jis davė parodymus. Kad su A. K. iš T. K. perpirkdami UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas už jas visiškai atsiskaitė ir T. K. skolingi neliko teisme patvirtino ir kaip liudytojas apklaustas A. R.. Pastarojo liudytojo teigimu, R. P. UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje nedalyvavo ir nebuvo šios įmonės akcininkas ar darbuotojas. Jis nežino, kad A. K. būtų buvęs skolingas R. P. ar jo artimiesiems. Jis pats asmeniškai R. P. skolingas nebuvo. Vėliau yra girdėjęs apie kažkokias tai skolas R. P., tačiau kas jam buvo skolingas, nežino. Kad R. P. atvažiuodavo ir prašydavo pinigų, kurių A. K. nesiskolino, teisme patvirtino ir kaip liudytoja apklausta A. P.. Nukentėjusiojo A. K. parodymus apie tai, kad jis už UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas su T. K. yra visiškai atsiskaitęs, ir kad jokios jo (T. K.) skolos pardavus UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas naujiesiems įmonės akcijų pirkėjams neperėjo, ikiteisminio tyrimo metu patvirtino ir pats liudytojas T. K.. Teisme kaip liudytojas apklaustas T. K. savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus pakeitė ir parodė, kad į UAB „(duomenys neskelbtini)“ savo pinigus (po 30 000 Lt) buvo investavusios R. P., A. S., J. P., kurioms pinigai nebuvo grąžinti. Liudytojo T. K. teigimu, jam pardavus UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas skola R. P., A. S. ir J. P. žodinio susitarimo pagrindu perėjo A. K. (apie pereinamą skolą jis (liudytojas) su A. K. susitarė dar akcijų pirkimo pardavimo sutarties pasirašymo dieną), nes tai buvo įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ skola. Be to, A. K. palankiomis sąlygomis perpirko akcijas. Liudytojo T. K. teigimu, A. K. su jam pereinama skola sutiko. Tai, kad A. S., R. P. ir J. P. T. K. buvo paskolinusios po 30 000 Lt (viso 90 000 Lt) be liudytojo T. K. teisme duotų parodymų patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys, tarp jų ir pačių liudytojų A. S., R. P. bei J. P. teisme duoti parodymai, Panevėžio apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos 2012-02-21 raštas, iš kurio matyti, kad liudytojas T. K. 2005-04-28 pateikė vienkartinę gyventojo (šeimos) 2003-12-31 turėto turto deklaraciją, kurioje nurodė po 30 000 Lt pasiskolintas ir iki 2003-12-31 negrąžintas lėšas iš A. S., R. P., J. P., taip pat liudytojo V. S. tyrimui pateikta tarp A. S. ir T. K. sudarytos paskolos sutarties kopija ir jos priedas. Tačiau liudytojo T. K. parodymus apie tai, kad jam pardavus UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas skola A. S., R. P. ir J. P. perėjo A. K., teismas vertina kritiškai, kaip siekį padėti kaltinamiesiems išvengti baudžiamosios atsakomybės ir juos atmeta. Tokie liudytojo T. K. parodymai prieštarauja jau aptartiems nukentėjusiojo A. K. parodymams bei kitiems bylos įrodymams, taip pat ir jo paties ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams, dėl ko liudytojo T. K., skirtingai nei nukentėjusiojo A. K., parodymų, negalima laikyti nuosekliais. Iš jau aptartų įrodymų matyti, kad paskolos buvo paimtos ne UAB „(duomenys neskelbtini)“, o asmeniškai T. K. vardu, ką teisme pripažino ir pats liudytojas T. K.. Susipažinus su byloje esančia paskolos sutarties kopija ir jos priedu matyti, kad šiame priede yra nurodyta, jog pasikeitus UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkui paskolos sutartis nenustoja galioti, t. y. skola pardavus įmonės akcijas lieka T. K.. Pažymėtina ir tai, kad nei ikiteisminio tyrimo, nei bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo gauta jokių dokumentų, patvirtinančių apie T. K. skolų J. P., A. S. ir R. P. „perėjimą“ A. K.. Pats R. P. teisme nurodė, kad reikalaudamas skolos iš A. K. pačios paskolos sutarties neturėjo. J. P. ir T. K. pinigų paskolos sutartis ir jos priedas teismui nėra pateiktas, apie paskolos esmę ir jos turinį teismas sprendžia tik pagal byloje esančią A. S. ir T. K. pinigų paskolos sutartį ir jos priedą. Taigi, nesant pačios sutarties kaip dokumento, R. P. ir R. S. neturėjo ir formalaus pagrindo reikalauti kokių nors pinigų, juo labiau iš A. K.. Bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis R. P. negalėjo pagrįstai paaiškinti, kodėl jis reikalavo visos skolos iš vieno A. K., kai tuo tarpu UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas per pusę (po 50 procentų) pirko A. K. ir A. R.. Taip pat kaltinamasis R. P. nei ikiteisminio, nei teisminio bylos tyrimo metu negalėjo pagrįstai paaiškinti, kodėl jis neturėdamas jokių V. P. ir V. S. įgaliojimų ar jų prašymų iš A. K. reikalavo ne tik savo tariamos skolos, bet ir V. P. ir V. S. skolos gražinimo. Kad jis nei R. P., nei R. S. neprašė ir jų neįgaliojo iš A. K. reikalauti grąžinti jam skolą teisme patvirtino ir liudytojas V. S.. Taip pat kaltinamasis R. P. neatsakė teismui į klausimą, kodėl jis reikalavo A. K. grąžinti jam, V. S. ir V. P. 100 000 Lt, o ne 90 000 Lt, t. y., tokios sumos, kokia buvo paskolinta T. K., kai iš byloje esančios paskolos sutarties kopijos yra aišku, kad paskola T. K. buvo duota neterminuota ir beprocentinė. Kad pinigai jam buvo skolinti neribotam laikui ir be palūkanų teisme pripažino ir pats liudytojas T. K.. Šias aplinkybes patvirtino ir kaip liudytojai apklausti J. P., V. S. ir R. P.. Kad be tariamos skolos iš A. K. dar buvo reikalaujami ir „procentai“ patvirtina ir byloje esančių pokalbių įrašai. Pagal pačių kaltinamųjų iškeltą versiją, A. K. buvo skolingas tik R. P., tačiau iš pokalbių įrašų matyti, kad kaltinamasis R. S. taip pat aktyviai dalyvauja pokalbiuose su A. K. ir siūlo tariamos skolos padengimo variantus, t. y. tariamos skolos reikalauja abu kaltinamieji R. P. ir R. S., kas akivaizdžiai prieštarauja netgi pačių kaltinamųjų iškeltai versijai. Iš pateikto vaizdo įrašo taip pat akivaizdžiai matyti, kad būtent R. S. iš A. K. paima pinigus, skaičiuoja juos ir įsideda į kišenę, o R. P. tuo metu dairosi. Tai taip pat akivaizdžiai prieštarauja pačių kaltinamųjų teisme duotiems paaiškinimams, kad R. S. niekuo nėra susijęs su A. K. skola R. P. ir pinigų paėmimu, todėl teismas kaltinamųjų paaiškinimais netiki ir juos atmeta kaip neatitinkančius faktinių bylos aplinkybių. Iš vaizdo įrašo matyti ir tai, kad R. S. su R. P. atvykę pas A. K. į darbo vietą, įtardami galimą A. K. vaizdo ar garso įrašymo technikos naudojimą, siūlo jam (A. K.) eiti kalbėtis į lauką. Visos šios aptartos aplinkybės akivaizdžiai patvirtina kaltinamųjų teisėto pagrindo nebuvimą reikalaujant pinigų iš nukentėjusiojo A. K. ir rodo jų pačių vykdomos nusikalstamos veikos suvokimą.
Fizinio smurto prieš nukentėjusįjį A. K. pavartojimo faktą be paties nukentėjusiojo parodymų patvirtina ir kiti bylos įrodymai. Kaip liudytoja apklausta A. P. teisme parodė, kad A. K. į namus grįžo sumušta kakta, sakė, kad jį darbe, suduodamas jam smūgį kumščiu, sumušė R. P.. Po šio įvykio A. K. liko randas ant kaktos virš kairės akies ir antakio. Sužalotą A. K. ji nufotografavo savo mobiliojo ryšio telefonu. Iš A. P. tyrimui pateikto mobiliojo ryšio telefono apžiūros protokolo matyti, kad jame yra 202 fotonuotraukos. 39 fotonuotraukoje, darytoje 2010-01-23, matyti nukentėjusysis A. K. sėdintis ant sofos su mergaite. Aplink kairę A. K. akį matyti tamsiai mėlynos – violetinės spalvos mėlynė. Specialisto išvadoje Nr. G1341/11 (05) nurodyta, kad A. K. yra padarytas randas kaktos kairės pusės apatinėje dalyje, kuris susiformavo po buvusios muštinės žaizdos, kuri galėjo būti padaryta ne mažiau kaip vieną kartą smūgiuojant kumščiu ar panašiai. Kaip liudytojas apklaustas J. M. teisme parodė, kad 2010 m. sausio mėnesį yra matęs A. K. sumuštą, t. y. prakirstu kairiu antakiu ir mėlyne paakyje. Kaip liudytojas apklaustas V. P. teisme taip pat patvirtino, kad 2010 m. yra matęs A. K. su didžiule mėlyne kairiame paakyje. Kaip liudytojas apklaustas J. G. teisme parodė, kad jis kažkada tai, žiemos metu yra matęs ant A. K. veido nubrozdinimus, o buhalterijos patalpose krauju išteptą sieną. Kaip liudytoja apklausta O. M. teisme parodė, kad tvarkydama A. K. kabinetą ji rado krauju išteptą sieną, kuri jau buvo plauta. Sukrešėjusio kraujo ji rado ir ant stiklinių durų. Kadangi tinko siena daugiau nesivalė, ji nuvalė tik durų rėmą. Po to, dviejų dienų laikotarpiu, ji matė A. K. sužalotu veidu ir sumušta akimi. Kaip liudytojas apklaustas A. R. teisme parodė, kad vieno susitikimo metu R. P. su A. K. susigrūmė, po ko matė kruviną A. K. veidą. Jam kraujas bėgo iš prakirsto antakio. Matė, kad buvo iškruvinta kabineto siena. Įvykio vietos apžiūros metu buvo apžiūrėtos UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, kur viename iš kabinetų ant sienos rasti ir užfiksuoti išdžiuvę tamsios spalvos lašai, panašūs į kraują. Teismo nuomone, šie aptarti tarpusavyje visiškai sutampantys įrodymai akivaizdžiai paneigia kaltinamojo R. P. aiškinimus, kad joks fizinis smurtas prieš A. K. nebuvo vartojamas ir kaip tik patvirtina fizinio smurto prieš nukentėjusįjį A. K. pavartojimo faktą.
Tai, kad prieš nukentėjusįjį A. K. buvo vartojama psichinė prievarta, t. y. grasinimai su juo susidoroti, sunaikinti jo (nukentėjusiojo) turtą ir pan., be nukentėjusiojo A. K. parodymų patvirtina ir kiti bylos įrodymai. Iš byloje esančių pokalbių garso įrašo matyti, kaip R. S. su R. P. siūlo A. K. tariamą ramybę ir apsaugą nuo kitų asmenų „ pri tavs nieks nebekiš nagų, niekas neatvažiuos nei kalbėt ni kieka, ... jie ti či kojos nebekels,... daugiau skolų nieks neieškos tikrė...Tai privažiuos ar ką, žin, ką chamelins, iš karts zvaną, ... jei ką skambink iš kartą, tie atvažiuoj , ( keiksmažodis) žinė...“. Tai pat perspėja A. K., kad jo niekas neapgins: „ (keiksmažodis) kažkokios padiežkes ieškė, či nebus tos padieržkes, nieks či tau nepadės aš tau iš kartą pasakiau... „, „Jie (keiksmažodis) pastovės už tav?“. 2011-10-12 garso įraše yra užfiksuota, kaip R. P. A. K. sako, kad „Gal atvažiuos kas nors tav vėl irgi smaugt, kaip mes atvažiavom su tavim kalbėt“, „ či pykče, viskas, žinė, či buva... Mus labai nervin kai kažkas praded chitraut... mes tada supykstam, žinė...... pykts paim tada jau mes pikti būnam...“. Šiuos duomenis teismas laiko kaip akivaizdų ankstesnio A. K. sumušimo patvirtinimą ir kaip užmaskuotus grasinimus A. K., kuriais akivaizdžiai demonstruojamas A. K. jo padėties beviltiškumas ir kad jis neturi jokios išeities kaip tik sutikti su kaltinamųjų reikalavimais perduoti jiems turtą - pinigus. Todėl teismas tiki nukentėjusiojo aiškinimais, kad jis suvokęs kaltinamųjų grasinimus kaip ketinimą su juo susidoroti, sutiko su jų tariamos skolos bei priaugusių procentų už minėtą skolą jiems grąžinimu ir per du kartus kaltinamiesiems sumokėjo 1000 Lt. Be to, byloje apklausti nukentėjusiojo bendradarbiai patvirtino, kad A. K. bendraujant su kaltinamaisiais, jo elgesyje matėsi įtampa, o po pokalbių su jais A. K. būdavo susirūpinęs. Teisme kaip liudytojas apklaustas J. G. (A. K. bendradarbis) parodė, kad A. K. jam yra minėjęs, jog tie asmenys (kaltinamieji) iš jo reikalavo pinigų. Teismo nuomone, šios bei kitos jau pirmiau aptartos aplinkybės akivaizdžiai patvirtina kaltinamųjų veiksmuose esančio turto prievartavimo sudėties požymių buvimą.
Teismas kritiškai vertina ir atmeta liudytojų J. P. ir R. P. parodymus, kad joms skolą turėjo grąžinti A. K., nes tokie liudytojų parodymai prieštarauja jau pirmiau aptartiems bylos įrodymams. Be to, minėtos liudytojos yra suinteresuotos bylos baigtimi (J. P. yra kaltinamojo R. P. žmona, R. P. yra buvusi V. P., kuris šioje byloje yra pripažintas įtariamuoju ir yra paskelbta jo paieška, žmona). Taip pat kritiškai vertinami ir atmetami liudytojo E. G. parodymai, kad jokio turto prievartavimo A. K. atžvilgiu nebuvo, kad nukentėjusiojo atžvilgiu niekas jokio fizinio smurto nevartojo, o paprasčiausiai R. P. iš A. K. siekė susigrąžinti savo pinigus (skolą). Kaip matyti, tokie minėto liudytojo parodymai akivaizdžiai prieštarauja jau pirmiau aptartiems bylos įrodymams. Be to, iš minėto liudytojo viso bylos tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad jie nebuvo nuoseklūs (ikiteisminio tyrimo metu liudytojas E. G. apskritai neigė ką nors žinantis apie nagrinėjamą įvykį).
Taigi, bylos įrodymais nustatyta, jog kaltinamieji R. P. ir R. S., veikdami bendrininkų grupe, savo veiksmais neturėdami jokio teisėto pagrindo, atvirai, įvardydami savo reikalavimus tariamos nukentėjusiojo A. K. skolos bei priaugusių procentų už minėtą skolą jiems grąžinimu, prievartavo iš A. K. turtą pavartodami prieš jį psichinę prievartą ir fizinį smurtą. Kaltinamieji veikė bendrininkų grupe, kaip bendravykdytojai, nes abu kartu atliko nusikalstamus veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu, pritarė vienas kito neteisėtiems veiksmams, juos palydėjo fiziniu smurtu ir psichine prievarta, siekdami reikalavimo patenkinimo.
Kaltinamųjų veiksmai pasireiškė tiesioginės tyčios forma, t. y. jie suvokė daromos nusikalstamos veikos pavojingumą, savo neteisėtus veiksmus ir norėjo taip veikti.
Byloje nustatyta, kad iš nukentėjusiojo A. K. buvo reikalaujama 500 000 Lt, kas viršija 250 MGL ir pagal BK 190 str. 1 d. sudaro didelės vertės turtą, todėl kaltinamųjų veika teisingai kvalifikuota pagal BK 181 str. 3 d. kaip didelės vertės turto prievartavimas.
Skirdamas bausmes kaltinamiesiems R. P. ir R. S. teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 str. 2 d. Kaltinamieji padarė baigtą, sunkų nusikaltimą, veikdami bendrininkų grupe, t. y. esant kaltinamųjų sunkinančiai atsakomybę aplinkybei, jų atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. Kaltinamųjų veika padaryta tiesioginės tyčios forma. Skirdamas kaltinamiesiems bausmes teismas atsižvelgia į jų asmenybes. Kaltinamasis R. P. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotoju ir yra charakterizuojamas teigiamai, baustas administracine tvarka ir turi galiojančių administracinių teisės pažeidimų, pas psichiatrą ir priklausomybės ligų specialistą nesilankė (t. 2, b. l. 8, 45, 51-52, 54). Kaltinamasis R. P. teisiamas trečią kartą, nusikalstamą veiką jis padarė turėdamas neišnykusius ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintus teistumus už ankstesnes nusikalstamas veikas (t. 2, b. l. 42-44), todėl jis BK 27 str. prasme laikytinas recidyvistu.
Kaltinamasis R. S. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotoju ir yra charakterizuojamas teigiamai, administracine tvarka nebaustas, pas psichiatrą ir priklausomybės ligų specialistą nesilankė (t. 2, b. l. 51, 118, 125). Kaltinamasis R. S. teisiamas trečią kartą, nusikalstamą veiką jis padarė turėdamas neišnykusius ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintus teistumus už ankstesnes nusikalstamas veikas (t. 2, b. l. 115-117), todėl jis BK 27 str. prasme laikytinas recidyvistu.
Už BK 181 str. 3 d. numatyto nusikaltimo padarymą įstatymas numato tik laisvės atėmimo bausmę nuo trejų iki dešimties metų. Atsižvelgus į kaltinamųjų asmenybes, jų padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą visuomenei, į kaltės formą, į veikos padarymo aplinkybes, į kiekvieno iš kaltinamųjų veiksmus padarant nusikalstamą veiką, į pripažintą kaltinamųjų atsakomybę sunkinančią aplinkybę bei į tai, kad nėra kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių, kaltinamiesiems skirtinos mažesnės nei sankcijos vidurkis laisvės atėmimo bausmės. Skiriant bausmę R. S. atsižvelgtina ir į tai, kad prie nusikalstamos veikos vykdymo jis prisijungė vėlesnėje jos stadijoje ir nėra nustatyta, kad jis būtų naudojęs prieš A. K. fizinį smurtą. Į paskirtų bausmių laiką kaltinamiesiems įskaitytinas jų sulaikyme bei suėmime išbūtas laikas.
R. P. ir R. S. nuosprendžiu skiriamos griežtos laisvės atėmimo bausmės. Tai duoda pagrindo manyti, kad jie iki nuosprendžio įsiteisėjimo bėgs (slėpsis) nuo teismo ir bausmės atlikimo. Todėl R. P. ir R. S. yra BPK 122 straipsnio 1 d. 1p. nustatytas suėmimo skyrimo pagrindas iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. K. byloje pareiškė 100 000 litų dydžio civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Savo ieškinį nukentėjusysis A. K. teisme grindė tuo, kad jis per du metus daugiau rūpinosi savisauga nei įmonės reikalais, prarado daug pinigų, patyrė gąsdinimus ir smurtą. Kaltinamieji civilinio ieškinio nepripažino.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.250 str. 1 d. konstatuota, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ir kt.
Byloje nustatyta, kad dėl kaltinamųjų neteisėtų veiksmų nukentėjusysis A. K. patyrė gąsdinimus ir smurtą, todėl jis turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą.
Pagal CK 6.250 str. 2 d., teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, o taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Nustatyta, jog veikos pasekmės nėra sunkios (nukentėjusiajam kaltinamųjų veiksmais buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas), tačiau turtas buvo prievartaujamas ilgą laiko tarpą-beveik du metus, veika padaryta tiesioginės tyčios forma, kaltinamieji dirba ir gauna pajamas, todėl atsižvelgus į šias aplinkybes bei į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, taip pat susiformavusią teismų praktiką, tenkinama dalis nukentėjusiojo A. K. byloje pareikšto civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo ir solidariai iš kaltinamųjų R. P. ir R. S. nukentėjusiajam A. K. priteistinas 15000 Lt neturtinės žalos atlyginimas. Likusi nukentėjusiojo A. K. civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetama.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
- vokas su užrašu „(duomenys neskelbtini)“, kuriame yra dvi „Hansabanko“ kortelės: „Visa electron“ Nr. (duomenys neskelbtini), išduota D. K. ir „Visa electron“ Nr. (duomenys neskelbtini), išduota V. S., saugomas prie bylos pakete Nr. 1, nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinos bankui;
- lapelis su PIN kodu, saugomas prie bylos pakete Nr. 1, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinas;
- CD laikmena su telefonų skambučių išklotinėmis pagal 2011-12-01 prokuroro nutarimą, CD laikmena su fotonuotrauka iš A. P. mobiliojo ryšio telefono, 4 CD laikmenos su garso įrašais ir CD laikmena su vaizdo įrašu prie slapto sekimo protokolų, saugomos prie bylos pakete Nr. 1, paliktinos prie bylos;
- vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)ir asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), išduoti R. P. vardu, vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)ir asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), išduoti R. S. vardu, saugomi prie bylos pakete Nr. 1, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti kaltinamiesiems.
Panaikintinas prokuroro E. Baltrimavičiaus 2012-02-23 nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teises apribojimas kaltinamojo R. P. asmens kratos metu paimtiems pinigams – 160 Lt bei prokuroro E. Baltrimavičiaus 2012-02-21 nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teises apribojimas kaltinamojo R. S. asmens kratos metu paimtiems pinigams – 870 Lt, saugomiems Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros sąskaitoje, esančioje AB „SEB“ banke Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 28-31, 36-39), ir nuosprendžiui įsiteisėjus pinigai panaudotini civiliniam ieškiniui padengti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302 str., 303 – 308 str.,
nusprendžia:
R. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 181 str. 3 d. ir paskirti jam 4 (ketverių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.
Vadovaujantis BK 66 str., į paskirtą bausmę įskaityti R. P. sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2011-11-29 iki 2012-07-23 imtinai.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo paskirti R. P. kardomąją priemonę – suėmimą ir R. P. suimti teismo posėdžio salėje.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2013 m. kovo 20 d.
R. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 181 str. 3 d. ir paskirti jam 3 (trijų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.
Vadovaujantis BK 66 str., į paskirtą bausmę įskaityti R. S. sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2011-11-29 iki 2012-07-23 imtinai.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo paskirti R. S. kardomąją priemonę – suėmimą ir R. S. suimti teismo posėdžio salėje.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2013 m. kovo 20 d.
Solidariai iš R. P. ir R. S. priteisti nukentėjusiajam A. K. 15000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Daiktus: voką su užrašu „(duomenys neskelbtini)“, kuriame yra dvi „Hansabanko“ kortelės: „Visa electron“ Nr. (duomenys neskelbtini), išduota D. K. ir „Visa electron“ Nr. (duomenys neskelbtini), išduota V. S., nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti bankui; lapelį su PIN kodu, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti; CD laikmeną su telefonų skambučių išklotinėmis pagal 2011-12-01 prokuroro nutarimą, CD laikmeną su fotonuotrauka iš A. P. mobiliojo ryšio telefono, 4 CD laikmenas su garso įrašais ir CD laikmeną su vaizdo įrašu prie slapto sekimo protokolų, palikti prie bylos; R. P. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini)ir asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), R. S. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini)ir asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti R. P. ir R. S..
Panaikinti prokuroro E. Baltrimavičiaus 2012-02-23 nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teises apribojimą kaltinamojo R. P. asmens kratos metu paimtiems pinigams – 160 Lt bei prokuroro E. Baltrimavičiaus 2012-02-21 nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teises apribojimą kaltinamojo R. S. asmens kratos metu paimtiems pinigams – 870 Lt, saugomiems Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros sąskaitoje, esančioje AB „SEB“ banke Nr. (duomenys neskelbtini), ir nuosprendžiui įsiteisėjus pinigus panaudotini civiliniam ieškiniui padengti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistiesiems nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą Panevėžio apygardos teisme.