Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ričardas Gilys, sekretoriaujant Daivai Liandzbergienei, Neringai Aukštuolienei, Vilmai Užkurėlienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

R. P. a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotoju, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, vedęs, teistas:

2010-05-26 Panevėžio miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 str. 1 d., 16 MGL dydžio bauda, bauda sumokėta 2010-08-16;

2011-03-01 Panevėžio miesto apylinkės teismo pagal BK 213 str. 1 d., 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per 3 mėnesius neatlygintinai išdirbti 50 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi invalidais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (2011-07-01 įrašytas į įskaitą), teistumai neišnykę ir nepanaikinti įstatymų nustatyta tvarka, kaltinamas pagal BK 181 str. 3 d.

R. S. a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, aukštesniojo išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotoju, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, nevedęs, teistas:

2005-11-07 Panevėžio apygardos teismo pagal BK 284 str.1 d., 60 MGL dydžio bauda, bauda išieškota 2009-10-05;

2010-05-26 Panevėžio miesto apylinkės teismo pagal BK 284 str. 1 d., 17 MGL dydžio bauda, 2010-08-16 bauda sumokėta, teistumai neišnykę ir nepanaikinti įstatymų nustatyta tvarka, kaltinamas pagal BK 181 str. 3 d.

Aprašomoji dalis

nust a t ė:

R. P. veikdamas bendrininkų grupe kartu su R. S. bei asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminio tyrimo dalis yra išskirta į atskirą ikiteisminį tyrimą, neturėdami teisėto pagrindo, atvirai, įvardydami savo reikalavimus tariamos nukentėjusiojo A. K. skolos bei priaugusių procentų už minėtą skolą jiems gražinimu, pavartodami psichinę prievartą, tai yra grasindami pavartoti fizinį smurtą nukentėjusiojo A. K. atžvilgiu, grasindami su juo susidoroti, grasindami sunaikinti nukentėjusiojo turtą – tai yra grasindami padegti jo namus, bei pavartodami fizinį smurtą nukentėjusiojo A. K. atžvilgiu savo naudai vertė nukentėjusįjį A. K. perduoti jiems didelės vertės turtą 500 000 litų, o būtent:

2010 m. sausio mėnesį, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, bet ne vėliau kaip iki 23 dienos, apie 14 val. UAB „(duomenys neskelbtini)” (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, patalpose R. P. kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminio tyrimo dalis yra išskirta į atskirą ikiteisminį tyrimą, R. P. pavartojant psichinę prievartą, tai yra garsiai šaukiant ir keikiantis necenzūriniais žodžiais nukentėjusiojo A. K. atžvilgiu, išsakant žodžius, kad jie žino, kur nukentėjusysis gyvena, grasindami padegti nukentėjusiojo namus, bei R. P. suduodant vieną smūgį rankos kumščiu nukentėjusiajam A. K. į galvos sritį, kuo buvo padarytas nukentėjusiajam galvos sužalojimas – muštinė žaizda kaktos kairės pusės apatinėje dalyje, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, neįvardydami konkrečių sumų reikalavo iš A. K. mokėti jiems pinigus kaip skolos T. K. padengimą;

po to, 2011 m. liepos mėnesį, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, apie vidurdienį, UAB „(duomenys neskelbtini)” (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, patalpose R. P. kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminio tyrimo dalis yra išskirta į atskirą ikiteisminį tyrimą, nurodydami, kad nukentėjusysis A. K. privalės jiems mokėti pinigus, nes neva įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)” buvo investuoti jų pinigai, bei nurodydami, kad tai yra procentai už įšaldytus toje įmonėje pinigus, nurodė, kad nukentėjusysis privalėtų jiems mokėti 100 000 litų, bet dėl nukentėjusiojo A. K. „naglumo“ jis dabar turės jiems sumokėti 500 000 litų;

po to, 2011 m. rugpjūčio mėnesį, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, bet nevėliau kaip iki 30 dienos, apie 17-18 val. UAB „(duomenys neskelbtini)” (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, teritorijoje, R. P., kartu su asmeniu kurio atžvilgiu ikiteisminio tyrimo dalis yra išskirta į atskirą ikiteisminį tyrimą, bei R. S., šaukdami ant nukentėjusiojo A. K., klausdami jo, ar jam gyventi nusibodo ir tokiu būdu jam grasindami fiziniu susidorojimu, nurodė, kad dabar nukentėjusysis turės mokėti jiems „pusę limono” – 500 000 litų „už mandrumą”,

po to 2011-10-12 11 val. 20 min. UAB „(duomenys neskelbtini)” (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, patalpose ir teritorijoje R. P. ir R. S. su A. K. derino tariamos nukentėjusiojo A. K. skolos jiems gražinimo variantus ir sąlygas, po ko 2011-10-26 apie 16 val. 11 min. 56 sek. UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, patalpose R. P. ir R. S. sutarus, kad nukentėjusysis A. K. mokės jiems po 1000 litų per mėnesį tariamos skolos ir priaugusių procentų padengimui ir pažadėdami nukentėjusiajam A. K., kad niekas kitas jokių „naujų skolų“ iš nukentėjusiojo A. K. neieškos ir nurodydami, kad atvažiavus kokiems nors asmenims su kokiais nors piniginiais reikalavimais nukentėjusysis A. K. nedelsiant apie tai telefonu informuotų juos, 2011-11-03 16 val. 53 min. UAB „(duomenys neskelbtini)” (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, patalpose R. P. ir R. S. paėmė iš nukentėjusiojo 800 litų tariamos skolos ir priaugusių procentų padengimo, tai yra prievartavo iš nukentėjusiojo A. K. perduoti jiems didelės vertės turtą - 500 000 litų.

Motyvuojamoji dalis

Liudytoja A. S. parodė, kad T. K. įmonėje ji dirbo apskaitininke. Buhalterijos dokumentų ji netvarkė. Ji asmeniškai jokių pinigų neskolino nei kaltinamiesiems, nei nukentėjusiajam, taip pat liudytojui T. K.. Pinigus skolino jos buvęs vyras. Pinigai priklausė jam. Visus klausimus sprendė vyras. Todėl apie tą skolą ji net nesidomėjo. Ji tik pasirašė reikiamus dokumentus. Sutartis buvo sudaryta jos vardu. Paskolos dokumentai liko pas vyrą. Ji su vyru išsituokė prieš dvejus metus, o kartu negyvena keturis metus. Skyrybų metu skolininko T. K. nenurodė, nes apie tai buvo pamiršusi. Ji nežino, ar buvęs sutuoktinis ėmėsi kokių nors priemonių, kad atgautų pinigus. Ji žino, kad buvusi bendradarbė J. P. taip pat skolino lėšas. Teisiamojo posėdžio metu, liudytoja susipažinusi su pateikta paskolos sutartimi ir susitarimu (t.1, b. l. 123-124) patvirtino, kad šiuose dokumentuose yra jos parašai. Būtent apie šiuos dokumentus ji ir kalbėjo duodama parodymus.

Iš dokumentų patekimo protokolo ir prie jo esančių dokumentų (t.1, b. l. 123, sutartis voke t.1, b. l. 124 – 2 lapai) matyti, kad liudytojas V. S. pateikė tyrimui paskolos sutarties ir priedo prie jos kopijas, iš kurių seka, kad 2003-12-01 A. S. suteikė T. K. 30 000 litų beprocentinę paskolą neribotam laikui. Susitarime nurodyta, kad A. S. priklauso 63961,62 Lt apyvartinių lėšų, šių pinigų A. S. negali reikalauti iš veikiančios įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelio akcininko T. K., nes pinigus galima pasiimti tik likvidavus UAB „(duomenys neskelbtini)“ arba perleidžiant savo dalį kitiems asmenims pagal naują susitarimą. A. S. dalies pinigų garantija lieka 30 000 lt, šiuos pinigus A. S. gali pareikalauti pagal 2003-12-01 paskolos sutartį tik likvidavus UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pasikeitus akcininkui, giminėms paveldėjus akcijas šis susitarimas ir 2003-12-01 sutartis nepraranda galiojimų ir galioja iki naujų susitarimų.

Liudytoja R. P. parodė, kad pažįsta kaltinamuosius, liudytoją T. K., nes pas jį yra dirbusi. Pažįsta ir nukentėjusįjį A. K.. V. P. byloje yra pripažintas įtariamuoju ir paskelbta jo paieška. Santuoką su juo nutraukė dar praeitų metų spalio mėnesį. Skyrybų sutartyje skolininkai nėra nurodyti. 2003 metais, žiemos metu, ji su T. K. pasirašė paskolos sutartį ir jos priedą. Paskolino jam 30 000 litų UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklai plėtoti. Kokiu būdu vyras perdavė pinigus, pavedimu ar grynais, ji nežino. Tai buvo bendri šeimos pinigai. Sutartis buvo neterminuota, beprocentinė. Prie sutarties buvo priedas, kuriame buvo aptarta, kad pinigai bus panaudoti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Buvo numatyta sąlyga, kad pardavus įmonę, pinigus galima atsiimti, o kas tokiu atveju turėjo grąžinti pinigus, ji nežino. Kur buvo panaudoti paskolinti pinigai, nežino. Visas paskolos sąlygas su T. K. derino V. P.. Ji pati tik pasirašė minėtoje paskolos sutartyje, todėl sutarties sudarymo aplinkybių nežino. Sutarties ji neturi. Ją gali turėti V. P.. V. P. jai minėjo, kad po to, kai buvo parduotos UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos, skolą jiems turi gražinti A. K.. Kodėl būtent jis turi grąžinti skolą, ji nežino. Skola iki šiol nėra gražinta.

Liudytojas E. G. parodė, kad tiek kaltinamuosius, tiek ir nukentėjusįjį jis pažįsta, jie nėra jo giminaičiai. Maždaug prieš 2-3 metus su pažįstamu UAB „(duomenys neskelbtini)“ savininku A. K. atvyko pas jį į biurą tiesiog atsigerti kavos. Biure buvo daug iš matymo pažįstamų vyriškių, tarp jų ir P., vyriškiai vardu T. ir A.. Jis nežinojo, kad čia bus asmenų. A. K. puolė prie R. P. ir ėmė priekaištauti, ko jis čia važinėja. Buvo sunku suprasti, ką jis nori pasakyti. Savo rėkimu A. K. išprovokavo kitų buvusių riksmus. Dėl to ir kilo šurmulys, chaosas. Jis visus ramino. Konfliktas kilo tarp K. ir P.. P. sėdėjo, o K. pradėjo rankomis mosikuoti ir padrikai rėkti. Tuomet atsistojo ir P.. Jis (liudytojas) atsistojo tarp jų ir tuo konfliktas baigėsi. Pokalbio metu nebuvo jokių muštynių. Paprasčiausiai vyko chaotiškas stumdymasis. Ikiteisminio tyrimo apklausos metu (t.1, b. l. 91-92) prokurorui davė melagingus parodymus, nes paprasčiausiai nenorėjo kištis į tuos reikalus. Teisme duodamas parodymus jis prisiekė sakyti tiesą. Teisme jis sako tiesą – susitikimo metu nebuvo jokių muštynių ir jokių sužalojimų. Kai visi nurimo, prasidėjo civilizuota kalba. Susitikimo metu P. rodė skolos dokumentus, kuriuos žiūrėjo ir A. K.. Paaiškėjo, kad A. K. yra skolingas ir neturi lėšų skolai atiduoti. Po to susitikimo A. K. jam (liudytojui) pripažino skolą ir prašė pašnekėti su jo (liudytojo) pažįstamu P. dėl tų skolų, t. y. paprašyti, kad dėl A. K. blogos finansinės padėties P. metams laiko atidėtų skolos grąžinimą. Jis (liudytojas) apie tai kalbėjosi su P. ir šis sutiko. P. suprato, kad A. K. yra materialinių problemų. Buvo sutarta skolos neprašyti metus laiko. Jokio turto prievartavimo A. K. atžvilgiu ten nebuvo. Žmonės savų pinigų ieškojo. Apie tai jam (liudytojui) pasakojo ir P.. Ginčas buvo susijęs su įmonės „(duomenys neskelbtini)“ akcijomis. P. jam rodė skolos raštą, kad A. K. yra skolingas. Sakė, kad iš tiesu yra ta skola, todėl jis ir nori kažkokio tai aiškumo.

Iš byloje esančio 2011-10-12 slapto sekimo protokolo ir pokalbių suvestinės matyti, kad 2011-10-12 11.20 val. R. P. ir R. S. atvyksta į UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, užlipa į antrą aukštą, kur yra A. K. kabinetas. Kabinete R. S. pasiteirauja, ar nėra kokių garso bei vaizdo fiksavimo priemonių, o R. P. pasiūlo išeiti iš kabineto. Matyti, kaip R. P., R. S. ir A. K. išeina į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kiemą ir ten kalbasi. Pokalbio metu R. P. ir R. S. lenkia A. K. sutikti su jų sąlygomis pradėti cigarečių kontrabandos verslą, kalba apie menamas skolas. Po pokalbio R. P. ir R. S. išvyksta automobiliu, o A. K. grįžta į UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpas (t. 1, b. l. 132, 133-137).

Iš byloje esančio 2011-10-26 slapto sekimo protokolo ir pokalbių suvestinės matyti, kad 2011-10-26 16.00 val. R. P. ir R. S. automobiliu atvyksta į UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritoriją, esančią (duomenys neskelbtini), Panevėžyje. Iš patalpų į kiemą išeina A. K. ir jie kalbasi. Pokalbio metu R. P. paprašo fiktyviai įdarbinti žmogų, su kuo A. K. nesutinka. Tada R. P. ir R. S. vėl pradeda lenkti A. K. sutikti su jų sąlygomis pradėti cigarečių kontrabandos verslą ir iš to nelegalaus verslo pajamų atidavinėti menamas skolas. Taip pat R. S., R. P. nori, kad A. K. kas mėnesį duotų jiems po vieną tūkstantį litų. A. K. sutiko kas mėnesį mokėti po vieną tūkstantį litų, o pirmi pinigai bus paduoti kitą savaitę (t. 1, b. l. 138,139-140).

Iš byloje esančio 2011-11-03 slapto sekimo protokolo ir pokalbių suvestinės matyti, kad 2011-11-03 16.53 val. R. P. ir R. S. automobiliu atvyksta į UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritoriją, esančią (duomenys neskelbtini), Panevėžyje ir prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpų sutinka A. K.. A. K. paduoda R. S. 800 Lt ir pasako, kad yra paduodama mažesnė pinigų suma. R. S. paima pinigus, juos perskaičiuoja ir įsikiša į kišenę. R. P. tuo metu dairosi. Tada R. S. ir R. P. kalba apie dažus, nes R. S. reikia dažų. Visi sutaria, kad R. S. gaus dažų. Po to R. P. ir R. S. išvažiuoja iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijos, o A. K. grįžta į patalpas (t. 1, b. l. 141-143).

Iš priedo prie 2011-11-03 slapto sekimo protokolo matyti, kad jame užfiksuotas pinigų (1000 Lt) pateikimas nukentėjusiajam A. K. (t.1., b. l. 144, 146-147).

Iš byloje esančio 2011-11-29 slapto sekimo ir pokalbių suvestinės matyti, kad 2011-11-29 15.55 val. į UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritoriją automobiliu „BMW 730“ atvyksta R. P. su R. S.. R. P. su R. S. nueina į UAB „(duomenys neskelbtini)s“ ofisą, o po maždaug pusės minutės išeina iš ofiso kartu su A. K. ir kalbasi prie automobilio. Pokalbio metu A. K. pasako, kad pas jį buvo atvažiavęs vyriškis nuo R. Č. dėl pinigų. R. P. ir R. S. liepia A. K. R. Č. siųstiems asmenims neduoti pinigų, nes viskas yra „suderinta“ R. P. ir R. S.. Pokalbio pabaigoje A. K. pasako, kad R. P. ir R. S. atvažiuotų kito mėnesio pradžioje, kur pagal jų ankstesnį susitarimą paduotų reikalaujamą kasmėnesinę pinigų sumą. R. P. ir R. S. sutinka. 2011-11-29 16.03 val. R. P. ir R. S. išvažiuoja iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijos ir važiuoja link (duomenys neskelbtini) g., kur 16.05 val. prie (duomenys neskelbtini), Panevėžyje esančio prekybos centro „Maxima“ R. P. ir R. S. sulaikomi. Iš minėto protokolo matyti, kad A. K. grąžina 200 Lt (dvi kupiūras vieno šimto nominalo), kurie jam buvo įteikti paduodant 1000 Lt ( t.1, b. l. 148, 149-150, 151).

Liudytojas J. K. parodė, kad kaltinamuosius žino, su jais teko susidurti darbo reikalais. Nagrinėjamoje byloje rašė suvestines ir slapto sekimo protokolus. Garsai, išskyrus vaizdas, buvo užfiksuoti technine priemone „GNOME“ – tai paprastas diktofonas. Pinigų perdavimo momentas buvo fiksuojamas technine priemone „VIDIKOM – CF“. Garso įrašymo įrenginys buvo duotas A. K., kurį jis pats turėjo įsijungti atvykus kaltinamiesiems. Taip pat atvykus kaltinamiesiems A. K. turėjo įjungti ir vaizdą fiksuojančią techninę priemonę. Pinigų perdavimo momentas aiškiai atsispindi filmuotoje medžiagoje.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo (t.1, b. l. 30-33) matyti, kad buvo apžiūrėtos UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, kur viename iš kabinetų ant sienos rasti ir užfiksuoti išdžiūvę tamsios spalvos lašai, panašūs į kraują.

Specialisto išvadoje Nr. G1341/11(05) nurodyta, kad A. K. yra padarytas randas kaktos kairės pusės apatinėje dalyje, kuris susiformavo po buvusios muštinės žaizdos, kuri galėjo būti padaryta ne mažiau vieno karto smūgiuojant kumščiu ar panašiai. Sužalojimas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (t.1, b. l. 36).

2011-12-21 Panevėžio apskrities VPK rašte reg. Nr. 50-S-14693 nurodyta, kad turimais duomenimis R. P. pravardė yra „(duomenys neskelbtini)“ ( t.1, b. l. 163).

2011-12-21 Panevėžio apskrities VPK rašte reg. Nr. 50-S-14691 nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 50-1-0506-10 krata UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose buvo atlikta 2011-08-30 (t.1, b. l. 165).

Kaltinamiesiems R. P. ir R. S. pareikšti kaltinimai dėl turto prievartavimo pagal BK 181 str. 3 d.

Pagal BK 181 str. atsako tas, kas neturėdamas teisėto pagrindo atvirai ar užmaskuotai savo ar kitų asmenų naudai vertė kitą asmenį perduoti turtą, suteikti turtinę teisę ar atleisti nuo turtinės pareigos arba atlikti kitus turtinio pobūdžio veiksmus, arba nuo jų susilaikyti grasindamas prieš nukentėjusį ar kitą asmenį panaudoti fizinį smurtą, sunaikinti ar sugadinti jo turtą, paskelbti kompromituojančią ar kitokią informaciją, kurios atskleidimas nepageidautinas, arba panaudodamas kitokią psichinę prievartą. Už kvalifikuotą turto prievartavimą atsako tas, kas prievartaudamas turtą panaudojo fizinį smurtą, atėmė asmeniui laisvę, sunaikino ar sugadino jo turtą arba kitokiu būdu padarė jam didelės turtinės žalos, taip pat tas, kas prievartavo didelės vertės turtą arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikmės turinčias vertybes arba prievartavo turtą dalyvaudamas organizuota grupe.

Baudžiamajame kodekse savavaldžiavimas priskiriamas prie nusikaltimų valdymo tvarkai, kurio tiesioginis objektas yra valstybėje įstatymais ir kitais teisės aktais nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka, o papildomas objektas – konkrečios asmenų teisės ir teisėti interesai (nuosavybė, sveikata ir kt.). Turto prievartavimas yra nusikaltimas nuosavybei, kurio rūšinis objektas - nuosavybė, o papildomas objektas gali būti sveikata, laisvė, orumas ir kt. Šios kartais išoriškai vieną į kitą labai panašios nusikalstamos veikos atribojamos pagal esminius jų objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius. Atskiriant objektyviuosius šių nusikalstamų veikų požymius, svarbu pažymėti tai, kad savavaldžiavimo atveju yra savavališkai, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdoma ginčijama arba pripažįstama, bet nerealizuota savo ar kito asmens tikra ar tariama teisė, esant turto prievartavimui, nukentėjusysis verčiamas suteikti neteisėtą turtinę naudą kaltininkui, kurio turtinės pretenzijos nepagrįstos jokia ginama teise – reikalavimas perduoti turtą neturi jokio pagrindo. Būtent juridinio pagrindo buvimas ar nebuvimas yra lemiamas objektyvusis požymis sprendžiant klausimą, kokią normą – turto prievartavimo (BK 181 str. ) ar savavaldžiavimo (BK 294 str.) taikyti. Atskiriant nusikaltimus nuosavybei nuo savavaldžiavimo pagal subjektyviuosius požymius, būtina atkreipti dėmesį į tai, kaip kaltininkas suvokia savo veiksmus. Savavaldžiautojo psichiniam santykiui su daroma nusikalstama veika būdingas įsitikinimas, kad jis, nors ir neteisėtomis priemonėmis, tačiau įgyvendina jam ar kitam asmeniui priklausančią teisę. Tuo tarpu turto prievartavimo atveju, kaltininkas suvokia savo turtinio reikalavimo neteisėtumą.

Nukentėjusiojo A. K. parodymais, kuriais teismui jokio pagrindo netikėti nėra, nustatyta, jog kaltinamųjų R. P. ir R. S. reiškiamos turtinio pobūdžio pretenzijos nukentėjusiajam A. K. neturėjo tam jokio teisėto pagrindo, tai yra nukentėjusysis A. K. pastariesiems nebuvo skolingas ir jie nebuvo susieti kitokiais turtinio pobūdžio santykiais, kurių pagrindu, kaltinamieji būtų turėję teisėtą pagrindą reikalauti iš nukentėjusiojo atitinkamo veikimo ir kaltinamieji tai suvokė, t. y. suvokė savo turtinio reikalavimo neteisėtumą. Nukentėjusysis A. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme nuosekliai teigė, kad kartu su A. R. iš T. K. nupirkę UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas (po 50 procentų) už jas su T. K. visiškai atsiskaitė ir jam skolingi neliko. T. K. jam (nukentėjusiajam) apie tai, kad R. P., V. S. ir V. P. žmonos būtų į bendrovę investavusios kokias tai lėšas, nieko neminėjo ir jis neturėjo jokių dokumentų, kad bendrovė būtų kam skolinga. Nukentėjusiojo A. K. teigimu, įvykiai su kaltinamaisiais prasidėjo po UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto paskelbimo. Po metų nuo akcijų įsigijimo pas jį biure pradėjo lankytis R. P., V. P. ir R. S.. R. P. su V. P. tvirtino, kad jis (A. K.) yra jiems skolingas, nes jų pinigai yra įdėti į UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jam nesutikus mokėti skolos R. P. smogė vieną kartą kumščiu į galvą. Dėl šio įvykio jis kreipėsi į R. Č., kuris pažadėjo viską „sutvarkyti“. Po metų ar pusantrų pas jį vėl ėmė lankytis kaltinamieji ir V. P.. R. P. jam grasindamas, kad „namai degs“, „gyvent nusibodo“, „nepadirbsi sandėliuose“ reikalavo mokėti skolą. Nors jokių skolų kaltinamiesiems jis neturėjo ir jų nepripažino, tačiau supratęs kaltinamųjų grasinimus kaip ketinimą su juo susidoroti, sutiko mokėti pinigus. R. P. jam pasakė, kad jis (nukentėjusysis) jiems būtų skolingas 100 000 Lt, tačiau už „naglumą“ turės sumokėti 500 000 Lt. Kaltinamiesiems jis per du kartus sumokėjo 1000 Lt (pirmą kartą 800 Lt, antrą kartą 200 Lt). Taigi, kaip jau minėta, viso bylos tyrimo metu nukentėjusysis davė nuoseklius parodymus, juos patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai, todėl teismas, nustatydamas faktines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, visiškai jais vadovaujasi. Savo parodymus nukentėjusysis A. K. patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu, parodė vietą, kur jis buvo sumuštas kaltinamojo R. P. ir vietą įmonės kieme, kur jam buvo išsakyti grasinimai ir reikalaujama sumokėti 500 000 Lt. Asmens parodymų atpažinti pagal fotonuotraukas metu nukentėjusysis A. K. atpažino R. P. ir R. S., apie kuriuos jis davė parodymus. Kad su A. K. iš T. K. perpirkdami UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas už jas visiškai atsiskaitė ir T. K. skolingi neliko teisme patvirtino ir kaip liudytojas apklaustas A. R.. Pastarojo liudytojo teigimu, R. P. UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje nedalyvavo ir nebuvo šios įmonės akcininkas ar darbuotojas. Jis nežino, kad A. K. būtų buvęs skolingas R. P. ar jo artimiesiems. Jis pats asmeniškai R. P. skolingas nebuvo. Vėliau yra girdėjęs apie kažkokias tai skolas R. P., tačiau kas jam buvo skolingas, nežino. Kad R. P. atvažiuodavo ir prašydavo pinigų, kurių A. K. nesiskolino, teisme patvirtino ir kaip liudytoja apklausta A. P.. Nukentėjusiojo A. K. parodymus apie tai, kad jis už UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas su T. K. yra visiškai atsiskaitęs, ir kad jokios jo (T. K.) skolos pardavus UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas naujiesiems įmonės akcijų pirkėjams neperėjo, ikiteisminio tyrimo metu patvirtino ir pats liudytojas T. K.. Teisme kaip liudytojas apklaustas T. K. savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus pakeitė ir parodė, kad į UAB „(duomenys neskelbtini)“ savo pinigus (po 30 000 Lt) buvo investavusios R. P., A. S., J. P., kurioms pinigai nebuvo grąžinti. Liudytojo T. K. teigimu, jam pardavus UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas skola R. P., A. S. ir J. P. žodinio susitarimo pagrindu perėjo A. K. (apie pereinamą skolą jis (liudytojas) su A. K. susitarė dar akcijų pirkimo pardavimo sutarties pasirašymo dieną), nes tai buvo įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ skola. Be to, A. K. palankiomis sąlygomis perpirko akcijas. Liudytojo T. K. teigimu, A. K. su jam pereinama skola sutiko. Tai, kad A. S., R. P. ir J. P. T. K. buvo paskolinusios po 30 000 Lt (viso 90 000 Lt) be liudytojo T. K. teisme duotų parodymų patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys, tarp jų ir pačių liudytojų A. S., R. P. bei J. P. teisme duoti parodymai, Panevėžio apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos 2012-02-21 raštas, iš kurio matyti, kad liudytojas T. K. 2005-04-28 pateikė vienkartinę gyventojo (šeimos) 2003-12-31 turėto turto deklaraciją, kurioje nurodė po 30 000 Lt pasiskolintas ir iki 2003-12-31 negrąžintas lėšas iš A. S., R. P., J. P., taip pat liudytojo V. S. tyrimui pateikta tarp A. S. ir T. K. sudarytos paskolos sutarties kopija ir jos priedas. Tačiau liudytojo T. K. parodymus apie tai, kad jam pardavus UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas skola A. S., R. P. ir J. P. perėjo A. K., teismas vertina kritiškai, kaip siekį padėti kaltinamiesiems išvengti baudžiamosios atsakomybės ir juos atmeta. Tokie liudytojo T. K. parodymai prieštarauja jau aptartiems nukentėjusiojo A. K. parodymams bei kitiems bylos įrodymams, taip pat ir jo paties ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams, dėl ko liudytojo T. K., skirtingai nei nukentėjusiojo A. K., parodymų, negalima laikyti nuosekliais. Iš jau aptartų įrodymų matyti, kad paskolos buvo paimtos ne UAB „(duomenys neskelbtini)“, o asmeniškai T. K. vardu, ką teisme pripažino ir pats liudytojas T. K.. Susipažinus su byloje esančia paskolos sutarties kopija ir jos priedu matyti, kad šiame priede yra nurodyta, jog pasikeitus UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkui paskolos sutartis nenustoja galioti, t. y. skola pardavus įmonės akcijas lieka T. K.. Pažymėtina ir tai, kad nei ikiteisminio tyrimo, nei bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo gauta jokių dokumentų, patvirtinančių apie T. K. skolų J. P., A. S. ir R. P. „perėjimą“ A. K.. Pats R. P. teisme nurodė, kad reikalaudamas skolos iš A. K. pačios paskolos sutarties neturėjo. J. P. ir T. K. pinigų paskolos sutartis ir jos priedas teismui nėra pateiktas, apie paskolos esmę ir jos turinį teismas sprendžia tik pagal byloje esančią A. S. ir T. K. pinigų paskolos sutartį ir jos priedą. Taigi, nesant pačios sutarties kaip dokumento, R. P. ir R. S. neturėjo ir formalaus pagrindo reikalauti kokių nors pinigų, juo labiau iš A. K.. Bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis R. P. negalėjo pagrįstai paaiškinti, kodėl jis reikalavo visos skolos iš vieno A. K., kai tuo tarpu UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas per pusę (po 50 procentų) pirko A. K. ir A. R.. Taip pat kaltinamasis R. P. nei ikiteisminio, nei teisminio bylos tyrimo metu negalėjo pagrįstai paaiškinti, kodėl jis neturėdamas jokių V. P. ir V. S. įgaliojimų ar jų prašymų iš A. K. reikalavo ne tik savo tariamos skolos, bet ir V. P. ir V. S. skolos gražinimo. Kad jis nei R. P., nei R. S. neprašė ir jų neįgaliojo iš A. K. reikalauti grąžinti jam skolą teisme patvirtino ir liudytojas V. S.. Taip pat kaltinamasis R. P. neatsakė teismui į klausimą, kodėl jis reikalavo A. K. grąžinti jam, V. S. ir V. P. 100 000 Lt, o ne 90 000 Lt, t. y., tokios sumos, kokia buvo paskolinta T. K., kai iš byloje esančios paskolos sutarties kopijos yra aišku, kad paskola T. K. buvo duota neterminuota ir beprocentinė. Kad pinigai jam buvo skolinti neribotam laikui ir be palūkanų teisme pripažino ir pats liudytojas T. K.. Šias aplinkybes patvirtino ir kaip liudytojai apklausti J. P., V. S. ir R. P.. Kad be tariamos skolos iš A. K. dar buvo reikalaujami ir „procentai“ patvirtina ir byloje esančių pokalbių įrašai. Pagal pačių kaltinamųjų iškeltą versiją, A. K. buvo skolingas tik R. P., tačiau iš pokalbių įrašų matyti, kad kaltinamasis R. S. taip pat aktyviai dalyvauja pokalbiuose su A. K. ir siūlo tariamos skolos padengimo variantus, t. y. tariamos skolos reikalauja abu kaltinamieji R. P. ir R. S., kas akivaizdžiai prieštarauja netgi pačių kaltinamųjų iškeltai versijai. Iš pateikto vaizdo įrašo taip pat akivaizdžiai matyti, kad būtent R. S. iš A. K. paima pinigus, skaičiuoja juos ir įsideda į kišenę, o R. P. tuo metu dairosi. Tai taip pat akivaizdžiai prieštarauja pačių kaltinamųjų teisme duotiems paaiškinimams, kad R. S. niekuo nėra susijęs su A. K. skola R. P. ir pinigų paėmimu, todėl teismas kaltinamųjų paaiškinimais netiki ir juos atmeta kaip neatitinkančius faktinių bylos aplinkybių. Iš vaizdo įrašo matyti ir tai, kad R. S. su R. P. atvykę pas A. K. į darbo vietą, įtardami galimą A. K. vaizdo ar garso įrašymo technikos naudojimą, siūlo jam (A. K.) eiti kalbėtis į lauką. Visos šios aptartos aplinkybės akivaizdžiai patvirtina kaltinamųjų teisėto pagrindo nebuvimą reikalaujant pinigų iš nukentėjusiojo A. K. ir rodo jų pačių vykdomos nusikalstamos veikos suvokimą.

Fizinio smurto prieš nukentėjusįjį A. K. pavartojimo faktą be paties nukentėjusiojo parodymų patvirtina ir kiti bylos įrodymai. Kaip liudytoja apklausta A. P. teisme parodė, kad A. K. į namus grįžo sumušta kakta, sakė, kad jį darbe, suduodamas jam smūgį kumščiu, sumušė R. P.. Po šio įvykio A. K. liko randas ant kaktos virš kairės akies ir antakio. Sužalotą A. K. ji nufotografavo savo mobiliojo ryšio telefonu. Iš A. P. tyrimui pateikto mobiliojo ryšio telefono apžiūros protokolo matyti, kad jame yra 202 fotonuotraukos. 39 fotonuotraukoje, darytoje 2010-01-23, matyti nukentėjusysis A. K. sėdintis ant sofos su mergaite. Aplink kairę A. K. akį matyti tamsiai mėlynos – violetinės spalvos mėlynė. Specialisto išvadoje Nr. G1341/11 (05) nurodyta, kad A. K. yra padarytas randas kaktos kairės pusės apatinėje dalyje, kuris susiformavo po buvusios muštinės žaizdos, kuri galėjo būti padaryta ne mažiau kaip vieną kartą smūgiuojant kumščiu ar panašiai. Kaip liudytojas apklaustas J. M. teisme parodė, kad 2010 m. sausio mėnesį yra matęs A. K. sumuštą, t. y. prakirstu kairiu antakiu ir mėlyne paakyje. Kaip liudytojas apklaustas V. P. teisme taip pat patvirtino, kad 2010 m. yra matęs A. K. su didžiule mėlyne kairiame paakyje. Kaip liudytojas apklaustas J. G. teisme parodė, kad jis kažkada tai, žiemos metu yra matęs ant A. K. veido nubrozdinimus, o buhalterijos patalpose krauju išteptą sieną. Kaip liudytoja apklausta O. M. teisme parodė, kad tvarkydama A. K. kabinetą ji rado krauju išteptą sieną, kuri jau buvo plauta. Sukrešėjusio kraujo ji rado ir ant stiklinių durų. Kadangi tinko siena daugiau nesivalė, ji nuvalė tik durų rėmą. Po to, dviejų dienų laikotarpiu, ji matė A. K. sužalotu veidu ir sumušta akimi. Kaip liudytojas apklaustas A. R. teisme parodė, kad vieno susitikimo metu R. P. su A. K. susigrūmė, po ko matė kruviną A. K. veidą. Jam kraujas bėgo iš prakirsto antakio. Matė, kad buvo iškruvinta kabineto siena. Įvykio vietos apžiūros metu buvo apžiūrėtos UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, kur viename iš kabinetų ant sienos rasti ir užfiksuoti išdžiuvę tamsios spalvos lašai, panašūs į kraują. Teismo nuomone, šie aptarti tarpusavyje visiškai sutampantys įrodymai akivaizdžiai paneigia kaltinamojo R. P. aiškinimus, kad joks fizinis smurtas prieš A. K. nebuvo vartojamas ir kaip tik patvirtina fizinio smurto prieš nukentėjusįjį A. K. pavartojimo faktą.

Tai, kad prieš nukentėjusįjį A. K. buvo vartojama psichinė prievarta, t. y. grasinimai su juo susidoroti, sunaikinti jo (nukentėjusiojo) turtą ir pan., be nukentėjusiojo A. K. parodymų patvirtina ir kiti bylos įrodymai. Iš byloje esančių pokalbių garso įrašo matyti, kaip R. S. su R. P. siūlo A. K. tariamą ramybę ir apsaugą nuo kitų asmenų „ pri tavs nieks nebekiš nagų, niekas neatvažiuos nei kalbėt ni kieka, ... jie ti či kojos nebekels,... daugiau skolų nieks neieškos tikrė...Tai privažiuos ar ką, žin, ką chamelins, iš karts zvaną, ... jei ką skambink iš kartą, tie atvažiuoj , ( keiksmažodis) žinė...“. Tai pat perspėja A. K., kad jo niekas neapgins: „ (keiksmažodis) kažkokios padiežkes ieškė, či nebus tos padieržkes, nieks či tau nepadės aš tau iš kartą pasakiau... „, „Jie (keiksmažodis) pastovės už tav?“. 2011-10-12 garso įraše yra užfiksuota, kaip R. P. A. K. sako, kad „Gal atvažiuos kas nors tav vėl irgi smaugt, kaip mes atvažiavom su tavim kalbėt“, „ či pykče, viskas, žinė, či buva... Mus labai nervin kai kažkas praded chitraut... mes tada supykstam, žinė...... pykts paim tada jau mes pikti būnam...“. Šiuos duomenis teismas laiko kaip akivaizdų ankstesnio A. K. sumušimo patvirtinimą ir kaip užmaskuotus grasinimus A. K., kuriais akivaizdžiai demonstruojamas A. K. jo padėties beviltiškumas ir kad jis neturi jokios išeities kaip tik sutikti su kaltinamųjų reikalavimais perduoti jiems turtą - pinigus. Todėl teismas tiki nukentėjusiojo aiškinimais, kad jis suvokęs kaltinamųjų grasinimus kaip ketinimą su juo susidoroti, sutiko su jų tariamos skolos bei priaugusių procentų už minėtą skolą jiems grąžinimu ir per du kartus kaltinamiesiems sumokėjo 1000 Lt. Be to, byloje apklausti nukentėjusiojo bendradarbiai patvirtino, kad A. K. bendraujant su kaltinamaisiais, jo elgesyje matėsi įtampa, o po pokalbių su jais A. K. būdavo susirūpinęs. Teisme kaip liudytojas apklaustas J. G. (A. K. bendradarbis) parodė, kad A. K. jam yra minėjęs, jog tie asmenys (kaltinamieji) iš jo reikalavo pinigų. Teismo nuomone, šios bei kitos jau pirmiau aptartos aplinkybės akivaizdžiai patvirtina kaltinamųjų veiksmuose esančio turto prievartavimo sudėties požymių buvimą.

Teismas kritiškai vertina ir atmeta liudytojų J. P. ir R. P. parodymus, kad joms skolą turėjo grąžinti A. K., nes tokie liudytojų parodymai prieštarauja jau pirmiau aptartiems bylos įrodymams. Be to, minėtos liudytojos yra suinteresuotos bylos baigtimi (J. P. yra kaltinamojo R. P. žmona, R. P. yra buvusi V. P., kuris šioje byloje yra pripažintas įtariamuoju ir yra paskelbta jo paieška, žmona). Taip pat kritiškai vertinami ir atmetami liudytojo E. G. parodymai, kad jokio turto prievartavimo A. K. atžvilgiu nebuvo, kad nukentėjusiojo atžvilgiu niekas jokio fizinio smurto nevartojo, o paprasčiausiai R. P. iš A. K. siekė susigrąžinti savo pinigus (skolą). Kaip matyti, tokie minėto liudytojo parodymai akivaizdžiai prieštarauja jau pirmiau aptartiems bylos įrodymams. Be to, iš minėto liudytojo viso bylos tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad jie nebuvo nuoseklūs (ikiteisminio tyrimo metu liudytojas E. G. apskritai neigė ką nors žinantis apie nagrinėjamą įvykį).

Taigi, bylos įrodymais nustatyta, jog kaltinamieji R. P. ir R. S., veikdami bendrininkų grupe, savo veiksmais neturėdami jokio teisėto pagrindo, atvirai, įvardydami savo reikalavimus tariamos nukentėjusiojo A. K. skolos bei priaugusių procentų už minėtą skolą jiems grąžinimu, prievartavo iš A. K. turtą pavartodami prieš jį psichinę prievartą ir fizinį smurtą. Kaltinamieji veikė bendrininkų grupe, kaip bendravykdytojai, nes abu kartu atliko nusikalstamus veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu, pritarė vienas kito neteisėtiems veiksmams, juos palydėjo fiziniu smurtu ir psichine prievarta, siekdami reikalavimo patenkinimo.

Kaltinamųjų veiksmai pasireiškė tiesioginės tyčios forma, t. y. jie suvokė daromos nusikalstamos veikos pavojingumą, savo neteisėtus veiksmus ir norėjo taip veikti.

Byloje nustatyta, kad iš nukentėjusiojo A. K. buvo reikalaujama 500 000 Lt, kas viršija 250 MGL ir pagal BK 190 str. 1 d. sudaro didelės vertės turtą, todėl kaltinamųjų veika teisingai kvalifikuota pagal BK 181 str. 3 d. kaip didelės vertės turto prievartavimas.

Skirdamas bausmes kaltinamiesiems R. P. ir R. S. teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 str. 2 d. Kaltinamieji padarė baigtą, sunkų nusikaltimą, veikdami bendrininkų grupe, t. y. esant kaltinamųjų sunkinančiai atsakomybę aplinkybei, jų atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. Kaltinamųjų veika padaryta tiesioginės tyčios forma. Skirdamas kaltinamiesiems bausmes teismas atsižvelgia į jų asmenybes. Kaltinamasis R. P. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotoju ir yra charakterizuojamas teigiamai, baustas administracine tvarka ir turi galiojančių administracinių teisės pažeidimų, pas psichiatrą ir priklausomybės ligų specialistą nesilankė (t. 2, b. l. 8, 45, 51-52, 54). Kaltinamasis R. P. teisiamas trečią kartą, nusikalstamą veiką jis padarė turėdamas neišnykusius ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintus teistumus už ankstesnes nusikalstamas veikas (t. 2, b. l. 42-44), todėl jis BK 27 str. prasme laikytinas recidyvistu.

Kaltinamasis R. S. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotoju ir yra charakterizuojamas teigiamai, administracine tvarka nebaustas, pas psichiatrą ir priklausomybės ligų specialistą nesilankė (t. 2, b. l. 51, 118, 125). Kaltinamasis R. S. teisiamas trečią kartą, nusikalstamą veiką jis padarė turėdamas neišnykusius ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintus teistumus už ankstesnes nusikalstamas veikas (t. 2, b. l. 115-117), todėl jis BK 27 str. prasme laikytinas recidyvistu.

Už BK 181 str. 3 d. numatyto nusikaltimo padarymą įstatymas numato tik laisvės atėmimo bausmę nuo trejų iki dešimties metų. Atsižvelgus į kaltinamųjų asmenybes, jų padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą visuomenei, į kaltės formą, į veikos padarymo aplinkybes, į kiekvieno iš kaltinamųjų veiksmus padarant nusikalstamą veiką, į pripažintą kaltinamųjų atsakomybę sunkinančią aplinkybę bei į tai, kad nėra kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių, kaltinamiesiems skirtinos mažesnės nei sankcijos vidurkis laisvės atėmimo bausmės. Skiriant bausmę R. S. atsižvelgtina ir į tai, kad prie nusikalstamos veikos vykdymo jis prisijungė vėlesnėje jos stadijoje ir nėra nustatyta, kad jis būtų naudojęs prieš A. K. fizinį smurtą. Į paskirtų bausmių laiką kaltinamiesiems įskaitytinas jų sulaikyme bei suėmime išbūtas laikas.

R. P. ir R. S. nuosprendžiu skiriamos griežtos laisvės atėmimo bausmės. Tai duoda pagrindo manyti, kad jie iki nuosprendžio įsiteisėjimo bėgs (slėpsis) nuo teismo ir bausmės atlikimo. Todėl R. P. ir R. S. yra BPK 122 straipsnio 1 d. 1p. nustatytas suėmimo skyrimo pagrindas iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. K. byloje pareiškė 100 000 litų dydžio civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Savo ieškinį nukentėjusysis A. K. teisme grindė tuo, kad jis per du metus daugiau rūpinosi savisauga nei įmonės reikalais, prarado daug pinigų, patyrė gąsdinimus ir smurtą. Kaltinamieji civilinio ieškinio nepripažino.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.250 str. 1 d. konstatuota, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ir kt.

Byloje nustatyta, kad dėl kaltinamųjų neteisėtų veiksmų nukentėjusysis A. K. patyrė gąsdinimus ir smurtą, todėl jis turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą.

Pagal CK 6.250 str. 2 d., teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, o taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Nustatyta, jog veikos pasekmės nėra sunkios (nukentėjusiajam kaltinamųjų veiksmais buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas), tačiau turtas buvo prievartaujamas ilgą laiko tarpą-beveik du metus, veika padaryta tiesioginės tyčios forma, kaltinamieji dirba ir gauna pajamas, todėl atsižvelgus į šias aplinkybes bei į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, taip pat susiformavusią teismų praktiką, tenkinama dalis nukentėjusiojo A. K. byloje pareikšto civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo ir solidariai iš kaltinamųjų R. P. ir R. S. nukentėjusiajam A. K. priteistinas 15000 Lt neturtinės žalos atlyginimas. Likusi nukentėjusiojo A. K. civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetama.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- vokas su užrašu „(duomenys neskelbtini)“, kuriame yra dvi „Hansabanko“ kortelės: „Visa electron“ Nr. (duomenys neskelbtini), išduota D. K. ir „Visa electron“ Nr. (duomenys neskelbtini), išduota V. S., saugomas prie bylos pakete Nr. 1, nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinos bankui;

- lapelis su PIN kodu, saugomas prie bylos pakete Nr. 1, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinas;

- CD laikmena su telefonų skambučių išklotinėmis pagal 2011-12-01 prokuroro nutarimą, CD laikmena su fotonuotrauka iš A. P. mobiliojo ryšio telefono, 4 CD laikmenos su garso įrašais ir CD laikmena su vaizdo įrašu prie slapto sekimo protokolų, saugomos prie bylos pakete Nr. 1, paliktinos prie bylos;

- vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)ir asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), išduoti R. P. vardu, vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)ir asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), išduoti R. S. vardu, saugomi prie bylos pakete Nr. 1, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti kaltinamiesiems.

Panaikintinas prokuroro E. Baltrimavičiaus 2012-02-23 nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teises apribojimas kaltinamojo R. P. asmens kratos metu paimtiems pinigams – 160 Lt bei prokuroro E. Baltrimavičiaus 2012-02-21 nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teises apribojimas kaltinamojo R. S. asmens kratos metu paimtiems pinigams – 870 Lt, saugomiems Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros sąskaitoje, esančioje AB „SEB“ banke Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 28-31, 36-39), ir nuosprendžiui įsiteisėjus pinigai panaudotini civiliniam ieškiniui padengti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302 str., 303 – 308 str.,

nusprendžia:

R. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 181 str. 3 d. ir paskirti jam 4 (ketverių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 str., į paskirtą bausmę įskaityti R. P. sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2011-11-29 iki 2012-07-23 imtinai.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo paskirti R. P. kardomąją priemonę – suėmimą ir R. P. suimti teismo posėdžio salėje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2013 m. kovo 20 d.

R. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 181 str. 3 d. ir paskirti jam 3 (trijų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 str., į paskirtą bausmę įskaityti R. S. sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2011-11-29 iki 2012-07-23 imtinai.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo paskirti R. S. kardomąją priemonę – suėmimą ir R. S. suimti teismo posėdžio salėje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2013 m. kovo 20 d.

Solidariai iš R. P. ir R. S. priteisti nukentėjusiajam A. K. 15000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Daiktus: voką su užrašu „(duomenys neskelbtini)“, kuriame yra dvi „Hansabanko“ kortelės: „Visa electron“ Nr. (duomenys neskelbtini), išduota D. K. ir „Visa electron“ Nr. (duomenys neskelbtini), išduota V. S., nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti bankui; lapelį su PIN kodu, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti; CD laikmeną su telefonų skambučių išklotinėmis pagal 2011-12-01 prokuroro nutarimą, CD laikmeną su fotonuotrauka iš A. P. mobiliojo ryšio telefono, 4 CD laikmenas su garso įrašais ir CD laikmeną su vaizdo įrašu prie slapto sekimo protokolų, palikti prie bylos; R. P. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini)ir asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), R. S. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini)ir asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti R. P. ir R. S..

Panaikinti prokuroro E. Baltrimavičiaus 2012-02-23 nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teises apribojimą kaltinamojo R. P. asmens kratos metu paimtiems pinigams – 160 Lt bei prokuroro E. Baltrimavičiaus 2012-02-21 nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teises apribojimą kaltinamojo R. S. asmens kratos metu paimtiems pinigams – 870 Lt, saugomiems Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros sąskaitoje, esančioje AB „SEB“ banke Nr. (duomenys neskelbtini), ir nuosprendžiui įsiteisėjus pinigus panaudotini civiliniam ieškiniui padengti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistiesiems nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą Panevėžio apygardos teisme.