- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-16
- Bylos Nr.
- e2S-173-460/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Maškevičienė
- Atsakovas
- A. L.
- Ieškovas
- V. G.
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. L. (apeliantas) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto teismo 2019 m. spalio 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės V. G. ieškinį atsakovui A. L. dėl nesumokėtų nuompinigių ir delspinigių priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose 2019 m. spalio 25 d. gautas ir 2019 m. spalio 29 d. priimtas ieškovės V. G. ieškinys atsakovui A. L. dėl nesumokėtų nuompinigių ir delspinigių priteisimo. Ieškovė ieškiniu pareiškė šiuos reikalavimus: priteisti iš atsakovo 23 712,28 Eur skolą, 720,85 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo įsprendimo įvykdymo, bei bylinėjimosi išlaidais.
Šalies argumentai
2. Ieškovė ieškinio reikalavimų užtikrinimui pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškinio reikalavimų ribose – areštuoti atsakovui priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą bei turtines teises, pinigines lėšas, esančias bankuose ir kitose kredito įstaigose. Prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo nagrinėjamas nepranešus atsakovui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 147 straipsnio 1 dalis).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. spalio 29 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkintas. Teismas nutarė ieškovės trečios eilės reikalavimo įvykdymui užtikrinti, taikyti laikinąsias apsaugos priemones – ieškinio sumos ribose areštuoti atsakovui A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) adresas (duomenys neskelbtini), priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą ir (ar) turtines teises, esančius pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, jų nesant ar nepakankant – pinigines lėšas, esančias banko sąskaitose, priklausančias atsakovui ir esančias pas jį ir / ar pas trečiuosius asmenis, ieškinio reikalavimo ribose –24 433,13 Eur, uždraudžiant atsakovui disponuoti areštuotu turtu (parduoti, dovanoti ar kitokiu būdu perleisti tretiesiems asmenims, įkeisti, išnuomoti ar kitaip apsunkinti jo teisinę padėtį) ir bloginti turto būklę, vykdyti bet kokius atsiskaitymus areštuotomis piniginėmis lėšomis, išskyrus atsiskaitymą su ieškove pagal pareikštą reikalavimą, taip pat nustatant ne mažesnę nei 400 Eur sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti naudojama atsakovo kasdieniams poreikiams tenkinti, mokesčiams į valstybės, savivaldybės ir socialinio draudimo biudžetus. Nutarta surasti ir aprašyti atsakovo turtą pavedant ieškovės pasirinktam antstoliui. Atsakovui išaiškinta, jog nuo nutarties įregistravimo turto arešto aktų registre momento asmuo, kurio turtas areštuotas, atsako už nustatytų apribojimų pažeidimą.
3.1. Teismas konstatavo, kad ieškinys tikėtinai pagrįstas.
3.2. Teismas sprendė, kad nesiėmus ieškinio užtikrinimo priemonių gali pasunkėti arba tapti negalimu teismo sprendimo įvykdymas. Dėl to ieškovės prašymą dėl atsakovo turto arešto tenkino neviršijant reikalavimo sumos.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
4. Apeliantas teismui pateikė atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. spalio 29 d. nutartį ir priimti kitą sprendimą – ieškovės prašymo netenkinti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
4.1. Vien ieškinio sumos dydis atsakovui ar jo neatsiskaitymas su procesą inicijavusiu kreditoriumi patys savaime dar nepatvirtina rizikos, jog teismo sprendimas gali būti sunkiai neįvykdomas būtent dėl skolininko nesąžiningumo ar su tokiu jo elgesiu susijusių priežasčių.
4.2. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis didesniu ar mažesniu mastu yra suvaržomos asmens teisės, nors teismas dar nėra išsprendęs šalių ginčo ir nėra pasisakęs dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo, tai suponuoja šio procesinio instituto taikymo išimtinumą.
4.3. Ieškovė pagrįstų duomenų, kurie leistų labiau tikėtinai spręsti apie atsakovo nesąžiningumą (t. y. jo ketinimus imtis kokių nors nesąžiningų priemonių, kuriomis pablogintų savo turtinę padėtį ir, atitinkamai, vėliau apsunkintų teismo sprendimo įvykdymą) pirmosios instancijos teismui nepateikė.
4.4. Šiuo atveju nėra įrodytos grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, kaip vienos iš būtinųjų sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
Atsiliepimas
5. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas su juo nesutinka, prašo jo netenkinti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
Šalies argumentai
5.1. Ieškovė kartu su ieškiniu teismui pateikė rašytinius įrodymus, kurie patvirtina pareiškimo reikalavimus, nurodė faktines bylos aplinkybes, todėl atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ieškovė pakankamai aiškiai suformulavo ieškinio faktinį ir teisinį pagrindą, todėl yra pagrindas konstatuoti, kad ieškinys yra prima facie pagrįstas.
5.2. Aplinkybės, kad jis ilgą laiką nereaguoja į ieškovės raginimus atsiskaityti, be to, galimai vykdo nusikalstamą veiklą klastodamas dokumentus ir neteisėtai pelnydamasis iš jam ieškovės išnuomotų žemės sklypų, gali būti vertinami kaip iš tikrųjų teikiantys pagrindą manymui apie galimą nesąžiningą elgesį su ieškove, o tokiu atveju neatmestinas nesąžiningas elgesys ir dėl ieškovei palankaus sprendimo vykdymo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).
7. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria atsakovo turtui taikytas areštas, yra pagrįsta ir teisėta (CPK 263 straipsnio 1 dalis).
8. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
9. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018; Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugpjūčio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1021-943/2018 ir joje nurodytą praktiką).
10. Apeliantas skunde nurodo, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis didesniu ar mažesniu mastu yra suvaržomos asmens teisės, nors teismas dar nėra išsprendęs šalių ginčo ir nėra pasisakęs dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo, tai suponuoja šio procesinio instituto taikymo išimtinumą.
11. Teismų praktikoje buvo pasisakyta, kad pagrįstos abejonės dėl ieškovui palankaus sprendimo priėmimo yra ir tada, kai dėl ginčo esmės yra priimtas ieškovui nepalankus teismo sprendimas, nepriklausomai nuo to, kad jis dar neįsiteisėjęs. Analogiškai aiškinant priešingą situaciją, darytina išvada, kad ieškinio reikalavimų patenkinimas dėl ginčo esmės priimtu teismo sprendimu, nors toks sprendimas būtų dar neįsiteisėjęs, teiktų papildomą pagrindą ieškinio reikalavimų, kaip tikėtinai pagrįstų, vertinimui (Lietuvos apeliacinio teismo 2013-09-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2232/2013; 2014-01-23nutartis civilinėje byloje Nr. 2-222/2014; Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-479-464/2017).
12. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. sausio 10 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino visiškai. Teismas nusprendė priteisti iš atsakovo A. L. ieškovei V. G. 23712,28 Eur skolą, 720,85 Eur delspinigius, iš viso 24433,13 Eur, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 24433,13 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. spalio 29 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 3588 Eur bylinėjimosi išlaidų (588 Eur žyminį mokestį ir 3000 Eur išlaidas už advokato teisinę pagalbą). Ieškovei V. G. grąžino 12 Eur žyminio mokesčio permoką. Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. spalio 29 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones paliko galioti iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
13. Tai reiškia, kad teismas ieškovės materialinį reikalavimą tenkino. Taigi, ieškovė ne tik tikėtinai pagrindė ieškinį, t. y. įvykdė vieną iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų, tačiau faktiškai pagrindė visą ieškinį. Dėl šių priežasčių apeliacinės instancijos teismo nuomone, nebetenka abejoti ieškinio tikėtinumu.
14. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio, įžvelgė sprendimo neįvykdymo grėsmę, pripažinęs, kad ieškovė tokią aplinkybę įrodė.
15. Apeliantas teigia, kad vien ieškinio sumos dydis atsakovui ar jo neatsiskaitymas su procesą inicijavusiu kreditoriumi patys savaime dar nepatvirtina rizikos, jog teismo sprendimas gali būti sunkiai neįvykdomas būtent dėl skolininko nesąžiningumo ar su tokiu jo elgesiu susijusių priežasčių. Ieškovė pagrįstų duomenų, kurie leistų labiau tikėtinai spręsti apie atsakovo nesąžiningumą (t. y. jo ketinimus imtis kokių nors nesąžiningų priemonių, kuriomis pablogintų savo turtinę padėtį ir, atitinkamai, vėliau apsunkintų teismo sprendimo įvykdymą) pirmosios instancijos teismui nepateikė.
16. Apeliacinės instancijos teismas šiuo aspektu pirmiausi pažymi tai, kad atsakovas, kvestionuodamas skundžiamą nutartį ieškinio sumos prasme, nepateikė jokių įrodymų savo turtinei padėčiai pagrįsti, t. y. nepateikė duomenų apie jam priklausantį turtą, turimus įsipareigojimus bei vykdomos ūkinės veiklos rezultatus. Kaip teisingai nurodo ieškovė, atskirajame skunde apeliantas net nenurodo, kad ieškinio suma jam nėra didelė, t. y. nenurodo jokių argumentų, susijusių su jo paties turtine padėtimi. Dėl to neturint šių duomenų ir dėl paminėtų faktinių aplinkybių negalima spręsti, kad atsakovo turtinė padėtis yra stabili ir gera, o pareikšto ieškinio suma jam nėra didelė (CPK 12, 178 straipsniai).
17. Kita vertus, galima sutikti su atskirojo skundo argumentais, jog vien didelė ieškinio suma savaime nelemia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo, tačiau, ji gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką tuo aspektu, kad didelės sumos reikalavimas didina ir asmens, kuriam pareikštas toks reikalavimas, nesąžiningų veiksmų tikimybę lyginant su asmeniu, kuriam pareikštas reikalavimas finansiškai nėra labai reikšmingas (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1502-178/2018).
18. Nors byloje ir nėra tiesioginių duomenų, kad atsakovas savo veiksmais mažintų jam priklausančio turto masę, ketintų jį realizuoti, perleisti tretiesiems asmenims ar kitaip bandytų sumenkinti savo turtinę padėtį, tačiau aplinkybės, jog jis ilgą laiką nereaguoja į ieškovės raginimus atsiskaityti, nededa pastangų bent susitarti dėl įsiskolinimo padengimo dalimis, be to, kaip teigia ieškovė, vadovaudamasi aktualiais VĮ Registrų centro duomenimis, galimai vykdo jai priklausančių žemės sklypų neteisėtą subnuomos veiklą klastodamas dokumentus ir neteisėtai pelnydamasis iš jam ieškovės išnuomotų žemės sklypų, gali būti vertinami kaip iš tikrųjų teikiantys pagrindą manymui apie galimą nesąžiningą elgesį su ieškove, o tokiu atveju neatmestinas nesąžiningas elgesys ir dėl ieškovei palankaus sprendimo vykdymo.
19. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad pagal suformuotą apeliacinio teismo praktiką, nustatant antrąją sąlygą dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, turi būti vertinamas buvęs, esamas arba ateityje galimas (prognozuojamas) elgesys sąžiningumo aspektu, aukščiau nurodyti atsakovo veiksmai turi būti vertinami kaip nesąžiningi, sudarantys pagrindą teigti, jog yra grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui (CPK 144 straipsnis).
20. Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, neprivalo turėti įrodymų, kad ateityje grėsmė teismo sprendimui įvykdyti atsiras neabejotinai, teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė.
21. Dėl aptarto teisinio reguliavimo ir argumentų viseto konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai sprendė, jog egzistuoja reali grėsmė teismo sprendimo įvykdymui bei dėl to tikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
22. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai vertintini kaip neturintys esminės reikšmės galutiniam sprendžiamo klausimo rezultatui, todėl dėl jų nepasisakoma.
23. Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 339 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. spalio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.