- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-09-06
- Bylos Nr.
- e2-1167-302/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00513-2018-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Romualda Janovičienė
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, Vilniaus miesto savivaldybei ir uždarajai akcinei bendrovei „Nemuno vaistinė“
- Kategorijos
- 3.1.18.2.13Kitos laikinosios apsaugos priemonės
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės vaistinės „Delta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 2 d. nutarties, kuria ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkintas civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės vaistinės „Delta“ ieškinį atsakovėms Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, Vilniaus miesto savivaldybei ir uždarajai akcinei bendrovei „Nemuno vaistinė“ dėl viešo nuomos konkurso pripažinimo neteisėtu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė vaistinė „Delta“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) pripažinti negaliojančiu Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2018 m. vasario 28 d. sprendimo Nr. 1-1372 „Dėl nekilnojamojo turto (Žaliojoje a. 3 ir kt.) išnuomojimo viešo konkurso būdu“ 1.5. punktą; 2) pripažinti atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos organizuotą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančių negyvenamųjų patalpų (patalpos plane pažymėtos indeksais 1-(4-6), su bendrojo naudojimo patalpomis, pažymėtomis plane 1-3 ir 1-(19-22)), esančių pastate (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 1D2p) adresu (duomenys neskelbtini), viešą nuomos konkursą neteisėtu; 3) pripažinti atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės ir atsakovės UAB „Nemuno vaistinė“ sudarytą negyvenamųjų patalpų (patalpos plane pažymėtos indeksais 1-(4-6), su bendrojo naudojimo patalpomis, pažymėtomis plane 1-3 ir 1-(19-22)), esančių pastate (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 1D2p), adresu (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį (toliau – Patalpų nuomos sutartis) negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento).Ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti sutarties šalims vykdyti Patalpų nuomos sutartį. Nurodė, kad, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, būtų įtvirtinta status quo situacija (padėtis, buvusi iki teisės pažeidimo), kuri tokio pobūdžio ginčuose sudaro sąlygas išvengti neteisėtų padarinių kilimo bei užtikrinti realų teismo sprendimo įvykdymą ir užtikrina visų suinteresuotų asmenų interesų balansą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gegužės 2 d. nutartimi prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkino.Teismas nurodė, kad ieškovė šioje byloje reiškia antrą prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iš pradžių ieškovė prašė sustabdyti ginčo patalpų viešo nuomos konkurso procedūrų vykdymą, o konkursui įvykus ir savivaldybei su konkurso nugalėtoju pasirašius patalpų nuomos sutartį, pareikštu prašymu prašo uždrausti šalims vykdyti šią sutartį. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartimi pirmasis ieškovės prašymas buvo atmestas, teismui konstatavus, kad ieškovė neįrodė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų, konkrečiai, preliminaraus materialiojo teisinio suinteresuotumo ginčyti atsakovės vykdomą konkursą bei realių neigiamų materialiųjų teisinių pasekmių ieškovei, teismui nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių. Teismo nuomone, nors nauju prašymu ieškovė formaliai prašo taikyti naujas laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti šalims vykdyti sutartį, tačiau, nenurodydama jokių naujų faktinių aplinkybių, sudarančių pagrindą teismui kitaip įvertinti ieškovės pareikštų reikalavimų tikėtiną pagrįstumą ir laikinųjų apsaugos priemonių realų poveikį ieškovės teisėms bei pareigoms, faktiškai jomis siekia tų pačių tikslų. Tai, teismo nuomone, sudaro savarankišką pagrindą netenkinti ieškovės prašymo.Taip pat teismas pažymėjo, kad ieškovei nei dalyvavus viešame nuomos patalpų konkurse, nei įrodžius rimtų ketinimų dalyvauti šiame konkurse, nei esant įrodymų apie kitą realų būsimo teismo sprendimo poveikį konkrečioms ieškovės teisėms bei pareigoms, kurias galėtų užtikrinti minėtos laikinosios apsaugos priemonės, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neatitiktų bendrųjų proporcingumo, ekonomiškumo bei šalių interesų pusiausvyros užtikrinimo principų.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Ieškovė UAB vaistinė „Delta“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 2 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkinti. Nurodo šiuos esminius argumentus:
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismui skundžiama nutartimi atsisakius taikyti laikinąsias apsaugos priemones tuo pagrindu, kad iš byloje esančių duomenų teismas nenustatė ieškovės materialinio teisinio suinteresuotumo ginčyti konkursą, buvo netinkamai taikyta ir aiškinta CPK 144 straipsnio 1 dalis, nukrypta nuo Lietuvos apeliacinio teismo suformuotos nurodytos nuostatos aiškinimo ir taikymo praktikos. Atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, motyvuojant pareikštų reikalavimų preliminariu nepagrįstumu, remiantis Lietuvos apeliacinio teismo suformuota CPK 144 straipsnio 1 dalies aiškinimo ir taikymo praktika, galima tik nustačius, kad šie reikalavimai akivaizdžiai nepagrįsti. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad ieškovės reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti. Ieškinio dalykas yra aiškiai suformuluotas, ieškinyje nurodytas faktinis ir teisinis ieškinio reikalavimų pagrindas, kuris yra susijęs su pareikštu reikalavimu. Pirmosios instancijos teismas antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo, teismas net nenustatinėjo.Su ginčo konkurso laimėtoja UAB „Nemuno vaistinė“ 2018 m. balandžio 9 d. buvo pasirašyta Patalpų nuomos sutartis. Konkurso įvykdymas iki pat galo bei Patalpų nuomos sutarties su galimai neteisėto konkurso laimėtoju pasirašymas ir jos vykdymas turėtų būti laikomos aplinkybėmis, galinčiomis itin apsunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Ieškovė prašo taikyti su pareikštais reikalavimais susijusias laikinąsias apsaugos priemones ir neprašo jų taikyti daugiau nei yra būtina užtikrinti būsimo galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymą, kas suponuoja pagrįstą išvadą, kad ieškovės prašymo tenkinimo atveju ekonomiškumo principas nebūtų pažeistas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas sukeltų akivaizdžiai mažesnes neigiamas pasekmes nei jų netaikymas. Pritaikius prašomas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, būtų užkirstas kelias žalai trečiajam asmeniui UAB „Nemuno vaistinė“ atsirasti, kuri atsirastų tokiu atveju, jeigu UAB „Nemuno vaistinė“ pradėtų faktinę veiklą išsinuomotose patalpose, o teismas priimtų ieškovei palankų teismo sprendimą. Taip pat būtų eliminuotas realus pavojus, kad UAB „Nemuno vaistinė“ vengs išsikelti iš ginčo patalpų.
Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepime į ieškovės atskirąjį skundą prašo ieškovės skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:Ta aplinkybė, kad pati ieškovė nedalyvavo ginčo konkurse, yra pakankama, preliminariai vertinant ieškinio reikalavimus, išvadai, jog ieškinys yra labiau tikėtinai nepagrįstas negu pagrįstas. Šiai aplinkybei nustatyti teismui nėra būtina nei nagrinėti ieškovės argumentų, nei reikalavimo pagrindą sudarančių motyvų, nei atsižvelgti į kitas aplinkybes. Preliminariai įvertinus, kad ieškovės kreipimasis į teismą laikytinas akivaizdžiai nepagrįstu, neegzistuoja ir grėsmė galbūt palankaus teismo sprendimo vykdymui. Pačiai ieškovei ginčijamame konkurse nedalyvavus ir nesant susijus su ginčijama Patalpų nuomos sutartimi, nėra aišku, kokia grėsmė, susijusi su ginčijamu konkursu ar Patalpų numos sutarties sudarymu, gali kilti. Nesant įrodytam faktui, kad ginčo konkursas buvo surengtas neteisėtai, ir ieškiniui apskritai esant net preliminariai nepagrįstam, draudimas šalims vykdyti Patalpų nuomos sutartį būtų neproporcinga priemonė.
Atsiliepimas
8. Atsakovė UAB „Nemuno vaistinė“ atsiliepime į ieškovės atskirąjį skundą prašo skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 2 d. nutartį palikti nepakeistą. Su atsiliepimu pateikia naują rašytinį įrodymą - Patalpų nuomos sutarties ir jos priedų kopijas. Nurodo šiuos esminius argumentus:
Preliminariai įvertinęs ieškinio reikalavimus ir pateiktus įrodymus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovei palankus teismo sprendimas net negalėtų būti priimtas ir dėl to negalėtų pasunkėti (tapti negalimas) ir tokio teismo sprendimo įvykdymas.Šiai dienai egzistuoja visos aplinkybės, kurioms kelią ieškovė, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, norėjo užkirsti. Vilniaus miesto savivaldybė ginčo konkursu išnuomotas patalpas UAB „Nemuno vaistinė“ perdavė 2018 m. balandžio 9 d. 2018 m. gegužės 7 d. UAB „Nemuno vaistinė“ buvo išduota licencija vaistinės veiklai ginčo patalpose. Taip pat UAB „Nemuno vaistinės“ samdyti rangovai jau atliko statybos darbus, susijusius su ginčo patalpų pertvarkymu, įrengimu ir pritaikymu vaistinės veiklai, o tai reiškia, kad UAB „Nemuno vaistinė“ jau patyrė su atitinkamų darbų atlikimu susijusias išlaidas. Galiausiai, ginčo patalpose jau yra pradėta vykdyti vaistinės veikla. Taigi ieškovės prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bet kuriuo atveju prarado savo prasmę. Draudimas šiuo metu UAB „Nemuno vaistinė“ naudotis ginčo patalpomis pažeistų ekonomiškumo, proporcingumo ir teisingumo principus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 str.).Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 2 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių skundžiamų nutarčių negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Dėl naujų rašytinių įrodymų
Atsakovė UAB „Nemuno vaistinė“ su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naują rašytinį įrodymą – 2018 m. balandžio 9 d. negyvenamųjų pastatų, statinių ir patalpų nuomos bei kito ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutarties Nr. A466-19/18-(2.14.1.43-TD2) (toliau – Patalpų nuomos sutartis) ir jos priedų kopijas.CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.Įvertinus tai, kad šis rašytinis įrodymas gali būti reikšmingas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo/netaikymo klausimą, ir jis šalims turi būti žinomas, kadangi buvo išsiųstas su atsakovės UAB „Nemuno vaistinė“ atsiliepimu į atskirąjį skundą šalims susipažinti, jis prijungtinas prie bylos ir vertintinas visų rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų kontekste.
Dėl nutarties teisėtumo/neteisėtumo
Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti būsimo ieškovui galinčio būti palankiu teismo sprendimo įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Civilinio proceso įstatymas numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė UAB vaistinė „Delta“ ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos paskelbtą 30 kv. m. negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), viešą nuomos konkursą neteisėtu ir prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - sustabdyti 30 kv. m. negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), viešo nuomos konkurso procedūrų vykdymą. Vilniaus apygardos teismas nurodydamas, kad ieškovė tinkamai nepagrindė savo materialiojo teisinio suinteresuotumo ginčyti atsakovės vykdomą konkursą, 2018 m. kovo 29 d. nutartimi netenkino prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovė UAB vaistinė „Delta“ patikslino ieškinį ir pareiškė dar du atskirus reikalavimus, įskaitant ir reikalavimą pripažinti Patalpų nuomos sutartį negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento), be to, ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - uždrausti sutarties šalims vykdyti Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB „Nemuno vaistinė“ sudarytą Patalpų nuomos sutartį. Kaip matyti iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinio, teismas antrą ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė iš esmės remdamasis tais pačiais motyvais, kuriais grindė ir 2018 m. kovo 29 d. nutartį – ieškovė neturi materialiojo teisinio suinteresuotumo, todėl ieškinys negali būti vertinamas kaip preliminariai pagrįstas.Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. liepos 25 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-966-180/2018, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartį panaikino ir perdavė klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Minėtoje nutartyje apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad materialinis teisinis suinteresuotumas priklauso nuo daugelio materialinio teisinio pobūdžio aplinkybių – faktų, kurie tiriami ir vertinami bylos nagrinėjimo iš esmės metu, dėl ko priimamas procesinis sprendimas, todėl bylos šalies materialinis teisinis interesas nepatenka į laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas. Tokios pozicijos šiuo klausimu Lietuvos apeliacinis teismas laikosi ir kitose nutartyse (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1122-180/2016; 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1487-302/2017 ir kt.).Taigi pirmosios instancijos teismas, skundžiamoje nutartyje pasisakydamas šioje proceso stadijoje (laikinųjų apsaugos priemonių taikymas) dėl šalies materialinio suinteresuotumo, pasisakė dėl bylos esmės – ieškinio pagrįstumo, ko šioje teismo proceso stadijoje nagrinėti nebuvo teisinio pagrindo. Kaip jau buvo minėta, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą vertinamas tik tikėtinas ieškinio pagrįstumas (faktinių aplinkybių nurodymas ieškinyje ir tokias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų pateikimas), taip pat rizika įvykdyti tikėtinai palankų ieškovei teismo sprendimą.Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nuosekliai formuojama pozicija, kad teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2018 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-208-178/2018 ir kt.).Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nagrinėjamu atveju tik preliminariai vertinant ieškinio reikalavimų pagrįstumą, negalima daryti išvados, kad ieškovei pagal ieškinį palankaus teismo sprendimo priėmimo galimybė net neegzistuoja, kas suponuoja tai, jog egzistuoja pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga.Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad neegzistuoja pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – preliminarus ieškinio pagrįstumas, neturėjo pagrindo spręsti dėl antrosios sąlygos – grėsmės galbūt ieškovei palankaus būsimo teismo sprendimo įvykdymui, egzistavimo. Apeliacinės instancijos teismui padarius priešingą išvadą dėl preliminaraus ieškinio vertinimo, toliau pasisakytina dėl grėsmės būsimo galbūt ieškovei palankaus teismo CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo ir proporcingumo principais.Nagrinėjamu atveju ieškovė atskirajame skunde tvirtina, kad, pritaikius prašomas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, būtų užkirstas kelias žalai trečiajam asmeniui UAB „Nemuno vaistinė“ atsirasti, kuri atsirastų tokiu atveju, jeigu UAB „Nemuno vaistinė“ pradėtų faktinę veiklą išsinuomotose patalpose, o teismas priimtų ieškovei palankų teismo sprendimą.Vertinant šio argumento pagrįstumą, pastebėtina, kad atsakovės UAB „Nemuno vaistinė“ su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad dar 2018 m. balandžio 9 d. Vilniaus miesto savivaldybė ginčo patalpas perdavė UAB „Nemuno vaistinė“, be to, atsakovė tvirtina, jog ginčo patalpos jau yra pritaikytos vaistinės veiklai. Nors į bylą nebuvo pateikta rašytinių įrodymų, patvirtinančių tai, kad jau yra atlikti minėtų patalpų pertvarkymo ir pritaikymo vaistinės veiklai darbai, tačiau, nuo patalpų perdavimo atsakovei UAB „Nemuno vaistinė“ praėjus penkiems mėnesiams, nėra pagrindo šiais atsakovės teiginiais netikėti. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, draudimas šiuo metu vykdyti ginčijamą Patalpų nuomos sutartį prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, kadangi pažeistų visų suinteresuotų asmenų interesų pusiausvyrą. Draudimas vykdyti Patalpų nuomos sutartį iš atsakovės UAB „Nemuno vaistinė“ atimtų galimybę patalpomis naudotis ir iš veiklos vykdymo patalpose gauti pajamas, o atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei draudimas vykdyti Patalpų nuomos sutartį reikštų pajamų (nuomos mokesčio), kurios galėtų būti panaudotos Vilniaus miesto ir jo bendruomenės reikmėms, negavimą. Be to, pastebėtina, kad patalpos, dėl kurių yra kilęs ginčas, yra skirtos vaistinės veiklai vykdyti, t. y. visuomenės ar jos dalies poreikiams tenkinti, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šiuo konkrečiu atveju galimai pažeistų ir viešąjį interesą. Tuo tarpu, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovė realiai nieko neprarastų, o ieškinio tenkinimo atveju galėtų reikalauti iš atsakovės ar kitų asmenų atlyginti žalą, jei tokia žala kiltų. Vien tai, kad UAB „Nemuno vaistinė“, kuri šiuo metu tikėtina, jog jau faktiškai naudojasi ginčo patalpomis, ieškinio tenkinimo atveju turėtų atlaisvinti ginčo patalpas, kas sąlygotų tam tikrus nepatogumus, papildomas išlaidas ir laiko sąnaudas, savaime nedaro ieškinio reikalavimų įvykdymo neįmanomo.Taigi nagrinėjamu atveju draudimas vykdyti Patalpų nuomos sutartį sukeltų kur kas didesnius nepatogumus ir turtinius praradimus nei tokio draudimo netaikymas, todėl ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės neturėtų būti taikomos.
Dėl bylos procesinės baigties
Remiantis išdėstytais argumentais, darytina išvada, jog atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti iš esmės teisėtą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ieškovės atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 2 d. nutartis paliktina nepakeista.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 2 d. nutartį palikti nepakeistą.