Panevėžio apylinkės teismo nutartis

2023-10-10 · Baudžiamoji byla Nr. T-1118-762/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-10-10
Bylos Nr.
T-1118-762/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-10986-2023-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Artūras Dilys
Nuteistasis
M. D.
Advokatai
Irmantas Ruželė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. T-1118-762/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-10986-2023-4Procesinio sprendimo kategorija 2.5.15 (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2023 m. spalio 10 d.Rokiškis

Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų teisėjas Artūras Dilys, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikimą dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš nuteistojo M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) baudžiamojoje byloje Nr. 1-1367-233/2020.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2023 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-549-762/2023 M. D. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta M. D. galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu M. D. paskirtos laisvės atėmimo bausmės pridėta Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2022 m. gruodžio 2 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį paskirtos 30 parų arešto bausmės dalis (20 parų arešto), vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai, ir nustatyta galutinė laisvės atėmimo bausmė 4 mėnesiams ir 20 dienų. Panevėžio apygardos teismas 2023 m. rugsėjo 4 d. nutartimi nuteistojo M. D. advokato Irmanto Ruželės apeliacinį skundą atmetė.

Teisme gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikimas, kuriuo prašoma išspręsti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidų priteisimo klausimą, nurodant, jog iš M. D. priteistina suma už suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme sudaro 171,64 Eur.

Nurodo, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2023 m. rugsėjo 15 d. gavo advokato Irmanto Ruželės prašymą Nr. ATP-2023-34785 išmokėti užmokestį už ATP teikimą, teikiant antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme M. D. pagal 2023 m. liepos 10 d. sprendimą Nr. KTS-2023-04105.

Prokuroras atsiliepimo į teikimą nepateikė.

Byloje gautas nuteistojo advokato Irmanto Ruželės prašymas, kuriame jis nurodo, kad 2023-09-21 gautas Tarnybos el.raštas - „Sveiki, Jūsų prašymas Nr. ATP- 2023-34785 išmokėti užmokestį grąžintas tikslinimui. Priežastis: Nepateikėte pranešimo dėl ATP išlaidų dydžio apskaičiavimo. Pateikite paaiškinimą dėl kokių priežasčių Jūs neįvykdėte aukščiau minėtos pareigos. Užmokesčio klausimas bus išspręstas kai teismas išnagrinės išlaidų klausimą. Norint, kad būtų kompensuotos kuro išlaidos reikia pateikti prašymą dėl užmokesčio į kurį būtų įtrauktos šios išlaidos.”

Susipažinęs su pateiktais dokumentais, tvirtina, kad nebuvo Tarnybos užsiklausęs apie išlaidų dydžio paskaičiavimą, nes ilgalaikėje praktikoje neretai pasitaikydavo atvejų, kad analogišku atveju tokių pažymų nebuvimas tarnybai nekliudė advokatui apmokėti už suteiktas teisines paslaugas.

Be to, yra formuojama ir teismų praktika šiuo klausimu. Antai, aukštesni teismai konstatuoja, kad tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas procese yra būtinas nepriklausomai nuo kaltininko valios, Valstybinės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybos prašymai dėl išlaidų priteisimo netenkinami (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014, 1A- 3-307/2016).

Taigi, nagrinėjamoje byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo nuteisto ginamojo M. D. valios, gynėją kvietė procese dalyvauti bylą nagrinėjęs teismas, 2023-06-30 nutartimi gynėją nurodydamas parinkti Tarnybai.

Remiantis išdėstytu manytina, jog advokatas formaliai nesivadovavo VGTPĮ 14str. 12 p., tačiau ši norma yra laikytina bendrine ir neišskiria tam tikros atstovaujamųjų rūšies, tuo tarpu teismų praktikoje priimami sprendimai, vadovaujantis kitais įstatymais, tiksliau apibrėžiantys aptariamo klausimo esmę, aiškiai rodo, kad aptariamoje byloje pažymos apie patirtas advokato išlaidas teikiant kaltinamajam teisinę pagalbą gavimas būtų betikslis ir į bylą pateikti nereikalingas, nes šios išlaidos iš kaltinamojo nepriteisiamos.

Nėra logikos garantuoti asmeniui antrinę teisinę pagalbą ir po proceso reikalauti iš jo atlyginti už teisines paslaugas. Asmuo norėdamas gauti teisinęs paslaugas, už kurias reikia mokėti, logiška manyti, kad gali pasirinkti jo nuomone jam tinkamą advokatą, o ne apmokėti už jam parinktą advokatą. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis prašo pakartotinai svarstyti advokato prašymą dėl suteiktų teisinių paslaugų apmokėjimo ir jas apmokėti.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK)106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Pagal baudžiamojo proceso reglamentavimą, jeigu proceso išlaidų atlyginimo klausimas neišsprendžiamas priimant nuosprendį, jį gali spręsti teismas nuosprendžio vykdymo metu BPK 361 straipsnyje nustatyta tvarka. Proceso išlaidų atlyginimo klausimas gali būti išsprendžiamas tiek priimant teismo nuosprendį, tiek ir jį vykdant t. y. prašymas dėl proceso išlaidų atlyginimo gali būti pateikiamas ir nagrinėjamas viso baudžiamojo proceso metu.

Nustatyta, kad Panevėžio apygardos teismas 2023 m. rugsėjo 4 d. priimdamas nutartį dėl nuteistojo M. D. advokato Irmanto Ruželės apeliacinio skundo, nesprendė valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų už nuteistajam teiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme priteisimo klausimo, todėl šis neaiškumas privalo būti pašalintas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Panevėžio apygardos teisme gavus nuteistojo M. D. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2023 m. gegužės 25 d. nuosprendžio, 2023 m. birželio 30 d. pranešimu teismas kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatorių dėl būtinumo apeliacine tvarka nagrinėjant baudžiamąją bylą kaltinamajam M. D. parinkti gynėją. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka metu M. D. buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus parinktas gynėjas - advokatas Irmantas Ruželė.

Nagrinėjamu atveju būtinumą nuteistajam (apeliantui) skirti gynėją numatė BPK 322 straipsnio 1 dalis, kurioje nurodoma, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Atsižvelgiant į šį imperatyvą, gynėją nuteistajam savo iniciatyva paskiria valstybė, siekdama užtikrinti jo procesines teises. Nors BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas iš nuteistojo gali išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas ir tuo atveju, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, vis dėlto, kiekvienu atveju turi būti įvertintos konkrečios baudžiamosios bylos aplinkybės. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis) (Kauno apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-501-888/2023).

Taigi įstatymui numatant privalomą gynėjo dalyvavimą bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, gynėjas nuteistajam buvo paskirtas teismo iniciatyva, kas reiškia, kad nuteistasis neturėjo teisės rinktis, ar jam gintis pačiam, ar su gynėjo pagalba.

Į bylą pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus 2023 m. rugsėjo 21 d. pažyma „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“ Nr. APD-2023-13887, iš kurios matyti, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2023-09-15 gavo advokato Irmanto Ruželės prašymą Nr. ATP-2023-34785 išmokėti užmokestį už ATP teikimą, teikiant antrinę teisinę pagalbą, apeliacinės instancijos teisme, M. D. pagal 2023-07-10 sprendimą Nr. KTS-2023-04105. Vadovaujantis Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 „Dėl Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“, 14.2.3; 30.1 punktu (ais), valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma – 171.64 Eur.

Teisė nuspręsti, ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš nuteistojo, priskiriama teismo diskrecijai. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį įstatyme yra numatytas privalomas gynėjo dalyvavimas, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014). Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K–322/2014, 2K-307-507-2015, 2K-84-699/2015).

Vertinant nuteistojo turtinę padėtį, atsižvelgtina į tai, kad Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, jis turi skolinių įsipareigojimų kreditoriams. Duomenų, jog nuteistasis šiuo metu gautų pajamas, nėra. Taip pat baudžiamojoje byloje nėra duomenų apie nuteistojo turimą kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą, jis daug kartų teistas. Atsižvelgiant į tai, daroma išvada, kad M. D. turtinė padėtis yra prasta.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir tai, kad antrinė teisinė pagalba M. D. buvo teikiama vadovaujantis imperatyviu teisiniu reglamentavimu, valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šiuo atveju neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas, todėl spręstina, jog valstybės patirtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos, teikiant antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme, iš nuteistojo M. D. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsniu, 361 straipsniu, 362 straipsniu, 364 straipsniu,

nutaria:

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikimo, dėl Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, teikiant antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme, priteisimo iš nuteistojo M. D., netenkinti.

Nutarties kopijas (nuorašus) išsiųsti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, nuteistajam M. D., prokurorui.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus.

Teisėjas Artūras Dilys