Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Juditos Sungailaitės, Laimos Šeputienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vaido Vasiliausko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. A. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. gegužės 29 d. nuosprendžio, kuriuo G. A. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. G. A. nuteistas pagal BK 187 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis sugadino svetimą turtą, o būtent: (duomenys neskelbtini) kalėjime, adresu (duomenys neskelbtini), 2023 m. sausio 17 d. apie 12.40 val. vaizdo skambučių patalpoje, tyčia sudavė dešinės rankos kumščiu į vaizdo kompiuterį „HP AIO WIN 7 Pro“, dėl ko kompiuteris „HP AIO WIN 7 Pro“ parvirto ant stalo ir sudužo, tuo savo veiksmais tyčia sugadino svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą, kurio vertė 387,20 eurų.

II. Apeliacinio skundo argumentai

2. Apeliaciniame skunde (toliau – skundas) nuteistasis G. A. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. gegužės 29 d. nuosprendį ir jo atžvilgiu priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį ir patraukti jį administracinėn atsakomybėn, arba nuosprendį pakeisti ir skirti jam bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.

1.1. Apeliantas skunde nurodo, kad pripažino savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos ir gailisi, tačiau pirmosios instancijos teismas turėjo plačiau pasisakyti dėl sugadinto turto vertės, nes jis yra nuteistas už svetimo turto sugadinimą, tačiau ne visišką sunaikinimą. Nėra aišku, ar kompiuteris yra remontuojamas, ar jo atskiros detalės gali būti naudojamos ir turi tam tikrą vertę. Nuteistojo manymu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaičiuodamas žalos dydį nurodė naujo vaizdo kompiuterio „HP ALO WIN 7“ kainą ir neįvertino jo nusidėvėjimo, todėl daro prielaidą, kad skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas netinkamai taikė BK 187 straipsnio 1 dalies nuostatas ir jo veiksmų nevertino kaip galimo administracinio nusižengimo. Nuteistasis skunde teigia, kad atsakomybė pagal BK 187 straipsnio 1 dalį kyla sunaikinus ar sugadinus svetimą turtą, kurio vertė viršija 5 MGL dydžio sumą (250 Eur), bet neviršija 250 MGL dydžio sumos (12 500 Eur), o už mažesnės vertės turto sunaikinimą yra taikoma administracinė atsakomybė, numatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 115 straipsnyje. Nuteistasis skunde pažymi, kad baudžiamojoje byloje nebuvo pareikštas civilinis ieškinys, nes jo sutuoktinė pilnai atlygino padarytą turtinę žalą, todėl byloje nebuvo sprendžiamas klausimas ar įvardintas padarytos žalos dydis yra tikslus.

1.2. Taip pat nuteistasis skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas jam nepagrįstai skyrė realią laisvės atėmimo bausmę, nors už šios nusikalstamos veikos padarymą yra numatytos ir kitos alternatyvios bausmės, neatsižvelgė į nusikalstamos veikos padarymo motyvus, t. y. į tai, kad nuteistojo veiksmai buvo įtakoti asmeninio gyvenimiško išgyvenimo, tuo tarpu padaryta žala UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra atlyginta. Nuteistasis grįžęs iš laisvės atėmimo vietų įstaigos registravosi Užimtumo tarnyboje, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra vedęs, ketina daugiau nenusikalsti, todėl vien tai, kad jis yra pripažintas recidyvistu, nesudaro pagrindo skirti jam realią laisvės atėmimo bausmę.

3. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme nuteistojo gynėja palaikė apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais ir prašė jį tenkinti. Prokuroras apeliacinį skundą prašė atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo G. A. apeliacinis skundas atmestinas.

4. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek prašoma apeliaciniame skunde, neperžengiant jo ribų. Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, jog neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai.

5. Nuteistasis apeliaciniame skunde iš esmės neginčija savo kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, tačiau nesutikdamas su byloje nustatyta sugadino svetimo turto verte teigia, kad jo atžvilgiu turėjo būti priimtas išteisinamasis nuosprendis bei pradėta administracinio nusižengimo teisena. Taip pat apelianto įsitikinimu, jam turėjo būti skirta kita, su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė.

6. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, pirmosios instancijos teismo priimtu nuosprendžiu, apeliacinio skundo motyvais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas procesinį sprendimą tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, be pagrįstai konstatavo, kad nuteistasis padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Be kita ko, skirdamas G. A. bausmę, pirmosios instancijos teismas laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, bei tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes bei nurodė pakankamus bausmės rūšies ir dydžio parinkimo motyvus.

7. Nors pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą procesinį sprendimą teisės taikymo klaidų nepadarė, tačiau aukštesnės instancijos teismas įvertinęs nuo 2023 m. birželio 1 d. BK įsigaliojusius pakeitimus bei vadovaudamasis BK 3 straipsnio nuostatomis, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju tikslinga nuteistojo G. A. padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje perkvalifikuoti į BK 187 straipsnio 3 dalį, bei įvertinti už šią nusikalstamą veiką parinktos bausmės klausimą.

Dėl sugadinto svetimo turto vertės

8. Baudžiamoji atsakomybė už BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką kyla tam, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą. Kadangi šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, būtina nustatyti dėl veikos kilusius padarinius – svetimo turto sugadinimą ar sunaikinimą bei priežastinį ryšį tarp kaltininko veiksmų ir kilusių padarinių. Šios nusikalstamos veikos subjektyviosios pusės požymis – kaltė, pasireiškia tiesiogine arba netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia savo nusikalstamos veikos pavojingumą, numato, kad bus sunaikintas arba sugadintas svetimas turtas ir šių padarinių nori, arba jeigu ir nenori, tačiau sąmoningai leidžia jiems atsirasti. Šiame straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos motyvai veikos kvalifikacijai įtakos neturi.

9. Nuteistasis neginčydamas savo kaltės ir pačio fakto dėl jo teisei priešingais veiksmais sugadinto svetimo turto – vaizdo kompiuterio, apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino sugadinto turto vertę, nes vaizdo kompiuteris nebuvo visiškai sunaikintas, nenustatyta ar jis gali būti pataisomas bei ar tam tikros jo detalės dar gali būti naudojamos ir kokia jų vertė. Pasak nuteistojo, tinkamai neįvertinus jo sugadinto turto vertės, šiuo atveju nebuvo išspręstas baudžiamosios ir administracinės atsakomybės atribojimo klausimas. Atsižvelgiant į tai, apygardos teismas šiuo atveju pasisakys tik dėl apeliaciniame skunde keliamų klausimų dėl sugadinto svetimo turto vertės nustatymo.

10. Visų pirma svarbu paminėti, kad sunaikino ar sugadinto turto vertės dydis yra vienas iš kriterijų, pagal kurį nusikalstama veika kvalifikuojama kaip nesunkus ar apysunkis nusikaltimas, ar baudžiamasis nusižengimas pagal atitinkamą BK 187 straipsnio dalį, arba kaip administracinis nusižengimas (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 115 straipsnis). Šiuo atveju iš baudžiamojoje byloje esančio (duomenys neskelbtini) pareiškimo matyti, kad (duomenys neskelbtini) dėl sugadinto vaizdo kompiuterio patyrė 387,20 Eur turtinę žalą (1 t., b. l. 47). Šią (duomenys neskelbtini) nurodytą turtinės žalos sumą patvirtina UAB „(duomenys neskelbtini)“ pretenzija dėl sugandintos kompiuterinės įrangos, kurioje užfiksuota, kad dėl sugadinto vaizdo kompiuterio „HP AIO Win 7 Pro“ yra patirta 320 Eur be PVM ir 387,20 Eur, skaičiuojant su PVM, turtinė žala (1 t., b. l. 56). Nagrinėjamu atveju atmetant nuteistojo skundo argumentus dėl netinkamo sugadinto svetimo turto vertės nustatymo, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi pozicijos, jog paprastai teismų praktikoje kasdienio vartojimo daiktų vertė yra nustatoma pagal nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo parodymus ir tik kilus abejonių ar kaltinamajam reiškiant prieštaravimus, pasitelkiama šios srities specialisto pagalba arba skiriama prekinė ekspertizė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-128-511/2022). Be kita ko, toje pačioje kasacinės instancijos teismo nutartyje nurodyta, kad kvalifikuojant asmens veiką pagal BK 187 straipsnio nuostatas, sugadinto ar sunaikinto turto vertė nustatoma pagal turto (daikto) rinkos vertę, tačiau ne pagal turto (daikto) atkūrimo ar atstatymo sąnaudas ar jo sunaikinimo pasekmes, kurios nėra šią nusikalstamą veiką kvalifikuojantis požymis veikos padarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-128-511/2022).

11. Taigi, šios paminėtos teismų praktikos kontekste, akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos vertinti sugadinto turto – vaizdo kompiuterio nusidėvėjimo vertės, ar aiškintis, kurios šio elektronikos įrenginio detalės dar gali būti panaudojamos, juo labiau kokia yra jų vertė, nes sugadinto arba sunaikinto turto vertė yra nustatoma pagal nusikalstamos veikos dalyko (svetimo turto) rinkos vertę veikos padarymo metu. Svarbu paminėti ir tai, kad sugadinto turto vertė buvo nustatyta pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ pretenziją dėl sugadinto vaizdo kompiuterio „HP AIO Win 7 Pro“, kurioje be kita ko, buvo nurodyta, jog gavus žalos atlyginimą, įmonė pakeis sugadintą įrangą į naują (1 t., b. l. 56). Tai taip pat paneigia nuteistojo apeliacinio skundo argumentus dėl būtinybės aiškintis sugadinto vaizdo kompiuterio detalių vertę bei aplinkybes ar kompiuteris gali būti suremontuotas, nes kaip matyti buvo nuspręsta jį pakeisti nauja įranga.

12. Teisėjų kolegija nuteistojo skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas turėjo plačiau pasisakyti dėl sugadinto turto vertės, kritiškai vertintina ir dėl to, kad bylą nagrinėjant apylinkės teisme, G. A. apskritai neginčijo šios nustatytos sugadinto turto vertės, tuo tarpu jo sutuoktinė dar ikiteisminio tyrimo metu atlygino jo padarytą turtinę žalą bei būtent dėl šios priežasties byloje G. A. nebuvo pareikštas civilinis ieškinys. Be to, tai, kad nuteistojo sutuoktinė atlygino jo teisei priešingais veiksmais padarytą žalą sugadinant svetimą turtą, buvo pripažinta ir nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Šias aplinkybes patvirtina baudžiamojoje byloje esantis nuteistojo G. A. sutuoktinės A. A. raštas, kuriame pastaroji įsipareigojo atlyginti sutuoktinio padarytą turtinę žalą gavus UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą (1 t., b. l. 49). Atsižvelgiant į tai, kad nuteistojo sutuoktinė įsipareigojo gera valia atlyginti G. A. padarytą turtinę žalą dėl sugadinto vaizdo kompiuterio, (duomenys neskelbtini) nutarė šioje byloje nuteistajam civilinio ieškinio nereikšti (1 t., b. l. 48). Taip pat byloje yra ir A. A. atlikto mokėjimo kopija, iš kurios matyti, kad nuteistojo sutuoktinė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervedė 387,20 Eur sumą (1 t., b. l. 54). Taigi, turtinė žala dėl G. A. sugadinto svetimo turto – vaizdo kompiuterio, buvo atlyginta dar ikiteisminio tyrimo metu ir dėl šio žalos dydžio tuo metu ginčo taip pat nekilo.

13. Apeliacinės instancijos teismui šiuo atveju nekyla abejonių, kad nustatyta sugadinto svetimo turto vertė yra teisinga, nes ji yra pagrįsta baudžiamojoje byloje esančiais duomenimis. Akivaizdu, kad G. A. padarytos nusikalstamos veikos dalyko – sugadinto vaizdo kompiuterio vertė (387,20 Eur) pagal apylinkės teismo nuosprendžio priėmimo metu galiojusią BK 190 straipsnio redakciją (2014 m. gruodžio 18 d. įstatymo Nr. X-1481 redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. gegužės 1 d.) viršijo 5 MGL, t. y. 250 Eur sumą, tačiau neviršijo 250 MGL, t. y. 12 500 Eur sumos, taigi nuteistasis buvo pagrįstai patrauktas baudžiamojon, o ne administracinėn atsakomybėn, tuo tarpu jo nusikalstami veiksmai buvo pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 187 straipsnio 1 dalį kaip nusikalstama veika, o ne administracinis nusižengimas, numatytas ANK 115 straipsnyje.

Dėl G. A. paskirtos bausmės

14. Nuteistasis G. A. apeliaciniame skunde nesutinka ir su jam pirmosios instancijos teismo paskirta laisvės atėmimo bausme, teigdamas, kad už BK 187 straipsnio 1 dalyje (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. X-1495 redakcija, įsigaliojusi nuo 2003 m. gegužės 1 d.) numatytą nusikalstamą veiką yra numatytos ir kitos alternatyvios bausmės, be to nurodo, kad nebuvo atsižvelgta į jo padarytos nusikalstamos veikos motyvus, o būtent į tai, kad jo veiksmai buvo įtakoti asmeninio gyvenimiško išgyvenimo, nevertinta, kad paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos jis registravosi Užimtumo tarnyboje, turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir yra vedęs.

15. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytus motyvus, nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad apylinkės teismas, nuteistajam G. A. parinkdamas bausmės rūšį pagal nuosprendžio priėmimo metu galiojusią BK redakciją laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų ir taisyklių bei pagrįstai nuteistajam už nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskyrė 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę bei vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, sumažino ją vienu trečdaliu paskirdamas galutinę 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

16. Teismas, skirdamas asmeniui bausmę, vadovaujasi BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje įtvirtintomis bausmėmis bei BK bendrosios dalies nuostatomis, kurios detalizuoja sankcijos taikymą. BK 54 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skirdamas bausmę, teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei nusikalstama veika padarytą žalą. Be to, teismas, skirdamas bausmę privalo atsižvelgti ir į BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytą bausmės paskirtį, ir įvertinti ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs siekiant asmenį sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta, ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

17. BK 61 straipsnyje numatyta, kad teismas, skirdamas bausmę atsižvelgęs į tai, ar yra nustatyta atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių, įvertinęs jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat vertindamas kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę arba griežtesnę bausmės rūšį ir dydį, kurį nustato skaičiuodamas nuo bausmės vidurkio. Šiuo atveju paminėtina ir tai, kad bausmės skyrimas yra baudžiamąją bylą pirmąją instancija nagrinėjančio teismo kompetencija, tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti arba griežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių, arba jas įvertino netinkamai ir paskyrė akivaizdžiai per švelnią arba per griežtą bausmę.

18. Apylinkės teismas, skirdamas G. A. bausmę įvertino tai, kad jis padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju buvo nustatytos dvi nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai galėjosi bei savo noru atlygino nusikaltimu padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai), tačiau buvo nustatyta ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, t. y. kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Taip pat buvo atsižvelgta į tai, kad G. A. praeityje teistas dvylika kartų, o šią naują nusikalstamą veiką padarė laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas nuteistojo asmenybę pažymėjo ir tai, kad G. A. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu drausmine tvarka buvo baustas trisdešimt devynis kartus, nebuvo skatintas, laisvės atėmimo vietos įstaigos administracijos yra charakterizuojamas neigiamai, bausmės atlikimo metu nedirbo.

19. Priešingai nei skunde nurodo nuteistasis, apylinkės teismas motyvavo savo sprendimą neskirti jam BK 187 straipsnio 1 dalies sankcijoje įtvirtintų švelnesnių – viešųjų darbų, baudos, laisvės apribojimo bausmių, argumentuodamas tai tuo, kad nuteistasis nėra suinteresuotas dirbti, neturi jokių pajamų, o jo gyvenamoji vieta priklauso sutuoktinei, su kuria nusikalstamos veikos padarymo metu ir kilo konfliktas. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aukščiau nurodytos aplinkybės apylinkės teismui iš tiesų sudarė pagrindą daryti išvadą, kad nuteistasis nėra linkęs laikytis įstatymų nuostatų, o švelnesnės bausmės nebus pakankamos ir nepadės pasiekti BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų. Išanalizavęs šiuos nuteistąjį charakterizuojančius duomenis bei įvertinęs nusikalstamos veikos pavojingumą, pirmosios instancijos teismas G. A. parinko jam inkriminuoto nusikaltimo straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį –laisvės atėmimą, nustatydamas jos dydį artimesnį minimumui, bei įvertinęs tai, kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir nuteistajam paskyrė galutinę, vienu trečdaliu sumažintą – 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

20. Nors nuteistojo teigimu, pirmosios instancijos teismas skirdamas jam bausmę neatsižvelgė į jo padarytos nusikalstamos veikos motyvus, t. y. tai, kad prieš padarant nusikalstamą veiką, telefoninio pokalbio su sutuoktine metu ji nurodė, kad ketina skirtis su nuteistuoju, todėl G. A. susijaudinęs ranka sudavė į vaizdo kompiuterį, tačiau šis argumentas nesudaro jokio teisinio pagrindo skirti kitos rūšies bausmę nei paskyrė skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas, o tai, kad nuteistasis susijaudinęs ėmė naudoti fizinę jėgą ir sulaužė šalia jo buvusį vaizdo kompiuterį tik parodo jo impulsyvų ir gan pavojinga elgesį. Be to, tai kad nuteistasis turi sutuoktinę jo visgi nesustabdė nuo naujos nusikalstamos veikos padarymo, o tai, kad jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir išėjęs iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pradėjo registruotis Užimtumo tarnyboje, jo atsakomybės nešvelnina bei taip pat nesudaro pagrindo spręsti, kad visų aukščiau įvardintų neigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių kontekste pirmosios instancijos teismas galėjo paskirti kitą, su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad už BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, šios straipsnio redakcijos galiojimo metu, apylinkės teismas nuteistajam paskyrė teisingą bausmę.

21. Atsižvelgiant į tai, nuteistojo skundas dėl kitos rūšies bausmės paskyrimo jo nurodytais motyvais atmestinas, darant išvadą, kad pirmosios instancijos teismas įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumą, tiek nuteistojo asmenybę ir paskyrė teisingą bei proporcingą bausmę.

Dėl BK pakeitimų ir nuteistajam skirtinos naujos bausmės

22. Nagrinėjamu atveju, teik nuteistojo nusikalstamos veikos padarymo metu, teik kaltinamojo akto surašymo metu bei baudžiamosios bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu galiojo BK 190 straipsnio 1 dalies 2014 m. gruodžio 18 d. įstatymo Nr. XII-1481 redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. sausio 1 d. Tuo tarpu bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojo BK 2023 m. balandžio 27 d. priimtas BK 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 189¹, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199¹, 199², 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224¹, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267¹, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, Kodekso papildymo 253², 256², 260¹, 266¹, 267², 267³, 276⁴, 282¹ straipsniais ir 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymas Nr. XIV-1925, kuris nagrinėjamu atveju yra aktualus nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikacijai dėl pasikeitusio BK 190 straipsnio nuostatų.

23. BK 3 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

24. Nors šiuo metu galiojančio BK 187 straipsnio dispozicija bei sankcija nepasikeitė, tačiau priėmus naujuosius BK pakeitimus, įsigaliojusius nuo 2023 m. birželio 1 d., pasikeitė BK 190 straipsnio nuostatos, kuriose yra pateikiamas turto vertės išaiškinimas, aktualus sprendžiant klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės kilimo pagal atitinkamą BK 187 straipsnio dalį, svetimo turto vertės nustatymo kontekste. Pagal ankstesnės redakcijos BK 190 straipsnio 1 dalį (2014 m. gruodžio 18 d. įstatymo Nr. XII-1481 redakcija, galiojusi nuo 2015 m. sausio 1 d.), nedidelės vertės turtu buvo laikomas toks turtas, kurio vertė viršija 3 MGL, tačiau neviršija 5 MGL dydžio sumos. Pagal šiuo metu galiojančią BK 190 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija, įsigaliojusi nuo 2023 m. birželio 1 d.), nedidelės vertės turtu yra laikomas toks turtas, kurio vertė viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos. Taigi matyti, kad prasiplėtė straipsnio, numatančio baudžiamąją atsakomybę už nedidelės vertės svetimo turto sugadinimą ar sunaikinimą, dispozicijoje numatyto nedidelės vertės turto ribos.

25. Nagrinėjamu atveju apygardos teismui nekilo abejonių, kad nuteistasis savo teisei priešingais veiksmais sugadino svetimą turtą – vaizdo kompiuterį, kurio vertė – 387,20 Eur. Kadangi ši turto vertė pagal šiuo metu aktualų teisinį reglamentavimą patenka į nedidelės turto vertės intervalą, t. y. viršija 3 MGL (150 Eur), tačiau neviršija 10 MGL (500 Eur), todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad nors apylinkės teismas G. A. pagrįstai pripažino kaltu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį pagal nuosprendžio priėmimo metu galiojusią BK suvestinę redakciją, tačiau kita vertus, naujojoje BK redakcijoje įsigaliojus naujiesiems BK 190 straipsnio pakeitimams, naujosios redakcijos įstatymas šiuo atveju yra laikytinas švelninančių nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, todėl pagal BK 3 straipsnio 2 dalį turi grįžtamąją galią ir taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo. Įvertinus tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad G. A. nusikalstama veika iš BK 187 straipsnio 1 dalies turi būti perkvalifikuota į BK 187 straipsnio 3 dalį, kuri užtraukia baudžiamąją atsakomybę už nedidelės vertės svetimo turto sugadinimą arba sunaikinimą. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistojo padaryta nusikalstama veika perkvalifikuotina iš nesunkaus nusikaltimo į baudžiamąjį nusižengimą, nuteistajam skirtina ir nauja bausmė.

26. BK 187 straipsnio 3 dalies sankcijoje yra numatytos viešųjų darbų, baudos, laisvės apribojimo arba arešto bausmės. Kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, šioje byloje buvo nustatytos dvi nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose. Kadangi šiuo metu laikoma, kad nuteistasis padarė baudžiamąjį nusižengimą, nėra pagrindo pripažinti jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad veiką jis padarė būdamas recidyvistu, nes pagal BK 27 straipsnio nuostatas recidyvistu yra laikomas toks asmuo, kuris jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų, tačiau ne baudžiamąjį nusižengimą. Skirdamas nuteistajam naują bausmę, apygardos teismas atsižvelgia į tai, kad G. A. praeityje yra teistas dvylika kartų, už įvairaus pobūdžio nusikalstamas veikas, daugiausiai nukreiptas į svetimą turtą, turtines teises bei interesus (vagystės, plėšimai, sukčiavimas ir kt.), taip pat yra teistas ir užsienio valstybėse (1 t., b. l. 75–95). Nuteistasis būdamas laisvėje nedirbo, iš SODRA duomenų bazės išrašo matyti, kad nuteistojo darbo santykiai truko vos du mėnesius (1 t., b. l. 97), atlikdamas laisvės atėmimo bausmę nuteistasis taip pat nedirbo. (duomenys neskelbtini) kalėjimo pateiktoje nuteistojo charakteristikoje nurodyta, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu G. A. nei karto nebuvo skatintas, tuo tarpu drausmine tvarka buvo baustas trisdešimt devynis kartus, kas nuteistąjį iš tiesų charakterizuoja neigiamai bei leidžia daryti išvadą, kad jis nėra linkęs laikytis nei įstatymų nuostatų, nei laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus taisyklių. Nuteistasis nusikalstamas veikas pradėjo daryti dar nesulaukęs pilnametystės, o skirtos bausmės jo elgesiui teigiamos įtakos nepadarė ir jis toliau nusikalsdavo pakartotinai, be to, šią nusikalstamą veiką padarė dar atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) kalėjime. Apygardos teismo vertinimu ir ši nusikalstama veika nebuvo atsitiktinio pobūdžio, o būtent nuteistojo vedamo nusikalstamo gyvenimo būdo pasekmė.

27. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, nuteistajam skirtina griežčiausia BK 187 straipsnio 3 dalyje numatyta bausmės rūšis – areštas. Įvertinus tai, kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, o bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, šiuo atveju taikytinos BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalių nuostatos ir nuteistajam skirtina bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

28. Nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacinės instancijos teisme, buvo gauta 2023 m. rugsėjo 6 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pirminė pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymoje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teisme patirtos garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos ginant nuteistąjį G. A. sudaro 100,00 Eur, kurios turi būti priteistos valstybės naudai iš nuteistojo.

29. BK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 322 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Atsižvelgiant į šį imperatyvą, gynėją nuteistajam savo iniciatyva paskiria valstybė, siekdama užtikrinti jo procesines teises. Nors BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas iš nuteistojo gali išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas ir tuo atveju, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, vis dėlto, kiekvienu atveju turi būti įvertintos konkrečios baudžiamosios bylos aplinkybės. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis).

30. Baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kad nuteistasis šiuo metu turėtų darbo vietą, jis ilgą laiką atlikinėjo realią laisvės atėmimo bausmę, bausmės atlikimo metu nedirbo, todėl akivaizdu, kad nėra sukaupęs jokių pajamų ar turto. Taip pat baudžiamojoje byloje nėra duomenų apie G. A. turimą kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą, jis daug kartų teistas, jo atžvilgiu yra vykdoma daug vykdomųjų bylų atliekant priverstinį išieškojimą. Be to, nors nuteistojo skundas jame nurodytais motyvais atmestinas, tačiau pasikeitus teisiniam reguliavimui ir nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojus naujiesiems BK pakeitimams, nuteistojo teisinė padėtis keitėsi, taikant BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir tai, kad antrinė teisinė pagalba G. A. buvo teikiama vadovaujantis imperatyviu teisiniu reglamentavimu, spręstina, jog valstybės patirtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos neišieškotinos iš nuteistojo G. A..

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 189-1, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199-1, 199-2, 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224-1, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267-1, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, Kodekso papildymo 253-2, 256-2, 260-1, 266-1, 267-2, 267-3, 276-4, 282-1 straipsniais ir 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo 55 straipsnio 2 dalimi ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo G. A. apeliacinį skundą atmesti.

Vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, G. A. nusikalstamus veiksmus iš BK 187 straipsnio 1 dalies, perkvalifikuoti į BK 187 straipsnio 3 dalį ir paskirti jam 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, šią paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir G. A. paskirti 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo tos dienos, kai savanoriškai prisistatęs G. A. faktiškai pradės atlikinėti arešto bausmę, arba nuo faktinio G. A. sulaikymo pagal įsiteisėjusią nutartį dienos.

Išaiškinti G. A., kad ne vėliau kaip per septynias dienas nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos, jis privalo darbo dienomis, įstaigos darbo metu atvykti į Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimą (Technikos g. 34, Kaunas) atlikti arešto bausmę. Dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalint nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privaloma raštu arba elektroniniu paštu (info@kaunoti.lt, telefono numeris 8 37 452 371) apie tai pranešti Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimo administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

Neišieškoti iš G. A. valstybės naudai 100,00 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus 2023 m. rugsėjo 6 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini).

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.