- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-11-11
- Bylos Nr.
- e2A-2756-392/2025
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Visvaldas Kazakiūnas, Loreta Braždienė, Virginijus Kairevičius
- Ieškovas
- R. N.
- Atsakovas
- A. M.
- Kategorijos
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės, Virginijaus Kairevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Visvaldo Kazakiūno, veikdama Kauno apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės R. N. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. gegužės 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. N. patikslintą ieškinį atsakovui A. M. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo priteisimo ir atsakovo A. M. patikslintą priešieškinį ieškovei R. N. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė R. N. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama:
1) nutraukti santuoką su atsakovu A. M. sudarytą bei įregistruotą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybėje (akto įrašo Nr. 8) dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
2) Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti turimą N. pavardę, atsakovui palikti M. pavardę.
3) Nepilnametės dukros E. M. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove.
4) Iš atsakovo priteisti nepilnametės dukros E. M. išlaikymui po 350 Eur kas mėnesį periodinėmis iki dukros, pilnametystės. Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę. 5) Nustatyti bendravimo tvarką su vaiku:
Bendroji bendravimo tvarka.
Kiekvieno kalendorinio mėnesio kas antrą savaitgalį, penktadienį tėvas pasiima vaiką iš ugdymo įstaigos pasibaigus užsiėmimams ir grąžina vaiką į ugdymo įstaigą pirmadienį iki 9.00 val. Pirmasis savaitgalis laikomas tuo, kuris sutampa su savaitės, kuomet įsiteisėja galutinis procesinis sprendimas byloje, savaitgaliu.
Išimtinė bendravimo tvarka.
Šv. Kūčios ir Šv. Kalėdos: poriniais metais vaikas švenčia su motina. Neporiniais metais tėvas pasiima vaiką gruodžio 24 d. nuo 9.00 val. iki 10.00 val. iš gyvenamosios vietos ir grąžina gruodžio 27 d. iki 12.00 val.
Šv. Velykos: neporiniais metais Šv. Velykų pirmąją dieną vaikas bendrauja su motina, o Šv. Velykų antrąją dieną su tėvu. Poriniais metais Šv. Velykų pirmąją dieną vaikas bendrauja su tėvu, o Šv. Velykų antrąją dieną su motina.
Naujieji metai: kiekvienais lyginiais metais vaikas bendrauja su tėvu Naujųjų metų išvakarėse gruodžio 31 d. nuo 17.00 val. iki 18.00 val. ir grąžinamas sausio 1 d. nuo 18.00 val. iki 19.00 val. Kiekvienais nelyginiais metais išimtinė bendravimo teisė tenka motinai.
Tėvo diena: jei tėvo diena (pirmasis birželio mėnesio sekmadienis) nepatenka į bendrąjį bendravimo grafiką, tėvas bendrauja su vaiku nuo 9.00 val. iki 10.00 val., pasiimdamas iš gyvenamosios vietos, ir tą pačią dieną grąžina vaiką nuo 18.00 val. iki 19.00 val.
Išimtinė bendravimo teisė kiekvienų kalendorinių metų Motinos dieną (pirmąjį gegužės mėnesio sekmadienį) tenka motinai. Jei nurodyta diena patenka į tėvo bendravimo su vaiku bendrąjį grafiką, nurodytą dieną tėvas privalo vaiką pristatyti į jų gyvenamąją vietą nuo 9.00 val. iki 10.00 val.
Vasaros atostogų laikotarpiu bendravimo tvarka yra šiek tiek kitokia: 1) nuo liepos 1 d. tėvas pasiima vaiką nuo 9.00 val. iki 10.00 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžina liepos 15 d. nuo 18.00 val. iki 19.00 val. Tuo tarpu nuo liepos 16 d. iki liepos 31 d. išimtinė bendravimo su vaiku teisė priklauso motinai; 2) nuo rugpjūčio 1 d. tėvas pasiima vaiką nuo 9.00 val. iki 10.00 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžina rugpjūčio 15 d. nuo 18.00 val. iki 19.00 val. Nuo rugpjūčio 16 d. iki rugpjūčio 31 d. išimtinė bendravimo teisė taip pat tenka motinai.
Apie ketinimą pasiimti vaiką nustatytu laiku tėvas privalo pranešti vaiko motinai ne vėliau kaip prieš 24 valandas, SMS žinute siunčiant informaciją motinos nurodytu mobiliojo telefono numeriu.
6) Priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad šalių santuoka yra faktiškai iširusi. Nuo 2022 m. spalio mėnesio šalys kartu nebegyvena ir bendro ūkio neveda. Santuoka iširo dėl visiško interesų skirtumo: šalys nesutarė dėl šeimos vertybių, finansų paskirstymo, laisvalaikio praleidimo, dėl buitinių klausimų. Šalys yra visiškai skirtingų interesų bei charakterių žmonės, tad prisitaikyti vienam prie kito nepavyko. Dažnai pykstantis, įtampa vis augo, kol santuokiniai ryšiai visai nutrūko. Santuokoje ieškovė ir atsakovas susilaukė dukros E. M., a. k. (duomenys neskelbtini) Geriausi šalių nepilnamečių vaikų interesai bus užtikrinti nustačius jų gyvenamąją vietą su motina. Ieškovė turi nuolatinį darbą ir gauna pastovias pajamas, todėl turi galimybę vaikui teikti pilnavertį aprūpinimą, užtikrinant ne tik būtinųjų vaiko poreikių tenkinimą, bet ir skirti papildomai lėšų geresniam vaikų fiziniam bei dvasiniam lavinimui. Taip pat ieškovė su dukra turi labai stiprius abipusius santykius. Išlaikymą vaikui turi teikti abu tėvai, gerbiamo teismo prašysime iš atsakovo priteisti šalių nepilnamečiam vaikui išlaikymui 350 Eur dydžio sumą, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį.
Šalies argumentai
2. Atsakovas A. M. pateikė priešieškinį, kuriame nurodė, jog su ieškiniu iš dalies sutinka. Atsakovas sutiko dėl santuokos nutraukimo dėl abipusės kaltės, dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove. Dėl išlaikymo priteisimo sutiko iš dalies. Atsakovas sutiko, kad būtų priteista iš jo išlaikymui po 275 Eur. Prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Dėl bendravimo tvarkos nustatymo su vaiku dėl ieškovės siūlomos tvarkos nesutiko. Pageidavo, kad bendravimo tvarka būtų nustatyta pagal atsakovo siūloma tvarką:
1) Atsakovas turi teisę kas antrą mėnesio savaitgalį, pradedant pirmuoju savaitgaliu pasiimti dukrą penktadienį 17.00 - 18.00 val. iš vaiko ugdymo įstaigos ir parvežti vaiką į jos gyvenamąją vietą sekmadienį iki 19.00 – 20.00 val. Negalėdamas dukros pasiimti nurodytu laiku dėl svarbių priežasčių, atsakovas privalo SMS žinute informuoti ieškovę prieš parą laiko.
2) Atsakovas turi teisę su dukra bendrauti išmaniųjų technologijų priemonių pagalba darbo dienomis ir savaitgaliais: darbo dienomis nuo 17.00 val. iki 20.00 val. pasirinktu laiku, iki 30 min., išeiginėmis dienomis - nuo 9.00 val. iki 20.00 val. pasirinktu laiku, iki 30 min.
3) Ieškovė turi teisę su dukra bendrauti išmaniųjų technologijų priemonių pagalba tuo laiku, kai vaikas leidžia laiką su atsakovu: darbo dienomis nuo 17.00 val. iki 20.00 val. jos pasirinktu laiku, iki 30 min., išeiginėmis dienomis - nuo 9.00 val. iki 20.00 val. jos pasirinktu laiku, iki 30 min.
4) Šalims bendraujant su dukra informacinių technologijų pagalba: telefoniniu skambučiu, vaizdo skambučiu, internetu ar kitomis abiem šalims priimtinomis elektroninio ryšio priemonėmis, nei vienas iš tėvų negali riboti bendravimo trukmės nei numatyta šioje tvarkoje bei užtikrintų vaiko ir su vaiku bendraujančio motinos/tėvo pokalbio privatumą, paruošia technines priemones, kad jos veiktų (įkrauna telefono bateriją, užtikrina internetinį ryšį).
5) Atsakovas turi teisę su dukra bendrauti atostogų metu. Kiekvienais metais, birželio 15 -rugpjūčio 20 dienomis, 6 savaites ištisai arba su pertraukomis, bet ne mažiau 42 dienas. Tėvai turi tarpusavyje susitarti dėl bendravimo laiko atostogų metu ir atsižvelgti į profesinius apribojimus bei būtinybes, taip pat į vaiko poreikius ir kiekvieno iš tėvų atostogų planus. Atsakovas turi informuoti SMS žinute prieš 10 parų dukros mamą apie vaiko pasiėmimo ir grąžinimo laiką, buvimo vietą. Abu tėvai įpareigojami sudaryti galimybę kitam tėvui susitikti su vaiku, kai vaikas atostogauja pas vieną iš tėvų, apie tai pranešdamas SMS žinute, nurodydamas susitikimo vietą, laiką (tas iš tėvų, kuris ketina atvykti).
6) Atsakovas turi teisę dukrą išsivežti į užsienį dviem savaitėms vasaros atostogų laiku, šį laiką įskaičiuojant į jam priklausantį laiką bendrauti su dukra per vasaros atostogas. Apie būsimą vaiko kelionę į užsienį vežantis tėvas ar mama privalo prieš 10 dienų informuoti kitą iš tėvų nurodant šalį, buvimo vietovės adresą.
7) Atsakovas turės teisę dukrą pasiimti pas save pusę laiko oficialiai skelbiamų mokyklinių vaikų atostogų, paimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos pirmą atostogų dienos rytą 10.00 val. ir grąžinant dukrą j jos gyvenamąją vietą po pusės atostogų praleisto laiko dienos iki 10.00 val.
8) Tėvas turi teisę bendrauti su dukra švenčių metu: kiekvieną Motinos dieną ir motinos gimimo dieną, nepriklausomai nuo nustatytos tėvui bendravimo tvarkos darbo dienomis ir savaitgaliais, kiekvienais metais bei vaiko gimimo dieną lyginiais metais su vaiku bendrauja ieškovė.
9) Kiekvieną Tėvo dieną ir tėvo gimimo dieną bei dukros gimimo dieną nelyginiais melais su vaiku bendrauja atsakovas, apie tai informuodamas prieš 2 paras SMS žinute ieškovę.
10) Oficialių švenčių dienomis (Vasario 16 d., Kovo 11 d., Šv. Velykos, Joninės, Karaliaus Mindaugo karūnavimo diena, Žolinės, Kūčios, Šv. Kalėdos, Naujieji Metai) atsakovas su dukra bendrauja taip: lyginiais metais - kas antrą šventę, skaičiuojant nuo pirmos šventės po sausio 1 d., nelyginiais metais - kas antrą šventę, skaičiuojant nuo antros šventės po sausio 1 d. Šiomis dienomis atsakovas su dukra bendrauja nuo prieššventinės dienos 17.00 val. iki paskutinės šventinės dienos iki 18.00 val. ir grąžina mamai. Kai vaiko gimtadienis yra darbo dieną, tėvas bendrauja su vaiku pagal savo galimybes nuo šios dienos 17.00 val. iki 20.00 val. Dukrai susirgus būnant pas vieną iš šalių, apie tai šalis privalo skubiai informuoti kitą šalį ir netrukdyti aplankyti sergantį vaiką kur jis bebūtų - ligoninėje ar namuose.
11) Ieškovė negali trukdyti atsakovui bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, gauti informaciją apie vaiką iš visų auklėjimo, ugdymo, gydymo, vaiko teisių apsaugos ir kitų įstaigų bei institucijų, kurios turi ryšį su vaiku, domėtis jo socialine aplinka ir gyvenimo sąlygomis.
3. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir Tarnyba, Skyrius) išvadoje nurodo, kad A. M. ir R. N. nuo 2023 m. birželio mėn. iki 2023 m. rugsėjo mėn. (duomenys neskelbtini) miesto ir (duomenys neskelbtini) rajono socialinių paslaugų centrai teikė socialines paslaugas. Socialinių paslaugų teikimas nutrauktas nustačius, kad abu tėvai geba savarankiškai užtikrinti geriausius vaiko interesus. (duomenys neskelbtini) miesto socialinių paslaugų centro 2023 m. rugsėjo 21 d. Pagalbos plane reg. Nr. 641-1288 užfiksuota, kad šalys bendradarbiavo su socialiniais darbuotojais, šalys laikėsi teismo nustatytos laikinos tėvo bendravimo su dukra tvarkos. (duomenys neskelbtini) rajono socialinių paslaugų centro 2023 m. rugsėjo 20 d. Pagalbos plane nurodyta, kad A. M. kas antrą savaitgalį dukrą parsiveža pas save pasisvečiuoti, geba savarankiškai užtikrinti vaiko poreikius. Ginčo dėl dukters gyvenamosios vietos nėra, tačiau, vertinant tai, kad duktė visada gyveno su mama, su kuria turi artimą ryšį, mama supranta dukters poreikius ir tinkamai juos tenkina, todėl manytina, kad dukters E. M. gyvenamosios vietos nustatymas su mama R. N. atitinka jos interesus. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas A. M. negeba suprasti vaiko poreikių ir tinkamai juos tenkinti, todėl manytina, kad turi būti nustatyta maksimali bendravimo su vaiku tvarka, atsižvelgiant į vaiko amžių ir kitas vaikui reikšmingas aplinkybes. Skyriaus vertinimu, ieškovės siūloma A. M. bendravimo su dukra Elze tvarka yra pakankama artimam emociniam ryšiui sukurti, todėl neprieštarauja vaiko interesams. Ieškovės siūloma dukters išlaikymo suma neprieštarauja vaiko interesams.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2025 m. gegužės 19 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino iš dalies, patikslintą priešieškinį tenkino iš dalies. Santuoką, sudarytą tarp R. N. ir A. M., ir įregistruotą (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybėje (akto įrašo Nr. 8), nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo ieškovei paliko ikisantuokinę pavardę „N.“, atsakovui santuokinę pavardę „M.“. Nepilnametės dukros E. M. gyvenamąją vietą nustatė su ieškove R. N.. Nustatė bendravimo tvarka:
1) Atsakovas turi teisę kas antrą mėnesio savaitgalį, pradedant pirmuoju savaitgaliu pasiimti dukrą penktadienį 17.00 – 18.00 val. iš vaiko ugdymo įstaigos ir parvežti vaiką į jos gyvenamąją vietą sekmadienį iki 19.00 – 20.00 val. Negalėdamas dukros pasiimti nurodytu laiku dėl svarbių priežasčių, atsakovas privalo SMS žinute informuoti ieškovę prieš parą laiko.
2) Atsakovas turi teisę su dukra bendrauti išmaniųjų technologijų priemonių pagalba darbo dienomis ir savaitgaliais: darbo dienomis nuo 17.00 val. iki 20.00 val. pasirinktu laiku, iki 30 min., išeiginėmis dienomis - nuo 9.00 val. iki 20.00 val. pasirinktu laiku, iki 30 min.
3) Ieškovė turi teisę su dukra bendrauti išmaniųjų technologijų priemonių pagalba tuo laiku, kai vaikas leidžia laiką su atsakovu: darbo dienomis nuo 17.00 val. iki 20.00 val. jos pasirinktu laiku, iki 30 min., išeiginėmis dienomis - nuo 9.00 val. iki 20.00 val. jos pasirinktu laiku, iki 30 min.
4) Šalims bendraujant su dukra informacinių technologijų pagalba: telefoniniu skambučiu, vaizdo skambučiu, internetu ar kitomis abiem šalims priimtinomis elektroninio ryšio priemonėmis, nei vienas iš tėvų negali riboti bendravimo trukmės nei numatyta šioje tvarkoje bei užtikrintų vaiko ir su vaiku bendraujančio motinos/tėvo pokalbio privatumą, paruošia technines priemones, kad jos veiktų (įkrauna telefono bateriją, užtikrina internetinį ryšį).
5) Atsakovas turi teisę su dukra bendrauti atostogų metu. Kiekvienais metais, birželio 15 -rugpjūčio 20 dienomis, 6 savaites ištisai arba su pertraukomis, bet ne mažiau 42 dienas. Tėvai turi tarpusavyje susitarti dėl bendravimo laiko atostogų metu ir atsižvelgti į profesinius apribojimus bei būtinybes, taip pat į vaiko poreikius ir kiekvieno iš tėvų atostogų planus. Atsakovas turi informuoti SMS žinute prieš 10 parų dukros mamą apie vaiko pasiėmimo ir grąžinimo laiką, buvimo vietą. Abu tėvai įpareigojami sudaryti galimybę kitam tėvui susitikti su vaiku, kai vaikas atostogauja pas vieną iš tėvų, apie tai pranešdamas SMS žinute, nurodydamas susitikimo vietą, laiką (tas iš tėvų, kuris ketina atvykti).
6) Atsakovas turi teisę dukrą išsivežti į užsienį dviem savaitėms vasaros atostogų laiku, šį laiką įskaičiuojant į jam priklausantį laiką bendrauti su dukra per vasaros atostogas. Apie būsimą vaiko kelionę į užsienį vežantis tėvas ar mama privalo prieš 10 dienų informuoti kitą iš tėvų nurodant šalį, buvimo vietovės adresą.
7) Atsakovas turės teisę dukrą pasiimti pas save pusę laiko oficialiai skelbiamų mokyklinių vaikų atostogų, paimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos pirmą atostogų dienos rytą 10.00 val. ir grąžinant dukrą j jos gyvenamąją vietą po pusės atostogų praleisto laiko dienos iki 10.00 val.
8) Tėvui turi teisę bendrauti su dukra švenčių metu: kiekvieną Motinos dieną ir motinos gimimo dieną, nepriklausomai nuo nustatytos tėvui bendravimo tvarkos darbo dienomis ir savaitgaliais, kiekvienais metais bei vaiko gimimo dieną lyginiais metais su vaiku bendrauja ieškovė.
9) Kiekvieną Tėvo dieną ir tėvo gimimo dieną bei dukros gimimo dieną nelyginiais metais su vaiku bendrauja atsakovas, apie tai informuodamas prieš 2 paras SMS žinute ieškovę.
10) Oficialių švenčių dienomis (Vasario 16 d., Kovo 11 d., Šv. Velykos, Joninės, Karaliaus Mindaugo karūnavimo diena, Žolinės, Kūčios, Šv. Kalėdos, Naujieji Metai) atsakovas su dukra bendrauja taip: lyginiais metais - kas antrą šventę, skaičiuojant nuo pirmos šventės po sausio 1 d., nelyginiais metais - kas antrą šventę, skaičiuojant nuo antros šventės po sausio 1 d. Šiomis dienomis atsakovas su dukra bendrauja nuo prieššventinės dienos 17.00 val. iki paskutinės šventinės dienos iki 18.00 val. ir grąžina mamai. Kai vaiko gimtadienis yra darbo dieną, tėvas bendrauja su vaiku pagal savo galimybes nuo šios dienos 17.00 val. iki 20.00 val. Dukrai susirgus būnant pas vieną iš šalių, apie tai šalis privalo skubiai informuoti kitą šalį ir netrukdyti aplankyti sergantį vaiką kur jis bebūtų - ligoninėje ar namuose.
11) Ieškovė negali trukdyti atsakovui bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, gauti informaciją apie vaiką iš visų auklėjimo, ugdymo, gydymo, vaiko teisių apsaugos ir kitų įstaigų bei institucijų, kurios turi ryšį su vaiku, domėtis jo socialine aplinka ir gyvenimo sąlygomis.
Iš atsakovo A. M. nepilnametei dukrai E. M. priteisė išlaikymą po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, ieškovę paskiriant vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Priteisto laikino išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai. Priteisė atsakovui A. M. iš ieškovės R. N. 20 Eur bylinėjimosi išlaidas.
5. Teismas nustatė, kad šalių santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybėje (akto įrašo Nr. 8). (duomenys neskelbtini) šalys susilaukė dukros – E. M.. Šalių santuoka faktiškai iširo, šalys kartu nebegyvena nuo 2022 m. spalio mėn. ir neveda bendro ūkio. Šalys nurodė, jog santuoka iširo dėl abiejų kaltės. Iš šalių paaiškinimų matyti, kad šalių santuoka prarado bet kokias galimybes atnaujinti vienybę ir tarpusavio supratimą. Abu sutuoktiniai pažeidė savo pareigą siekti kompromiso, rūpinimosi šeima, lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės paramos pareigas, todėl teismas sprendė santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
6. Byloje nėra ginčo dėl nepilnametės dukros E. M. gyvenamosios vietos nustatymo. Šalys sutinka, jog dukros gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, todėl teismas nepilnametės dukros E. M. gyvenamąją vietą nustatė su ieškove.
7. Teismas nurodė, kad šalių prašoma nustatyti bendravimo tvarka iš esmės sudaro po 50 proc. tėvams bendrauti su vaiku. Teismas sutiko, su atsakovu, jog tikslingiau vaiką pristatyti į gyvenamą vietą iš vakaro, o ne ryte į ugdymo įstaigą, nes vaikui tektų anksti keltis, važiuoti iš Kelmės, kur šiuo metu gyvena atsakovas. Todėl vaikui tikslingiau yra grįžti iš vakaro į namus ir pailsėjus kitą dieną eiti į ugdymo įstaigą. Teismas tenkino atsakovo prašymą nustatyti bendravimo tvarką su vaiku elektroninėmis ryšio priemonėmis. Teismo nuomone, ieškovės ir atsakovo pateiktos bendravimo tvarkos su vaiku yra suabsoliutintos, numatytas bendravimas dalyje sprendžia ieškovės ir atsakovo tarpusavio santykius, o ne vaiko interesus. Todėl teismas sprendė bendravimo su vaiku tvarką nustatyti atsižvelgiant į vaiko interesus bei tėvų galimybes.
8. Teismas spręsdamas klausimą dėl išlaikymo priteisimo nepilnametei dukrai, įvertino šalių gaunamas pajamas, vaiko amžių, ieškovės nurodytas dukros išlaikymui skirtą lėšų sumą. Teismas taip pat įvertino atsakovo nurodytas papildomas išlaidas, susijusias su avalynės ir aprangos pirkimu ir sprendė, jog nurodytos papildomos išlaidos yra tikėtinos, tačiau mažai tikėtina, kad pasiėmus savaitgaliui vaiką, gali kardinaliai pasikeisti klimatas. Todėl padarė išvadą, kad atsakovas neįrodė, jog kiekvieną mėnesį būnant dukrai pas jį yra būtinybė pirkti papildomai daiktus už 150 Eur. Teismas vertindamas atsakovo nurodytas aplinkybes dėl papildomų išlaidų kurui, atsižvelgė į pažymą iš Regitros, kurioje nurodyta, jog atsakovo vardu nėra registruotų transporto priemonių, ir padarė išvadą, kad abejotini atsakovo teiginiai dėl kuro sąnaudų ir išlaidų. Teismas įvertinęs tai, jog vaikas gauna išmoką iš valstybės, ieškovės prašymą tenkino iš dalies ir priteisė išlaikymą vaikui po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, ieškovę paskiriant vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
III. Apeliacinio skundo argumentai
9. Ieškovė (apeliantė) apeliaciniu skundu prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2025 m. gegužės 19 d. sprendimo dalį, kuria nustatyta atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarka ir nustatyti tokią atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarką:
a) Atsakovas turi teisę kas antrą mėnesio savaitgalį, pradedant pirmuoju savaitgaliu pasiimti dukrą penktadienį 17.00 – 18.00 val. iš vaiko ugdymo įstaigos ir grąžinti vaiką motinai sekmadienį ne vėliau kaip 19.00 val. Dukters grąžinimas motinai vyksta prie autostrados Klaipėda – Kaunas esančioje „Viada“ degalinėje (duomenys neskelbtini). Negalėdamas dukros pasiimti nurodytu laiku dėl svarbių priežasčių, atsakovas privalo SMS žinute informuoti ieškovę prieš 24 valandas iki nustatytos pasiėmimo valandos.
b) Atsakovas privalo užtikrinti, kad dukra, būdama su juo, laiku (apie 18.00 – 18.30 val.) pavalgytų vakarienę ir būtų guldoma laiku miegoti (ne vėliau kaip 21.00 val.).
c) Tais atvejais, kai atsakovas dukrą pasiims ne iš ugdymo įstaigos, ji bus jam perduodama prie autostrados Klaipėda – Kaunas esančioje „Viada“ degalinėje (duomenys neskelbtini).
d) Atsakovas turi teisę su dukra bendrauti išmaniųjų technologijų priemonių pagalba darbo dienomis nuo 18.00 val. iki 19.00 val. ne ilgiau kaip 30 min., išeiginėmis dienomis – nuo 11.00 val. iki 12.00 val. ne ilgiau kaip 30 min.
e) Ieškovė turi teisę su dukra bendrauti išmaniųjų technologijų priemonių pagalba tuo laiku, kai vaikas leidžia laiką su atsakovu: darbo dienomis nuo 18.00 val. iki 19.00 val. ne ilgiau kaip 30 min., išeiginėmis dienomis - nuo 11.00 val. iki 12.00 val. ne ilgiau kaip 30 min.
f) Šalims bendraujant su dukra informacinių technologijų pagalba: telefoniniu skambučiu, vaizdo skambučiu, internetu ar kitomis abiem šalims priimtinomis elektroninio ryšio priemonėmis, nei vienas iš tėvų negali riboti bendravimo trukmės nei numatyta šioje tvarkoje bei užtikrintų vaiko ir su vaiku bendraujančio motinos/tėvo pokalbio privatumą, paruošia technines priemones, kad jos veiktų (įkrauna telefono bateriją, užtikrina internetinį ryšį). Teisė bendrauti su dukra informacinių technologijų pagalba nustatoma tik ieškovei ir atsakovui (ne tretiesiems asmenims).
g) Atsakovas turi teisę su dukra bendrauti vasaros atostogų metu. Atsakovo nepertraukiamos vasaros atostogos su dukra negali tęstis ilgiau negu 14 dienų. Atsakovas su dukra gali atostogauti du kartus, tačiau kiekvienu atveju šios atostogos negali viršyti 14 dienų laikotarpio, o tarp šių atostogų turi būti ne mažiau kaip 14 dienų intervalas. Tėvai turi tarpusavyje susitarti dėl bendravimo laiko atostogų metu ir atsižvelgti į profesinius apribojimus bei būtinybes, taip pat į vaiko poreikius ir kiekvieno iš tėvų atostogų planus. Atsakovas turi informuoti SMS žinute prieš 10 parų dukros mamą apie vaiko pasiėmimo ir grąžinimo laiką, buvimo vietą.
h) Atsakovas turi teisę dukrą išsivežti į Europos Sąjungos šalis dviem savaitėms vasaros atostogų laiku, šį laiką įskaičiuojant į jam priklausantį laiką bendrauti su dukra per vasaros atostogas. Apie būsimą vaiko kelionę į užsienį vežantis tėvas ar mama privalo prieš 10 dienų informuoti kitą iš tėvų nurodant išvykimo bei grįžimo datas, kelionės šalį.
i) Atsakovas turės teisę dukrą pasiimti pas save pusę laiko oficialiai skelbiamų mokyklinių vaikų atostogų, paimant vaiką pirmą atostogų dienos rytą 10.00 val. ir grąžinant dukrą po pusės atostogų praleisto laiko dienos iki 10 val. Vaiko pasiėmimas ir grąžinimas vyksta prie autostrados Klaipėda – Kaunas esančioje „Viada“ degalinėje (duomenys neskelbtini).
j) Motina turi teisę bendrauti su dukra švenčių metu: kiekvieną Motinos dieną ir motinos gimimo dieną, nepriklausomai nuo nustatytos tėvui bendravimo tvarkos darbo dienomis ir savaitgaliais, kiekvienais metais bei vaiko gimimo dieną lyginiais metais su vaiku bendrauja ieškovė. Jei pagal bendrąją bendravimo tvarką dukra tuo metu turėtų būti su atsakovu, tai jis grąžina dukrą Motinos dienos sekmadienio 10.00 val.
k) Kiekvieną Tėvo dieną ir tėvo gimimo dieną bei dukros gimimo dieną nelyginiais metais su vaiku bendrauja atsakovas, apie tai informuodamas prieš 2 paras SMS žinute ieškovę. Jei pagal bendrąją bendravimo tvarką dukra tuo metu turėtų būti su ieškove, tai ji perduoda dukrą atsakovui Tėvo dienos sekmadienio 10.00 val., o atsakovas privalo ją grąžinti ieškovei ne vėliau kaip tos pačios dienos 19.00 val.
l) Oficialių švenčių dienomis (Vasario 16 d., Kovo 11 d., Šv. Velykos, Joninės, Karaliaus Mindaugo karūnavimo diena, Žolinės, Kūčios, Šv. Kalėdos, Naujieji Metai) atsakovas su dukra bendrauja taip: lyginiais metais - kas antrą šventę, skaičiuojant nuo pirmos šventės po sausio 1 d., nelyginiais metais - kas antrą šventę, skaičiuojant nuo antros šventės po sausio 1 d. Šiomis dienomis atsakovas su dukra bendrauja nuo prieššventinės dienos 17.00 val. iki paskutinės šventinės dienos iki 18.00 val. Tais atvejais, kai atsakovas pagal šią tvarką su dukra švenčia Naujuosius Metus, tai jis pasiima dukrą gruodžio 31 d. 17.00 val. ir grąžina ją ieškovei sausio 1 d. 18.00 val.
m) Ieškovė negali trukdyti atsakovui bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, gauti informaciją apie vaiką iš visų auklėjimo, ugdymo, gydymo, vaiko teisių apsaugos ir kitų įstaigų bei institucijų, kurios turi ryšį su vaiku, domėtis jo socialine aplinka ir gyvenimo sąlygomis.
n) Atsakovas privalo savarankiškai domėtis nepilnamečio vaiko ugdymo procesu (kreiptis dėl informacijos apie dukrą į ugdymo įstaigą, bendrauti su pedagogais, susikurti savo paskyras ugdymo įstaigos elektroninėse platformose ir pan.) bei vaiko sveikatos būkle, savarankiškai jungiantis prie dukters e.sveikata paskyros.
Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Apeliantė nurodo, kad skundžiama teismo sprendimo dalis, kuria nustatyta atsakovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarka, nėra palanki mažamečio vaiko interesams ir jos įgyvendinimas gali smarkiai pabloginti vaiko padėtį. Teismas nustatė tokią atsakovo ir penkerių metų dukters bendravimo tvarką, kuri būtų tinkama, visų pirma, nekonfliktiškoje situacijoje esantiems (bendradarbiaujantiems) vaiko tėvui ir motinai ir, antra, jei vaiko tėvas būtų gebantis pilnai užtikrinti vaiko interesus ir jei neįtraukinėtų vaiko į konfliktą. Nustatyta bendravimo tvarka sukelia didelį neapibrėžtumą ir sudaro pagrindą kilti tolesniems ginčams dėl skirtingų bendravimo tvarkos sąlygų interpretacijų. Tačiau svarbiausia, kad nustatyta bendravimo tvarka nėra palanki mažametei dukrai.
9.2. Apeliantė nesutinka su šiomis teismo sprendime nustatytomis bendravimo tvarkos sąlygomis: atsakovas gali parvežti dukrą į jos gyvenamąją vietą sekmadienį iki 19.00 – 20.00 val.; bendravimas su dukra išmaniųjų technologijų pagalba gali vykti gana plačiame laiko intervale; atsakovas gali su dukra atostogauti 6 savaites ištisai; pranešimo apie numatomas atostogas su dukra (tame tarpe ir apie atostogas užsienyje) turi būti pateiktas ieškovei tik prieš 10 dienų; tėvai įpareigojami sudaryti galimybę kitam tėvui susitikti su vaiku, kai vaikas atostogauja pas vieną iš tėvų, apie tai pranešdamas SMS žinute, nurodydamas susitikimo vietą, laiką (tas iš tėvų, kuris ketina atvykti); teismas nustatė įpareigojimą ieškovei, tačiau nenustatė analogiško įpareigojimo atsakovui. Šiuo atveju yra aktualus įpareigojimas nenuteikinėti vaiko prieš motiną.
9.3. Apeliantė nurodo, kad ieškovė ir atsakovas nebegyvena kartu nuo 2022 metų spalio mėnesio, kuomet ieškovė dėl agresyvaus atsakovo elgesio buvo priversta su mažamečiu vaiku išsikraustyti gyventi pas savo seserį. Ieškovė, laikydamasi įstatyme nustatyto principo, kad tėvo ir motinos teisės yra lygios, tuo laikotarpiu netrukdė atsakovui bendrauti su dukra. Atsakovas vaiką pasiimdavo ir būdavo su juo savo namuose. Deja, paaiškėjo, jog ši situacija buvo panaudojama vaiko nuteikinėjimui prieš motiną ir kerštui ieškovės atžvilgiu. Atsakovas šalims gyvenant kartu kasdien rūkydavo „žolę“, jo gyvenimo būdas yra chaotiškas ir mažamečiam vaikui tai nėra pati sveikiausia aplinka.
9.4. Apeliantės nuomone, teismo nustatyta nepilnamečio vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarka turi atitikti, visų pirma, vaiko interesus. Antra, ji turi būti tokia, kad nesukeltų tarp šalių naujų ginčų ir netaptų nuolatinės įtampos priežastimi. Teismo sprendimu nustatyta bendravimo tvarka neatitinka šių kriterijų, todėl yra koreguotina. Siekiant išvengti konfliktų, į kuriuos gali būti įtrauktas vaikas, turi būti nustatyta, kad dukra grąžinama ieškovei ne prie jos gyvenamosios vietos, o viešoje vietoje. Ieškovė siūlo nustatyti, kad dukra jai turi būti grąžinama atsakovui patogioje vietoje – prie autostrados Klaipėda – Kaunas esančioje „Viada“ degalinėje (duomenys neskelbtini). Tais atvejai, kai atsakovas dukrą pasiims ne iš ugdymo įstaigos, ji bus jam perduodama viešoje vietoje.
9.5. Dukros interesams prieštarauja teismo nustatyta galimybė vaiką grąžinti iki 20.00 val., nes tuo metu mažametis vaikas jau turi būti nusiraminęs ir ruošiamas miegui. Grąžinus dukrą 20.00 val. ir grįžus į jos gyvenamąją vietą jau bus atėjęs miego metas. Be to, praktika rodo, kad dukra grąžinama ieškovei alkana, tad neretai dar užsimano pavalgyti. Siekiant laikytis dukrai palankaus budrumo ir poilsio režimo, nustatytina, kad atsakovas dukrą turi grąžinti ne vėliau kaip 19.00 val. ir kad dukra turi būti pavalgiusi vakarienę (t. y. atsakovas turi pasirūpinti, kad ji būtų pamaitinta).
9.6. Siekiant išvengti nesusipratimų ir ginčų, nustatytina, kad atsakovas nepasiima dukros jei ji serga, t. y. jei jos kūno temperatūra yra 37.5 C ir aukštesnė, arba jei dėl ligos pobūdžio ji turi būti namų režime. Tokiu atveju atsakovo bendravimo su dukra laikas yra kompensuojamas artimiausiu metu. Siekiant išvengti nesusipratimų ir naujų ginčų, siaurintinas bendravimo su dukra išmaniųjų technologijų pagalba intervalas. Todėl nustatytina, kad šalių bendravimas su dukra išmaniųjų technologijų pagalba vyksta darbo dienomis nuo 18.00 val. iki 19.00 val. ne ilgiau kaip 30 min., išeiginėmis dienomis - nuo 11.00 val. iki 12.00 val. ne ilgiau kaip 30 min.
9.7. Dukros interesams prieštarauja teismo nustatyta atsakovo teisė su dukra atostogauti 6 savaites nepertraukiamai. Tai yra labai ilgas laiko tarpas mažamečiam vaikui. Visą tą laikotarpį dukra nesimatytų su motina. Teismo nustatyta sąlyga, kad per atostogas būtų galima vaiką aplankyti teoriškai yra suprantama, tačiau praktiškai nėra įgyvendinama (be žalos vaikui). Teismas neatsižvelgė į konfliktišką atsakovo būdą ir į tai, kad jis linkęs kelti konfliktus dukters akivaizdoje, taip įtraukdamas vaiką į žalojančias situacijas. Todėl nustatytina, kad atsakovo nepertraukiamos vasaros atostogos su dukra negali tęstis ilgiau negu 14 dienų. Atsakovas su dukra gali atostogauti du kartus, tačiau kiekvienu atveju šios atostogos negali viršyti 14 dienų laikotarpio, o tarp šių atostogų turi būti ne mažiau kaip 14 dienų intervalas.
9.8. Teismas pažeidė vaiko tėvo ir motinos lygiateisiškumo principą, nes nenustatė ieškovės teisės nepertraukiamai atostogauti su dukra. Pagal teismo sprendimą gautųsi taip, kad vasaros metu atsakovas su dukra gali nepertraukiamai praleisti 6 savaites, o likusiu vasaros metu toliau būtų laikomasi bendros bendravimo tvarkos, t. y. kas antrą savaitgalį dukra turi praleisti su atsakovu. Vadinasi, ilgas nepertraukiamas vasaros atostogas (6 savaites) su dukra galėtų turėti tik atsakovas, o ieškovė su dukra vasarą nepertraukiamai galėtų atostogauti tik nepilnas 2 savaites (nuo pirmadienio po to kai dukra grįžta iš tėvo iki to penktadienio, kai atsakovas pasiims dukrą). Teismas be jokio pagrindo pailgino atsakovo nepertraukiamų.
9.9. Apeliantė nurodo, kad teismas, ignoruodamas faktą, jog tarp šalių yra ginčas ir jų bendravimas nėra sklandus, nustatė taisyklę, jog vaiko atostogų metu kita šalis gali susitikti su vaiku, apie tai pranešdamas SMS žinute, nurodydamas susitikimo vietą, laiką. Tai reiškia, kad ieškovei atostogaujant su vaiku atsakovas gali reikalauti bet kada, jo paties nustatytu laiku ir jo nustatytoje vietoje susitikti su vaiku. Be to, teismas neapibrėžė tokių atostogų pertraukiančių susitikimų trukmės.
9.10. Teismas nustatė įpareigojimą ieškovei – netrukdyti atsakovui bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant ir t. t., tačiau atsakovui tokios pareigos nenustatė. Apeliantės nuomone, tokios pareigos turėtų būti nustatytos ir atsakovui. Šiuo atveju tai turėtų būti pareiga savarankiškai domėtis nepilnamečio vaiko ugdymo procesu (kreiptis dėl informacijos į ugdymo įstaigą, bendrauti su pedagogais, susikurti savo paskyras ugdymo įstaigos elektroninėse platformose ir pan.) bei vaiko sveikatos būkle, savarankiškai jungiantis prie dukters e.sveikata paskyros.
9.11. Apeliantės nuomone, jos siūloma bendravimo tvarka labiau atitiktų mažametės dukters interesus negu toji, kurią nustatė pirmosios instancijos teismas. Be to, būtų išvengta skirtingų tvarkos interpretacijų, nesusipratimų ir naujų ginčų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
10. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, nenustačiusi absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, pasisako tik dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.
11. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Teisėjų kolegija pasisako dėl skundžiamos teismo sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo.
12. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.165 straipsnis numato tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinį, tai yra abu tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus, jie atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014, 2023 m. rugpjūčio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-781/2023). Tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir norus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).
13. Tėvai neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jiems. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja. Pažymėtina, kad vaiko teisė bendrauti su abiem tėvais yra prigimtinė, taip pat svarbi vaiko normaliai psichologinei raidai. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1 dalis). Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku. Taigi tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikai, turi dėti pastangas, kad vaikų teisė į bendravimą su kartu negyvenančiu vienu iš tėvų būtų maksimaliai įgyvendinta.
14. Apeliantės nuomone, teismo nustatyta atsakovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarka, nėra palanki mažamečio vaiko interesams ir jos įgyvendinimas gali smarkiai pabloginti vaiko padėtį. Pasak apeliantės, nustatyta bendravimo tvarka sukelia didelį neapibrėžtumą ir sudaro pagrindą kilti tolesniems ginčams dėl skirtingų bendravimo tvarkos sąlygų interpretacijų. Teisėjų kolegija šiuos apeliantės argumentus atmeta.
15. Susipažinusi su bylos medžiaga, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl bendravimo tvarkos nustatymo, atsižvelgė į vaiko interesus ir tėvų galimybes ir nustatė bendravimo su vaiku tvarką, kuri maksimaliai užtikrina abiejų tėvų lygias teises, auklėjant vaiką. Apeliantės argumentai šios išvados nepaneigia. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatyta bendravimo tvarka išdėstyta suprantamai ir yra galimybė jos laikytis.
16. Apeliantė nesutinka su nustatyta tvarka, kad atsakovas gali parvežti dukrą į jos gyvenamąją vietą sekmadienį iki 19.00 – 20.00 val. Apeliantė nurodo, kad siekiant išvengti konfliktų, į kuriuos gali būti įtrauktas vaikas, turi būti nustatyta, kad dukra grąžinama ieškovei ne prie jos gyvenamosios vietos, o viešoje vietoje. Apeliantė siūlo nustatyti, kad dukra jai turi būti grąžinama atsakovui patogioje vietoje – prie autostrados Klaipėda – Kaunas esančioje „Viada“ degalinėje (duomenys neskelbtini), tais atvejai, kai atsakovas dukrą pasiims ne iš ugdymo įstaigos, ji bus jam perduodama viešoje vietoje.
17. Nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 21 d. nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir nustatyta laikina atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka: kas antrą mėnesio savaitgalį, atsakovas pasiima vaiką penktadienį 18.00 val. iš vaiko ugdymo įstaigos ir parveža vaiką į vaiko ugdymo įstaigą pirmadienį iki 9.00 val. Atsakovas priešieškinyje nurodė, kad tikslingiau vaiką pristatyti į gyvenamąją vietą iš vakaro, o ne ryte į ugdymo įstaigą. Nustatyta, kad ieškovė gyvena Kaune, o atsakovas - Kelmėje. Vadinasi, norint vaiką parvežti pirmadienį į ugdymo įstaigą, vaikas turi anksti keltis, nes tenka važiuoti iš Kelmės į Kauną. Atsižvelgus į tai, sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad vaikui tikslingiau yra grįžti iš vakaro į namus ir pailsėjus kitą dieną eiti į ugdymo įstaigą.
18. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas savo veiksmais gali sukelti tarp šalių ginčus ar įtampą, todėl apeliantės siūloma tvarka, jog vaikas būtų grąžinamas ieškovei viešoje vietoje, nėra pagrįsta. Apeliantės argumentai, kad dukros interesams prieštarauja nustatyta tvarka vaiką grąžinti iki 20.00 val., nes tuo metu mažametis vaikas jau turi būti nusiraminęs ir ruošiamas miegui, atmestini. Teisėjų kolegijos vertinimu, vaiką parvežus namo iki 20.00 val., yra pakankamai laiko jį pasiruošti miegui. Atsižvelgus į tai, nėra pagrindo išvadai, jog pirmosios instancijos teismo nustatyta bendravimo tvarka, kenkia vaikui.
19. Apeliantė nurodo, kad siekiant išvengti nesusipratimų ir naujų ginčų, turėtų būti siaurintinas bendravimo su dukra išmaniųjų technologijų pagalba intervalas. Apeliantė siūlo nustatyti, kad šalių bendravimas su dukra išmaniųjų technologijų pagalba vyksta darbo dienomis nuo 18.00 val. iki 19.00 val. ne ilgiau kaip 30 min., išeiginėmis dienomis - nuo 11.00 val. iki 12.00 val. ne ilgiau kaip 30 min. Teisėjų kolegijos nuomone, šalių bendravimas išmaniųjų technologijų pagalba su vaiku, leidžia išlaikyti ir neprarasti vaiko ryšio su skyrium gyvenančių vaiko tėvu, jausti jo dėmesį, paramą, rūpestį. Todėl vaiko ir tėvo bendravimo intervalo siaurinimas yra nepriimtinas. Be to, bendravimo tvarka turi užtikrinti geriausius vaiko interesus, o ne būti patogi tėvams.
20. Apeliantė nesutinka su bendravimo tvarka, kurioje nustatyta, jog atsakovas gali su dukra atostogauti 6 savaites ištisai, nes ši tvarka prieštarauja dukros interesams, tai yra labai ilgas laiko tarpas mažamečiam vaikui. Apeliantės nuomone, teismas pažeidė vaiko tėvo ir motinos lygiateisiškumo principą, nes nenustatė ieškovės teisės nepertraukiamai atostogauti su dukra. Apeliantė nurodo, kad teismas neatsižvelgė į konfliktišką atsakovo būdą ir į tai, kad jis linkęs kelti konfliktus dukters akivaizdoje, taip įtraukdamas vaiką į žalojančias situacijas.
21. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad nuo 2023 m. sausio mėn. iki balandžio 15 d. dukra gyveno su juo, lankė darželį, nes ieškovė planavo išvažiuoti dirbti į Vokietiją. Atsakovas pateikė el. laišką, kuriame matyti, kad 2023 m. sausio 11 d. ieškovė atsakovui parašė laišką, kuriame prašė atsakovo pasirūpinti dukra, kol ji dirbs Vokietijoje, nurodė, jog galimai dirbs iki 9 mėn. Vadinasi, ieškovė dukrą, kuriai tuo metu buvo 2 metai, paliko atsakovui, neabejodama, jog atsakovas gebės pasirūpinti dukra. Byloje esanti Tarnybos išvada patvirtina, kad atsakovas geba savarankiškai užtikrinti vaiko poreikius. Byloje nėra jokių įrodymų, kad tėvas netinkamai bendrautų su vaiku ar nesugebėtų juo pasirūpinti. Taip pat nėra jokių įrodymų patvirtinančių, kad teismo nustatyta bendravimo su vaiku tvarka kenkia vaikui, todėl apeliantės argumentas, kad teismo nustatyta tvarka prieštarauja vaiko interesams, atmestinas kaip nepagrįstas. Be to vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su motina, todėl tėvas turi teisę į ilgesnį atostogų laikotarpį kartu su vaiku.
22. Apeliantė nesutinka su teismo sprendime nustatytomis bendravimo tvarkos sąlygomis, jog pranešimas apie numatomas atostogas su dukra turi būti pateiktas ieškovei tik prieš 10 dienų, tėvai įpareigojami sudaryti galimybę kitam tėvui susitikti su vaiku, kai vaikas atostogauja pas vieną iš tėvų. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė nepateikė jokių įrodymų, jog teismo nustatyta bendravimo su vaiku tvarka kenkia vaikui. Atsižvelgusi į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta bendravimo tvarka atitinka vaiko interesus ir užtikrina vaiko teises bendrauti su abiem tėvais.
23. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skunde nurodytų argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).
24. Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Ieškovės apeliacinį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo 2025 m. gegužės 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.