Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.4.4.4.; 3.1.18.1.; 3.1.18.4.; 3.3.2.3.; 3.2.4.4.; 3.3.2.4.; 3.3.1.14.

2016 m. gruodžio 19 d.

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės E. D. ir atsakovo T. D. atskiruosius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-4804-1003/2016 pagal ieškovės E. D. patikslintą ieškinį atsakovui T. D. dėl santuokos apskaitos akto įrašo civilinės metrikacijos skyriuje panaikinimo dėl atsakovo kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir atsakovo T. D. priešieškinį dėl santuokos apskaitos akto įrašo civilinės metrikacijos skyriuje panaikinimo dėl ieškovės kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išvadą teikiančios institucijos Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius ir Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Apeliacinėje byloje sprendžiamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių – skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos – pakeitimo.Ieškovė E. D. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartimi nustatytą laikiną atsakovo bendravimo su mažamečiu vaiku tvarką. Nurodė, kad ieškovė gyvendama Lietuvoje negali susirasti gerai apmokamo darbo Lietuvoje, jai sunku vienai pačiai rūpintis mažamečiu vaiku, nes susirgus nėra artimųjų, kurie galėtų pasirūpinti vaiku, be to, jos tėvai gyvena Vokietijoje ir pati buvo gavusi itin gerą darbo pasiūlymą Vokietijoje. Atsakovas gyvena ir dirba Jungtinėje Karalystėje, todėl jo noras su savo sūnumi bendrauti tik Lietuvoje nėra pagrįstas, pažeidžia ieškovės ir vaiko teises. Atsakovas savo atostogų metu gali bendrauti su savo sūnumi Vokietijoje. Pažymi, kad kelionės iš Jungtinės Karalystės į Vokietiją yra trumpesnės ir pigesnės nei kelionė iš Jungtinės Karalystės į Lietuvą. Šiuo atveju pirmiausia būtina atsižvelgti į sūnaus gerovę, pastovumą, finansinį ir psichologinį

stabilumą. Be to, nustatyta atsakovo bendravimo su mažamečiu sūnumi telekomunikacijų priemonėmis (internetu, telefonu) tvarka nėra realiai įvykdomas tiek dėl objektyvių priežasčių (mažametis vaikas neišlaiko dėmesio, neišbūna prie kompiuterio 1 val., nepaisant pastangų žaisti su juo, kad šis kuo ilgiau išbūtų vaizde, kurį apima kamera, vaikas nuo tokio bendravimo pavargsta, suirzta), tiek dėl subjektyvių priežasčių (atsakovas manipuliuoja tokia bendravimo tvarka, pats nesistengia išlaikyti vaiko dėmesio, nuolat reiškia priekaištus, dėl netinkamo kambario, dėl netinkamo užimamo sūnaus, dėl muzikos, kurią klausau ir pan.), verčia žadinti miegantį sūnų, jei paskambina tuo metu, kai vaikas miega), todėl tikslinga pakeisti bendravimą telekomunikacijų priemonėmis (internetu, telefonu), nenustatant tokio bendravimo trukmės, atsižvelgiant į mažamečio vaiko interesus.

Atsakovas T. D. prašo pakeisti nustatytą bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką. Nurodė, kad ieškovė išvyko į užsienį ir nesudarė atsakovui galimybių tiesiogiai bendrauti su sūnumi gegužės 5-12 d. bei birželio 3-12 d., todėl šis laikas turi būti kompensuotas. Ieškovė nesutinka, kad atsakovas su vaiku bendrautu kitoje, negu ieškovės gyvenamojoje vietoje, todėl atsakovas negali nuvežti vaiko pabendrauti su seneliais. Ieškovė nesutikimą grindžia vaiko poreikiu turėti nusistovėjusią ir jam įprastą aplinką, nors pati keliauja su vaiku atostogauti į Ispaniją, Vokietiją ir pan. Bendraujant „Skype“ programa ieškovė neužtikrina tinkamų bendravimo sąlygų su vaiku, patalpose nuolat vaikštinėja kiti asmenys ir blaško vaiko dėmesį, todėl prašo nustatyti, kad be atsakovo sutikimo bendraujant su vaiku nedalyvautų jokie kiti asmenys, išskyrus ieškovę ir vaiko teisių apsaugos specialistą. Nurodė, kad atsakovui atvykus į ieškovės gyvenamąją vietą, nuolat tvyro itin prasta psichologinė atmosfera, ieškovė ir jos motina vaiko akivaizdoje bando aiškintis santykius su atsakovu pakeltu tonu, kaltina atsakovą dėl teismo proceso, todėl tikslinga nustatyti, kad susitikimuose su vaiku dalyvautų vaiko teisių apsaugos specialistai. Išvadą teikianti institucija Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Šiaulių r. VTAS) pateikė išvadą, kurioje nurodoma, kad ieškovei, siekiant gyventi Vokietijoje, kur padedama artimųjų galėtų ji sudaryti geresnes gyvenimo sąlygas vaikui, ji turėtų kreiptis į teismą dėl leidimo išsivežti vaiką iš Lietuvos. Atsižvelgiant į labai mažą vaiko amžių, siūlo trumpinti bendravimo telekomunikacijos priemonėmis laiką, nes vaikui sunku sukaupti dėmesį tiek laiko. VTAS specialisto dalyvavimas tėvui bendraujant su vaiku nepadėtų sustiprinti natūralaus tėvo ir vaiko ryšio, sukeltų papildomą įtampą. Netikslinga nustatyti bendravimo kompensavimo mechanizmą, nes bendravimo tvarka yra pakankamai intensyvi, o esant konfliktinei situacijai tai galėtų padidinti šalių nesutarimus.Išvadą teikianti institucija Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Šiaulių m. VTAS) pateikė išvadą, kurioje nurodoma, kad bylos nagrinėjimas užsitęsė, šalių santykiai tebėra konfliktiški, jos nesutaria dėl bendravimo tvarkos. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas gyvena Jungtinėje Karalystėje, o su sūnumi bendrauja tik atostogų metu sugrįžęs į Lietuvą, mano, kad bendravimo tvarkos nustatymas išimtinai tik Lietuvoje, riboja ieškovės bei mažamečio vaiko judėjimo laisvę. Nors šalys pripažįsta, kad bendravimas „Skype“ programa yra nekokybiškas, tačiau abu nurodo skirtingas to priežastis. Atsakovo bendravimas su sūnumi „Skype“ programa yra vienas iš būtų išlaikyti ryšį su vaiku, tačiau atsižvelgiant į mažą berniuko amžių, abu tėvai turi dėti daugiau pastangų. Byloje nesant duomenų, kad atsakovo netinkamai vykdyti tėvo pareigas, mano, kad turėtų būti nustatyta maksimali tėvo bendravimo su vaiku tvarka.

Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartimi atmetė ieškovės ir atsakovo prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo.Teismas nurodė, kad Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. gegužės 5 d. nutartimi nustatyta atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka Lietuvoje. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, atitinkanti šalių mažamečio vaiko interesus. Be to, pabrėžė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės išsamiai ir visapusiškai išsiaiškinti reikalingo ir būtino vieno iš tėvų, su kuriuo vaikas nuolatos negyvena, bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos intensyvumo, šie klausimai gali būti atsakyti tik išnagrinėjus bylą iš esmės. Teismas pabrėžė, kad tenkinus ieškovės prašymą ir nustačius laikiną atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką ne Lietuvoje, o Vokietijoje, nepriėmus galutinio teismo sprendimo būtų iš esmės pasisakyta dėl vaiko gyvenamosios vietos užsienyje, būtų apsunkintos galimybės tiek teismui, tiek išvadą teikiančioms institucijoms tinkamai įvertinti mažamečio vaiko gyvenimo sąlygas, užtikrinti vaiko interesus. Teismas nusprendė, kad nagrinėjamu atveju vaiko gyvenamoji vieta Lietuvoje atitinka vaiko interesus ir užtikrina šalių interesų pusiausvyrą procese.

Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į atskiruosius skundus argumentai

Atskiruoju skundu ieškovė E. D. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartį ir nustatyti jos siūlomą bendravimo tvarką. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:Pasikeitė faktinės aplinkybės, ji išvyksta į Vokietiją, ten lankys vokiečių kalbos kursus, todėl prašo atitinkami pakoreguoti bendravimo tvarką.Nustačius bendravimo tvarką Lietuvoje pažeidžiamas laisvo judėjimo Europos Sąjungoje principas, varžoma jos bei sūnaus judėjimo laisvė.Šeimos bylose teismas privalo užtikrinti vaiko teises ir teisėtus interesus. Bylos nagrinėjimas užsitęsė, šalių tarpusavio santykiai konfliktiški, įtempti, todėl ieškovei su sūnumi išvykus į Vokietiją bus užtikrinti geriausi vaiko interesai. Be to, atsakovo prašymas nustatyti bendravimo tvarką išimtinai tik Lietuvoje, nors patys gyvena ir dirba Jungtinėje Karalystėje, elgiasi savanaudiškai, neieško kompromiso, kuris padėtų nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri užtikrintų saugų vaiko ryšį su abiem tėvais.Atsipiepimu į ieškovės atskirąjį skundą atsakovas T. D. prašo jo netenkinti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:Ieškovė nori pakreguoti bendravimo tvarką, tačiau įstatymas numato tik jos keitimą, o ne koregavimą.Be to, nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo aiškiai nurodoma, kad ieškovė neturi teisės su vaiku išvykti į Vokietiją nuolat gyventi, kol vyksta teisminis ginčas, nes abi šalis siekia, kad su ja būtų nustatyta nuolatinė sūnaus gyvenamoji vieta.Leidus ieškovei išvykti su sūnumi į Vokietiją būtų apsunkintas atsakovo bendravimas su sūnumi, nes jis turės su savo darbdaviu derinti ne tik keliones į Lietuvą, bet ir į Vokietiją. Pagal šiuo metu galiojančią bendravimo tvarką atsakovas atostogų metu sugrįžęs į Lietuvą turi galimybę pasimatyti su artimaisiais giminaičiais, sūnumi. Sūnus turi bent teorinę galimybę pasimatyti su atsakovo tėvais, nors iki šiol ieškovė to leidžia. Nustačius ieškovės prašomą bendravimo tvarką bus dar labiau sumažintas atsakovo bendravimas su sūnumi, jie atitols vienas nuo kito, o tai gali padėti ieškovei reikalaujant su ja nustatyti vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą.Ieškovė nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių aplinkybę, kad ji Vokietijoje gavo gerai apmokamo darbo pasiūlymą, lankys vokiečių kalbos kursus, kad Vokietijoje bus užtikrintos geros gyvenimo sąlygos vaikui.Atskiruoju skundu atsakovas T. D. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – nustatyti jos siūlomą bendravimo tvarką. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:Nutartis neteisėta, nes teismas visiškai nepasisakė dėl atsakovo prašyme išdėstytų motyvų, analizavo tik ieškovės prašymą. Teismo sprendimas turi būti teisiškai argumentuotas, išsamus ir aiškus, tačiau iš skundžiamos nutarties, nėra aišku kokiais motyvais atmestas atsakovo prašymas.Ieškovė nepadeda stiprinti atsakovo ryšio su sūnumi, o siekia sau palankesnės bendravimo tvarkos, kuri iš esmės nėra naudinga nei atsakovui, nei judviejų sūnui. Atsižvelgiant į tai, kad tokio pobūdžio bylose teismas turėjo būti aktyvus, suteikti prioritetą vaiko interesams, todėl turėjo ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybės, užkirsti kelią nepagrįstam ieškovė kaip motinos valdžios suabsoliutinimui,, kliudymui atsakovui bendrauti su vaiku.Galiojanti bendravimo tvarka nėra pakankamai detali, todėl tarp šalių kyla nauji konfliktai. Atsakovo teigimu, reikėtų pakeisti nustatytą bendravimo tvarką ir ją sukonkretinti.Atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą ieškovė E. D. prašo jo netenkinti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:Atsakovas nenurodė, kokių procesinių ir materialinės teisės normų pažeidimus padarė teismas, todėl šioje dalyje atskirasis skundas nepagrįstas.Atsakovas iki šiol nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių pasikeitusias aplinkybes, dėl kurių taikytos laikinosios apsaugos priemonės – nustatyta bendravimo tvarka – turėtų būtų visiškai keičiama.Atsakovas klaidina teismą nurodydamas tikrovės neatitinkančias aplinkybes, sąmoningai pateikia ne visą informaciją, siekdamas įtikinti teismą, kad ieškovė netinkamai vykdo teismo nustatytas laikinąsias apsaugos priemones.Atsakovas ir anksčiau nesirūpino mažamečiu vaiku.

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškovės E. D. atskirasis skundas tenkintinas iš dalies. Atsakovo T. D. atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).Ieškovė E. D. ir atsakovas T. D. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką, (duomenys neskelbtini) jiems gimė sūnus V. D.. Nuo 2016 m. balandžio mėn. teisme nagrinėjama byla dėl santuokos nutraukimo, kurioje šalys kaltina viena kitą dėl santuokos iširimo, šalys nesutaria dėl vaiko gyvenamosios vietos, skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarkos.Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. balandžio 25 d. nutartimi tenkino ieškovės E. D. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir iki teismo sprendimo byloje priėmimo nepilnamečio vaiko V. D. laikiną gyvenamąją vietą nustatė su ieškove.Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis nustatyta atsakovo T. D. bendravimo su sūnumi V. D. tvarka.Atsižvelgiant į tai, kad Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartimi nustatyta atsakovo T. D. bendravimo su sūnumi V. D. tvarka Lietuvoje, nes čia gyveno ieškovė E. D. kartu su sūnumi, tačiau po nutarties priėmimo ieškovė kartu su sūnumi išvyko iš Lietuvos. tai reiškia, kad nagrinėjamoje byloje dėl pasikeitusių faktinių aplinkybių spręstinas klausimas laikinųjų pasaugos priemonių pakeitimo.Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.170 straipsnio 4 dalis), tačiau nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad minimalus bendravimas gali būti nustatytas, jei dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai, neatitinka vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, daroma įtaka vaiko brandai ir pasaulėžiūrai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005, 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2014). Vaikų interesų patenkinimą turi užtikrinti abu tėvai nepriklausomai, ar jie gyvena kartu su vaikais ar skyriumi. Pažymėtina, kad tėvas (motina), su kuriuo pasilieka gyventi vaikai įgyja papildomų pareigų, iš kurių viena svarbiausia – užtikrinti vaikų bendravimą su tuo iš tėvų, su kuriuo vaikai negyvena. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra ne kartą nurodęs, kad tėvo (motinos) ir vaiko mėgavimasis vienas kito draugija yra esminė šeimos gyvenimo dalis, todėl nustatant skyrium gyvenančio tėvo bendravimo tvarką su vaiku itin svarbu apsvarstyti geriausius vaiko interesus (žr. 1994 m. gegužės 26 d. sprendimą byloje Keegan prieš Airiją, peticijos Nr. 290, par. 50, 2011 m. rugsėjo 27 d. sprendimą byloje Diamante and Pelliccioni prieš San Mariną, peticijos Nr. 32250/08, par. 170, 176).Vienas esminių nagrinėjamos bylos aspektų yra tai, kad ieškovė pakeitė gyvenamąją vietą ir išvyko į Vokietiją kartu su nepilnamečiu vaiku, kad atsakovas siekia intensyvesnės bendravimo tvarkos, numatant kompensacinį mechanizmą už laiką, kai jis dėl ieškovės kaltės negalėjo bendrauti su sūnumi, riboti asmenis, galinčius būti patalpoje, kai atsakovas bendrauja su sūnumi. Iš bylos medžiagos matyti, kad šalys nesutaria dėl skyrium gyvenančio atsakovo bendravimo su sūnumi tvarkos, šalių keliami klausimai dėl ieškovės įvykimo į Vokietiją bei intensyvesnės atsakovo bendravimo tvarkos buvo analizuoti dar nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Natūralu, kad atsiradę tėvų konfliktai neleidžia nusistovėti tarpusavio santykiams, tačiau tai nėra priežastis riboti vaiko bendravimą su atsakovu. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, o jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2014). Itin konfliktiškų šeimos santykių bylose, pabrėžtas bendrasis principas, kad tam, jog tėvai galėtų peržengti emocines kliūtis ir atkurti brandų tarpusavio ryšį, orientuotą į geriausius vaiko interesus, turi praeiti šiek tiek laiko; tokiose delikačiose situacijose ryšių su vaiku atkūrimas gali reikalauti ilgalaikių visų suinteresuotų asmenų pastangų; šioje srityje valstybės pareigos nėra absoliučios ir jos daugiau susijusios su priemonių, o ne rezultato klausimu (žr. 2012 m. sausio 10 d. sprendimą byloje Cristescu prie Rumuniją, peticijos Nr. 13589/07), todėl nustatant bendravimo tvarką siekiama tik sudaryti sąlygas skyrium gyvenančiam tėvui (motinai) dalyvauti auklėjant vaiką, jiems susitikti ir bendrauti. Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).Vieno iš tėvų kliudymas skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai bendrauti su vaiku turi būti vertinamas kaip vaiko teisių pažeidimas ir vieno iš tėvų, kuriam kliudoma bendrauti, teisių pažeidimas. Tais atvejais, kai tėvas negali dėl objektyvių priežasčių bendrauti nuolat ir tiesiogiai su vaiku, teismas, atsižvelgdamas į vaiko amžių, gebėjimus ir pan., turi nustatyti kitus alternatyvius būdus. Kai vaikas gyvena kitoje nei tėvas (motina) valstybėje, akivaizdu, kad užtikrinti nuolatinį ir tiesioginį bendravimą taip pat bus sudėtinga, todėl tėvai ir teismas turi rasti kitą visoms šalims priimtiniausią alternatyvų bendravimo su vaiku būdą, pavyzdžiui, pasitelkiant internetą, telefonu, laiškais, atvažiuojant pasisvečiuoti, atostogauti ir pan. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Nagrinėjamu atveju aplinkybė, kad pakeitė ieškovės gyvenamoji vieta, išvyko į Vokietiją negali būti vertinama vaiko bei atsakovo teisių suvaržymas, nes ieškovė siekia atitinkamai pakeisti nustatytą atsakovo bendravimo tvarką su sūnumi. Pabrėžtina, kad ieškovės siūloma nustatyti tvarka iš esmės yra identiška nustatytajai, skiriasi tik valstybė, kurioje vyks skyrium gyvenančio atsakovo bendravimas su vaiku, tačiau bendravimas vyksta ieškovės gyvenamojoje vietoje ar kitoje šalių sutartoje vietoje. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas gyvena ir dirba Jungtinėje Karalystėje, į Lietuvą sugrįžta tik kartą per mėnesį, todėl, teismo vertinimu, nepagrįstai atsakovas prieštarauja, kad ieškovė kartu su judviejų sūnumi gyventų Vokietijoje. Pabrėžtina, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam, nes abu tėvai turi būti vienodai lankstūs ir derinti savo poreikius su vaiko. Nors ieškovė išvyko į Vokietiją, tačiau tai savaime nereiškia, kad nuo šiol ieškovės nuolatinė gyvenamoji vieta yra Vokietijoje. Pastebėtina ir tai, kad byloje nėra duomenų, kad ieškovė trukdo atsakovui bendrauti su sūnumi, todėl pagrįstas ieškovės prašymas pakeisti bendravo tvarką, atsižvelgiant į pasikeitusią ieškovės gyvenamąją vietą. Taigi keistina teismo nustatyta bendravimo tvarka. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nutartyje dėl laikinos bendravimo tvarkos nustatymo išsamiai pasisakyta dėl atsakavo bendravimo su vaiku telekomunikacijų priemonėmis, jų svarbą palaikant skyrium gyvenančio atsakovo ir sūnaus tarpusavio ryšį, o bendravimo trukmė nustatyta atsižvelgiant į vaiko amžių, gebėjimą sutelkti dėmesį, raidos ypatumus. Teismo vertinimu, nėra pagrindo keisti nustatytos atsakovo ir vaiko bendravimo telekomunikacijų priemonėmis tvarkos, kadangi tai padeda užtikrinti reguliarų atsakovo ir sūnaus bendravimą, kai jie negali susitikti ir tiesiogiai bendrauti dėl to, kad gyvena skirtingose valstybėse. Atsakovas prašo kompensuoti tas teismo paskirtas bendrauti su vaikais dienas, kuomet jis negalės bendrauti su vaiku dėl ieškovės atostogų ar kito užimtumo, paskiriant papildomą laiką bendrauti su vaikais atsakovo pasirinktu metu. Teismo vertinimu, šiuo aspektu vaiko tėvo siūloma bendravimo tvarka nesiderina su vaiko poreikiais, jo gyvenimo stabilumu, be to, sudarys subjektyvių vertinimų prielaidas ir taip nulems naujus šalių konfliktus, neigiamai veikiančius ir vaikus. Atsižvelgiant į tai, kad vaikas yra mažas, jam yra svarbus stabilus gyvenimo ritmas, dėl tėvų konfliktiškumo kompensacinio mechanizmo sėkmingo įgyvendinimo perspektyvos menkos, nustatyta bendravimo tvarka, nors ir pareikalaus papildomų tėvo pastangų savo darbo bei atostogų grafiką derinti su nustatyta bendravimo tvarka, tačiau šie pasunkinimai nelaikytini iš esmės suvaržančiais tėvo bendravimo su vaiku galimybes.Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad vaiko teisų apsaugos specialisto dalyvavimas yra perteklinis ir nesumažins įtemptos tarp šalių, kadangi ji atsiranda tik dėl pačių šalių geranoriškumo ir tolerancijos stokos vienas kito atžvilgiu. Be to, pagal CK 3.155 straipsnį tėvai turi pareigą sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis vaikui, tad siekdami geriausių vaiko interesų šalys turi ieškoti kompromisų.Remdamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad yra pagrindas keisti nustatytą atsakovo bendravimo su vaiku tvarką ir ieškovės prašymą tenkinti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Pažymėtina, kad ši teismo nutartis neužkerta kelio bet kuriuo bylos nagrinėjimo metu pasikeitus faktinės aplinkybėms ir pateiktus papildomus įrodymus kreiptis į bylą nagrinėjantį teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo.

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pakeisti dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartį:

„Tenkinti ieškovės E. D. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo iš dalies.

Nustatyti atsakovo T. D. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi V. D., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką:

atsakovas T. D. bendrauja su sūnumi V. D. ne ilgiau kaip 6 val. per dieną tris kartus per savaitę antradienį, ketvirtadienį ir šeštadienį laikotarpiu nuo 10 val. iki 19 val. vaiko ir motinos E. D. gyvenamojoje vietoje Vokietijoje arba E. D. sutikimu – kitoje abiem šalims priimtinoje vietoje iki vaikui sukaks treji metai;vaikui sulaukus trejų metų amžiaus atsakovas T. D. bendrauja su sūnumi V. D., pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos Vokietijoje antradienį, ketvirtadienį 10 val. ir pristatydamas vaiką į gyvenamąją vietą iki tos pačios dienos 19 val., pasiimdamas vaiką kas antrą šeštadienį 10 val. ir pristatydamas vaiką į gyvenamąją vietą iki sekmadienio 19 val.; apie atvykimą į ieškovės E. D. gyvenamąją vietą atsakovas T. D. informuoja ieškovę E. D. telefonu, „Skype“ programa ar elektroniniu paštu ne vėliau kaip likus dviem savaitėms iki planuojamo atvykimo; ieškovė E. D. įsipareigoja nurodyti atsakovui T. D. tikslią savo ir nepilnamečio vaiko V. D. gyvenamąją vietą;atsakovas T. D. bendrauja su vaiku V. D. telekomunikacijų priemonėmis (internetu, telefonu) du kartus savaitėje nuo 19 val. iki 20 val. iki vaikui sukaks ketveri metai.“

Likusioje dalyje nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.