Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Palangos miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Jūros smeltė“ skundą atsakovui Palangos miesto savivaldybės administracijai (tretieji suinteresuoti asmenys – Kultūros paveldo departamentas prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Jūros smeltė“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi teismą, prašydamas panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas) 2016 m. vasario 1 d. sprendimą Nr. (4.27.)-D3-268 „Dėl leidimo prekiauti ir teikti paslaugas viešose vietose, (duomenys neskelbtini), Palangoje“, kuriuo atsisakyta išduoti leidimą prekybai nurodytame žemės sklype, ir įpareigoti atsakovą patenkinti 2015 m. gegužės 22 d. prašymą dėl leidimo prekiauti išdavimo.Nurodė, kad Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 22 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-1933-243/2015 panaikintas Palangos miesto savivaldybės administracijos 2015 m. liepos 1 d. sprendimas Nr. (4.27)-D3-2229 „Dėl leidimo (duomenys neskelbtini), Palangoje“ ir Palangos miesto savivaldybės administracija įpareigota per 20 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išnagrinėti UAB „Jūros smeltė“ 2015 m. gegužės 22 d. prašymą dėl leidimo prekiauti išdavimo. Atsakovas, pakartotinai išnagrinėjęs 2015 m. gegužės 22 d. prašymą, ginčijamu 2016 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. (4.27.)-D3-268 prašymo nepatenkino ir leidimo prekiauti neišdavė. Ginčijamas sprendimas grindžiamas dviem aplinkybėmis: 1) prekybos kioskai, iš kurių prašoma išduoti leidimą prekybai, yra nekilnojamieji daiktai ir I grupės nesudėtingi statiniai, todėl su prašymu dėl leidimo prekybai turėjo būti pateiktas supaprastintas statybos projektas pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826 patvirtinto STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 32 punktą, o kadangi sklypas yra registruotos kultūros vertybės – Palangos miesto istorinės dalies, pripažintos saugoti viešajam pažinimui ir naudojimui teritorijoje bei registruotos kultūros vertybės, valstybės saugomos Palangos vilos „Jūros akis“, pripažintos saugoti viešajam pažinimui ir naudojimui, teritorijoje, t. y. kultūros paveldo objekto teritorijoje, reikalingas rašytinis pritarimas supaprastintam statybos projektui; 2) žemės sklype, kuriame prašoma išduoti leidimą prekybai, galioja Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano, patvirtinto Palangos miesto savivaldybės tarybos 2000 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. 32, sprendiniai, kuriuose nurodoma statinių aukščio, užstatymo tankumo ir intensyvumo nedidinti, paliekama esama statybos linija, nes sklypas yra registruotos kultūros vertybės – Palangos miesto istorinės dalies, pripažintos saugoti viešajam pažinimui ir naudojimui teritorijoje bei registruotos kultūros vertybės, valstybės saugomos Palangos vilos „Jūros akis“, pripažintos saugoti viešajam pažinimui ir naudojimui, teritorijoje, t. y. kultūros paveldo objekto teritorijoje.Argumentavo, kad pirmuoju argumentu atsakovas rėmėsi nagrinėjant nurodytą administracinę bylą ir jo nepagrįstumą įsiteisėjusiu sprendimu teismas konstatavo 2015 m. gruodžio 22 d. sprendimu, nurodydamas, jog statiniai (kioskai), iš kurių siekiama prekiauti, nepriskirtini statiniams (ir laikiniems) ir yra laikytini kilnojamaisiais daiktais, jiems STR normos netaikomos.Dėl antrojo atsakovo argumento nurodė, jog neaišku, kokių konkrečių reikalavimų, susijusių su paveldosauga, pareiškėjas neatitinka, pateikta nuoroda į Palangos miesto centrinės dalies detalųjį planą, tačiau nenurodyta, kaip konkrečiai prašymas dėl leidimo prekybai neatitinka detaliojo plano reikalavimų. Tinkamas motyvų neišdėstymas ne tik lemia administracinio akto neteisėtumą ir nepagrįstumą, taip pat apsunkina administracinio ginčo nagrinėjimą. Pažymėjo, jog šiuo argumentu atsakovas taip pat rėmėsi teismo panaikintame 2015 m. liepos 1 d. sprendime Nr. (4.27)-D3-2229, o teismas konstatavo, jog statiniai pastatyti 2011 metais, teritorijos statusas nėra pasikeitęs, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinis padalinys 2011 m. birželio 15 d. raštu Nr. (7.12)2Kl-723 suderino laikinų prekybinių įrenginių projektą, jam pritarė Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyrius 2011 m. birželio 23 d. Pažymėjo, kad atsakovas, antrą kartą neišduodamas leidimo prekiauti, vadovavęsis tais pačiais argumentais, kurie išdėstyti panaikintame 2015 m. liepos 1 d. sprendime Nr. (4.27)-D3-2229, piktnaudžiavo teise. Pareiškėjas tokius veiksmus vertino kaip sąmoningą pareigų nevykdymą ir leidimo prekybai išdavimo vilkinimą, siekiant pareiškėjui vėl sudaryti kliūtis vykdyti prekybą 2016 metų vasarą. Nurodė, jog pateikė visus reikalingus dokumentus leidimui gauti, todėl prašė atsakovą įpareigoti išduoti leidimą prekybai. Atsakovas Palangos miesto savivaldybės administracija prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.Nesutiko su pareiškėjo pozicija, jog Klaipėdos apygardos administracinio teismas 2015 m. gruodžio 22 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI-1933-243/2015 konstatavo ginčo objektus esant įrenginiais. Teigė, jog teismas neanalizavo teisės normų, reglamentuojančių kilnojamųjų ir nekilnojamųjų daiktų sąvokas, nevertino objektų Statybos įstatymo požiūriu. Laikėsi pozicijos, jog pareiškėjas prašė išduoti leidimą I grupės nesudėtingiems statiniams, esantiems kultūros paveldo objekto teritorijoje, kuriems privalomas rašytinis pritarimas supaprastintam statybos projektui, ir savo poziciją grindė teismų praktika analogiškoje byloje, t. y. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartimi administracinėje byloje A-980-858/2015, kurioje nurodyta, jog statinys yra nekilnojamasis daiktas, kurį apibūdina trys požymiai: 1) daikto sukūrimas vykdant statybos darbus; 2) kuriant daiktą buvo vartojami statybos produktai; 3) daiktas yra tvirtai sujungtas su žeme. Atsakovo teigimu, objektai, iš kurių prekybai vykdyti pareiškėjas siekia gauti leidimą, būtent ir atitinka šiuos požymius, todėl su prašymu pareiškėja turėjo pateikti supaprastintą statybos projektą pagal STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 32 punktą ir, atsižvelgiant į tai, jog sklypas yra kultūros paveldo objekto teritorijoje, jam taikomi Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano sprendiniai, kuriuose nurodoma statinių aukščio, užstatymo tankumo ir intensyvumo nedidinti, paliekama esama statybos linija (kvartalas Nr. U-5, sklypo Nr. 8).Trečiasis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos (toliau – ir Departamentas) atsiliepimu siūlė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.Nurodė, kad nepagrįsti pareiškėjo teiginiai, jog valstybės saugomo kultūros paveldo objekto teritorijoje esančioms laikinoms prekybos vietoms Departamento Klaipėdos skyrius yra pritaręs 2011 m. birželio 15 d. raštu Nr.(7.12)2Kl-723. Pritarimas buvo duotas konkrečiam terminui, t. y. iki 2011 m. spalio 1 d., be to, pritarta kitokios konstrukcijos prekybos įrenginiams bei jų išdėstymui nekilnojamojo kultūros paveldo objekto teritorijoje.Pažymėjo, kad valstybinės žemės nuomos sutartyje 2014 m. liepos 4 d. Nr. 16SŽN-(14.16.55.)-49 nėra nustatyta galimybė sklype įrengti prekybos vietas ir statyti prekybos įrenginius. Nurodė, jog 2016 m. balandžio 11 d. patvirtintas naujas Palangos miesto istorines dalies tvarkymo planas, pagal kurio nuostatas reikalaujama saugoti J. Basanavičiaus gatvės vilų užstatymo linijas ir šalinti šalia saugomos kultūros paveldo objektų atsiradusius priestatus ir kitokius įrenginius, trukdančius apžvelgti kultūros paveldo objektus.Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) atsiliepimu nepareiškė nuomonės dėl skundo reikalavimo pagrįstumo. Teigė, jog ginčui reikšminga aplinkybė yra tai, ar objektai (kioskai) yra laikytini statiniais. Pažymėjo, jog Inspekcijos 2015 m. gruodžio 15 d. raštas „Dėl kiosko priskyrimo laikinajam statiniui“ (Nr. 7D-2039)) Nr. 2D-19656 (8.4) yra konsultacinio pobūdžio atsakymas įvertinus vaizdinę informaciją (brėžinį), todėl nelaikytinas Inspekcijos sprendimu konkrečioje situacijoje.