Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Audrius Meilutis, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo T. U. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. gegužės 22 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo T. U. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 2-ame kalėjime (toliau – ir Komisija) 2023 m. kovo 27 d. nutarimo Nr. RV-23-2529 netaikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nuteistajam,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2021 m. birželio 10 d., bausmės pabaiga – 2025 m. vasario 13 d. Neatlikta bausmės dalis Komisijos posėdžio dienai (2023 m. kovo 23 d.) – 1 (vieneri) metai 10 (dešimt) mėnesių 20 (dvidešimt) dienų.

3. Komisija 2023 m. kovo 27 d. priėmė nutarimą Nr. RV-23-2529, kuriuo nutarė netaikyti nuteistajam T. U. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą, motyvuojant tuo, kad nuteistąjį teigiamai charakterizuojančių aplinkybių nepakanka konstatuoti, jog T. U. atžvilgiu bausmės tikslai bus pasiekti paleidus jį lygtinai iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu negebėjo išvengti rizikingų situacijų, laisvės atėmimo vietoje du kartus pažeidė vidaus tvarkos taisykles, vieną kartą baustas drausmine tvarka. Šiuo metu asmuo turi reikšmingų finansinių įpareigojimų, kuriuos dengia minimaliomis pastangomis. Be to nuteistasis nedirba. Komisija atsižvelgė ir į tai, kad nuteistasis anksčiau jau buvo teistas, tačiau išvadų nepadarė, iš turėto patyrimo nepasimokė. Komisija, atsižvelgusi į visas aplinkybes, padarė išvadą, jog teigiami nuteistojo taisymosi procesai dar turi būti tęsiami laisvės atėmimo vietų įstaigoje.

6. Skundas Kauno apygardos teisme nagrinėtinas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 360, 364 straipsnių pagrindais, rašytinio proceso tvarka, nerengiant teismo posėdžio.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo T. U. skundas atmetamas.

8. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi, pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Pažymėtina, kad kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, taip pat ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

9. Teismas, išnagrinėjęs nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą apylinkės teismo nutartį bei Komisijos nutarimą, pateiktą medžiagą, bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai, tinkamai išanalizavo lygtinio paleidimo instituto taikymui reikšmingas aplinkybes ir išsamiai motyvavo, kodėl nuteistajam T. U. netaiko lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė.

10. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis T. U. yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Nuteistojo teigimu, lygtinio paleidimo atveju jis turės gyvenamąją vietą, palaiko artimus santykius su artimaisiais, turi teigiamą darbinę motyvaciją, neturi galiojančių drausminių nuobaudų, yra du kartus paskatintas. Teismo nuomone, visos šios aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka.

11. Pažymima, kad sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, bet jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, todėl nėra pagrindo sutikti su skundo argumentais, kad priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas ar Komisija pateiktus duomenis analizavo vienpusiškai ir neišsamiai, tinkamai neatsižvelgė į nuteistojo pastangas resocializuotis. Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties ir Komisijos nutarimo turinio matyti, kad buvo tinkamai vertinami tiek teigiamai, tiek ir neigiamai nuteistojo elgesį charakterizuojantys duomenys, tačiau teigiamų elgesio korekcijos požymių, tiek Komisijos, tiek ir pirmosios instancijos teismo vertinimu, T. U. lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis tik nepakako, kam, įvertinęs skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, iš esmės pritaria ir aukštesnysis teismas.

12. Kaip matyti iš 2023 m. kovo 6 d. Socialinio tyrimo išvados, T. U. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinimo metu buvo vidutinė. Nors T. U. nustatyta nusikalstamo elgesio rizika nuo didelės sumažėjo iki vidutinės, tačiau visgi aktyviomis nuteistojo pastangomis ji dar gali būti žymiai sumažinta. Iš teismui pateiktų duomenų visumos matyti, kad nuteistasis neatitinka BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyto lygtinio paleidimo pagrindo – jis nedaro akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesnysis teismas pažymi, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai, įvertinant nuteistojo elgesį pataisos namuose ne tik tam tikru vertinamu laikotarpiu, bet viso jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu.

13. Šių duomenų kontekste, nesutinkant su nuteistojo skundo argumentais, pažymėtina, kad nuteistajam T. U. vis dar nustatomas ne vienas kriminogeninis rizikos veiksnys – kriminalinė istorija (4 ir daugiau teistumų), pirmas teistumas jauname amžiuje (iki 18 m.), smurtinio elgesio istorija, būdingas teisės pažeidimų modelis, bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų pažeidimas, turi mažą ir nestabilią darbo patirtį, skaitymo ir rašymo problemos, turi skolų, ieškinių ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybės, lėšų tvarkymo sunkumai, smurto ar prievartos naudojimas artimoje aplinkoje, dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą, buvo ar yra įtakotas asocialios grupės, ankstesnis piktnaudžiavimas narkotikais, smurtinis elgesys susijęs su alkoholio vartojimu, ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu, tinkamų tarpasmeninių įgūdžių stoka, būdingas impulsyvus elgesys, būdingas agresyvus ar kontroliuojantis elgesys, savitvardos problemos, negeba atpažinti problemų, stokoja tinkamų problemų ir konfliktų sprendimo įgūdžių, stokoja empatijos, priežiūros ar apribojimų pažeidimai. Pažymėtina, kad minėti ne tik statiniai, bet ir dinaminiai kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik T. U. praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui, tačiau teigti, jog nuteistojo pastangų šioje paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos, teisinio pagrindo nėra.

14. Aukštesnysis teismas sutinka su nuteistojo skundo argumentais, kad dalis T. U. nusikalstamų veikų padarytos jauname amžiuje, neturint gyvenimiškos patirties, tačiau visgi negalima neatsižvelgti į tai, jog nuteistasis iš viso yra teistas 16 kartų. Be to, Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis, jo atžvilgiu yra priimtas dar vienas apkaltinamasis nuosprendis, kuris šiuo metu dar nėra įsiteisėjęs. Šiuo metu laisvės atėmimo bausmę T. U. atlieka už ne vienos nusikalstamos veikos padarymą, vyrauja savanaudiški, turtinio pobūdžio bei smurtiniai nusikaltimai. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, kad nuteistojo nusikalstamas elgesys nėra atsitiktinis, o sąlygotas susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, nuteistajam praeityje buvo taikytos ir švelnesnio pobūdžio bausmės (viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas), tačiau tai teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui neturėjo, nes jis ir vėl nusikalto, kas leidžia teigti, kad savo tinkamo elgesio ilgesnį laiką nuteistasis nesugeba išlaikyti. Nors ankstesni teistumai ir nusikaltimų pobūdis bei skaičius, negali būti savarankišku pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau teismas privalo vertinti visumą aplinkybių, ką nagrinėjamu atveju ir padarė, t. y. buvo įvertintas ne tik nuteistojo nusikalstamų veikų pobūdis ir pavojingumas, bet ir visi kiti nuteistąjį pataisos proceso metu charakterizuojantys duomenys ir buvo padaryta motyvuota išvada, kad nuteistojo pažanga šiuo metu nesudaro pagrindo manyti, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.

15. Vertinant T. U. nustatytų kriminogeninių veiksnių įtaką tolimesnei jo elgesio korekcijai, atkreiptinas dėmesys ir į nuteistojo elgesio bei mąstymo ypatumus. Kaip matyti iš 2023 m. kovo 6 d. Socialinio tyrimo išvados, nuteistasis yra gana spontaniškas, nusikalsta pagautas impulso bei neapgalvodamas savo elgesio pasekmių. Be to, nuteistasis savo nusikalstamas veikas vertina nekritiškai, turimas lėšas dažniausiai išleisdavo alkoholiui, o problemų sprendimui renkasi netinkamas strategijas (pvz.: jausdamas pinigų stygių vagia, plėšikauja). Nors formaliai kaltę pripažįsta, tačiau viduje dėl savo poelgių nuteistasis neišgyvena. T. U. situacijos analizė yra paviršutiniška, buitinio lygmens, susidūręs su sunkiomis situacijomis jis vengia jas spręsti, pasirenka netinkamas jų sprendimo strategijas. Nors nuteistasis savo skunde akcentuoja norą būti lygtinai paliestam ir siekį integruotis į visuomenę, tačiau Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad nuteistasis kalbėdamas apie ateities planus, kalba abstrakčiai, negeba įvardinti žingsnių, kurių imsis savo tikslams pasiekti. Kaip matyti iš pateiktos medžiagos, nuteistajam T. U. ne kartą buvo skirtos laisvės atėmimo bausmės, tačiau tai teigiamos įtakos jam nepadarė, jis nededa pastangų keisti savo gyvenimo būdo, toliau daro naujas nusikalstamas veikas. Kad nuteistajam nepavyksta ilgesį laiką išlaikyti pavyzdingo ir nepriekaištingo elgesio patvirtina ir tai, jog ir bausmės atlikimo vietoje du kartus pažeidė laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus taisyklės, už ką buvo skirta viena drausminė nuobauda. Visos šios aplinkybės nesudaro pagrindo teigti, kad nuteistojo pastangų šioje paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje pakanka jo lygtiniam paleidimui iš bausmės atlikimo vietos įstaigos, ir tam teisinio pagrindo nėra.

16. Aukštesnysis teismas sutinka su nuteistojo T. U. skundo argumentu, kad nors jo darbinė motyvacija yra teigiama, tačiau pataisos įstaigoje neįdarbintas ne dėl savo kaltės, o dėl to, kad trūksta darbo vietų, tačiau nuteistojo finansinis nestabilumas bei menka darbinė patirtis kelia abejonių tinkamu jo pasirengimu išėjus į laisvę savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, nuteistasis iki įkalinimo buvo įgijęs 7 klasių išsilavinimą, laisvėje kurį laiką dirbo, o bausmės atlikimo metu baigė 11 klasių, įgijo kelias specialybes, tačiau nėra duomenų, kad bausmės atlikimo metu pats nuteistasis būtų aktyviai ieškojęs įsidarbinimo galimybės. Kalėjimų tarnybos Finansų skyriaus duomenimis pagal gautus vykdomuosius raštus nuteistasis turi išmokėti 17 581,00 eurą, išieškota suma 145,00 eurus, savanoriškai nuteistasis skolos nedengė. Aukštesnysis teismas sutinka su nuteistojo skundo argumentais, kad bausmės atlikimo vietoje neturėdamas apmokamo darbo, neturi galimybės savanoriškai dengti priteistų ieškinių, tačiau remiantis 2023 m. balandžio 20 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos Resocializacijos koordinavimo skyriaus viršininkės rašto dėl skundų išnagrinėjimo duomenimis, 2023 m. nuteistasis į savo sąskaitą gavo 166,00 eurus, o apsipirkimui parduotuvėje išleido 161,93 eurų. Visos šios aplinkybės, įvertinus tai, kad didžioji dalis nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę yra susiję su finansinės naudos siekimu, leidžia pagrįstai abejoti, jog išėjęs į laisvę nuteistasis sugebės tinkamai integruotis į visuomenę ir savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Juo labiau, kad kaip matyti iš bylos duomenų, nuteistasis nededa pakankamų pastangų dengti turimus finansinius įsipareigojimus, į savo sąskaitą gaunamas lėšas iš esmės naudojo savų poreikių tenkinimui. Teismo nuomone, nuteistojo išsilavinimas, menka darbinė patirtis vertinant, kad gyvendamas laisvėje nuteistasis neturėjo stabilios darbinės patirties bei gebėjimo išlaikyti darbo santykius, gaunamos pajamos nebuvo stabilios, gali būti rimta kliūtis sėkmingai probacijai ir nuteistojo tikslų siekimui tik teisėtais būdais ir priemonėmis.

17. Netaikant lygtinio paleidimo nuteistajam, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Socialinio tyrimo išvados duomenimis nuteistajam buvo būdingos piktnaudžiavimo alkoholiu problemos. Nors įkalinimo įstaigoje piktnaudžiavimo alkoholiu faktų neužfiksuota ir nuteistasis bausmės atlikimo metu siekė spręsti turimas problemas, tačiau tai nesudaro absoliutaus pagrindo manyti, kad šias problemas jis sugebės efektyviai spręsti ir laisvėje, kur alkoholiniai gėrimai, priešingai nei laisvės atėmimo vietų įstaigose, gali būti įsigyjami laisvai. Taigi, nėra pagrindo išvadai, kad nuteistasis deda pastangas keisti savo gyvenimo būdą. Šią išvadą sustiprina ir tai, kad sritis, susijusi su alkoholio vartojimu yra dar priskiriama nuteistojo kriminogeninės rizikos veiksniams.

18. Atmetant nuteistojo skundą pažymėtina ir tai, kad jo skunde akcentuojamas galiojančių drausminių nuobaudų neturėjimas, dviejų paskatinimų turėjimas, pastangų dėjimas būti perkeltam į lengvąją grupę, pastovios gyvenamosios vietos turėjimas ir socialinių ryšių su artimaisiais palaikymas neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau aukštesniojo teismo vertinimu, nuteistasis elgiasi tiktai taip, kaip ir privalo elgtis bausmę atliekantis asmuo, ir tai nėra besąlyginis pagrindas taikyti lygtinį paleidimą. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo yra vertinami ne tik galiojančių drausminių nuobaudų neturėjimas, nustatytų elgesio taisyklių ir reikalavimų laikymasis, bet ir kitos reikšmingos aplinkybės, kurių tinkamas įvertinimas nagrinėjamu atveju vis dar neleidžia pagrįstai spręsti, jog T. U. išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Tuo tarpu aplinkybės, susijusios su gyvenamąja vieta, artimaisiais egzistavo ir nuteistajam darant nusikalstamas veikas, tačiau akivaizdu, kad nuo naujų nusikaltimų darymo jo nesustabdė, todėl yra pagrindas abejoti, kad minėtos aplinkybės yra tokios reikšmingos, jog gali paneigti aukščiau aptartus duomenis ir leidžia daryti išvadą, jog T. U. jau pasiruošęs savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis.

19. Pritariant skundžiamos apylinkės teismo motyvams, teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti ir tai, kad likusioji T. U. neatlikta bausmės dalis už jam inkriminuotus kelis nusikaltimus, vis dar yra pakankamai didelė, todėl negalima daryti išvados, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra pakankamas ir užtikrinantis, kad būdamas nestruktūruotoje aplinkoje, galimos probacijos metu, jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nors neatliktos bausmės santykis, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, nėra esminis faktorius, tiesiogiai įtakojantis sprendimą dėl lygtinio paleidimo, tačiau tai negali būti ir visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, vis dėlto privaloma atsižvelgti. Pažymėtina, kad vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, todėl yra būtina įvertinti šiuos duomenis visų nuteistąjį T. U. charakterizuojančių duomenų kontekste, kurių visuma nesudaro pagrindo išvadai, kad atliktos bausmės dalis nuteistajam padarė pakankamą įtaką ateityje nedaryti naujų nusikaltimų.

20. Įvertinus aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, abejoti apylinkės teismo priimtu sprendimu nuteistajam T. U. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, teisinio pagrindo nėra. Aukštesniojo teismo vertinimu, byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, nors ir atskleidžiančių tam tikrus teigiamus T. U. elgesio pokyčius, nepakanka daryti išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o nuteistojo nuomonė bei jo paties noras būti lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietos įstaigos neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Esant šioms aplinkybėms, konstatuojama, jog Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. gegužės 22 d. nutartis yra teisėta bei pagrįsta, todėl naikinti ją aukštesniajam teismui pateikto skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo T. U. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. gegužės 22 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo priėmimo dienos ir yra neskundžiama.