Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Ričardas Juodis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo T. U. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. kovo 27 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam T. U. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjime laisvės atėmimo bausmę atlieka T. U., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2021 m. kovo 18 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį, - 75 parų arešto bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64(1) straipsnio 1 dalimi bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta galutinė bausmė – 50 parų arešto.

Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2021 m. gruodžio 2 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 284 straipsnį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu paskirta bausmė – 2 metai laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64(1) straipsnio 1 dalimi bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta bausmė – 1 metai 4 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis paskirta bausmė subendrinta su 2021 m. kovo 18 d. nuosprendžiu bausme ir paskirta galutinė bausmė – 1 metai 5 mėnesiai laisvės atėmimo.

Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2021 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį, 178 straipsnio 2 dalį, 63 straipsnio 1, 4 dalį – 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 8 dalimis, bausmė subendrinta su 2020 m. kovo 19 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – 2 metai 7 mėnesiai laisvės atėmimo.

Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2022 m. vasario 18 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė bausmė – 2 metai laisvės atėmimo.

Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2022 m. liepos 20 d. nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrintos 2022 m. vasario 18 d., 2021 m. gruodžio 21 d., 2021 m. gruodžio 2 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės, paskirta galutinė bausmė – 4 metai laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2021 m. birželio 10 d., bausmės pabaiga – 2025 m. vasario 13 d.

Anksčiau teismo trylika kartų teistas.

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisija (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. kovo 27 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam T. U. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Nutarimas motyvuojamas tuo, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Šiuo metu nuteistąjį teigiamai charakterizuojančių aplinkybių yra, nuteistasis deda pastangas spręsti problemas susijusias alkoholio vartojimo ypatumais, baigė baigė AA/AN užsiėmimų ciklą. Nuteistasis dalyvavo šešiuose grupiniuose užsiėmimuose, sistemingai lanko individualias psichologines konsultacijas, kurios nukreiptos ne tik į psichoemocinės gerovės stiprinimą, tačiau ir į pakartotinės rizikos nusikalsti mažinimą. Tačiau komisijos manymu, teigiamai charakterizuojančių aplinkybių nepakanka konstatuoti, jog nuteistojo atžvilgiu bausmės tikslai bus pasiekti paleidus jį lygtinai iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu negebėjo išvengti rizikingų situacijų, laisvės atėmimo vietoje du kartus pažeidė vidaus tvarkos taisykles, vieną kartą baustas drausmine tvarka. Šiuo metu asmuo turi reikšmingų finansinių įpareigojimų, kuriuos dengia minimaliomis pastangomis. Be to nuteistasis nedirba. Atkreiptinas dėmesys ir į tai. kad nuteistasis anksčiau jau buvo teistas, tačiau nuteistasis išvadų nepadarė, iš turėto patyrimo nepasimokė. Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisija, atsižvelgusi į visas aplinkybes, padarė išvadą, jog teigiami nuteistojo taisymosi procesai dar turi būti tęsiami pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintu tik teisėtą jo elgesį.

Teisme gautas nuteistojo papildytas skundas, kuriame nurodo, kad pateikia įkalinimo įstaigos direktoriaus atsakymą į jo skundą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad komisija pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalį. Tuo pačiu nuteistasis nurodo, kad pateikiant jį komisijai dėl lygtinio paleidimo, kaip atlikus 1/3 dalį bausmės, jis turėjo būti pristatytas iš lengvosios grupės.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Tuo tarpu nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 4 dalimi iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekse yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas.

Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Susipažinus su visa Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo pateikta medžiaga: Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. kovo 27 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam T. U. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime susirinkimo, kuriame buvo svarstytas nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimas, protokolu, socialinio tyrimo išvada bei pažyma apie gautas nuobaudas ir paskatinimus, darytina išvada, jog Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. kovo 27 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam T. U. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra pagrįstas ir motyvuotas.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad T. U. yra atlikęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 1 dalį 1 punktą numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, būtiną sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos klausimą. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, galiojančių drausminių nuobaudų neturi, vieną kartą skatintas, nedirba dėl darbo vietų trūkumo, tačiau tiek raštu, tiek žodžiu kreipėsi į įkalinimo įstaigą dėl įdarbinimo, paleistas lygtinai turės gyvenamą vietą, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, dengia finansinius įsipareigojimus. Tačiau teismas pažymi, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.

Teismo nuomone, T. U. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Pažymėtina, kad T. U. akivaizdžiai teigiamu elgesiu nepasižymėjo – bausmės atlikimo metu du kartus pažeidė nustatytus pataisos įstaigos tvarkos ir režimo reikalavimus, už ką vieną kartą baustas drausmine tvarka nebaustas. Nors paskirta drausminė nuobauda nebegalioja, tačiau kiekvienas nustatytos tvarkos pažeidimas neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, jog nuteistasis bausmės atlikimo laikotarpiu nesistengia elgtis nepriekaištingai ir atskleidžia dviprasmišką nuteistojo požiūrį į taikomas laisvės atėmimo vietų įstaigos priemones. Nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu, jo sugebėjimas laikytis nustatytos tvarkos ir paklusti reikalavimams, yra svarbus vertinant probacijos taikymo galimybę, kadangi lygtinis paleidimas taip pat neišvengiamai susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymu lygtinai paleidžiamam asmeniui. Visa tai atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį bei neleidžia daryti vienareikšmės išvados, jog jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi bei leidžianti pagrįstai tikėtis įstatymus atitinkančio elgesio laisvėje. Pagal „OASys“ metodiką T. U. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, todėl nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime rekomendacijas, šią riziką dar gali mažinti. Teismas taip pat pažymi, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai.

Išlieka nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai – kriminalinė istorija (4 ir daugiau teistumų); pirmas teistumas jauname amžiuje (iki 18 m.); smurtinio elgesio istorija; būdingas teisės pažeidimų modelis; bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų pažeidimas; neturi arba turi mažą/nestabilią darbo patirtį; turi nestabilią darbo patirtį; turi mažą darbo patirtį; skaitymo/ rašymo ir/arba skaičiavimo problemos; skaitymo ir rašymo problemos; turi skolų, ieškinių ir/ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybės; lėšų valdymo sunkumai; smurto/prievartos naudojimas artimoje aplinkoje; dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; ankstesnis piktnaudžiavimas narkotikais; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu; tinkamų tarpasmeninių įgūdžių stoka; būdingas impulsyvus elgesys; būdingas agresyvus/kontroliuojantis elgesys; savitvardos problemos; negeba atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; stokoja tinkamų konfliktų sprendimo įgūdžių; stokoja empatijos; priežiūros/apribojimų pažeidimai. Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek T. U. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui.

Teismas įvertina ir tai, kad T. U. laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vienos nusikalstamos veikos padarymą, susijusiomis su vagyste, nesunkiu sveikatos sutrikdymu, viešosios tvarkos pažeidimais bei fizinio skausmo sukėlimu savo šeimos nariui. Nuteistasis anksčiau teistas trylika kartų, šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atlieka penktą kartą, tačiau tai įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė, nes jis toliau darė nusikaltimus, kas, teismo vertinimu, visa tai neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių, kas neabejotinai didina nuteistojo pavojingumą visuomenei. Pabrėžtina, jog nors nusikalstamos veikos, už kurią nuteistasis atlieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis susidūrė su finansiniais sunkumais, praeityje stokojo lėšų paskirstymo kompetencijų, dėl to šis veiksnys yra susijęs ir su jo nusikalstamo elgesio raiška. Asmuo turi reikšmingų finansinių įpareigojimų, kuriuos šiuo metu dengia minimaliomis pastangomis. Nuteistasis įkalinimo įstaigoje nedirba. Tikėtina, kad asmeniui neturint pastovių ir nuolatinių pajamų, tai gali ne tik apsunkinti jo integraciją visuomenėje, tačiau ir paskatinti jį kartoti finansinio pobūdžio nusikalstamas veikas, kaip kad yra vykdęs praeityje. Nuteistojo laisvalaikio praleidimo būdai turėjo įtakos poreikiui nusikalsti, paskutinysis nusikaltimas atliktas bendrininkų grupėje būnant apsvaigus nuo alkoholio, taip pat būnant teismo pripažintu recidyvistu. Analizuojant nuteistojo nusikalstamo elgesio istoriją galima matyti, jog teisės pažeidėjas nusikalsta pakartotinai (trylika kartų teistas anksčiau). Pirmas susidūrimas su teisėsauga būnant 15‑os metų. Ankstesniais nuosprendžiais nuteistajam buvo skiriamos ir švelnesnės bausmės, tačiau nuteistasis negebėdavo pasimokyti iš savo ankstesnių klaidų ir nepaisant jo atžvilgiu taikytų bausmių bei poveikio priemonių, stokojo noro radikaliai keisti savo gyvenimo būdą bei susikurti prosocialų elgesį skatinančią aplinką. Nusikaltimas yra nuteistajam būdingo nusikalstamo elgesio modelio dalis. Pažymėtina, kad dabartinis nusikaltimas, už kurį nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, buvo įvykdytas draugų kompanijoje būnant apsvaigus nuo alkoholio. Jis ne pirmą kartą teistas už nusikaltimą atliktą apsvaigus nuo alkoholio. Nuteistojo teigimu, 2019 m. yra buvęs viename AA (anoniminių alkoholikų) susitikime Plungėje, tačiau nepatikę, tad tolimesniuose susitikimuose nedalyvavo. Remiantis Administracinių nusižengimų registro duomenimis, asmuo laikotarpyje nuo 2020 m. birželio mėn. iki 2021 m. birželio mėn. aštuonis kartus buvo baustas už pažeidimus atliktus alkoholio įtakoje. Nuteistasis teigia, jog išgerdavo 2-3 kartus per savaitę, dažniausiai savaitgaliais ar šventinėmis dienomis, 2-3 skardines alaus ir 1-ą litrą degtinės. Analizuojant nuteistojo nusikalstamą elgesį pastebima, jog didžiąją dalį nusikaltimų asmuo įvykdė būdamas neblaivus, taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog nuteistasis yra naudojęs fizinį smurtą būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Nuteistasis, būdamas įkalinimo įstaigoje, kreipėsi dėl galimybės įgyvendinti socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Jis sėkmingai baigė AA/AN užsiėmimų ciklų ir, nors nuteistasis pripažįsta turimas problemas, deda aktyvias pastangas siekdamas jas analizuoti, stebima padidėjusi motyvacija spręsti jas, tačiau siekiant pakartotinių teisės pažeidimų prevencijos, yra svarbus nuteistojo motyvacijos spręsti problemas susijusias su piktnaudžiavimu alkoholiu išlaikymas bei didinimas. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodoma, kad pokalbio metu išryškėja, jog asmuo yra gana spontaniškas, greitai pradeda nuobodžiauti bei reikalauja išorinės stimuliacijos, nusikalsta pagautas impulso bei neapsvarstydamas savo elgesio pasekmių. Nuteistasis ir pats pripažįsta, jog tų pačių klaidų kartojimas jam yra problema. Nuteistasis savo nusikalstamas veikas vertina nekritiškai, turimas lėšas dažniausiai išleisdavo alkoholiui. Asmuo pripažįsta, jog yra sunkiai išprovokuojamas, tačiau ne visada geba kontroliuoti savo emocijas. Konfliktus stengiasi spręsti taikiai. Šiuo metu neįžvelgia jokių problemų, kurioms spręsti būtų reikalinga specialistų pagalba, kaip vienintelį sunkumų įvardina esamą įkalinimą. Problemų sprendimui renkasi netinkamas strategijas, o taip pat neįvertina savo elgesio pasekmių nei sau pačiam, nei nukentėjusiems asmenimis. Nuteistajam trūksta empatijos, formaliai kaltę pripažįsta bei prisiima atsakomybę už savo veiksmus, tačiau viduje dėl savo poelgių neišgyvena. Analizuojant nusikalstamo elgesio istoriją stebima, jog nuteistasis kartoja tas pačias klaidas, negeba pasimokyti iš ankstesnės patirties bei koreguoti savo elgesio. Nuteistojo situacijos analizė yra paviršutiniška, buitinio lygmens. Asmuo susidūręs su sunkumais vengia juos spręsti, pasirenka netinkamas jų sprendimo strategijas. Nuteistasis, kalbėdamas apie ateities planus, kalba abstrakčiai, teigia planuojantis „susitvarkyti gyvenimą“, pradėti dirbti, tačiau negeba įvardinti žingsnių, kurių imsis savo tikslams pasiekti. Atkreipiamas dėmesys, jog nuteistasis savo gyvenimo istorijoje yra ne kartą pažeidęs nustatytus teisės aktus bei įstatymus, net ir susidūręs su įvairiomis teisinėmis poveikio priemonėmis, negebėjo koreguoti bei tinkama linkme nukreipti savo elgesio. Nuteistasis yra linkęs sumenkinti savo nusikalstamo elgesio pasekmes bei ieškoti savo elgesį ^pateisinančių aplinkybių ar dėl jų kaltinti aplinką. Nuteistojo ankstesnė negatyvi patirtis suponuoja prielaidas apie nuteistojo nepakankamą gebėjimą gerbti visuomenėje nustatytas taisykles bei moralines normas. Nuteistasis nors iš dalies suvokia, jog norėdamas prisitaikyti visuomenėje privalo laikytis nustatytų taisyklių bei įstatymų, tačiau negebėjo suvaržyti savo elgesio atsižvelgdamas įjuos. Taigi, vertinant aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, jog šiuo metu nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Pažymėtina ir tai, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę.

Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, T. U. neatliktos bausmės dalis (1 metai 10 mėnesių 20 dienų), įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad T. U. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, todėl nuteistojo T. U. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. kovo 27 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

Nuteistojo T. U. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. kovo 27 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti jam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.