Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Domarkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolantos Gailevičienės ir Erinijos Kazlauskienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės J. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (iki 2018 m. sausio 1 d. buvęs pavadinimas Klaipėdos miesto apylinkės teismas) 2017 m. birželio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų D. R. ir G. R. ieškinį atsakovei J. G. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose bei paaiškinimuose teismui nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo

Atsakovė J. G. kartu su apeliaciniu skundu pateikė papildomus įrodymus – UAB „G.“ 2017 m. birželio 30 d. balanso kopiją, UAB „G.“ 2017 m. birželio 30 d. pelno (nuostolių) ataskaitos kopiją, UAB „G.“ 2016 m. balanso kopiją, pažymą apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį, UAB „G.“ pažymą apie N. P. išmokėtą sumą, gyventojams išmokėtų išmokų, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų B klasės pajamoms, pažymos kopiją, sąskaitų faktūrų Nr. KET171, Nr. 16-0516, Nr. 16-0423, Nr. 16-0190 kopijas, važtaraščio Nr. KET OUT 240 kopiją, vienintelio akcininko sprendimų Nr. 16-9, Nr. 16-10, Nr. 16-8 kopijas, vaikų gimimo liudijimų kopijas. Prašo šiuos įrodymus pridėti prie bylos ir nagrinėti su kita bylos medžiaga.CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus. Pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas yra teisingas bylos išnagrinėjimas, siekiant nustatyti materialią tiesą byloje. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis ir šį įrodymą priimti. Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes. Apeliacinės instancijos teisme yra sprendžiami fakto klausimai, t. y. nustatomos faktinės bylos aplinkybės, todėl gali būti priimami nauji įrodymai, jeigu šalis procesu ir teise teikti įrodymus nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218-916/2016; 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2014). Pagal CPK 314 straipsnį sprendžiant, ar naujo įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, turi būti įvertinta, kiek įrodymų prašoma pridėti, ar jie teikiami teismui kartu su prašymu juos pridėti, ar juos reikia išreikalauti, ar jie egzistuoja, ar reikia atlikti papildomus veiksmus dėl naujų įrodymų sukūrimo ar surinkimo (skirti ekspertizę, vykdyti apžiūrą ir pan.). Jeigu kaip įrodymas teikiamas jau egzistuojantis dokumentas, tai vien pagal kiekį ir apimtį nepakanka konstatuoti, kad jo priėmimas užvilkins bylos nagrinėjimą, net jei reikalautų skirti laiko kitiems bylos dalyviams susipažinti su juo ir teikti dėl jo paaiškinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-214-695/2017). Iš atsakovės pateiktų papildomų įrodymų matyti, jog kai kurie jų buvo sukurti iki skundžiamo sprendimo priėmimo, todėl galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme. Tačiau kadangi šioje byloje sprendžiamas klausimas, ar yra pagrindas išdėstyti sprendimo, kuriuo iš atsakovės priteista skola, vykdymą, o sprendžiant šį klausimą šalių turtinė padėtis, finansinės galimybės įvykdyti sprendimą yra itin svarbūs kriterijai, kuriuos teismas privalo įvertinti, be to, atsižvelgiant į tai, kad ieškovų atstovui advokatui buvo išsiųsta apeliacinio skundo su priedais kopija ir kita šalis galėjo susipažinti su papildomai pateiktais dokumentais, prieštaravimų dėl jų pridėjimo nepateikė, teisėjų kolegija, siekdama, kad teisingai ir visapusiškai būtų įvertintos bylai reikšmingos aplinkybės, papildomai pateiktus įrodymus priima ir prideda prie bylos.

Dėl teismo sprendimo neišdėstyti sprendimo įvykdymo

CPK 284 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, jog teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba tada, kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti, tačiau vien turtinė padėtis negali lemti sprendimo įvykdymo būtino atidėjimo. Būtina nustatyti, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas, ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004; 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006). Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo, teismas turi atsižvelgti į turtinę abiejų šalių padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįsto pranašumo skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis bendraisiais – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo – teisės principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011). Iš anksčiau aptartos CPK teisės normos bei teismų praktikos matyti, jog teismas, spręsdamas klausimą dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo, be kita ko, turi įvertinti abiejų šalių turtinę padėtį. Bylos duomenimis nustatyta, jog pirmosios instancijos teisme atsakovė J. G. savo teises gynė pati, jai advokatas neatstovavo. Atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė skolos mokėjimą išdėstyti dalimis, surašė taip pat pati, tačiau prie atsiliepimo jokių įrodymų apie savo sunkią finansinę padėtį nepateikė. 2017 m. gegužės 23 d. 11.00 val. įvyko parengiamasis teismo posėdis, kurio metu šalims pareiškus, jog neturi prašymų ir taikos sutarties nėra galimybės sudaryti, protokoline nutartimi buvo pereita į teismo posėdį. Išklausius teismo posėdžio garso įrašą, kuris yra laikomas teismo posėdžio protokolu ir sudedamąja bylos dalimi, nustatyta, jog teismo posėdžio metu atsakovė J. G. paaiškino, jog skolinosi iš ieškovų ir anksčiau, iš pradžių skolą mokėjo, vėliau iškilo sunkumų, ji nebeturėjo galimybės grąžinti skolą, prašė ieškovų leisti susimokėti dalimis. Baigiamųjų kalbų metu prašė išdėstyti sprendimo įvykdymą 2 metams, kadangi yra sumažėjusios jos pajamos, turi ir kitų įsipareigojimų, nėra mokamas išlaikymas vaikams. Baigiamųjų kalbų metu ieškovų atstovas advokatas S. T. atkreipė dėmesį į tai, jog byloje nėra jokių dokumentų, kurie įrodytų, kas sukliudė atsakovei bent dalimis mokėti skolą, nurodė, jog atsakovės prašymas išdėstyti sprendimo vykdymą nėra pagrįstas įrodymais. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, jog atsakovė iki sprendimo priėmimo apylinkės teismui 2017 m. birželio 5 d. pateikė dar vieną prašymą dėl skolos išdėstymo, nurodė, jog viena augina tris vaikus, pateikė jų gimimo liudijimų kopijas, kurios įrodo, jog du vaikai yra mažamečiai (gim. (duomenys neskelbtini)), trečiam šiuo metu yra 18 metų (gim. (duomenys neskelbtini)). Taip pat nurodė, jog turi kitų finansinių įsipareigojimų, pateikė pažymą apie įsipareigojimus bankui, pinigų mokėjimo grafiko kopiją, taip pat 2017 m. gegužės 15 d. teismo nutartį, kuria patvirtinta taikos sutartis ir atsakovės įsipareigojimas ieškovei Z. M. sumokėti 10 000 Eur skolą per 12 mėnesių, t. y. 833,33 Eur per mėn.Atmesdamas atsakovės prašymą išdėstyti sprendimo įvykdymą, teismas savo sprendimą motyvavo tuo, jog atsakovė nepateikė jokių jos sunkią finansinę padėtį patvirtinančių įrodymų. O dėl 2017 m. birželio 5 d. prašymo ir pateiktų dokumentų teismas pažymėjo, jog duomenų nevertina ir grąžina atsakovei, kadangi dokumentai pateikti baigus civilinės bylos nagrinėjimą iš esmės, teismui išėjus priimti procesinio sprendimo. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, atmesti arba tenkinti atsakovės prašymą išdėstyti sprendimo įvykdymą teismas galėjo tik išsiaiškinęs tikrąją abiejų šalių turtinę padėtį ir padaręs įrodymais pagrįstas išvadas. Šiuo atveju teismas visiškai nenustatinėjo šalių finansinės padėties, netyrė atsakovės mokumo galimybių, ar nėra susidariusios atsakovei labai nepalankios sąlygos įvykdyti sprendimą, taip pat nenustatinėjo ieškovų turtinės padėties ir to, ar sprendimo įvykdymo išdėstymas iš esmės pablogintų jų padėtį.Kaip anksčiau aptarta, atsakovė nurodo viena auginanti tris vaikus, du iš jų yra mažamečiai, vienas – pilnametis. Kartu su apeliaciniu skundu atsakovė pateikė pažymą apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas, iš kurios matyti, jog 2017 m. sausio–gegužės mėn. atsakovei iš viso buvo išmokėta 1741,57 Eur, t. y. vidutiniškai 348,31 Eur per mėn. Taip pat byloje yra duomenų, jog atsakovė turi finansinių įsipareigojimų bankui, kasmėnesinės įmokos – 232,90 Eur, kitiems fiziniams asmenims kas mėnesį ji turi mokėti 3 400 Lt (t. y. 984,71 Eur) pagal pinigų mokėjimo grafiką prie pirkimo–pardavimo sutarties Nr. LP-1654 ir po 833,33 Eur Z. M. pagal teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį. Aptartos aplinkybės preliminariai leidžia daryti išvadą, jog atsakovės finansinė padėtis šiuo metu yra sunki, yra susidariusios atsakovei labai nepalankios sąlygos įvykdyti sprendimą, teismo sprendimu priteista skola jai taps itin sunkia finansine našta. Kita vertus, byloje nėra duomenų apie tai, kiek atsakovė turi nekilnojamojo, kilnojamojo turto, kokios jos santaupos ir pan. Taip pat pažymėtina, jog atsakovė J. G., vienintelė UAB „G.“ akcininkė, įmonei 2016 m. tris kartus suteikė beprocentę paskolą, įmonės pelno ataskaita įrodo, jog įmonė 2017 m. turėjo pelno, dėl to tikslinga būtų įvertinti, kokios atsakovės galimybės atgauti iš įmonės skolą ir padengti įsiskolinimą ieškovams. Taigi, apylinkės teismas, atmesdamas atsakovės prašymą, visiškai nesiaiškino tikrosios atsakovės turtinės padėties, nevertino atsakovės finansinės būklės bei nenustatinėjo atsakovės finansinių galimybių, leisiančių atsakovei įvykdyti sprendimą. Be to, kaip minėta, sprendžiant klausimą dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo įstatymas reikalauja atsižvelgti ir į kitos šalies (ieškovų) padėtį, kad nebūtų pažeisti ir jos teisėti interesai bei pabloginta jos padėtis, t. y. nebūtų pažeisti teisingumo ir lygiateisiškumo principai. Šiuo atveju nebuvo nustatinėjama ieškovų turtinė padėtis (atsakovės teigimu, ieškovai užsiima skolų teikimo už dideles palūkanas verslu) ir tai, ar sprendimo vykdymo išdėstymas iš esmės pažeistų ieškovų interesus, ar dėl to jie patirtų nepagrįstų nuostolių. Remdamasi tuo, kas aptarta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog apylinkės teismas, neišsiaiškinęs visų aplinkybių, reikšmingų atsakovės prašymui dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo išsprendimui, bylą išnagrinėjo netinkamai, neatskleidė šios bylos dalies esmės, todėl yra pagrindas šią skundžiamo sprendimo dalį panaikinti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pabrėžiama, kad bylos grąžinimas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui yra ultima ratio proceso teisės institutas, privalantis koreliuoti su įstatymo leidėjo tikslu užtikrinti tinkamą instancinės sistemos funkcionavimą tam, kad apeliacinės instancijos teismas ištaisytų pirmosios instancijos teismo padarytas fakto ir teisės klaidas, o byla būtų grąžinta nagrinėti iš naujo tik įstatyme nustatytais išimtiniais atvejais. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas, būdamas kompetentingas spręsti byloje tiek fakto, tiek teisės klausimus, turi pats ištaisyti pirmosios instancijos teisme bylos nagrinėjimo metu padarytus pažeidimus. Apeliacinės instancijos teismas turi pats pašalinti tiek bylos faktinių aplinkybių nustatymo klaidas, tiek nustatytus materialiosios ir proceso teisės normų taikymo ir aiškinimo trūkumus. Bylos perdavimas nagrinėti pirmosios instancijos teismui galimas tik nustačius, kad apeliacinės instancijos teismas to padaryti negali (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-179-469/2016). Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad visus anksčiau paminėtus klausimus išspręsti iš esmės pagal byloje pateiktus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra galimybės, nes būtina išaiškinti tikrąją atsakovės bei ieškovų turtinę padėtį, turi būti renkami šalių finansinę padėtį patvirtinantys įrodymai, todėl ši bylos dalis iš esmės turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais. Tokia situacija prieštarautų apeliacinės instancijos paskirčiai, taip pat ir dalyvaujančių byloje asmenų teisei į apeliaciją po to, kai bylą iš esmės išnagrinėja pirmosios instancijos teismas. Todėl pirmosios instancijos teismui neatskleidus bylos esmės dėl atsakovės prašymo ir netinkamai išnagrinėjus šią bylos dalį, 2017 m. birželio 12 d. sprendimo dalis, kuria atmestas atsakovės prašymas išdėstyti sprendimo įvykdymą, naikintina ir byla dėl šios dalies perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pažymėtina, jog iš bylos medžiagos matyti, kad 2017-06-05 atsakovės prašymas reg. Nr. DOK-21674 prie bylos pridėti naujus įrodymus patvirtinančius jos turtinę padėtį ir su juo kartu pateikti dokumentai yra byloje, jie faktiškai atsakovei nėra grąžinti, todėl nagrinėjant atsakovės prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo pirmosios instancijos teismas turėtų iš naujo spręsti klausimą dėl šių dokumentų (t.y. ir jo priedų) pridėjimo prie bylos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, ieškovų patirtų pirmosios instancijos teisme, priteisimo

Atsakovė apeliaciniu skundu taip pat prašo sumažinti ieškovams pirmosios instancijos teismo priteistas bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Jos nuomone, kadangi byla nėra sudėtinga, buvo sprendžiamas skolos, su kuria ji sutiko, priteisimo klausimas, tas pats advokatas atstovavo abiem ieškovams, nebuvo keliami nauji teisės aiškinimo ar taikymo klausimai, ruošti procesiniai dokumentai nebuvo didelės apimties, vyko tik vienas teismo posėdis, kuris truko neilgai, nėra pagrindo priteisti ieškovams 720 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą. Atsakovės nuomone, šios bylinėjimosi išlaidos turėtų būti mažinamos. Anksčiau aptartais motyvais bylos dalis dėl atsakovės prašymo išdėstyti sprendimo įvykdymą naikintina ir perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Tuo atveju, jeigu atsakovės prašymas bus tenkintas, teismas turės spręsti, ar ieškovų reikalaujama priteisti suma advokato pagalbai apmokėti priteistina visa apimtimi, ar mažintina, atsižvelgiant į tai, jog ieškovų atstovas advokatas nesutiko su atsakovės prašymu. Taip pat iš apeliacinio skundo matyti, jog atsakovė, pateikdama apeliacinį skundą, naudojosi advokato pagalba. Apeliaciniam teismui nėra žinoma, ar bylą perdavus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo atsakovė naudosis advokato paslaugomis ir ar pirmosios instancijos teisme patirs bylinėjimosi išlaidų, kurių atlyginimo klausimas taip pat turės būti išspręstas. Dėl to šioje stadijoje bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas negali būti tinkamai išspręstas. Panaikinus sprendimo dalį ir nutarus perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, dėl išlaidų paskirstymo pasisakys iš naujo bylą nagrinėsiantis pirmosios instancijos teismas (CPK 93 straipsnis). Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, kadangi šioje situacijoje jie praranda savo aktualumą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 329 straipsniu,

nutaria:

apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2017 m. birželio 12 d. sprendimo dalis, kuriomis atsakovės J. G. prašymas išdėstyti sprendimo įvykdymą atmestas ir iš atsakovės J. G. priteistos 561 Eur bylinėjimosi išlaidos ieškovo G. R. naudai ir 561 Eur bylinėjimosi išlaidos ieškovės D. R. naudai, panaikinti ir perduoti šias bylos dalis pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.