Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2025-01-28 · Civilinė byla Nr. 2YT-895-1230/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2025-01-28
Bylos Nr.
2YT-895-1230/2025
Teisminio proceso Nr.
2-39-3-01725-2024-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dalia Pušinskė
Pareiškėjas
E. D., D. B.
Suinteresuotas asmuo
Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko, Nacionalinės žemės tarnybos prie aplinkos ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-895-1230/2025Teisminio proceso Nr. 2-39-3-01725-2024-0Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1; 3.4.5.1; 3.4.5.2 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. sausio 28 d.Šalčininkai

Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų teisėja Dalia Pušinskė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų E. D. ir D. B. (D. B.) pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko ir Nacionalinės žemės tarnybos prie aplinkos ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjai prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. B. (gimęs (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) mirus jo sutuoktinei M. B., (gimusiai (duomenys neskelbtini)), priėmė jos palikimą, pradėdamas faktiškai paveldimą turtą valdyti.

Pareiškėjai nurodė, kad yra M. B. ir S. B. vaikai, tėvai daugiau vaikų neturėjo, jų santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini). Pareiškėjų tėvas S. B. mirė (duomenys neskelbtini), po jo mirties visą palikimą priima abu pareiškėjai, tačiau šiuo metu jiems negali būti išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, nes tėvas nėra priėmęs palikimo, atsiradusio po mamos mirties. Pareiškime pažymėjo, kad tėvai santuokos metu įsigijo nekilnojamąjį turtą: 0,2375 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 148,33 kv. m. bendro ploto gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), bei 5,0000 ha ploto miškų ūkio žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), yra įregistruotas kaip tėvų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, tačiau ir kitas tėvų santuokos metu bendrai įsigytas turtas yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Todėl mamos vardu įregistruotas gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais, esantis adresu (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė su S. B..

Pareiškėjų motina M. B. mirė (duomenys neskelbtini). Po mamos mirties gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), liko gyventi pareiškėjų tėvas S. B., kuris po sutuoktinės mirties pradėjo rūpintis likusiu turtu kaip savo: mokėjo už namo elektros energiją, šiukšles, kitus komunalinius mokesčius, kūreno name, sodino daržą šalia namo, sandėliavo darbo įrankius ir kitus daiktus ūkiniuose pastatuose, tvarkė ir šienavo miškų ūkio paskirties žemės sklypą, tvarkė želdinius, kirto medieną miške pagal savo poreikį, t. y. tvarkėsi kaip galėjo mirusiosios sutuoktinės valdoje. Tėvas palaidojo sutuoktinę savo lėšomis, apmokėjo visas laidotuvių išlaidas, sutvarkė ir iki pat savo mirties prižiūrėjo jos kapą, saugojo jos nuotraukas, be to, jis buvo deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), tai buvo nuolatinė jo gyvenamoji vieta. Paveldėjimo byla po M. B. mirties pradėta nebuvo.

Šalies argumentai

Pareiškėjai nurodė, kad dėl motinos mirties tėvas labai išgyveno, turėjo nemažai rūpesčių, problemų. Tėvas neturėjo teisinio ir aukštojo išsilavinimo, įstatymų neišmanė, todėl nežinojo, kad po mamos mirties turėjo kreiptis pas notarą dėl palikimo priėmimo per 3 mėnesius. S. B., kaip mirusiosios sutuoktinis, yra paveldimo turto pagal įstatymą įpėdinis. Niekas kitas į palikimą po M. B. mirties nepretendavo ir nepretenduoja. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas tam, kad būtų notariškai įformintas palikimas ir išduotas paveldėjimo teisės liudijimas po pareiškėjų motinos M. B. mirties.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Lietuvos valstybė, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko, atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį M. B. paliktojo turto priėmimą valdyti. Pareiškimą prašė nagrinėti teismo nuožiūra, nedalyvaujant atstovui.

Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie aplinkos ministerijos (toliau – NŽT) atsiliepime nurodė, kad nėra gavusi pranešimo apie palikimą, atsiradusį po palikėjos M. B. mirties, perėjimą valstybei.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalimi, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Pareiškėjams ir suinteresuotiems asmenims apie rašytinį procesą pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Faktinis palikimo valdymas turi atitikti tam tikrus požymius, kad įpėdinį būtų galima pripažinti priėmusiu palikimą. Paveldimo turto valdymas reiškia daikto turėjimą savo žinioje, kuris suteikia įpėdiniui galimybę daryti tiesioginį poveikį daiktui. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku, t. y. tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007). Aktyviems įpėdinio veiksmams, atitinkantiems palikimo priėmimą faktiniu valdymu, taip pat priskiriamas palikimą sudarančių daiktų saugojimas, jų tinkamos būklės palaikymas, pagerinimas, daiktų perkėlimas į kitą vietą, jų naudojimas kaip nuosavų tam tikroje veikloje ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-340-378/2020).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjai yra M. B. ir S. B. vaikai. M. B. ir S. B. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini), santuokos metu jie įgijo 0,2375 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 148,33 kv. m. bendro ploto gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini) (Registro Nr. (duomenys neskelbtini), bei 5,0000 ha ploto miškų ūkio žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini) (Registro Nr. (duomenys neskelbtini)). M. B. mirė (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamu atveju S. B. po sutuoktinės M. B. mirties į palikimo atsiradimo vietos notarą nesikreipė, tačiau palikimą priėmė pradėdamas jį faktiškai valdyti, t. y. po sutuoktinės mirties liko gyventi tame pačiame name, paėmė sutuoktinės paliktą turtą savo valdžion, naudojosi bei rūpinosi visu turtu, prižiūrėjo namų valdą, ją tvarkė, išlaikė, atliko kitus būtinus namų ūkio darbus. Šias aplinkybes patvirtina pareiškėjos pateikti rašytiniai įrodymai (sąskaitos už elektrą, (duomenys neskelbtini) savivaldybės 2024 m. gruodžio 2 d. raštas, kad nekilnojamojo turto esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkė M. B., skolų už komunalinių atliekų tvarkymą nuo (duomenys neskelbtini) iki 2024 m. gruodžio 31 d. neturi), pareiškėjų paaiškinimai.

Byloje esantis 2024 m. vasario 7 d. (duomenys neskelbtini) rajono 3-ojo notarų biuro liudijimas patvirtina, kad paveldėjimo byla, po M. B. mirties (mirė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės 3-ąjame notaro biure nuo (duomenys neskelbtini) iki 2024 m. vasario 7 d. užvesta nebuvo. Pagal Testamentų registro išrašą Testamentų registre nėra įregistruotų palikėjos M. B. palikimo priėmimo faktų. Kiti įpėdiniai palikimo nepriėmė, nepareiškė prieštaravimų dėl S. B. teisės paveldėti sutuoktinės turtą, pradėjus faktiškai jį valdyti. Suinteresuotas asmuo Lietuvos valstybė, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko, atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį M. B. paliktojo turto priėmimą valdyti. Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama NŽT atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad nėra gavusi pranešimo apie numatomą palikimo, atsiradusio po palikėjos M. B. mirties, perėjimą valstybei.

Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes ir teisės aktų nuostatas, konstatuoja, kad S. B. per įstatymo nustatytą terminą išreiškė valią priimti savo sutuoktinės M. B., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, t. y. atliko aktyvius veiksmus pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti. Todėl yra pagrindas pareiškimą tenkinti ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. B. priėmė savo sutuoktinės M. B., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti pareiškėjų paveldėjimo teisę (gauti paveldėjimo teisės liudijimą).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad teismas, spręsdamas palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimą, neturi aiškintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškėjų E. D. ir D. B. (D. B.) pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinės M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą, pradėdamas paveldėtą turtą faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti pareiškėjų paveldėjimo teisę (gauti paveldėjimo teisės liudijimą).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.

Teisėja Dalia Pušinskė