- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-05-11
- Bylos Nr.
- eAS-278-415/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01065-2022-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Dainius Raižys (pirm.), Gintaras Kryževičius (pirm.), Virginija Volskienė
- Pareiškėjas
- H. H.
- Atsakovas
- Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Advokatai
- Arūnas Bertulis
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas) Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo H. H. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 10 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo H. H. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas H. H. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2021 m. birželio 29 d. sprendimą panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Sprendimas) ir atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. kovo 10 d. nutartimi neatnaujino termino skundui paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjo H. H. skundą.
Teismas, įvertinęs byloje esančius dokumentus, nustatė, kad pareiškėjas apie skundžiamą Migracijos departamento 2021 m. birželio 29 d. Sprendimą sužinojo 2021 m. rugpjūčio 23 d. ir padarė išvadą, jog pareiškėjas ženkliai praleido šio Sprendimo apskundimo terminą, kadangi skundas teismui pateiktas tik 2022 m. kovo 8 d.
Teismas, įvertinęs nurodytas pareiškėjo skundo padavimo priežastis, pažymėjo, kad pareiškėjo prašymas nėra pagrįstas, o nurodomos aplinkybės, dėl kurių praleistas skundo padavimo terminas, negali būti laikomos svarbiomis. Teismas nurodė, jog pats pareiškėjas teismui nurodė, kad jis jau 2021 m. rugpjūčio 23 d., nuvykęs į banką, o vėliau ir prisijungęs prie Lietuvos migracijos informacinės sistemos (toliau – ir MIGRIS) sistemos, sužinojo apie tai, jog jam panaikintas leidimas laikinai gyventi. Taigi, teismo vertinimu, pareiškėjui tapo aišku, kad leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje jam nebegalioja. Teismas pažymėjo, jog aplinkybės, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą, siekdamas (duomenys neskelbtini), nelaikomos svarbiomis, kadangi tuo pat metu jis galėjo kreiptis į Migracijos departamentą ir dėl jo leidimo panaikinimo, taip pat į teismą dėl Migracijos departamento Sprendimo panaikinimo. Taigi teismas sprendė, jog pareiškėjas pats pasirinko tokį savo teisių gynybos būdą, dėl kurio ženkliai praleido terminą skundui paduoti.
Šalies argumentai
Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas taip pat nurodo, jog kreipėsi į Migracijos departamentą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje gavimo, prašydamas leisti pateikti prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ar dėl leidimo laikinai gyventi ir nacionalinės vizos D išdavimo, tačiau Migracijos departamentas 2021 m. gruodžio 31 d. raštu netenkino šio prašymo. Tačiau ir po šio sprendimo pareiškėjas tik 2022 m. kovo 8 d. pateikė teismui skundą dėl Sprendimo panaikinimo. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad, nors pareiškėjas yra užsienietis, tačiau jis nuo 2021 m. rugsėjo 7 d. yra sudaręs atstovavimo sutartį su advokatu Arūnu Bertuliu, kuris ir pateikė skundą teismui, taigi teismas sprendė, jog pareiškėjas atstovaujamas profesionalaus teisininko, turėjusio žinoti (suprasti) apie viešojo administravimo subjekto sprendimo apskundimo tvarką ir terminus.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas sprendė, kad pareiškėjas nebuvo pakankamai aktyvus ir rūpestingas bei nesiekė laiku ginti savo pažeistų teisių. Todėl teismas konstatavo, jog pareiškėjas terminą skundui paduoti praleido dėl subjektyvių, nuo jo paties valios ir veiksmų (neveikimo) priklausiusių priežasčių, kurios negali būti pripažintos išimtinėmis, ekstraordinariomis, svarbiomis. Įvertinęs tai, teismas padarė išvadą, kad nurodytos priežastys negali būti pagrindu atnaujinti praleistą terminą, todėl praleisto termino skundui paduoti neatnaujintino. Kadangi terminas neatnaujintinas, teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimti (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.).
III.
Pareiškėjas H. H. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 10 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – atnaujinti terminą skundui paduoti ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.
Pareiškėjas nurodo, kad 2021 m. rugpjūčio 23 d. nuvykęs į akcinę bendrovę Šiaulių banką nebuvo aptarnautas kaip įmonės vadovas, nes jam buvo pranešta, jog jo leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje nebegalioja. Pareiškėjas prisijungė prie paskyros ir pamatė, kad 2021 m. birželio 29 d. buvo priimtas sprendimas panaikinti jo leidimą laikinai gyventi dėl santuokos nutraukimo, kuris nustojo galioti 2021 m. liepos 24 d. Tuomet ir paaiškėjo, kad leidimas buvo panaikintas atsižvelgiant į tai, kad Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmuose 2021 m. balandžio 26 d. sprendimu (duomenys neskelbtini). 2021 m. rugsėjo 27 d. jis pateikė apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui ir teismo prašė panaikinti pirmosios instancijos sprendimą. Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. gruodžio 2 d. nutartimi panaikino Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų 2021 m. balandžio 26 d. sprendimą, kuriuo buvo (duomenys neskelbtini) ir bylą perdavė nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmai 2022 m. sausio 4 d. nutartimi pareiškėjos A. H. (pareiškėjo sutuoktinės) (duomenys neskelbtini) paliko nenagrinėtu, tad šiuo metu (duomenys neskelbtini) galiojančia. Taigi pareiškėjo teisės buvo pažeistos, o (duomenys neskelbtini) ir vėliau leidimas gyventi panaikintas tik dėl institucijų neapdairumo. Pareiškėjas pateikė prašymą Migracijos departamentui dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje gavimo ir prašydamas leisti pareiškėjui pateikti prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ar pateikti prašymą dėl leidimo laikinai gyventi ir nacionalinės vizos D išdavimo esant Lietuvos Respublikoje, atsižvelgdamas į tai, kad jis vis dar yra santuokoje ir turi teisę laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Tačiau Migracijos departamentas 2021 m. gruodžio 31 d. atsakymu netenkino prašymo, nurodydamas, jog pareiškėjas Lietuvos Respublikoje neva yra neteisėtai.
Pareiškėjas pažymi, kad apie skundžiamo 2021 m. birželio 29 d. Sprendimo priėmimo faktą, jis sužinojo 2021 m. rugpjūčio 23 d., t. y. jau po to, kai pasibaigė terminas skundui paduoti. Be to, yra svarbu ir tai, jog pats Sprendimo turinys nebuvo išverstas į jam suprantamą rusų kalbą, nebuvo jam įteiktas ir jo turinys pareiškėjui iki šiol nėra žinomas. Net ir susirašinėjimo su Migracijos departamentu metu, jis nepateikė pareiškėjui ir jo atstovui paties Sprendimo kopijos bent jau lietuvių kalba. Taigi, pareiškėjo teigimu, jis negalėjo susipažinti su skundžiamu aktu, kurio priėmimo motyvai (leidimas panaikintas dėl (duomenys neskelbtini)) žinomi tik netiesiogiai iš susirašinėjimo su Migracijos Departamentu. Todėl pareiškėjas mano, kad terminas skundui paduoti ir negali būti skaičiuojamas.
Pareiškėjas teigia, jog negalėjo iš karto kreiptis su skundu į administracinį teismą, nes dar galiojo Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų 2021 m. balandžio 26 d. sprendimas, t. y. pagrindas kuriuo Migracijos departamentas ir panaikino leidimą gyventi. Tad formaliai pareiškėjo teisės skundžiamu aktu dar nebuvo pažeistos. Todėl teismo argumentai, kad neva pareiškėjas turėjo atstovą nuo 2021 m. rugsėjo 7 d., yra visiškai nepagrįsti. Be to, pareiškėjas iš karto ėmėsi teisinių veiksmų, susijusių su (duomenys neskelbtini), taip pat panaikinus neteisėtą sprendimą (duomenys neskelbtini), kreipėsi į Migracijos departamentą dėl galimybės gauti naujus dokumentus, suteikiančius teisę pasilikti Lietuvos Respublikoje, tai patvirtina pareiškėjo norą kuo greičiau įteisinti savo buvimą Lietuvos Respublikoje. Ir tik Migracijos departamentui neatsižvelgus į pareiškėjo nurodytą (duomenys neskelbtini) faktą – jis buvo priverstas kreiptis su skundu dėl 2021 m. birželio 29 d. Sprendimo panaikinimo. Todėl, pareiškėjas mano, kad terminą praleido dėl objektyvių priežasčių.
Pareiškėjas pažymi, jog šiuo atveju pripažinus, kad (duomenys neskelbtini) neteisėtai, jam neturėtų būti taikomos iš neteisėto teismo sprendimo atsiradusios pasekmės (2021 m. birželio 29 d. Sprendimas), todėl termino skundui dėl Sprendimo apskundimo praleidimas turėtų būti automatiškai vertinamas kaip objektyvi priežastis.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas H. H. atskiruoju skundu skundžia Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 10 d. nutartį, kuria atsisakyta priimti jo skundą praleidus įstatyme nustatytą terminą (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.).
Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (įskaitant, be kita ko) laikytis įstatymo numatytų skundo padavimo teismui terminų.
ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas ginčija Migracijos departamento 2021 m. birželio 29 d. sprendimą panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
Skundžiamo sprendimo priėmimo metu galiojusios redakcijos Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 138 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad užsienietis skundą dėl sprendimo, priimto pagal šį Įstatymą, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus, gali paduoti atitinkamam apygardos administraciniam teismui per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos.
Pareiškėjas skunde pripažino, kad apie ginčijamą Sprendimą jam tapo žinoma 2021 m. rugpjūčio 23 d., todėl skundą teismui jis turėjo pateikti per keturiolika dienų, t. y. 2021 m. rugsėjo 6 d., o pateikė tik 2022 m. kovo 8 d., t. y. ženkliai praleidęs terminą ginčijamam sprendimui apskųsti.
ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje numatyta galimybė teismui pareiškėjo prašymu atnaujinti skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-444-662/2018; 2019 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-111-575/2019). Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., 2018 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-854-624/2018; 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-224-438/2019). Asmens išsilavinimo lygis, teisinių žinių stoka, nesugebėjimas surašyti ir suprasti reikiamus procesinius dokumentus, lėšų samdyti advokatą neturėjimas, antrinės teisinės pagalbos nesuteikimas, amžius, liga ir panašios aplinkybės pačios savaime negali būti laikomos svarbia terminų praleidimo priežastimi, nes asmuo savo teises gali įgyvendinti per atstovą (žr., pvz., 2013 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-531/2013; 2015 m. rugpjūčio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1110-556/2015; 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-641-624/2016; 2020 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-189-552/2020).
Teisėjų kolegija pažymi, kad ginčijamą 2021 m. birželio 29 d. sprendimą panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Migracijos departamentas priėmė tuo metu, kai dar galiojo Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų 2021 m. balandžio 26 d. sprendimas dėl (duomenys neskelbtini), t. y. esant toms aplinkybėms, dėl kurių buvo priimtas Sprendimas. Pareiškėjas nurodo, kad sužinojęs apie galimai pažeistas jo teises, 2021 m. rugsėjo 27 pateikė apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui dėl Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų 2021 m. balandžio 26 d. sprendimo panaikinimo. Pareiškėjas tuo pat metu turėjo galimybę kreiptis į teismą ir dėl Migracijos departamento priimto Sprendimo panaikinimo, tačiau to nepadarė. Pasirinkdamas tokį savo teisių gynimo būdą pareiškėjas dėl paties veiksmų/neveikimo praleido terminą skundui dėl Migracijos departamento sprendimo paduoti. Teisinio pagrindo šį terminą atnaujinti nėra, nes jis praleistas pareiškėjui sąmoningai pasirinkus tokį savo pažeistų teisių gynimo būdą, kuris suponavo jo teisę bei teisės faktinį įgyvendinimą iš naujo kreipiantis į Migracijos departamentą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2021 m. gruodžio 10 d. kreipėsi į Migracijos departamentą, prašydamas leisti pateikti prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ar pateikti prašymą dėl leidimo laikinai gyventi ir nacionalinės vizos D išdavimo esant Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas pateikė pareiškėjo atstovui 2021 m. gruodžio 31 d. raštą „Dėl atsakymo pateikimo“, kuris taip pat galėjo būti ginčijamas.
Kaip galima spręsti iš pareiškėjo atskirojo skundo, Sprendimo esmė pareiškėjui buvo žinoma, taigi pareiškėjo argumentai, kad Sprendimas nebuvo išverstas į jam suprantamą kalbą neturi teisinės reikšmės, o argumentai, kad Sprendimo turinys jam iki šiol nėra žinomas, neatitinka tikrosios faktinės padėties, todėl atmestini kaip nepagrįsti.
Atsižvelgusi į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas terminą skundui paduoti praleido dėl subjektyvių, nuo jo valios ir veiksmų (neveikimo) priklausiusių priežasčių, kurios negali būti pripažintos išimtinėmis ir svarbiomis.
Pirmosios instancijos teismas, neatnaujinęs skundo padavimo termino ir dėl to atsisakęs priimti H. H. skundą, priėmė teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą, kurio atskirajame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo naikinti. Atsižvelgus į tai, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 10 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo H. H. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 10 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.