- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-01-22
- Bylos Nr.
- eI-2926-780/2024
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Ramūnas Šarka
- Pareiškėjas
- UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“
- Atsakovas
- M. M.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ skundą atsakovei M. M. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo“ centras prašo priteisti iš atsakovės M. M. 74,79 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą laikotarpiu nuo 2019-04-01 iki 2023-09-30.
Pareiškėjas teismui pateiktame skunde nurodė, kad UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ yra viešojo administravimo subjektas, kuriam yra pavestas vietinės rinkliavos iš atliekų turėtojų už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą administravimas. Alytaus miesto savivaldybės taryba 2008-11-27 sprendimu Nr. T-214 patvirtino Alytaus miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (toliau – Nuostatai), kurie yra privalomi visiems Alytaus miesto savivaldybės teritorijoje esantiems fiziniams ir juridiniams asmenims, valdantiems, naudojantiems, disponuojantiems nekilnojamuoju turtu, išskyrus žemės sklypus, savivaldybės teritorijoje. Sutartis su atsakovu dėl komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo nėra sudaryta, nes, kaip matyti iš teisės aktų nuostatų, prievolė mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nustatyta norminių teisės aktų pagrindu. Šiuo atveju atsakovė privalo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, kadangi ji, ginčo laikotarpiu, nuomos teise valdė nekilnojamąjį turtą (gyvenamosios paskirties), esantį Alytuje. Tačiau atsakovė ginčo laikotarpiu nėra sumokėjusi pareiškėjui 74,79 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, kuri pareiškėjo buvo paskaičiuota remiantis Nuostatų nustatyta tvarka.
Atsakovė atsiliepimo į prašymą nepateikė. Šalims apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, byla nagrinėtina šalims nedalyvaujant (ABTĮ 77 str. 3 d.).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai nustato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis nustato, kad savivaldybių institucijoms yra pavesta organizuoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą. Šio įstatymo 30 straipsnio 1 dalis numato, kad savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijoje susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti. Šiose sistemose gali būti tvarkomos visos atliekos, išskyrus atliekas įmonių, kurių leidimuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose.
Alytaus miesto savivaldybės taryba 2008-11-27 sprendimu Nr. T-214 patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus, kurie buvo pakeisti nuo 2017-07-08 įsigaliojusiais Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatais, patvirtintais Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2017-06-29 sprendimu Nr. T-227 (toliau – ir nuo 2017-07-08 galiojantys Nuostatai).
Pagal nuo 2017-07-08 įsigaliojusių Nuostatų 6.5. punktą, savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavos mokėtojas - fizinis ir juridinis asmuo – atliekų turėtojas, nuosavybės teise valdantis rinkliava apmokestinamos kategorijos nekilnojamąjį turtą, arba teisės aktų nustatyta tvarka jo įgaliotas asmuo, kuriam savivaldybės tarybos sprendimu yra nustatyta mokėti rinkliavą (nuo 2017-07-08 galiojančių Nuostatų 6.6. punktas).
Rinkliavos mokėtojų registrą (toliau – registras) kuria, atnaujina ir administruoja rinkliavos administratorius – UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – administratorius), vadovaudamasis aplinkos ministro 2012-11-20 įsakymu Nr. D1-950 „Dėl Komunalinių atliekų turėtojų registravimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintu Komunalinių atliekų turėtojų registravimo tvarkos aprašu (nuo 2017-07-08 galiojančių Nuostatų 8 p.). Pagal registro duomenis administratorius vieną kartą per metus iki vasario 1 dienos parengia ir pateikia rinkliavos mokėtojams administratoriaus nustatytos formos mokėjimo pranešimus apie apskaičiuotas mokėtinas rinkliavos įmokas ir mokėjimo terminus (nuo 2017-07-08 galiojančių Nuostatų 21 p.). Mokėjimo pranešime nurodyta rinkliava mokama už mokėjimo pranešime nurodytą laikotarpį ir pranešime nurodytais terminais. Rinkliava mokama į Alytaus miesto savivaldybės biudžeto sąskaitą (nuo 2017-07-08 galiojančių Nuostatų 26-27 p.). Administratorius yra atsakingas už nuostatų vykdymą, rinkliavos dydžių rinkliavos mokėtojams apskaičiavimo ir perskaičiavimo teisingumą, mokėjimo pranešimų rinkliavos mokėtojams pateikimą laiku, rinkliavos išieškojimą (nuo 2017-07-08 galiojančių Nuostatų 82 p.). Akivaizdu, kad ir pagal minėtą teisinį reglamentavimą, pareiškėjai yra pavesta apskaičiuoti vietinės rinkliavos dydžius, taip pat išieškoti nesumokėtą vietinę rinkliavą iš mokėtojų įstatymų nustatyta tvarka, įskaitant neteisminį ir teisminį skolų išieškojimą.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovė privalo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, kadangi ji, ginčo laikotarpiu, nuomos teise valdė nekilnojamąjį turtą (gyvenamosios paskirties), esantį (duomenys neskelbtini) ir pagal Nuostatų 5 punktą atsakovė yra vietinės rinkliavos mokėtoja. Iš pateiktų vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimų matyti, kad atsakovė nuo 2019-04-01 iki 2023-09-30 nemokėjo vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl susidarė įsiskolinimas.
Principas „teršėjas moka“ yra pagrindinis Europos ir tarptautiniu lygiu taikomas principas. Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 191 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Sąjungos aplinkos politika siekiama aukšto apsaugos lygio ir kad ši politika yra „grindžiama atsargumo principu bei principais, kad reikia imtis prevencinių veiksmų, kad žala aplinkai pirmiausiai turi būti atitaisoma ten, kur yra jos šaltinis, ir kad atlygina teršėjas“. Principas „teršėjas moka“ atliekų tvarkymo srityje detalizuotas antriniuose Europos Sąjungos dokumentuose. 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/98/EB dėl atliekų ir panaikinančios kai kurias direktyvas 14 straipsnyje nustatyta, jog pagal principą „teršėjas moka“ atliekų tvarkymo išlaidas turi padengti pirminis atliekų gamintojas arba dabartinis ar ankstesnis atliekų turėtojas. Šios direktyvos pirmtakės taip pat akcentavo minėtą principą – 2006 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/12/EB dėl atliekų 15 straipsnyje pažymėta, jog „pagal principą „teršėjas moka“, atliekų šalinimo išlaidas privalo padengti: a) turėtojas, kurio atliekas tvarko atliekų surinkėjas arba įmonė, kaip numatyta 9 straipsnyje, ir (arba) b) ankstesni turėtojai arba produkto, iš kurio atliekos atsirado, gamintojai.“ Principas „teršėjas moka“ akcentuotas ir 1975 m. liepos 15 d. Tarybos Direktyvoje dėl atliekų (75/442/EEB) (žr. direktyvos 14 konstatuojamąją dalį). Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pripažįstama, kad šis principas yra bendrasis (Konstitucinio Teismo 2014 m. gegužės 9 d. nutarimą). Į nacionalinę teisę principas „teršėjas moka“ perkeltas Aplinkos apsaugos įstatymo 23 straipsniu, pagal kurį atliekų tvarkymo išlaidas apmoka teršėjas bei Atliekų tvarkymo įstatymu, kurio 32 straipsnis 1 dalyje nustatyta, jog šis principas reiškia, kad atliekų tvarkymo išlaidas turi apmokėti pirminis atliekų darytojas arba dabartinis ar ankstesnis atliekų turėtojas ir (ar) produktų, dėl kurių naudojimo susidaro atliekos, gamintojas ar importuotojas.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą. Faktinė aplinkybė, kad atitinkamas asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą (žr., pvz., 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014; 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1390-438/2020). Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (žr., pvz., LVAT 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014; 2019 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1856-629/2019; 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-331-525/2020; 2021 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. Nr. eTA-534-415/2021).
Susidariusios vietinės rinkliavos įsiskolinimo ir pareiškėjo prašomos priteisti sumos dydį patvirtina atsakovei suformuoti ir siųsti mokėjimo pranešimai bei raginimai sumokėti įsiskolinimą. Mokėtina vietinė rinkliava atsakovei apskaičiuota remiantis Nuostatuose patvirtintais vietinės rinkliavos dydžiais ir Nekilnojamojo turto registro duomenimis apie atsakovo naudojamo turto plotą. Byloje nėra duomenų, kad atsakovei būtų suteikta lengvata ir ji neprivalo mokėti vietinės rinkliavos. Byloje taip pat nėra duomenų, kad įsiskolinimą atsakovė būtų sumokėjusi.
Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 2, 38, 68, 87, 100, 132, 139, 140 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 401 straipsniu įstatymo 4 straipsniu pakeista Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu kitaip nenustatyta šiame straipsnyje ar atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir trejus praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kuriais pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Pagal minėto pakeitimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalį Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio pakeitimai įsigalioja nuo 2020 m. sausio 1 d. ir trejų metų senaties terminas netaikomas tais atvejais, kai mokesčių mokėtojų mokestinės prievolės iki šio pakeitimo įstatymo 4 straipsnio įsigaliojimo jau buvo apskaičiuotos ir (ar) perskaičiuotos pagal iki šio įstatymo 4 straipsnio įsigaliojimo galiojusius mokesčių apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties terminus.
Iki Pakeitimo įstatymo 4 straipsnio įsigaliojimo galiojusiose Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalies redakcijoje buvo nustatyta, kad jeigu kitaip nenustatyta šiame straipsnyje ar atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kuriais pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos 5 metų mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties terminas.
Atsižvelgiant į byloje pateiktus duomenis (mokėjimo pranešimus sugeneruotus nuo 2019 m.), yra pagrindas daryti išvadą, kad atsakovei vietinė rinkliava apskaičiuota iki Pakeitimo įstatymo 4 straipsnio įsigaliojimo, t. y. galiojant MAĮ 68 straipsnio 1 dalies redakcijai, nustačiusiai, kad mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kuriais pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Aplinkybė, kad pareiškėjo prašymas teisme buvo gautas 2023 metais, neturi teisinės reikšmės nustatant, ar buvo praleistas mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties terminas, nes jis (senaties terminas), vadovaujantis aptartu teisiniu reglamentavimu, skaičiuojamas nuo kito momento, t. y. nuo tada, kada mokestinės prievolės (šiuo atveju – vietinė rinkliava) yra apskaičiuojamos. Pažymėtina, kad tokios pozicijos laikomasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr. 2021 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-507-789/2021; 2023 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-489-624/2023; 2023 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-487-463/2023; 2023 m. rugpjūčio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-561-821/2023).
Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad atsakovė rinkliavos apskaičiavimo metu, nuomos teise valdė nekilnojamąjį turtą, esantį Alytaus miesto savivaldybės teritorijoje. Taigi atsakovė laikytina vietinės rinkliavos mokėtoja ir ji turėjo pareigą mokėti vietinę rinkliavą. Pareiškėjas pateikė išsamius vietinės rinkliavos skaičiavimus atsakovei siųstuose mokėjimo pranešimuose bei priminimuose sumokėti vietinę rinkliavą. Vietinė rinkliava atsakovei paskaičiuota, remiantis Nuostatuose patvirtintais vietinės rinkliavos dydžiais ir Nekilnojamojo turto registro centro duomenimis. Įvertinusi teisės aktų nuostatas ir bylos duomenis, teismas sprendžia, kad pareiškėjas pagrįstai ir teisėtai reikalauja iš atsakovės sumokėti 74,79 Eur vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl ši suma priteistina pareiškėjui iš atsakovės.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, reikalavimas priteisti iš atsakovės nesumokėtą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra pagrįstas ir tenkintinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pareiškėjas prašo iš atsakovės priteisti 3,61 Eur už nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko, gyventojų registro išrašų suformavimą bei pašto išlaidas.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą.
Pareiškėjas prašo priteisti išlaidų atlyginimą už nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko, gyventojų registro išrašų suformavimą bei pašto išlaidas. Teismas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas yra vietinės rinkliavos administratorius, kuris administruodamas vietinę rinkliavą vykdo vietinės rinkliavos mokėtojų apskaitą pagal Nekilnojamojo turto, Gyventojų registro ir kitas duomenų bazes. Taigi, disponavimas įvardijamais duomenimis yra sąlygotas vykdoma vietinės rinkliavos mokėtojų apskaita ir šios išlaidos nepriskirtinos prie bylinėjimosi išlaidų.
Dėl nurodytų priežasčių prašymas priteisti šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimą atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40-41 straipsniais, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Skundą tenkinti.
Priteisti pareiškėjui UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ iš atsakovės M. M. 74,79 Eur (septyniasdešimt keturis eurus, 79 ct) nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2019-04-01 iki 2023-09-30.
Prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinti.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.