Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas, 2A-368-236/2015

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2015-02-24
Bylos Nr.: 2A-368-236/2015
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Rasa Gudžiūnienė, Kazys Kailiūnas, Gintaras Pečiulis
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės ,,Lrytas“
Atsakovas: Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai
Trečiasis asmuo: DELFI

Kategorijos

45.4pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-368-236/2015Procesinio sprendimo kategorija 45.4. (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. vasario 24 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Kazio Kailiūno (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Lrytas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 11 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-5604-560/2014 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Lrytas“ ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai dėl perkančiosios organizacijos sprendimų pripažinimo neteisėtais bei įpareigojimo nutraukti pirkimą, dalyvaujant trečiajam asmeniui DELFI, uždarajai akcinei bendrovei.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Lrytas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, prašydamas: panaikinti atsakovo 2014 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą Nr. (20-1)-D8-6357 „Dėl pretenzijos”, kuriuo atsakovas atmetė ieškovo UAB „Lrytas” 2014 m. rugpjūčio 25 d. pretenziją; panaikinti atsakovo 2014 m. rugsėjo 2 d. sprendimą Nr. (20-1)-D8-6495 „Dėl pasiūlymų eilės sudarymo ir laimėjusio pasiūlymo nustatymo“, kuriuo nustatyta pasiūlymų eilė bei laimėjęs pasiūlymas; pripažinti neteisėtu atsakovo paskelbto atvirojo konkurso „Informacijos apie aplinką kanalo „Grynas.lt“ (arba lygiaverčio) integravimo į jau egzistuojančią interneto svetainę palaikymo ir atnaujinimo paslaugų pirkimas“ sąlygų 1 priedo 9 punkto 1 lentelę ir 2 priedo B dalies 1 lentelę, pagal kurias pateikti akivaizdžiai nelygiaverčiai paslaugos kainos sudėtinių dalių svoriai, pirkimo kriterijus „Kaina“ apskaičiuojamas ne pagal būsimos sutarties kainą už visas per sutarties laikotarpį suteiktinas paslaugas, bet pagal vienos paslaugos vieneto kainą, kas sąlygoja, kad didesnius balus už pirkimo kriterijų „Kaina“ (C) gauna ne už per visą sutarties laikotarpį suteiktinas paslaugas mažesnę kainą pasiūlęs tiekėjas, bet tiekėjas pasiūlęs sąlyginę mažesnę vieno paslaugos vieneto kainą; įpareigoti atsakovą nutraukti paskelbtą atvirąjį konkursą „Informacijos apie aplinką kanalo „Grynas.lt“ (arba lygiaverčio) integravimo į jau egzistuojančią interneto svetainę palaikymo ir atnaujinimo paslaugų pirkimas“, pirkimo Nr. 190713; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas ieškinyje nurodė, kad atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija organizavo atvirą konkursą „Informacijos apie aplinką kanalo „Grynas.lt“ (arba lygiaverčio) integravimo į jau egzistuojančią interneto svetainę palaikymo ir atnaujinimo paslaugų pirkimas“. Ieškovas pateikė pasiūlymą. Atsakovas 2014 m. rugpjūčio 11 d. informavo apie atliktą pasiūlymų techninių duomenų vertinimą, pagal kurį buvo patvirtinti sekantys pasiūlymų techninių duomenų vertinimai: DELFI, UAB 56,67 balai, UAB „Lrytas“ – 23,33 balai.

Ieškovas nurodė, kad susipažino su atsakovo pateiktu trečiojo asmens DELFI, UAB pasiūlymo A dalimi (techninė informacija ir duomenys apie tiekėją), tačiau atsakovas atsisakė leisti susipažinti su prie minėto dokumento pridėtais priedais, taip pat kartu su pasiūlymu pateiktu kokybės kriterijaus aprašymu. Ieškovas nurodė, kad susipažinęs trečiojo asmens pasiūlymo A dalimi pastebėjo, kad jo pateiktą pasiūlymą sudarė ne tik 4 lapų aprašymas, teikiamas kartu su pasiūlymu, kaip buvo reikalaujama konkurso sąlygose, bet ir prie pastarojo pridedami 5 priedai papildomuose 8 lapuose. Ieškovas, nesutikdamas su atsakovo sprendimu nesuteikti ekspertinio vertinimo informacijos, iš kurios tiekėjas galėtų sužinoti jo pasiūlymo vertinimo pagrindimą, manydamas, kad pastaraisiais veiksmais buvo grubiai pažeisti viešųjų pirkimų lygiateisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo, proporcingumo bei nešališkumo reikalavimai, 2014 m. rugpjūčio 25 d. pretenzijoje prašė atmesti trečiojo asmens DELFI, UAB pasiūlymą, kaip neatitinkantį konkurso sąlygų reikalavimų bei iš naujo įvertinti pirkimo dalyvių pateiktus pasiūlymus. Atsakovas 2014 m. rugpjūčio 26 d. raštu Nr. (20-1)-D8-6357 minėtą pretenziją atmetė. Ieškovo teigimu, minėtoje pretenzijoje atsakovas patvirtino, kad trečiasis asmuo pateikė 4 lapų kokybės kriterijaus aprašymą su papildomais priedais prie pastarojo (8 lapai) bei nurodė, kad į trečiojo asmens DELFI, UAB pateikto kokybės kriterijaus aprašymo prieduose nurodomą informaciją neatsižvelgė. Atsakovas, atsižvelgdamas į tai, kad tiekėjų techninius pasiūlymus objektyviai įvertino kompetentingi ir nešališki komisijos nariai – ekspertai, atsisakė tenkinti ieškovo UAB „Lrytas“ reikalavimą iš naujo atlikti pasiūlymų vertinimą.

Ieškovas, prašydamas panaikinti atsakovo sprendimus dėl pretenzijos atmetimo, pasiūlymų eilės sudarymo ir laimėjusio pasiūlymo nustatymo, nurodė, kad trečiasis asmuo DELFI, UAB pateikė konkurso sąlygose numatytą 4 lapų kokybės kriterijaus aprašymą (pasiūlymo A dalies 20 pozicija) bei papildomai pateikė 8 lapus pastarojo priedų (pasiūlymo A dalies 16-19 pozicijos). Ieškovas laikė, kad trečiasis asmuo, kokybės kriterijaus aprašymo prieduose pateikęs papildomą informaciją (iš viso 12 lapų apimties kokybės kriterijaus aprašymą), pažeidė konkurso sąlygų 5.13.3 punkto reikalavimą, tiekėjų lygiateisiškumo principą, kadangi ieškovas, laikydamasis ir vykdydamas konkurso sąlygas, buvo priverstas kokybės kriterijaus aprašymą išdėstyti konkrečiai, glaustai ir ne taip išsamiai kaip trečiasis asmuo. Dėl to, atsakovas privalėjo trečiojo asmens DELFI, UAB pasiūlymą atmesti kaip neatitinkantį konkurso sąlygų 5.13.3 punkte nustatytų reikalavimų (konkurso sąlygų 9.8.3 p., VPĮ 39 str. 2 d. 2 p.).

Ieškovo teigimu, taip pat naikintinas atsakovo 2014 m. rugpjūčio 26 d. sprendimas, kadangi pateikto pasiūlymo techniniai duomenys buvo įvertinti nesilaikant teisės aktų nuostatų, nekompetentingai, šališkai ir neskaidriai, įvertinti nepagrįstai žemais balais, atitinkamai pažeidžiant konkurso sąlygų nuostatas ir VPĮ įtvirtintus lygiateisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo bei nešališkumo reikalavimus.

Ieškovo teigimu, atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos sprendimas, kuriuo atsakovas atsisakė atmesti trečiojo asmens DELFI, UAB pasiūlymą, naikintinas. Taip pat naikintinas atsakovo 2014 m. rugsėjo 2 d. sprendimas „Dėl pasiūlymų eilės sudarymo ir laimėjusio pasiūlymo nustatymo“, kadangi teismui panaikinus sprendimą, kuriuo atsakovas atsisakė atmesti konkurso sąlygų neatitinkantį trečiojo asmens pasiūlymą, turėtų būti panaikintas ir atsakovo 2014 m. rugsėjo 2 d. sprendimas, kuriuo nustatyta pasiūlymų eilė bei laimėjęs pasiūlymas.

Ieškovas nurodė, kad konkurso sąlygų 2 priedo B dalies 1 lentelėje ir konkurso sąlygų 1 priedo 9 punkto 1 lentelėje atsakovas pirkimo kriterijų „Kaina“ apskaičiavo ne pagal būsimos sutarties kainą už visas per sutarties laikotarpį suteiktinas paslaugas, bet pagal vienos paslaugos vieneto kainą, todėl ieškovas sprendė, jog didesnius balus už pirkimo kriterijų „Kaina“ (C) gauna ne už per visą sutarties laikotarpį suteiktinas paslaugas mažesnę kainą pasiūlęs tiekėjas, bet tiekėjas pasiūlęs sąlyginę mažesnę paslaugos vieneto kainą. Dėl to ieškovas darė išvadą, jog tokios konkurso sąlygos pažeidė pagrindinį viešųjų pirkimų tikslą – nusipirkti geriausią paslaugą už mažiausią kainą, racionaliai naudoti valstybės biudžeto lėšas, o pirkimą gali laimėti faktiškai brangesnį pasiūlymą pateikęs tiekėjas.

Ieškovas nurodė, kad konkurso sąlygų 2 priedo B dalies 1 lentelės, konkurso sąlygų 1 priedo 9 punkte pateikiamos 1 lentelės, konkurso sąlygų 1 priedo „Techninė specifikacija“ duomenimis, pirkimo pasiūlymo B dalyje nurodytos paslaugos yra nelygiavertės (vienos – vienkartinės, o kitos daugkartinės – faktiškai dauginamos iš 8 arba 640 kartų), todėl skaičiuojant galutinę pasiūlymo kainą (kriterijų „Kaina“) pagal vienkartines paslaugas, pasiūlymo kaina neatitiko (iškreipė) bendrą ketinamų įsigyti paslaugų kainą. Ieškovo teigimu, trečiajam asmeniui prie visų paslaugų, išskyrus publikacijos paslaugą, nurodžius minimalias sumas, pvz., vidutiniškai po 500 Lt, o už publikacijos paslaugas nurodžius dvigubai didesnę nei ieškovo sumą, pvz., 1 000 Lt, trečiojo asmens pasiūlyta kaina tampa dešimt kartų pigesnė nei ieškovo, tačiau atsižvelgiant į tai, kad visos pozicijos paslaugos iš esmės yra vienkartinio arba ne didesnio kaip 1 karto per mėnesį pobūdžio, o publikacijos paslauga apima ne mažiau kaip 80 publikacijų per mėnesį (nors reikalaujama pateikti vienos publikacijos kainą ir tik šios paslaugos kaina įskaičiuojama į bendrą pasiūlymo kainą ir lemia kainos kriterijų pirkime) – visa trečiojo asmens pasiūlymo kaina per 8 mėnesių sutarties laikotarpį tampa beveik dvigubai didesnė nei ieškovo. Atsižvelgdamas į tai, ieškovas darė išvadą, jog konkurso sąlygų 2 priedo B dalies 1 lentelėje ir konkurso sąlygų 1 priedo 9 punkto 1 lentelėje pateikti akivaizdžiai nelygiaverčiai paslaugos kainos sudėtinių dalių svoriai, o tai sąlygojo galutinį pirkimo rezultatą, paneigiantį svarbiausią viešųjų pirkimų tikslą įsigyti geriausią paslaugą už geriausią kainą.

Ieškovas nurodė, kad dėl pirkimo sąlygų nustatytos kainodaros trūkumų ieškovo siūloma kaina tariamai buvo net dešimt kartų didesnė nei trečiojo asmens, t.y. trečiojo asmens DELFI, UAB pasiūlymo kaina - 3 993 Lt, ieškovo UAB „Lrytas“ – 31 157,50 Lt.

Ieškovo teigimu, pastarasis tik įdėmiai išanalizavęs savo ir trečiojo asmens pasiūlytas kainas (gautas neoficialiais duomenimis, nes oficialiai perkančioji organizacija atsisakė jas pateikti motyvuodama konfidencialumu) nustatė, kad konkurso sąlygų 2 priedo B dalies 1 lentelėje ir konkurso sąlygų 1 priedo 9 punkte pateikiamoje 1 lentelėje nurodytos paslaugos yra nelygiavertės ir sudarė sąlygas, trečiajam asmeniui tai iš anksto žinant, piktnaudžiauti teikiant pasiūlymą. Ieškovas teigė, jog aukščiau paminėtų konkurso sąlygų reikalavimai buvo neaiškūs ir dviprasmiai, varžančios ir pažeidžiančios tiekėjų galimybes lygiaverčiai konkuruoti, pažeidžiančios viešųjų pirkimų skaidrumo principą, todėl pripažintinos neteisėtomis ir negaliojančiomis, o pirkimo procedūros - nutrauktinos.

Ieškovas dublike palaikė ieškinio reikalavimus. Papildomai pažymėjo, kad ieškovas ne kartą siekdamas kuo efektyviau įgyvendinti savo teisę lygiai su kitais konkurso dalyviais dalyvauti pirkimo procedūrose, kreipėsi į atsakovą, prašydamas pateikti konkurso ekspertinio vertinimo pažymas, kuriose matytųsi kiekvieno eksperto kiekvienam tiekėjui skirtas vertinimo balas ir pateiktas pagrindimas (argumentacija), tačiau atsakovas tokios informacijos ieškovui neteikė motyvuodamas formaliais teisės aktų reikalavimais ir taip tik sustiprindamas ieškovo nuogąstavimus, kad vykdomas pirkimas yra neskaidrus ir šališkas, skirtas iš anksto numatytam nugalėtojui. Ieškovas dublike prašė išreikalauti iš atsakovo ekspertinio vertinimo pažymas, trečiojo asmens pateikto pasiūlymo kokybės kriterijaus aprašymą ir jo priedus bei jo pasiūlymo B dalį (kaina), kur matytųsi sudėtinės kainos dalys bei teismo posėdyje liudytojomis apklausti viešojo pirkimo komisijos ekspertes.

Atsiliepimas

Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija atsiliepime į ieškinį prašė ieškinio netenkinti. Nurodė, kad ieškovo ieškinyje nurodyti perkančiosios organizacijos galimi pažeidimai turėtų sutapti su ieškovo nurodytais pretenzijoje, t.y. ieškovas savo reikalavimą teisme gali grįsti tik tokiais pažeidimais, kurie buvo priešpastatyti pretenzijoje ir perkančiosios organizacijos arba neišnagrinėti, arba išnagrinėti, tačiau pripažinti kaip nepagrįsti. Dėl to atsakovas laikė, kad ieškovas, ieškinyje teikdamas kitus, papildomus argumentus ir motyvus dėl perkančiosios organizacijos tariamų pažeidimų, kurie nebuvo pateikti pretenzijoje, nesilaikė VPĮ nustatytos išankstinės ginčų nagrinėjimo tvarkos, todėl teisme nenagrinėtini. Kadangi ieškovas ieškinio reikalavimus grindžia ne tik pretenzijoje nurodytais pažeidimais, bet ir skųsdamas konkurso sąlygas, dėl kurių nebuvo pateiktos pretenzijos, bei atsakovo sprendimus, dėl kurių nebuvo pateiktos pretenzijos, atsakovas mano, kad šios aplinkybės nelaikytinos iškeltos bylos nagrinėjimo dalyku ir prašo teismo jų nenagrinėti.

Atsakovas taip pat nurodė, kad ieškovas tiek pretenzijoje, tiek ieškinyje pateikė bendro pobūdžio teiginius, savo nuomonę, samprotavimus dėl pasiūlymų vertinimo, tačiau nepateikė įrodymų, teisinio pagrindimo tiek pretenzijos, tiek ieškinio reikalavimams pagrįsti. Pažymėjo, jog tiek pretenzijoje, tiek ieškinyje ieškovas neatsižvelgė į VPĮ 41 str. 5 d. reikalavimą. Atsakovas pažymėjo, kad ieškovui leido susipažinti tik su trečiojo asmens pasiūlymo (atviro konkurso sąlygų 2 priede esančia pasiūlymo forma (užpildytu pasiūlymo blanku) „A dalis. Techninė informacija ir duomenys apie tiekėją“), kurioje yra nurodyta tik kriterijaus „Kokybė“ trumpa santrumpa aprašymo, teikiamo su pasiūlymu pagal pirkimo sąlygų 5.13.3 p. - pagrindinės tezės (3-5 punktai), nurodant siūlomo interneto naujienų portalo pavadinimą ir informacinio kanalo pavadinimą. Nors ieškovas nurodė, kad 2014 m. rugpjūčio 20 d. susipažino su atsakovo pateiktu trečiojo asmens pasiūlymo A dalimi (techninė informacija ir duomenys apie tiekėją), tačiau jis buvo supažindintas ne su pačiu trečiojo asmens pasiūlymu (techniniai duomenys konfidencialūs), o tik pasiūlymo A dalies formoje esančiais duomenimis. Pasiūlymo 2 lentelėje pateiktas su pasiūlymu pridedamų duomenų ir informacijos sąrašas ir nurodomas jų puslapių skaičius, pagal kuriuos ieškovas ir nustatė, jog trečiasis asmuo pateikė ne tik aprašymą (4 lapus) pagal pirkimo sąlygų 5.13.3 p. reikalavimą, bet ir aprašymo priedus (8 lapus).

Atsakovo teigimu, trečiasis asmuo DELFI, UAB nepažeidė pirkimo sąlygų 5.1.3.3 p. reikalavimo dėl aprašymo teksto apimties, kadangi aprašymą pateikė 4 A4 formato puslapiuose, o trečiojo asmens pateiktus aprašymo priedus (8 lapai) atsakovas laikė pertekliniais. Pažymėjo, jog perteklinius duomenis trečiasis asmuo pateikė savo iniciatyva, tačiau tai nėra draudžiama. Atsakovas vertino tik tuos duomenis, kuriuos reikalavo pateikti, tame tarpe ir pasiūlymo aprašymą.

Atsakovas nurodė, kad vertino tik abiejų tiekėjų pasiūlymuose pateiktus aprašymus, kurių apimtys buvo tokios pačios – 4 A4 formato puslapiai (t. y. puslapių skaičiumi abiejų tiekėjų pasiūlymai yra tapatūs), todėl nelaikė, jog buvo pažeisti lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir kiti viešųjų pirkimų įstatyme nustatyti principai.

Atsakovo teigimu, ieškovas neginčijo konkurso sąlygų, neteikė pretenzijos, neteikė prašymų jas paaiškinti, todėl sprendė, kad pirkimo sąlygos ieškovui buvo aiškios ir suprantamos. Dėl to, sprendė, jog ieškovas pažeidė ikiteisminę ginčų nagrinėjimo tvarką.

Atsakovas triplike nurodė, kad ieškovas UAB „Lrytas“ ieškinio dalyje pasisakydamas dėl perkančiosios organizacijos sprendimo neatmesti trečiojo asmens DELFI, UAB pasiūlymo, kaip neatitinančio konkurso sąlygų reikalavimų, rėmėsi pretenzijoje pateiktais argumentais, tačiau ieškinio dalyje dėl perkančiosios organizacijos sprendimo neatlikti tiekėjų pasiūlymų vertinimo iš naujo neteisėtumo, atlikto pasiūlymų techninių duomenų vertinimo šališkumo ir neskaidrumo, lygiateisiškumo, nediskriminavimo, nešališkumo reikalavimų pažeidimo ir ieškinio dalyje dėl konkurso sąlygų nuostatų pripažinimo neteisėtomis ir negaliojančiomis bei pirkimo procedūrų nutraukimo ieškovas nurodo naujas faktines aplinkybes ir perkančiosios organizacijos pažeidimus, dėl kurių nebuvo pasisakyta pretenzijoje, nurodo pažeidimus, kurie nebuvo vertinti privaloma išankstine VPĮ nustatyta ginčų nagrinėjimo tvarka. Atsakovo teigimu, ieškinyje ieškovas nereiškė reikalavimo pateikti prašomų išreikalauti iš atsakovo su trečiojo asmens pasiūlymo vertinimu susijusius dokumentus, nors išnagrinėjus ieškovo pretenziją atsakovas priėmė sprendimą prašymo dėl dokumentų pateikimo netenkinti, ieškovas neginčydamas šio sprendimo, dublike pareiškė reikalavimą dėl duomenų išreikalavimo, siekdamas susipažinti tiek su trečiojo asmens pasiūlyme esančia konfidencialia informacija, tiek ir su tiekėjų pasiūlymų vertinimo medžiaga, kuri pagal VPĮ 41 str. 5 d. tiekėjui neteiktina.

Trečiasis asmuo DELFI, UAB prašė ieškinio netenkinti, pripažinti ieškovą piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis ir skirti ieškovui baudą už nesąžiningą nepagrįsto ieškinio pareiškimą bei veikimą prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą. Nurodė, jog ieškovas galėjo būti supažindintas tik su tais trečiojo asmens pasiūlymo duomenimis, kurie nėra konfidencialūs (konkurso sąlygų 5.16 p., VPĮ 6 str. 1 d.). Trečiojo asmens teigimu, ieškovas, siekdamas susipažinti su konfidencialia informacija, reikalavo, kad atsakovas pažeistų VPĮ 41 str. 5 d..

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 11 d. sprendimu nusprendė ieškovo UAB „Lrytas“ ieškinio dalyje dėl reikalavimo panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2014 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą, kuriuo atsakovas atmetė ieškovo UAB „Lrytas” 2014 m. rugpjūčio 25 d. pretenziją, taip pat dėl reikalavimo panaikinti atsakovo 2014 m. rugsėjo 2 d. sprendimą „Dėl pasiūlymų eilės sudarymo ir laimėjusio pasiūlymo nustatymo“, kuriuo nustatyta pasiūlymų eilė bei laimėjęs pasiūlymas, netenkinti; bylą dalyje dėl reikalavimo pripažinti neteisėtu atsakovo paskelbto atvirojo konkurso „Informacijos apie aplinką kanalo „Grynas.lt“ (arba lygiaverčio) integravimo į jau egzistuojančią interneto svetainę palaikymo ir atnaujinimo paslaugų pirkimas“ sąlygų 1 priedo 9 punkto 1 lentelę ir 2 priedo B dalies 1 lentelę bei dėl reikalavimo įpareigoti atsakovą nutraukti paskelbtą atvirą konkursą „Informacijos apie aplinką kanalo „Grynas.lt“ (arba lygiaverčio) integravimo į jau egzistuojančią interneto svetainę palaikymo ir atnaujinimo paslaugų pirkimas“, pirkimo Nr. 190713, nutraukti.

Teismas nustatė, kad ieškovas, nesutikdamas su perkančiosios organizacijos sprendimu nesuteikti ekspertinio vertinimo informacijos, 2014 m. rugpjūčio 25 d. pretenzijoje prašė iš naujo įvertinti pirkimo dalyvių pateiktus pasiūlymus bei atmesti trečiojo asmens pasiūlymą, neatitinkantį konkurso sąlygų reikalavimų, nurodydamas, kad atsakovas pažeidė lygiateisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo, proporcingumo bei nešališkumo principus.

Teismas nurodė, kad VPĮ 41 straipsnio 5 dalyje pateikiamas baigtinis sąrašas asmenų, turinčių teisę susipažinti su pasiūlymų nagrinėjimu, aiškinimu, vertinimu ir palyginimu. Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog tiekėjai, kaip galintys susipažinti su nurodyta medžiaga, sąraše nėra nurodyti, sutiko su atsakovo argumentais, jog atsakovas neturėjo teisės teikti tiekėjams duomenų, susijusių su pasiūlymų vertinimais. Teismas darė išvadą, jog atsakovas, atsakydamas į ieškovo pretenzija, pagrįstai laikė tokią medžiagą susijusią su pasiūlymų vertinimu ir palyginimu ir dėl to pagrįstai jos nepateikė ieškovui susipažinimui.

Šalies argumentai

Teismas nustatė, kad ieškovas UAB „Lrytas“ tiek pretenzijos pateikimo metu, tiek teikdamas teismui ieškinį laikėsi nuomonės, jog trečiasis asmuo DELFI, UAB pateikė 4 lapų aprašymą su papildomais 8 aprašymo priedų lapais. Tuo tarpu, dublike ieškovas nurodė, jog „trečiasis asmuo kokybės kriterijaus aprašymo prieduose pateikęs papildomą informaciją pažeidė konkurso sąlygų 5.13.3 punkto reikalavimą, t. y. pateikė iš viso 12 lapų apimties kokybės kriterijaus aprašymą“. Teismas nustatė, kad trečiasis asmuo DELFI, UAB atsakovui, kaip ir numatyta konkurso sąlygų 5.13.3 p., pateikė aprašymą keturiuose A4 formato puslapiuose bei keturis aprašymo priedus (8 puslapius) (t. 1 b. l. 59-60). Teismas, atsižvelgdamas į tai, darė išvadą, jog trečiojo asmens pasiūlyme pateikto aprašymo apimtis atitiko konkurso sąlygų 5.13.3 p. nurodytą apimtį (4 A4 formato puslapiai), dėl to laikė nepagrįstais ieškovo teiginius, jog trečiasis asmuo pateikė viso 12 lapų apimties kokybės kriterijaus aprašymą. Teismas laikė, jog papildomus 8 lapus atsakovui trečiasis asmuo pateikė savo iniciatyva, nes tokio reikalavimo konkurso sąlygose numatyta nebuvo.

Atsiliepimas

Teismas sutiko su atsakovo atsiliepime nurodytais argumentais, jog teisės aktai nedraudžia tiekėjui pateikti su pasiūlymu perteklinius duomenis ir nėra įstatyminių pagrindų, tokio tiekėjo, kuris pateikė perteklinius pasiūlymo duomenis, pasiūlymą atmesti, kaip neatitinkantį pirkimo sąlygose nustatytų reikalavimų.

Šalies argumentai

Teismas nenustatė pagrindų, leidžiančių abejoti atsakovo išdėstytais argumentais, jog pastarasis vertino tik reikalaujamus pateikti duomenis (taip pat ir pasiūlymo aprašymas), pertekliniai duomenys vertinami nebuvo. Dėl to teismas darė išvadą, jog vertinant abiejų tiekėjų pasiūlymuose pateiktus aprašymus, kurių apimtys buvo tokios pačios – 4 A4 formato puslapiai, lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir kiti VPĮ nustatyti principai pažeisti nebuvo. Teismas pažymėjo, jog vertinant viešųjų pirkimų principų pažeidimo faktą, būtina nustatyti, kokiais būtent perkančiosios organizacijos veiksmais ir kokios viešojo pirkimo procedūros metu buvo pažeisti viešųjų pirkimų principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2012). Tuo tarpu, ieškovas teiginių dėl minėtų principų pažeidimo neįrodė (CPK 178 str.). Teismas nurodė, jog ieškovo pasiūlymo techninių duomenų įvertinimas mažesniais balais nesudarė pagrindo atsakovo vertinimo laikyti neobjektyviu. Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, sprendė, jog atsakovas pagrįstai trečiojo asmens pasiūlymą laikė atitinkančiu konkurso sąlygų reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, įvertinęs ieškovo UAB „Lrytas“ 2014 m. rugpjūčio 25 d. pretenziją, nustatė, jog pretenzijoje ieškovas nurodė nesutinkantis su techninių duomenų vertinimu, laikė, kad techninių duomenų vertinimas nebuvo kompetentingas, nešališkas ir skaidrus, tačiau, teismo manymu, ieškovas pretenzijoje nedetalizavo, nesutikimo su gautu įvertinimu priežasčių, nenurodė, kodėl laikė atsakovo vertinimą nekompetentingu, šališku ir neskaidriu. Teismas, įvertinęs ieškinyje išdėstytus argumentus, nustatė, kad ieškovas nesutiko su perkančiosios organizacijos sprendimu, nurodydamas naujas faktines aplinkybes ir perkančiosios organizacijos pažeidimus, dėl kurių pretenzijoje nepasisakė ir kurie nebuvo vertinami privaloma išankstine VPĮ nustatyta ginčų nagrinėjimo tvarka. Teismas sprendė, jog pretenzijos, pareikštos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, bei ieškinio pagrindas ir dalykas turi sutapti, išskyrus atvejus, kai ieškovas pretenzijos padavimo metu negalėjo pareikšti tokio reikalavimo ir (ar) nurodyti tokių faktinių aplinkybių.

Teismas nustatė, jog ieškovas ieškinyje iš esmės ginčijo 2014 m. rugsėjo 5 d. rašte „Dėl informacijos pateikimo“ pateiktus argumentus, tačiau pretenzijos atsakovui šiuo klausimu nepateikė. Atsižvelgdamas į tai, teismas darė išvadą, jog ieškovas nesilaikė privalomos išankstinės ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, todėl byla šioje dalyje nutrauktina (CPK 293 str. 2 p.).

Dėl tų pačių priežasčių teismas nutraukė bylą dalyje dėl ieškovo reikalavimo pripažinti konkurso sąlygas neteisėtomis ir negaliojančiomis bei dėl konkurso procedūrų nutraukimo. Teismas nenustatė, jog ieškovas būtų prašęs paaiškinti konkurso sąlygas, jų neginčijo. Dėl to teismas darė išvadą, jog ieškovas UAB „Lrytas“ sutiko su konkurso sąlygomis. Kadangi ieškovas atsakovui pretenzijos dėl konkurso sąlygų ginčijimo nepateikė, todėl teismas darė išvadą, jog ieškovas UAB „Lrytas“ nesilaikė privalomos išankstinės ginčų sprendimo ne teisme tvarkos (VPĮ 93 str., CPK 423² str. 1 d.).

Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau nustatytas aplinkybes bei atliktus jų vertinimus, konstatavo, kad nėra pagrindo išvadai, jog atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija atliko neteisėtus veiksmus, pažeidė pirkimo dokumentus, VPĮ nuostatas bei viešojo pirkimo principus (tiekėjų lygiateisiškumo, diskriminacijos draudimo, skaidrumo ir kt.), todėl ieškinį dalyje atmetė, kitoje dalyje bylą nutraukė.

Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, nenustatė, jog ieškovas veikė priešingai civilinio proceso tikslams, veikė prieš greitą, efektyvų bei teisingą bylos išsprendimą ar kitokiu būdu piktnaudžiavo savo teisėmis. Dėl to teismas atmetė trečiojo asmens prašymą pripažinti ieškovą UAB „Lrytas“ piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis ir skirti jam baudą už nesąžiningą nepagrįsto ieškinio pareiškimą bei veikimą prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Ieškovas UAB „Lrytas“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 11 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1) Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neatskleidė bylos esmės, kadangi netenkino ieškovo prašymo išreikalauti ekspertinio vertinimo pažymas, kurios atskleistų, kokią informaciją ekspertai vertino, taip pat apklausti liudytojais atsakovo viešojo pirkimo komisijos narius, atlikusius tiekėjų techninių duomenų vertinimą. Teismas išsprendė bylą neišsiaiškinęs esminio ginčo klausimo, t. y. ar tiekėjų pasiūlymų techninį vertinimą atlikęs atsakovas nevertino trečiojo asmens kokybės kriterijaus aprašymo priedų ir laikė juos tik pertekline informacija. Apelianto teigimu, trečiojo asmens pateiktas kokybės kriterijaus aprašymo priedų turinys ekspertinio vertinimo metu buvo vertintas, todėl daro išvadą, jog trečiasis asmuo, pateikdamas didesnį bei išsamesnį kokybės kriterijaus aprašymą, pažeidė konkurso sąlygų reikalavimus. Atsakovas, atlikdamas tiekėjų techninių duomenų vertinimą, pažeidė lygiateisiškumo principą, kadangi ekspertinio vertinimo metu vertino skirtingos apimties kokybės kriterijaus aprašymus;

2) Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti ieškovo prašymą išreikalauti trečiojo asmens pasiūlymo dalį, kurią trečiasis asmuo nurodė konfidencialia. Apelianto teigimu, teismas apskritai nepasisakė dėl informacijos konfidencialumo aspekto, nors jis buvo keliamas procesiniuose dokumentuose;

3) Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovo pateiktus argumentus dėl techninių duomenų vertinimo laiko naujais argumentais, dėl kurių ieškovas pretenzijoje nepasisakė. Apelianto teigimu, pretenzijoje buvo keliamas analogiškas reikalavimas, t. y. reikalavimas iš naujo įvertinti tiekėjų pasiūlymų techninius duomenis, ieškinio pagrindu nurodant neobjektyvų, nekompetentingą, šališką ir neskaidrų tiekėjų pasiūlymų techninių duomenų vertinimą, tuo tarpu procesiniuose dokumentuose reikalavimai ir jų pagrindai išliko tie patys, nauji reikalavimai ir nauji pagrindai nebuvo nekeliami, pateikti tik detalizuoti argumentai;

4) Pirmosios instancijos teismas bylą dalyje dėl konkurso sąlygų nuostatų pripažinimo neteisėtomis ir negaliojančiomis bei pirkimo procedūrų nutraukimo nutraukė nemotyvuotai ir nepagrįstai, nustatydamas, kad apeliantas nesilaikė privalomos išankstinės ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. Apeliantas pripažino, kad nesikreipė į atsakovą dėl konkurso sąlygų paaiškinimo bei neteikė pretenzijos dėl konkurso sąlygų teisėtumo, kadangi iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos neturėjo galimybės nustatyti konkurso sąlygų neteisėtumo. Apelianto teigimu, pastarasis procesiniuose dokumentuose pagrindė, kodėl nesilaikė išankstinės ginčų sprendimo ne teisme tvarkos (CPK 423³ str. 2 d.), tačiau teismas dėl šių argumentų skundžiamame sprendime nepasisakė.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija prašo apeliacinio skundo netenkinti, palikti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 11 d. sprendimą nepakeistą. Atsakovas nurodo šiuos atsikirtimus:

1) Apeliaciniame skunde ieškovas ginčydamas teismo sprendimą, nepasisako dėl teismo išvadų ir motyvų nepagrįstumo ar neteisėtumo dėl kartu su pasiūlymu pateiktų perteklinių duomenų, nepateikia ir priešingo jų vertinimo. Dėl to darytina išvada, jog ieškovas sutinka su teismo sprendimo dalimi dėl trečiojo asmens pasiūlymo atitikimo konkurso sąlygų 5.13.3 p. reikalavimams ir jos neginčija;

2) Pirmosios instancijos teismas įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus bei šalių nurodytas faktines aplinkybes priėmė motyvuotą, pagrįstą bei teisėtą sprendimą;

3) Ieškovas nepagrįstai lygiateisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo, proporcingumo bei nešališkumo reikalavimų pažeidimą sieja su ekspertinio vertinimo informacijos, techninių duomenų vertinimo informacijos nesuteikimu, kadangi minėta informacija tiekėjams nėra teikiama (VPĮ 41 str. 5 d.). Dėl to ieškovo teiginiai dėl viešųjų pirkimų principų pažeidimo nėra susiję su aukščiau nurodytos informacijos nepateikimu ir vertintini kaip neturintys tiesioginio ryšio su tiekėjų pasiūlymų vertinimu, bei atitinkamų balų suteikimu, nustatant konkurso laimėtoją;

4) Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs faktines aplinkybes, sprendimą priėmė tinkamai nustatęs tiek pretenzijos ir jos reikalavimų, tiek ieškinio ir jo reikalavimų turinį, atitinkamai įvertinęs pretenzijos ir ieškinio pagrindą ir dalyką;

5) Atsakovo teigimu, įrodymų išreikalavimas neturėjo tiesioginės įtakos ginčijamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, kadangi vertinat pretenzijoje keliamus klausimus, teismui tinkamai išspręstų klausimą dėl atsakovo 2014 m. rugpjūčio 26 d. raštu priimto sprendimo atmesti ieškovo pretenziją pagrįstumo ir teisėtumo nebuvo būtinybės remtis ieškovo reikalaujamais duomenimis;

6) Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutraukė bylą dalyje dėl konkurso sąlygų nuostatų pripažinimo neteisėtomis ir negaliojančiomis bei pirkimo procedūrų nutraukimo.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo DELFI, UAB prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 11 d. sprendimą nepakeistą; konstatuoti ieškovo piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis nesąžiningai pareiškiant nepagrįstą apeliacinį skundą, ieškinį ir veikiant prieš greitą bei teisingą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą; priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Trečiasis asmuo nurodo šiuos atsikirtimus:

1) Ieškovo argumentai dėl skirtingo pasiūlymų vertinimo yra dirbtini, deklaratyvūs bei formalūs. Ieškovas nepagrįstai kreipdamasis į teismą su ieškiniu siekė ne apginti pažeistas teises, tačiau nutraukti atsakovo konkursą. Be to, ieškovas ieškinio 53 punkte (dėl trečiojo asmens pasiūlytų kainų gavimo neoficialiais duomenimis) prisipažino padaręs nusikaltimą arba bendrininkavęs padarant nusikaltimą, todėl turėtų būti taikomas CPK 300 str. arba CPK 95 str.;

2) Ieškovas pažeidžia viešąjį interesą siekdamas nutraukti konkursą bei siekdamas sužinoti trečiojo asmens konfidencialią informaciją. Trečiojo asmens teigimu, asmuo besikreipiantis į teismą, žino, jog pastarojo teisės yra pažeistos. Tuo tarpu, ieškovas pats pripažino, jog siekdamas susipažinti su trečiojo asmens konfidencialia informacija, norėjo įsitikinti tam tikrų aplinkybių egzistavimu ar ne egzistavimu;

Šalies argumentai

3) Ieškovas nepagrįstai teigia, jog pirmosios instancijos teismas neteisėtai atsisakė tenkinti jo prašymus dėl įrodymų išreikalavimo. Trečiojo asmens teigimu, teismas, nustatęs būtinybę, privalo išsireikalauti bylos išsprendimui būtinus įrodymus. Be to, ieškovas nepaiso trečiojo asmens teisių, siekia įgyvendinti savo tariamas teises kenkiant trečiajam asmeniui. Ieškovo veiksmai ir pretenzijos nėra pastarojo pažeistų teisių gynimas. Tai tik kryptingas galimų pažeidimų ieškojimas, siekiant sužlugdyti konkursą nesiekiant jo laimėti (ieškovas neprašo iš naujo vertinti pasiūlymus, sudaryti pasiūlymų eilę, išrinkti konkurso nugalėtoją ir pasirašyti su juo sutartį);

Atsiliepimas

4) Trečiojo asmens teigimu, kokybės kriterijaus aprašymas priskirtinas prie Viešųjų pirkimų įstatymo saugomos konfidencialios informacijos, kadangi tai yra pasiūlymo siaurąja prasme dalis, prieš jį rengiant būtina suformuluoti atitinkamas komercines idėjas ir sprendinius, o jo rengimas susijęs su atitinkamomis sąnaudomis. Be to, kokybės kriterijaus aprašymas sudaro 60 proc. galimybės laimėti konkursą ir ateityje gauti pajamas pagal sutartį;

5) Ieškovas neprašė pirmosios instancijos teismo įvertinti konkurso sąlygų dėl pasiūlymo B dalies taikymo, taip pat konkurso sąlygų 1 priedo 9 punkto 1 lentelės ir 2 priedo B dalies 1 lentelės taikymo.

Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. vasario 10 d. nutartimi atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės apeliacine tvarka ir atidėjo bylos nagrinėjimą, kadangi teisėjų kolegija nutarė išreikalauti iš atsakovo įrodymus, reikšmingus bylai.

Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija apeliacinės instancijos teismo nutartį dėl įrodymų išreikalavimo įvykdė, pateikė 2014 m. spalio 21 d. informacijos apie kanalo „Grynas.lt“ (arba lygiaverčio) integravimo į jau egzistuojančią interneto svetainę palaikymo ir atnaujinimo paslaugų sutarties Nr. VPS-2014-175-ES patvirtintą kopiją; 2014 m. lapkričio 30 d. atliktų paslaugų perdavimo – priėmimo akto Nr. GRY-1 patvirtintą kopiją; 2014 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitos faktūros serija Nr. DLF Nr. 20141130-306 patvirtintą kopiją.

Atsakovas prašė 2014 m. lapkričio 30 d. atliktų paslaugų perdavimo – priėmimo aktą Nr. GRY-1 ir 2014 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą serija Nr. DLF Nr. 20141130-306 pripažinti ne viešais įrodymais ir neleisti susipažinti ieškovui ir jo atstovams.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, panaikintinas Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 11 d. sprendimas ir priimtinas naujas sprendimas.

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB ,,Lrytas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 11 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-5604-560/2014, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovas Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerija vykdė atvirą konkursą „Informacijos apie aplinką kanalo „Grynas.lt“ (arba lygiaverčio) integravimo į jau egzistuojančią interneto svetainę palaikymo ir atnaujinimo paslaugų pirkimas, pirkimo Nr. 190713 (t. 1 b. l. 14-21, 22-45). Ieškovas UAB „Lrytas” pateikė atsakovui pasiūlymą (t. 1 b. l. 46-54). Atsakovas 2014 m. rugpjūčio 11 d. raštu Nr. (20-1)-D8-6007 informavo ieškovą bei trečiąjį asmenį DELFI, UAB apie tiekėjų pasiūlymų techninių duomenų vertinimą (DELFI, UAB - 56,67 balai, UAB „Lrytas“ – 23,33 balai). Ieškovas 2014 m. rugpjūčio 12 d. kreipėsi į atsakovą su prašymu leisti susipažinti su trečiojo asmens DELFI, UAB pasiūlymu ir techninių duomenų vertinimo dokumentais (t. 1 b. l. 45). Atsakovas 2014 m. rugpjūčio 14 d. raštu Nr. (20-1)-D8-6087 leido ieškovui susipažinti su trečiojo asmens pasiūlymo A dalimi, kurios tiekėjas nenurodė kaip konfidencialios, tačiau atsisakė leisti ieškovui susipažinti su Ekspertinio vertinimo pažyma, kurioje kartu su kiekvieno eksperto kiekvienam tiekėjui skirtu vertinimo balu pateiktas pagrindimas (argumentacija), kuriuo remiantis buvo suteiktas atitinkamas balas (t. 1 b. l. 57-58).

Kaip nurodo ieškovas, jis 2014 m. rugpjūčio 20 d. susipažino su atsakovo pateiktu trečiojo asmens DELFI, UAB pasiūlymo A dalimi (techninė informacija ir duomenys apie tiekėją), tačiau atsakovas atsisakė leisti susipažinti su prie minėto dokumento pridėtais priedais, tame tarpe ir su kokybės kriterijaus aprašymu, pateiktu kartu su pasiūlymu.

Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas 2014 m. rugpjūčio 25 d. pateikė atsakovui pretenziją, kuria prašė atmesti trečiojo asmens DELFI, UAB pasiūlymą, kaip neatitinkantį konkurso sąlygų reikalavimų, taip pat prašė iš naujo įvertinti konkurso dalyvių pateiktus pasiūlymų techninius duomenis ir pateikti išsamią visų konkurso dalyvių pasiūlymų techninių duomenų vertinimo medžiagą, duomenis apie pasiūlymus vertinusius ekspertus, taip pat išsamų tiekėjų pasiūlymų techninių duomenų įvertinimo pagrindimą, nurodant priežastį, lėmusias balų suteikimą pagal konkurso sąlygose išdėstytą kokybinių vertinimų aprašymą (t. 1 b. l. 61-63). Atsakovas 2014 m. rugpjūčio 26 d. raštu Nr. (20-1)-D8-6357 ieškovo pretenziją atmetė (t. 1 b. l. 64-65).

Atsakovas 2014 m. rugsėjo 2 d. informavo konkurso dalyvius, jog laimėjusiu pasiūlymu pripažintas trečiojo asmens DELFI, UAB pasiūlymas (b. l. 74).

Atsakovas pateikė ieškovui 2014 m. rugpjūčio 29 d. raštą „Dėl susipažinimo su kito tiekėjo pasiūlymu“, 2014 m. rugsėjo 5 d. raštą „Dėl informacijos pateikimo“.

Dėl viešųjų pirkimų

Viešųjų pirkimų institutas yra tiek nacionalinės, tiek Europos Bendrijos teisės objektas, todėl, be nacionalinės teisės aktų, jis reguliuojamas ir Europos Bendrijos teisės aktais – direktyvomis. Tačiau Bendrijos teisė nereguliuoja visų viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo aspektų, kai kuriuos palikdama nacionalinei teisei. Viešųjų pirkimų teisinius santykius nacionaliniu lygmeniu reguliuoja bendrieji ir specialieji teisės aktai. Bendrieji teisės aktai – CK ir CPK, specialieji teisės aktai – VPĮ bei kiti viešuosius pirkimus reglamentuojantys teisės aktai. Remiantis VPĮ 3 straipsnio 1, 2 dalimis perkančiajai organizacijai nustatyta imperatyvi pareiga užtikrinti, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų bei kitų įstatymo reikalavimų įgyvendinant pirkimų tikslą – sudaryti viešojo pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai panaudojant lėšas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką aiškinant ir taikant viešųjų pirkimų institutą, yra nurodęs, kad Viešųjų pirkimų įstatymu siekiama skatinti kokybišką prekių ir paslaugų, reikalingų užtikrinti valstybės ir savivaldybių darnią ir tinkamą veiklą, gavimą, skatinti konkurenciją ir rinkos plėtrą, užtikrinti racionalų valstybės biudžeto lėšų naudojimą, garantuoti lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus, įgyvendinti priemones, atsižvelgiant į Nacionalinės kovos su korupcija programos tikslus ir uždavinius. Viešųjų pirkimų teisinis reglamentavimas susijęs su viešojo intereso apsauga, todėl VPĮ viešiesiems pirkimams nustatyti specialūs reikalavimai, o šio įstatymo nuostatos aiškintinos ir taikytinos taip, kad būtų apgintas viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2005; 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-583/2008). Europos Bendrijų Teisingumo Teismas viešojo pirkimo procedūrų koordinavimo Bendrijos lygiu procese išskiria ne tik laisvo prekių, paslaugų judėjimo bei įsisteigimo laisvės apsaugą, bet ir tiekėjų ekonominių interesų apsaugą bei šių tiekėjų tarpusavio konkurencijos skatinimą (Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 2000 m. spalio 5 d. Sprendimas Komisija prieš Prancūziją, C-16/98, Rink. 2000, p. I-8315).

Dėl konkurso sąlygų 1 priedo 9 punkto 1 lentelės ir 2 priedo B dalies 1 lentelės sąlygų

Apeliantas UAB „Lrytas“, nesutikdamas su skundžiamu sprendimu teigia, jog pirmosios instancijos teismas bylą dalyje dėl konkurso sąlygų nuostatų pripažinimo neteisėtomis nutraukė nepagrįstai.

Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas ieškiniu prašė pripažinti neteisėtomis konkurso „Informacijos apie aplinką kanalo „Grynas.lt“ (arba lygiaverčio) integravimo į jau egzistuojančią interneto svetainę palaikymo ir atnaujinimo paslaugų pirkimas“ sąlygų 1 priedo 9 punkto 1 lentelės ir 2 priedo B dalies 1 lentelės sąlygas. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ieškovas nesilaikė privalomos išankstinės ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, bylą šioje dalyje nutraukė.

CPK 423³ straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ieškinyje negali būti reiškiami reikalavimai, kurie nebuvo keliami tiekėjo kreipimesi, pareikštame išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, išskyrus atvejus, kai šių reikalavimų ieškovas negalėjo kelti kreipimosi padavimo metu.

Teisėjų kolegija pažymi, kad remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – Teisingumo Teismas) praktika, ne kartą pažymėta, kad veiksmingumo principas reikalauja, kad perkančiosios organizacijos sprendimų peržiūros procedūra ir jos taikymas neturi būti toks, kad pasinaudojimas šia procedūra tiekėjams pasidarytų praktiškai neįmanomas ar labai sudėtingas. Perkančiosios organizacijos sprendimų peržiūros procedūros veiksmingumas vertinamas ne tik in abstracto, bet ir in concreto, t. y. atsižvelgiant ne tik į ginčo nagrinėjimo metu egzistavusias teisės normas (VPĮ V skyrius), kitas nuostatas (pirkimo sąlygas) ar buvusią praktiką, bet ir į tai, koks rezultatas pasiektas šias normas pritaikius. Teismai, spręsdami tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų ginčus, materialiosios ir proceso teisės normas ex officio aiškina ir taiko taip, kad tiekėjui būtų leista efektyviai įgyvendinti teisę į pažeistų teisių gynybą. Nepriklausomai nuo to, kad peržiūros procedūros nuostatos pritaikytos teisėtai, jų taikymas konkrečiu atveju gali lemti neveiksmingą, pernelyg suvaržytą pažeistų teisių gynybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-32/2013).

Teisėjų kolegija pagal byloje nustatytas aplinkybes sutinka su ieškinio ir apeliacinio skundo argumentais, kad konkurso sąlygų 2 priedo B dalies 1 lentelėje ir konkurso sąlygų 1 priedo 9 punkto 1 lentelėje atsakovas pirkimo kriterijų „Kaina“ apskaičiavo ne pagal būsimos sutarties kainą už visas per sutarties laikotarpį suteiktinas paslaugas, bet pagal vienos paslaugos vieneto kainą, didesnius balus už pirkimo kriterijų „Kaina“ (C) gauna ne už per visą sutarties laikotarpį suteiktinas paslaugas mažesnę kainą pasiūlęs tiekėjas, bet tiekėjas pasiūlęs sąlyginę mažesnę paslaugos vieneto kainą, taip pat tokios konkurso sąlygos pažeidė pagrindinį viešųjų pirkimų tikslą – nusipirkti geriausią paslaugą už mažiausią kainą, racionaliai naudoti valstybės biudžeto lėšas, o pirkimą gali laimėti faktiškai brangesnį pasiūlymą pateikęs tiekėjas.

Teisėjų kolegija taip pat sutinka su ieškinio ir apeliacinio skundo argumentais, kad konkurso sąlygų 2 priedo B dalies 1 lentelės, konkurso sąlygų 1 priedo 9 punkte pateikiamos 1 lentelės, konkurso sąlygų 1 priedo „Techninė specifikacija“ duomenimis, pirkimo pasiūlymo B dalyje nurodytos paslaugos yra nelygiavertės (vienos – vienkartinės, o kitos daugkartinės – faktiškai dauginamos iš 8 arba 640 kartų), todėl skaičiuojant galutinę pasiūlymo kainą (kriterijų „Kaina“) pagal vienkartines paslaugas, pasiūlymo kaina neatitiko (iškreipė) bendrą ketinamų įsigyti paslaugų kainą, kad konkurso sąlygų 2 priedo B dalies 1 lentelėje ir konkurso sąlygų 1 priedo 9 punkto 1 lentelėje pateikti akivaizdžiai nelygiaverčiai paslaugos kainos sudėtinių dalių svoriai, o tai sąlygojo galutinį pirkimo rezultatą, paneigiantį svarbiausią viešųjų pirkimų tikslą įsigyti geriausią paslaugą už geriausią kainą.

Teisėjų kolegijos pagal bylos duomenis sprendžia, jog į bendrą kainą analogišku svoriu (dydžiu) buvo skaičiuojamos vienkartinės paslaugos ir daugkartinės paslaugos vieno vieneto kaina. Konkurso sąlygų 1 priedo 9 punkto 1 lentelėje ir konkurso sąlygų 2 priedo B dalies 1 lentelėje pateikti nelygiaverčiai paslaugos kainos sudėtinių dalių svoriai (dydžiai), todėl tai turėjo įtakos galutiniam pirkimo rezultatui ir pažeidė viešųjų pirkimų tikslą - įsigyti geriausią paslaugą už geriausią kainą.

Teisėjų kolegijos vertinimu, dėl viešųjų pirkimų santykių svarbos, jų teisinio reguliavimo tikslų ir santykio su viešojo intereso apsauga teismai turi teisę (kartais ir pareigą) ex officio išeiti už ieškinio ribų, konstatuoti niekinio sandorio faktą ir spręsti dėl perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų padarinių bei atlikti kitus veiksmus, būtinus ginant viešąjį interesą. Kasacinio teismo konstatuota, kad perkančiosios organizacijos veiksmų, kuriais šiurkščiai pažeidžiamos principinės viešųjų pirkimų normos, teisinį kvalifikavimą (jei tokie veiksmai nustatomi) teismai privalo vykdyti ex officio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2011).

Teisėjų kolegijos nuomone, ieškiniu ginčijamos pirkimo sąlygos neatitinka VPĮ 3, 24, 29 straipsnių reikalavimų.

Dėl nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas bylą dalyje dėl konkurso sąlygų nuostatų pripažinimo neteisėtomis nutraukė nepagrįstai.

Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, jog ieškinio reikalavimas dėl pirkimo sąlygų pripažinimo neteisėtomis yra pagrįstas ir tenkintinas.

Dėl atsakovo 2014 m. rugsėjo 2 d. sprendimo Nr. (20-1)-D8-6495 „Dėl pasiūlymų eilės sudarymo ir laimėjusio pasiūlymo nustatymo“

Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas 2014 m. rugsėjo 2 d. sprendimu Nr. (20-1)-D8-6495 sudarė pasiūlymų eilę pagal ekonominio naudingumo kriterijų ir nustatė laimėjusį pasiūlymą: DELFI, UAB – 96,67 balai, UAB „Lrytas“ - 28,46 balai.

Teisėjų kolegija, pripažindama konkurso sąlygų 1 priedo 9 punkto 1 lentelės ir 2 priedo B dalies 1 lentelės reikalavimus neteisėtais, sprendžia, jog atsakovo 2014 m. rugsėjo 2 d. sprendimas Nr. (20-1)-D8-6495 laikytinas pažeidžiantis Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtintus lygiateisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo, proporcingumo principus (VPĮ 3 str.), reikalavimus dėl pirkimo kainos, pasiūlymų vertinimo sąlygų (VPĮ 24, 29 str.), todėl yra neteisėtas ir panaikintinas.

Dėl nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškinio reikalavimas dėl atsakovo 2014 m. rugsėjo 2 d. sprendimo „Dėl pasiūlymų eilės sudarymo ir laimėjusio pasiūlymo nustatymo“ panaikinimo tenkintinas.

Dėl neteisėtų perkančiosios organizacijos veiksmų padarinių

Bylos duomenys patvirtina, jog ieškovas ieškiniu prašė įpareigoti atsakovą nutraukti paskelbtą atvirąjį konkursą „Informacijos apie aplinką kanalo „Grynas.lt“ (arba lygiaverčio) integravimo į jau egzistuojančią interneto svetainę palaikymo ir atnaujinimo paslaugų pirkimas“, pirkimo Nr. 190713. Tuo tarpu, atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, jog su trečiuoju asmeniu DELFI, UAB 2014 m. spalio 21 d. sudarė Informacijos apie aplinką kanalo „Grynas.lt“ (arba lygiaverčio) integravimo į jau egzistuojančią interneto svetainę palaikymo ir atnaujinimo paslaugų pirkimo sutartį Nr. VPS-2014-175-ES).

Teisėjų kolegija pagal į bylą pateiktus įrodymus ir nustatytas bylos aplinkybes konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju atsakovas priėmė sprendimą pripažinti laimėjusiu pasiūlymą, taip pat sudarė viešojo pirkimo sutartį pagal pirkimo sąlygas, kurių dalis yra neteisėtos, nesilaikydamas ir pažeisdamas VPĮ 3, 24, 29 straipsniuose nustatytus reikalavimus.

Teisėjų kolegija pažymi, kad civilinių santykių dalyviai yra lygūs ir laisvi sukurti civilines teises ir pareigas sudarydami sandorius (sutartis). Tokia civilinių santykių dalyvių galimybė nustatyti tarpusavio teises ir pareigas sutarčių teisėje vadinama sutarties laisvės principu. Šis principas yra būtina sėkmingo rinkos funkcionavimo bet kurioje šalyje sąlyga, nes tik pripažįstant šalių autonomiją (sutarties šalių laisvę) yra galima verslo laisvė, grindžiama privačia iniciatyva ir atsakomybe. Kita vertus, laisvė sudarinėti sandorius (sutartis) nėra absoliuti ir, kaip matyti iš CK 4 straipsnio 2 dalies 1 punkto turinio, sutartinė laisvė yra ribojama pirmiausia imperatyviomis teisės normomis. Be to, sutarties šalių laisvę varžo ir teisės principai (sąžiningumo, šalių lygiateisiškumo, jų kooperavimosi, gerų papročių ir pan.).

Pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisės normą sandorio negaliojimas yra siejamas su jo prieštaravimu imperatyvioms teisės normoms, t. y. su vienareikšmiškai įstatyme įtvirtintomis nuostatomis, kuriomis siekiama apsaugoti visuomenės interesus, viešąją tvarką. Minėta, kad sandorio pripažinimas negaliojančiu šiuo pagrindu yra sutarties laisvės principo išimtis, todėl, sprendžiant dėl sandorio negaliojimo aptariamuoju pagrindu, būtina nustatyti, ar yra atitinkamas visuomenės interesas, kuris reikalautų įsikišti į šalių privačius santykius, t.y. ar yra pakankamas pagrindas teigti, kad pamatinis visuomenės interesas reikalauja visuotinai pripažinti tokius sandorius negaliojančiais, nesiejant jo su konkrečiomis šalimis ar konkrečia situacija. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, kolegija pažymi, kad kiekvienu konkrečiu atveju, teismui nustačius, kad pažeista viešųjų pirkimų organizavimo, pretenzijų nagrinėjimo tvarka ir kad nepagrįstai perkančioji organizacija atmetė vieno ar kito pirkimų dalyvio pasiūlymą, teismas turi spręsti dėl konkrečių pažeidimų pobūdžio, taip pat spręsti, ar konkretus pažeidimas pateisina pirkimų komisijos sprendimo panaikinimą ir šio sprendimo pagrindu sudarytos sutarties pripažinimą niekine.

VPĮ 3 straipsnyje įtvirtintų principų pažeidimas reiškia imperatyvių teisės normų pažeidimą. Pripažinus, kad viešojo pirkimo procedūros buvo vykdomos pažeidžiant imperatyvias VPĮ normas, viešojo pirkimų komisijos sprendimo pagrindu sudarytos viešųjų pirkimų sutarties galiojimas negali būti pateisinamas, nes iš neteisėtų veiksmų negali kilti teisėtos pasekmės, todėl nustačius, kad viešojo pirkimo procedūros buvo vykdomo pažeidžiant VPĮ nustatytus principus, teismas gali ir ex officio privalo pagal CK 1.78 straipsnio 5 dalį konstatuoti niekinio sandorio faktą ir taikyti jo negaliojimo padarinius, nes sandoriai, prieštaraujantys imperatyvioms įstatymo normoms, yra niekiniai ir negalioja ab initio, todėl negali sukelti jokių teisinių pasekmių.

Kaip minėta, bylos duomenys patvirtina, jog atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai ir trečiasis asmuo DELFI, UAB 2014 m. spalio 21 d. sudarė Informacijos apie aplinką kanalo „Grynas.lt“ (arba lygiaverčio) integravimo į jau egzistuojančią interneto svetainę palaikymo ir atnaujinimo paslaugų pirkimo sutartį Nr. VPS-2014-175-ES. Teisėjų kolegija pažymi, kad vienas iš pagrindinių sandorių negaliojimo instituto tikslų – pažeisto civilinių teisinių santykių teisėtumo atkūrimas – pasiekiamas sugrąžinant šalis į padėtį, buvusią iki negaliojančio sandorio sudarymo. Bylos duomenys taip pat patvirtina, jog trečiasis asmuo dalį sutarties įvykdė.

Teisėjų kolegijos nuomone, sutarties šalių grąžinimas į pirminę padėtį būtų susijęs su didelėmis papildomomis ir neprotingomis išlaidomis. Pažymėtina, kad tiekėjai, kurių teisėti interesai vykdant viešąjį pirkimą buvo pažeisti, pagal VPĮ 96 straipsnį turi teisę į patirtos žalos atlyginimą.

Akcentuotina, kad VPĮ 95² straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas gali nepripažinti pirkimo sutarties negaliojančia ir taikyti alternatyvias sankcijas pagal šio straipsnio 4 dalį, nors pirkimo sutartis buvo sudaryta neteisėtai pagal šio įstatymo 95¹ straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, jeigu dėl viešojo intereso, įskaitant su pirkimo sutartimi nesusijusius ekonominius interesus, dėl kurių pirkimo sutarties pripažinimas negaliojančia turėtų neproporcingų pasekmių, būtina išsaugoti pirkimo sutarties pasekmes. CK 6.382 straipsnyje įtvirtinta taisyklė, kad viešojo pirkimo - pardavimo sutartims Civilinio kodekso normos taikomos tiek, kiek kiti įstatymai nenustato ko kita. Atsižvelgiant į tai, kad viešųjų pirkimų teisiniai santykiai reguliuojami specialiojo įstatymo (VPĮ), Civilinio kodekso, Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nuostatos turi būti taikomos subsidiariai specialiųjų viešųjų pirkimų teisės normų atžvilgiu.

Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis, vadovaudamasi VPĮ 95¹ straipsnio 2 dalimi, 95² straipsnio 2 dalimi, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti alternatyvias sankcijas.

Dėl alternatyviųjų sankcijų taikymo perkančiajai organizacijai

VPĮ 95¹ straipsnyje nustatyti atvejai, kuriais teismas pripažįsta pirkimo sutartį negaliojančia, 95² straipsnyje nustatyti atvejai, kuriais teismas taiko alternatyvias sankcijas. Pagal VPĮ 95¹ straipsnio 2 dalį teismas gali pripažinti pirkimo sutartį negaliojančia ir kitų, VPĮ 95¹ straipsnio 1 dalyje nenurodytų, VPĮ nuostatų pažeidimo atvejais. VPĮ 95² straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas gali nepripažinti pirkimo sutarties negaliojančia ir taikyti alternatyvias sankcijas pagal šio straipsnio 4 dalį, nors pirkimo sutartis buvo sudaryta neteisėtai pagal šio įstatymo 95¹ straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, jeigu dėl viešojo intereso, įskaitant su pirkimo sutartimi nesusijusius ekonominius interesus, dėl kurių pirkimo sutarties pripažinimas negaliojančia turėtų neproporcingų pasekmių, būtina išsaugoti pirkimo sutarties pasekmes. Tiesiogiai su pirkimo sutartimi susiję ekonominiai interesai apima inter alia išlaidas, susidariusias dėl vėlavimo vykdyti pirkimo sutartį, naujos pirkimo procedūros pradėjimo, pirkimo sutartį vykdančio tiekėjo pakeitimo, teisinių pareigų, kurios atsirado pripažinus pirkimo sutartį negaliojančia.

Kaip minėta bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai ir trečiasis asmuo DELFI, UAB 2014 m. spalio 21 d. sudarė Informacijos apie aplinką kanalo „Grynas.lt“ (arba lygiaverčio) integravimo į jau egzistuojančią interneto svetainę palaikymo ir atnaujinimo paslaugų pirkimo sutartį Nr. VPS-2014-175-ES.

Dėl nurodyto, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pripažinus, konkurso sąlygų 1 priedo 9 punkto 1 lentelės ir konkurso sąlygų 2 priedo B dalies 1 lentelės reikalavimus neteisėtais, yra pagrindas taikyti alternatyvią sankciją, numatytą VPĮ 95² straipsnio 4 dalies 2 punkte - skirti perkančiajai organizacijai baudą už neteisėtai sudarytą paslaugų teikimo sutartį.

Kaip minėta VPĮ 95² straipsnio 4 dalies 2 punkte numatytos alternatyviųjų sankcijų rūšys: pirkimo sutarties trukmės sutrumpinimas arba baudos paskyrimas perkančiajai organizacijai, kuri turi būti ne didesnė kaip 10 procentų pirkimo vertės, arba 95² straipsnio 3 dalyje nurodytu atveju – nuo įvykdytos pirkimo sutarties dalies vertės. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad atsakovas ir trečiasis asmuo 2014 m. spalio 21 d. paslaugų teikimo sutartį sudarė jau ieškovui pateikus ieškinį teisme (teisme ieškinys gautas 2014 m. spalio 10 d.), į tai, kad trečiasis asmuo dalį sutarties yra įvykdęs, sprendžia jog yra pagrindas taikyti atsakovui 3 000 eurų baudą.

Dėl kitų ieškinio reikalavimų

Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir motyvais atmesti ieškinio dalį dėl reikalavimo panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2014 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą „Dėl pretenzijos”, kuriuo atsakovas atmetė ieškovo UAB „Lrytas” 2014 m. rugpjūčio 25 d. pretenziją. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nustatytos aplinkybės patvirtina pirmosios instancijos teismo motyvų atmesti nurodytą ieškovo reikalavimą pagrįstumą ir jų nekartoja.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškinio reikalavimas nutraukti ginčo pirkimą netenkintinas, kadangi sudaryta viešojo pirkimo sutartis tarp atsakovo ir trečiojo asmens, pirkimas yra pasibaigęs, teisėjų kolegija yra nusprendusi dėl sudarytos viešojo pirkimo sutarties pasekmių.

Dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentų

Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011).

Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo bei atsiliepimų į jį argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako.

Dėl byloje nustatytų aplinkybių, apeliacinio skundo ir pirmos instancijos teismo sprendimo

Dėl nurodytų aplinkybių ir motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškinys yra pagrįstas iš dalies ir tenkintinas iš dalies, ir sprendžia, kad apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 11 d. sprendimas panaikintinas bei priimtinas naujas sprendimas, kuriuo ieškinys tenkintinas iš dalies (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, apeliacinės instancijos teismas, priėmęs naują sprendimą, atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, CPK 93 straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Nagrinėjamu atveju ieškovas UAB „Lrytas“ pirmosios instancijos teismo prašė priteisti 5 500 Lt bylinėjimosi išlaidų bei pateikė šias išlaidas ir jų dydį pagrindžiančius įrodymus. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovas sumokėjo 1000 Lt žyminį mokestį (t. 1 b. l. 76); už advokato paslaugas – 4 500 Lt (t. 1 b. l. 116-119). Teisėjų kolegija atsižvelgdama į tai, jog ieškovo ieškinys tenkintinas iš dalies, t. y. iš keturių pareikštų reikalavimų du ieškovo reikalavimai yra tenkintini, sprendžia, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimas pirmosios instancijos teisme ieškovui UAB „Lrytas“ priteistinas iš atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, t. y. 2 750 Lt (796,46 Eur) (CPK 93 str. 2 d., 98 str. 1 d.).

Trečiasis asmuo DELFI, UAB prašė priteisti iš ieškovo UAB „Lrytas“ bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė jų dydį patvirtinančių įrodymų, todėl jo prašymas netenkintinas (CPK 93 str., 98 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 302 str.).

Ieškovas UAB „Lrytas“ prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos bylinėjimosi išlaidas bei pateikė šias išlaidas ir jų dydį pagrindžiančius įrodymus. Iš ieškovo pateiktų įrodymų matyti, jog pastarasis patyrė 4 000 Lt bylinėjimosi išlaidų (t. 1 b. l. 177-179). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į priimamą procesinį sprendimą, daro išvadą, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimas apeliacinės instancijos teisme ieškovui UAB „Lrytas“ priteistinas iš atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, t. y. 2 000 Lt (579,24 Eur) (CPK 93 str. 2 d., 98 str. 1 d.).

Dėl bylos medžiagos viešumo

CPK 10 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad priimdamas viešame teismo posėdyje sprendimą ar procesą užbaigiančią nutartį, teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva motyvuota nutartimi nustatyti, kad bylos medžiaga ar jos dalis yra nevieša, kai reikia apsaugoti žmogaus asmens, jo privataus gyvenimo ir nuosavybės slaptumą, informacijos apie žmogaus sveikatą konfidencialumą, taip pat jeigu yra pagrindas manyti, kad bus atskleista valstybės, tarnybos, profesinė, komercinė ar kita įstatymų saugoma paslaptis.

Kaip minėta, atsakovas, vykdydamas apeliacinės instancijos teismo nutartį, pateikė nagrinėjamai bylai reikšmingus dokumentus ir prašė 2014 m. lapkričio 30 d. atliktų paslaugų perdavimo – priėmimo aktą Nr. GRY-1 ir 2014 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą serija Nr. DLF Nr. 20141130-306 pripažinti nevieša ir neleisti su jais susipažinti ieškovui ir jo atstovams.

Teisėjų kolegija vadovaudamasi VPĮ 6 straipsniu, CPK 10 straipsniu, sprendžia, kad prašymas tenkintinas, ir nustato, jog bylos medžiagos dalis – 2014 m. lapkričio 30 d. atliktų paslaugų perdavimo – priėmimo aktas Nr. GRY-1 (7 lapai) ir 2014 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaita faktūra serija Nr. DLF Nr. 20141130-306 (1 lapas) yra nevieša.

Dėl kitų bylos klausimų

Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad dėl trečiojo asmens DELFI, UAB atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytų argumentų nėra pagrindo taikyti CPK 95 str., 300 str. nuostatas ieškovui UAB „Lrytas“.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nusprendžia:

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

Ieškovo UAB „Lrytas“ ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai dėl perkančiosios organizacijos sprendimų pripažinimo neteisėtais bei įpareigojimo nutraukti pirkimą, dalyvaujant trečiajam asmeniui DELFI, UAB, patenkinti iš dalies.

Pripažinti neteisėtomis atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos paskelbto atvirojo konkurso „Informacijos apie aplinką kanalo „Grynas.lt“ (arba lygiaverčio) integravimo į jau egzistuojančią interneto svetainę palaikymo ir atnaujinimo paslaugų pirkimas“ sąlygų 1 priedo 9 punkto 1 lentelės ir 2 priedo B dalies 1 lentelės sąlygas.

Panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2014 m. rugsėjo 2 d. sprendimą Nr. (20-1)-D8-6495 „Dėl pasiūlymų eilės sudarymo ir laimėjusio pasiūlymo nustatymo“, kuriuo nustatyta pasiūlymų eilė bei laimėjęs pasiūlymas.

Skirti atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai 3 000 Eur (trijų tūkstančių eurų) baudą, mokėtiną į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ieškovui UAB „Lrytas“ 796,46 (septynis šimtus devyniasdešimt šešis eurus ir keturiasdešimt šešis euro centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ieškovui UAB „Lrytas“ 579,24 (penkis šimtus septyniasdešimt devynis eurus ir dvidešimt keturis euro centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nustatyti, kad bylos medžiagos dalis - 2014 m. lapkričio 30 d. atliktų paslaugų perdavimo – priėmimo aktas Nr. GRY-1 (7 lapai) ir 2014 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaita faktūra serija Nr. DLF Nr. 20141130-306 (1 lapas) yra nevieša.

Teisėjai Rasa GudžiūnienėKazys KailiūnasGintaras Pečiulis