- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-10-19
- Bylos Nr.
- 1A-358-449/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-01494-2022-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis: Apeliacinis skundas atmestas.
- Teisėjai
- Linas Šiukšta (pirm.), Evaldas Gražys, Regina Pocienė
- Nuteistasis
- H. K.
- Prokuroras
- Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorė Diana Voskoboinikova
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio, Reginos Pocienės, Lino Šiukštos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo H. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2022 m. birželio 14 d. nuosprendžio, kuriuo H. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 199² straipsnio 2 dalį 396 MGL dydžio (19 800 Eur) bauda;
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė H. K. paskirta 264 MGL dydžio (13 200 Eur) bauda. Nustatytas 5 (penkerių) metų nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos savanoriško paskirtos baudos sumokėjimo terminas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Bylos esmė
1. H. K. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad neteisėtai disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis, t. y. pažeisdamas nustatytą tvarką – 2004 m. gegužės 26 d. Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų bei 2021 m. rugsėjo 9 d. Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro įsakymu Nr. 4-981 pakeistų ir nauja redakcija išdėstytų ,,Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ 3 punkto ir 3.1.1 punkto papunkčio reikalavimą, numatantį, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis, neteisėtai disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis, kurių vertė viršija 250 MGL (12 500 Eur) dydžio sumą, t. y., laikotarpiu nuo 2021 m. pavasario iki 2021 m. gruodžio mėn., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, prie garažų, esančių (duomenys neskelbtini), iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens vardu „Algis“ periodiškai neteisėtai įgijo akcizais apmokestinamas prekes – 5 026 pakelius cigarečių, nepaženklintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis, kurių bendra vertė, įskaitant sumokėti privalomus mokesčius, yra 17 918,15 Eur, kurių:
dalį: 280 pakelių cigarečių „FEST“ 995,37 Eur vertės, 289 pakelius cigarečių „WINSTON Blue“ 1 058,40 Eur vertės, neteisėtai laikė garaže Nr. 6, (duomenys neskelbtini);
dalį: 10 pakelių cigarečių „THE KING Original“ 35,60 Eur vertės, neteisėtai laikė garaže Nr. 18, (duomenys neskelbtini);
dalį: 162 pakelius cigarečių „MINSK Capital“ 576,29 Eur vertės, 60 pakelių cigarečių „KORONA Superslim“ 213,40 Eur vertės, 10 pakelių cigarečių „PRINCE RICH“ 36,10 Eur vertės, 1 pakelį cigarečių „KORONA Menthol“ 2,31 Eur vertės, 1 pakelį cigarečių „QUEEN MENTHOL“ 2,31 Eur vertės, 60 pakelių cigarečių „FEST“ 213,18 Eur vertės, 26 pakelius cigarečių „THE KING SSL Blue“ 92,56 Eur vertės, 171 pakelį cigarečių „MINSK Superslim“ 607,58 Eur vertės, 116 pakelių cigarečių „NZ Gold“ 412,48 Eur vertės, 62 pakelius cigarečių „WINSTON“ 227,06 Eur vertės, neteisėtai laikė (duomenys neskelbtini);
dalį: 10 pakelių cigarečių „MINSK Superslims“ 35,53 Eur vertės, 1 519 pakelių cigarečių „NZ Gold“ 5 401,35 Eur vertės, 250 pakelių cigarečių „MINSK Capital“ 889,34 Eur vertės, 360 pakelių cigarečių „THE KING“ 1 280,17 Eur vertės, 140 pakelių cigarečių „FEST“ 497,43 Eur vertės, neteisėtai laikė (duomenys neskelbtini);
dalį: 429 pakelius cigarečių „MINSK Capital QS“ 1 526,11 Eur vertės, 720 pakelių cigarečių „NZ Gold“ 2 560,22 Eur vertės, 240 pakelių cigarečių „KORONA Superslim“ 853,60 Eur vertės, 10 pakelių cigarečių „FEST“ 35,53 Eur vertės, neteisėtai laikė sandėliuke, kuris priklauso butui (duomenys neskelbtini), iki kol 2022 m. sausio 12 d. šias cigaretes įvykio vietos apžiūros metu surado ir paėmė policijos pareigūnai;
dalį: 100 pakelių cigarečių „WINSTON Blue“, 366,23 Eur vertės, neteisėtai gabeno kuprinėje iš garažo Nr. 6 (duomenys neskelbtini), ir 2022 m. sausio 12 d., apie 12.15 val., buvo policijos pareigūnų sustabdytas ir apžiūros metu kuprinėje pas jį rastos cigaretės paimtos ir apžiūrėtos. Taip pat jis ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą kiekį akcizais apmokestinamų prekių – cigarečių, nepaženklintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis, realizavo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims.
II. Apeliacinio skundo argumentai
2. Nuteistasis H. K. apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo nuosprendį pakeisti, už jo padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 199² straipsnio 2 dalyje, skirti minimalią 150 MGL dydžio arba dar mažesnę baudą.
Apeliantas skunde nesutinka su jam paskirtos baudos dydžiu ir teismo išvada, jog nėra galimybės jam taikyti BK 62 straipsnio ir BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų. Jo nuomone, teismas jam paskyrė baudą, neatsižvelgęs į formuojamą teismų praktiką analogiškose bylose (Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 25 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-196-290/2022, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 27 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr.1-181-908/2022, Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. lA-85-626/2022, Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 27 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. e1-411-926/2021). Apeliantas neteistas, niekada nebuvo baustas už panašaus pobūdžio veikas ir administracine tvarka, registruotas užimtumo tarnyboje, garbaus amžiaus, turi sveikatos problemų, nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tačiau nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, laikydamasis nuosekliai formuojamos teismų praktikos, pirmosios instancijos teismas, apelianto nuomone, galėjo ir turėjo skirti jam minimalią 150 MGL (7 500 Eur) dydžio baudą.
Apeliaciniame skunde nuteistasis nesutinka ir su teismo išvada, jog byloje nėra nustatyta būtinųjų sąlygų BK 62 straipsnio nuostatų taikymui ir nenustatyta jokių išimtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Iš bylos duomenų matyti, kad apeliantas savo noru parodė cigaretes buvusias garažuose, butuose ir buto sandėliuke, t. y. jis nuoširdžiai ir atvirai bendravo su policijos pareigūnais, padėdamas jiems atskleisti nusikalstamą veiką. Šiuo atveju svarbu tai, kad jis pranešė pareigūnams apie laikomas cigaretes ne jam pačiam nuosavybės teises priklausančiame bute ir sandėliuke bei garaže, apie kurių ryšį su apeliantu, jeigu ne jis pats, pareigūnai, labai tikėtina, net ir nebūtų sužinoję. Todėl jo siekis visapusiškai prisipažinti pareigūnams dėl savo neteisėtų veiksmų, ir tokiu būdu absoliučiai nutraukti ydingą gyvenimo būdą, apelianto įsitikinimu, gali būti pripažįstamas atitinkančiu BK 62 straipsnio 1 dalies ar 54 straipsnio 3 dalies sąlygas.
3. Teismo posėdyje nuteistasis H. K. ir jo gynėjas prašo nuteistojo apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Nuteistojo H. K. apeliacinis skundas atmetamas.
5. Nuteistasis H. K. prisipažįsta kaltu ir prašo tik sušvelninti jam paskirtą bausmę. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, patikrina šią bylą tiek, kiek to prašoma nuteistojo apeliaciniame skunde.
6. Bausmė yra skiriama vadovaujantis BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatomis apie bausmės paskirtį ir BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
7. Pagal baudžiamuosius įstatymus ir galiojančią teisminę praktiką bausmė už padarytą nusikalstamą veiką skiriama neperžengiant Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribų. Švelnesnė, negu straipsnio sankcijoje numatyta bausmė, skiriama tik esant BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalyje arba 54 straipsnio 3 dalyje nurodytiems pagrindams. BK 54 straipsnio 3 dalis taikoma tada, kai nėra pagrindų paskirti švelnesnę bausmę pagal BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalį, tačiau straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautą teisingumo principui. Skirdami švelnesnę, negu straipsnio sankcijoje numatyta, bausmę, remdamiesi BK 54 straipsnio 3 dalimi, teismai nurodo, kokios yra išimtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas kaltininkui aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Skirdami švelnesnę, negu straipsnio sankcijoje numatyta, bausmę, remdamiesi BK 62 straipsnio 1 arba 2 dalimi, teismai išdėsto atitinkamoje šio straipsnio dalyje numatytas ir byloje nustatytas sąlygas bei pagrindžia, kokios nustatytos aplinkybės leidžia taip švelninti bausmę.
8. Iš skundžiamo nuosprendžio matosi, kad paskirdamas bausmę H. K., pirmosios instancijos teismas bausmės skyrimo taisykles nustatančių BK bendrosios dalies straipsnių reikalavimų nepažeidė.
9. H. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 199² straipsnio 2 dalį už neteisėtą disponavimą akcizais apmokestinamomis prekėmis, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą. Tai nusikalstama veika, pagal BK 11 straipsnio 5 dalį priskiriama sunkiems tyčiniams nusikaltimams, BK 199² straipsnio 2 dalies sankcija numato baudą arba laisvės atėmimą iki aštuonerių metų. Tuo tarpu pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punktą už sunkų nusikaltimą bauda nustatoma nuo 150 iki 6 000 MGL dydžio. Taigi pripažinęs H. K. kaltu teismas pirmiausia turėjo spręsti kokios iš sankcijoje numatytų rūšių bausmė turi būti paskirta, o jau po to spręsti, koks turi būti tos bausmės dydis.
10. Iš skundžiamo nuosprendžio matosi, kad teismas H. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jokių jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. Nuosprendyje teismas atsižvelgė į tai, kad H. K. anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, registruotas užimtumo tarnyboje, šiuo metu neturi pajamų, yra garbaus amžiaus ir turi sveikatos problemų. Prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi jau pripažinęs atsakomybę lengvinančia aplinkybe, teismas, skirdamas bausmę, dar papildomai atsižvelgė ir į kitas bylos aplinkybes, apie kurias nuteistasis nurodo savo apeliaciniame skunde. Atsižvelgta į tai, kad nuo sulaikymo momento H. K. aktyviai bendravo su teisėsaugos pareigūnais, savo iniciatyva nurodė vietas, kuriose neteisėtai buvo laikomos akcizinės prekės. Įvertinęs šių aplinkybių visumą, teismas padarė išvadą, kad H. K. tikslinga skirti ne terminuoto laisvės atėmimo, o švelnesnės rūšies bausmę – baudą. Tuo tarpu baudos dydį nustatė mažesnį už BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punkte numatytos baudos vidurkį. Nuteistajam paskirta 396 MGL dydžio bauda, kuri, taikant BK 64¹ straipsnio 1 dalį, dar sumažinta vienu trečdaliu iki 264 MGL dydžio (13 200 Eur).
11. Iš teisiamojo posėdžio protokolo matosi, kad pirmosios instancijos teisme prokurorė siūlė skirti H. K. ne baudą, o terminuoto laisvės atėmimo bausmę ir jos vykdymą atidėti. Tuo tarpu gynėjas teismo prašė skirti iš viso sankcijoje nenumatytą laisvės apribojimo bausmę. Abu šie prašymai buvo grindžiami tuo, kad įstatyme numatytos baudos paskyrimas H. K. bus sunkiai įvykdomas, nes nuteistasis neturės tiek pajamų arba turto. Byloje nustatyta, kad jau vykstant ikiteisminiam tyrimui šioje byloje, 2022 m. vasario 7 d. H. K. su savo drauge D. M. sudarė išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, pagal kurią perleido D. M. jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą (t. 1, b. l. 171–177). Teisėjų kolegija tokiai praktikai, kai skiriant bausmę ir sprendžiant klausimą dėl bausmės rūšies, pirmiausia atsižvelgiama į kaltinamojo turtinę padėtį, kategoriškai nepritaria. Juo labiau, negalima sutikti su tokia praktika, kai kaltinamajam neturint pajamų ar turto švelnesnės rūšies bausmės atlikimui, jam galėtų būti skiriama griežtesnės rūšies bausmė. Šiuo konkrečiu atveju teismas įvertino visas bausmės H. K. skyrimui reikšmės turinčias aplinkybes. Nustačius tik kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir nenustačius jokių jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, įvertinus, kad H. K. anksčiau neteistas, teismas padarė teisingą išvadą, kad jam turi būti skiriama būtent sankcijoje numatyta švelnesnės rūšies bausmė, t. y. bauda.
12. Skundžiamame nuosprendyje ir šioje nutartyje jau buvo aptartos ir aplinkybės, į kurias teismas atsižvelgė nustatydamas H. K. skiriamos baudos dydį. Dar kartą pažymėtina, kad pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punktą už sunkų nusikaltimą bauda nustatoma nuo 150 iki 6 000 MGL dydžio. Tai reiškia, kad šios baudos vidurkis yra didesnis negu 3 000 MGL dydžio, o teismo H. K. paskirtoji bauda ne tik mažesnė už sankcijoje numatytos baudos vidurkį, bet ir yra artima sankcijos žemutinei ribai. Apeliaciniame skunde dėstomi pavyzdžiai, kai kitose baudžiamosiose bylose, kartais nenustačius atsakomybę lengvinančių aplinkybių arba nustačius dar didesnę akcizinių prekių vertę, būdavo skiriamos minimalios, t. y. 150 MGL dydžio baudos. Tačiau nei vieno iš apeliaciniame skunde paminėtų pirmosios arba apeliacinės instancijos teismų sprendimų teisėjų kolegija nelaiko precedentu ar galiojančia teismine praktika. Bausmės skyrimo, taip pat bausmių rūšies ar dydžio nustatymo klausimai sprendžiami atskirai kiekvienoje byloje ir atskirai kiekvieno kaltinamojo atžvilgiu, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes. Teismas skundžiamame nuosprendyje išdėstė išsamius konkrečios bausmės paskyrimo H. K. motyvus ir teisėjų kolegija su šiais motyvais sutinka.
13. Apeliaciniame skunde nuteistasis prašo sumažinti jam paskirtos baudos dydį, nustatyti jam arba minimalią 150 MGL dydžio, arba dar mažesnę baudą, taikant BK 62 straipsnio arba BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Teisėjų kolegija abu šiuos prašymus atmeta, nes jie yra nepagrįsti. Pačiame apeliaciniame skunde neišdėstyti jokie tokius prašymus pagrindžiantys duomenys ir argumentai.
14. Dėl apelianto prašymų skirti jam mažesnę baudą, negu numatyta sankcijoje, teisėjų kolegija dar kartą atkreipia dėmesį į galiojančią kasacinės instancijos teismo praktiką. Joje nurodoma, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei nustatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, jei yra išimtinių aplinkybių ir nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo nustatytą bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo nustatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-390/2011, 2K-412/2014, 2K-126-693/2018). Taigi, remiantis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis, bausmė gali būti švelninama tik išimtiniais atvejais, nustačius aplinkybes, dėl kurių sankcijoje nurodytos bausmės skyrimas akivaizdžiai negalėtų būti laikomas teisingu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-447/2014, 2K-186-942/2015). Pažymėtina, kad šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatoms taikyti būtina nustatyti, kad padaryto nusikaltimo pavojingumas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo stadiją, nusikaltimo padarymo vietą, laiką, būdą, kilusius padarinius, yra žymiai mažesnis negu rūšinis tos nusikalstamos veikos pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo už padarytą nusikaltimą sankcijoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-348/2013, 2K-P-89/2014, 2K-169-458/2020, 2K-125-689/2021).
15. Šioje byloje nustatyta, kad nors po sulaikymo H. K. iš karto prisipažino kaltu ir pats nurodė kitas neteisėto akcizinių prekių laikymo vietas, tačiau jis pats savo noru neatvyko į policiją ar kitą teisėsaugos įstaigą ir apie savo nusikalstamą veiką nepranešė. Teismas taip pat pagrįstai nustatė tik vieną H. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir nenustatė jokių BK 62 straipsnio 2 dalies 1–6 punktuose numatytų aplinkybių, todėl skirti nuteistajam švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę nėra nei BK 62 straipsnio 1 dalyje, nei 2 dalyje numatyto pagrindo. Tuo tarpu paskirti švelnesnę, negu sankcijoje numatyta, bausmę taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, kaip jau buvo nurodyta, galima tik išimtinais atvejais ir tik nustačius aplinkybes, dėl kurių sankcijoje nurodytos bausmės skyrimas akivaizdžiai negalėtų būti teisingu. Tokių aplinkybių, kolegijos nuomone, šioje byloje irgi nenustatyta. Jau paminėtas pagrindinis apeliacinio skundo argumentas, dėl kurio prašoma skirti švelnesnę, negu sankcijoje numatyta, bausmę, yra tai, kad H. K. po sulaikymo iš karto prisipažino kaltu ir savo iniciatyva nurodė vietas, kuriose jis neteisėtai laikė akcizines prekes (cigaretes). Apelianto nuomone, tokiu būdu jis padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką, nes kai kurių cigarečių laikymo vietų teisėsaugos institucijos be jo pagalbos tikriausiai nebūtų nustatę. Teisėjų kolegija su šiais apeliacinio skundo argumentais sutinka tik iš dalies. Dar kartą būtina pažymėti, kad H. K. buvo sulaikytas tuo metu, kai nešėsi neteisėtai disponuojamas akcizines prekes (cigaretes) kuprinėje iš garažo. Po to jis pats parodė vietas kituose garažuose, ne tik savo paties, bet ir savo sugyventinės butuose, ir ten cigaretės tikrai buvo surastos. Tačiau daryti išvadą, kad šiuo atveju tos cigaretės nebūtų surastos be nuteistojo pagalbos, nėra pakankamo pagrindo. Juo labiau, kad visos tos vietos teisėsaugos įstaigoms turėjo būti žinomos, su savo sugyventine nuteistasis kartu gyveno ir vedė bendrą ūkį ilgą laiką. Taip pat pažymėtina, kad kai kurios nusikalstamos veikos, už kurią nuteistas H. K., aplinkybės liko neišaiškintos iki šiol. Pirmiausia, taip ir liko nenustatytas asmuo, iš kurio H. K. neteisėtai įgydavo akcizines prekes, ir tas asmuo nuosprendyje įvardinamas kaip ,,ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo vardu Algis“. Taigi daryti išvadą, kad H. K. padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką, nėra pakankamo pagrindo. Taip pat nėra pagrindo ir pripažinti tai išimtine aplinkybe, dėl kurios įstatymo nustatytos bausmės paskyrimas H. K. aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Pažymėtina dar ir tai, kad padėjimas išaiškinti nusikalstamą veiką ar joje dalyvavusius asmenis yra tik viena iš kaltininko pozityvių veiksmų alternatyvų, kurias nustačius pripažįstama atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Šią H. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę teismas jau nustatė ir, sprendžiant iš teismo motyvų, šiai aplinkybei skiriant bausmę skyrė didelę reikšmę. Jokių kitų aplinkybių, kurios kažkaip išimtinai apibūdintų nuteistojo asmenybę arba jo padarytą nusikalstamą veiką, taip pat nėra. H. K., gimęs 1961 metais, dar nėra tokio amžiaus, dėl kurio negalėtų dirbti ir atlikti jam paskirtos bausmės, taip pat ir sumokėti jam paskirtos baudos. Prie bylos pridėta medicininė pažyma, kad jis serga arterine hipertenzija, tačiau ši liga būdinga vyresnio amžiaus asmenims, be to, toje pačioje pažymoje nurodoma, kad liga medikamentiniu gydymu yra koreguojama (t. 2, b. l. 82). Nuteistasis pats pripažįsta, kad kitokie lėtiniai susirgimai, dėl kurių jis būtų netekęs nedarbingumo, jam nenustatyti. Iš jo parodymų netgi galima spręsti, kad jis pats sąmoningai pasirinko ne legalų darbą ir pajamų šaltinį, o neteisėtą veiklą prekiaujant akcizinėmis prekėmis, suprantant, kad tokia veikla yra draudžiama ir baudžiama. Byloje nustatyta, kad H. K. nusikalstama veika neteisėtai disponuojant akcizais apmokestinamomis prekėmis buvo neatsitiktinė ir truko pakankamai ilgą laiką. Įvertinus visas šias aplinkybes, teisėjų kolegija pirmiausia daro išvadą, kad skirti H. K. švelnesnę bausmę, negu numatyta sankcijoje, taikant BK 62 straipsnio arba BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, pagrindo nėra. Taip pat daro išvadą, kad skundžiamu nuosprendžiu paskirtoji nuteistajam bausmė nei rūšimi, nei dydžiu nėra aiškiai per griežta. Švelninti šią bausmę ir mažinti paskirtos baudos dydį pagrindo nėra. Pažymėtina dar ir tai, kad teismas H. K. nustatė labai ilgą, net 5 metų savanoriško paskirtos baudos sumokėjimo terminą. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad asmeniui neturint lėšų arba vengiant sumokėti teismo paskirtą baudą, ši bausmė gali būti keičiama kaip tai numatyta BK 47 straipsnio 7 ir 8 dalyse. Tačiau tai galėtų būti sprendžiama tik nuosprendžio vykdymo metu BPK 352 straipsnyje nustatyta tvarka.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Nuteistojo H. K. apeliacinį skundą atmesti.