- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-01-10
- Bylos Nr.
- 2A-75-230/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-23708-2015-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolia Indreikienė
- Atsakovas
- M. A.
- Ieškovas
- R. A.
- Trečiasis asmuo
- K. Ž.
- Kategorijos
- 2.6.10.2.4.2Neturtinė žala
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo M. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. A. ieškinį atsakovui M. A. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų ir atsakovo M. A. priešieškinį ieškovei R. A. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų, tretieji asmenys K. Ž., bankas Financiering AS, A. K., išvadą teikianti institucija – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė R. A. ieškinyje teismo prašė nutraukti jos ir atsakovo M. A. santuoką, palikti santuokines pavardes, nustatyti nepilnamečių vaikų R. A. ir R. A. gyvenamąją vietą su jų mama R. A., iš atsakovo M. A. nepilnamečių vaikų R. A. ir R. A. išlaikymui priteisti po 300 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos iki vaikų pilnametystės ir 4 800 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. iki ieškinio pateikimo dienos, padalinti santuokos metu įgytą ir bendrosios jungtinės nuosavybės teise sutuoktiniams priklausantį turtą, už atsakovui tenkančią didesnę sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusio turto dalį iš M. A. priteisti R. A. naudai 19 115 Eur piniginę kompensaciją, nutraukus santuoką dėl atsakovo kaltės iš M. A. priteisti R. A. naudai 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.Atsakovas M. A. patikslintame priešieškinyje prašė santuoką tarp jo ir ieškovės R. A. nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nustatyti nepilnamečių vaikų R. A. ir R. A. bendravimo su tėvu tvarką, iš atsakovo M. A. priteisti nepilnamečių vaikų R. A. ir R. A. išlaikymui po 130 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki nepilnamečių vaikų pilnametystės, kreditorinius įsipareigojimus K. Ž. pagal 2015 m. rugsėjo 2 d. ir 2015 m. lapkričio 9 d. paskolos sutartis bei bankui Financiering AS pagal 2014 m. gruodžio 5 d. paskolos sutartį palikti solidariomis ieškovės ir atsakovo prievolėmis, transporto priemonę BMW 530D po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise palikti ieškovei R. A., atsakovui M. A. išmokant 3 415 Eur kompensaciją, transporto priemonę AUDI A6 po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise palikti M. A., išmokant ieškovei R. A., 3 907,50 Eur kompensaciją, nutraukus santuoką, 2008 m. kovo 28 d. savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutarties pagrindiniu nuomininku laikyti M. A., priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2017 m. liepos 28 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies, nutraukė M. A. ir R. A. santuoką dėl M. A. kaltės, po santuokos nutraukimo paliko santuokines pavardes, nustatė nepilnamečių vaikų R. A. ir R. A. gyvenamąją vietą su jų mama R. A., priteisė iš atsakovo M. A. nepilnamečių vaikų R. A. išlaikymui po 180 Eur ir R. A. išlaikymui po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė R. A., nustatė M. A. bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais R. A. ir R. A., priteisė iš M. A. 2 000 Eur neturtinę žalą, 5 500 Eur kompensaciją už jam tenkančią didesnę turto dalį ir 686,99 Eur bylinėjimosi išlaidas R. A., prievolę bankui Financiering AS pagal 2014 m. gruodžio 5 d. kredito sutartį paliko solidaria M. A. ir R. A. prievole, prievoles pagal 2015 m. rugsėjo 2 d. ir 2015 m. lapkričio 9 d. tarp M. A. ir K. Ž. sudarytas paskolos sutartis pripažino asmeninėmis M. A. prievolėmis, likusioje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmetė, priteisė iš M. A. 513,28 Eur žyminį mokestį ir 38,32 Eur pašto išlaidas valstybei, priteisė iš R. A. 546,02 Eur žyminį mokestį valstybei.Kauno apylinkės teismas 2017 m. liepos 28 d. nutartimi ištaisė rašymo apsirikimą Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 28 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-1858-896/2017, į jo rezoliucinę dalį įrašant pastraipą – priteisti iš atsakovo M. A. nepilnamečių vaikų R. A. ir R. A. išlaikymo įsiskolinimą – 1 566,66 Eur.Atsižvelgdamas į byloje esančių įrodymų visumą, teismas sprendė, kad santuoka iširo dėl atsakovo M. A. kaltės, kuri pasireiškė atsakovo neištikimybe. Iš pateiktų fotonuotraukų matyti, kad atsakovas užfiksuotas apsikabinęs su ta pačia moterimi dviejose nuotraukose. Dar vienoje nuotraukoje atsakovas užfiksuotas besibučiuojantis su moterimi. Atsakovas pripažino, kad šios nuotraukos darytos 2014-2015 m. sandūroje, kai jis susipykęs su ieškove Vokietijoje šventė Naujųjų metų šventę. Nors atsakovas nurodė, kad buvo išvykęs su draugų kompanija, tačiau iš fotonuotraukų turinio galima spręsti apie atsakovo netinkamą elgesį ieškovės atžvilgiu. Iš atsakovo telefone esančio susirašinėjimo, kuris buvo ieškovės nufotografuotas jos apsilankymo pas atsakovą Norvegijoje metu, matyti, kad jis susirašinėja su moterimi, žinučių turinys intymus, leidžiantis daryti išvadą apie turėtus intymius santykius. Iš fotonuotraukų matyti, kad atsakovas apsikabinęs su moterimi. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad tai A. K., t. y. moteris, su kuria jis šiuo metu gyvena. Fotonuotraukos darytos Turkijoje, jų buvimo ten 2015 m. vasarą metu. Nors atsakovas nurodė, kad jis su A. K. 2015 m. buvo tik draugai, tačiau iš fotonuotraukų turinio galima spręsti apie artimesnius, nei draugiškus santykius. Teismas atsižvelgė ir į 2015 m. lapkričio mėn. nuotraukas, iš kurių matyti, kad šventės metu atsakovas peršasi A. K., o pastaroji 2015 m. lapkričio 29 d. atnaujina savo Facebook vartotojo paskyrą, įkeldama besibučiuojančios su atsakovu fotonuotrauką. Be to, tą pačią dieną įkelia fotonuotrauką su sužadėtuvių žiedu, o iš jos susirašinėjimo matyti, kad kalbama apie susižadėjimą. Be to, iš atsakovo susirašinėjimo su seserimi U. A. matyti (interneto puslapis su susirašinėjimu fotografuotas 2015-11-23), kad atsakovas parašo seseriai, jog turi rimtą draugę, kuriai jau per „Helovino“ šventę spėjo ir pasipiršti bei nurodo, kad jau beveik pusę metų gyvena kartu. Šių susirašinėjimų turinio teismo posėdžio metu atsakovas nepaneigė, tik nurodė, kad nežino, kokiu būdu ieškovė juos gavo. Atsižvelgdamas į ieškovės paaiškinimus ir pateiktas fotonuotraukas teismas konstatavo, kad atsakovas jau 2015 m. pavasarį artimai bendravo su A. K., buvo neištikimas ieškovei. Ieškovė nurodė, kad jau 2015 m. gegužės mėn. tarp šalių nutrūko santuokiniai ryšiai, jai sužinojus, kad atsakovas turi draugę. Teismas sprendė, kad tokie ieškovės teiginiai įrodyti byloje esančiais įrodymais, todėl santuoka nutrauktina dėl atsakovo M. A. kaltės.Vertindamas atsakovo argumentus, kad santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes ieškovė atsisakė vykti į Norvegiją, kur buvo sukurtas jų šeimos gerbūvis, teismas sprendė, jog tokie atsakovo argumentai atmestini. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad 2015 m. vasaros pabaigoje atsakovei atlikta operacija, tai, kad ji norėjo būti operuojama Lietuvoje, suprantama. Pats atsakovas nurodė, jog Norvegijoje labai daug dirbdavo, o ieškovė po operacijos turėjo pasirūpinti dviem vaikais, dukra tuo metu buvo 1 metų 5 mėnesių amžiaus ir ieškovės tėvai galėjo padėti jai, ko nebūtų galėjęs padaryti atsakovas dėl savo užimtumo. Teismas atmetė atsakovo argumentą, kad ieškovė, atvykusi į Norvegiją, nepagrįstai kėlė konfliktus, kaip nepagrįstą kitais įrodymais, išskyrus jo paties paaiškinimus. Be to, iš pateiktų fotonuotraukų nustatyta, kad atsakovo elgesys buvo netinkamas ieškovės atžvilgiu, t. y. jis laiką leido su kitomis moterimis. Todėl, atsakovui neįrodžius ieškovės kaltės dėl santuokos nutrūkimo, teismas atmetė atsakovo prašymą nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės.Kadangi šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės – ieškovė dėl atsakovo veiksmų patyrė dvasinius išgyvenimus, sukrėtimus dėl atsakovo elgesio, prarado galimybę vaikus auklėti pilnoje šeimoje, pablogėjo jos sveikata – paūmėjo alergija, todėl teismas sprendė, jog ieškovės reikalavimas atlyginti neturtinę žalą yra pagrįstas. Remdamasis aptartų duomenų visetu, teismas pripažino įrodytomis aplinkybes, jog dėl sutuoktinio pareigų pažeidimo ir santuokos nutraukimo, kaip tokio atsakovo elgesio pasekmės, ieškovė patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, pažeminimą, t. y. neturtinę žalą, todėl ją privalo atlyginti kaltas dėl santuokos iširimo atsakovas. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgė į neturtinės žalos pasekmes, tai, kad šalys santuokoje pragyveno 10 metų, augina du nepilnamečius vaikus, į šalių turtinę padėtį. Įvertinęs šias aplinkybes bei vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, teismas sprendė, kad kompensacinei civilinės atsakomybės funkcijai įgyvendinti yra iš dalies pagrįstas ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, todėl jį tenkino iš dalies ir iš atsakovo ieškovei priteisė 2 000 Eur neturtinę žalą.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas M. A. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 28 d. sprendimo dalį dėl neturtinės žalos 2 000 Eur sumai priteisimo ieškovei R. A., pakeisti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas nepagrįstai konstatavo, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, kuri pasireiškė jo neištikimybe. Dar 2014 metų rudenį būtent ieškovė R. A. paliko šeimos būstą Norvegijoje su dviem nepilnamečiais vaikais, nors bilietai šeimai grįžti buvo įgyti ir nepaisant atsakovo pastangų išsaugoti šeimą 2014 metų antroje pusėje ir 2015 metais iki gegužės mėnesio, perkant keliones ieškovei, ją bei nepilnamečius vaikus pilnai išlaikant, ieškovė nutraukė santuokinius ryšius ir net nebandė išsaugoti šeimos.Būtent ieškovės R. A. elgesys, t. y. nenoras gyventi šeimoje, šeimos būsto palikimas, nesirūpinimas šeima ir suponavo situaciją, kad atsakovas ilgainiui susirado gyvenimo draugę A. K.. Tačiau tai įvyko tik ieškovei R. A. išsikrausčius iš šeimos būsto ir pareiškus, kad šeimyninis gyvenimas nutrūko.Teismo nurodytas žalos atlyginimo dydis nėra pagrįstas byloje pateiktais įrodymais. Teismas konstatavo, kad ieškovė patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, pažeminimą, tačiau nagrinėjant bylą nebuvo vertinami pačios ieškovės veiksmai, kurie suponavo santuokos iširimą. Be to, ieškovė R. A., duodama paaiškinimus, negalėjo nurodyti, kokius dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, pažeminimą jį patyrė, t. y. ieškovė duodama paaiškinimus nurodė, kad negali įvardinti kas pakito, kokie neigiami padariniai dėl santuokos nutrūkimo jai kilo.Teismas konstatavo, kad pablogėjo ieškovės sveikata, t. y. paūmėjo alergija. Tačiau ieškovei atopinis dermatitas buvo diagnozuotas dar šalims gyvenant santuokoje ir šio susirgimo paūmėjimai yra susiję su klimato, sezonų kaita. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų apie tai, kad būtent atsakovo neištikimybė yra padidėjusios alergijos priežastimi.Priteistas 2 000 Eur neturtinės žalos dydis neatitinka suformuotos teismų praktikos.Šalys savo procesiniuose dokumentuose pripažino, jog kartu negyvena, nebegyvena santuokinio gyvenimo, nebeveda bendro šeimos ūkio jau nuo 2014 m. rudens. Atsakovas su trečiuoju asmeniu A. K. susilaukė nepilnametės dukters L. A. po šalių faktinio gyvenimo skyrium, nors sprendžiant klausimą dėl santuokos iširimo priežasčių, esminę reikšmę turi aplinkybės apie sutuoktinių elgesį iki jų apsisprendimo gyventi atskirai, o ne po to, kai sutuoktiniai faktiškai jau buvo nutraukę santuokinius ryšius. Šalių santuoka iširo dėl atsiradusių nesutaikomų prieštaravimų, tolesnės bendro gyvenimo perspektyvos nematymo, neieškojimo bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius, tiek ieškovė, tiek atsakovas nedėjo pastangų šeimai išsaugoti. Todėl jokia neturtinė žala ieškovei nebuvo padaryta.Priteisiant neturinę žalą visiškai nebuvo atsižvelgta į atsakovo turtinę padėtį, tai yra nebuvo vertinamos aplinkybės, kas jis šiuo metu yra bedarbis, gaunantis bedarbio pašalpą, auginantis ir išlaikantis tris nepilnamečius vaikus, neturintis jokio nekilnojamojo turto, turintis nemažai kreditorinių įsipareigojimų.Ieškovė R. A. atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo, kad būtent ieškovė dėjo visas įmanomas pastangas šeimai išsaugoti, t. y. 2014 m. lapkritį ir 2015 metų sausį su abiem vaikais vyko pas atsakovą, 2015 metų pavasarį vyko su atsakovu į kelionę, kurios metu bandė susitaikyti ir išsaugoti šeimą. Tačiau tuomet galutinai paaiškėjo, kad atsakovas yra apsisprendęs savo gyvenimą susieti su A. K.. Taigi šalių santuokos iširimą neabejotinai lėmė nuo atsakovo priklausančios priežastys ir veiksmai. Atsakovas nepateikė jokių duomenų ir įrodymų apie galimą ieškovės kaltę dėl šeimos iširimo. Ieškovė patyrė stiprius dvasinius išgyvenimus, psichologinį sukrėtimą, emocinį skausmą, nervinę įtampą. Tiek atsakovas, tiek trečiasis asmuo A. K., socialiniuose tinkluose talpindami byloje esančias fotonuotraukas ir žinutes, iš ieškovės pasityčiojo viešai, ją pažemino, sumenkino jos garbę ir orumą, o tai laikytina pagrindu neturtinės žalos kompensacijai didinti. Dėl patirtų išgyvenimų ieškovei paūmėjo alerginiai susirgimai, jai buvo skiriami stiprūs antidepresantai. Akivaizdu, jog dėl atsakovo kaltės ieškovei teko pareiga vienai, būnant po operacijos silpnos sveikatos ir net neturint galimybės įsidarbinti, rūpintis dviem nepilnamečiais vaikais bei juos išlaikyti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio skundo ribų ir ginčo esmės
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis), kurios nagrinėjamu atveju nenustatytos. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).Byloje kilo ginčas dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės nustatymo ir neturtinės žalos priteisimo, apeliantui teigiant, kad šalių santuoka iširo būtent dėl ieškovės nenoro gyventi šeimoje ir šeimos būsto palikimo, o ne dėl atsakovo neištikimybės, nes jis kitą gyvenimo draugę susirado tik tuomet, kai ieškovė nebenorėjo gyventi šeimoje. Apeliantas taip pat teigia, kad ieškovė neįrodė, jog ji partyrė neturtinę žalą, o priteistas neturtinės žalos dydis – 2 000 Eur yra nepagrįstas, neatitinka teismų praktikoje priteisiamų dydžių ir nebuvo atsižvelgta į jo turtinę padėtį.
Dėl sutuoktinio kaltės ir neturtinės žalos nustatymo bei neturtinės žalos dydžio
Sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką dėl kito sutuoktinio kaltės. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas <...> ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 straipsnio 1 dalis). Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 2 dalis).Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007; 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; kt.). Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016; 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011, 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje. 3K-3-254/2010; kt.).Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 20 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-220/2007; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; kt.).Atsakovas, ginčydamas teismo išvadą, kad santuoka iširo dėl jo kaltės, t. y. jo neištikimybės, teigia, kad dėl šeimos iširimo kalta ir pati ieškovė, kadangi dar 2014 m. rudenį paliko šeimos būstą Norvegijoje ir išvyko su dviem nepilnamečiais vaikais į Lietuvą, o atsakovo bandymai išsaugoti šeimą, kurie pasireiškė šeimos išlaikymu, bilietų įgijimu atvykimui pas atsakovą ir bendrai šeimos kelionei, nedavė jokių rezultatų ir tik todėl atsakovas ilgainiui susirado kitą gyvenimo draugę.Tačiau pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, pagrįstai sprendė, kad ieškovės kaltė dėl santuokos iširimo nėra nustatyta. Atsakovas teigdamas, kad pati ieškovė išvykdama iš Norvegijos, kur dirbo atsakovas, nesiekė išsaugoti šeimos, šių aplinkybių nepagrindė jokiais įrodymais, o tik remiasi byloje nustatytomis aplinkybėmis, jog ieškovė su nepilnamečiais vaikais 2014 m. vasarą grįžo į Lietuvą, ir tai traktuoja kaip jos nenorą gyventi šeimoje. Tačiau byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad ji Lietuvoje liko gyventi dėl to, kad jai buvo atlikta operacija ir jai buvo reikalinga tėvų pagalba prižiūrint nepilnamečius vaikus (duktė tuo metu dar buvo vos pusantrų metų amžiaus), o atsakovas tuo metu dirbdamas Norvegijoje tokios pagalbos negalėjo užtikrinti. Vėlesni ieškovės vykimai pas atsakovą į Norvegiją ir su juo į kelionę, atvirkščiai nei teigia atsakovas, nerodo jos vengimo išsaugoti šeimą, bet patvirtina, kad ji siekė išsaugoti šeimos ryšius, nes, jei tokio tikslo ji nebūtų turėjusi, ieškovė paprasčiausiai niekada nebebūtų vykusi pas sutuoktinį.Pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pagrįstai nustatė, kad sutuoktiniai ryšius faktiškai nutraukė ir bendro ūkio nebevedė nuo 2015 m. gegužės mėn. Todėl atsakovo kaip sutuoktinio elgesys vertintinas iki šio momento, o byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina buvus atsakovo neištikimybės faktams dar iki šio momento, todėl būtent dėl atsakovo neištikimybės, o ne dėl ieškovės nenoro išsaugoti santuoką nutrūko šeimos ryšiai. Atsakovas iš esmės neneigia neištikimybės fakto, tai patvirtina ir byloje surinkti įrodymai, kurie pagrindžia, kad būtent atsakovas, susiradęs kitą gyvenimo draugę ir jiems (duomenys neskelbtini) gimus dukrai, faktiškai atėmė iš ieškovės bet kokias galimybes išsaugoti šeimą. Apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliacinio skundo argumentus, kad ieškovė neįrodė patyrusi neturtinę žalą ir neįrodė neturtinės žalos dydžio, ir sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytais motyvais. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 3.70 straipsnio 2 dalyje neturtinė žala ir jos piniginio įvertinimo kriterijai neapibrėžti, todėl, sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos, susijusios su santuokos nutraukimu, priteisimo, kartu su CK 3.70 straipsniu taikytinos CK 6.250 straipsnyje įtvirtintos teisės normos (CK 3.1 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2007; kt.). CK 6.250 straipsnio 1dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais; to paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinti neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, – tai žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, kitos reikšmingos aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai vieno sutuoktinio kalti, santuokines pareigas pažeidžiantys veiksmai nulemia santuokos nutraukimą, tai kitas sutuoktinis gali patirti neturtinę žalą, t. y. dvasinius išgyvenimus, stresą, fizinį skausmą, neigiamas emocijas; nustatęs neturtinės žalos atsiradimą, teismas ją turi įvertinti ir priteisti tokią neturtinės žalos kompensaciją, kuri galėtų atlyginti asmens neturtinio pobūdžio praradimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2008).Nagrinėjamoje byloje nustačiusi, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės – jo neištikimybės, konstatuotina, jog ieškovė patyrė neturtinę žalą, kadangi ji patyrė dvasinius sukrėtimus, neigiamus išgyvenimus, ji jautėsi pažeminta, kai atsakovas dar nenutraukus santuokos užmezgė naujus ryšius su kita moterimi, dėl streso paūmėjo odos susirgimai, ką patvirtina byloje esantys įrodymai, toks atsakovo elgesys sugriovė ir ieškovės lūkesčius vaikus auginti pilnoje šeimoje. Nurodytos ieškovei atsiradusios pasekmės – neigiami išgyvenimai, pažeminimas, stresas, nusivylimas nebūtinai turi pasireikšti sveikatos sutrikimu ar turėti kokią nors objektyviai išreikštą formą, kurią galėtų patvirtinti tam tikri įrodymai, šios aplinkybės gali būti pripažintos kaip savaime suprantamos ir visiems žinomos, kurios nereikalauja atskiro įrodinėjimo (CPK 182 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu). Teismas ieškovės reikalavimą atlyginti neturtinę žalą patenkino tik iš dalies, t. y. priteisė iš atsakovo 2 000 Eur, kai ieškovė prašė priteisti 10 000 Eur. Įvertinus santuokos iširimo aplinkybes ir priežastis, turint omenyje tai, kad šeima laikytina ypatinga vertybe, sudarančia visuomenės pagrindą, taip pat santuokos trukmę (santuokoje pragyveno 10 metų), šalių turtinę padėtį, šalių santykių ir ieškovės išgyvenimų pobūdį, ieškovei priteista 2 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimo suma pripažintina pagrįsta. Toks atlygintinos neturtinės žalos dydis iš esmės neprieštarauja teismų praktikai tokio pobūdžio bylose, nors joje ir buvo priteisti šiek tiek mažesni neturtinės žalos dydžiai (5 000 Lt pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2011, 2007 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. B. v. R. B., bylos Nr. 3K-3-177/2007; kt.), nes nustatyti žalos dydį yra teismo diskrecijoje. Atsakovas teigia, kad teismo nustatytas neturtinės žalos dydis yra nepagrįstas dėl jo turtinės padėties, kadangi yra bedarbis, turi tris išlaikytinius ir kreditorinių įsipareigojimų. Tačiau atsakovas negali būti atleistas nuo atsakomybės vien tuo pagrindu, kad jis būdamas jaunas ir darbingas nesiima jokių priemonių gauti pajamas. Be to, nėra pateikta naujų įrodymų, kurie patvirtintų, jog atsakovas ir toliau negauna jokių pajamų.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Apeliacinio skundo netenkinus, iš atsakovo ieškovei priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme, t. y. 200 Eur atstovavimo išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą (CPK 93 straipsnio 1 ir 3 dalys, 98 straipsnio 1-3 dalys). Kadangi byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (3 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo M. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei R. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) 200 Eur atstovavimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.