Kauno apylinkės teismo sprendimas

3. Veiksmas, kurį kiekvienas notaras, prieš notarine tvarka patvirtindamas nekilnojamojo daikto perleidimo, perdavimo naudotis arba kitų daiktinių teisių ar jų suvaržymo sandorius, tikrai privalo atlikti, tai patikrinti VĮ Registrų centro NTR kaupiamus duomenis, kurie patvirtina arba paneigia, jog nekilnojamasis daiktas nuosavybės teise priklauso būtent jo teisių perleidėjui. Ši notaro pareiga nustatyta Notariato įstatymo 45, 51 str., o kilus abejonėms dėl sandorių atitikimo įstatymų reikalavimams, notaras privalo atsisakyti atlikti notarinį sandorių patvirtinimo veiksmą.

4. Remiantis VĮ Registrų centro pateiktais Nekilnojamojo turto registro (toliau - NTR) centrinio duomenų banko išrašais (su istorija) apie NTR įregistruotą nekilnojamąjį turtą (toliau - NT) adresais Kaunas, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro (duomenys neskelbtini), bei Kaunas, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad žemės sklypus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) 2010-09-02 pirkimo – pardavimo sutartimi įsigijo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Žemės sklype (duomenys neskelbtini), pagal 2011-10-19 Statybos inspekcijos pažymą suformuotas ir 2011-10-26 įregistruotas naujas daiktas – nebaigtas statyti 20 butų gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kartu įregistruotos ir visos name esančios patalpos (20 butų). Daugiau jokių NT objektų, tame tarpe ir statinių ar jų dalių susijusių su automobilių pastatymu, o tuo pačiu ir nuosavybės teisių į juos adresu (duomenys neskelbtini) NTR nėra ir nebuvo įregistruota.

6. Remiantis 2010-09-02 sudaryta Jungtinės veiklos sutartimi Nr.100927, kuria UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) sutarė kartu žemės Sklype (duomenys neskelbtini) pastatyti Daugiabutį namą, o žemės sklype (duomenys neskelbtini) – Atvirą automobilių saugyklą, bendrovės 2011-10-27 įregistravo dalinės nuosavybės teises į Saugyklą (duomenys neskelbtini), po ½ dalį kiekvienai.

7. Sklypą (duomenys neskelbtini) iš UAB (duomenys neskelbtini) bendrosios dalinės nuosavybės teise po 1/20 dalį, įsigijo visi 20-ties butų pirkėjai, įskaitant ieškovą, Bendraturčius ir UAB (duomenys neskelbtini). Iš tų pačių NTR centrinio duomenų banko išrašų matyti, kad perleidžiant NT esantį adresu (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta 20, o NT esantį (duomenys neskelbtini) – 18 pirkimo-pardavimo sutarčių. Visos sutartys buvo parengtos ir patvirtintos notarės R. O. I.. Kiekvienam minėtam sandoriui, VĮ Registrų centras ne kartą teikė apie pagal minėtus adresus esančių nekilnojamųjų daiktų patikslintus NTR duomenis: esminius nekilnojamųjų daiktų parametrus, įrašytus į NT kadastrą registravimo metu, įregistruotas daiktines teises į juos, bei NTR kaupiamus juridinius faktus ir žymas. Taigi, notarė R.O. I. disponavo išsamia informacija apie jos parengtų ir patvirtintų sutarčių dalyką (NT objektus), kurią ji perkėlė ir į sutartis.

9. Taigi ir iš duomenų apie parduodamą NT, notarės R. O. I. pateiktų pirkimo –pardavimo sutartyse, akivaizdu, kad Saugykla (duomenys neskelbtini) jokio ryšio su kitoje Sartų g. pusėje esančiu žemės sklypu (duomenys neskelbtini) neturi. Iš čia aišku, jog notarei R. O. I., atliekant notarinius veiksmus, buvo puikiai žinoma, kad žemės Sklypo (duomenys neskelbtini) teritorijoje Saugykla (duomenys neskelbtini) ar jos dalys nebuvo ir nėra įregistruota NTR.

10. Kartu pirkimo – pardavimo sutartimis taip pat buvo įformintas ir kitas sandoris - Saugyklai (duomenys neskelbtini) nustatyta naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka, kur nurodyta, kad pirkėjai įsipareigoja naudotis ir naudosis konkrečiomis jų pirktomis Saugyklos (duomenys neskelbtini) dalimis, kurių vieta pažymėta numeriais prie pirkimo-pardavimo sutarčių pridėtuose planuose. Tačiau dalies pirkėjų, būtent Z. B. ir R. B., M. Z., G B. G. ir V. G., E. G., V. R., A. P. ir A. P. (toliau - ir Bendraturčių) pirkimo-pardavimo sutartyse nors ir nurodyta pirkėjai įsipareigoja naudotis ir naudosis Saugyklos (duomenys neskelbtini) dalimis plane pažymėtomis Nr. 14, 15, 16, 17, 18, 19 atitinkamai, pridėtų planų su minėtais numeriais pažymėtomis Saugyklos (duomenys neskelbtini) dalimis nebuvo, notarės R. O. I. patvirtintų Bendraturčių turimų pirkimo-pardavimo sutarčių egzempliorių prieduose, įvardintuose kaip „parkingo planas“, numeriais 14 15 16 17 18 19 pažymėtos ne Saugyklos (duomenys neskelbtini) dalys, o nieko bendro su Saugykla (duomenys neskelbtini) neturinčio, kitoje Sartų gatvės pusėje esančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalys. Taigi, nesant žemės sklype (duomenys neskelbtini) paties daikto - Saugyklos (duomenys neskelbtini), nebuvo ir negalėjo būti ir Saugyklos (duomenys neskelbtini) dalių, kurioms galima nustatyti naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką, nebuvo ir negalėjo būti registruotos ir pardavėjų UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) daiktinės teisės į Sklypo (duomenys neskelbtini) dalį „parkingo plane“ pažymėtą kaip automobilių statymo vietos Nr. 14 15 16 17 18 19, o notarė R. O. I. tvirtindama Bendraturčių sutartimis nustatytą sandorį dėl naudojimosi Saugyklos (duomenys neskelbtini) dalimis pažeidė tiek teisės aktuose, tiek teismų praktikoje nustatyta pareigą notarui tvirtinant nekilnojamojo turto perleidimo sandorius tvirtinti tik nustačius, kad perleidžiamas daiktas nuosavybės teise priklauso teisių perleidėjui.

11. Su advokato pagalba 2017-11-22 gavus iš VĮ Registrų centro R. O. I. notaro biure sudarytų ir patvirtintų Bendraturčių pirkimo-pardavimo sutarčių kopijas, paaiškėjo, jog ir Bendraturčiai bendrosios dalinės nuosavybės teise pirko tuos pačius daiktus kaip ir ieškovas, o būtent žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (Daiktą 1), žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (Daiktą 2) bei Saugyklą (duomenys neskelbtini) (Daiktą 3). Pirkimo-pardavimo sutartyse nurodyta, kad pirkėjai įsipareigoja naudotis ir naudosis jų pirktomis Saugyklos (duomenys neskelbtini) dalimis, plane pažymėtomis Nr. 14, 15, 16, 17, 18, 19. Tačiau prie VĮ Registrų centro turimų Bendraturčių sudarytų pirkimo-pardavimo sutarčių egzempliorių jokių planų, su Saugyklos (duomenys neskelbtini) dalimis, pažymėtomis nurodytais skaičiais, pridėta nebuvo, nes notarė R. O. I. VĮ Registrų centrui pateikė Bendraturčių sudarytų pirkimo-pardavimo sutarčių egzempliorius, be jokių priedų ir parašų.

13. Teisminio nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad pardavėjai UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini), užuot teisės aktų nustatyta tvarka žemės sklype (duomenys neskelbtini) suformavę turtinius vienetus ir atlikę jų bei nuosavybės teisių teisinę registraciją, naudojo sukčiavimo ir apgaulės schemą, derybiniu laikotarpiu žadėdami pirkėjams – Bendraturčiams asmenine teise parduoti žemės sklype (duomenys neskelbtini) šalia daugiabučio namo esančias vietas automobilių pastatymui, tačiau notarinėse sutartyse kaip sutarties dalyką nurodė ne konkrečias automobilių pastatymo vietas, o žemės sklype (duomenys neskelbtini) esančios Saugyklos (duomenys neskelbtini) dalis. Šios sukčiavimo ir apgaulės schemos be notarės R. O. I. žinios ir pritarimo pardavėjų atstovai įgyvendinti negalėjo. Notarė R. O. I., užuot užkardžiusi tokius pardavėjų - UAB (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) atstovų užmojus, veikdama išvien su UAB (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) atstovais T ir E, parengė ir tvirtino pirkimo-pardavimo sutartis, su suklastotais duomenimis apie (duomenys neskelbtini) Saugyklos dydį, ribas ir lokalizaciją, kur nustatant naudojimosi tvarką Saugykla (duomenys neskelbtini) nesant tam nei menkiausio teisinio pagrindo buvo išplėsta ir į sklypą (duomenys neskelbtini). Tai sudarė prielaidas pardavėjams, tame tarpe ir naudojant notaro autoritetą, mulkinti savo pirkėjus, teigiant kad jie sutartimis parduoda ne Saugyklos (duomenys neskelbtini) dalis, o prie sutarčių pridėtame „parkingo plane“ skaičiais 14 15 16 17 18 19 pažymėtas automobilių statymo vietas, esančias žemės sklype (duomenys neskelbtini).

14. Pažymėtina, kad visi 20 pirkėjų (įskaitant ir UAB (duomenys neskelbtini)), butus pirkusių žemės sklype (duomenys neskelbtini) esančiame daugiabučiame name, kartu iš buvusio savininko UAB (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise privalomai pirko ir žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (Daiktą 1), taip įgydami teisę bendrai naudotis visa žemės sklypo (duomenys neskelbtini) teritorija įskaitant ir automobilių statymo vietas, be jokių papildomų pirkimų ir mokėjimų ar buvusio savininko UAB (duomenys neskelbtini) leidimų naudotis „suteikimų“ bei „priskyrimų“ bei kitokių malonių.

15. Atkreiptinas dėmesys, kad prie pirkimo-pardavimo sutarčių pridėtame „parkingo plane“, į kurį daroma nuoroda pirkimo-pardavimo sutartyse nustatant naudojimosi Saugykla (duomenys neskelbtini) tvarką, pati Saugykla (duomenys neskelbtini) apskritai nėra pažymėta, žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribose esančių automobilių statymo vietų skaičius nutrintas, o žemės sklype (duomenys neskelbtini) nurodytas automobilių statymo vietų skaičius 10, tačiau numeriais pažymėtos tik 6. Be to, automobilių statymo vietos pažymėtos nenurodant nei jų išmatavimų, nei plotų. Todėl UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) atstovų užmojai dar kartą parduoti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalį, pažymėtą kaip automobilių statymo vietos 14 15 16 17 18 19, ją pateikiant pirkėjams (Bendraturčiams) kaip Saugyklos (duomenys neskelbtini) (Daiktą 3) dalį su nustatyta naudojimosi tvarka, vertintini kaip sukčiavimas ir pirkėjų (Bendraturčių) mulkinimas, siekiant papildomai pasipelnyti.

16. Net ir laikant, kad pardavėjai - UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) „parkingo planą“ pateikė ir prijungė prie sutarčių jau esant parengtiems sutarčių projektams, nepriklausomai nuo pardavėjų veiksmų ar kitų aplinkybių, notarė R. O. I. privalėjo vadovautis jos veiklą reglamentuojančiais teisės aktais ir atidžiai tikrinti sandorio šalių pateiktus dokumentus sandorio sudarymo metu bei savarankiškai spręsti dėl jų patikimumo ir (ar) pakankamumo teisėtam sandoriui sudaryti.

17. Pardavėjų veiksmai nešalina notarės R. O. I. atsakomybės, jos pareigos veikti atidžiai ir rūpestingai, siekiant tinkamai įgyvendinti vieną iš pagrindinių notarams keliamų tikslų – užtikrinti, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų. Notarės R. O. I. veiksmai į Bendraturčių pirkimo–pardavimo sutartis įrašant, kad pirkėjai įsipareigoja naudotis ir naudosis jų pirktomis Saugyklos (duomenys neskelbtini) dalimis, plane pažymėtomis Nr. 14 15 16 17 18 19, vertintini kaip nesąžiningas elgesys, bei notaro veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas, sudaręs prielaidas sudaryti neteisėtus sandorius. Jeigu notarė R. O. I. būtų tinkamai vykdžiusi savo pareigas, tokiu atveju būtų užkirsta galimybė nesąžiningiems pardavėjų UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) atstovams mulkinti pirkėjų, žadant jiems asmenine teise parduoti sklype (duomenys neskelbtini) esančias vietas automobilių pastatymui, bei Bendraturčių pretenzijoms vieniems naudotis žemės Sklypo (duomenys neskelbtini) dalimi su ten esančia automobilių statymo galimybe ir neleisti ieškovui – žemės Sklypo (duomenys neskelbtini) bendraturčiui, naudotis žemės Sklypu (duomenys neskelbtini) visa apimtimi, taigi apskritai nebūtų atsiradę pagrindo ginčams.

19. Labai tikėtina, kad minėta sukčiavimo ir apgaulės schema, parduodant (duomenys neskelbtini) Saugyklą ir nustatant naudojimosi tvarką ja buvo sąmoningai sukurpta R. O. I. notaro biure. Tokią išvadą leidžia padaryti šios aplinkybės: 1) Visos ieškinyje minimos pirkimo-pardavimo sutartys buvos ne tik sudarytos ir patvirtintos, bet ir parengtos notarės R. O. I. notaro biure; 2) Pirkimo-pardavimo sutartyse bendrosios nuosavybės teise pirkėjams buvo perleisti tie patys nekilnojamieji daiktai – žemės sklypai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ir Saugykla (duomenys neskelbtini), taigi, tie patys duomenys apie parduodamus objektus VĮ Registrų centro buvo ne kartą pateikti R. O. I. notaro biurui ir buvo gerai žinomi notarei R. O. I.; 3) Notarės R. O. I. VĮ RC pateiktuose Bendraturčių sutarčių egzemplioriuose planų su Saugyklos (duomenys neskelbtini) dalimis, pažymėtomis Nr. 14 15 16 17 18 19, kuriomis įsipareigojo naudotis Bendraturčiai, pridėta nebuvo ir VĮ Registrų centro darbuotojai prieš įregistruodami sutartis negalėjo patikrinti duomenų apie naudojimosi tvarka nustatytas Saugyklos dalis teisingumo; 4) Kaip rodo VĮ RC duomenys, 13-kos vietų Saugykla (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartimis, sudarytomis su pardavėjais UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini), ir patvirtintomis notarės R. O. I., dalinės nuosavybės teise buvo perleista 18-kai pirkėjų, iš kurių 16-kai pirkėjų sutartimis buvo nustatyta ir įregistruota NTR naudojimosi nekilnojamuoju daiktu – Saugykla 40 tvarka. Nors kiekvienam iš pirkėjų buvo žadama individuali vieta automobilio pastatymui, tačiau, akivaizdu, kad tokia naudojimosi Saugykla tvarka praktiškai neįgyvendinama, nes galimybė privažiuoti prie konkrečių Saugyklos (duomenys neskelbtini) dalių nebuvo numatyta ir ši aplinkybė notarei R. O. I. negalėjo būti nežinoma; 5) Siekdamas išsiaiškinti, koks buvo notarės R. O. I. vaidmuo aferoje su Saugykla (duomenys neskelbtini), ieškovas buvo nuvykęs į notarės R. O. I. biurą pasiaiškinti dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu – Saugykla 40 tvarkos nustatymo aplinkybių, tačiau taip ir nesulaukęs žadėto paaiškinimo, dar kartą jau raštu su klausymais kreipėsi į notarę R. O. I., tačiau notarė R .O. I. tik formaliai atsirašė, atsakymų į rašte pateiktus taip ir nepateikė, motyvuodama konfidencialumu.

20. Dėl Z. B. ir R. B. dalies kitų inžinerinių statinių - Atviros automobilių saugyklos bendrosios nuosavybės teisėje. Pagal 2012-12-04 sudarytos pirkimo - pardavimo sutarties Nr. RI-8459 2.1.3 punktą pirkėja V. R. pirko 1/34 dalį kitų inžinerinių statinių - Atviros automobilių saugyklos, 1/68 dalį iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir 1/68 dalį iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ (4.1.4 punktas). Kaip matyti iš NTR Išrašo 4.29 punkto, 2012-12-04 sudarant Pirkimo - pardavimo sutartį Nr. RI-8459 su pirkėja V. R. UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausė 7/360 dalys nuosavybės teisėje į kitus inžinerinius statinius - Atvirą automobilių saugyklą ( Unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini)). Tokį skaičių notarė R. O. I. įrašė ir minėtos sutarties 2.4 punktą, o 4.1.4 punkte nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduoda 1/68 dalį kitų inžinerinių statinių- Atviros automobilių saugyklos. Taigi įvykdžius sutartį Nr.RI-8459,UAB„(duomenys neskelbtini)“dalis nuosavybės teisėje į kitus inžinerinius statinius - Atvirą automobilių saugyklą sumažėjo 1/68 dalimi nuo 7/360 iki 7/360 – 1/68 = 29/6120. Ši aplinkybė notarei R.O. I. negalėjo būti nežinoma. Tačiau vėlesnės 2012-12-14, su Z. B. sudarytos Pirkimo - pardavimo sutarties Nr. RI-8696 2.1.3 punkte nurodyta, kad sutarties šalys pirko-pardavė kitų inžinerinių statinių - Atviros automobilių saugyklos (Unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini)) 1/34 dalį. Tokia pat dalis nurodyta ir Sutarties X dalyje pateiktoje lentelėje. Tačiau Sutarties 2.4 punkte notarė R. O. I. pateikė žinomai neteisingus duomenis, nurodydama, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turima kitų inžinerinių statinių – Atviros automobilių saugyklos sudaro 7/360, o 4.1.3 punkte nurodė, jog pardavėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduodama kitų inžinerinių statinių- Atviros automobilių saugyklos dalis (Daikte 3) sudaro 1/68, nors realiai, kaip nurodyta Išrašo 4.24 p. ir 4.27 p., pardavėjui UAB „(duomenys neskelbtini)“ Sutarties Nr. RI-8696 sudarymo dieną 2012-12-14 nuosavybės teise priklausė tik 29/6120 = 116/24480 dalis kitų inžinerinių statinių - Atviros automobilių saugyklos, o tai gerokai mažiau nei 1/68 = 360/24480 dalis. Kitaip tariant, UAB „(duomenys neskelbtini)“, priešingai nei tai nurodyta notarės parengtoje ir patvirtintoje sutartyje, jokiu būdu negalėjo parduoti 1/68 dalies Atviros automobilių saugyklos nes tai yra gerokai daugiau nei UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėta dalis.

21. Viešojo registro tvarkytojas notarės R. O. I. įrašytus netikrus duomenis į jos patvirtintą pirkimo - pardavimo sutartį Nr. RI-8696 traktavo kaip apsirikimą ir įregistravo kitokius duomenis. Tai atsispindi ir VĮ RC išduotame nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (NT Registro Nr.: (duomenys neskelbtini)) 4.4 punkte, kur nurodyta, jog Pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. RI-8696 Z. B. ir R. B. įgijo nuosavybės teisę į 476/24480 = 1/68 + 29/6120 (o ne į 1/34, kaip nurodyta Sutartyje) dalį kitų inžinerinių statinių - Atviros automobilių saugyklos. Kartu tame pačiame punkte įregistruota 2013-01-04 Pažyma dėl klaidos. Be to Išrašo 7.5 punkte kaip juridinis faktas įregistruota naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka 476/24480 (o ne 1/34, kaip nurodyta Sutartyje) daliai kitų inžinerinių statinių - Atviros automobilių saugyklos.

22. Nors būdama informuota, jog Nr. RI-8696 sutartyje pateikti klaidingi duomenys, notarė R. O. I. nesiėmė veiksmų, kad ištaisyti klaidą, taip prisidėdama prie neteisėto dokumento atsiradimo. Tačiau teismai, spręsdami apie Z. B. ir R. B. turimą Atviros automobilių saugyklos, kuriai nustatyta naudojimosi tvarka, dalies dydį vadovavosi ne oficialiais NTR duomenimis, o notarės R. O. I. įrašytais į jos patvirtintą Pirkimo - pardavimo sutartį Nr. RI-8696 netikrais duomenimis (1/34 dalis). Nors ši aplinkybė buvo nurodyta apeliaciniame skunde kaip vieną iš pagrindų 2018-01-31 ieškinio reikalavimui panaikinti naudojimosi Pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. RI-8696 įtvirtintą naudojimosi nekilnojamuoju daiktu 1/34 dalimi kitų inžinerinių statinių - Atviros automobilių saugyklos tvarką, tačiau apeliacinės instancijos teismas šį argumentą paprasčiausiai ignoravo, įsiteisėjusiu sprendimu nustatydami Z. B. ir R. B. dalį lygią 1/34, kas savaime yra absurdas, nes tokiu atveju visų 19-kos Atviros automobilių saugyklos (Unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini)) bendraturčių dalių suma sudaro ne 1/1 kaip turėtų būti, o 1+151/6120.

23. Dėl ieškovo patirtos žalos atsiradimo aplinkybių. 2012-06-20 notarės R. O. I. notaro biure buvo sudaryta ir patvirtinta nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis tarp pirkėjo –ieškovo ir pardavėjų UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini), kuria pardavėjas (duomenys neskelbtini) pardavė pirkėjui bendrosios dalinės nuosavybės teise 1/20 dalį žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) Kauno m. ir iš abiejų UAB 1/9 dalį žemės sklype (duomenys neskelbtini) esančios atviros Automobilių saugyklos, prie sutarties pridėtame saugyklos plane pažymėtos Nr. 12.

24. Kartu su nuosavybės perleidimu pirkėjui pirkimo-pardavimo sutarties 6.27 p. buvo įformintas ir kitas sandoris -Automobilių saugyklai nustatyta naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka, pagal kurią, kaip ir kiekvienas iš Saugyklos bendraturčių, ieškovas įsipareigojo naudotis tik konkrečia 1/9 atviros Automobilių saugyklos dalimi, plane pažymėta Nr.12. sutarties 6.24 p. taip pat buvo nurodyta, kad „naudojimasis perkamomis žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) dalimis nenustatytas - pirkėjas perkamomis žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) dalimis naudosis bendrai su kitais bendraturčiais“.

25. Ilgainiui, šeši žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ir Saugyklos (duomenys neskelbtini) Bendraturčiai - Z. B. ir R. B., M. Z., Genovaitė B. G. ir V. G., E. G., V. R., A. S. ir prieš jį buvę savininkai A. P. ir A. P. užėmę dalį Sklypo (duomenys neskelbtini), kur galima pastatyti automobilius, pastatė užtvarą ir ėmė neleisti naudotis kitiems Sklypo (duomenys neskelbtini) savininkams, tarp jų ir ieškovui minėta sklypo dalimi, taip pažeisdami ieškovo teises naudotis turima nuosavybe. Tokius savo veiksmus bendraturčiai motyvavo, tuo jog aptariamą žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalį jie neva tai pirko kaip automobilių pastatymo vietą, už kurią mokėjo papildomai. Tačiau, remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, žemės sklype (duomenys neskelbtini) jokių nekilnojamojo turto objektų susijusių su automobilių statymu ir/ar saugojimu, kurie būtų nuosavybės teisinių santykių objektai NT registre nėra ir niekada nebuvo įregistruota, o nesant įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, nėra, nebuvo ir negalėjo būti registruotos ir subjektų daiktinės teisės į juos.

26. Siekdamas apginti savo pažeistas nuosavybės teises į žemės sklypą (duomenys neskelbtini) ir preziumuodamas, kad Lietuvos Respublika yra teisinė valstybė, kur galioja įstatymų viršenybė, o teismai vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi ir vadovaujasi tik įstatymais ir kitais teisės aktais, bei remdamasis sudaryta ir įregistruota NTR pirkimo-pardavimo sutartimi, bei NTR centrinio duomenų banko duomenimis apie žemės sklypuose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) esančius įregistruotus NT objektus, juridinius faktus ir daiktines teises į juos, ieškovas kreipėsi į teismą, su ieškiniu, reikalaudamas įpareigoti Bendraturčius netrukdyti naudotis ieškovui savo nuosavybe - visa sklypo (duomenys neskelbtini) teritorija. Teismai, demonstruodami teisinį nihilizmą ir apie ieškovo teises spręsdami ne pagal ieškovo sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį ir NTR duomenis, o remdamiesi išimtinai tik notarės R. O. I. į patvirtintas Bendraturčių pirkimo-pardavimo sutartis įrašytais žinomai neteisingais duomenimis apie Saugyklos (duomenys neskelbtini) lokaciją ir dydį, ieškinį atmetė, nuspręsdami, kad ieškovas nors ir būdamas žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininku, negali naudotis visa to sklypo teritorija, taip de facto nusavindami dalį ieškovo nuosavybės, bei priteisė sumokėti visas bylinėjimosi išlaidas. Tai vertintina kaip ieškovo turtinei padėčiai neigiami padariniai. Ieškovo turtinei padėčiai padaryta neigiama įtaka atitinka bendruosius žalos požymius ir pripažintini žala.

27. Pasėkoje notarės R. O. I. neteisėtų veiksmų, kuri kaip valstybės įgaliotas asmuo, užuot vykdžiusi funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų, veikdama išvien su UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) atstovais, ciniškai klastojo Bendraturčių sutarčių duomenis, ieškovas patyrė ir neturtinę žalą pasireiškusią tuo, kad ieškovas pasijuto apgautas pardavėjų ir notarės, prarado pasitikėjimą valstybės institucijomis ir žmonėmis. Aukščiau nurodyti neteisėti notarės R. O. I. veiksmai sukėlė ieškovui neteisybės jausmą bei dvasinį sukrėtimą, netikrumą dėl ateities, emocinę depresiją, nemigą, pažemino ieškovą. Pablogėjo ieškovo reputacija, sumažėjo jo bendravimo galimybės, blogėja jo santykiai su Bendraturčiais, iš kurių sulaukia patyčių. Negalėjimas naudotis jam nuosavybės teise priklausančiu daiktu sukėlė ir tebesukelia ieškovui didelių nepatogumų.

28. Dėl ryšio tarp notarės R. O. I. veiksmų ir žalos ieškovui atsiradimo. Nors ieškovas, teisme savo naudojimosi žemės sklypu (duomenys neskelbtini) teises, įrodinėjo ne tik oficialiais valstybinių viešųjų registrų pateiktais duomenimis, tame tarpe ir įrašytais į notarės R. O. I. patvirtintų ieškovo ir Bendraturčių sudarytų sutarčių 2.1 – 2.4 punktus, apie adresais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) įregistruotus nekilnojamuosius daiktus, bet taip pat pateikė kaip įrodymus ir dokumentus, kurių pagrindu minėti daiktai buvo įregistruoti: 1) leidimą statyti žemės sklype (duomenys neskelbtini) Saugyklą (duomenys neskelbtini), 2) deklaraciją apie statybos adresu (duomenys neskelbtini) užbaigimą, 3) nekilnojamųjų daiktų (duomenys neskelbtini) kadastrinių duomenų bylą, kurioje pateiktas ir grafinis Atviros automobilių saugyklos vaizdas (planas), pažymėtas kaip b1, iš kurio akivaizdžiai matyti, jog Saugykla (duomenys neskelbtini) neišeina iš Sklypo (duomenys neskelbtini) ribų. Tačiau teismai buvo akli ir kurti šiems įrodymams, nors jų ir nepaneigė, sprendimą ieškinį atmesti motyvavo išimtinai tik notarės R. O. I. į Bendraturčių Sutartis įrašytais ir patvirtintais netikrais (suklastotais) duomenimis apie Saugyklos (duomenys neskelbtini) dydį ir buvimo vietą, nustatant naudojimosi nekilnojamuoju daiktu Saugykla (duomenys neskelbtini) tvarką, o Z. B. sutartyje ir melagiena apie įsigytos Atviros automobilių saugyklos dalies dydį. O tam, kad šiuos suklastotus duomenis pagrįsti bei susieti su kitais Bendraturčių Sutartyse esančiais duomenimis, juos dargi išplėtojo. I-osios instancijos teismas nustatė, kad „<...11. ...Pagal 2012 m. gruodžio 14 d. Pirkimo-pardavimo sutartį Nr. IR 8696 atsakovams Z. B. ir R. B. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso .... 1/34 dalis kitų statinių (inžinerinių) – atviros automobilių saugyklos, 1/20 dalis žemės sklypo, esančios Kauno m. sav. Kauno m. (duomenys neskelbtini). Pagal 2012 m. gruodžio 14 d. Pirkimo-pardavimo sutarties Nr. RI-8696 6.27 pirkėja įsipareigojo naudotis ir naudosis 1/34 dalimi kitų statinių (inžinerinių) – atviros automobilių saugyklos, plane pažymėtos Nr. 14 (keturiolika) ... 16. ... Taigi teismas sutinka su atsakovų atstovės pozicija, kad ginčijamais sutarčių papunkčiais yra nustatyta naudojimosi Kitais inžineriniais statiniais – Atvira automobilių saugykla, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo Kauno m. sav. Kauno m. (duomenys neskelbtini) plane pažymėta Nr. 14-19, tvarka bei atmeta ieškovo argumentą, jog žemės sklype Kauno m. sav. Kauno m. (duomenys neskelbtini) nėra kitų statinių (inžinerinių) – atvirosios automobilių saugyklos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).>“ (2018-11-27 sprendimas byloje e2-6762-429-2018).

30. Tokia teismo išvada, padaryta remiantis notarės R. O. I. Bendraturčių Sutartyse pateiktais suklastotais duomenimis, prieštarauja ne tik viešųjų registrų duomenims, bei VĮ Registrų centro pateiktai informacijai, apie tai, jog adresu (duomenys neskelbtini) nėra ir niekada nebuvo įregistruota jokio su automobilių saugojimu susisijusio NT objekto, bet ir teismuose nenuginčytiems kadastrinių duomenų bylos duomenims, kurių nepaneigę teismai, bandydami pagrįsti notarės R. O. I. suklastotus Bendraturčių sutarčių duomenis iš esmės sukūrė paralelinę tiesą ir faktus, apie adresu (duomenys neskelbtini) esančią Atviros automobilių saugyklos dalį.

31. Suprantama, notarė R. O. I., jeigu būtų tinkamai vykdžiusi savo pareigas, veikusi sąžiningai ir nebūtų rengusi ir tvirtinusi Bendraturčių pirkimo–pardavimo sutarčių su įrašytais tikrovės neatitinkančiais duomenimis apie Atviros automobilių saugyklos buvimo vietą žemės Sklype (duomenys neskelbtini), net ir patiems šališkiausiems ir nesąžiningiausiems teismams nebūtų atsiradę jokių argumentų kaip nors susieti žemės sklype (duomenys neskelbtini) esančią Saugyklą (duomenys neskelbtini) su žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalimi, sutarčių priede „parkingo planas“ pažymėta kaip parkavimo vietos 14-19, o tuo pačiu ir motyvų ieškiniui atmesti, de facto nusavinant dalį ieškovo nuosavybės (duomenys neskelbtini) žemės sklype, bei priteisiant ieškovui bylinėjimosi išlaidas. Taigi, akivaizdžiai matyti, kad tarp atsakovės - notarės R. O. I. neteisėtų veiksmų (kaltės), pateikiant į jos tvirtinamas pirkimo-pardavimo sutartis žinomai neteisingus duomenis apie sutartimis perleidžiamų automobilių saugyklos dalių buvimo vietą ir dydį ir ieškovo patirtos žalos, atsiradusios po teismų sprendimais, motyvuotais išimtinai tik notarės R.O. I. patvirtintose Bendraturčių sutartyse įrašytais netikrais (suklastotais) duomenimis, priteistų sumų ir kitų kilusių neigiamų padarinių, yra faktinis ir teisinis priežastinis ryšys. Todėl pripažintina, kad notarės R.O. I. veika klastojant duomenis tvirtinamose Bendraturčių Sutartyse sudarė prielaidas sudaryti neteisėtus sandorius ir sąlygas atsirasti ieškovo patirtai žalai. O tai sudaro pagrindą šiuo ieškinio reikalavimui - atlyginti ieškovo patirtą minėtą žalą, priteisiant ją iš atsakovės - notarės R. O. I..

32. Dėl VĮ Registrų Centras galimai neteisėtų veiksmų išviešinant sutartis. Kaip jau buvo minėta, notarė R. O. I. VĮ Registrų centrui pateikė Bendraturčių pirkimo-pardavimo sutarčių egzempliorius, be jokių priedų, tame tarpe ir be Saugyklos (duomenys neskelbtini) plano su Bendraturčių pirktomis Saugyklos (duomenys neskelbtini) dalimis, pažymėtomis Nr. 14 15 16 17 18 19. Į šį planą(-us) yra daromos nuorodos iš Bendraturčių sutartyse nustatytos naudojimosi nekilnojamuoju daiktu – Saugykla 40 tvarkos teksto. Taigi, nustatant naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką neužtenka vien tik nurodyti bendraturčio dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise, bet ir pateikti išsamius duomenis apie naudojimosi nekilnojamojo daikto tvarka nustatomų konkrečių dalių dydį bei buvimo vietą. Šiuo konkrečiu atveju iš VĮ Registrų centrui pateikti Bendraturčių sutarčių egzempliorių be Saugyklos (duomenys neskelbtini) planų su Bendraturčių pirktomis ir naudojamomis Saugyklos (duomenys neskelbtini) dalimis, pažymėtomis Nr. 14 15 16 17 18 19 naudojimosi Saugykla (duomenys neskelbtini) tvarkos turinys yra neapibrėžtas ir neaiškus. VĮ Registrų centrui įregistravus Bendraturčių sutartis be priedų, iš kurių negalima nustatyti konkrečių Bendraturčių naudojimuisi Saugykla (duomenys neskelbtini) skirtų dalių, buvo išviešinti nepilni ir neišsamūs duomenys apie Bendraturčių sutartimis įgytas daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą – Saugyklą (duomenys neskelbtini), o sutartyse su pridėtais „parkingo planais“, kuriuose Bendraturčių naudojimuisi skirtos Saugyklos (duomenys neskelbtini) dalys pažymėtos už pačios Saugyklos (duomenys neskelbtini) ribų esančiame ieškovui bendrosios nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini), šie duomenys yra akivaizdžiai neteisingi ir klaidinantys. VĮ Registrų centras registruodamas ir taip išviešindamas Bendraturčių sutartis su ir be detalios teisinės analizės matomais trūkumais, neatsižvelgęs į tai, jog viešo registro duomenys yra prieinami ir gali būti naudojami didelio bei neapibrėžto naudotojų rato, todėl jų neišsamumas gali pažeisti šių naudotojų teises ir teisėtus interesus, neužtikrino jog viešame registre būtų sukaupti teisingi bei išsamūs duomenys apie nekilnojamuosius daiktus. Atsižvelgiant į tai, kad notarės R. O. I. parengtose ir patvirtintose Bendraturčių sutartyse pateikti duomenys apie Bendraturčių sutartimis įsigytas Saugyklos (duomenys neskelbtini) dalis ir jų naudojimosi tvarka nustatytą vietą yra prieštaringi, VĮ Registrų centras nepareikalavus pašalinti šiuos prieštaravimus Bendraturčių sutartyse ir įregistravus sutartis NT Registre, VĮ Registrų centras pažeidė ir Nekilnojamojo turto registro įstatymo reikalavimą, kad duomenys apie registruojamus NT Registre NT objektus, atitiktų sutartyse nurodytus duomenis, nes Bendraturčių sutarčių 2.4 punktuose nurodyta, jog Bendraturčiai sutartimis įsigijo Saugyklos (duomenys neskelbtini) dalis, esančias žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), o ne žemės sklype (duomenys neskelbtini), kur apskritai nėra jokių Saugyklos (duomenys neskelbtini) dalių. Remdamasis dėl VĮ Registrų centro darbuotojų aplaidumo NT Registre įrašytais tikrovės neatitinkančiais duomenimis apie Saugyklos (duomenys neskelbtini) vietą ir padėtį, Kauno apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 8 d. sprendime byloje Nr. e2-13762-848/2016, nustatė, kad „...Prie sutarties pridėtas parkingų planas, kuriame numatyta 13 automobilio parkavimo vietų (duomenys neskelbtini) ir 19 parkavimo vietų sklype (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 144-160). Taip pat byloje nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) butus įsigiję savininkai notarinėmis pirkimo-pardavimo sutartimis įsipareigojo naudotis automobilių saugyklos dalimis, pažymėtomis prie sutarčių pridėtame parkingo plane, pvz.: Z. B. – sutarties 6.27 punktu - naudotis automobilių saugykla, plane pažymėta Nr.14 (3 t., b. l. 110), M. Z. sutarties 6.29 punktu - naudotis automobilių saugykla, plane pažymėta Nr.15 (3 t., b. l. 115), A. P. - sutarties 6.25 punktu - naudotis automobilių saugykla, plane pažymėta Nr.19 (3 t., b. l. 127). Jog yra nustatyta naudojimosi daiktu tvarka, patvirtina ir Nekilnojamojo turto registro išrašas...“ , o apeliacinės instancijos teismas 2017 m. liepos 12 d nutarties 23 punkte (bylos Nr. e2A- 1024-264/2017) konstatavo kad „...daugiabutis namas adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, turi 19 automobilių parkavimo vietų, kurios yra išdėstytos žemės sklypuose (duomenys neskelbtini), Kaunas, ir (duomenys neskelbtini), Kaunas. Iš VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad tarp statinio, t. y. atviros automobilių saugyklos savininkų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatyta naudojimosi tvarka minėto nekilnojamojo daikto dalimis.“ Nors šios teismų nustatytos aplinkybės neatitinka nei Bendraturčių sutarčių dalyko nei NT Registre esamų duomenų apie statinius, esančius žemės sklypuose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), tačiau teismai šių aplinkybių buvimą grindė inter alia tuo, jog naudojimosi tvarka Saugyklos (duomenys neskelbtini) dalimis yra įregistruota NT Registre. Iš čia darytina išvada, jog jei VĮ Registrų centro Kauno teritorinis registratorius nebūtų registravęs Bendraturčių sutartimis nustatytų naudojimosi Saugyklos (duomenys neskelbtini) dalimis tvarkų su žinomai tikrovės neatitinkančiais (suklastotais) duomenimis ir taip užkirtęs kelią išviešinti neteisėtam sandoriui, o būtų gražinęs sutartis rengėjams pataisyti ar patikslinti ir jas pakoregavus kad atitiktų NT Registre esančius duomenis nekilnojamąjį daiktą – atvirą automobilių saugyklą (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nebūtų kilę nesutarimų ir teisminių ginčų tarp ieškovo ir Bendraturčių, o tuo pačiu ir prielaidų žalai atsirasti. Be to, taip būtų pasiųsta žinutė pardavėjų UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) atstovams Eidukui ir Tamėnui ir jiems talkinusiai notarei R. O. I., kad jų naudojama sukčiavimo ir apgaulės schema pirkėjams mulkinti nesuveikė.

II.1. Atsakovės notarės Rasos O. I. argumentai

asmuo, atliekantis šio įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų. Pagal Notariato įstatymo 16 straipsnio 1 dalį notaras atsako Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir šio įstatymo nustatyta tvarka už savo, savo atstovo ir notaro biuro darbuotojų kaltais veiksmais fiziniams ar juridiniams asmenims padarytą žalą, vykdant notaro profesinę veiklą. Taigi notaro civilinė atsakomybė už profesine veikla padarytus pažeidimus yra deliktinė. Atsakomybė galima tik tuo atveju, kai yra visos keturios jos sąlygos: neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala. Iš ieškinio spręstina, kad ieškovas turtinę žalą kildina iš kitos civilinės bylos, kurioje buvo priteistos iš jo bylinėjimosi išlaidos, tačiau ieškovo nurodomoje byloje jo ieškinys buvo atmestas. Tai reiškia, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu buvo konstatuotas ieškovo ieškinio nepagrįstumas. Kadangi ieškovo ieškinys kitoje byloje buvo atmestas, atitinkamai buvo paskirstytos ir bylinėjimosi išlaidos pagal atmestų – patenkintų reikalavimų proporciją. Šiuo atvejus susidaro įspūdis, kad ieškovas apskritai siekia kvestionuoti jau įsiteisėjusį sprendimą bei paneigti CPK 18 straipsnyje įtvirtintą teismo sprendimo įsiteisėjimo ir privalomumo imperatyvą.

38. Ieškovas visiškai neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų, kaltės, priežastinio ryšio ir žalos dydžio, o nesant įrodytai bent vienai civilinei atsakomybei kilti sąlygai, ieškinys negali būti patenkintas. Lygiai tas pats pasakytina apie ieškovo suformuluotą reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo – ieškovas apsiriboja tik deklaratyviais teiginiais apie jo patirtus dvasinius išgyvenimus ir t.t., tačiau jie neįrodo ir nepagrindžia ieškinio reikalavimų. Tai, kad kitoje byloje buvo atmestas ieškovo ieškinys, nėra pagrindas konstatuoti atsakovės civilinę atsakomybę ir priteisti ieškovo naudai turtinę ir neturtinę žalą. Ieškinyje nurodoma, kad neva atsakovė veikdama tiesiogine tyčia, suvokdama savo atliekamų veiksmų neteisėtumą, galimai padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 str. 1 d., tačiau šie ieškinio argumentai visiškai nepagrindžia ir neįrodo ieškinio reikalavimų, yra paremti prielaidomis ir spėlionėmis. Be to, nėra jokio baudžiamąja tvarka įsiteisėjusio nuosprendžio, remiantis kuriuo atsakovė būtų nuteista už šiame punkte nurodomą nusikalstamą veiką. Papildomai dėl šių ieškovo argumentų atsakovė nepasisako. Apibendrinant teigia, kad ieškovo pareikštas ieškinys yra visiškai nepagrįstas, neįrodytas, todėl atmestinas. Atsakovė nepasisako ieškinyje dėl reikalavimų ir faktinių aplinkybių, susijusių su kitu atsakovu, bet pažymi, kad kito atsakovo atžvilgiu ieškovas privalėjo laikytis ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos, o be to, kaip ir atsakovės atžvilgiu, nėra civilinės atsakomybės sąlygų, remiantis kuriomis abu atsakovai būtų atsakingi už tariamai ieškovo patirtą žalą.

II.2. Atsakovės „VĮ Registrų centras" argumentai

44. Atsakovės atstovas teismo posėdžių metu atsiliepime išdėstytus argumentus palaikė, prašė ieškinį atmesti.

45. Trečiasis asmuo Ergo Insuranse SE Lietuvos filialas nurodė, kad pilna apimtimi palaiko Notarės 2022-02-25 atsiliepime į ieškinį bei bylos nagrinėjimo iš esmės metu išdėstytą poziciją dėl Ieškovo reiškiamų reikalavimų. Prašo Ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą bei priteisti iš Ieškovo visas ERGO šioje civilinėje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Dėl Ieškovo reikalavimų, pareikštų atsakovo VĮ „Registrų centro“ atžvilgiu, tenkinimo klausimo palieka spręsti savo nuožiūra.

47. Dėl reikalavimo atlyginti turtinę žalą, nurodė, kad notaro atsakomybė yra deliktinė, todėl sprendžiant žalos atlyginimo klausimą, reikėtų vadovautis CK, pagal kurį atsakomybės atsiradimo sąlygos yra žala, neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, kaltė. ERGO vertinimu, Ieškovas savo pareikštu ieškiniu neįrodo egzistuojant visų būtinųjų Notarės deliktinės civilinės atsakomybės taikymo sąlygų, todėl visi jo ieškiniu reiškiami reikalavimai Notarės atžvilgiu turi būti atmesti kaip nepagrįsti ir neįrodyti.

48. CK 6.246 str. 1 d. atitinkamai nustato, jog civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 6.248 str. 1 d. nustato, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus. Tuo tarpu to paties straipsnio 3 dalis atitinkamai nustato, kad laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina.

50. Ieškovas nurodo, kad Notarė į jos notarine tvarka patvirtintas nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartis įrašė žinomai neteisingus duomenis apie perleidžiamų nekilnojamojo turto objektų buvimo vietą, dydį, naudojimosi tvarką ir pan., kas galiausiai pažeidė Ieškovo nuosavybės teises ir sukėlė žalą (turtinę ir neturtinę). Pirma, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 511 str. 1 d. nustato galimybę pateikti skundą dėl atlikto notarinio veiksmo ar atsisakymo notarinį veiksmą atlikti. CPK 512 str. nustato, kad skundas dėl antstolių ar notarinių veiksmų gali būti paduodamas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo. Ieškovas Notarės veiksmų ar neveikimo CPK 511 str. nustatyta tvarka niekada neskundė, o atsižvelgiant į šioje byloje nustatytas aplinkybes, akivaizdu, jog jau yra praleidęs tiek bendrąjį, tiek naikinamąjį terminą tokio skundo padavimui. Taigi, Notarės veiksmai tvirtinant Ieškovo ieškinyje nurodytas nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis nėra pripažinti neteisėtais pasinaudojant CPK 511 str. nustatyta apskundimo tvarka jokia įsiteisėjusia teismo nutartimi, o tai leidžia daryti išvadą, jog Ieškovo teiginiai apie Notarės veiksmų neteisėtumą yra nepagrįsti ir neįrodyti. Antra, Ieškovas pareikštame ieškinyje kaltina Notarę, jog į atitinkamas nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartis Notarė sąmoningai, t. y. tyčia, įrašė žinomai neteisingus duomenis, t. y. jog Notarė esą tokiu būdu suklastojo atitinkamus dokumentus (nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis, šių sutarčių tam tikras nuostatas). Tai reiškia, jog Ieškovas Notarę iš esmės kaltina atlikus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 300 str. nustatytą nusikalstamą veiką. Tačiau dėl tokių kaltinimų Notarės atžvilgiu nėra priimta jokio įsiteisėjusio teismo nuosprendžio, kur Notarė būtų nuteista už tokių nusikalstamų veikų atlikimą. Ieškovas 2023-02-01 teismo posėdžio metu nurodė, kad į ikiteisminio tyrimo įstaigas dėl Notarės veiksmų nesikreipė. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, darytina išvada, kad Ieškovo nurodytos aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškinio reikalavimas, t. y. jog Notarė įrašė žinomai neteisingus duomenis į jos tvirtinamas nekilnojamojo turto perleidimo sutartis, yra nepagrįstos, neįrodytos (CPK 12 str., 178 str.) ir neatitinkančios tikrovės. Trečia, Ieškovas, manydamas, jog Notarės patvirtintos nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartys, o konkrečiai - jose nustatytos tam tikro nekilnojamojo turto naudojimosi tarp bendraturčių sąlygos, pažeidžia Ieškovo nuosavybės teises, jau gynė šias teises teisės aktų nustatyta tvarka kreipdamasis į kompetentingą teismą.

51. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų įsiteisėjusiu 2018-11-27 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-6762-429/2018, yra konstatuota, kad Ieškovui, kaip pirkėjui, buvo žinoma, jog naudojimasis perkamomis žemės sklypų dalimis nenustatytas, jam plane pažymėta vieta yra Nr. 12, jis ja naudojasi, o parduodamos žemės sklypų dalys yra apskaičiuotos proporcingai butų ir automobilių parkavimo vietų skaičiui. Pats Ieškovas, sudarydamas pirkimo-pardavimo sutartį, sutiko, kad parduodamos žemės sklypų dalys ir šios dalys nebus išskirtos žemės sklypuose arba pažymėtos žemės sklypų planuose. Ieškovas taip pat sutiko, kad perkamomis žemės sklypo dalimis naudosis bendrai su kitais bendraturčiais (6.24 punktas). Sutarties 6.25 punktu jis patvirtino savo neatšaukiamą atsisakymą nuo pirmenybės teisės ateityje pirkti kitų bendraturčių parduodamą turtą, t. y. atitinkamų žemės sklypų dalis, todėl teismas darė išvadą, kad jis reiškia ieškinį ne gindamas savo pažeistas teises, kurių jokio pažeidimo teismas nenustatė, o priešingai - sąmoningai įtraukė į procesą tik dalį bendraturčių (teismui pasiūlius įtraukti visus, šis - atsisakė) ir sąmoningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (CPK 95 str.). Todėl teismas sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti negaliojančiomis dalį pirkimo-pardavimo sutarčių punktų, be to ieškovas neįrodė, jog atsakovai atlieka veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo ateityje grėsmę. Kauno apygardos teismas 2019-04-11 nutartimi, priimta civilinėje byloje e2A-564-413/2019, aukščiau nurodytas pirmosios instancijos teismo išvadas patvirtino.

54. Ieškovas pareikštu ieškiniu iš esmės bando kvestionuoti teismų jau priimtų ir įsiteisėjusių sprendimų teisėtumo klausimą, šį klausimą keldamas kitu būdu, t. y. reikšdamas ieškinį Notarei dėl žalos atlyginimo. Kaip paaiškino Ieškovas 2022-10-04, o vėliau ir 2023-02-01 vykusio teismo posėdžio metu, tuo atveju, jeigu būtų tenkintas Ieškovo ieškinys dėl žalos atlyginimo, tai reikštų, kad yra nustatyti ir Notarės neteisėti veiksmai, o tai kartu reikštų, jog yra pagrindas atnaujinti procesą aukščiau nurodytose išnagrinėtose civilinėse bylose. Ieškovas patvirtino, jog jo pagrindinis ieškinio tikslas yra ne žalos atlyginimas, o anksčiau išnagrinėtų civilinių bylų atnaujinimas. Taigi, Ieškovas pareikštu ieškiniu iš esmės siekia ne žalos atlyginimo, o Notarės tariamai neteisėtų veiksmų (neveikimo) konstatavimo, kuriuo galėtų remtis kaip pagrindu reikšti reikalavimą dėl proceso atnaujinimo jau išnagrinėtose ir jam nepalankiai pasibaigusiose civilinėse bylose. ERGO vertinimu, tokie Ieškovo veiksmai yra piktnaudžiavimas materialinėmis (CK 1.137 str.) bei procesinėmis teisėmis (CPK 95 str.), todėl Teismo turėtų būti atsisakoma jas ginti.

55. Ketvirta, Ieškovas, manydamas, jog jo turimomis žemės sklypo dalimis, kuriomis iki šiol naudojasi bendrai su kitais bendraturčiais, turi būti naudojamasi kitokia tvarka, nei šiuo metu, turėjo ir vis dar turi teisę, nesusitarus su kitais bendraturčiais, kreiptis dėl jo pageidaujamos tvarkos nustatymo teismine tvarka (CK 4.75 str. 1 d.). Tačiau Ieškovas iki šiol tokių veiksmų nesiėmė. Ieškovas šią aplinkybę pripažino 2023-02-01 teismo posėdžio metu. Nepaisant to, Ieškovas kreipėsi į Teismą su nepagrįstu ieškiniu dėl turtinės ir neturtinės žalos iš Notarės priteisimo. ERGO vertinimu, tokie Ieškovo veiksmai tik dar kartą patvirtina, jog Ieškovas savo tariamai pažeistų teisių gynimui yra pasirinkęs netinkamas teisines priemones ir tokiu būdu piktnaudžiauja materialinėmis bei procesinėmis teisėmis.

56. Penkta, visos Notarės patvirtintos nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartys ir jose nustatyta daiktų naudojimosi tvarka, dėl kurių teisėtumo Ieškovas kelia abejones, yra teisėtos ir galiojančios. Apart Ieškovo inicijuotų ir pralaimėtų teisminių procesų, kuriuose buvo kvestionuojamas šių sandorių / jų dalių teisėtumas, jokie kiti bendraturčiai ir/ar tretieji asmenys šių sandorių / jų dalių teisėtumo neginčijo ir neginčija. Ieškovas kitokių duomenų į bylą nepateikė. Apibendrinant tai, kas aukščiau išdėstyta, Ieškovas nagrinėjamoje byloje leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nenurodė ir neįrodė jokių konkrečių Notarės atliktų kaltų ir neteisėtų veiksmų egzistavimo (CPK 12 str., 178 str.), todėl jo ieškinys Notarės atžvilgiu yra atmestinas.

57. Dėl žalos ir priežastinio ryšio nebuvimo. CK 6.249 str. 1 d. nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.247 str. nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.

58. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu paaiškino, jog jo teisės yra pažeidžiamos tuo būdu, jog tarp žemės sklypų bendraturčių iki šiol nėra nustatytos konkrečios šių žemes sklypų naudojimosi tvarkos. Ar dėl to Ieškovas patyrė kokią nors konkrečią žalą, kuri būtų įvertinta pinigine suma, nei ieškinyje, nei bylos nagrinėjimo metu nebuvo nurodyta. Daugiau nei akivaizdu, kad jeigu nurodytu atveju kokia nors žala (turtinė ir/ar neturtinė) ir galėtų atsirasti, tai ji priežastiniu ryšiu galėtų būti susijusi tik su paties Ieškovo atitinkamais veiksmais ar neveikimu, kadangi teisė kreiptis į teismą dėl naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo priklauso pačiam Ieškovui (CK 4.75 str. 1 d.). Arba su kitų bendraturčių veiksmais ar neveikimu, kurie pažeidžia Ieškovo teises ir sukelia žalą.

59. Ieškovas nagrinėjamoje byloje pareikštu ieškiniu iš Notarės reikalauja priteisti 4.099,00 Eur dydžio turtinę žalą, kurią sudaro suma, kurią Ieškovas turėjo sumokėti atsakovams aukščiau aptartose civilinėse bylose, atmetus Ieškovo ieškinį, kaip nepagrįstą ir neįrodytą. ERGO vertinimu, nurodytos bylinėjimosi išlaidos, kurias patyrė Ieškovas, net neatitinka CK 6.249 str. 1 d. nurodytos žalos sąvokos, o taip pat nėra susijusios priežastiniu ryšiu su Notarės veiksmais ar neveikimu. CPK 93 str. 1 d. nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos atsirado dėl jo paties veiksmų, t. y. nepagrįsto ieškinio tam tikriems asmenims (atsakovams) pareiškimo. Teismams Ieškovo ieškinio reikalavimus atmetus kaip nepagrįstus, Ieškovui teko pareiga atlyginti atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 str. 1 d.). Jeigu visi Ieškovo reikšti reikalavimai ankstesniais teismų procesiniais sprendimais būtų buvę pripažinti pagrįstais, Ieškovas atitinkamai būtų įgijęs teisę į savo bylinėjimosi išlaidų, jeigu tokių būtų patyręs, atlyginimą ir atitinkamai atleistas nuo pareigos atlyginti atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 str.). Jeigu Notarė būtų atlikusi kokius nors neteisėtus veiksmus, t. y. patvirtinusi teisės aktams prieštaraujančias nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartis ir/ar tam tikras atskiras šių sutarčių nuostatas, tokiu atveju, Ieškovo anksčiau inicijuotose civilinėse bylose Ieškovo reikalavimai būtų patenkinti, o jo patirtos bylinėjimosi išlaidos, jeigu tokių būtų, priteistos iš atsakovų. Tokiu atveju, t. y. pripažinus, jog tam tikri sandoriai ar jų dalys buvo neteisėtai patvirtinti notarine tvarka, atsirastų prielaidos svarstymams, jog Notarė galbūt ne viską atliko tinkamai, todėl nurodytų civilinių bylų atsakovai savo patirtų, bet iš Ieškovo nepriteistų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, galėtų siekti iš Notarės, kaip patirtos žalos atlyginimo. Tačiau nagrinėjamu atveju yra priešingai. Aukščiau paminėtais įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais, kurie turi prejudicinę galią nagrinėjamai bylai, yra konstatuota, kad pagrindo pripažinti negaliojančiomis atitinkamas nekilnojamo turto pirkimo - pardavimo sutarčių nuostatas (ar sutartis visa apimtimi) nėra pagrindo, o Ieškovas jokio savo teisių pažeidimo iš viso neįrodė. Tai atitinkamai reiškia, jog Ieškovui tenka pačiam prisiimti dėl savo veiksmų (nepagrįsto ieškinio pareiškimo) atsiradusias pasekmes.Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju Ieškovas neįrodė nei žalos, kaip ji suprantama pagal CK 6.249 str. 1 d. prasmę, fakto, nei to, jog nagrinėjamu atveju tokia žala būtų susijusi faktiniu ir/ar teisiniu priežastiniu ryšiu su Notarės veiksmais notarine tvarka patvirtinant Ieškovo aptariamas ginčo nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartis. Dėl nurodytų priežasčių Ieškovo ieškinys Notarės atžvilgiu atmestinas.

60. Ieškovas taip pat reikalauja priteisti iš Notarės 600,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo. ERGO su tokiu Ieškovo reikalavimu taip pat nesutinka. Primintina, kad notaro atsakomybė už profesine veikla padarytus pažeidimus yra deliktinė. Pagal deliktinės civilinės atsakomybės nuostatas atsakingas asmuo privalo atlyginti žalą įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.263 str. 2 d.). Tokia nuostata yra įtvirtinta CK 6.250 str. 2 d., kurioje nurodyti keli (bet ne visi) atvejai, kai turi būti atlyginama neturtinė žala. CK 6.250 str. 2 d. atitinkamai nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Pirma, paminėtina tai, jog notaro veiklą reglamentuoja Notariato įstatymas, tačiau neturtinės žalos atlyginimo atvejo jame nenumatyta. Antra, Notarės veiksmai (neveikimas), nagrinėjamu atveju, nėra pripažinti nusikalstamu. Be kita ko, Notarės tariamai neteisėtas veiksmas (neveikimas) nėra susijęs su žala asmens sveikatai ar gyvybės atėmimu. Taigi, nagrinėjamu atveju nėra nei vieno iš CK 6.250 str. 2 d. išvardintų atvejų, kurio pagrindu Ieškovui būtų galima priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Notarės.

61. ERGO, susipažinęs su byloje esančiais procesiniais dokumentais ir rašytiniais įrodymais, daro pagrįstą išvadą, jog šiuo konkrečiu atveju Ieškovas neįrodo, jog egzistuoja visos būtinosios Notarės deliktinės civilinės atsakomybės taikymo sąlygos. Nesant visų Notarės deliktinės civilinės atsakomybės taikymo sąlygų, tai reiškia, jog nėra (ir nebus) draudiminio įvykio Draudimo įstatymo 108 straipsnio ir Taisyklių 8 punkto prasme, ko pasėkoje ERGO negali kilti pareigos mokėti draudimo išmokos nei dabar, nei ateityje. Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, ERGO prašo: atmesti ieškovo E. S. ieškinio reikalavimus atsakovės Kauno miesto 17-ojo notaro biuro notarės R O. I. atžvilgiu kaip nepagrįstus ir neįrodytus; spręsti savo nuožiūra dėl ieškovo E. S. ieškinio reikalavimų (ne)tenkinimo atsakovo VĮ „Registrų centro“ atžvilgiu; priteisti trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, ERGO Insurance SE Lietuvos filialui iš ieškovo E. S. visas šioje civilinėje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas.

74. Ieškovas teigia, kad pirkimo –pardavimo sutarties priede - Parkingo plane skaičiais 14, 15, 16, 17, 18, 19 pažymėtos ir natūroje įrengtos automobilių parkavimo vietos, esančios žemės sklype (duomenys neskelbtini), neturi nieko bendro su žemės sklype (duomenys neskelbtini) esančia atvira automobilių saugykla, plane pažymėta b1 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurioje automobilių parkavimui pažymėtos dalys sunumeruotos skaičiais nuo 1 iki 13, ir jokios automobilių saugyklos dalys, pažymėtos numeriais Nr. 14, 15, 16, 17, 18, 19 neegzistuoja. Todėl mano, kad pardavėjų UAB „(duomenys neskelbtini) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovai T ir E Sutarčių priede „Parkingo planas - Sklypo planas“ pažymėję tokiais pačiais skaičiais žemės sklypo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) dalis kaip ir kitų bendraturčių sutarčių minėtuose punktuose įtvirtintą pirkėjų - Bendraturčių įsipareigojimą naudotis konkrečia skaičiumi plane pažymėta žemės sklype (duomenys neskelbtini) esančia inžinierinio statinio - atviros automobilių saugyklos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalimi, mulkino pirkėjus, kad atitinkamais skaičiais pažymėtos žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalys ir yra jų Sutartimis įsigytos atviros automobilių saugyklos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalys. Ieškovo nuomone, tokią sukčiavimo ir apgaulės schemą įgyvendinti Pardavėjų atstovai be notarės R.O. I. žinios ir pritarimo negalėjo. Disponuodama išsamiais duomenimis apie Sutartimis parduodamus NT objektus, pateiktais Valstybės įmonės Registrų centro, notarė R.O. I. žinojo, kad inžinierinis statinys – atvira automobilių saugykla, plane pažymėta b1, neišeina iš žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribų ir neapima žemės sklypo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) teritorijos, tačiau veikdama išvien su sukčiais Pardavėjų UAB „(duomenys neskelbtini) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovais T ir E, sąmoningai įrašė ir tvirtino melagienas apie neva tai apie bendraturčiams Sutartimis nustatytą naudojimosi tvarką automobilių saugykla, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), saugyklos dalių buvimą žemės sklypo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), teritorijoje. Tokia notarės veika, tyčia įrašant į jos pačios patvirtintas pirkimo –pardavimo sutartis žinomai melagingus duomenis apie bendraturčių sutartimis įgyjamų naudotis automobilių saugyklos dalių vietą ir padėtį atitinka dokumentų klastojimo požymius, t.y. mano, jog notarė galimai padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje.

75. Ieškovas taip pat nurodė, kad teisiškai nėra reikšminga aplinkybė, ar minėta sukčiavimo ir apgaulės schema buvo sukurpta Pardavėjų UAB „(duomenys neskelbtini) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovų T ir E, ar notarės R.O. I. kontoroje. Notarė R.O. I., bet kuriuo atveju, neužkardžiusi sukčių Pardavėjų UAB „(duomenys neskelbtini) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovų T ir E neteisėtų užmojų, yra atsakinga už dokumentų (Sutarčių) su suklastotais duomenimis atsiradimą, kuris sukėlė daug nelaimių ir buvo priežastimi žalos atsiradimo ieškovui.

98. Ieškovas taip pat neįrodė ir kitų notarės civilinės atsakomybės sąlygų - priežastinio ryšio tarp ieškovo nurodytos žalos ir notarės atliktų veiksmų.

106. Ieškovas taip pat prašė priteisti jam iš VĮ Registrų Centras (solidariai iš abiejų atsakovių) 4099 Eur turtinės žalos atlyginimą, jeigu būtų nustatytas ir VĮ Registrų Centras veiksmų neteisėtumas registruojant jau minėtas pirkimo-pardavimo sutartis, nes jei VĮ Registrų centro Kauno teritorinis registratorius nebūtų registravęs bendraturčių sutartimis nustatytų naudojimosi Saugyklos (duomenys neskelbtini) dalimis tvarkų su žinomai tikrovės neatitinkančiais (suklastotais) duomenimis ir taip užkirtęs kelią išviešinti neteisėtam sandoriui, o būtų gražinęs sutartis rengėjams pataisyti ar patikslinti ir jas pakoregavus kad atitiktų NT Registre esančius duomenis nekilnojamąjį daiktą – atvirą automobilių saugyklą (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nebūtų kilę nesutarimų ir teisminių ginčų tarp ieškovo ir bendraturčių, o tuo pačiu ir prielaidų žalai atsirasti. Apibendrinant, ieškovas teigia, kad ir VĮ Registrų centras, savo aplaidžiu požiūriu ir neatsakingais veiksmais išviešinant neteisėtus sandorius, nors ir neįžvelgiant tyčios, prisidėjo prie žalos ieškovui atsiradimo.