- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-12-19
- Bylos Nr.
- e2-26-503/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-53-3-01019-2023-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Valdas Petraitis
- Ieškovas
- A. S.
- Atsakovas
- J. S.
- Advokatai
- Arūnas Sakalauskas, Erikas Rugienius, Ernestas Ulevičius
ieškovei A. S., jos atstovui advokatui Erikui Rugieniui, advokato padėjėjui Ernestui Ulevičiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. S. (toliau - ieškovė) patikslintą ieškinį atsakovui J. S. (toliau – atsakovas) dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės bei kitų reikalavimų, bei atsakovo J. S. patikslintą priešieškinį ieškovei A. S. dėl santuokos nutraukimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu (CBP-4375) atsakovui dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kitų susijusių reikalavimų, kuriuo prašė nutraukti jos ir atsakovo santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Utenos rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės; jai ir atsakovui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą padalinti šia tvarka: po santuokos nutraukimo, atsakovui asmeninės nuosavybės teise nuolatiniam naudojimui, tvarkymui, valdymui ir disponavimui priteisti šį sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą, - keleivinį automobilį VW PASSAT, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (VIN) (duomenys neskelbtini), pirmosios registracijos data 1998 m. spalio 12 d., kurio vertė 700,00 Eur; iš atsakovo priteisti 350,00 Eur kompensaciją jai (ieškovei) už atsakovui tenkančią didesnę sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto dalį; iš atsakovo priteisti 500,00 Eur kompensaciją jai (ieškovei) už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą; nutraukus santuoką jai (ieškovei) palikti ikisantuokinę pavardę – „K.“, atsakovui prigimtinę pavardę – „S.“, priteisti iš atsakovo jos naudai visas patirtas jos bylinėjimosi ir teismo išlaidas.
Ieškovė patikslinusi reikalavimus (DOK-26734) prašė į sutuoktiniams jai ir atsakovui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio dalintino turto balansą įtraukti 4300,00 Eur šeimos santaupų, kuriomis bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje, t. y. 2023 m. birželio 12 d., disponavo atsakovas; 4300,00 Eur dydžio šeimos santaupas, sutuoktiniams jai ir atsakovui padalinti lygiomis dalimis.
Ieškinyje ieškovė iš esmės nurodė, kad ji atsakovas (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką. Jų santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) Utenos rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) Pradžioje santuoka klostėsi kaip ir bet kurios šeimos – juodu (ieškovė ir atsakovas) bandė sukurti darnią šeimą, turėjo bendrus planus ir tikslus. Santykiai buvo geri ir atrodė, kad taip bus visados, tačiau vėliau viskas pradėjo keistis. Juodu pradėjo vienas su kitu nesutarti bei vienas kitą erzinti, santykiai ėmė blogėti, o ilgainiui tarpusavio santykiai ir visiškai atšalo. Šią dieną jų faktiniai santuokiniai santykiai yra iširę ir jie bendro ūkio neveda bei netvarko. Santuokos nutraukimo priežastys – išryškėjo jų nesuderinami charakteriai, skirtingas požiūris į materialines ir dvasines vertybes bei į jų tarpusavio santykius. Juodu gyvena kiekvienas sau atskirai, jų nebesieja jokie bendri interesai ir vienas kitam jie nesukelia jokių jausmų. Šiuo metu šeima faktiškai yra iširusi ir jos atkurti jau nebeįmanoma, santuoka neteko prasmės, todėl yra nutrauktina. Jos nuomone, santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes šiuo atveju abipusiai trūko lojalumo, abipusės pagarbos, sutarimo, supratimo, savitarpio pagalbos bei moralinės paramos, noro ieškoti kompromisų, o tai ir padarė bendrą šalių gyvenimą negalimu. Dėl turto padalinimo tai, dar iki santuokos su atsakovu sudarymo, ji asmeninės nuosavybės teise buvo įsigijusi butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Vėliau, t. y. (duomenys neskelbtini) mainų sutarties, Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu, ji minėtą, jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), išmainė į kitą nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), būtent: žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); pastatą-gyvenamąjį namą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); pastatą-ūkinį pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); kitus inžinerinius statinius-kiemo statinius (šulinį, kiemo aikštelę, lauko tualetą, tvorą), unikalus numeris (duomenys neskelbtini). Pagal tai, jog anksčiau nurodytas nekilnojamasis turtas jai priklausė asmeninės nuosavybės teise, šis turtas santuokos nutraukimo byloje nedalintinas. Tačiau jai ir atsakovui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso, įgytas po santuokos sudarymo šis turtas : keleivinis automobilis VW PASSAT, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (VIN) (duomenys neskelbtini), pirmosios registracijos data 1998 m. spalio 12 d., kurio vertė 700,00 Eur. Ji siūlo sekantį šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto padalinimo būdą: po santuokos nutraukimo, atsakovui asmeninės nuosavybės teise nuolatiniam naudojimui, tvarkymui, valdymui ir disponavimui priteisti šį sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą, - keleivinį automobilį VW PASSAT, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (VIN) (duomenys neskelbtini), pirmosios registracijos data 1998 m. spalio 12 d., kurio vertė 700,00 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad po santuokos nutraukimo atsakovui tenka didesnė, šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio turto dalis, todėl jis įpareigotinas sumokėti jai (ieškovei) 350,00 Eur kompensaciją. Dėl kompensacijos priteisimo už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, tai tarp jos ir atsakovo kilus ginčui, atsakovas iš namų išgabeno jai ir atsakovui priklausančius bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise daiktus : diskinį pjūklą (kreizą) 150 Eur vertės; metalines kopėčias 300 Eur vertės; elektrinį grąžtą 200 Eur vertės, gyvatvorės žirkles 150 Eur vertės; autoklavą 100 vertės; medinį stalą su dviem suolais 100 Eur vertės, kurių bendra vertė 1.000,00 Eur. Jai (ieškovei) nėra žinoma, kokiems tikslams atsakovas panaudojo anksčiau nurodytus daiktus, kur šie daiktai buvo išgabenti, todėl ji prašo iš atsakovo priteisti 500,00 Eur kompensaciją už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą.
Atkreipė dėmesį į tai, kad ji ir atsakovas, kaip sutuoktiniai, turtinių prievolių (skolinių įsipareigojimų) tretiesiems asmenims neturi, nepilnamečių vaikų neturi.
Dėl patikslinto reikalavimo ieškovė nurodė, kad jos (ieškovės) pateikto ieškinio priėmimo klausimas byloje buvo išspręstas 2023 m. birželio 12 d. Bylą nagrinėjančio teisėjo rezoliucija, kas savo ruožtu reiškia, kad šalių santuokos nutraukimo byla iškelta bei bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigė būtent 2023 m. birželio 12 d. Jai teismo liudijimo pagrindu renkant įrodymus paaiškėjo, kad atsakovas turi dvi banko sąskaitas kredito įstaigoje – Vilkaviškio kredito unijoje: banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini); banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje, t. y. 2023 m. birželio 12 d., atsakovo banko sąskaitoje: Nr. (duomenys neskelbtini), buvo 28,96 Eur šeimos santaupų; Nr. (duomenys neskelbtini), buvo 1.171,36 Eur šeimos santaupų. Taip pat, tarp šalių kilus ginčui, atsakovas 2023 m. gegužės 4 d. iš savo banko sąskaitos, Nr. (duomenys neskelbtini), „išgrynino“ 3.100,00 Eur sumą šeimos santaupų, ir šia suma, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje, disponavo grynaisiais pinigais. Taigi, apibendrinant nurodytus argumentus bei šiuos argumentus pagrindžiančius rašytinius įrodymus, matyti, kad bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje, t. y. 2023 m. birželio 12 d., atsakovas disponavo šeimos santaupomis, kurių bendra suma yra nemažesnė nei 4.300,32 Eur (28,96 Eur + 1.171,36 Eur + 3.100,00 Eur). Taigi, ji (ieškovė) prašo į šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio dalintino turto balansą įtraukti 4.300,00 Eur dydžio šeimos santaupas, kuriomis disponavo atsakovas, šį turtą (šeimos santaupas) padalinti.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į ieškinį (DOK- 32065) nurodė, jog su ieškiniu nesutinka. Mano, kad santuoka nėra galutinai iširusi, jų šeimyniniai ryšiai nėra nutrūkę, juodu gyvena kartu vienuose namuose, o ištikusi santuokos krizė yra laikina, todėl nutraukti jų santuoką jis nesutinka. Mano, kad ieškovė buvo įtakota kitų asmenų ir šiek tiek pasikarščiavo bei paskubėjo kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo. Tikisi, jog savo nuomonę dėl to ji pakeis. Neneigia, jog per dvylika santuokoje išgyventų metų šeimoje buvo ir nesutarimų, ir barnių bei pykčių, tačiau visas iškilusias problemas juodu sugebėjome išspręsti ir toliau gyventi normalų šeiminį gyvenimą. Supranta ir tai, jog su amžiumi išryškėjo ir jų abiejų charakterių nevienodumas, požiūrių ? įvairius klausimus skirtingumas, kai kada - kantrybės bei tolerancijos vienas kitam stoka, tačiau jis tikrai nemano, jog jų šeima yra faktiškai iširusi ir pagrindo nutraukti jų santuoką tikrai nėra. Jis ir ieškovė gyvena viename name, bendrauja, iškilus reikalui sprendžia bendrus šeimos reikalus ir pan. Jo pagalbos ieškovė ne kartą prašė sprendžiant jos sūnaus problemas. Daro prielaidą, jog kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo, o ypač dėl jam ir ieškovei priklausančio turto padalinimo, ieškovę galėjo paskatinti jos giminaičiai, pas kuruos ji pastaruoju metu praleisdavo nemažai laiko. Jau prieš keletą metų jis ne kartą girdėjo jų užuominas ieškovei apie jo ir ieškovės amžiaus skirtumą ((duomenys neskelbtini) metų) ir paraginimus jį išgyvendinti iš savo namų (jiedu gyvena ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančiame name), tačiau tuo metu ieškovė į tai nekreipė jokio dėmesio ir jokių ketinimų nutraukti jų santuoką niekada nebuvo išsakiusi. Kas paskatino ją vis tik pradėti ištuokos procesą (kreiptis į mediatorę, teismą) jam nėra žinoma, tačiau jų santykių krizę jis pajuto tuomet, kai prieš keletą mėnesių per jo vardadienį (duomenys neskelbtini) ji įteikė jam laišką iš mediatorės, iš kurio jis ir sužinojo apie jos pradėtą ištuokos procesą. Iki tol ieškovė niekada nėra išsakiusi jokių pasiūlymų skirtis. Nuo to laiko ji nuolatos gyvena su mintimi apie jų ištuoką, o tiksliau - mintimi apie tai, kad jis turi išsikelti iš jos namų. Negana to, ji netgi pradėjo manipuliuoti nuo liepos 1d. naujai įsigaliojusiu įstatymu ir liepos 13 d., jam grįžus iš Vilniaus, ji iškvietė jam policiją, teigdama, kad ji jo bijo, kad jis gali ją nunuodyti, nužudyti ir t.t. Jis laikosi pozicijos, jog jų santuoka tikrai nėra faktiškai iširusi ir negali būti nutraukta, todėl ieškovės ieškinys negali būti tenkinamas. Jeigu ieškovė nesutiks šios bylos nutraukti, tai prašys teismo duoti terminą susitaikyti, t. y. ieškovei gerai apgalvoti savo apsisprendimą dėl santuokos nutraukimo. Jis nesutinka ir su ieškovės reikalavimais dėl santuokos metu jų įsigyto turto padalinimo, kadangi savo ieškinyje ieškovė neteisingai nurodo santuokos metu įsigyto turto balansą ir nesąžiningai prašo priteisti jai pinigines kompensacijas. Neneigia to fakto, jog nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), yra ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantis jos turtas ir jis nedalintinas. Tačiau ieškovė savo ieškinyje visiškai neužsimena apie tai, kad šis turtas per dvylika jų santuokos metų buvo pagerintas ne tik jos, bet ir jo asmeninėmis lėšomis bei jo darbu: buvo įvesta elektros trifazis, kanalizacija, vandentiekis, pristatytas priestatas (3x6), pastatyta malkinė, šiltnamis, apšildytas sandėliukas ir t.t. Visiškai nepagrįstos ir ieškovės ieškinyje reiškiamos pretenzijos dėl tariamo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimo. Visi ieškovės ieškinyje nurodyti daiktai (diskinis pjūklas, metalinės kopėčios, elektrinis grąžtas ir kt.) buvo jo įsigyti iki santuokos įregistravimo su ieškove (ankstesnėje santuokoje) ir juos jis iš savo buvusių namų (duomenys neskelbtini) atsivežė į atsakovės namus. Mano, jog visiškai nepagrįstos ir ieškovės jam reiškiamos pretenzijos dėl jo sąskaitose kredito unijoje buvusių piniginių lėšų dalinimo, nenurodant to fakto, jog ir ieškovė turi (turėjo) santaupų banko sąskaitoje. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, prašo paskirti 6 mėnesių terminą susitaikymui.
Šalies argumentai
Atsakovas kreipėsi į teismą su priešieškiniu (DOK-8584) ieškovei dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kitų susijusių reikalavimų, kuriuo prašė santuoką, tarp ieškovės ir jo (atsakovo) sudarytą (duomenys neskelbtini) bei įregistruotą Utenos rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 57, nutraukti, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovei palikti ikisantuokinę pavardę „K.“, o jam (atsakovui) palikti prigimtinę pavardę „S.“; pripažinti, kad kilnojamieji daiktai: diskinis pjūklas (kreizas), 150 Eur vertės, metalines kopėčios, 300 Eur vertės, elektrinis grąžtas, 200 Eur vertės, autoklavas 100 Eur vertės, medinis stalas su dviem suolais 100 vertės, yra asmeninis jo (atsakovo) turtas, įgytas iki santuokos su ieškove sudarymo, ir santuokos nutraukimo byloje į dalintino turto balansą neįtrauktinas; po santuokos nutraukimo jam (atsakovui) asmeninės nuosavybės teise nuolatiniam naudojimui, tvarkymui, valdymui ir disponavimui priteisti: lengvąjį automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė, civilinės bylos iškėlimo dieną, buvo 700 Eur; 8 000 Eur kompensaciją, už santuokos metu su ieškove atliktus nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini) pagerinimus, kuris asmeninės nuosavybės teise priklauso ieškovei atsakovo asmeninėmis bei bendromis su ieškove lėšomis, atsakovo darbu, įpareigojant ieškovę šią kompensaciją sumokėti per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; po santuokos nutraukimo ieškovei priteisti 25 Eur kompensaciją už jam (atsakovui) atitenkančias gyvatvorės žirkles, bei 350 kompensaciją už atsakovui atitenkantį lengvąjį automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), įpareigojant atsakovą šias kompensacijas sumokėti per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; nepriteisti šalims išlaikymo vienam iš kito; iš ieškovės priteisti jam jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, iš atsakovės teismo išlaidas.
Priešieškinyje atsakovas nurodė, kad apie tai, kad ieškovė nusprendė nutraukti santuoką, jam tapo žinoma 2023 m. balandžio 23 d., kai per jo vardadienį iš ieškovės, vietoj sveikinimų, gavo laišką iš mediatorės. Tik perskaitęs gautą laišką sužinojo, kad ieškovės iniciatyva pradėtas santuokos nutraukimo procesas, nors iki tol ieškovė jam nebuvo sakiusi, ar leidusi suprasti, kad nori, ketina nutraukti santuoką. Juodu iki nurodytos datos gyveno normalų gyvenimą kartu, kaip šeima, sprendė bendrus šeimos reikalus, vedė bendrą ūkį. Jis pripažįsta, kad per visus santuokos metus šeimoje būdavo ir tam tikrų nesutarimų, barnių ar pykčių, tačiau visa tai juodu greitai išspręsdavo ir toliau gyvendavo darniai, kaip šeima. Pažymėtina, kad tarpusavio nesutarimai, pykčiai, barniai būdavo labai retai. Be to ieškovė po to, kai 2023 m. balandžio 23 d. jam įteikė laišką iš mediatorės, jam pasakė, kad santuoką nori nutraukti todėl, kad jis jai per senas, jai gėda nuo žmonių su tokiu senu vyru gyventi, nors tuo metu ieškovė buvo 73 metų amžiaus, o jis 88 metų amžiaus, abu pensininkai nuo santuokos sudarymo momento. Jis, po to, kai ieškovė pateikė teismui ieškinį dėl santuokos nutraukimo, dar bandė išsaugoti jų santuoką, teismas buvo nustatęs terminą susitaikyti, tačiau ieškovė nesutiko ir nesutinka, todėl jų santuoka nutrauktina. Iki 2024 m. sausio 24 d. jis gyveno vienuose namuose su ieškove, tačiau nurodytą dieną, trečią kartą per gan trumpą laiką, ieškovė be jokio tam pagrindo iškvietė policijos pareigūnus dėl tariamo patiriamo smurto, todėl policijos pareigūnai trečią kartą jam skyrė apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį (15 dienų), todėl minėtą dieną policijos pareigūnai jį nuvežė į Gudkaimio bendruomenės namus. Tačiau sekančią dieną, dėl nepagrįsto apkaltinimo smurtu, kreipėsi su skundu į Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus, tačiau jo skundas teismo nepasiekė, kadangi patys policijos pareigūnai apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį panaikino. Tačiau gyventi į bendrus namus, esančius (duomenys neskelbtini) jis jau negrįžo, o šiuo metu gyvena pas giminaičius, draugus, kadangi savo būsto neturi. Jo ir ieškovės santuoka šiuo metu yra faktiškai ir galutinai iširusi, ir nėra pagrindo tikėtis, kad santuokiniai ryšiai gali būti atkurti, susitaikyti ir vėl pradėti gyventi santuokinį gyvenimą tikimybės nėra, todėl teismo prašo jo ir ieškovės santuoką nutraukti, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, o konkretūs faktai, patvirtinantys abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo, nenurodytini (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, toliau - LR CK, 3.61,3.63 straipsniai). Po santuokos nutraukimo jam paliktina prigimtinė pavardė „S.", o ieškovei paliktina ikisantuokinė pavardė „K.“. Dėl kilnojamojo ir nekilnojamojo turto tai, jau po jų santuokos sudarymo, (duomenys neskelbtini), mainų sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, ieškovė jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butą, esantį (duomenys neskelbtini), išmainė į nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), o šis nekilnojamasis turtas - žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statiniai (šulinys, kiemo aikštelė, lauko tualetas, tvora, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo įregistruotas ieškovės vardu asmeninės nuosavybės teise. Pažymi, kad vykusių mainų metu nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), vertė šiek tiek buvo didesnė, nei buto, esančio (duomenys neskelbtini), todėl jis ieškovei davė savo asmenines lėšas - 5 000 Lt (1 448,10 Eur). Taip pat, šiek tiek vėliau, iš savo asmeninių lėšų jis sumokėjo 1 700 Lt (492,35 Eur) už namų valdos sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus, kuriuos buvo būtina atlikti, kadangi, nors buvęs savininkas ir buvo sumokėjęs už sklypą investiciniais čekiais, tačiau žemės pirkimo-pardavimo sandorio su valstybe sudaręs nebuvo. Atlikus kadastrinius matavimus, 2013 m. rugsėjo 19 d. Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, (duomenys neskelbtini) žemės sklypas tapo asmenine ieškovės nuosavybe. Tiek minėti 5000 Lt, tiek 1 700 Lt buvo jo asmeninės lėšos, kurios gautos pardavus dar iki santuokos įgytus bei paveldėtus daiktus (10 bičių avilių, įvairią turėtą techniką, kitus daiktus, kurie jam tapo nereikalingi). Jis su ieškove gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), pradėjo gyventi (duomenys neskelbtini). Kadangi jo turėtas nekilnojamasis turtas, kuris priklausė jam asmeninės nuosavybės teise, jam buvo nereikalingas, todėl jį pardavė, o turto pirkėjas pinigus - 30 000 Lt (8 688,60 Eur) 2012 metais pervedė į jo banko sąskaitą. Todėl visos lėšos, gautos už turėtą kilnojamąjį, nekilnojamąjį turtą, o taip pat ir jo gaunama senatvės pensija buvo naudota nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), pagerinimui. Po to, kai ieškovės vardu buvo įgytas nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), jo lėšomis bei darbu buvo atlikti šie turto pagerinimai: 2012 metais iš lentpjūvės, esančios Šakių r. sav., jis nupirko 5,5 m įvairios statybinės medienos už 1 967 Lt (569,68 Eur), o taip pat tais metais pirko ir drožlių plokštes. Visa tai vėliau buvo panaudota gyvenamojo namo priestato, sandėliuko, malkinės statybai; į gyvenamąjį namą įvestas miesto vandentiekis bei kanalizacija; 2012 m. elektros tinklų specialistas sklype įvedė trifazį įvadą ir įrengė trifazį elektros energijos apskaitos prietaisą (už tai jis sumokėjo 2 500 Lt (724 Eur)) bei jau kitas žmogus padarė įvadą nuo apskaitos prietaiso iki namo bei atliko darbus namo viduje (tai jam kainavo 1 500 Lt (425,17 Eur); 2013 m. buvo nugriautas gyvenamojo namo priestatas (2 m x 2,5 m) ir pastatytas naujas bei pilnai įrengtas su dviem langais, durimis priestatas (3 m x 6 m). Priestatą statė jo samdytas darbininkas S. E., gyvenantis (duomenys neskelbtini), kurį susirado per vietinius žmones, o taip pat savo darbu prisidėjo ir jis (atsakovas). Jis (atsakovas) už darbą S. E. sumokėjo iš savo lėšų. Priestato statyba kainavo 1 407 Lt (407,49 Eur), dveji langai 600 Lt (170,07 Eur), durys 250 Lt (72,40 Eur); jis kartu su S. E., kuriam už darbą jis mokėjo asmeninėmis lėšomis, pastatė naują uždarą medinę malkinę (6 m x 6 m), kurios pastatymas kainavo 1 064 Lt (308,15 Eur). Kadangi, pastačius malkinę, jos stogas buvo uždengtas tik plaušo plokšte, todėl 2021 metais malkinės stogas buvo uždengtas naudotu šiferiu (44 lapai), kurį jam iš Dzūkijos atvežė mirusio brolio sūnus V. S., o malkinės stogą uždengė jo atvežti vyrai taip pat iš Dzūkijos, kuriems už darbą jis (atsakovas) sumokėjo 150 Eur, o naudotas šiferis jam kainavo 200 Eur; jis kartu su S. E., kuriam už darbą mokėjo asmeninėmis lėšomis, gyvenamojo namo palėpėje sudėjo grindis (sumokėta 200 Lt, - 57,92 Eur); pastatytas naujas lauko tualetas; ūkiniame pastate įrengta vištidė, sandėliukas, kuris buvo išbetonuotas, apšildytas (sumokėta 451 Lt, - 130,62 Eur); sklype pastatytas šiltnamis (sumokėta 500 Lt, - 144,81 Eur); atliktas prieangio remontas (sumokėta 300 Lt, - 86,89 Eur); gyvenamajame name: įrengtas dušas, nupirkta dušo kabina (mokėta 180 Lt, - 52,13 Eur), klozetas (150 Lt, - 43,44 Eur), vandens boileris 50 ltr (70 Lt, - 20,27 Eur), spintelė su kriaukle (70 Lt, - 20,27 Eur), spintelė su veidrodžiu (50 Lt, - 14,48 Eur); 2019 metais kartu su S. E., kuriam už darbą sumokėjo asmeninėmis lėšomis, įrengė voljerą šuniui, kadangi jo draugas iš Kauno G. Ž., vardadienio proga jam padovanojo šuniuką (vokiečių aviganį). Taip pat juodu apšildė dar iš (duomenys neskelbtini) atsivežtą šuns būdą. Dėl to, kad įrengtų „namus” šuniui, jis (atsakovas) paėmė 300 Eur paskolą, kurią grąžino iš savo senatvės pensijos. Pažymėtina, kad vokiečių aviganis liko pas ieškovę; 2023 m. balandžio mėnesį jis sumokėjo 100 Eur už 10 kg dažų namo išorei, kuriuos parduotuvėje nupirko ieškovės sūnus T. K., o taip pat šiam jis sumokėjo 100 Eur, kadangi šis ir nudažė gyvenamąjį namą. Pažymėtina, kad 2014 metais jis (atsakovas) už savo asmenines lėšas gyvenamojo namo išorei pirko dažus ir pats dalį namo nudažė. Be to, santuokos metu (duomenys neskelbtini) buvo įgytas lengvasis automobilis VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), kurio vertė, bylos iškėlimo dieną, buvo 700 Eur. Po santuokos nutraukimo lengvasis automobilis atitenka jam, o ieškovei mokėtina 350 Eur kompensacija. Atsižvelgiant į tai, kad bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje - 2023 m. birželio 12 d. jo banko sąskaitose buvo 1 200,32 Eur, todėl ieškovei, mokėtina kompensacija (600,16 Eur) nuo šios sumos, o ne nuo 4 300 Eur sumos, kaip savo ieškinyje nurodo ieškovė, kadangi 2023 m. gegužės 4 d. išgryninti pinigai - 3 100 Eur buvo panaudoti einamiesiems šeimos poreikiams tenkinti, būtent: 600 Eur sumokėjo už savo klausos aparatą; būdamas sanatorijoje išleido tam tikrą sumą procedūroms, 670 Eur mokėjo už automobilio VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), remontą, kuris buvo atliekamas servise Pilviškiuose; mokėjo komunalinius mokesčius; mokėjo už maisto produktus. Be to, nors ieškovė ieškinyje nurodo, kad tarp šalių kilus ginčui, jis iš namų išgabeno: diskinį pjūklą (kreizą), 150 Eur vertės, metalines kopėčias, 300 Eur vertės, elektrinį grąžtą, 200 Eur vertės, gyvatvorės žirkles, 150 Eur vertės, autoklavą 100 Eur vertės, medinį stalą su dviem suolais, 100 vertės, o nurodyti daiktai yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl iš jo turi būti priteista 500 Eur kompensacija už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, tačiau minėti daiktai, išskyrus gyvatvorės žirkles, yra jo asmeniniai daiktai, kuriuos jis įgijęs seniai, dar prieš pažintį su ieškove, o šiuos daiktus, išskyrus minėtas gyvatvorės žirkles, į Pilviškius atsivežė iš (duomenys neskelbtini). Kadangi gyvatvorės žirklės pirktos už bendras lėšas (140 Eur, 2012 m.) su ieškove, todėl dabartinė jų vertė yra ne daugiau kaip 50 Eur, todėl ieškovei mokėtina kompensacija - 25 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad savo asmeninėmis lėšomis, o taip pat ir bendromis lėšomis su ieškove, savo darbu jis investavęs į nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini) pagerinimą, todėl iš ieškovės jam priteistina už tai 8 000 Eur kompensacija. Tiek jis, tiek ieškovė nei asmeninių, nei bendrų kreditoriniu įsipareigojimų neturi. Materialinis išlaikymas nei iš jo, nei iš ieškovės nepriteistinas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į priešieškinį (DOK-13653) ieškovė iš esmės nurodė, kad pagal šalių anksčiau minėtus procesinius dokumentus ginčo, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, tarp šalių nėra. Tarp šalių nesant ginčo dėl santuokos nutraukimo pagrindo, jų santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nenurodant konkrečių faktų, patvirtinančių ieškovės ir atsakovo kaltę dėl santuokos nutraukimo, o tik konstatuojant, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ginčo dėl po santuokos nutraukimo šalių pavardžių likimo tarp šalių nėra, ji (ieškovė) minėtam priešieškinio reikalavimui neprieštarauja. Dėl reikalavimo pripažinti, kad kilnojamieji daiktai: diskinis pjūklas (kreizas) [...], metalinės kopėčios [...], elektrinis grąžtas [...], autoklavas [...], medinis stalas su dviem suolais [...], yra asmeninis atsakovo J. S. [...] turtas, įgytas iki santuokos su ieškove sudarymo, ir santuokos nutraukimo byloje į dalintino turto balansą neįtrauktinas, ji (ieškovė) sutinka. Dėl reikalavimų susijusių su dalintinais : automobiliu VW Passat ji (ieškovė) sutinka; gyvatvorės žirklėmis ji (ieškovė) sutinka. Dėl priešieškinio reikalavimo priteisti atsakovui 8 000 Eur kompensaciją už santuokos metu su ja (ieškove) atliktus nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), priešieškinyje nurodytus turto pagerinimus, turto kuris asmeninės nuosavybės teise priklauso jai, atsakovo asmeninėmis bei bendromis su ieškove lėšomis, atsakovo darbu, įpareigojant ieškovę šią kompensaciją sumokėti per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, nesutinka, nes iš esmės šis reikalavimas nepagrįstas (neįrodytas), o šiuo atveju šį reikalavimą turi įrodyti atsakovas. Be to nors priešieškinyje teigiama, kad „2012 m. elektros tinklų specialistas sklype įvedė trifazį įvadą ir įrengė trifazį elektros energijos apskaitos prietaisą (mokėjau 2 500 Lt (724 Eur)) bei jau kitas žmogus padarė įvadą nuo apskaitos prietaiso iki namo bei atliko darbus namo viduje (kainavo 1 500 Lt (425,17 Eur))“, tačiau ieškovė neginčija fakto, jog ankščiau nurodyti darbai buvo atlikti, tačiau atsakovas už šiuos darbus iš savo sąskaitos 2012 m. birželio 7 d. sumokėjo ne jo nurodytas sumas, o 1.727,88 Lt (500,43 Eur). Šias faktines aplinkybes patvirtina pridedama AB „LESTO“ sąskaita [priedas Nr. 1] bei paties atsakovo Byloje pateikti jo banko sąskaitos išrašai (žiūrėti paveikslėlį Nr. 1). Nepaisant to, kad minėta 1.727,88 Lt (500,43 Eur) suma už elektros įvado įrengimo darbus buvo sumokėta iš atsakovo banko sąskaitos, ieškovė neturi jokios pareigos už tai mokėti atsakovui kokią nors kompensaciją, kadangi minėti darbai buvo atlikti atsakovo iniciatyva, o ieškovei „trifazis įvadas“ buvo visiškai nereikalingas, todėl savo vienasmenio sprendimo pasekmes (riziką), nutraukiant šalių santuoką, turi prisiimti pats atsakovas. Be to priešieškinyje taip pat teigiama, kad „vykusių mainų metu nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini)[...], vertė šiek tiek buvo didesnė, nei buto, esančio (duomenys neskelbtini), todėl jis (atsakovas) ieškovei davė savo asmenines lėšas – 5 000 Lt (1 448,10 Eur)“. Ieškovė pažymi, kad šios atsakovo nurodytos faktinės aplinkybės, neatitinka realybės, todėl negali būti vertinamos kaip teisiškai reikšmingos. Anksčiau nurodytas nekilnojamasis turtas buvo mainomas vienoda verte. Šiame kontekste ieškovė pažymi ir tai, kad dar prieš santuokos su atsakovu sudarymą, ji buvo laimėjusi loterijoje 10.000,00 Lt prizą, kuris jai buvo išmokėtas (duomenys neskelbtini) [priedas Nr. 2], o šalių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) Būtent minėtomis asmeninėmis (laimėtomis) piniginėmis lėšomis, ieškovė sumokėjo už atsakovo minimus kadastrinius matavimus, kadangi tuo metu atsakovas laikėsi pozicijos „tavo žemė, tu ir rūpinkis“. Ieškovė iš esmės neginčija, kad dalis atsakovo minimų darbų (senąjį nugriovus, pastatytas naujas priestatas, pastatyta malkinė, tvarkytos palėpės grindys, įrengta vištidė, sandėliukas, lauko tualetas) buvo atlikti, tačiau šie darbai nebuvo atlikti tik iš atsakovo asmeninių lėšų, o buvo atlikti bendromis bei ieškovės asmeninėmis (laimėtomis) piniginėmis lėšomis. Nepaisant to, atsakovo nurodytos darbų kainos tėra grindžiamos jo samprotavimais ir deklaratyviais teiginiais, todėl atsakovui neįrodžius, kad jo nurodytiems „pagerinimams“ buvo išleistos būtent tos sumos, kurios nurodytos priešieškinyje, reikalavimas dėl 8.000,00 Eur kompensacijos priteisimo, negali būti tenkinamas. Juolab turint omenyje, kad atsakovas visiškai nedetalizavo, kokiu būdu jis apskaičiavo minėtos kompensacijos dydį.
Patikslintu priešieškiniu (DOK-27969) atsakovas iš esmės papildomai parašė pripažinti, kad esantys pas ieškovę kilnojamieji daiktai: dvi spintos, kurių viena „senovinė“, po 100 Eur vertės; šaldytuvas Bosch 50 Eur vertės; šaldiklis Snaigė 50 Eur vertės; trys sekcijos po 50 Eur vertės; dvi medinės lovos su spintelėmis ir čiužiniais po 50 Eur vertės; stačiakampio formos stalas 50 Eur vertės; išskleidžiamas stalas 50 Eur vertės; šešios medinės kėdės su paminkštinimais po 20 Eur vertės; du pufikai pilkos spalvos gobelenu po 20 Eur vertės yra asmeninis jo (atsakovo) turtas, įgytas iki santuokos su ieškove sudarymo, ir santuokos nutraukimo byloje į dalintino turto balansą neįtrauktinas. Ieškovė įpareigotina nurodytus daiktus grąžinti jam (atsakovui), ne vėliau kaip iki teismo sprendimo įsiteisėjimo civilinėje byloje.
Anksčiau minėtą reikalavimą atsakovas argumentavo tuo, kad anksčiau minėti daiktai jo įgyti dar iki pažinties bei santuokos sudarymo su ieškove. Todėl šie daiktai byloje į dalintino turto balansą neįtrauktini. Šie daiktai iki šiol yra pas ieškovę. Kadangi ieškovė jam šių daiktų nenori grąžinti iki šiol, todėl ji įpareigotina tai padaryti teismo sprendimu. Dėl kitų namų apyvokos daiktų ginčo nėra.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į patikslintą priešieškinį (DOK- 32492) ieškovė iš esmės nurodė, kad dėl reikalavimo „pripažinti, kad kilnojamieji daiktai, esantys pas ieškovę A. S. [...]: dvi spintos, kurių viena „senovinė“ [...]; šaldytuvas Boch [...]; šaldiklis Snaigė [...]; trys sekcijos [...]; dvi medinės lovos su spintelėmis ir čiužiniais [...]; stačiakampio formos stalas [...]; išskleidžiamas stalas [...]; šešios medinės kėdės su paminkštinimais [...]; du pufikai pilkos spalvos gobelenu [...] yra asmeninis atsakovo J. S. [...] turtas, įgytas iki santuokos su ieškove A. S. [...] sudarymo, ir santuokos nutraukimo byloje į dalintino turto balansą neįtrauktinas. Ieškovė A. S. [...] įpareigotina nurodytus daiktus grąžinti atsakovui J. S. [...] ne vėliau kaip iki teismo sprendimo įsiteisėjimo civilinėje byloje“, iš esmės neprieštarauja. Atsakovas iš esmės visus anksčiau nurodytus daiktus gali pasiimti bet kuriuo, iš anksto su ieškove suderintu laiku. Tačiau su šio reikalavimo dalimi dėl šaldiklio „Snaigė“ nesutinka, - su aplinkybe, jog „šaldiklis Snaigė 50 Eur vertės“ yra asmeninė atsakovo nuosavybė. Ji laikosi pozicijos, jog šis turtas („šaldiklis Snaigė“) šalims priklauso bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, o nurodyta aplinkybė, kad šis šaldiklis atsakavo neįrodyta. Atsakovui leistinais rašytiniais įrodymais nepaneigus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK 3.88) straipsnyje įtvirtintos bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpcijos, minėtas šaldiklis pripažintinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir dalintinas šioje santuokos nutraukimo byloje jį natūra priteisiant ieškovei.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžių metu ieškovė atsisakė reikalavimo iš atsakovo priteisti 500,00 Eur kompensaciją jai (ieškovei) už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, palaikė likusius galutinius ieškinio reikalavimus ir atsikirtimus į galutinius priešieškinio reikalavimus. Iš esmės pakartojo procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes.
Atsakovas teismo posėdžių metu palaikė galutinius priešieškinio reikalavimus ir atsikirtimus į galutinius ieškinio reikalavimus. Iš esmės pakartojo procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu liudytojas V. S. iš esmės nurodė, kad J. S. gyveno su ieškove Pilviškių miestelyje. Pas šiuos jis buvęs. Jis padėjo S. talkoje kuomet šie statė ūkinio pastato priestatą (stogo dengimas šiferiu). Be to šiems darbams atlikti jis atsivežė darbininkus. Už minėtą darbą darbininkams buvo sumokėta bendrai 150 Eur, o jam buvo sumokėta 50 Eur. Kas darbininkams ir jam padavė minėtus pinigus nepamena. Be to, matė, kad pas S. buvo pastatyta verandukė prie namo. Ką pats S. namuose dirbo, statė jis nematė. Tačiau buvo atvejis kai jis ir S. šio namų valdoje, šiam jo atvežtas malkas iškrovė. Už S. atvežtas malkas, jam sumokėdavo S.
Teismo posėdžio metu liudytojas S. E. iš esmės nurodė, kad jis daug kartų buvo pas S., jis pas šiuos dirbdavo įvairius su statybomis susijusius darbus. Jo šiuos dirbti prašydavo S. Jis S. prašymu nugriovė seną prie namo buvusią verandą. Vietoje šios jis pastatė 3x6 m naują verandą. Be to, šios verandos statybai jis su S. važiavo į Baltrušius užsakyti (nupirkti) šiai statybinę medieną. Medieną S. į namus atvežė šios medienos pardavėjas. Kaip suprato medienos pardavėjui pinigus sumokėjo S. Be to, seną verandą griovė talka, - šioje buvo S., S. sūnus, naujai verandai pamatus liejo taip pat talka, - šioje buvo S., S. sūnus, šio uošvis. Su juo už minėtus darbus (senos verandos griovimą, naujai verandai pamato liejimą, naujos verandos pastatymą) atsiskaitė S. Šių darbų metu S. buvo kaip šeimininkė. Jis S. prašymu atliko : daržovėms skirto sandėliuko apšildymo darbus, už šių atlikimą jam sumokėjo S.; ūkinio pastato partęsimo darbus, už šių atlikimą jam sumokėjo S.; viso ūkio pastato stogo keitimo, prie šio priestatuko stogo dengimo, nudažymo darbus, už šių atlikimą jam sumokėjo S.; voljero skirto šuniui pastatymo darbus, už šių atlikimą jam sumokėjo S.; prie įėjimo į namą terasos pastatymo darbus, už šių atlikimą jam sumokėjo S.; prie namo esančioje verandoje betonavimo, linoleumo patiesimo darbus, už šių atlikimą jam sumokėjo S.; namo palėpės apšildymo darbus, už šių atlikimą jam sumokėjo S.; vištidės pastatymo darbus, už šių atlikimą jam sumokėjo S.; ūkiniame pastate betonavimo, apšildymo darbus, už šių atlikimą jam sumokėjo S.; vieną pavasarį apdengė šiltnamį plėvele, už tai jam sumokėjo S. Tai galėjo būti 2012-2013 metai. Atsakė, kad S. name darbus susijusius su dušo, boilerio, klozeto pastatymu jis neatliko. Paskutinis jo pas S. nudirbtas darbas buvo voljero šuniui pastatymas, tai buvo prieš 4-5 metus. Kaip vedė S. bendrą ūkį jis nežino.
Teismo posėdžio metu liudytoja D. P. iš esmės nurodė, kad ji ieškovės sesuo. Ieškovė gyveno (duomenys neskelbtini), ten susipažino su J. S.. Sesuo su S. sudarė santuoką. Po šios sudarymo sesuo iškeitė savo turėtą butą (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) esantį namą (namų valdą) ir sesuo su S. šiuose namuose gyveno. Namas į kurį prieš 10-12 metų įsikraustė S. buvo sutvarkyti, tik, šiems begyvenant, name buvo pakeista dušinė. Be to šiems begyvenant buvo atlikti kanalizacijos darbai, šiems darbams apmokėti S. iš jos skolinosi 1500 Lt. Šią pinigų sumą jai atidavė sesuo (S.). Be to buvo pastatyta prie S. namo nauja veranda. Šios statybos iniciatorius S. Be to buvo iš senų medžiagų pastatytas šuniui voljeras, kurį pastatė pats S. Kiek ji suprato S. kartu negyvena apie 5 metai atgal. Atsakė, kad matė pas S. dirbantį darbininką. Šis tvarkė lauko tualetą. Matė pas S. atvažiavusį S. sūnėną, šis pas juos baliavodavo. Tačiau vieną kartą buvo atvežęs S. malkų. Prasidėjus skyrybų procesui, S. sūnėnas išsivežė S. su jo visais atsivežtais į sesers namus daiktais. S. bendro ūkio nevedė, gyveno atskirai nuo 2019, 2020 metų. Sesuo gaudavo pašalpą už neįgalumą, o vėliau truputį didesnę pensiją, - apie 600-700 Eur. Sesuo dažnai jos prašydavo paskolinti jai pinigų. Tai prasidėjo nuo 2019-2020 m. Dėl paskolos ji jai sakydavo, kad S. neprisideda prie ūkio išlaidų. Tuo metu kai ji būdavo pas sesę, tai matydavo, kad S. sėdi prie kompiuterio, arba miega, o sesuo susineša malkas, kurią katilą, skalbia, gamina maistą. Be to, maistą pirkdavo sesuo. Tačiau S. bendro gyvenimo pabaigoje S. eidavo nusipirkti sau maistą. S. alkoholiu nepiktnaudžiavo. S. turėjo automobilį, šį išlaikė S., už šio remontą mokėjo S. Žino, kad S. buvo įvestas trifazis elektros įvadas, šio įvado reikėjo S. Ar už šio įvedimą sumokėjo S. ji nežino. Ar šiam įvedimu pritarė sesuo nežino.
Motyvuojamoji dalis
Patikslintas ieškinys ir patikslintas priešieškinys tenkintini iš dalies
Dėl santuokos nutraukimo, santuokos iširimo priežasčių
Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) 3.49 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad santuoka gali būti nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, vieno sutuoktinio prašymu arba dėl sutuoktinių (sutuoktinio) kaltės. Nagrinėjamu atveju, ieškovė ir atsakovas teismo prašė nutraukti jų (duomenys neskelbtini) Utenos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje sudarytą santuoką, akto įrašo Nr. 57, dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Tarp šalių nėra ginčo dėl sutuoktinių kaltės, todėl darytina išvada, jog abu sutuoktiniai pažeidė abipusio lojalumo, moralinės paramos teikimo pareigas, nepakankamai dėmesio skyrė vienas kitam ir santykių išsaugojimui, todėl konstatuotina, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.61 straipsnio 2 dalis).
Dėl sutuoktinių pavardžių po santuokos nutraukimo
CK 3.69 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę.
Ieškovė teismo prašė po santuokos nutraukimo palikti jai iki santuokoje turėtą pavardę „K.“. Atsakovas su šiuo prašymu sutiko. Atsakovas prašė po santuokos nutraukimo palikti jam santuokinę pavardę „S.“. Ieškovė su šiuo prašymu sutiko. Nesant ginčo, paliktina ieškovei iki santuokos turėta pavardė „K.“, o atsakovui – santuokinė pavardė „S.“.
Dėl tarpusavio išlaikymo
Reikalavimo dėl išlaikymo ieškovė ir atsakovas nereiškė. Esant tokioms aplinkybėms, sutuoktinių tarpusavio išlaikymo klausimas nesprendžiamas.
Dėl turto pripažinimo bendra jungtine nuosavybe
Anksčiau aprašytais argumentais ieškovė prašė 4300,00 Eur šeimos santaupų, kuriomis bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje, t.y. 2023 m. birželio 12 d., disponavo atsakovas iš esmės pripažinti bendra jungtine nuosavybe. Atsakovas anksčiau aprašytais argumentais su šiuo prašymu nesutiko.
Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu (CPK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Iš atsakovo prie priešieškinio pridėtų banko sąskaitų išrašų matyti, kad 2023 m. birželio 12 d. atsakovas banko sąskaitose turėjo 1200,32 Eur. Be to, kad atsakovas 2023 m. gegužės 4 d. išgrynino 3100 Eur. Liudytoja D. P. paaiškino, atsakė, kad S. iš esmės bendro ūkio neveda nuo 2019-2020 metų. Šiais jos paaiškinimais netikėti priežasties nėra. Iš esmės atsakovas nurodė, kad ieškovės iniciatyva gyvendamas skyrium jis 3100 Eur išleido būtiniems savo poreikiams tenkinti, - nusipirko klausos aparatą, apmokėjo sanatorijos paslaugas, apmokėjo automobilio remonto darbus, prisidėjo prie komunalinių mokesčių, pirkosi maistą. Ieškovė neginčijo, kad ji ir S. iš esmės bendro ūkio neveda nuo 2019-2020 metų. Tai, kad šalys pradėjo gyventi skyrium ieškovės iniciatyva ieškovė taip pat neginčijo. Be to tai liudija ir iš esmės ieškovės ieškinio pateikimas po atsakovo grįžimo iš sanatorijos, vėliau atsakovo nurodyti ieškovės policijos kvietimai, nepasitvirtinęs apsaugos nuo smurto orderis. Ieškovė su ieškiniu į teismą kreipėsi 2023 m. birželio 9 d. Įvertinęs šias aplinkybes teismas sprendžia, kad prašymas neįrodytas, kad yra pagrįsta, nenuginčyta objektyvi priežastis 4300 Eur nepripažinti bendra jungtine nuosavybe, ir šiuos pinigus neįtraukti į šalių dalintino turto balansą. Todėl šis ieškovės prašymas netenkinamas.
Dėl turto padalinimo
Kaip minėta, remiantis CK 3.88 straipsnio 1 dalimi, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog preziumuojama, kad santuokoje įgytas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. CK 3.127 str. nustatyta, jog teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Nutraukiant santuoką, sutuoktinių turtas dalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti (CK 3.127 straipsnio 3 dalis). Jeigu natūra turto negalima padalyti pagal sutuoktiniams tenkančias dalis, vienas sutuoktinis privalo sumokėti kitam sutuoktiniui atitinkamo dydžio kompensaciją pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes (CK 3.117 straipsnio 3 dalis, 3.127 straipsnio 3 dalis). Pagal kasacinio teismo praktiką, turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011; 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476-916/2015; kt.). Tais atvejais, kai teismas nusprendžia, kad yra pagrindas nukrypti nuo santuokos metu įgyto turto padalijimo natūra principo, toks teismo sprendimas turi būti pagrįstas faktinėmis byloje nustatytomis aplinkybėmis, kurios leistų konstatuoti, kad, pirma, natūra turto padalyti sutuoktiniams negalima ir, antra, sutuoktinis, kuriam priteisiamas turtas natūra, turi galimybę kompensuoti kitam sutuoktiniui jo dalį pinigais, t. y. teismas turi įsitikinti, kad tokiu sprendimu nebus pažeidžiamas proporcingumo principas, reikalaujantis, kad naudojamos priemonės atitiktų siekiamą tikslą, o išimtys iš bendrų taisyklių būtų adekvačios keliamiems tikslams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529-916/2016).
Ieškovė teismo prašė po santuokos nutraukimo, atsakovui asmeninės nuosavybės teise nuolatiniam naudojimui, tvarkymui, valdymui ir disponavimui priteisti sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą, - keleivinį automobilį VW PASSAT, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (VIN) (duomenys neskelbtini), pirmosios registracijos data 1998 m. spalio 12 d., kurio vertė 700,00 Eur; iš atsakovo priteisti 350,00 Eur kompensaciją jai (ieškovei) už atsakovui tenkančią didesnę sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto dalį. Atsakovas tiek procesiniais dokumentais, tiek teismo posėdžio metu su šiuo reikalavimu sutiko. Todėl šis ieškovės reikalavimas tenkinamas.
Atsakovas teismo prašė po santuokos nutraukimo, ieškovei asmeninės nuosavybės teise nuolatiniam naudojimui, tvarkymui, valdymui ir disponavimui priteisti sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą, - gyvatvorės žirkles, kurių vertė 50,00 Eur; iš ieškovės priteisti 25,00 Eur kompensaciją jam (atsakovui) už ieškovei tenkančią didesnę sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto dalį. Ieškovė tiek procesiniais dokumentais, tiek teismo posėdžio metu su šiuo reikalavimu sutiko. Todėl šis reikalavimas tenkinamas.
Atsakovas teismo prašė po santuokos nutraukimo, ieškovei asmeninės nuosavybės teise nuolatiniam naudojimui, tvarkymui, valdymui ir disponavimui priteisti sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą, - šaldiklį Snaigė, kurio vertė 50,00 Eur; iš ieškovės priteisti 25,00 Eur kompensaciją jam (atsakovui) už ieškovei tenkančią didesnę sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto dalį. Ieškovė tiek procesiniais dokumentais, tiek teismo posėdžio metu su šiuo reikalavimu sutiko. Todėl šis reikalavimas tenkinamas.
Dėl priešieškinio reikalavimo priteisti kompensaciją už atsakovo asmeninėmis lėšomis pagerintą ieškovės asmeninį turtą priteisimo ir kitų turtinių reikalavimų
Atsakovas anksčiau aprašytais argumentais priešieškiniu iš esmės prašė priteisti 8 000 Eur kompensaciją, už santuokos metu atliktus nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini) kuris asmeninės nuosavybės teise priklauso ieškovei, pagerinimus jo (atsakovo) asmeninėmis lėšomis, darbu, įpareigojant ieškovę šią kompensaciją atsakovui sumokėti per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Su šiuo reikalavimu atsakovė sutiko iš dalies.
Atsakovas tiek procesiniu dokumentu, tiek teismo posėdžio metu nuosekliai paaiškino, kad visos lėšos, gautos už turėtą kilnojamąjį, nekilnojamąjį turtą, o taip pat ir jo gaunama senatvės pensija (labiau tikėtina didžioji dalis) buvo naudota nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), pagerinimui, kad po to, kai ieškovės vardu buvo įgytas nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), jo lėšomis bei darbu buvo atlikti šie turto pagerinimai: 2012 metais iš lentpjūvės, esančios Šakių r. sav., jis nupirko 5,5 m įvairios statybinės medienos už 1 967 Lt (569,68 Eur), o taip pat tais metais pirko ir drožlių plokštes. Visa tai vėliau buvo panaudota gyvenamojo namo priestato, sandėliuko, malkinės statybai; į gyvenamąjį namą įvestas miesto vandentiekis bei kanalizacija; 2012 m. elektros tinklų specialistas sklype įvedė trifazį įvadą ir įrengė trifazį elektros energijos apskaitos prietaisą (už tai jis sumokėjo 2 500 Lt, - 724 Eur) bei jau kitas žmogus padarė įvadą nuo apskaitos prietaiso iki namo bei atliko darbus namo viduje (tai jam kainavo 1 500 Lt (425,17 Eur); 2013 m. buvo nugriautas gyvenamojo namo priestatas (2 m x 2,5 m) ir pastatytas naujas bei pilnai įrengtas su dviem langais, durimis priestatas (3 m x 6 m). Priestatą statė jo samdytas darbininkas S. E., gyvenantis Pilviškiuose, kurį susirado per vietinius žmones, o taip pat savo darbu prisidėjo ir jis (atsakovas). Jis (atsakovas) už darbą S. E. sumokėjo iš savo lėšų. Priestato statyba kainavo 1 407 Lt (407,49 Eur), dveji langai 600 Lt (170,07 Eur), durys 250 Lt (72,40 Eur); jis kartu su S. E., kuriam už darbą jis mokėjo asmeninėmis lėšomis, pastatė naują uždarą medinę malkinę (6 m x 6 m), kurios pastatymas kainavo 1 064 Lt (308,15 Eur). Kadangi, pastačius malkinę, jos stogas buvo uždengtas tik plaušo plokšte, todėl 2021 metais malkinės stogas buvo uždengtas naudotu šiferiu (44 lapai), kurį jam iš Dzūkijos atvežė mirusio brolio sūnus V. S., o malkinės stogą uždengė jo atvežti vyrai taip pat iš Dzūkijos, kuriems už darbą jis (atsakovas) sumokėjo 150 Eur, o naudotas šiferis jam kainavo 200 Eur; jis kartu su S. E., kuriam už darbą mokėjo asmeninėmis lėšomis, gyvenamojo namo palėpėje sudėjo grindis (sumokėta 200 Lt, - 57,92 Eur); pastatytas naujas lauko tualetas; ūkiniame pastate įrengta vištidė, sandėliukas, kuris buvo išbetonuotas, apšildytas (sumokėta 451 Lt, - 130,62 Eur); sklype pastatytas šiltnamis (sumokėta 500 Lt, - 144,81 Eur); atliktas prieangio remontas (sumokėta 300 Lt, - 86,89 Eur); gyvenamajame name: įrengtas dušas, nupirkta dušo kabina (mokėta 180 Lt, - 52,13 Eur), klozetas (150 Lt, - 43,44 Eur), vandens boileris 50 ltr (70 Lt, - 20,27 Eur), spintelė su kriaukle (70 Lt, - 20,27 Eur), spintelė su veidrodžiu (50 Lt, - 14,48 Eur); 2019 metais kartu su S. E., kuriam už darbą sumokėjo asmeninėmis lėšomis, įrengė voljerą šuniui, kadangi jo draugas iš Kauno G. Ž., vardadienio proga jam padovanojo šuniuką (vokiečių aviganį). Taip pat juodu apšildė dar iš (duomenys neskelbtini) atsivežtą šuns būdą. Dėl to, kad įrengtų „namus“ šuniui, jis (atsakovas) paėmė 300 Eur paskolą, kurią grąžino iš savo senatvės pensijos. Vokiečių aviganis liko pas ieškovę. Be to 2023 m. balandžio mėnesį jis sumokėjo 100 Eur už 10 kg dažų namo išorei, kuriuos parduotuvėje nupirko ieškovės sūnus T. K., o taip pat šiam jis sumokėjo 100 Eur, kadangi šis ir nudažė gyvenamąjį namą. Pažymėtina, kad 2014 metais jis (atsakovas) už savo asmenines lėšas gyvenamojo namo išorei pirko dažus ir pats dalį namo nudažė. Iš esmė šias aplinkybes patvirtino teismo posėdžio metu liudytojas S. E.. Kad pas S. dirbo statybos darbus patvirtino liudytoja D. P.. Ieškovė tiek procesiniais dokumentais, tiek teismo posėdžio metu neginčijo, jog buvo nupirktos minėtos medžiagos, prekės, minėti darbai buvo atlikti. Tačiau ji nurodė, kad atsakovas už elektros trifazio įvado įrengimo darbus sumokėjo ne 2500 Lt, o 1727,88 Lt. Šią aplinkybę grindė 2012 m. birželio 7 d. mokėjimo pavedimu. Pagal šias aplinkybes teismas sprendžia, kad ieškovė leistinu svariu rašytiniu įrodymu nuginčijo atsakovo paaiškinimą dėl elektros trifazio įvado kainos, ir jog šio kaina 1727,88 Lt (500,43 Eur). Atsakovas minėtą reikalavimą grindė nekilnojamojo turto ekspertizės aktu Nr. 2025-014, išvada, kad atsižvelgiant į turto vertę įtakojančius faktorius, remiantis rinkos ir ekonomikos, bei stebėjimų ir tyrimų rezultatais, kitas aplinkybes, turto pasiūlą ir paklausą, atlikusi rinkos vertės skaičiavimus, teismo ekspertė atsakydama į pateiktą klausimą teigia, kad ekspertizės objekto: - (duomenys neskelbtini) bendro kitos (vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos) paskirties žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su gyvenamuoju namu (duomenys neskelbtini) -74,06 kv.m bendro ploto, 1960 m. statybos (2013 m. rekonstrukcijos), rąstų sienų, 100 proc. baigtumo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniu pastatu (duomenys neskelbtini) - 48,00 kv.m užstatyto ploto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), garažo pastatu (duomenys neskelbtini) - 22,00 kv.m užstatyto ploto (NTR neįregistruotas), ir kitais inžineriniais kiemo statiniais - šuliniu, kiemo aikštele, lauko tualetu, tvora (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), bendra vertė, apskaičiuota lyginamosios vertės metodu, turto vertės nustatymo datai (2023-04-01) buvo 36 700 Eur (trisdešimt šeši tūkstančiai septyni šimtai eurų). Pastaba: yra atlikti nauji gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) kadastriniai matavimai, suformuota kadastriniu matavimu byla (kadastro duomenų nustatymo data - 2025-01-22), tačiau pakitimai NTR nėra įregistruoti. Remiantis naujais kadastriniais matavimais, 2013 m. yra atlikta gyvenamojo namo 1A1m rekonstrukcija, bendras plotas padidėjęs iki 74,06 kv.m, todėl Teismo prašymu, turto vertinimas yra atliekamas remiantis kadastriniu matavimu bylos duomenimis. Remiantis 2025-02-12 d. pateiktomis techninės priežiūros vadovo A. P., atestato Nr. (duomenys neskelbtini), parengtomis lokalinėmis sąmatomis, yra apskaičiuota pastato remonto darbai (duomenys neskelbtini), Vilkaviškio r. sav. (,..<nekilnojamojo turto vieneto statybiniai pagerinimai ir kokios buvo jų darbų sąnaudos laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini), šio turto įgijimo mainų sutarties pagrindu ieškovės A. S. vardu, iki 2023 m. balandžio mėnesio?>). Gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) remonto darbų bendra vertė su PVM yra 12 838,44 Eur (dvylika tūkstančių aštuoni šimtai trisdešimt aštuoni eurai, 44 cnt.); statybos darbų kainos sudarytos pagal 2024-10 mėn. kainas (lokalinės sąmatos pridedamos 4.5. ekspertizės priede). Ši išvada apie ekspertizės objekto rinkos retrospektyvinę vertę atitinka vidutines rinkos sąlygas Vilkaviškio rajono savivaldybėje. Konkreti sandorio suma rinkoje gali priklausyti nuo daugelio specifinių eksperto nenagrinėtų sandorio sąlygų bei aplinkybių, o taip pat rinkos sąlygų, susiklosčiusių pardavimo momentu, nuo pirkėjo ir pardavėjo sutartų mokėjimo sąlygų ir terminų, nuo ypatingų pirkėjo lūkesčių, verslo planų ar kitų ekspertui nežinomų aplinkybių. Nurodyta vertė nebūtinai turi būti suprasta kaip pinigų suma, kurią potencialus pirkėjas privalo sumokėti, galutinė kaina paprastai nustatoma nepriklausomų derybų metu tarp suinteresuotų šalių. Atsakovas minėtą reikalavimą grindė nekilnojamojo turto ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini), išvada, kad atsižvelgiant į turto vertę įtakojančius faktorius, remiantis rinkos ir ekonomikos, bei stebėjimų ir tyrimų rezultatais, kitas aplinkybes, turto pasiūlą ir paklausą, atlikusi rinkos vertės skaičiavimus, teismo ekspertė atsakydama į pateiktą klausimą teigia, kad ekspertizės objekto: - (duomenys neskelbtini) bendro kitos (vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos) paskirties žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su gyvenamuoju namu (duomenys neskelbtini) - 51,76 kv.m bendro ploto, 1960 m. statybos, rąstų sienų, 100 proc. baigtumo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniu pastatu (duomenys neskelbtini) - 48,00 kv.m užstatyto ploto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), garažo pastatu (duomenys neskelbtini) - 22,00 kv.m užstatyto ploto (NTR neįregistruotas), ir kitais inžineriniais kiemo statiniais - šuliniu, kiemo aikštele, lauko tualetu, tvora (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), bendra vertė, apskaičiuota lyginamosios vertės metodu, turto vertės nustatymo datai (2023-04-01) buvo 20 200 Eur (dvidešimt tūkstančių du šimtai eurų). Ši išvada apie ekspertizės objekto rinkos retrospektyvinę vertę atitinka vidutines rinkos sąlygas Vilkaviškio rajono savivaldybėje. Konkreti sandorio suma rinkoje gali priklausyti nuo daugelio specifinių eksperto nenagrinėtų sandorio sąlygų bei aplinkybių, o taip pat rinkos sąlygų, susiklosčiusių pardavimo momentu, nuo pirkėjo ir pardavėjo sutartų mokėjimo sąlygų ir terminų, nuo ypatingų pirkėjo lūkesčių, verslo planų ar kitų ekspertui nežinomų aplinkybių. Nurodyta vertė nebūtinai turi būti suprasta kaip pinigų suma, kurią potencialus pirkėjas privalo sumokėti, galutinė kaina paprastai nustatoma nepriklausomų derybų metu tarp suinteresuotų šalių. Teismo vertinimu ekspertė atsakiusi į teismo užduotus klausimus. Nėra priežasties abejoti, jos kompetencija. Iš minėtų ekspertizės aktų matyti, kad ekspertė prieš atsakydama į klausimus atliko reikiamą, išsamų tyrimą. Įvertinęs anksčiau aprašytas aplinkybes, išvadas, teismas sprendžia, kad atsakovo minėtas reikalavimas pagrįstas iš dalies, priteistina iš ieškovės atsakovo naudai 7776,43 Eur kompensacija (724,00 Eur – 500,43 Eur = 223,57 Eur; 8000,00 Eur – 223,57 Eur = 7776,43 Eur), už santuokos metu atliktus nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini) kuris asmeninės nuosavybės teise priklauso ieškovei, pagerinimus, jo (atsakovo) asmeninėmis lėšomis, darbu, įpareigojant ieškovę šią kompensaciją atsakovui sumokėti per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Atsakovas priešieškiniu prašė pripažinti, kad kilnojamieji daiktai: diskinis pjūklas (kreizas), 150 Eur vertės, metalines kopėčios, 300 Eur vertės, elektrinis grąžtas, 200 Eur vertės, autoklavas 100 Eur vertės, medinis stalas su dviem suolais 100 vertės, yra asmeninis jo (atsakovo) turtas, įgytas iki santuokos su ieškove sudarymo, ir santuokos nutraukimo byloje į dalintino turto balansą neįtrauktinas. Su šiuo, iš esmės prašymu ieškovė sutiko. Todėl minėtas turtas byloje dalintino turto balansą neįtrauktinas.
Atsakovas patikslintu priešieškiniu prašė pripažinti, kad esantys pas ieškovę kilnojamieji daiktai: dvi spintos, kurių viena „senovinė“, po 100 Eur vertės; šaldytuvas Bosch 50 Eur vertės; šaldiklis Snaigė 50 Eur vertės; trys sekcijos po 50 Eur vertės; dvi medinės lovos su spintelėmis ir čiužiniais po 50 Eur vertės; stačiakampio formos stalas 50 Eur vertės; išskleidžiamas stalas 50 Eur vertės; šešios medinės kėdės su paminkštinimais po 20 Eur vertės; du pufikai pilkos spalvos gobelenu po 20 Eur vertės yra asmeninis jo (atsakovo) turtas, įgytas iki santuokos su ieškove sudarymo, ir santuokos nutraukimo byloje į dalintino turto balansą neįtrauktinas; Ieškovė įpareigotina nurodytus daiktus grąžinti jam (atsakovui), ne vėliau kaip iki teismo sprendimo įsiteisėjimo civilinėje byloje. Su šiuo reikalavimu ieškovė sutiko iš dalies, būtent nesutiko dėl šaldiklio Snaigė, 50 Eur vertės, nes šis įgytas santuokos metu, šalims priklauso bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Ieškovas šioje dalyje jokiais leistinais, nenuginčijamais įrodymais neįrodė, jog minėtas šaldiklis jo įgytas iki santuokos sudarymo, jo asmeninė nuosavybė, todėl šis prašymas netenkinamas. Minėtas šaldiklis įtrauktinas į šalims (sutuoktiniams) bendrosios jungtinės nuosavybės teisme priklausančio dalintino turto balansą ir dalintinas. Pagal šalių paaiškinimus minėti daiktai nuo šalių pradėjimo gyventi skyriumi likę (yra) pas ieškovę, todėl ieškovė įpareigotina šiuos daiktus, išskyrus šaldiklį Snaigė, grąžinti atsakovui.
Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Nutraukiant santuoką, sutuoktinių turtas (pagal nustatytą balansą) dalijamas natūra, atsižvelgiant į jo šalių neginčytą vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis. Anksčiau minėto automobilio VW Passat, gyvatvorės žirklių ir šaldiklio Snaigė negalima padalyti pagal sutuoktiniams tenkančias dalis, atsakovas privalo sumokėti ieškovei 350 Eur dydžio kompensaciją pinigais už jam atitenkantį minėtą automobilį, ieškovė privalo sumokėti atsakovui bendrai 50 Eur dydžio kompensaciją pinigais už jai atitenkančius minėtą šaldiklį, gyvatvorės žirkles.
Ieškovė prašė jos naudai iš atsakovo priteisti 500,00 Eur kompensaciją už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas nurodė, kad šio ieškinio reikalavimo atsisako, ieškinio atsisakymo teisinės pasekmės ieškovei žinomos. Kadangi atsisakymas nuo šio ieškinio reikalavimo įstatymams neprieštarauja, šalių ir kitų asmenų teisių bei teisėtų interesų nepažeidžia, ieškovei šio atsisakymo pasekmės yra žinomos, todėl atsisakymas nuo šio ieškinio reikalavimo priimtinas ir civilinė byla šioje dalyje nutrauktina (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 4 punktas).
Dėl laikinosios apsaugos priemonės
Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2024 m. liepos 11 d. nutartimi taikoma laikina apsaugos priemonė – atsakovo J. S. reikalavimų užtikrinimui atliktas įrašas Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre dėl draudimo perleisti nuosavybės teises į ieškovei A. S. priklausančius nekilnojamus daiktus – žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinį pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kiemo statinius (šulinys, kiemo aikštelė, lauko tualetas, tvora, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius adresu (duomenys neskelbtini), teismo vertinimu ši priemonė po sprendimo paskelbimo nebereikalinga, todėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2024 m. liepos 11 d. nutartimi byloje pritaikyta minėta laikinoji apsaugos priemonė panaikinama nuo teismo sprendimo priėmimo dienos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 150, 259, 260, 270, 375, 376 straipsniais,
nusprendžia:
patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies, patikslintą priešieškinį tenkinti iš dalies.
Nutraukti A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Utenos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje sudarytą santuoką, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Po santuokos nutraukimo palikti ieškovei A. S. ikisantuokinę pavardę „K.“, o atsakovui J. S. – pavardę „S.“.
Priimti ieškovės A. S. atsisakymą nuo ieškinio reikalavimo dėl jos naudai iš atsakovo J. S. 500,00 Eur kompensacijos už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą priteisimo ir civilinę bylą šioje dalyje nutraukti.
Bendrąja jungtine nuosavybe turimą turtą padalinti sekančiai:
- atsakovui J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo priteisti, - lengvąjį automobilį VW PASSAT, kurio valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (VIN) (duomenys neskelbtini), pirmosios registracijos data 1998 m. spalio 12 d., vidutinė rinkos vertė 700,00 Eur ir priteisti iš atsakovo J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 350 Eur (trijų šimtų penkiasdešimties eurų) kompensaciją ieškovei A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), už jam (atsakovui) natūra tenkančią didesnę santuokinio turto dalį;
- ieškovei A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo priteisti, - šaldiklį Snaigė, vidutinė rinkos vertė 50,00 Eur ir priteisti iš ieškovės A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 25 Eur (dvidešimt penkių eurų) kompensaciją atsakovui J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), už jai (ieškovei) natūra tenkančią didesnę santuokinio turto dalį;
- ieškovei A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo priteisti, - gyvatvorės žirkles, vidutinė rinkos vertė 50,00 Eur ir priteisti iš ieškovės A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 25 Eur (dvidešimt penkių eurų) kompensaciją atsakovui J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), už jai (ieškovei) natūra tenkančią didesnę santuokinio turto dalį.
Priteisti iš ieškovės A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovo J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 7776,43 Eur (septynių tūkstančių septynių šimtų septyniasdešimt šešių eurų 43 ct) kompensaciją už santuokos metu atliktus nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini) kuris asmeninės nuosavybės teise priklauso ieškovei, pagerinimus, įpareigojant ieškovę šią kompensaciją atsakovui sumokėti per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Įpareigoti ieškovę A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ne vėliau kaip iki teismo sprendimo įsiteisėjimo civilinėje byloje, grąžinti atsakovui J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) : dvi spintas, kurių viena „senovinė“; šaldytuvą Bosch; tris sekcijas; dvi medines lovas su spintelėmis ir čiužiniais; stačiakampio formos stalą; išskleidžiamą stalą; šešias medines kėdes su paminkštinimais; du pufikus pilkos spalvos gobelenu.
Kitose dalyse patikslinto ieškinio ir patikslinto priešieškinio netenkinti.
Nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2024 m. liepos 11 d. nutartimi taikomą laikiną apsaugos priemonę – atsakovo J. S. reikalavimų užtikrinimui atliktą įrašą Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre dėl draudimo perleisti nuosavybės teises į ieškovei A. S. priklausančius nekilnojamus daiktus – žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinį pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kiemo statinius (šulinys, kiemo aikštelė, lauko tualetas, tvora, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius adresu (duomenys neskelbtini).
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.