- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-07
- Bylos Nr.
- e2S-736-643/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-34925-2018-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Margarita Stambrauskaitė
- Atsakovas
- SIA „OK Būvmateriāli“
- Ieškovas
- UAB „Tilsta“
- Kategorijos
- 3.1.14.3Ieškinio trūkumų šalinimas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Margarita Stambrauskaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo SIA „OK Būvmateriāli“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 13 d. nutarties panaikinimo civilinėje byloje pagal atsakovo SIA „OK Būvmateriāli“ prašymą dėl proceso atnaujinimo, kurioje buvo tenkintas ieškovės UAB „Tilsta“ ieškinys atsakovei dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Tilsta“ pareiškė ieškinį, prašydama priteisti iš atsakovo užsienio juridinio asmens SIA „OK Buvmateriali“ 29 039 Eur žalos atlyginimo, 6 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. sausio 7 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino.
3. Atsakovas užsienio juridinis asmuo SIA „OK Būvmateriāli“ pareiškė prašymą dėl proceso atnaujinimo, kuris Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartimi buvo tenkintas.
4. Teisme gautas atsakovo užsienio juridinis asmuo SIA „OK Būvmateriāli“ prašymas trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, byloje įtraukti užsienio juridinį asmenį Vekkon Endustri A.S. Atsakovo prašymas teismo 2019 m. spalio 2 d. nutartimi buvo patenkintas.
II. Pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. kovo 13 d. nutartimi nutarė nustatyti atsakovui užsienio juridiniam asmeniui SIA „OK Buvmateriali“ 14 dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos, terminą pateikti ieškinio su priedais bei pareiškimo dėl proceso atnaujinimo su priedais vertimus į trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, užsienio juridiniam asmeniui Vekkon Endüstri A. ?. suprantamą turkų kalbą.
6. Teismas nutartyje nurodė, kad procesiniai dokumentai trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, Vekkon Endüstri A. ?., buvo išsiųsti į Turkijos Respubliką, grąžinti neįteikti. Nurodyta, jog dokumentai neišversti į turkų kalbą, todėl prašymas nesuprastas. Dėl šių priežasčių teismas nustatė atsakovui 14 d. terminą vertimui pateikti.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
7. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 13 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės.
8. Atsakovas nurodo, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad vykdydamas to paties teismo 2019 m. spalio 2 d. nutartį, atsakovas yra išvertęs į teismo nurodytą, trečiajam asmeniui suprantamą anglų kalbą ir pateikęs teismui aptariamus procesinius dokumentus, kurie su teisinės pagalbos prašymu per Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją jau buvo išsiųsti ir kuriuos jau buvo bandoma įteikti trečiajam asmeniui per Turkijos Respublikos teisingumo ministeriją.
Šalies argumentai
9. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos gautame atsakyme nurodyta, kad teisinės pagalbos prašymas Turkijos Respublikos teisingumo ministerijai buvo teikiamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos ir Turkijos Respublikos teisinio ir teisminio bendradarbiavimo komercinėse ir civilinėse bylose sutartimi (toliau – ir Dvišalė sutartis), tačiau patvirtinimas apie dokumentų įteikimą gautas vadovaujantis 1965 m. lapkričio 15 d. sudaryta Konvencija dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse ar komercinėse bylose įteikimo užsienyje. Vadovaudamasis šiuo atsakymu teismas sprendė, kad visi procesiniai (tiek esami, tiek būsimi) civilinės bylos dokumentai esamoje proceso stadijoje turi ir ateityje turės būti verčiami į turkų kalbą. Teismas nutartyje vadovavosi ne procesinių dokumentų kalbos suprantamumo/nesuprantamumo proceso dalyviui kriterijumi, o formaliu Turkijos Respublikos teisingumo ministerijos atsakymu apie teisinės pagalbos prašymo tariamą „nesuprantamumą“ dėl jo pateikimo anglų, o ne turkų kalba. Pagal byloje esančius dokumentus galima daryti prielaidą, kad įpareigojimas atsakovui nustatytas dėl to, jog ne trečiajam asmeniui, o Turkijos Respublikos teisingumo ministerijai yra nesuprantama anglų kalba.
10. Apeliantas teigia, kad tiek Dvišalė sutartis, tiek CPK normos ginčo situacijoje leidžia naudoti anglų kalbą, kaip tinkamą proceso kalbą. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad trečiajam asmeniui yra suprantama ir priimtina anglų kalba, o ši aplinkybė atitinka CPK 113 straipsnio 3 dalies normų nustatytus teismo proceso kalbos reikalavimus. Procesinius dokumentus trečiajam asmeniui įteikti turėtų būti siekiama siunčiant patikslintą motyvuotą teisinės pagalbos prašymą, grindžiamą Dvišale sutartimi, o ne uždedant neproporcingą naštą savo teises ginančiai ginčo šaliai.
11. Atsakovo teikiami dokumentai patvirtina, kad teismo įpareigojimas išversti dokumentus į turkų kalbą per 14 d. yra neįmanomas, o tokios paslaugos kaštai yra neadekvatūs.
12. Apeliantas, cituodamas CPK 113 straipsnio 3 dalį, nurodo, kad vienintelis proceso kalbos parinkimo teisinis kriterijus yra proceso kalbos suprantamumas byloje dalyvaujantiems asmenims. Byloje dalyvaujančių asmenų baigtinį sąrašą įtvirtina CPK 37 straipsnio normos. Šiame sąraše nėra pagalbines proceso funkcijas atliekančių valstybinio valdymo institucijų, dalyvaujančių procesinių dokumentų įteikimo procedūrose. Teismo pareiga nustatant procesinių dokumentų kalbą įsitikinti, ar ta kalba yra suprantama byloje dalyvaujančiam asmeniui, o ne įteikimą organizuojančiai institucijai. Toks įpareigojimas neatitinka nei koncentruotumo, nei ekonomiškumo principų.
13. Nurodo, kad dvišalės sutarties 14 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įstaiga, kuriai pateikiamas prašymas, įteikia dokumentus pagal jos valstybės nacionalinę teisę, jeigu įteikiamieji dokumentai surašyti šios šalies valstybine kalba arba prie jų pridėtas patvirtintas vertimas į anglų kalbą. Kitais atvejais jie įteikiami gavėjui tik tuo atveju, jeigu jis sutinka juos priimti. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad trečiajam asmeniui yra suprantama anglų kalba ir būtent šia kalba vyksta komunikacija ir komercinė veikla.
14. Nei Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, nei Turkijos Respublikos teisingumo ministerijos atsakymuose nėra pateikti Dvišalės sutarties 14 straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes patvirtinantys duomenys, kad procesinių dokumentų gavėjas būtų atsisakęs juos priimti dėl to, kad jie surašyti anglų kalba. Byloje nėra jokių duomenų, kad tokius dokumentus bent būtų bandyta įteikti jų gavėjui.
15. Be to, nutartis nepagrįstai grindžiama CPK 115 straipsnio bei 138 straipsnio nuostatomis. Byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovo pateikti procesiniai dokumentai turėtų kokių nors trūkumų, dėl kurių šalinimo teismas galėjo priimti nutartį. Bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, jog šie dokumentai atitinka tiek CPK 113 straipsnio 3 dalį tiek Dvišalės sutarties 14 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Procesinių dokumentų trūkumais negali būti laikomas ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei Turkijos Respublikos ministerijos atsakyme nurodytas formalus atsisakymo įvykdyti teisinės pagalbos prašymą pagrindas, nes šie subjektai nėra įgalioti vertinti teismo procese pateiktų procesinių dokumentų atitikties jiems keliamiems reikalavimams.
16. Skunde teigiama, kad įpareigojimai neatitinka nei koncentruotumo, nei ekonomiškumo principų, kadangi atsakovas jau yra patyręs nemažas dokumentų vertimo į anglų kalbą išlaidas, o preliminariai vertimas dar ir į turkų kalbą kainuotų 3 900 Eur plius PVM. Be to, nutartimi sukeltais apsunkinimais apsiribota nebūtų, kadangi turkų kalba tokiu būdu galėtų būti įvedama ir į tolimesnį procesą. Kadangi sekantis teismo posėdis numatytas 2020 m. rugsėjo mėnesį, yra visos galimybės papildomai pakartoti įteikimą anglį kalba.
Atsiliepimas
17. Ieškovas atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad su atskiruoju skundu nesutinka, prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.
18. Nurodo, kad atsakovas atskirąjį skundą pateikė praleidęs CPK 335 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. Nors apeliantas teigia, kad nutartį per EPP gavo tik 2020 m. kovo 17 d., tačiau nepateikė jokio šią aplinkybę galinčio patvirtinti įrodymo, kai tuo tarpu ieškovas minėtą nutartį gavo 2020 m. kovo 14 d.
Šalies argumentai
19. Be to, nutartimi teisėtai ir pagrįstai atsakovas įpareigotas pateikti ieškinio su priedais bei pareiškimo dėl proceso atnaujinimo su priedais vertimus į trečiajam asmeniui suprantamą turkų kalbą, kadangi atsakovas reikalavo pakartotinio dokumentų įteikimo trečiajam asmeniui, nors civilinėje byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad trečiajam asmeniui apie civilinę bylą yra žinoma. Trečiasis suinteresuotas asmuo į civilinę bylą buvo įtrauktas atsakovo iniciatyva, atsakovas komunikavo su trečiuoju asmeniu elektroniniu paštu, informavo apie civilinę bylą, atskleidė teismo nagrinėjamo ginčo esmę, informavo apie paskirtus teismo posėdžius. Nepaisant to, atsakovas reikalavo, kad trečiajam asmeniui dokumentai būtų įteikti fiziškai, tokį prašymą argumentuodamas tuo, kad pakartotinis dokumentų įteikimas yra būtinas, siekiant atsakovui įgyvendinti regreso teisę, reikalaujant žalos atlyginimo, teismui patvirtinus, kad ginčo prekės buvo su trūkumais.
20. Taigi, įpareigojimas atsakovui pateikti dokumentų vertimą į trečiajam asmeniui suprantamą turkų kalbą, yra nulemtas paties atsakovo teiktų prašymų, be kita ko, nustatant ne tik procesinių dokumentų įteikimo būdą, tačiau ir jų kalbą. Dėl to, teismo 2020 m. kovo 13 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta, o atskirasis skundas turi būti atmestas kaip nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų CPK 329 straipsnis patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).
22. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovas įpareigotas per 14 dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos, terminą pateikti dokumentų vertimus į trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, suprantamą turkų kalbą.
23. Visų pirma, pasisakant dėl termino atskirajam skundui paduoti, pažymėtina, kad teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, nutartis kopija per EPP sistemą išsiųsta 2020 m. kovo 16 d., terminas atskirajam skundui pradedamas skaičiuoti nuo 2020 m. kovo 17 d., taigi atsakovas, atskirąjį skundą pateikęs 2020 m. kovo 23 d. termino atskirajam skundui paduoti nepraleido.
24. Nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 2 d. nutartimi į bylą buvo įtrauktas trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, o atsakovas įpareigotas per 14 d. pateikti ieškinio su priedais bei pareiškimo dėl proceso atnaujinimo su priedais vertimus į trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, užsienio juridiniam asmeniui Vekkon Endüstri A. ?. suprantamą turkų arba anglų kalbą. Atsakovas vertimus į anglų kalbą pateikė dar 2019 m. spalio 16 d. 2020 m. sausio 22 d. buvo gautas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos raštas dėl teisinės pagalbos, kuriuo persiųstas Turkijos Respublikos teisingumo ministerijos atsakymas. LR Teisingumo ministerijos rašte nurodyta, kad teisinės pagalbos prašymas buvo pateiktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos ir Turkijos Respublikos teisinio ir teisminio bendradarbiavimo komercinėse ir civilinėse bylose sutartimi, o patvirtinimas apie dokumentų įteikimą iš Turkijos Respublikos teisingumo ministerijos gautas vadovaujantis 1965 m. lapkričio 15 d. sudaryta Konvencija dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse ar komercinėse bylose įteikimo užsienyje.
25. Asmens teisė būti informuotam apie teismo procesą ir būti išklausytam yra viena iš asmens teisės į teisingą teismą garantijų. Teisė į teisingą teismą – ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos (toliau – ir Konvencija) saugoma vertybė, todėl kasacinio teismo praktikoje dėl procesinių dokumentų įteikimo instituto nuosekliai remiamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencija. Bendrasis teisės į teisingą teismą principas, apimantis taip pat esminį proceso rungimosi principą, reikalauja, kad visos šalys civiliniame procese turėtų galimybę susipažinti su pastabomis ar pateiktais įrodymais bei juos komentuoti, taip siekdamos daryti įtaką teismo sprendimui. Visa tai suponuoja, kad asmuo, prieš kurį yra pradėtas teismo procesas, turi būti informuotas apie šį faktą (žr., pvz., 2014 m. kovo 4 d. sprendimo byloje Dilipak ir Karakaya prieš Turkiją, peticijų Nr. 7942/05, 24838/05, par. 77; 2015 m. gegužės 21 d. sprendimo byloje Zavodnik prieš Slovėniją, peticijos Nr. 53723/13, par. 70; 2016 m. birželio 9 d. sprendimo byloje Gyuleva prieš Bulgariją, peticijos Nr. 38840/08, par. 35).
26. Teisė būti informuotam apie teisminį procesą yra neatsiejamai susijusi su teise būti informuotam asmeniui suprantama kalba. CPK 113 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad visi procesiniai dokumentai ir jų priedai teismui pateikiami valstybine kalba, išskyrus šiame Kodekse ir kituose teisės aktuose numatytas išimtis. Kai dalyvaujantys byloje asmenys, kuriems turi būti įteikti procesiniai dokumentai, nemoka valstybinės kalbos, teismui turi būti pateikti šių dokumentų vertimai į jiems suprantamą kalbą. Jeigu pateikiami dokumentai šio Kodekso numatytais atvejais turi būti išversti į užsienio kalbą, dalyvaujantys byloje asmenys turi pateikti teismui įstatymų nustatyta tvarka patvirtintus jų vertimus. Kaip savo praktikoje yra pažymėjęs Lietuvos apeliacinis teismas, procesinių dokumentų pateikimo valstybinės kalbos nemokančiam asmeniui reikalavimai nustatyti tam, kad tiek teismas, tiek byloje dalyvaujantys asmenys galėtų susipažinti su procesinių dokumentų esme, tinkamai ir laiku pasinaudotų procesinėmis gynybos priemonėmis, pareikšdami atsikirtimus ir pateikdami įrodymus, o teismas galėtų kuo operatyviau pareikštus reikalavimus išnagrinėti ir priimti pagrįstą spendimą. Procesinių dokumentų ir jų priedų pateikimas nesilaikant įstatymo reikalavimų ir tvarkos, laikytini trukdančiais įgyvendinti šiuos civilinio proceso tikslus (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-44-241/2016; Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-397-302/2018).
27. Remiantis CPK 1 straipsnio 3 dalimi, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse nustatytos kitokios normos, negu tos, kurias numato CPK ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai, taikomos Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių normos.
28. Lietuvos Respublika ir Turkijos Respublika yra sudariusios teisinio ir teisminio bendradarbiavimo komercinėse ir civilinėse bylose sutartį. Šia sutartimi reglamentuojamas teisinis bendradarbiavimas civilinėse ir komercinėse bylose apima teismo dokumentų ar pavedimų įteikimą, vykdymą, turto įvertinimą ir patikrinimą, proceso šalių, ekspertų, liudytojų apklausą (5 straipsnis). Įstaiga, kuriai adresuotas pavedimas suteikti teisinę pagalbą, jį vykdydama vadovaujasi savo valstybės nacionaline teise tiek vykdymo būdo ir procedūrų, kurių prašoma laikytis, tiek ir prievartos priemonių, kurias prašoma taikyti, atžvilgiu. Tačiau pavedimą pateikusios įstaigos prašoma, ji gali taikyti jos nurodytą vykdymo būdą bei procedūrą, jeigu tai neprieštarauja jos valstybės nacionalinei teisei (12 straipsnio 1 dalis). Įstaiga, kuriai pateikiamas prašymas, įteikia dokumentus pagal jos valstybės nacionalinę teisę, jeigu įteikiamieji dokumentai surašyti šios šalies valstybine kalba arba prie jų pridėtas patvirtintas vertimas į anglų kalbą. Kitais atvejais jie įteikiami gavėjui tik tuo atveju, jei jis sutinka juos priimti (14 straipsnio 1 dalis). Sutarties 16 straipsnyje detalizuota, kad dokumentų įteikimas atliekamas pagal susitariančiosios šalies, kuriai pateiktas prašymas, įstatymus. Įstaiga, kuriai pateiktas prašymas, turi patvirtinti įteikimo faktą; patvirtinime turi būti nurodytas įteikimo laikas ir vieta, taip pat asmuo, kuriam įteiktas dokumentas bei jo ryšys su adresatu. 1965 m. lapkričio 15 d. Konvencijos dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse ar komercinėse bylose įteikimo užsienyje I skyriuje „Teisminiai dokumentai“ 7 straipsnyje nurodyta, kad šios Konvencijos priede nurodytame pavyzdyje standartinės nuostatos visais atvejais rašomos prancūzų arba anglų kalba. Jos taip pat gali būti rašomos valstybės, kurioje dokumentai parengti, valstybine kalba arba viena iš valstybinių kalbų. Atitinkami blankai užpildomi arba valstybės, į kurią kreipiamasi, kalba, arba prancūzų ar anglų kalba. Taigi, dokumentų įteikimas anglų kalba yra leidžiamas.
29. Vis tik pažymėtina, kad CPK 7 ir 8 straipsniuose įtvirtinta, kad teismas imasi šiame Kodekse nustatytų priemonių, kad būtų užkirstas kelias procesui vilkint. Dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai. Be to, teismui numatytas įpareigojimas bendradarbiauti su dalyvaujančiais byloje asmenimis, imtis priemonių, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta. Dalyvaujantys byloje asmenys šio Kodekso nustatyta tvarka bendradarbiauja tarpusavyje ir su teismu. Trečiasis asmuo į bylą buvo įtrauktas atsakovo prašymu, todėl būtent atsakovas turi prisiimti kylančius sunkumus, susijusius su šios šalies informavimu, be kita ko, siekiant įgyvendinti CPK 7 ir 8 straipsnio reikalavimus. Atskirajame skunde pasiūlytas variantas – pabandyti persiųsti įteikimui dokumentus anglų kalba – tikėtina, neatitiktų CPK 7 straipsnio ir 8 straipsnio reikalavimų, jeigu Turkijos Respublikos už įteikimą atsakinga institucija vis tiek atsisakytų tokį įteikimą vykdyti, tokiu būdu būtų tik vilkinamas teisminis procesas, kadangi po pakartotinio įteikimo nebūtų kito varianto, tik vėl įpareigoti atsakovą pateikti dokumentų vertimus į turkų kalbą. Juo labiau, kad teismas neturi nei pareigos, nei įgalinimų įpareigoti vykdyti kokius nors veiksmus kitos šalies instituciją.
30. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad šaliai turi būti suteikta galimybė pasinaudoti teise pateikti dokumentus viena kalba, o paaiškėjus, kad įteikimo galimybės nėra, teismas galėtų įpareigoti atsakovą pateikti atitinkamo procesinio dokumento vertimą (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-270-823/2017; Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-688-330/2018). Iš esmės panaši situacija susiklostė iš šioje byloje, kadangi buvo pabandyta įteikti dokumentų vertimus anglų kalba, o nepavykus, pagrįstai pritaikyta alternatyvi galimybė ir įpareigojama pateikti vertimus turkų kalba. Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad būtent atsakovui tenka didesnė pareiga imtis priemonių, tame tarpe ir prisiimti padidėjusių išlaidų riziką, kad procesas nebūtų bereikalingai ir neproporcingai vilkinamas, o trečiasis asmuo būtų tinkamai ir jam suprantama kalba informuotas apie vykstantį teismo procesą, tokiu būdu užtikrinant jo teisę į teisingą teismą.
31. Apeliantas skunde taip pat nurodo, kad vertimo išlaidos sudarytų didelę sumą (virš 3 900 Eur + PVM), be to, įpareigojimo įvykdyti laiku neįmanoma dėl laiko sąnaudų. Šiuo klausimu Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra laikomasi pozicijos, kad argumentai dėl šalies turtinės padėties nesuteikia pagrindo apeliantui nesilaikyti CPK 113 straipsnio 3 dalies reikalavimų (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-397-302/2018). Minėtoje Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje taip pat buvo pasisakyta ir dėl 14 dienų termino vertimams pateikti, nurodant, kad toks argumentas savaime nevertintinas, kaip kliūtis apeliantui pateikti tinkamus procesinius dokumentus teismui. Esant aplinkybei, jog per teismo nustatytą terminą šalis nespėja įvykdyti teismo įpareigojimų, numatyta teisė kreiptis į teismą, prašant terminą pratęsti, tačiau šia procesine teise apeliantas taip pat nepasinaudojo (CPK 77 straipsnio 1 dalis).
32. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai įpareigojo atsakovą pateikti dokumentų vertimus į turkų kalbą, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338-339 straipsniais,
nutaria:
atsakovo SIA „OK Būvmateriāli“ atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 13 d. nutartį palikti nepakeistą.