Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2A-604-567/2023

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-11-09
Bylos Nr.: e2A-604-567/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-01602-2022-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Gintaras Pečiulis, Asta Radzevičienė, Neringa Švedienė
Ieškovas: viešosios įstaigos Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės
Atsakovas: uždarajai akcinei bendrovei „Ignitis“

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-604-567/2023Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01602-2022-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2.1; 2.6.8.8; 2.6.8.9 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. lapkričio 9 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Pečiulio, Astos Radzevičienės ir Neringos Švedienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės viešosios įstaigos Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės viešosios įstaigos Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ignitis“ dėl netesybų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė viešoji įstaiga (toliau – VšĮ) Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Ignitis“ 4 352,96 Eur delspinigius, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. 2021 m. liepos 27 d. tarp šalių buvo sudaryta viešojo darbų pirkimo–pardavimo sutartis (fiksuota kaina) Nr. S-6.19-442/2021 „Fotovoltinės elektrinės įrengimas (įranga ir darbai) (Nr. (duomenys neskelbtini))“ (toliau – ir Sutartis), kuri įsigaliojo 2021 m. liepos 28 d. atsakovei pateikus Sutarties įvykdymo užtikrinimą.

3. Šia Sutartimi atsakovė įsipareigojo ne ilgiau kaip per 7 mėnesius nuo Sutarties įsigaliojimo dienos atlikti visus Sutartyje ir jos prieduose numatytus darbus, susijusius su saulės elektrinės įrengimu (toliau – darbai) (sutarties 1.1, 2.1 ir 2.2 punktai, sutarties priedas „Techninė specifikacija ir rangovo pasiūlymas“), o ieškovė įsipareigojo priimti tinkamai atliktus darbus ir už juos sumokėti Sutartyje nurodytą kainą pagal Sutarties sąlygas ir tvarką. Susitarimu, pasirašytu 2021 m. lapkričio 18 d., Sutarties vykdymas nuo 2021 m. lapkričio 16 d. iki 2022 m. sausio 5 d. buvo sustabdytas. Įvertinus Sutarties sustabdymo laikotarpį (nuo 2021 m. lapkričio 16 d. iki 2022 m. sausio 5 d.), ir tai, kad dvi savaitės buvo uždelstos ne dėl atsakovės kaltės, paskutinė diena, kada turėjo būti įvykdyti visi sutartiniai įsipareigojimai, buvo 2022 m. gegužės 4 d.

Atsiliepimas

4. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad sistemiškai taikant Sutarties ir Sutarties priedo nuostatas, delspinigiai turi būti skaičiuojami tik už montavimo ir derinimo darbų vertę (17 759,18 Eur).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Rezoliucinė dalis

Žemesnės instancijos teismas

5. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. gegužės 22 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Teismas nusprendė:

5.1. priteisti ieškovei iš atsakovės 596,71 Eur delspinigius, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 596,71 Eur sumą nuo 2022 m. gruodžio 27 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 13,72 Eur bylinėjimosi išlaidas;

5.2. atmesti kitą ieškinio dalį;

5.3. priteisti valstybei iš ieškovės 48 Eur žyminio mokesčio.

6. Sutarties 2.2 punkte yra paminėti darbai ir paslaugos (perdavimo–priėmimo aktas pasirašomas, rangovei atlikus visus su saulės elektrinės įranga susijusius darbus ir suteikus visas paslaugas), o ši Sutarties nuostata leidžia nuspręsti, kad sąvoka „darbai“ nėra tapati visoms Sutartyje numatytoms atsakovės prievolėms.

7. Darbų kaina nurodyta Sutarties 3 skyriuje „Darbų kaina“, kurios 3.2 punkte nurodyta, kad fiksuota darbų kaina nurodyta Sutarties priedo dalyje „Rangovo pasiūlymas“. Šiame priede „Techninė specifikacija ir rangovo pasiūlymas“, lentelės „Mūsų pasiūlyme siūlomų paslaugų, įrangos ir darbų kainos“ 3 eilutėje įrašyti įrangos montavimo ir derinimo darbai ir nurodyta jų kaina (be pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM)) 17 759,18 Eur. Kiti kainą sudarantys elementai yra paslaugų kaina ir įrangos kaina. Iš šių aplinkybių teismas nustatė, kad darbų kaina yra tik vienas, bet ne vienintelis visą Sutarties dalyko kainą sudarantis elementas. Sutarties 3 skyriuje „Darbų kaina“ 3.4 punkte nurodyta, kad užsakovė už visą Sutartyje numatytą pirkimo objektą sumoka Sutarties priede nurodytą kainą. Šiame Sutarties punkte paminėtas „pirkimo objektas“, kuris akivaizdžiai turi skirtingą (platesnę) reikšmę negu „darbai“.

8. Sutarties 9.2 punktu nustatyta, jog rangovė, uždelsusi atlikti darbus Sutartyje numatytais terminais, įsipareigoja užsakovei pareikalavus mokėti užsakovei 0,04 proc. nuo neatliktų darbų vertės delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną.

9. Teismas nusprendė, kad Sutartyje esant atskiroms pirkimo objekto ir darbų sąvokoms, šios sąvokos negali ir neturi būti painiojamos, aiškinant visos Sutarties ir atskirų jos punktų, kuriuose minimos šios sąvokos, esmę ir prasmę. Teismas priėjo prie išvados, kad tuo atveju, jei Sutarties 9.2 punkto nuostatose delspinigiai apskaičiuojami nuo neatliktų darbų vertės, tai nėra pagrindo skaičiuoti delspinigius už viso pirkimo objekto (visų rangovės prievolių) kainą, o Sutarties 9.2 punkte numatyti delspinigiai apskaičiuojami nuo Sutarties priedo Techninės specifikacijos ir rangovės pasiūlymo lentelėje „Mūsų pasiūlyme siūlomų paslaugų, įrangos ir darbų kainos“ 3 eilutėje „Montavimo ir derinimo darbai“ nurodytų darbų kainos – 17 759,18 Eur.

10. Teismas apskaičiavo 0,04 proc. įrangos montavimo ir derinimo darbų kainos delspinigius už 84 dienas (už laikotarpį nuo 2022 m. gegužės 5 d. iki 2022 m. liepos 27 d.), sudarančius 596,71 Eur. Teismas pažymėjo, kad apskaičiuotų delspinigių dydis atitinka Sutarties nuostatas ir yra proporcingas darbų vėlavimo laikotarpiui.

11. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad už ieškinį (paduotą elektroninėmis ryšių priemonėmis), kurio suma yra 4 352,96 Eur, turėjo būti sumokėtas 98 Eur žyminis mokestis, todėl nusprendė valstybei iš ieškovės priteisti trūkstamą 48 Eur žyminio mokesčio dalį.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Žemesnės instancijos teismas

12. Apeliaciniame skunde ieškovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai, priteisti 3 756,25 Eur nesumokėtą delspinigių dalį.

13. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

13.1. Teismas pažeidė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 263 straipsnio 1 dalies, 265 straipsnio 1 dalies normas, nes nekvalifikavo materialiojo teisinio santykio, iš kurio kilo šalių ginčas. Teismas, taikydamas sutarčių aiškinimo taisykles, netinkamai išaiškino Sutarties nuostatas ir priėmė neteisėtą bei nepagrįstą sprendimą.

13.2. Teismas nesilaikė CPK normų, reglamentuojančių dokumentinio proceso tvarką ir ieškinį nagrinėjo pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, nors ieškovė ieškinyje pareikštus reikalavimus prašė nagrinėti dokumentinio proceso tvarka. Teismas nenustatė, kad ieškinys neatitinka CPK nustatytų reikalavimų ir dėl to negali būti nagrinėjamas dokumentinio proceso nustatyta tvarka, taip pat nepadarė išvados, kad ieškinys pagal pateiktus įrodymus negali būti visiškai patenkinamas bei nepriėmė nutarties, kuria ieškovei būtų pasiūlytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas ieškovę pagrįsti savo reikalavimus leistinais rašytiniais įrodymais arba primokėti trūkstamą žyminį mokestį. Dėl kokių priežasčių teismas ignoravo ieškovės prašymą ir nusprendė nagrinėti bylą pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, teismo sprendime nepasisakyta. Teismo atliktas CPK normų, reglamentuojančių dokumentinio proceso tvarką, pažeidimas negali sukelti neigiamų pasekmių ieškovei, todėl sprendimo dalis priteisti iš ieškovės valstybei trūkstamą 48 Eur žyminio mokesčio dalį turi būti naikinama.

13.3. Ieškovė reikalavimus kildina iš viešojo pirkimo darbų sutarties. Šalys Sutartimi susitarė dėl tam tikro darbo rezultato sukūrimo – saulės elektrinės, ir jos, kaip atskiro objekto, perdavimo kitai šaliai, o tai yra skiriamasis rangos sutarties bruožas. Tik kvalifikavęs, kokie materialieji teisiniai santykiai susiformavo pagal tarp šalių sudarytą Sutartį, ir nustatęs, kad ginčo materialusis teisinis santykis pagal savo dalyką atitinka statybos rangos teisinius santykius, teismas galėjo aiškinti Sutarties nuostatas šių santykių kontekste.

Žemesnės instancijos teismas

13.4. Teismas, aiškindamas Sutarties nuostatas, rėmėsi iš esmės vien pažodiniu Sutarties teksto aiškinimu ir Sutarties sąlygas aiškino nesistemiškai, neatsižvelgdamas į Sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, Sutarties esmę bei tikslą, vadovavosi išskirtinai tik atsakovės paaiškinimais bei neatliko visos Sutarties, kurią sudaro ne tik sutarties tekstas, bet ir Sutarties priedas, analizės.

13.5. Tarp šalių kilo ginčas, kas pagal Sutartį yra laikoma darbais ir nuo kokios sumos turi būti skaičiuojami delspinigiai. Atsakovės nuomone, „darbų vertė“, nuo kurios skaičiuojami delspinigiai, atitinka Sutarties priedo dalyje „Rangovo pasiūlymas“ nurodytą 17 759,18 Eur montavimo ir derinimo darbų kainą. Ieškovo nuomone, delspinigiai turi būti skaičiuojami nuo fiksuotos darbų kainos, kuri nurodyta Sutarties priedo dalyje „Rangovo pasiūlymas“, be PVM – 129 552,48 Eur.

Žemesnės instancijos teismas

13.6. Teismas pagal Sutarties 2.2 punkte paminėtas ne tik „darbų“, bet ir „paslaugų“ sąvokas padarė nepagrįstą ir nelogišką išvadą, kad sąvoka „darbai“ nėra tapati visoms Sutartyje numatytoms rangovės (atsakovės) prievolėms, nes pagal Sutarties nuostatas visos rangovės prievolės Sutartyje vadinamos „pirkimo objektu“, kuris, teismo nuomone, akivaizdžiai turi skirtingą (platesnę) reikšmę, negu „darbai“.

13.7. Ginčo Sutartimi apibrėžta, kad šia Sutartimi perkami darbai, kuriuos rangovė įsipareigoja atlikti Sutartyje numatytais terminais. Darbai yra numatyti Sutarties priede. Užsakovė įsipareigoja priimti tinkamai atliktus darbus ir už juos sumokėti nurodytą kainą numatyta tvarka (Sutarties 1.1 ir 1.2 punktai). Sutarties 1.1 punktas nukreipia į Sutarties priedą, kurio Techninės specifikacijos II skyriaus 2 dalyje numatyti „Specialieji reikalavimai sutarties įgyvendinimui“, kurioje aiškiai apibrėžta, kas laikoma Sutartyje numatytais darbais.

13.8. Sutarties 2.2 punkte nustatyta sąlyga, kad atlikti darbai priimami ir darbų perdavimo–priėmimo aktas pasirašomas rangovei atlikus visus su saulės elektrinės įranga susijusius darbus ir paslaugas, kaip numatyta Sutarties priede, nesudaro atsakovei teisėto lūkesčio reikalauti, kad, neįvykdžius Sutarties laiku, delspinigiai būtų skaičiuojami tik nuo faktiškai neatliktų darbų vertės, bet ne nuo pagal perdavimo–priėmimo aktą neperduotų darbų vertės. Sutarties sąlygos patvirtina, kad Sutarties objektas – darbai, nebuvo suskaidytas į dalis ar etapus, darbai priimami ir perdavimo–priėmimo aktas pasirašomas tik atlikus visus Sutartimi numatytus darbus. Taigi, Sutarties nuostatos atsakovei nesudarė pagrindo manyti, kad, uždelsus laiku atlikti darbus, delspinigiai bus skaičiuojami nuo tam tikrais etapais pradelstų darbų vertės ar kitų Sutarties kainos sudedamųjų dalių. Skaičiuojant netesybas tik nuo montavimo ir derinimo darbų kainos, būtų pakeistos Sutartyje išdėstytos civilinės atsakomybės taikymo sąlygos ir tuo pažeistos ne tik imperatyvios Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimo įstatymo (toliau – VPĮ) nuostatos, leidžiančios keisti Sutarties sąlygas tik VPĮ numatyta tvarka, bet ir pažeista rangovės bei užsakovės interesų pusiausvyra, nes netesybos tokiu atveju iš esmės neatliktų prievolės įvykdymo užtikrinimo funkcijos.

13.9. Šalys vienodai suprato sutarties nuostatas, reglamentuojančias, kas Sutartimi laikoma „darbais“. Tai patvirtina atsakovo išrašyta ir pateikta ieškovei apmokėjimui 2022 m. rugsėjo 16 d. PVM sąskaita faktūra Nr. IGN003535 (ieškinio priedas Nr. 8), kuri buvo išrašyta, pritaikius atvirkštinio apmokestinimo PVM mechanizmą (Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – PVMĮ) 96 straipsnio 1 dalies 3 punktas), kuris taikomas vykdomiems statinio statybos darbams, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 90 dalyje. Atvirkštinį statybų PVM pagal PVMĮ 96 straipsnį atsakovė pritaikė visai darbų vertei – 129 552,48 Eur, o ne tik montavimo ir derinimo darbams.

14. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Ignitis“ prašo skundo netenkinti. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:

14.1. Teismas tinkamai aiškino ir taikė Sutarties nuostatas. Teismas padarė teisingą ir pagrįstą išvadą dėl to, kad netesybos skaičiuojamos tik nuo Sutarties priede nurodytų montavimo ir derinimo darbų vertės – 17 759,18 Eur. Sutarties objektą sudaro ne tik darbai, bet ir paslaugos, saulės elektrinės įranga. Apeliantės argumentai, kad darbų kaina turi būti skaičiuojama nuo visos Sutarties vertės, yra nelogiška dėl to, jog tokiu atveju darbų kaina būtų skaičiuojama ne tik nuo atsakovės suteiktų paslaugų kainos (vertės), bet ir nuo saulės elektrinės įrangos (kuri yra prekė) kainos (t. y. nuo 103 543,30 Eur) ir kuri yra atsakovės kaštai, bet ne uždarbis. Sutarties objektą sudaro ne tik darbai, bet ir paslaugos, saulės elektrinės įranga.

14.2. Apeliantės argumentai dėl atvirkštinio PVM taikymo šiai bylai yra nereikšmingi, taip pat kaip ir nauji argumentai, nenurodyti pirmosios instancijos teismui, todėl nevertintini apeliacinės instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantė pateikė naujus argumentus dėl išrašytos PVM sąskaitos faktūros, atsakovė prašo priimti ir vertinti atsakovės prie atsiliepimo pridedamus duomenis, t. y. detalizuotą PVM sąskaitą faktūrą ir elektroninį šalių susirašinėjimą, kuris nurodo pačios apeliantės poziciją dėl šalių sutartinių santykių. Apeliantei pateikus naujus argumentus dėl išrašytos PVM sąskaitos faktūros, atsakovei iškilo būtinybė pateikti minėtus duomenis, kuriais papildomai patvirtinama, kad Sutarties objektą sudarė įrangos montavimo ir derinimo darbai, saulės elektrinės įranga bei paslaugos.

Žemesnės instancijos teismas

14.3. Teismas sprendime neteisingai nurodė, kad šiuo atveju negali būti taikomas netesybų mažinimo institutas, reglamentuotas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK). Jei būtų laikomasi apeliantės pozicijos, kad delspinigiai turi būti skaičiuojami nuo visos Sutarties vertės (nors tam nėra pagrindo), pabrėžiama, kad 4 352,96 Eur yra aiškiai per didelis (neprotingas) delspinigių dydis, dėl to bet kuriuo atveju turėtų būti mažinamas iki teismo sprendimu priteisto dydžio. Sprendžiant dėl netesybų, įtvirtintų viešojo pirkimo sutartyje, mažinimo, taikytinos bendrosios netesybas reglamentuojančios CK normos ir jas aiškinanti kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-162-378/2022, 2022 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2022).

14.4. 2022 m. balandžio 16 d. saulės elektrinė veikė, gamino elektros energiją apeliantei (atsiliepimo į ieškinį priedas Nr. 3), taip teikdama apeliantei naudą dar iki Sutarties įvykdymo termino pabaigos. Taigi, reikalavimas priteisti 4 352,96 Eur delspinigius, kurie turėtų kompensuoti neva apeliantės patirtus nuostolius, yra nepagrįstas, nes apeliantė šiuo atveju nepatyrė jokių nuostolių. Tai patvirtina ir aplinkybė, kad apeliantė nepateikė duomenų apie patirtus nuostolius.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacijos ribų

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

16. Atsakovė UAB „Ignitis“ kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą teismui pateikė naujus įrodymus, t. y. 2022 m. rugsėjo 16 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. IGN003535 ir 2022 m. rugsėjo 16–20 d. ieškovės ir atsakovės atstovų elektroninio susirašinėjimo kopijas. Atsakovės manymu, šie įrodymai patvirtina, kad ieškovė pripažino, jog Sutarties objektą sudaro ne tik darbai, bet ir paslaugos, įranga.

17. Naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra išimtinė priemonė, o jos taikymo sąlygos apibrėžtos CPK 314 straipsnyje. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jei šie įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis).

18. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija pažymi, kad nauji įrodymai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau atsakovė nenurodė svarbių priežasčių, leidžiančių spręsti, jog būtinybė pateikti šiuos įrodymus iškilo tik po bylos išnagrinėjimo ir pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo bei paskelbimo. Pažymėtina, kad pateikti nauji įrodymai yra sudaryti atsakovės, t. y. atsakovė išrašė pagal Sutartį 2022 m. rugsėjo 16 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. IGN003535 ieškovei, be to, elektroninis susirašinėjimas vyko tarp ginčo šalių. Taigi, atsakovė turėjo objektyvią galimybę naujai teikiamus įrodymus pateikti pirmosios instancijos teismui. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija CPK 314 straipsnyje aptartos išimties taikymui pagrindo neįžvelgia ir naujų įrodymų į bylą nepriima. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad byloje esančių įrodymų visuma yra pakankama nustatyti faktinėms aplinkybėms, reikšmingoms teisingam ginčo išsprendimui.

Dėl esminių faktinių aplinkybių

19. Šalys 2021 m. liepos 27 d. sudarė viešojo darbų pirkimo–pardavimo sutartį (fiksuotos kainos) Nr. S-6.19-442/2021 „Fotovoltinės elektrinės įrengimas (įranga ir darbai) (Nr. (duomenys neskelbtini))“, kuri įsigaliojo 2021 m. liepos 28 d. atsakovei pateikus Sutarties įvykdymo užtikrinimą. Šia Sutartimi atsakovė įsipareigojo ne ilgiau kaip per 7 mėnesius nuo Sutarties įsigaliojimo dienos atlikti visus Sutartyje ir jos prieduose numatytus darbus, susijusius su saulės elektrinės įrengimu (toliau – darbai) (Sutarties 1.1, 2.1 ir 2.2 punktai, sutarties priedas „Techninė specifikacija ir rangovo pasiūlymas“), o ieškovė įsipareigojo priimti tinkamai atliktus darbus ir už juos sumokėti sutartyje nurodytą kainą sutartyje nurodytomis sąlygomis ir tvarka.

20. Susitarimu, pasirašytu 2021 m. lapkričio 18 d., sutarties vykdymas nuo 2021 m. lapkričio 16 d. iki 2022 m. sausio 5 d. buvo sustabdytas. Įvertinus Sutarties sustabdymo laikotarpį (nuo 2021 m. lapkričio 16 d. iki 2022 m. sausio 5 d. ), ir tai, kad dvi savaitės buvo uždelstos ne dėl atsakovės kaltės, visų sutartinių įsipareigojimų įvykdymo terminas buvo 2022 m. gegužės 4 d.

21. Atsakovė iki 2022 m. gegužės 4 d. iš Sutarties kylančių prievolių neįvykdė, elektrinės montavimo darbus baigė 2022 m. liepos 27 d.

22. Ieškovė 2022 m. spalio 21 d. raštu informavo atsakovę dėl apskaičiuotų 4 352,96 Eur dydžio delspinigių nuo 2022 m. gegužės 5 d. iki 2022 m. liepos 27 d., t. y. už 84 dienas po 0,04 proc. nuo neatliktų darbų vertės – 129 552,48 Eur be PVM.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

23. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, kadangi nekvalifikavo materialiojo teisinio santykio, iš kurio kilo šalių ginčas, t. y. Sutartimi susitarta dėl tam tikro darbo rezultato sukūrimo – saulės elektrinės, ir jos, kaip atskiro objekto, perdavimo kitai šaliai, o tai yra skiriamasis rangos sutarties bruožas.

24. Teisinė ginčo santykio kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva ir tik tinkamas ginčo santykio teisinis kvalifikavimas ir jį reguliuojančių teisės normų taikymas sudaro pagrindą priimti pagrįstą ir teisėtą sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255/2013; 2023 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-51-701/2023, 47 punktas). Pažymėtina, kad teismas, įgyvendindamas šią savo išimtinę teisę, tiksliau – netgi pareigą, nėra saistomas šalių pateiktu ginčo materialiojo teisinio santykio kvalifikavimu – teismas savo nuožiūra parenka įstatymą, kuris turi būti taikomas sprendžiant šalių ginčą (CPK 265 straipsnio 1 dalis). Vis dėlto, nors bylos šalių teikiamas teisinis kvalifikavimas ir neturi lemiančios įtakos teismui parenkant patį įstatymą, taikytiną ginčui spręsti, šalys, įgyvendindamos jų procesiniam teisiniam statusui priskirtas teises ir pareigas, atlieka veiksmus, kurie turi esminę reikšmę teismui kvalifikuojant ginčo materialųjį teisinį santykį: bylos šalys suformuluoja savo reikalavimus ir atsikirtimus bei atitinkamai nurodo faktines aplinkybes jiems pagrįsti, o šių elementų visuma apibrėžia patį ginčą, kurį teismas privalo teisiškai kvalifikuoti. Vadinasi, ginčo materialiojo teisinio santykio kvalifikavimas, atliekamas teismo nuožiūra, pirmiausia tiesiogiai priklauso nuo bylos šalių procesinių veiksmų – reikalavimų ir atsikirtimų suformulavimo – rezultato, kuris, kaip minėta, lemia paties ginčo dalyko apibrėžimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127-219/2020, 23 punktas).

25. Nustatyta, kad ieškovė pareiškė reikalavimą priteisti netesybas (delspinigius) pagal šalių sudarytą 2021 m. liepos 27 d. viešojo darbų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. S-6.19-442/2021, nurodydama, jog atsakovė pažeidė sutartinių įsipareigojimų įvykdymo terminą. Ieškovė įrodinėjo, kad atsakovė pagal Sutartį darbus atlikti privalėjo iki 2022 m. gegužės 4 d., tačiau realiai darbus įvykdė 2022 m. liepos 27 d., todėl atsakovė privalo mokėti delspinigius pagal Sutarties 9.2 punktą.

26. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad tarp šalių ginčas kilo iš viešojo pirkimo būdu sudarytos sutarties, kurios pagrindu tarp šalių susiklostė rangos teisiniai santykiai. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovės suformuluotus reikalavimus ir atsakovės atsikirtimus į juos, nusprendė, kad ginčas kilo dėl Sutarties turinio bei jos sąlygų, susijusių su delspinigių skaičiavimo taisyklėmis, aiškinimo, ir dėl šalių prisiimtų sutartinių įsipareigojimų netinkamo vykdymo. Pirmosios instancijos teismas nustatė reikšmingas bylos faktines aplinkybes, t. y. šalių prisiimtus įsipareigojimus pagal Sutartį, jų įvykdymo terminus ir neįvykdymo pasekmes. Apskųstame sprendime tinkamai įvertintas Sutarties objektas ir konstatuota, kad šalys susitarė ne tik dėl rangos darbų atlikimo, bet ir dėl įrangos įsigijimo bei paslaugų suteikimo. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo ginčo teisinį santykį ir netinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes.

27. Ieškovė apeliaciniame skunde iš esmės kvestionuoja pirmosios instancijos teismo pateiktą Sutarties sąlygų turinio aiškinimą. Apeliantės teigimu, Sutarties 1.1 ir 2.2 punktuose nurodyta sąvoka „darbai“ yra tapati visoms pagal Sutartį rangovės (atsakovės) prievolėms, t. y. delspinigiai pagal Sutarties 9.2 punktą turi būti skaičiuojami nuo fiksuotos darbų kainos – 129 552,48 Eur be PVM. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Sutarties 2.2 punkte nustatyta sąlyga, jog atlikti darbai priimami ir darbų perdavimo–priėmimo aktas pasirašomas rangovei atlikus visus su saulės elektrinės įranga susijusius darbus ir paslaugas, kaip numatyta Sutarties priede, nesudaro atsakovei teisėto lūkesčio reikalauti, kad, neįvykdžius Sutarties laiku, delspinigiai būtų skaičiuojami tik nuo faktiškai neatliktų darbų vertės.

28. Nustatyta, kad Sutartimi atsakovė įsipareigojo ne ilgiau kaip per 7 mėnesius nuo Sutarties įsigaliojimo dienos atlikti visus Sutartyje ir jos prieduose numatytus darbus, susijusius su saulės elektrinės įrengimu (Sutarties 1.1, 2.1 ir 2.2 punktai, sutarties priedas „Techninė specifikacija ir rangovo pasiūlymas“), o ieškovė įsipareigojo priimti tinkamai atliktus darbus ir už juos sumokėti Sutartyje nurodytą kainą Sutartyje nurodytomis sąlygomis ir tvarka. Byloje nėra ginčo, kad sutartinių įsipareigojimų įvykdymo terminas buvo 2022 m. gegužės 4 d.

29. Sutarties 1.1 punkte šalys sulygo, kad rangovė (atsakovė) įsipareigoja tinkamai atlikti darbus, numatytus sutarties priede, o užsakovė (ieškovė) įsipareigoja priimti tinkamai atliktus darbus ir už juos sumokėti. Sutarties 3.2 punkte nurodyta, kad fiksuota darbų kaina nurodyta sutarties priedo dalyje „Rangovo pasiūlymas“. Kaip matyti iš Sutarties priedo „Techninė specifikacija ir rangovo pasiūlymas“, šalys detalizavo Sutarties 3.2 punkte nurodytą fiksuotą darbų kainą, išskiriant paslaugų, įrangos ir darbų kainas, t. y. nurodė, kad paslaugų (ekspertizės, leidimų gavimo) kaina yra 8 250 Eur be PVM, įrangos (saulės šviesos energijos fotovoltinės elektrinės) kaina yra 103 543,30 Eur be PVM, o montavimo ir derinimo darbų kaina yra 17 759,18 Eur be PVM. Sutarties 9.2 punkte numatyta, kad rangovė (atsakovė), uždelsusi atlikti darbus sutartyje numatytais terminais, įsipareigoja užsakovei (ieškovei) pareikalavus mokėti užsakovei 0,04 proc. nuo neatliktų darbų vertės delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną. Šalys neginčija, kad atsakovė elektrinės montavimo darbus baigė 2022 m. liepos 27 d., t. y. praleidusi 2022 m. gegužės 4 d. nustatytą darbų įvykdymo terminą.

30. Pagal bendrąsias sutarčių aiškinimo taisykles, esant ginčui dėl sutarties turinio ir jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, jos esmę, tikslą, sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes; be to, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir bendraisiais teisės principais; taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-469/2019, 37 punktas).

31. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs Sutarties 9.2 punkto nuostatas ir Sutarties priedo „Techninė specifikacija ir rangovo pasiūlymas“ Sutarties objekto kainos detalizaciją, nusprendžia, kad šalys aiškiai ir nedviprasmiškai susitarė, jog, atsakovei nustatytu terminu neatlikus darbų, delspinigiai skaičiuojami nuo neatliktų darbų vertės. Sutarties priedo Techninės specifikacijos II skyriaus 2 dalyje „Specialieji reikalavimai sutarties įgyvendinimui“ aiškiai apibrėžta, kas laikoma Sutartyje numatytais darbais. Tačiau šioje Sutarties priedo dalyje rangovės atliktini darbai ir suteiktinos paslaugos taip pat yra detalizuotos, t. y. išskiriant, be kita ko, ir elektrinės montavimo darbus. Nustatyta, kad atsakovė vėlavo atlikti elektrinės montavimo darbus, ieškovė šią aplinkybę pripažino. Taigi, ieškovei neįrodinėjant, kad atsakovė nustatytu terminu neįvykdė visų Sutarties objektu esančių prievolių, t. y. ne tik montavimo darbų, bet ir paslaugų suteikimo bei įrangos perdavimo, nėra pagrindo delspinigių skaičiuoti nuo fiksuotos darbų kainos – 129 552,48 Eur be PVM. Įvertinusi Sutarties ir jos priedo „Techninė specifikacija ir rangovo pasiūlymas“ nuostatas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, šalims sulygus, jog delspinigiai skaičiuojami nuo neatliktų darbų vertės, ir detalizavus Sutarties objektu esančius darbus, išskiriant paslaugas, įrangą bei montavimo darbus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad atsakovei kilo pareiga sumokėti ieškovei delspinigius, apskaičiuotus nuo konkrečių nustatytu terminu neatliktų darbų vertės, t. y. nuo montavimo ir derinimo darbų kainos, kuri pagal Sutarties priedo nuostatas sudaro 17 759,18 Eur be PVM. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta pagrįstu apskųstame sprendime apskaičiuotą ieškovei priteisiamų 596,71 Eur delspinigių dydį. Pažymėtina, kad apeliantė nekvestionuoja laikotarpio, už kurį apskaičiuoti delspinigiai. Nustačius, kad šalys Sutarties 9.2 punkte susitarė, jog delspinigiai turi būti skaičiuojami nuo neatliktų darbų vertės, atmetamas apeliantės argumentas, jog, skaičiuojant netesybas nuo neatliktų montavimo ir derinimo darbų kainos, yra pakeičiamos Sutarties sąlygos.

32. Pasisakydamas dėl apeliacinio skundo argumento, kad atsakovė pateikė ieškovei apmokėti 2022 m. rugsėjo 16 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. IGN003535, išrašytą pritaikius atvirkštinio apmokestinimo PVM mechanizmą, kuris taikomas vykdomiems statinio statybos darbams, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog byloje nėra nagrinėjamas mokestinis ginčas, taip pat nėra vertinami teisiniai mokestiniai santykiai, susiklostę tarp mokesčių mokėtojo ir valstybės, todėl šis argumentas neturi teisinės reikšmės sprendžiant ginčą, kilusį dėl tarp ieškovės ir atsakovės susiklosčiusių civilinių sutartinių teisinių santykių.

33. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė CPK normų, reglamentuojančių dokumentinio proceso tvarką, ir ieškinį nagrinėjo pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, nors ieškovė ieškinyje pareikštus reikalavimus prašė nagrinėti dokumentinio proceso tvarka, t. y. nebuvo nustatyta, kad ieškinys neatitinka CPK nustatytų reikalavimų ir dėl to negali būti nagrinėjamas dokumentinio proceso nustatyta tvarka, taip pat nebuvo priimta nutartis, kuria ieškovei būtų pasiūlytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigojant ieškovę pagrįsti savo reikalavimus leistinais rašytiniais įrodymais arba primokėti trūkstamą žyminį mokestį.

34. Nagrinėjamu atveju ieškovė VšĮ Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė ginčo nagrinėjimą teisme inicijavo pagal dokumentiniam procesui CPK nustatytas taisykles. Esant ieškovės prašymui nagrinėti bylą dokumentinio proceso tvarka, teismas, nesant ieškinio neatitikimo įstatymo numatytiems reikalavimams, dėl kurių ieškinys negalėtų būti nagrinėjamas dokumentinio proceso tvarka (CPK 424 straipsnio 1–2 dalys, 425 straipsnis), ar ieškovės dokumentinio proceso atsisakymo (CPK 426 straipsnis), neturi pagrindo nagrinėti bylą pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1140-178/2017; 2020 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-179-236/2020). Pagal CPK 424 straipsnio 2 dalį, tais atvejais, kai ieškinys neatitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, teismas nustato terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas ieškovą pagrįsti savo reikalavimus leistinais rašytiniais įrodymais arba primokėti trūkstamą žyminį mokestį, kad bylą būtų galima nagrinėti pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles.

35. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2022 m. gruodžio 27 d. rezoliucija priėmė ieškovės pareikštą ieškinį ir nustatė terminą atsakovei pateikti atsiliepimą į jį. Tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismas nutarė bylą nagrinėti pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles. Aplinkybės, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė termino ieškinio trūkumams pašalinti, neįpareigojo ieškovės pagrįsti savo reikalavimus leistinais rašytiniais įrodymais arba nenustatė termino ieškovei primokėti trūkstamą žyminį mokestį, jog bylą būtų galima nagrinėti pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė dokumentinį procesą reglamentuojančias proceso teisės normas. Kita vertus, įstatymų leidėjas draudžia vien formaliais pagrindais naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą. Be kita ko, nagrinėjamu atveju ieškovei užtikrintas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas, nepažeistas proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principas (CPK 5 ir 7 straipsniai). Taigi, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad nėra teisinio pagrindo naikinti formaliais pagrindais sprendimą, kuris iš esmės yra teisėtas ir pagrįstas, byla išnagrinėta teisingai (CPK 328 straipsnis). Be to, teismo atliktas CPK normų, reglamentuojančių dokumentinio proceso tvarką, netinkamas pritaikymas negali sukelti neigiamų pasekmių ieškovei, nes trūkstamas 48 Eur žyminis mokestis pagrįstai priteistas iš ieškovės valstybei.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

36. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino ginčui reikšmingas faktines bylos aplinkybes, teisingai išaiškino ir taikė materialiosios teisės normas.

37. Pažymėtina, kad bylinėjimosi išlaidos reglamentuojamos CPK, todėl jų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant ex officio (savo iniciatyva) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagal jam priskirtą diskreciją spręsti bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą pagrįstai skundžiamu sprendimu priteisė iš ieškovės valstybei trūkstamą žyminio mokesčio dalį už ieškinį, nes byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta ginčo teisenos tvarka.

38. Kiti argumentai neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija jų nevertina.

39. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 ir 302 straipsniai).

40. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą ir palikus pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, apeliantei nėra atlyginamos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos.

41. Atsakovė nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, todėl teisėjų kolegija nesprendžia bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atsakovei klausimo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Gintaras PečiulisAsta RadzevičienėNeringa Švedienė