Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo T. P. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. gegužės 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-2430-1146/2022 pagal pareiškėjo T. P. skundą dėl antstolio veiksmų vykdomosiose bylose Nr. 0140/07/02193, Nr. 0140/02/01359, Nr. 0140/07/01511, Nr. 0140/07/01112, Nr. 0140/05/02408, Nr. 0140/02/01428 suinteresuotiems asmenims antstolei A. L. ir Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Antstolės A. L. kontoroje išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai yra atliekami priverstinio skolos išieškojimo veiksmai iš skolininko T. P. vykdomosiose bylose Nr. 0140/07/02193, Nr. 0140/02/01359, Nr. 0140/07/01511, Nr. 0140/07/01112, Nr. 0140/05/02408, Nr. 0140/02/01428:

1.1. Vykdomoji byla Nr. 0140/02/01359 užvesta pagal Kalvarijos policijos komisariato 2002 m. spalio 9 d. išduotą nutarimą Nr. 669 dėl 92,68 Eur baudos išieškojimo;

1.2. Vykdomoji byla Nr. 0140/02/01428 užvesta pagal Kalvarijos policijos komisariato 2002 m. lapkričio 20 d. išduotą nutarimą Nr. 773 dėl 139,02 Eur baudos išieškojimo;

1.3. Vykdomoji byla Nr. 0140/05/02408 užvesta pagal Kalvarijos policijos komisariato 2005 m. birželio 22 d. išduotą nutarimą Nr. E275526 dėl 1 187,44 Eur baudos išieškojimo;

1.4. Vykdomoji byla Nr. 0140/07/01511 užvesta pagal Kalvarijos policijos komisariato 2007 m. liepos 18 d. išduotą nutarimą Nr. E971764 dėl 1 448,10 Eur baudos išieškojimo;

1.5. Vykdomoji byla Nr. 0140/07/02193 užvesta pagal Marijampolės rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 9 d. išduotą nutarimą Nr. A11-62-564/2007 dėl 57,92 Eur baudos išieškojimo;

1.6. Vykdomoji byla Nr. 0140/07/01112 užvesta pagal Kalvarijos policijos komisariato 2007 m. kovo 12 d. išduotą nutarimą Nr. E473012 dėl 1 448,10 Eur baudos išieškojimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių apylinkės teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

15. Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolės A. L. kontoroje išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai iš skolininko T. P. yra atliekami priverstinio skolos išieškojimo veiksmai vykdomosiose bylose:

3.5. Vykdomoji byla Nr. 0140/07/02193 užvesta 2007 m. lapkričio 30 d. pagal Marijampolės rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 9 d. išduotą nutarimą Nr. A11-62-564/2007 dėl 57,92 Eur baudos išieškojimo;

16. 2015 m. liepos 1 d. įsigaliojusio ATPK 308 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminas – 5 metai nuo nustatyto termino jį geruoju įvykdyti pabaigos, tačiau 2013 m. lapkričio 19 d. Administracinių teisės pažeidimų kodekso 257¹, 260, 272, 288, 292, 294, 299, 302, 302⁵, 302⁸, 306, 308, 309, 312, 313, 314 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir kodekso papildymo 257² straipsniu įstatyme Nr. XII-601 buvo nustatyta, kad iki įstatymo Nr. XII-601 įsigaliojimo (2015 m. liepos 1 d.) paskirtų baudų už administracinius teisės pažeidimus išieškojimas vykdomas iki įstatymo Nr. XII-601 įsigaliojimo galiojusia tvarka.

17. Remiantis minėtų vykdomųjų bylų duomenimis, iš pareiškėjo T. P. išieškomos baudos buvo paskirtos atitinkamai 2002 – 2007 metų laikotarpiu. Vadinasi, šių baudų išieškojimui, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, turi būti taikoma iki ATPK 308 straipsnio pakeitimo galiojusi tvarka.

18. Iki 2015 m. liepos 1 d. galiojusiame ATPK nebuvo nustatytas nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminas. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. balandžio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010 nurodė, kad tokiu atveju turi būti vadovaujamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje išaiškinta, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinė padėtis negali būti blogesnė už padėtį asmens, dėl kurio buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje, todėl administracinių teisės pažeidimų bylose pagal analogiją gali būti vadovaujamasi Baudžiamajame kodekse nustatytomis apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties taisyklėmis.

19. Baudžiamojo kodekso 96 straipsnio l dalis nustato, kad apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jei jis nebuvo įvykdytas per dvejus metus, kai paskirta bausmė už baudžiamąjį nusižengimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N(9)-1105/2007).

20. Sprendžiant klausimą, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta: 1) ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo nustatytiems pagrindams (ATPK 308 straipsnio 1 dalis); 2) ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-1859/2007; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-4150/2009); 3) ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t. y. ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N18-1653/2007).

21. Jei per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jei negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N(9)-1105/2007).

22. Iš bylos medžiagos matyti, kad antstolė A. L. nenustatė jokių akivaizdžių kliūčių ginčijamiems vykdomiesiems dokumentams dėl baudų (skolų) išieškojimo priimti. Vykdomieji dokumentai buvo pateikti antstolei vykdyti nepraleidus dokumentų pateikimo dieną galiojusio ATPK 308 straipsnio 1 dalyje numatyto trijų mėnesių dokumento pateikimo vykdymui senaties termino. Įvertinus vykdomųjų bylų medžiagą ir jose atliktus veiksmus, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog vykdomosiose bylose nėra praleistas dvejų metų laikotarpis, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos vykdymo. Vykdomosiose bylose esantys dokumentai patvirtina priešingai, t. y. kad nuo vykdomųjų dokumentų priėmimo vykdymui iki prašymo antstolei pateikimo buvo reguliariai atliekami ir dokumentais fiksuojami antstolės veiksmai, kurių imtasi skolininko turtinei padėčiai nustatyti. Aptariamam kontekste sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nors vykdymo veiksmai buvo atliekami trijose vykdomosiose bylose Nr. 0140/02/01428, Nr. 0140/02/01359 ir Nr. 0140/07/02193, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad šalys (išieškotojas ir skolininkas) buvo tos pačios visose vykdomosiose bylose, kaltinti antstolį aplaidumu ar neveikimu, vadovaujantis proceso ekonomiškumo principu, nėra pagrindo.

23. Sprendžiant klausimą dėl trečiosios vykdymo senaties taikymo sąlygos – skolininko vengimo sumokėti baudą – pažymėtina, kad pareiškėjui, siekiančiam, jog jo vykdomosios bylos būtų nutrauktos dėl senaties, tenka pareiga įrodyti (CPK 178 straipsnis), kad vykdomasis dokumentas nebuvo įvykdytas per dvejus metus ne dėl jo kaltės, t. y. kad jis tinkamai vykdė savo kaip skolininko pareigas vykdymo procese, o jo elgesys negali būti pripažintas vengimu sumokėti baudą. Be to, CPK 644 straipsnyje įtvirtinta skolininko pareiga nekliudyti antstoliui atlikti vykdymo veiksmus, nedelsiant pranešti antstoliui apie savo gyvenamosios vietos ar buveinės, darbo vietos pasikeitimą, aktyviai domėtis vykdymo eiga bei kitos skolininko pareigos vykdymo procese. Skolininko vengimu vykdyti paskirtą nuobaudą gali būti pripažįstami ne tik aktyvūs veiksmai (pvz., antstolio klaidinimas, turto ir pajamų slėpimas, neinformavimas apie pasikeitusią gyvenamąją vietą ir kt.), bet ir neveikimas – skolininko pasyvumas vykdymo procese. Administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties institutas yra skirtas sąžiningų skolininkų interesams apsaugoti, ir negali būti aiškinamas kaip suteikiantis pažeidėjams galimybę pasyviu elgesiu tiesiog išlaukti senaties terminą ir taip išvengti paskirtų baudų mokėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-279-1075/2021 29, 30 punktai).

24. Taigi apeliantas, žinodamas apie jam paskirtas administracines nuobaudas bei faktą, kad jis nėra šių baudų sumokėjęs, privalėjo domėtis baudos išieškojimo procesu, bendradarbiauti su skolos išieškojimo veiksmus atliekančia antstole (CPK 644 straipsnis), tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, neatliko jokių veiksmų, rodančių jo siekį sumokėti paskirtą baudą, arba pareigą bendradarbiauti.

25. Apeliantas nurodo, kad negalėjo sumokėti paskirtų baudų, nes nuo 2014 metų atlieka bausmę įkalinimo įstaigoje, neturi galimybių dirbti. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad nuobaudos jam buvo paskirtos 2002 – 2007 metų laikotarpiu. Antstolei 2010 m. gegužės 27 d. užklausus informatikos ir ryšių departamentą prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos, buvo gauta informacija, kad apeliantas nuo 2009 m. gegužės 13 d. atlieka bausmę įkalinimo įstaigoje. Gavusi tokią informaciją, antstolė 2010 m. birželio 8 d. priėmė patvarkymus visose vykdomosiose bylose dėl piniginių lėšų išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio, kurie išsiųsti į Pravieniškių 2-uosius pataisos namus išskaitoms vykdyti. Taigi, apeliantas sumokėti paskirtas baudas (jų dalį) gera valia privalėjo ir galėjo sumokėti dar gerokai iki to laiko, kai 2009 metais pateko į įkalinimo įstaigą. Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos pažyma patvirtina, kad apeliantas iš įkalinimo įstaigos išėjo 2013 m. liepos 17 d. ir išvyko gyventi adresu (duomenys neskelbtini). Tačiau iki 2014 metais vėl patenkant į įkalinimo įstaigą, apeliantas niekur nedirbo, geranoriškai paskirtų baudų valstybei nemokėjo.

26. Be to, kaip matyti iš antstolės pateiktų 2003 m. rugsėjo mėn., 2004 m. kovo mėn., 2005 m. rugpjūčio mėn., 2005 m. gruodžio mėn., 2006 m. gegužės mėn., 2007 m. kovo mėn., 2007 m. gegužės mėn., 2007 m. rugpjūčio mėn., 2008 m. kovo mėn., 2008 m. liepos mėn., 2008 m. rugsėjo mėn., 2009 m. liepos mėn., 2010 m. sausio mėn. užklausų Sodrai apie apelianto darbovietes, nurodytu laikotarpiu jis niekur nedirbo. Reguliariai tikrinant informaciją bankuose, duomenų apie skolininko pajamas antstolė taip pat negavo.

27. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, savalaikis skolininko pareigų nevykdymas, nenurodant jokių tai pateisinančių objektyvių priežasčių, rodo akivaizdų apelianto vengimą vykdyti paskirtas administracines nuobaudas. Vien tai, kad skolų išieškojimas tęsiasi ilgą laiką, kai skolininkas nedėjo jokių pastangų sumokėti baudas, nesudaro pagrindo taikyti baudų išieškojimui senatį, nes tai prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis). Bausmės atlikimas pataisos namuose iš esmės yra nulemtas paties skolininko elgesio ir nepaneigia jo pareigos sumokėti jam paskirtas nuobaudas. Tai, kad skolininkas atliko ir šiuo metu atlieka bausmę pataisos namuose ir galbūt negauna pakankamai pajamų, nesudaro pagrindo teigti, kad jis neturėjo lėšų dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių ir dėl to nevengė sumokėti baudos. Minėtos aplinkybės neatleidžia skolininko nuo administracinės atsakomybės ir skolų (baudų) išieškojimo. Priešingas traktavimas paneigtų nuobaudos esmę ir tikslus.

28. Apibendrinant tai, kas nurodyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias proceso teisės normas, atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti priimtos teismo nutarties nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1dalies 1 punktu, 338 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. gegužės 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.