- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-31
- Bylos Nr.
- e2S-570-730/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-00197-2016-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erinija Kazlauskienė
- Ieškovas
- R. A.
- Atsakovas
- S. A.
Pranešėja Erinija Kazlauskienė Civilinė byla Nr. e2S-570-730/2016
Teisėjas Vandalinas Vainius (Proceso Nr. 2-24-3-00197-2016-7 )
2016 m. kovo 31 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės R. A. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės R. A. ieškinį atsakovui S. A. (S. A.) dėl santuokos nutraukimo, esant sutuoktinio kaltei, santuokoje įgyto turto padalijimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
pirmosios instancijos teisme gautas ieškovės ieškinys atsakovui dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei, santuokoje įgyto turto padalijimo.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2016-02-08 nutartimi atsisakė priimti ieškovės R. A. ieškinį atsakovui S. A. dėl santuokos nutraukimo, esant sutuoktinio kaltei, santuokoje įgyto turto padalijimo. Ieškovei R. A. pasiūlė su ieškiniu S. A. dėl santuokos nutraukimo kreiptis į Klaipėdos miesto apylinkės teismą. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad analogiškas ieškinys Klaipėdos rajono apylinkės teisme gautas 2015-12-04 ir 2015-12-07 nutartimi, vadovaujantis CPK 381 straipsnio 1 dalimi atsisakytas priimti kaip neteismingas Klaipėdos rajono apylinkės teismui ir pasiūlyta kreiptis į Klaipėdos miesto apylinkės teismą. Ieškovė R. A. atskiruoju skundu dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 7 d. nutarties kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą. Klaipėdos apygardos teismas 2016-01-11 nutartimi tenkino ieškovės R. A. prašymą dėl atsisakymo nuo atskirojo skundo, R. A. nurodė, kad posėdis dėl atskirojo skundo yra paskirtas vasario mėnesį, o kreipimasis į Klaipėdos miesto apylinkės teismą nesudarys absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo, nes nebus pažeistas rūšinis teismingumas, todėl atsisako atskirojo skundo.
Šalies argumentai
Atskirajame skunde ieškovė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2016-02-08 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais: pirmosios instancijos teismas netinkamai vadovavosi teismingumo taisyklėmis, kadangi, kai asmuo gyvena keliose vietose, būtina atsižvelgti į viešųjų registrų duomenis, tai yra, kurią vietą asmuo deklaruoja kaip savo gyvenamąją. Ieškovė ir atsakovas savo gyvenamąją vietą yra deklaravę (duomenys neskelbtini), todėl ieškinys teismingas Klaipėdos rajono apylinkės teismui.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis).
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį kaip neteismingą Klaipėdos rajono apylinkės teismui, vadovaujantis CPK 381 straipsniu.
Atskirajame skunde apeliantė teigia, jog teismas spręsdamas ieškinio teismingumo klausimą turėtų vadovautis atsakovo gyvenamosios vietos duomenimis, esančiais viešajame registre, tai yra atsižvelgti į tai, kad atsakovas gyvenamąją vietą yra deklaravęs (duomenys neskelbtini). Nesutiktina su atskirojo skundo argumentu.
Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Teismingumo taisyklių laikymasis yra viena pagrindinių sąlygų užtikrinti asmens teisę į teisminę gynybą, nes jų nepaisymas gali lemti civilinio proceso teisės principų pažeidimą bei užkirsti kelią civilinio proceso tikslų įgyvendinimui. Lietuvos civilinio proceso teisėje įtvirtinta bendrojo teritorinio teismingumo taisyklė, pagal kurią ieškinys turi būti paduodamas pagal atsakovo gyvenamąją vietą (fizinio asmens) arba buveinę, nurodytą Juridinių asmenų registre (juridinio asmens) (CPK 29 straipsnis). Tais atvejais, kai atsakovas yra valstybė ar savivaldybė, ieškinys pareiškiamas pagal valstybei ar savivaldybei atstovaujančios institucijos buveinę. Tačiau CPK 381 straipsnio 1 dalis nustato, kad ieškinys dėl santuokos nutraukimo pareiškiamas apylinkės teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Jeigu ieškovas turi kartu su juo gyvenančių nepilnamečių vaikų, ieškinys dėl santuokos nutraukimo gali būti pareiškiamas taip pat apylinkės teismui pagal ieškovo gyvenamąją vietą.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovė pareiškė ieškinį atsakovui dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei, santuokoje įgyto turto padalijimo. Iš ieškinio turinio bei reikalavimų matyti, jog ieškovė su atsakovu nepilnamečių vaikų neturi, todėl ieškinys dėl santuokos nutraukimo turėtų būti pareiškiamas apylinkės teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą.
Fizinio asmens gyvenamoji vieta laikoma vieta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena (CK 2.16 straipsnio 1 dalis). Jeigu asmuo faktiškai gyvena keliose vietose, tai vieta, su kuria asmuo labiausiai susijęs (kur yra asmens turtas ar didžioji turto dalis, kur yra jo darbo vieta arba kur jis gyvena ilgiausiai), laikoma jo pagrindine gyvenamąja vieta. Tokiu atveju, nustatant asmens nuolatinę gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į tai, kur yra jo pagrindinė gyvenamoji vieta (CK 2.16 straipsnio 2 dalis). CK 2.17 straipsnyje išvardyti asmens gyvenamosios vietos nustatymo kriterijai, t. y. nustatant asmens gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę, duomenis apie asmens gyvenamąją vietą viešuosiuose registruose, taip pat į paties asmens viešus pareiškimus apie savo gyvenamąją vietą.
Teismų praktikoje fizinio asmens nuolatine gyvenamąja vieta pripažįstama ta vieta, kurioje jis nuolat ar daugiausia gyvena (CK 2.12 straipsnio 1 dalis, 2.16 straipsnis). Nors duomenys apie fizinių asmenų gyvenamąją vietą kaupiami viešame Gyventojų registre, pagal CK 2.17 straipsnio 1 dalį registro duomenys apie fizinio asmens gyvenamąją vietą yra tik vienas iš kriterijų gyvenamajai vietai nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31-916/2015).
Pažymėtina, kad pateikiant ieškinį reikia nurodyti ne asmens deklaruotą gyvenamąją vietą, bet tą vietą, kurioje asmuo faktiškai gyvena ir turi galimybę gauti siunčiamus procesinius dokumentus. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ Gyventojų registro duomenų nustatyta, kad atsakovo deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Aplinkybė, jog asmuo deklaravo vieną gyvenamąją vietą, nebūtinai reiškia, kad jis ten gyvena, nes sprendžiant gyvenamosios vietos klausimą svarbu nustatyti asmens ryšį su gyvenamąja vieta, o ne formalų jos deklaravimą. Iš ieškinio turinio matyti, kad ieškovė pati pripažįsta, jog atsakovas nuo 2013 metų išsikėlė gyventi pas širdies draugę, keleri metai kartu nebegyvena. Kadangi apeliantė atskirajame skunde teigia, jog pati su sūnumis ir mama gyvena adresu (duomenys neskelbtini), ir iš ieškinio turinio nustačius, jog su atsakovu keleri metai neveda bendro ūkio ir kartu negyvena, darytina išvada, jog minėtas adresas nelaikytinas atsakovo gyvenamąja vieta. Be to, ieškovė pati ieškinyje nurodo, kad atsakovo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), teigia, jog ši vieta yra paskutinė žinoma atsakovo gyvenamoji vieta, bei prašo procesinius dokumentus atsakovui siųsti šiuo adresu.
Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškovės ieškinį kaip neteismingą Klaipėdos rajono apylinkės teismui, kadangi atsakovo gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini).
Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino civilinių bylų teritorinį teismingumą reglamentuojančias procesines teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis), todėl atskirasis skundas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas
nutaria:
palikti nepakeistą Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį.