Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Giedriaus Endriukaičio ir Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės Astos Chraminos apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. gruodžio 22 d. nuosprendžio, kuriuo A. Z. išteisintas iš kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliu – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteistas D. M., tačiau dėl jo apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. Z. išteisintas iš kaltinimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, (duomenys neskelbtini), korpuse Nr. (duomenys neskelbtini), tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau nei laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 3 d. iki 2019 m. spalio 7 d., veikdamas bendrininkų grupėje su D. M., turėdami tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, pasitelkę apie daromą nusikalstamą veiką nežinojusius asmenis – S. L., N. J., I. J. ir R. Z., D. M. nurodymu S. L. pagaminus žinomai netikrą dokumentą, apgaule savo naudai įgijo svetimą 400 eurų vertės turtą – V. K. priklausančius 400 eurų, o būtent: jam (A. Z.) nurodžius D. M. savo sesers R. Z. sąskaitos numerį, į jį I. J., D. M. nurodymu, pervedė 300 eurų, kuriuos jo (A. Z.) sesuo R. Z. pervedė: 80 eurų į J. K. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, 50 eurų į G. L. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, du kartus po 60 eurų, iš viso 120 eurų nuteistajam O. B. į Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Pirmojo sektoriaus sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 20 eurų nuteistajam N. F. į Laisvės atėmimo vietų ligoninės sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), už 30 eurų ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku ir vietoje nupirko ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu būdu perdavė jam (A. Z.) nenustatyto abonentinio numerio papildymą.

2. Apeliaciniame skunde Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorė Asta Chramina prašo Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nuosprendžio dalį dėl A. Z. išteisinimo panaikinti ir šioje dalyje priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo A. Z. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmes: pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – 8 (aštuonis) mėnesius laisvės atėmimo, pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – 1 (vienus) metus laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes iš dalies sudėti ir galutinę bausmę paskirti 1 (vienus) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo. Šią bausmę, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, subendrinti su neatlikta bausme pagal 2018 m. liepos 5 d. nuosprendį ir galutinę subendrintą bausmę paskirti – 9 (devynerius) metus 8 (aštuonis) mėnesius laisvės atėmimo.

2.1. Skunde prokurorė nurodo, kad apylinkės teismo nuosprendžio dalis dėl A. Z. išteisinimo yra neteisėta ir nepagrįsta, pažeidžianti BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas bei suformuotą teismų praktiką. Minėta nuosprendžio dalis nėra pagrįsta išsamiu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, priimta nesant motyvuotų išvadų dėl reikšmingų bylos duomenų ir aplinkybių, nesilaikant atskirų įrodymų ir jų visumos objektyvaus vertinimo principo, todėl darytina išvada, kad įrodymai byloje buvo įvertinti neišsamiai, paviršutiniškai ir vienpusiškai.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, išteisintasis A. Z. ir jo gynėjas advokatas Egidijus Milašius prašė šį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės Astos Chraminos apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

6. BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami vadovaujantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismo vidinis įsitikinimas, vertinant įrodymus, turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Byloje įrodymai turi būti vertinami išsamiai, nešališkai, vertinama jų visuma, o ne atskiri duomenys. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas šių nuostatų visapusiškai neįgyvendino, dėl ko priėmė iš dalies neteisėtą ir nepagrįstą baigiamąjį procesinį sprendimą.

7. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas nekaltumo prezumpcijos principas: asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Šis principas taip pat įtvirtintas BPK 44 straipsnio 6 dalyje. Sudėtinė nekaltumo prezumpcijos principo dalis yra in dubio pro reo principas – taisyklė, pagal kurią abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti. Aiškinant in dubio pro reo principo turinį, paprastai neribojamas bylos aplinkybių, reiškinių ar faktų, dėl kurių gali kilti abejonės, aiškinamos kaltinamojo naudai, sąrašas. Abejonės gali kilti dėl bet kurių bylos elementų: dėl faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių buvimo, dėl teisinių veikos požymių (nusikalstamos veikos sudėties elementų ar požymių, kitų nusikalstamai veikai kvalifikuoti reikšmingų aplinkybių) buvimo, dėl sąlygų, būtinų duomenims pripažinti įrodymais, buvimo; dėl atskirų įrodymų patikimumo ir jų įrodomosios reikšmės; įrodymų visumos pakankamumo nusikalstamą veiką padariusio asmens kaltumui konstatuoti ar kitų nagrinėjant bylą sprendžiamų klausimų. Pažymėtina, kad kaltinamojo naudai aiškinamos ne bet kokios abejonės ir ne bet kada, o tik tokios, kurių neįmanoma pašalinti, ir tik tada, kai, išnaudojus visas galimybes, nepavyksta jų pašalinti. Pabrėžtina ir tai, kad abejonių pašalinimo būdas yra ne tik BPK nustatytų veiksmų, kuriais tikrinami byloje esantys įrodymai ar gaunami nauji duomenys, atlikimas, bet ir tinkamas, atliktas laikantis įstatyme nustatytų taisyklių, įrodymų vertinimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-30-689/2018, 2K-179-942/2021).

8. Apeliacinės instancijos teismas, iš naujo įvertinęs byloje esančius įrodymus, pripažįsta, kad apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, jog nėra įrodyta, kad A. Z. dalyvavo padarant BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, tačiau dėl BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo byloje esantys įrodymai vertinti netinkamai, t. y. tik formaliai aptariant nekaltumo prezumpcijos principą ir iš jo kylantį in dubio pro reo reikalavimą, nesiimant priemonių nustatytiems prieštaravimams pašalinti, pavyzdžiui, įvertinant proceso dalyvių duotų parodymų nuoseklumą, detalumą viso proceso metu, o ne konkrečios apklausos metu, palyginant juos tarpusavyje, taip pat visų surinktų duomenų kontekste ir pan.

9. Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Teismų praktikoje nurodyta, kad dokumentas – tai tam tikra forma padarytas įrašas, kuris nustato, pakeičia ar panaikina teisiškai reikšmingą faktą (juridinį faktą), t. y. sukelia ar gali sukelti fiziniam, juridiniam asmeniui ar valstybei teisiškai reikšmingus padarinius (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-202-303/2020). Pagal BK 182 straipsnio 1 dalies dispoziciją sukčiavimas yra nusikaltimas nuosavybei, turtinėms teisėms, turtiniams interesams. Sukčiavimas yra apgaule svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės išvengimas arba jos panaikinimas. Sukčiavimo nusikaltimo pasekmė – neteisėtai įgyjamas turtas ar teisė į jį. Apgaulė yra esminis sukčiavimo kaip nusikaltimo nuosavybei požymis, skiriantis jį nuo kitų nusikaltimų ir civilinės teisės pažeidimų bei darantis jį neteisėtą. Apgaulė naudojama prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus, asmenis, kurių žinioje yra turtas, ar asmenis, turinčius teisę spręsti teisinį ginčą ir priimančius privalomai vykdytiną sprendimą, siekiant įgyti (užvaldyti) svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengti turtinės prievolės arba ją panaikinti. Turto savininkas ar valdytojas gali būti kaltininko suklaidinamas įvairiais būdais, tačiau visų jų esmė pasunkinti asmens, užvaldžiusio turtą, nustatymą arba padaryti problemišką pažeistos teisės atkūrimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-165-976/2018, 2K-108-788/2018 ir kt.).

10. Šiuo atveju A. Z. buvo inkriminuota tai, kad jis, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su D. M., pasitelkę apie daromą nusikalstamą veiką nežinojusius asmenis – S. L., N. J., I. J. ir R. Z., D. M. nurodymu S. L. pagaminus žinomai netikrą dokumentą, apgaule savo ir D. M. naudai įgijo svetimą, V. K. priklausantį 400 eurų vertės turtą. Pažymėtina, jog bendrininkavimas yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Bendrininkavimą, kaip ir nusikalstamos veikos sudėtį, apibūdina bei atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką, jų veikos bendrumas, susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-163-648/2015). Svarbiausia bendrininkavimo instituto funkcija baudžiamojoje teisėje yra užtikrinti, kad už nusikalstamą veiką atsakytų ne vien tas, kuris tiesiogiai realizavo visus jos objektyviuosius požymius (vykdytojas), bet ir tie, kurie organizavo, sukurstė, padėjo padaryti šią nusikalstamą veiką arba kartu su vykdytoju bent iš dalies realizavo jos požymius. Tokie asmenys atsako už vykdytojo padarytas nusikalstamas veikas, kurias apėmė jų tyčia (BK 26 straipsnio 1 dalis).

11. Nagrinėjamu atveju, norint A. Z. pripažinti kaltu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti, kad jo tyčia apėmė ir žinomai netikro dokumento pagaminimą, tačiau tokių duomenų bylos medžiagoje nėra. Teisiamajame posėdyje liudytoju apklaustas S. L. paaiškino, kad parašyti kito nuteistojo V. K. vardu prašymą jį paprašė D. M.. Šis nurodė jam parašyti prašymą pervesti iš V. K. sąskaitos 400 eurų į kažkokios moters sąskaitą. V. K. apie šį prašymą nieko nežinojo, tačiau jis matė pastarąjį bendraujant su D. M., galvojo, kad jie giminaičiai ar draugai, todėl nieko blogo neįtardamas ir parašė prašymą. D. M. yra neįgalus, negali rašyti, todėl jis šio tiesiog pasigailėjo ir padėjo. Visą prašymo tekstą diktavo D. M., t. y. nurodė tiek V. K., tiek jam nepažįstamos moters (I. J.) asmens duomenis. D. M. prašė niekam nesakyti, kad jo prašė parašyti prašymą V. K. vardu. Prašymas buvo rašomas palatoje, V. K. tuo metu šalia nebuvo, nes pastarasis gyveno kitoje palatoje. Jis žino A. Z., tačiau jokio prašymo iš pastarojo pusės nebuvo, D. M. apie A. Z. taip pat nieko nepasakojo (6 t., b. l. 62–63). Šio liudytojo parodymai iš esmės analogiški buvo ir ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 172–174, 178–179, 181–183, 187–189), t. y. jis nuosekliai aiškino, kad veikė D. M. prašymu, pastarasis diktavo tekstą, o jis tik rašė, prašymo rengimo metu buvo tik dviese. Iš viso parengė du prašymus – pirmą kartą nurodė iš V. K. sąskaitos į I. J. sąskaitą pervesti 400 eurų, antrą kartą – 80 eurų. Kad apie šių prašymų rengimą būtų žinojęs ir A. Z., jam nėra žinoma, jis apie tai niekam nepasakojo.

14. Vis dėlto, teisėjų kolegijos vertinimu, tokios pačios išvados negalima padaryti apie A. Z. veiksmus, kurie atitinka BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius. Šią išvadą apeliacinės instancijos teismas daro atsižvelgdamas į tai, kad A. Z. iškelta versija, jog D. M. jam buvo skolingas 300 eurų, kurie buvo jam grąžinti pervedant pinigus į jo sesers R. Z. banko sąskaitą, yra paneigta visa eile kitų įrodymų, kurie papildo vieni kitus ir sudaro vientisą įrodymų grandinę. Be to, kaip teisingai apeliaciniame skunde pažymi prokurorė, paties A. Z. parodymai viso proceso metu nebuvo nuoseklūs ir neprieštaringi.

17. Aptarti parodymai rodo, kad A. Z. sugalvota gynybinė versija dėl D. M. neva turėtos skolos jam grąžinimo buvo derinama prie surinktos tyrimo medžiagos. Iš pradžių A. Z. bandė nuslėpti savo bendravimą su seserimi R. Z., teigdamas, jog su šia komunikuoja tik per motiną arba kitą seserį R. Z., tačiau šią aplinkybę paneigus pačiai R. Z., A. Z. pripažino, jog ne kartą telefonu kalbėjosi ir su R. Z., kurios banko sąskaita buvo duota pinigų pervedimui, taip pat šiai buvo duoti nurodytai, kaip elgtis su gautais pinigais. Kaltinamasis nebuvo nuoseklus ir dėl aplinkybių, kaip į jo sesers banko sąskaitą buvo pervesti 300 eurų, t. y. iš pradžių teigė, jog šie pinigai turėjo būti pervedami per D. M. brolį, kokiu būdu nežino, vėliau pripažino, kad pats skambino minėtam broliui ir nurodė pastarajam savo sesers banko sąskaitą. Galiausiai neaišku už ką D. M. A. Z. buvo skolingas 300 eurų. Keltos versijos, jog pinigai buvo grąžinti už tabaką, firminius sportinius drabužius, batus, arbatą. Vis dėlto, nė viena jų nepasitvirtino. Liudytojais apklausti pataisos įstaigos darbuotojai R. S., R. B., V. R. nurodė, kad tabako vartojimas Laivės atėmimo vietų ligoninėje yra draudžiamas, už tai gresia drausminė atsakomybė. Duomenų, kad A. Z. pataisos įstaigoje disponuotų tabaku (pardavinėtų jį kitiems nuteistiesiems), nei vienas iš apklaustų pataisos įstaigos darbuotojų nepateikė. Dėl drabužių A. Z. siuntimo, kuriuos šis neva perdavė D. M., taip pat kyla abejonių, nes iš pradžių A. Z. teigė, jog sportinį kostiumą ir sportinius batus prašė nupirkti sesers iš pinigų, pervestų į jos sąskaitą. Tokiu būdu skola už drabužius negalėjo susidaryti anksčiau nei buvo pervesti pinigai. Be to, tyrimo metu detaliai išsiaiškinus, kam iš tiesų buvo pervesti pinigai, A. Z. pripažino liepęs seseriai pinigus išdalinti asmenims, kuriems jis yra skolingas už įvairias paslaugas. Apie prašymą nupirkti iš šių pinigų drabužių A. Z. jau nebekalbėjo, tačiau atsirado kitos versijos, kad drabužius jam anksčiau siuntė mama ir pan.

18. Teisėjų kolegijos vertinimu, kaltinamasis, nors galimai ir nežinojo apie D. M. nurodymu S. L. parašytą ir pateiktą prašymą pervesti 400 eurų iš nuteistojo V. K. sąskaitos į I. J. banko sąskaitą, tačiau puikiai suvokė, jog šie pinigai nepriklauso D. M., taip pat nėra grąžinami jam už kokį nors įsiskolinimą. Šią aplinkybę, be kita ko, patvirtina ir R. Z. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kurie buvo balsu perskaityti pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu, kai ši atsisakė teisme duoti parodymus prieš savo šeimos narį. Ikiteisminio tyrimo metu R. Z. buvo apklausta iš viso keturis kartus. Pirmosios apklausos metu ji parodė, kad 2019 m. spalio 6 d. iš taksofono jai paskambino brolis A. Z. ir paprašė pasakyti jam savo banko sąskaitos numerį, kad į ją kažkoks žmogus galėtų pervesti broliui turimą skolą. Kas atliks pavedimą ir kokia tai bus suma, nesakė. Už gautus pinigus prašė nupirkti vyrišką sportinį kostiumą ir sportinius batelius bei išsiųsti jam paštu. Ji tą pačią dieną iš I. J. gavo 300 eurų (mokėjimo paskirtyje buvo nurodyta „brolis“), kuriuos panaudojo pagal A. Z. prašymą (2 t., b. l. 48–50). Papildomos apklausos metu R. Z. pripažino, jog brolio nurodymu pirko ne drabužius ir batus, o gautus pinigus pervedė jo įvardytiems asmenims – J. K. (80 eurų), G. L. (50 eurų), O. B. (120 eurų), N. F. (20 eurų), už likusius 30 eurų nupirko broliui sąskaitos papildymą. Ankstesnės apklausos metu ji minėjo, kad pirko broliui rūbus ir batus, kuriuos siuntė į įkalinimo įstaigą, dėl to, jog brolis A. Z. liepė jai taip sakyti, t. y. jei pareigūnai klaus, nurodė meluoti. Brolis jai skambina dažnai, kelis kartus per savaitę. Iš kur A. Z. gauna pinigų, kuriuos prašo pervesti kitiems asmenims, ji nežino. Už ką minėtiems asmenims brolis prašė pervesti konkrečias sumas, taip pat nežino (2 t., b. l. 80–82). Šių parodymų R. Z. laikėsi ir vėlesnių apklausų metu (2 t., b. l. 89–91, 94–94). Taigi, nors ši liudytoja teisminio bylos nagrinėjimo metu duoti parodymus atsisakė, tačiau ikiteisminio tyrimo metu net kelis kartus patvirtino, jog A. Z. darė įtaką, jog ji pirminės apklausos metu duotų melagingus, jam palankius parodymus, kas netiesiogiai patvirtina, jog kaltinamasis suvokė nusikalstamą pinigų kilmę ir norėjo juos užvaldyti, ką ir padarė su apie nusikalstamos veikos vykdymą nieko nežinančios sesers pagalba.

19. Tai, jog A. Z. suvokė dalyvaujantis sukčiavimo veikoje, liudija ir liudytojo N. J. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kurie buvo balsu perskaityti pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu, ir kuriuos liudytojas visiškai patvirtino (6 t., b. l. 66–67). Pirminės apklausos metu jis parodė, kad yra D. M. brolis. Pastarasis teiravosi, ar galėtų į jo sugyventinės I. J. banko sąskaitą pervesti 400 eurų, iš kur šie pinigai, nesakė, galvojo, jog prašys ką nors už juos nupirkti ir nusiųsti į pataisos įstaigą. Jis sutiko. Maždaug po valandos brolis vėl paskambino ir paklausė, ar jau „įkrito“ pinigai. Kitą dieną paskambino kažkoks vyriškis, neprisistatė, sakė, jog skambina brolio D. M. vardu, teiravosi, ar buvo gauti pinigai. Jis atsakė, jog gavo, tuo pokalbis baigėsi. Po valandos paskambino brolis su nurodymais, kiek ir kam reikia pervesti, t. y. 300 eurų reikėjo pervesti R. Z., 70 eurų broliui, o už 30 eurų nupirkti telefono sąskaitos papildymų (2 t., b. l. 140–141). Šiuos minėto liudytojo parodymus patvirtino ir liudytoja I. J., kuri nurodė tiesiog vykdžiusi sugyventinio nurodymus, kuriuos pastarasis gavo iš savo brolio D. M.. Apie jokių skolų grąžinimą nebuvo kalbama, tiesiog nurodyta, kam ir kiek pervesti pinigų. Jokio atlygio už atliktus pervedimus ji negavo. Liudytoja patvirtino ir tai, kad jai skambino asmuo, teigęs, jog skambina D. M. vardu, klausė, ar ji išsiuntė pinigus, ji atsakė teigiamai (6 t., b. l. 65).

20. Aptarti parodymai rodo, jog A. Z. aktyviai domėjosi pinigų judėjimu, jis skambino tiek N. J., tiek šio sugyventinei I. J., domėdamasis, ar pinigai jau pasiekė jo sesers R. Z. banko sąskaitą. Be to, minėti parodymai paneigia ir kaltinamojo aiškinimą, jog pokalbių metu šalia jo visada buvo ir D. M., kuris prisistatydavo savo giminaičiams, pasisveikindavo, o vėliau kalbėdavo jis, tačiau nei N. J., nei I. J. šios aplinkybės nepatvirtino, abu teigė, jog jiems nepažįstamas vyriškis nurodė skambinantis nuo D. M., tačiau šis į pokalbį nebuvo įsiterpęs, pasisveikinęs ir pan. Tai neabejotinai rodo A. Z. tyčią užvaldyti svetimus pinigus. Teisėjų kolegijos vertinimu, be A. Z. atliktų veiksmų – banko sąskaitos, į kurią būtų galima pervesti nukentėjusiajam priklausančius pinigus, suradimo ir pateikimo, nebūtų pasiektas bendras nusikalstamas rezultatas. Be to, kaltinamasis ne tik surado reikiamą banko sąskaitą, tačiau ir davė konkrečius nurodymus dėl nusikalstamu būdu gautų pinigų tolesnio panaudojimo – pervedimo konkretiems asmenims, tokiu būdu apsunkinant jų kilmės nustatymą. Esant aptartoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad A. Z. veiksmai atitinka tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius sukčiavimo požymius. Jis suvokė, jog veikia ne vienas, tačiau siekė to paties rezultato – svetimų pinigų užvaldymo.

21. Todėl prokurorės apeliacinis skundas šioje dalyje tenkinamas, A. Z. pripažįstamas kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, t. y. kad jis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, (duomenys neskelbtini), korpuse Nr. (duomenys neskelbtini), tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau nei laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 3 d. iki 2019 m. spalio 7 d., veikdamas bendrininkų grupėje su D. M., turėdami tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, pasitelkę apie daromą nusikalstamą veiką nežinojusius asmenis – S. L., N. J., I. J. ir R. Z., apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą – V. K. priklausančius 400 eurų, o būtent: jam (A. Z.) nurodžius D. M. savo sesers R. Z. sąskaitos numerį, į jį I. J., D. M. nurodymu, pervedė 300 eurų, kuriuos jo (A. Z.) sesuo R. Z. pervedė: 80 eurų į J. K. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, 50 eurų į G. L. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, du kartus po 60 eurų, iš viso 120 eurų nuteistajam O. B. į Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Pirmojo sektoriaus sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 20 eurų nuteistajam N. F. į Laisvės atėmimo vietų ligoninės sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), už 30 eurų ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku ir vietoje nupirko ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu būdu perdavė jam (A. Z.) nenustatyto abonentinio numerio papildymą. Dėl šios veikos padarymo A. Z. skiriama bausmė.

22. Skirdama bausmę A. Z., teisėjų kolegija atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, t. y. įvertinama tai, kad kaltinamasis padarė vieną tyčinę, turtinio pobūdžio nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o atsakomybę sunkina tai, jog veika padaryta veikiant bendrininkų grupėje, taip pat būnant recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 ir 13 punktai). Bylos duomenimis šis teistumas A. Z. nėra pirmasis, anksčiau jis ne kartą teistas už įvairius turtinio pobūdžio nusikaltimus, įskaitant ir sukčiavimą (4 t., b. l. 154–170). Nusikaltimas, dėl kurio jis pripažįstamas kaltu šiuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu, padarytas atliekant laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje, kas rodo, jog net griežta, struktūrizuota tvarka bei režimas neskatina jo rinktis su įstatymų imperatyvais neprasilenkiančios veiklos. Laisvės atėmimo vietų ligoninės (duomenys neskelbtini) skyriaus viršininkas R. B. ir specialistas R. S. A. Z. charakterizuoja neigiamai, kadangi bausmės atlikimo metu jis devynis kartus pažeidė nustatytos tvarkos reikalavimus, dėl ko buvo septynis kartus baustas drausmine tvarka. Bausmę jis atlieka paprastosios grupės sąlygomis, nors dalyvauja socialinio užimtumo programose, įstaigoje organizuojamuose renginiuose, tačiau į pareikštas pastabas nereaguoja, išvadų nedaro (4 t., b. l. 151).

23. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su prokurorės skundo teiginiais, jog A. Z. turi būti parinkta griežčiausia BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas. Vis dėlto, įvertinus tai, jog nusikaltimu padaryta žala nėra didelė (apgaule išviliota 400 eurų), nusikaltimas nesunkus, o paties A. Z. asmenybė nėra itin pavojinga visuomenei (jis pataisos įstaigos darbuotojų apibūdinamas kaip nekonfliktiškas, nereiklus aplinkos sąlygoms, besistengiantis palaikyti socialinius ryšius su artimaisiais, be to, nuo 2019 m. spalio 30 d. jam neterminuotai nustatytas pirmojo laipsnio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, jo netektas darbingumas sudaro 70 procentų (6 t., b. l. 51–52)), spręstina, kad šiuo atveju skiriamos laisvės atėmimo bausmės dydis turėtų būti mažesnis nei sankcijos vidurkis, t. y. prokurorės pasiūlyta aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Ši bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio nuostatomis, subendrinama su Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018 m. liepos 5 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi. Nors prokurorė prašo taikyti visišką bausmių sudėjimą (BK 64 straipsnio 2 dalis), tačiau šio savo prašymo nėra argumentavusi, apeliacinės instancijos teismas, jau minėta, nenustatė, kad A. Z. asmenybė būtų itin pavojinga visuomenei ar labai nutolusi nuo bendražmogiškų vertybių, todėl bausmės bendrinamos jam palankesniu dalinio bausmių sudėjimo būdu (BK 64 straipsnio 3 dalis).

24. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nukentėjusysis V. K. pirmosios instancijos teisme atsakovams A. Z. ir D. M. buvo pareiškęs 400 eurų ieškinį dėl turtinės žalos ir 2000 eurų dėl neturtinės žalos atlyginimo (5 t., b. l. 134–135). Apylinkės teismas ieškinio dalį dėl 2000 eurų neturtinės žalos priteisimo atmetė, o 400 eurų priteisė tik iš nuteistojo D. M., nes A. Z. dėl jam inkriminuotų kaltinimų išteisino. Apeliacinės instancijos teismui pripažinus A. Z. kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 400 eurų turtinės žalos atlyginimas turėtų būti priteisiamas solidariai tiek iš D. M., tiek iš A. Z.. Vis dėlto, prokurorė apeliaciniame skunde neprašo keisti skundžiamo nuosprendžio dalies dėl netinkamai išspręsto civilinio ieškinio, nukentėjusysis apeliacinio skundo byloje nėra pateikęs, todėl šis klausimas, siekiant neperžengti apeliacinio skundo ribų, nėra sprendžiamas iš esmės, juo labiau, kad šiuo aspektu proceso dalyviai apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu savo nuomonės neišsakė. Be to, D. M., pilnai atlyginęs nukentėjusiajam priteistą žalą, dalį jos galėtų išsiieškoti iš A. Z. civilinio proceso nustatyta tvarka.

25. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius pateikė pažymas, patvirtinančias išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo D. M. ir A. Z. (7 t., b. l. 90, 96), nagrinėjant šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka. Iš minėtų pažymų matyti, kad D. M. teisinę pagalbą teikė advokatė V. S. ir valstybės naudai prašoma priteisti suma yra 151,67 Eur, o A. Z. teisinę pagalbą teikė advokatas Egidijus Milašius ir valstybės naudai prašoma priteisti suma yra 218,33 Eur.

26. Atsižvelgiant į tai, kad prokurorės apeliacinis skundas buvo paduotas tik dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo A. Z. atžvilgiu, D. M. pirmosios instancijos teismo nuosprendžio neskundė, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš jo nepriteisiamos. Tuo tarpu A. Z. gynėjas advokatas Egidijus Milašius argumentuotai pasisakė apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu, siekdamas apginti ginamojo interesus. Atkreiptinas dėmesys, jog teisė į nemokamą teisinę pagalbą nėra absoliuti, ji gali būti teikiama tik tais atvejais, kai kaltinamasis (nuteistasis, išteisintasis) neturi pakankamai lėšų. Kadangi prokurorės apeliacinis skundas yra iš dalies tenkinamas, duomenų, kad A. Z. materialinė padėtis būtų itin sunki, bylos medžiagoje nėra, prašoma priteisti suteiktos teisinės pagalbos išlaidų suma nėra didelė, todėl ji išieškoma iš A. Z. (BPK 106 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 331 straipsniu,

nusprendžia:

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės Astos Chraminos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. gruodžio 22 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria A. Z. išteisintas iš kaltinimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir šioje dalyje priimti apkaltinamąjį nuosprendį – A. Z. pripažinti kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies pagal Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018 m. liepos 5 d. nuosprendį (5 metų 8 mėnesių 23 dienų) iš dalies pridėti šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį (4 mėnesius 7 dienas) ir galutinę subendrintą bausmę A. Z. paskirti – 6 (šešerius) metus 1 (vieną) mėnesį laisvės atėmimo.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos, tai yra nuo 2022 m. balandžio 13 d.

Kitą Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Iš A. Z. priteisti 218,33 Eur (du šimtus aštuoniolika eurų trisdešimt tris centus) Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus turėtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurias sudaro advokato užmokestis, dėl jo gynimo apeliacinės instancijos teisme.

Iš nuteistojo D. M. antrinės teisinės pagalbos išlaidų nepriteisti.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.