- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-12-22
- Bylos Nr.
- 1-1554-946/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-06-0-00244-2019-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arūnas Purvainis
- Kaltinamasis
- D. M., A. Z.
- Nukentėjusysis
- V. K.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.10.1Bausmių bendrinimas jas apimant (BK 63 str. 1, 2, 5 d.)
- 1.1.8.10.2Bausmių bendrinimas jas visiškai sudedant (BK 63 str. 1, 3 d.)
- 1.1.10.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)
- 1.2.14.5.1Sukčiavimas (BK 182 str. 1 d.)
- 1.2.29.1.2Asmens tapatybės kortelės, paso, vairuotojo pažymėjimo ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimo suklastojimas arba disponavimas žinomai netikra ar žinomai suklastota tikra asmens tapatybės kortele, pasu, vairuotojo pažymėjimu ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimu (BK 300 str. 2 d.)
- 2.3.6.4.2Nuosprendžio surašymas ir paskelbimas (BPK 302, 308 str.)
- 2.3.6.4.4.1Išteisinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 3 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.4.2Išteisinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 4 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5Apkaltinamajam nuosprendžiui keliami reikalavimai (BPK 297-307 str
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
D. M., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, deklaruojamos gyvenamosios vietos adresas – (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos adresas – (duomenys neskelbtini), teistas:
1) Telšių rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 6 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta bausmė – laisvės atėmimas 4 mėnesiams;
2) Telšių rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 7 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 8 mėnesiams;
3) Telšių rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 14 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 3 metams;
4) Telšių rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 6 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį. Paskirta bausmė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrinta su 2014 m. sausio 6 d., 2014 m. vasario 7 d. ir 2014 m. vasario 14 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 9 mėnesiams;
5) Telšių rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį. Paskirta bausmė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrinta su 2014 m. gegužės 6 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 4 metams 3 mėnesiams;
6) Šiaulių apygardos teismo 2015 m. sausio 19 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 233 straipsnio 3 dalį, 264 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrinta su 2014 m. liepos 22 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 5 metams 6 mėnesiams. Šiaulių apygardos teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 2015 m. sausio 19 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2014 m. lapkričio 10 d. nutartimi, kuria subendrinti 2014 m. liepos 22 d. ir 2014 m. vasario 18 d. nuosprendžiai, paskirta bausme, paskirta galutinė bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 7 metams (bausmę atliko 2020 m. rugpjūčio 25 d.),
kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos), padarymu;
Žemesnės instancijos teismas
A. Z., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, deklaruojamos gyvenamosios vietos adresas – (duomenys neskelbtini), šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, teistas:
1) Pakruojo rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 64¹ straipsniu, paskirta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmės vykdymą atidedant 2 metams;
2) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį. Paskirta bausmė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrinta su 2014 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 metams, bausmės vykdymą atidedant 2 metams 6 mėnesiams;
3) Pakruojo rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2016 m. vasario 17 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį. Paskirta bausmė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrinta su 2015 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 metams ir 6 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant 3 metams;
Žemesnės instancijos teismas
4) Pakruojo rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 11 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalį. Paskirta bausmė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, subendrinta su 2015 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu, pakeistu 2016 m. vasario 17 d. nuosprendžiu, paskirta bausme, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčio nuostatas, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimu 3 metams ir 8 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant 3 metams;
5) Pakruojo rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 13 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį. Paskirta bausmė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, subendrinta su 2016 m. gegužės 11 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 11 mėnesių, bausmės vykdymą atidedant 3 metams. Pakruojo rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmę į pataisos namus;
6) Pakruojo rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 3 dalį. Paskirta bausmė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrinta su 2016 m. liepos 13 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 metams 5 mėnesiams;
7) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 28 d. nuosprendžiu, pakeistu Panevėžio apygardos teismo 2017 m. lapkričio 8 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį (aštuonios veikos). Paskirta bausmė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrinta su 2016 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 7 metams 6 mėnesiams;
8) Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2018 m. sausio 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams. Paskirta bausmė subendrinta su 2017 m. birželio 28 d. nuosprendžiu, pakeistu 2017 m. lapkričio 8 d. nuosprendžiu, paskirta bausme, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 8 metams;
9) Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018 m. liepos 5 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (šešiolika nusikalstamų veikų), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirta 8 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2018 m. sausio 30 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 11 metų (bausmės pradžia – 2017 m. sausio 6 d., bausmės pabaiga – 2028 m. sausio 6 d.),
kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
D. M. atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, adresu Pravieniškių g. 57, Pravieniškių k., Kaišiadorių r., Socialinės globos sektoriuje, korpuse Nr. 3, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau nei laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 3 d. iki 2019 m. spalio 7 d., turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, pasitelkęs apie daromą nusikalstamą veiką nežinojusius asmenis – S. L., N. J., I. J. ir R. Z., jo nurodymu S. L. pagaminus žinomai netikrą dokumentą, apgaule savo naudai įgijo svetimą 400,00 eurų vertės turtą – V. K. priklausančius 400,00 eurų, o būtent: D. M., būdamas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, Socialinės globos sektoriuje, 3 korpuso gyvenamojoje patalpoje Nr. 113, S. L. nurodė V. K. vardu surašyti prašymą, adresuotą Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktoriui, pervesti 400,00 eurų į I. J. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, tokiu būdu S. L. pagamino žinomai netikrą dokumentą, kurį D. M. 2019 m. spalio 3 d., būdamas Laisvės atėmimo vietų ligoninės Socialinės globos sektoriuje, korpuse Nr. 3, pateikė Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktoriui, po ko 2019 m. spalio 4 d. iš V. K. vardu turimos Laisvės atėmimo vietų ligoninėje nuteistųjų depozitinės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“, pervedus į I. J. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, 400,00 eurų, D. M. nurodymu I. J. pervedė 70,00 eurų į D. M. vardu turimą Laisvės atėmimo vietų ligoninės Socialinės globos sektoriaus nuteistųjų depozitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 300,00 eurų į R. Z. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, už likusius 30,00 eurų nupirko nenustatytų abonentinių numerių papildymus, o N. J., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, telefoninių pokalbių su juo metu, šių papildymų kodus perdavė D. M..
Be to D. M., 2019 m. spalio 9 d. būdamas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, Socialinės globos sektoriuje, korpuso Nr. 3 gyvenamojoje patalpoje Nr. 113 ir turėdamas iš I. J. gautą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, S. L. nurodė V. K. vardu surašyti prašymą, adresuotą Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktoriui, pervesti 80,00 eurų į I. J. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, tokiu būdu jis pagamino žinomai netikrą dokumentą, kurį jis 2019 m. spalio 9 d. būdamas Laisvės atėmimo vietų ligoninės Socialinės globos sektoriuje, korpuse Nr. 3, pateikė Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktoriui, tokiu būdu pasikėsino apgaule įgyti V. K. priklausančius 80,00 eurų, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi suklastotą dokumentą ir jame esančią melagingą informaciją dėl pinigų pervedimo pastebėjo įkalinimo įstaigos pareigūnas.
Teisiamajame posėdyje apklaustas kaltinamasis D. M. kaltės dėl nusikalstamų veikų padarymo nepripažino, nurodė, jog viską padarė vienas, tačiau prašymas buvo surašytas dėl to, jog nukentėjusysis jam buvo skolingas už tabaką, veikė vienas. Laisvės atėmimo vietų ligoninėje rūkyti draudžiama, tabakas yra brangus, o V. K. iš jo pirko tabaką ir batus. Abiem kartais dalyvavo pats V. K. surašant raštą dėl pinigų pervedimo, todėl V. K. apsimeta, kad nieko nežinojo ir be jo žinios viskas vyko, nes nenori grąžinti jam skolos. Pripažįsta, kad S. L. nurodė surašyti prašymą, tačiau pats V. K. prašė parašyti prašymą jo vardu. Tik kadangi jis pats (kaltinamasis) negali rašyti dėl sveikatos būklės, todėl paprašė S. L., kad parašytų. V. K. klausė, kodėl pats negali parašyti, jis atsakė, kad nemoka, ar nežino kaip rašyti. Viskas buvo daroma su nukentėjusiojo V. K. žinia, taip buvo analogiškai abiem atvejais. V. K. dar ir dabar jam skolingas. Kadangi iš tų pinigų A. Z. skolą grąžino, todėl pinigams pervesti buvo reikalingas jo sesers sąskaitos numeris. Prašymas V. K. vardu 2019 m. spalio 3 d. Laisvės vietų atėmimo ligoninėje buvo pateiktas ligoninės direktoriui įmetant į dėžutę, kur dedami prašymai. Į dėžutę įmetė S. L.. Kai buvo pervesti pinigai, su A. Z. nekalbėjo, ką jis su pinigais darys. Turi Laisvės vietų atėmimo ligoninės depozitinę sąskaitą. Prašė kitų žmonių, kad leistų į sąskaitą pervesti pinigus, nes neleidžia pinigų išsiųsti svetimo žmogaus vardu. V. K. pardavė daug tabako, nes jis rūko, taip pat ir batus už 100,00 eurų. A. Z. kartu, kai buvo rašomas V. K. prašymas dėl pinigų pervedimo, nebuvo. Pripažįsta, kad buvo rašomas prašymas dėl pinigų pervedimo V. K. vardu, tačiau tokiu būdu buvo gražinta V. K. skola, todėl mano, kad jokio nusikaltimo nepadarė. Kadangi veikė vienas su V. K. žinia ir jam tokiu būdu tik buvo grąžinta skola, A. Z. šiuo atveju yra visai nekaltas, nes V. K. buvo skolingas jam (D. M.), o ne A. Z..
Teisiamajame posėdyje apklaustas kaltinamasis A. Z. kaltės nepripažino. Parodė, kad, kiek pamena, D. M. jam buvo skolingas 300,00 eurų. Apie daromą nusikaltimą nežinojo, apie pinigų kilmę taip pat. D. M. paprašė, kad paskambintų jo broliui, nes telefonu neįmanoma suprasti, kadangi D. M. sunkiai kalba. Prašė paskambinti broliui ir padiktuoti sąskaitos numerį. Sakė paskambins broliui, pasakys sąskaitos numerį, kad pervestų pinigus. D. M. broliui pasakė savo sesers sąskaitą, į kurią ir turėjo būti pervesti pinigai. Jo sesuo yra R. Z.. Paprašė sesers sąskaitos numerio ir pasakė, kad nepažįstamas perves pinigų. Kai D. M. pasakė, kad turi pinigų atiduoti skolą, tuomet ir paskambino. Sąskaitos numeris nurodytas kaltinime. Su D. M. broliu pavyko susiskambinti. Jo vardo ir pavardės nepamena. Skambino iš taksofono į mobilų telefoną. Kalbėjo, kad jis yra D. M. draugas. D. M. sėdėjo šalia, pasisveikino, tuomet jis (kaltinamasis) padiktavo sąskaitos numerį, pasakė, kad pervestų 300,00 eurų. D. M. jam buvo skolingas 300,00 eurų. Kas yra N. J., nežino, nepažįsta tokio, ar jam skambino, nežino. Kai skambino pasakė, kad yra D. M. draugas, o atsiliepė D. brolis. Pakalbėjus susitarė, kad perves pinigus. Po pokalbio pervedė pinigus. Kitą dieną atrodo seseriai paskambino ir sužinojo, kad jai pervedė 300,00 Eur. Toliau pinigus siuntinėjo iš sesers sąskaitos. Su D. M. atsiskaitė ir nieko daugiau nekalbėjo, jis atlikinėjo bausmę ir viskas. Pagal kaltinimą iki 300,00 eurų pavedimo į R. Z. sąskaitą, prieš tai buvo pervesta į I. J. sąskaitą 400,00 eurų. Iš jų buvo nurodoma pervesti 300,00 eurų į R. Z. sąskaitą. Apie tai nežino nieko. Sužinojo tik ikiteisminio tyrimo metu. Kodėl yra tuo kaltinamas, nežino. Dėl pervestų 400,00 eurų iš V. K., vėliau pervestų 300,00 eurų iš jų į R. Z. sąskaitą, su D. M. nekalbėjo. Pinigų kilmės nežinojo. V. K. yra pažįstamas, jis irgi atlieka bausmę, dėl įvykio su juo nekalbėjo. I. J. jam nežinoma. Kai pervedė 300,00 eurų seseriai, liepė jai pervesti O. B. du kartus po 60,00 eurų, iš viso 120,00 eurų, nes jis rašo skundus jo vardu. Ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai teisingi. Sau pasiliko pinigų sąskaitoje, kad galėtų apsipirkti ligoninės parduotuvėje N. F. vardu ar panašiai. Iš 300,00 eurų buvo pervesta 80,00 eurų į J. K. sąskaitą, jos vyras atlikinėjo bausmę, atsiskaityta už tabaką. Į G. L. sąskaitą pervesta 50,00 eurų už drabužius. N. F. pervesta 20,00 eurų už maistą. Už 30,00 eurų buvo papildymas nupirktas. Nurodė R. Z. taip paskirstyti pinigus. Po D. M. atsiskaitymo, jis liko neskolingas. Skola susidarė už tabaką ir iš jo pirktus rūbus. Skola nebuvo ilgą laiką. D. M. sakė, kad kai turės, tada grąžins skolą. Jam abejonių dėl pinigų kilmės nekilo, nes D. M. dažnai prisiteisdavo pinigų už netinkamas kalinimo sąlygas. Todėl manė, kad tai jo asmeniniai pinigai. D. M. pažįsta nuo 2017 m. gegužės mėn., V. K. gal nuo 2018 m. Su abiem nuteistaisiais santykiai buvo normalūs. Artimesni santykiai buvo su D. M., vienoje palatoje atlikinėjo bausmę. Nieko blogo šio įvykio metu nepadarė, todėl neprisipažįsta kaltu. Nežinojo nei pinigų kilmės, nei, kad jie įgyti apgaule, nes nei prašymų rašė, nei kažką apgaudinėjo. Atgavęs iš D. M. skolą pinigais naudojosi savo nuožiūra, o kad tai pinigai iš apgaulės sužinojo tik ikiteisminio tyrimo metu.
Teisiamajame posėdyje apklaustas nukentėjusysis V. K. parodė, kad pamatė sąraše, jog jam trūksta 400,00 eurų. Nuėjo pas būrio viršininką ir kriminalistus, jam pasakė, kad yra du, kurie pasisavino pinigus ir reikia laukti teismo. D. M. nieko nerašė, jis išsigalvoja, jam skolingas nebuvo. Pirko iš jo batus, bet parduotuvėje jau buvo atidavęs 20,00 eurų. Apie prašymų rašymą nieko nežino. S. L. prašė, kad surašytų jam kitus dokumentus, bet ne dėl tų pinigų, tie dokumentai visai nesusiję su pinigais. Nebuvo leidęs parašyti prašymo pervesti pinigus jo vardu. D. M. pripasakojo, kad jis (nukentėjusysis) jam voką pirko, nors nepirko. Pirko batus ir už tai davė 20,00 eurų. Nežino, kodėl jis taip teigia. Pareigūnai jo neklausė, ar ten jo prašymas rašytas. Parduotuvė dirba penktadienį, kai atnešė prižiūrėtojai lapus pamatė, kad pas jį trūksta pinigų. Nežinojo, kas pasisavino pinigus. A. Z. skolingas nebuvo. Ankščiau pinigai nedingdavo. A. Z. ir D. M. pažįsta nuo 2019 m., kai perkėlė juos. A. Z. jam atnešė žieminius batus, jie jam tiko ir juos jis pirko už 20,00 eurų, daugiau nebendrauja. Su jais visai nebendraudavo, jie kitame kambaryje buvo. Ligoninėje būdamas nerūkė. A. Z. nematė, ar rūkė, D. M. irgi nematė, kad rūkytų, jis ten neina, kur jie rūko. Prašymo, kuriuo buvo nurašytos lėšos, jam nerodė. Kai nuėjo pas tyrėjus pasakė, kad žino, kurie nuteistieji pasisavino 400,00 eurų. Nežino, ar jiems galėjo būti žinoma jo gimimo diena. Nežino, iš kur D. M. žino jo gimimo metus. Alytaus pataisos namuose rūkė, nerūko nuo 2019 m. Turi negalią, negali pakelti kairės rankos, rašo su dešine. Galvos traumų neturėjo. Su atmintimi viskas gerai, atsimena. Prašymus kai kuriuos parašo pats, kur nežino kaip rašyti, prašo kitų. Neturtinę žalą sudaro laukimas už 3 metus. Čia kaip procentas nuo patirtos žalos. Daug nervų jam buvo. Nervinasi visą laiką. Raminamųjų negeria. Pyktis apima, kai aiškina, kad jis kažką iš D. M. pirkęs, po to nervinasi. Yra pirkęs tik tuos batus. Finansiškai nenukentėjo, dabar gauna pensiją. Pats dėl pinigų pervedimo kitiems asmenims nieko nerašė, tik po visko S. L. prašė parašyti prašymą pervesti pinigus į neliečiamą sąskaitą, kadangi S. L. jau buvo rašęs prašymus ir žinojo kaip rašyti. Po to jis tą prašymą pasirašė ir perdavė būrio viršininkui. Tai buvo vienas kartas, kai prašė S. L. parašyti jam prašymą. Laukė nuo 2019 metų, kol grąžins 400,00 eurų. Sąskaitoje buvo daugiau pinigų. Batus pirko iš D. M. už 20,00 eurų, nuėjo su D. M. į parduotuvę ir D. M. atsiėmė produktais, pasiėmė prekių už 20,00 eurų. Viską gerai pamena. Nerūko, čia neleidžia rūkyti, nėra iš kur paimti. Nėra skolingas už rūkalus, niekam neprasiskolino.
Šalies argumentai
Teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas R. S. parodė, kad buvo pateiktas prašymas K. vardu. Pasikvietus V. K. ir jo paklausus, jis pasakė, kad tokio prašymo dėl pinigų pavedimo nerašė. Apie tai buvo informuotas skyriaus viršininkas ir surašytas tarnybinis pranešimas dėl galimo sukčiavimo atvejo. Nuteistieji turi galimybę pateikti prašymus per dėžutę ar kitus asmenis, nes yra neįgalūs. Specialistų kabinetas yra antrame aukšte ir ne visi ten gali užlipti. Prašymas galimai buvo įdėtas į dėžutę ir dėl to buvo pasikviestas V. K.. Pas juos prašymas pateko galimai iš dėžutės. Pateikus prašymus dėl pinigų pavedimo, nuteistieji yra kviečiami į kabinetą pasiaiškinti. Dėžutėje yra teikiami prašymai ir dėl skambučių, ar pasimatymų. Jo pareigos yra Resocializacijos skyriaus specialistas. V. K. pranešė, kad jis tokio prašymo dėl piniginio pavedimo nerašė. Prieš tai buvo kitas prašymas V. K. vardu, kuris buvo realizuotas finansų skyriuje ir kažkas pasakė, kad galimi sukčiavimo atvejai. Pirmas prašymas greičiausiai buvo paduotas pareigūnui į rankas, dėl to nebuvo kviestasi nuteistojo į kabinetą. Kas padavė pirmą prašymą, tiksliai negali pasakyti. Aiškinantis dėl antrojo prašymo kalbėjo su pačiu V. K.. Tuo metu apie pirmą prašymą nežinojo ir, kad jau pagal jį yra padarytas piniginis pavedimas. Vėliau, kai sužinojo apie pirmą prašymą, su V. K. neteko apie jį kalbėtis. Yra sąrašai su nuteistųjų pinigais. Sąrašus į postą gauna pareigūnas. Sąrašuose yra nurodyti nuteistieji, kurie gali pirkti parduotuvėje ir pinigų sumos, kiek jie jų turi. Nuteistieji, žiūrėdami savo pinigus sąraše, pamato ir kitų nuteistųjų turimas pinigų sumas. Matyt pamatė, kas turi pinigų ir to nuteistojo vardu parašė prašymą. Tuo metu jis keitė to paties skyriaus specialistą atostogų metu. Keičiant kitą specialistą jau pirmą dieną šis įvykis ir įvyko, kai buvo gautas prašymas. Turi savo nuteistųjų būrį, už kurį yra atsakingas ir keitė kitą pareigūną jo atostogų metu. Po to įvykio su V. K. tuo klausimu nekalbėjo. Informavo skyriaus viršininką, užfiksavo įvykį, o po to šiuo įvykiu jau domėjosi kitos tarnybos, tai yra Kriminalinės žvalgybos skyrius. Jam nėra žinoma, ar V. K. rūkė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę. Nuteistieji pataisos įstaigoje nešioja asmens identifikavimo ženklus. Ant identifikavimo ženklų yra nuteistojo vardas, pavardė ir nuotrauka. Nors nėra tikras, ar 2019 metais ant nuteistojo identifikavimo ženklo buvo gimimo data nurodyta, bet mano, kad nebuvo, kadangi tuo metu keitėsi tvarka, kad ant ženklo būtų kuo mažiau asmens duomenų. Buvo laikotarpis, kai ant nuteistojo identifikavimo ženklo buvo nurodoma ir gimimo data. Dėl to, kad jie yra neįgalūs, prašymus teikia per dėžutę arba gali perduoti ir per kitus asmenis. Tuo metu, kai buvo paduotas minimas prašymas, tikriausiai buvo paduota keliolika panašių prašymų iš kitų nuteistųjų. S. L. jam yra žinomas. Už nuteistąjį D. M. nuteistasis S. L. rašydavo visus prašymus, kol nebuvo D. M. duodamas kompiuteris, kadangi jis pats neparašydavo. S. L. minėto nuteistojo vardu rašydavo visus skundus, prašymus. Kiek girdėjo, skyriaus viršininkas, kurį informavo dėl šito fakto, kvietėsi S. L. ir aiškinosi aplinkybes. Nežino, ar jis paneigė ar patvirtino rašęs prašymą. Po šio įvykio nuteistieji prie pareigūnų akių rašo ir pasirašo prašymus. Prieš tai nuteistieji parašydavo prašymus, tuomet prašymus atiduodavo Kriminalinės žvalgybos pareigūnams patikrinti ir patvirtinti prašymus. Dėl šio atvejo negali pasakyti, ar Kriminalinės žvalgybos pareigūnai tikrino pateiktą prašymą. Nuteistasis V. K. linkęs mažai bendrauti, atlieka savo bausmę ir labai niekur nedalyvauja. Laisvės atėmimo vietų ligoninėje rūkyti negalima ir už tai gresia nuobaudos. Kadangi V. K. pasakė, kad šito prašymo jis nerašė, toliau nebuvo aiškinamasi, kam buvo prašoma pervesti pinigus. Dėl pirmo prašymo, pagal kurį buvo padarytas pavedimas, nesiaiškino, aiškinosi dėl antro prašymo, kurio pavedimą sustabdė ir surašė tarnybinius pranešimus. Nežinojo nuteistasis V. K. apie tuos prašymus, kad jie yra parašyti jo vardu. Laisvės atėmimo vietų ligoninėje pasitaiko, kad nuteistieji turi tabako gaminių ir juos rūko, tačiau už tai yra baudžiama. Tabakas ir jo gaminiai į Laisvės atėmimo vietų ligoninę patenka su etapuojamais nuteistaisiais iš kitų pataisos įstaigų, kur galima rūkyti. Už rūkymą ir tabako gaminių turėjimą tikriausiai yra daugiausiai skiriama nuobaudų. Kalbėdavo, kad 1 gramas tabako kainuoja 1 eurą. Dažniau tabakas pasitaiko, nei cigaretės.
Teisiamajame posėdyje liudytoju apklaustas R. B. parodė, kad gavo prašymą iš nuteistojo V. K. pervesti pinigų sumą į pilietės banko sąskaitą, tačiau prašymas buvo rašytas S. L. raštu, dėl ko pasidarė keista, kadangi V. K. prašymus rašydavo pats. S. L. rašydavo už nuteistąjį D. M., kadangi jis dėl fizinių negalavimų negalėdavo pats parašyti. Kilo klausimų, kodėl S. L. pradėjo rašyti prašymus už V. K.. Pasikvietė V. K. ir paklausė, kodėl ne jis pats prašymus rašo, jis atsakė, kad nieko nerašė. Tuomet pasikvietė S. L., kuris pasakė, kad jam prašymą liepė parašyti D. M.. Tuomet tą prašymą sustabdė. Pats prieš tai kelis kartus įspėjo S. L., kad jis nerašytų prašymų už kitą nuteistąjį, pasakė, kad tegul nuteistieji geriau eina pas įstaigos administracijos pareigūnus, kurie už juos parašys. Tikriausiai S. L. baugindavo ir jis vėl grįždavo prie to paties, rašydavo už D. M. skundus, prašymus ir panašiai. V. K. liepė pasitikrinti savo sąskaitą. V. K. pasitikrino savo sąskaitą ir pamatė, kad jam trūksta apie 400,00-500,00 eurų. Surašė tarnybinį pranešimą Kriminalinės žvalgybos skyriui, nurodė aplinkybes, kodėl sustabdė prašymą ir, kad galimai iš V. K. D. M. pasisavino pinigus į kažkokios jo pažįstamos moters sąskaitą. Ankščiau buvo praktika, kad Kriminalinės žvalgybos skyrius buvo prie pataisos įstaigų ir visą šitą ,,filtro“ vaidmenį atlikdavo būtent Kriminalinės žvalgybos pareigūnai. Pasikeitus struktūrai ir Kriminalinės žvalgybos skyrių perkėlus Kalėjimų departamentui, šitos funkcijos jie atsisakė ir todėl iškilo tokia tarsi spraga, kad pareigūnai tų prašymų pilnai kontroliuoti negalėjo, nes neturėjo pakankamai informacijos. Prieš tai jis dirbo Kriminalinėje žvalgyboje ir suvokė, kad kažkas vyksta, informavo Kriminalinę žvalgybą, kuri pradėjo ikiteisminį tyrimą. Kažkada buvo dar vienas prašymas, bet tuo metu buvo atostogose, o jam grįžus, atėjo antras prašymas. Atostogų metu tas prašymas ėjo per kitus pareigūnus, kurie nežinojo ir praleido iki buhalterijos. V. K. niekada neteikia jokių prašymų, todėl pasidarė keista. Klausė, kam V. K. siunčia pinigus, bet jis trumpai pasakė, kad jis nieko nesakė, nieko nežino ir nurodė prašymą išmesti. Nenorėjo, kad D. M. ar kiti nuteistieji žinotų, jog pradėjo tyrimą, nes norėjo, kad jie būtų „pastatyti prieš faktą“. Situacija yra tokia, kad atvežus iš Alytaus ir kitų pataisos įstaigų nuteistuosius į Laisvės atėmimo vietų ligoninės socialinės globos sektorių, nuteistieji laisvai galėjo eiti iki parduotuvės. Pasidarė tokia problema, kad nuteistieji, nepriklausomai nuo to, ar jie turi pinigų, ar ne eidavo, į parduotuvę ir didžioji dalis ten ėjo tiesiog pažioplinėti, dėl ko kildavo konfliktai parduotuvėje. To pasėkoje buvo priimtas sprendimas postui duoti ištrauktą iš buhalterijos sąrašo su tai dienai nuteistųjų esamomis lėšomis, kad pareigūnas matytų, ar nuteistasis turi lėšų ir jį galima leisti į parduotuvę, ar neturi ir tuomet nuteistojo pareigūnas neleisdavo. Poste nuteistieji atėję pasižiūrėti į savo lėšų likutį galėjo pamatyti ir kitų nuteistųjų turimas lėšas. Rūkymo problema Laisvės atėmimo vietų ligoninėje yra. V. K. niekada pas juos dėl rūkymo nefigūravo, o dėl A. Z., tai jis baustas niekada nebuvo ir kiek prisimena, tabako pas jį rasta irgi niekada nebuvo. Dėl D. M. sunku pasakyti, tačiau negali nei paneigti, nei patvirtinti, ar jis rūko. Gal pasislėpę nuteistieji ir parūko, kadangi ligoninėje rūkyti draudžiama, tai nuteistieji akivaizdžiai nerūko. Nuteistieji D. M. ir A. Z. bendraudavo, tai nebuvo tik paprasti būrio nuteistieji, kurie tik prasilenkdavo. Nuteistieji išeidami iš sektoriaus privalo nešioti skiriamuosius ženklus, kur yra nurodyta jų vardas, pavardė, nuotrauka ir gimimo metai. Nepasakys, kas rašė prašymą, bet V. K. įkalbėjo, kad ateičiai jis pervestų savo pinigus į neliečiamą sąskaitą, iš kurios jų ir pats negali paimti, kadangi pas jį sąskaitoje buvo apie 4000,00 eurų. Rašydavo ant nuteistųjų identifikavimo kortelių gimimo metus. Sektoriaus viduje identifikavimo kortelių nešioti iš nuteistųjų nereikalavo ir tik išeinant iš sektoriaus jie turėjo būti su kortele. Jei V. K. nešiojo identifikavimo kortelę, tai praeinant galima pasižiūrėti į jo kortelę ir pamatyti gimimo metus. Įprastai ant nuteistųjų identifikavimo kortelių yra nuotrauka, vardas ir pavardė, bet ar šiuo metu gimimo metai rašomi, nepasakys. Kai Kriminalinės žvalgybos skyrius nustojo kontroliuoti nuteistųjų prašymus, jeigu kildavo klausimų, prašymą perimdavo Saugumo valdymo skyrius ir tik po to, jeigu pamato, kad yra kažkas neaiškaus, įsijungdavo ir Kriminalinės žvalgybos pareigūnai. Pagal įstatymą nuteistieji giminėms ir artimiesiems gali siųsti pinigus neribotai, o kitiems asmenims su pataisos įstaigos administracijos leidimu. S. L. daugiau niekada už V. K. nėra rašęs prašymų. Atpažįsta nuteistųjų raštą ir gali pasakyti, kad S. L. pagrinde rašydavo tik D. M. prašymus, kitus dokumentus. S. L. vežimėlyje D. M. stumdydavo, jie buvo kaip šeima. V. K. beveik niekada prašymų neteikdavo, o jei teikdavo, tai pats rašydavo. S. L. prašymus rašė už save ir už D. M., bet kad S. L. būtų ankščiau kažką rašęs už V. K., to nėra buvę ir tai sukėlė įtarimą. I. J. pirmą kartą sužinojo, nes jiems ji nebuvo kaip asmuo žinoma. Net nežinojo, ar su I. J. D. M. palaikė ryšį. Per jį ėjo tas vienas V. K. prašymas, kurį sustabdė ir pranešė Kriminalinės žvalgybos pareigūnams, nes kilo pagrįstų abejonių. Dėl pirmo prašymo nieko negali pakomentuoti, kadangi tuo metu buvo atostogose ir jo nematė. Šis prašymas, kurį sustabdė, buvo prašymas I. J. pervesti pinigus ir dėl to kreipėsi į Kriminalinės žvalgybos pareigūnus, kadangi jam pasirodė, jog čia yra nusikalstamos veikos požymiai. Įprasta praktika, kai gauni dokumentą jį vizuoti, kad paėmei, o vėliau jis būna vizuojamas tarpininkauji arba ne. Šiuo atveju, kadangi tas prašymas atėjo ir sustojo, todėl ant jo daugiau jokios informacijos ir nebuvo. Su visomis vizomis esantis prašymas yra paleidžiamas vykdyti. Tuo metu, kai jis atostogavo, atėjo pirmasis prašymas, kurio jis nematė. Tuo metu būrio viršininką pavadavo pareigūnas R. S., kuris mažiau pažįsta to būrio nuteistuosius ir galbūt buvo tikslingai sulaukta, kol jie išeis atostogų ir bandyti tada teikti prašymą. 2019 m. spalio 3 d. prašyme yra G. V. parašas, tuo metu jis dirbo Kriminalinės žvalgybos pareigūnu. Atrodo, kad jis ir V. R. atostogavo kartu, arba prasilenkė, bet panašiu laiku. Tas būrio funkcijas vykdė kiti pareigūnai, kurie jį ir pavadavo.
Teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas V. R. paaiškino, kad grįžo po atostogų, nes buvo kasmetinėse atostogose. Grįžus po atostogų ir apžiūrint nuteistųjų prašymus, buvo atkreiptas dėmesys į nuteistojo V. K. prašymą, kuriuo jis prašė pervesti pinigus. Pasidomėjus tuo prašymu, apklausus nuteistąjį, ar jis tikrai tokį prašymą teikė, jis paneigė ir pasakė, kad jokio prašymo neteikė. Tuomet buvo informuota Kriminalinė žvalgyba, kuri inicijavo šį procesą. V. K. negalėjo nurodyti, kieno tai raštas. Atrodo, kad tai galėjo būti S. L. raštas, kadangi jis rašydavo dažnai prašymus. D. M. buvo neraštingas, todėl S. L. visada už jį rašydavo. V. K. rašydavo prašymus pats už save, bet per tą laiką, kol jis dirbo, V. K. nei karto nėra jokio prašymo pateikęs. V. K. vardu buvo gautas prašymas dėl 500,00 eurų pavedimo. Ant prašymo turėtų būti uždėta jo rezoliucija su antspaudu, kad prieštarauja ir data. Nuteistieji išlaukė to momento, kada jis ėjo atostogų ir to pasėkoje pateikė prašymą. Nežino, iš kur asmuo pateikęs V. K. vardu prašymą tiksliai žinojo V. K. gimimo datą. Apie pirmą prašymą sužinojo tik vėliau iš Kriminalinės žvalgybos pareigūno, kai pradėjo domėtis kitas pareigūnas pateiktu antru V. K. vardu prašymu. Po įvykio neteko bendrauti nei su D. M., nei su V. K. dėl tų prašymų. D. M. jo darbo metu atnešdavo prašymus, tačiau tai buvo ne jo ranka rašyti prašymai. D. M. daug ko prašydavo ir teikdavo prašymus, skundus pataisos įstaigos administracijai. Kartais būdavo per savaitę apie devyniolika D. M. vardu pateiktų prašymų. 2019 metais buvo nuteistųjų būrio viršininkas ir dirbo Resocializacijos skyriuje. A. Z., S. L., D. M. ir V. K. bendravo, tačiau ar jų santykiai buvo artimi, negali pasakyti, nes nežino. Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas pas tyrėja ir sakė tiesą.
Teisiamajame posėdyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 dalies 3 punktu, pagarsinti liudytojo V. R. ikiteisminiame tyrime duoti parodymai, jog nuo 2019 m. vasaros, tiksliai mėnesio neatsimena, pradėjo dirbti Laivės atėmimo vietų ligoninėje Resocializacijos skyriaus specialisto pareigose. Nuteistuosius D. M., S. L. ir V. K. jis žino, jis nuo pat įsidarbinimo į įstaigą yra jų auklėtojas. 2019 m. spalio 1 d. iki 2019 m. spalio 10 d. pagal įsakymą jam buvo suteiktos kasmetinės atostogos. Jam sugrįžus po atostogų pas save kabinete ant stalo stalčiuje rado V. K. vardu rašytą prašymą dėl pinigų pervedimo, suma buvo 80,00 eurų. Kiek atsimena, tie pinigai turėjo būti pervesti D. M. kažkokiai giminaitei ar draugei. Moters vardas ir pavardė buvo matyta D. M. prašymuose. Jis į kabinetą išsikvietė nuteistąjį V. K. paklausti, ar šis pats tikrai rašė šį prašymą, nes anksčiau dar prieš šį prašymą apie 4 kartus buvo radęs dėžutėje V. K. vardu rašytus prašymus dėl pinigų pervedimo. Užkliuvo tai, kad pačiame pirmame prašyme buvo pateiktas klaidingas sąskaitos numeris ir dėl sąskaitos patikslinimo jis į kabinetą išsikvietė V. K.. V. K. parodžius tą prašymą, nuteistasis teigė, kad tokio prašymo nerašė. Kiek atsimena, to prašymo suma buvo 520,00 eurų ir pinigai turėjo būti pervesti tai pačiai D. M. giminaitei ar draugei. Kadangi V. K. pasakė, kad tą prašymą parašė ne jis, jis tą prašymą V. K. akivaizdoje suplėšė. Nuo to momento kas kartą nuteistojo V. K. vardu rašyti prašymai buvo stebimi ir kas kartą kviesdavosi šį ir klausdavo, ar prašymą rašė pats, pastarasis atsakydavo, kad ne ir jis tuos visus prašymus V. K. akivaizdoje suplėšydavo. Taip pat visuose prašymuose buvo nurodyta ta pati moteris, kaip ir minėjo prieš tai. Po to sužinojo, kad kai buvo atostogose, Resocializacijos skyriaus specialistas R. S. vieną prašymą, pateiktą V. K. vardu, sutvarkė ir į minėtos moters sąskaitą buvo pervesti 400,00 eurų (1 t., b. l. 108-110). Pagarsinus liudytojo parodymus, liudytojas nurodė, jog buvo pirmas prašymas, o vėliau prašymai buvo tiesiog neregistruojami, nes V. K. nurodydavo, kad tai ne jis rašęs tuos prašymus. Iki to laiko buvo pateikti trys prašymai V. K. vardu. Buvo informuoti darbuotojai ir laukė dar vieno prašymo pateikimo, kad inicijuoti bylą. Pirmą prašymą suplėšė, bet vėliau vėl atsirasdavo prašymų rašytų S. L. nuteistojo V. K. vardu. Darbuotojus buvo įspėjęs, kad S. L. gali bandyti teikti tokį prašymą V. K. vardu. Ar jo įspėjimą girdėjo pareigūnas R. S., sunku pasakyti. Apskaitos ir finansų skyrius irgi buvo įspėtas, jog gali būti toks prašymas iš šių nuteistųjų. V. K. jokių prašymų nerašydavo ir jokio prašymo jo raštu iš jo nebuvo gavęs. Tikriausiai pagal parduotuvės sąrašus kitas nuteistasis sužinojo, kad V. K. turi savo sąskaitoje pinigų. S. L. neklausė dėl šio įvykio ir to prašymo. Po to įvykio nuteistieji yra iškviečiami į kabinetą ir savo prašymą dėl pinigų pervedimo patvirtina antru parašu. Būryje yra nerūkoma. Jo žiniomis už tai yra skiriamos nuobaudos. Dėl tokios nuobaudos negalima tikėtis paleidimo į laisvę ankščiau. Nemaišo D. M. ir V. K. prašymų. Prašymai buvo pateikti 2019 metų viduryje, tiksliai neprisimena kada. Negali pasakyti, kada D. M. buvo perkeltas į Pravieniškių pataisos namų Trečią sektorių iš slaugos skyriaus. Negali atsakyti, ar D. M. nebuvo perkeltas 2019 m. liepos mėnesį į Pravieniškių pataisos namus ir jei jis ir buvo perkeltas, tai galėjo būti trumpam laikui, kokioms dviem savaitėms. Negali pasakyti, nuo kada iki kada D. M. buvo iškeltas iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės.
Teisiamajame posėdyje liudytoju apklaustas S. L. paaiškino, kad D. M. paprašė parašyti kito nuteistojo vardu prašymą, buvo dar kažkokios moters vardas, pavardė. Prašė, kad parašyti prašymą pervesti iš V. K. į kažkokios moters sąskaitą pinigus. Pas V. K. buvo daug pinigų. Iki D. M. prašymo parašyti prašymą, neteko anksčiau rašyti prašymų. D. M. anksčiau nėra prašęs parašyti prašymų, tai buvo pirmas kartas. V. K. neprašė parašyti prašymo. Jis nieko net nežinojo, kad parašė. D. M. prašė parašyti prašymą, pokalbį ar kas girdėjo, nematė, buvo tik pradžia jo atvežimo į Pravieniškių pataisos namus. Matė, kad D. M. bendravo su V. K., galvojo, kad V. K. jo tėvas, ar kažkas iš jo giminių, tai ir parašė prašymą. D. M. prašė parašyti prašymą, nes jis yra neįgalus, negali rašyti, todėl pasigailėjo D. M., galvojo V. K. jo giminė. Paskui V. K. sakė parašyti prašymą, kad pervesti pinigus į neliečiamą sąskaitą, kad daugiau neimtų. Kai D. M. prašė parašyti prašymą, tekstą padiktavo D. M.. D. M. padiktavo pavardę ir vardą, V. K. gimimo datą ir tos moters vardą, pavardę. Būrio viršininko vardo, pavardės neatsimena. Su pareigūnais buvo pokalbis, išsikvietė jį ir sakė, kad taip negalima, prašymus galima rašyti, tik ne apie pinigus, labai bijojo, bet D. M. vis tiek prašė. Kai jis neklausė, tada D. M. metė į jį muilinę ir užšoko ant jo. D. M. yra stipresnis, pabijojo jo ir todėl parašė. Vienoje palatoje gyveno su D. M., jam padėdavo. Rašydavo prašymus D. M. vardu, nors pareigūnai buvo perspėję neberašyti. D. M. paprašius tik vieną kartą rašė prašymą V. K. vardu. Paskui pats V. K. sakė parašyti prašymą, kad pinigus pervesti į neliečiamą sąskaitą, kad neišnaudotų. D. M. prašė niekam nesakyti, jog jo prašomas parašė prašymą V. K. vardu. Sakė negalima, nepaaiškino, kad čia būtų baudžiamoji byla. Sąskaitos numerį ir viską D. M. pats žinojo, jis mintinai diktavo, gal kažkur buvo užsirašęs. Jis turėjo visą krūvą dokumentų, nekreipė dėmesio į dokumentus, numerius diktuodavo, turbūt kažkur turėdavo užsirašęs. Prašyme buvo nurodyta 400,00 eurų suma, o paskui lyg tai 800,00 eurų suma. Pirmą kartą prašymas buvo iš V. K. tai moteriai pervesti, o paskui neatsimena. Kai rašė prašymą D. M. vardu, matė, kad D. M. ir V. K. šnekėjosi palatoje, galvojo, kad V. K. prašė parašyti prašymą. D. M. jo paprašė parašyti prašymą jų palatoje, V. K. buvo kitoje palatoje. Kai paprašė, iš karto atsiplėšė popierių ir rašė, D. M. buvo šalia, V. K. nebuvo. V. K. gyveno kitoje gyvenamoje palatoje. D. M. su vežimėliu važinėdavo, kažko užvažiuodavo pas V. K. ir bendraudavo. V. K. nematė, ką jis rašė. Kai rašė prašymą, buvo dviese su D. M.. Gali būti, kad visko neatsimena, vaikystėje turėjo galvos traumą. A. Z. žino, teko matyti. Matė, kai ėjo koridoriumi, kai D. M. ir A. Z. bendraudavo, galvojo, kad yra draugai. Su A. Z. jokio bendro prašymo nebuvo, D. M. apie A. Z. nieko nepasakojo. D. M. su V. K. būryje rūkančių nematė. Parašęs prašymą jį nunešė administracijai. Po kiekvienu prašymu reikėjo pasirašyti, padėjo savo parašą. Atrodo, kad D. M. pasirašė prašymą, neatsimena. A. Z. nieko neprašė, jis gyveno kitame koridoriaus gale. V. K. su D. M. bendraudavo kasdien, o paskui kažkaip nustojo. Ką jie šnekėjosi, negirdėjo. Gyveno kartu su D. M., kai A. Z. atvykdavo pas D. M., negirdėdavo, ką jie šnekėjo, stengdavosi neklausyti, jie greitesni, jis lėtesnis, stengdavosi išeiti į koridorių ar į lauką. Negirdėjo, kad V. K. perka tabaką pas D. M..
Teisiamajame posėdyje liudytoju apklaustas L. F. paaiškino, kad D. M. ir A. Z. žino, buvo kartu. Kartu atlikinėjo bausmę. Jokių reikalų neturėjo su D. M.. A. Z. buvo prašęs paskolinti 20,00 eurų, jis jį apipirko parduotuvėje, A. Z. sakė skolą atsiųs jam į sąskaitą, tai įprastas dalykas. Jis žadėjo sumą grąžinti ir pervesti į jo, kaip nuteistojo, sąskaitą. Neklausinėjo, iš kur paims pinigus. Jis paprašė paskolinti 20,00 eurų, klausė, kaip grąžins, minėjo, kad iš laisvės atsiųs pinigus, jam svarbiausia, kad būtų grąžinta. Paėmė sąskaitos išklotinę, pamatė pavardę „Z.“, paklausė, ar tai jis gražino skolą, A. Z. atsakė, jog jis. Pinigų siuntėja buvo Z., A. Z. patvirtino, kad grąžino skolą, kur žadėjo. Tai ne vienkartinis atvejis, vieną kartą paskolino, grąžino, pasitikėjo ir dar paskolino. Abu kartus pinigus gavo iš Z.. A. Z. pirko maisto produktus. D. M. ir A. Z. bendravo, jie viename būryje gyveno ir kalbėdavosi, jie iš vieno aukšto. Jie nesipyko, nematė tokio dalyko. Nežino, ar D. M. ir A. Z. rūkė, nematė, kad rūkytų. Pats nerūko. V. K. žino, nežino, ar jis vartojo psichotropines medžiagas, nematė, ar jis rūkė. Vaikščiojo su kortelėmis/ ženklais, jose yra vardas, pavardė ir gyvenama patalpa, nuotrauka ir gimimo data. Kur naujai darė ženklus, tai kitaip užrašyta, kartais skiriasi ženklai, kai kuriose gimimo metai nurodyti, pas kitus tik korpuso numeris. S. L. pažįsta, jis gyveno su D. M. vienoje patalpoje.
Teisiamajame posėdyje liudytoja apklausta D. A. paaiškino, kad savo praktikoje dirbdama Pravieniškių pataisos namuose ir Laisvės atėmimo vietų ligoninėje yra dariusi daugybę atsiskaitymų ir disponavusi nuteistųjų prašymais su tam tikromis vizomis. Nuteistųjų disponavimas pinigais apibrėžtas direktoriaus nustatyta tvarka. Tvarkoje nurodyta, kad turi būti viza direktoriaus – leisti ar neleisti daryti pavedimą, bet ji daug metų dirbusi, visada prašydavo, kad VTT pareigūnai parašytų vizą, nes ji kaip buhalterė negalėjo dirbti su nuteistųjų bylomis, nežinodavo, ar gali ir kam pravesti pinigus, todėl reikalaudavo, kad VTT pareigūnai pasirašytų, kad nuteistasis turi giminystės ryšius su kažkuo arba gali disponuoti savo pinigais. Nuteistuosius žino tik pagal pavardes, nėra jų mačiusi, jeigu nėra nuteistojo prašymo susitikti su buhaltere, jų nemato. Negali pasakyti, kad būtų dariusi pavedimus, bet ko gero darė. Pavedimas vizuotas direktoriaus, Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūno V. Prašydavo, kad uždėtų vizą, jog prašymas nėra melagingas. Nuteistojo negali matyti ir jo braižo atsekti. Jeigu prašymas su visomis vizomis, pavedimą padarė. V. K. prašymas dėl 400,00 eurų buvo vizuotas direktoriaus pavaduotojo, jei nebūna direktoriaus, visus įgaliojimus vykdo pavaduotojas, bet apačioje yra Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūno V. parašas, nedarydavo pavedimų be vizų. Pagal braižą negali atpažinti, kad kito nuteistojo braižas. 2000 pavedimų per metus padaro, todėl neįmanoma atsiminti. Ko gero darė pavedimą, nenagrinėjo dokumentų, nes nebedirba. Pervedimo tvarka aptarta Grynųjų pinigų disponavimo tvarkoje. Viskas atitiko tvarką. Po šio įvykio pakeitė tvarką, kad dar turi būti būrio viršininko viza, nes jis tiesiogiai kontaktuoja su nuteistuoju, todėl ir jis turi padėti parašą.
Teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja I. J. paaiškino, kad D. M. pinigai jai buvo pervesti į sąskaitą ir buvo prašoma juos pervesti į kitų asmenų sąskaitas. Jos tai padaryti paprašė N. J., jis D. M. brolis. N. J. yra jos sugyventinis. N. J. paprašė permesti pinigus. Jos sąskaitą D. M. turėjo iš seniau, nes yra siuntęs pinigų, kad supirkti ir nusiųsti jam siuntinį. Jis turėjo sąskaitą iš anksčiau, jos niekas neklausė dėl pinigų atsiuntimo, broliui N. J. davė vardą, pavardę ir sąskaitas, kam ji turi pervesti pinigus. Jai N. J. pasakė, kad persiųsti pinigus. Paklausė, kokiu tikslu pinigai įmesti, pamanė, kad reikės supirkti siuntinį, bet N. J. paprašė pinigus persiųsti į kitų asmenų sąskaitas. Neatsimena nei sumų, nei kam pervedė. Tų žmonių nepažįsta, nežino, ar jie giminaičiai. Įkrito lyg 400,00 eurų, tiksliai negali pasakyti. D. M. N. J. perdavė sąskaitas ir žinutę, jai liepė pervesti pinigus. N. J. visus duomenis, kam pervesti pinigus, gavo iš D. M.. Neprašė N. J. jokių skolų grąžinti, ar pervesti pinigų. Nuo pervestų pinigų buvo likutis 30,00 eurų, likutis liko, nes D. M. prašydavo nupirkti telefonui papildymus. D. M. papildymų prašydavo per N. J.. Kartais girdėdavo, kai N. J. bendraudavo su D. M. telefonu. Bendraudavo kaip broliai. Jos sugyventinis yra neįgalus, jis sunkiai bendrauja. D. M. yra prašęs siųsti siuntinį, viskas buvo daroma per N. J.. Siuntinys vieną kartą keliavo, siuntė paštu. D. M. vardu su niekuo nebendravo, buvo sulaukusi skambučio, ar pervedė pinigus, skambutis buvo į jos numerį, kai buvo darbe. Valandos nepamena, gal iki pietų. Vyriškas aiškus balsas paklausė, ar pervedė pinigus ir viskas. Ikiteisminio tyrimo metu sakė teisybę, neturi ko meluoti. Atsiminti, ar tai buvo griežtas balsas, sunku. Pasakė, kad pervedė ir jis padėjo ragelį. Sakė sugyventiniui, kad sulaukė skambučio, sakė nežino, kas galėjo skambinti. Darė pavedimus, ką nurodė pavedimuose, neatsimena. Neatsimena, ką sakė pareigūnams, gali būti, kad buvo nurodyta „brolis“, šiaip sau taip nurodė. Papildymus D. M. pirkdavo ji ir N. J., į mėnesį gal du kartus. Paprašydavo D. M. ir taip kas nors nupirkdavo, o N. J. juos nusiųsdavo.
Teisiamajame posėdyje liudytoju apklaustas D. J. paaiškino, kad D. M. yra jo brolis. Brolis atsiuntė pinigų į I. J. sąskaitą. Brolis paskambino ir paprašė brolio N. J. žmonos I. J. sąskaitos, jis ją D. M. nurodė. D. M. pasakė, kad gavo pinigų, jam teismas priteisė pinigų už kalinimo sąlygas. Daugiau nežino, kas buvo su pinigais. 250,00 eurų jam atsiuntė. A. Z. nepažįsta. Su D. M. bendravo telefonu, jis jam paskambindavo iš taksofono, nelabai atsimena kaip dažnai, vieną kartą į savaitę paskambindavo.
Teisiamajame posėdyje liudytoja apklausta J. K. paaiškino, kad jos vyras atlieka bausmę, buvo pavedimų, tas pavedimas, kaip jis paaiškino, galėjo būti, kad už cigaretes, nes jis važinėja į Laisvės atėmimo vietų ligoninę iš Alytaus pataisos namų, o ten rūkyti negalima. Jos vyrui buvo skolingi už cigaretes, ji gavo pinigus ir jam persiuntė juos visus į įkalinimo įstaigą, gal buvo 80,00 eurų. Nepamena, kas pervedė, nepamena kiek, bet buvo perlaida. Darė prielaidą, kad galėjo būti jos vyro skola, gali būti, kad Z. pervedė, kaip ji susijusiu su jos vyru, nežino, neklausė vyro, neturi galimybės su juo bendrauti. Vyras jai skambino, jis sakė, kad turi atiduoti skolą, sakė įdėti pinigus į jo sąskaitą, po skambučio po kiek laiko gavo pinigus, neatsimena, pervedė ir viskas. Ją apklausė dėl 80,00 eurų. Neklausė vyro, kodėl ne jam tiesiogiai perveda, su vyru nekalba jau metus, nes neturi galimybės.
Teisiamajame posėdyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 dalimi, pagarsinti liudytojo N. J. ikiteisminiame tyrime duoti parodymai, jog V. K., R. Z. ir A. Z. jis nepažįsta. D. M. yra jo brolis, jų tarpusavio santykiai yra geri. 2019 m. spalio 4 d. jam į tuo metu turėtą telefono Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino brolis D. M.. Kaip suprato, skambino iš taksofono, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), brolis visada iš to numerio skambindavo. Tą dieną jam brolis skambino du kartus. Pirmą kartą paskambino ir paklausė, ar galėtų į jo sugyventinės I. J. banko sąskaitą pervesti 400,00 eurų. Kadangi buvo patyręs insultą, lėtai kalbėjo, jų pokalbis truko neilgai ir apie tuos pinigus nieko nepaklausė, pamanė, kad norės pirkinių. Sugyventinės namuose nebuvo, todėl šiai paskambinęs pasakė, kad brolis į jos banko sąskaitą perves pinigus ir pasakė, kad ši jam praneštų, kai pinigai į sąskaitą įkris. Kodėl pinigus brolis norėjo pervesti į I. J. banko sąskaitą, sugyventinė jo neklausė, ši žinojo, kad jis nesinaudoja elektronine bankininkyste. Tą pačią dieną, panašiai po valandos laiko, brolis jam vėl paskambino iš to paties numerio ir teiravosi, ar į sugyventinės banko sąskaitą jau įkrito pinigai. Vakare paskambinusi sugyventinė I. J. pasakė, kad į sąskaitą yra pervesti 400,00 eurų, kas pinigus pervedė, nesakė. Kitą dieną jam paskambino kažkoks vyriškis (neprisistatė, kiek pamena skambino iš to paties numerio kaip ir brolis skambindavo), sakė, kad skambina nuo D., nes šis šiuo metu negali pats skambinti ir paklausė, ar jis gavo pinigus. Pasakė, kad gavo, šis pasakė, jog aišku ir padėjo ragelį. Panašiai po valandos paskambino brolis ir pasakė, kad parašys jam žinutę su nurodymais kiek ir kam reikės tuos pinigus pervesti. Po kelių minučių gavo SMS žinutę, kurioje buvo nurodyta 300,00 eurų pervesti kažkokiai Z., buvo nurodyta banko sąskaita, 70,00 eurų pervesti broliui į nurodytą sąskaitą. Šios žinutės išsaugojęs nėra, nes vėliau netyčia sudaužė telefoną, kuriame žinutė buvo, telefono numerio, iš kurio siųsta žinutė, nepamena. Žinutėje nurodytai Z. sugyventinė pervedė 300,00 eurų, broliui pervedė 70,00 eurų. Tada sugyventinė nusistebėjo, kad į sąskaitą pinigus pervedė ne jo brolis, o nepažįstamas asmuo. Dar po kelių dienų paskambinęs brolis pasakė, kad likusius 30,00 eurų sugyventinė tegul palaiko sąskaitoje, kada reikės nupirks po 10,00 eurų telefono sąskaitos papildymus. Būdavo, kad ryte paskambina brolis ir paprašo nupirkti „Bitė“ telefono sąskaitos papildymą. Vakare brolis vėl paskambindavo ir jis padiktuodavo reikiamą papildymo numerį. Sugyventinė tuos 30,00 eurų jau seniau brolio pavedimu yra panaudojusi „Bitė“ telefono sąskaitos papildymams. Tokių telefono sąskaitos papildymų brolis yra prašęs ne kartą, pirkdavo ir iš savo lėšų. Brolio nurodymus jis perduodavo sugyventinei, nes dėl ligos nevaikšto, jokių bankinių pavedimų nedaro. Sugyventinė su broliu, šiam atliekant laisvės atėmimo bausmę, asmeniškai bendravusi nėra. Dėl tų 400,00 eurų brolio buvo klausęs, kodėl pinigai į sugyventinės sąskaitą buvo pervesti iš kažkokio žmogaus. Brolis aiškino, esą tas žmogus savo sąskaitoje negali laikyti pinigų, kad antstolis neareštuotų. Tuo momentu jam tai atrodė įtikinamai ir į tai daugiau nebesigilino, kilmės neklausinėjo (2 t., b. l. 140-141). Pagarsinus liudytojo parodymus, liudytojas patvirtino ikiteisminiame tyrime duotus parodymus.
Teisiamajame posėdyje liudytoju apklaustas O. B. paaiškino, kad A. Z. vardu rašydavo įvairius dokumentus ir už tai A. Z. jį paremdavo, Z. jam pervesdavo pinigų. Nemato, kas siunčia pinigus į sąskaitą, stende būna iškabintas sąrašas, kas turi pinigų, eina apsipirkti ir viskas. Viskas vyko Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje. Z. pats nepažįsta, nėra bendravęs, kalbėjęs. Tie pervesti pinigai atitekdavo jam. Kaltinamojo D. M. neteko matyti ir pažinoti. D. M. vardu nieko nerašė. V. K. nežino, pavardė girdėta, tik tiek. S. L. nežino, bent nepamena, nuteistųjų daug, negali pasakyti, kad jį pažinotų. Kai A. Z. vardu rašydavo skundus, rašydavo tik jam ir jo vardu, ir dabar laiškais susirašo, bet rečiau. Kad A. Z. kito nuteistojo vardu prašytų rašyti skundus ar dokumentus, nepamena tokio dalyko. A. Z. pažįsta nuo 2018 m. gegužės mėn., susipažino Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje stacionaro patalpose, kur bausmę atlieka žmonės su sveikatos problemomis. Pataisos namuose, kai paskirta parduotuvės diena, atnešamas sąrašas, kuriame būna vardas, pavardė, kartais rodo kokia suma, bet iš kur gauti pinigai neaiškina. Kai atsiunčiami pinigai į sąskaitą, pagal tvarką turi atnešti nuteistajam kvitą, bet taip nevyksta. Kad A. Z. sumokės už skundų rašymą, nekalbėjo, jis žinojo, kad iš artimųjų niekas jam nepadeda, kartas nuo karto jam atsiųsdavo pinigų jo sesuo, 20,00-30,00 eurų atsiunčia, kiek galima pirktis parduotuvėje, kiek įdeda pastangų rašyti. L. ir J. K. nepažįsta.
Teisiamajame posėdyje liudytoja apklausta G. L. paaiškino, kad žino tik tiek, kiek jai pasakė tyrėja, į jos kortelę buvo gauti pinigai, bet ja naudojosi jos sugyventinis D. J.. Gyvena kaip šeima, jo kortelė užblokuota antstolių, o jis perka-parduoda internetu, sutiko, kad vyktų per jos kortelę, nes pinigai ateina į tą pačią šeimą. Kortele naudojasi kartu, jokių pardavimų pati nevykdo. Sugyventinio kortelė užblokuota, jis negalėjo ja naudotis, todėl bendra kortele naudojasi. Z. nepažįsta. Tyrėja klausė daug pavardžių, sakė, jog nepažįsta nei vieno, nėra nei girdėjusi. Vyras vykdo individualią veiklą, pardavinėja detales, perka, parduoda, jis naudojasi kortele. Vyro pajamų šaltinis yra iš veiklos, turi individualią veiklą. A. Z., R. Z. vyras remontavo automobilį, negali atsakyti. Pasitiki vyru, žino, kad jokių veikų nevykdo, nori ramiai gyventi ir auginti vaikus. Klausė vyro, iš kur tie pinigai, sakė, jog net neįsivaizduoja.
Teisiamajame posėdyje liudytoju apklaustas D. J. paaiškino, kad D. M. ir A. Z. pavardes byloje žino tik iš tyrėjų ir, kad jam Z. pervedė 50,00 eurų, kad tie pinigai buvo kažkokie neteisėti. Turi individualią veiklą, remontuoja automobilius. Perka, parduoda automobilius, pavedimų daug, dabar atsekti kas už ką buvo, negali. Už remonto paslaugas atsiskaito vietoje, už kažkokią prekę – į sąskaitą, prekes siunčia paštu, deda į autobusą, per kurjerius. Prieš tiek laiko neatsimena, kam ką siuntė, šiandien jau detalę išsiuntęs neatsimena. Sąskaitos numerį nusiunčia telefonu, internetu, nepamena, ar siuntė Z. Z. ir Z. nepažįsta, D. M. nepažįsta. J. K. nepažįsta. Yra tekę atlikti bausmę nepilnamečių pataisos namuose, Pravieniškių 2-ame sektoriuje, paleido 2013 ar 2014 metais, gal net anksčiau. V. K. nepažįsta. S. L. nepažįsta. Veda pajamų, išlaidų knygą, bet rašo už remonto darbus, ką parduoda, papildomai pasidaro, pagrindinė veikla yra su automobiliais. Ką parduoda į knygą neveda, užrašo tik tai, ką sutvarko.
Teisiamajame posėdyje liudytoja J. Z. nurodė, jog A. Z. yra jos sūnus. Liudytojai išaiškinus teises, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 82 straipsnio 2 dalyje, liudytoja atsisakė duoti parodymus prieš savo šeimos narį.
Teisiamajame posėdyje liudytoja R. Z. nurodė, jog A. Z. yra jos brolis. Liudytojai išaiškinus teises, numatytas BPK 82 straipsnio 2 dalyje, liudytoja atsisakė duoti parodymus prieš savo šeimos narį.
Teisiamajame posėdyje liudytoja R. Z. nurodė, jog A. Z. yra jos brolis. Liudytojai išaiškinus teises, numatytas BPK 82 straipsnio 2 dalyje, liudytoja atsisakė duoti parodymus prieš savo šeimos narį.
Teisiamajame posėdyje liudytoju apklaustas G. V. parodė, kad praėjo daugiau nei du metai šiam ikiteisminiam tyrimui. Kiek pamena, inicijavo ikiteisminį. Kažkokie prašymai buvo dėl pinigų pervedimo, rezoliucija gal buvo „tarpininkauju“. Prašyme jo rezoliucija. Šis prašymas atsirado vėliau. Buvo taip, kad nuteistieji nešdavo prašymus Kriminalinės žvalgybos skyriui, visi skyriai dėdavo rezoliucijas, tada jau eidavo vadovui dėl pervedimo ar nepervedimo. Kiek pamena, buvo prašymai kitokie, gautas prašymas, kilus įtarimui, šis prašymas buvo išimtas iš asmens bylos, įtarus, kad jis gali būti suklastotas, rašytas kito nuteistojo ranka, o ne V. K.. Tų prašymų buvo ne vienas, po to buvo tikrinamos nuteistųjų asmens bylos, sulyginama vizualiai rašysena ir prijungiama prie ikiteisminio tyrimo medžiagos. Pradžioje gavus prašymą, nekviečia to asmens, nes jie eina per būrio viršininką, arba nuteistasis įmeta į pašto dėžutę būryje, jas išima, papuola į raštinę ir visi eidami vizuoja, paskui, kaip paaiškėjo, ar kreipėsi pats V. K., neatsimena, buvo suprasta, kad šis prašymas yra suklastotas. Tai buvo ne pirmas prašymas, ne pats pirmutinis, nuo kurio pradėta. Nėra specialistai ar ekspertai, kad atlikinėti rašysenos ekspertizes. Su V. K. nebendravo, po to jis lyg buvo kviečiamas ar kreipėsi, kad dingo iš jo sąskaitos pinigai. Pradėjo ikiteisminį, jį inicijavo, paskui dirbo kita tyrėja. Tas žmogus pats rašyti nemokėjo, vienas nuteistasis už pusę būrio rašo prašymus, kiek pamena, ta sąskaita buvo kaltinamųjų, kurie šiuo metu yra. Kiek žino, visi nuteistieji: V. K., D. M. ir A. Z. bausmę atlikinėjo ligoninėje, A. Z. ir šiuo metu atlieka, V. K. nežino, neatsimena. Jie yra 3-ame korpuse, kur nuteistieji gyvena su negalia, vadinasi Socialinio ugdymo centras, ten paskirti gyventi Kalėjimų departamento komisijos. Tie nuteistieji gyvena atskirose patalpose, ar A. Z. gyveno su D. M., ar atskirai, nežino, kiekvienas turi savo patalpą. Kiek žino, S. L. D. M. prašydavo padėti fiziškai važinėti su vežimėliu, į lauką išstumdavo, tai palydėdavo į tualetą, gal tuo pačiu ir pradėjo rašyti prašymus. Kokie santykiai būryje, geriau žino būrio viršininkas. Uždėjo rezoliuciją nežinodamas, kas rašė tą prašymą. Prasmė rezoliucijos – sugalvota direktoriaus tvarka, esmė atkreipti dėmesį. Kai dirbo Kriminalinės žvalgybos skyriuje, tos sąskaitos juos domindavo aplamai, ne tik prašymai, jos vyrauja įstaigose, kai atsiskaitoma už paslaugas, neleistinas medžiagas, dažniausiai atkreipi dėmesį, ar nėra vykdomos kokios nors nusikalstamos veikos, turi sąrašą asmeniškai, kuris niekur nereglamentuotas, pasižiūri, jei kyla įtarimas, tada susidomi. Pagal bendrą tvarką nuteistasis iš sąskaitos turi teisę pervesti bet kam pinigus ir nesvarbu, kokią sumą. Pareigūnai neturi reikalo aiškintis, ar I. J. jam žinomas asmuo, nuteistasis gali bet kam pervesti. Uždėjus rezoliuciją, prašymą paduoda būrio viršininkui arba neša į raštinę, yra dokumentų skyreliai skyrių, įdeda į buhalterijos skyrelį arba būrio viršininkui. Padedi ir kam priklauso, tas paima. Nepastebėjo, ar V. K. rūkydavo. Jie tai daro paslapčia, retas kas pamato, kai rūko, randama ar pas nuteistąjį, ar taip daiktų, kviečiamas Kriminalinės žvalgybos skyrius įvertinti, ar tai tik tabakas, ar supurkštas cheminėmis medžiagomis. Tabako patekimas į įstaigą yra įvairus, dažniausiai kai nuteistieji konvojuojami į ligoninę pasislepia ar savyje, ar tarp daiktų, ar permetimai vyksta. Parduotuvėje prekiauja tabaku. Pagal Tabako kontrolės įstatymą uždrausta įstaigose, ligoninėse, darželiuose prekiauti ir vartoti tabaką. Jeigu pas nuteistąjį randama tabako, taikoma drausminė atsakomybė. Nutarimą dėl nuobaudos paskyrimo priima įstaigos vadovas, gresia drausminė atsakomybė, dažniausiai būna papeikimas, pastaba ir t.t.
Teisiamajame posėdyje, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsinti liudytojos R. Z. ikiteisminiame tyrime duoti parodymai, jog I. J., V. K., D. M., N. J., D. J., J. K., G. L., O. B., N. F., D. J. ji nepažįsta. Jos brolis A. Z., kuris šiuo meta yra Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, 2019 m. spalio 6 d. paskambino iš taksofono į jos mobiliojo ryšio telefoną, kurio numeris (duomenys neskelbtini). Ji žino, kad brolis jai skambino iš taksofono, nes į numerį, iš kurio šis skambina, atskambinti ji negali, telefono numeris, iš kurio jai visada skambina brolis yra (duomenys neskelbtini). Paskambinęs A. Z. jos paprašė, kad ji leistų pasinaudoti savo banko sąskaita. Paklausus, kam reikia, šis jai atsakė, kad į jos sąskaitą turi pervesti pastarojo skolą. Kas būtent turi pervesti tą skolą, brolis nesakė. Sumos, kurią turi pervesti, taip pat neminėjo. 2019 m. spalio 6 d. į jos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) jai nepažįstama I. J. pervedė 300,00 eurų. Pavedimo mokėjimo paskirtyje buvo nurodyta „Brolis“, kodėl I. J. nurodė būtent tokią mokėjimo paskirtį, ji nežino. Ar I. J. žinojo, kad siunčia jai pinigus nuo jos brolio, ji taip pat nežino. Gavusi minėtus 300,00 eurų, ji 2019 m. spalio 7 d. pinigus pervedė: J. K. – 80,00 eurų, G. L. – 50,00 eurų, O. B. – 120,00 eurų, N. F. – 20,00 eurų ir už likusius 30,00 eurų nupirko broliui telefono sąskaitos papildymą „Labas“. Papildymo kodą padiktavo, kai brolis jai paskambino. Papildymą broliui pirko todėl, nes šis jos prašė. Broliui to papildymo reikėjo, kiek ji žino tam, kad šis jį galėtų išsikeisti su kitais kalinčiais asmenimis į cigaretes. Visi pervedimai buvo atlikti iš tų gautų 300,00 eurų, kuriuos pervedė I. J.. Už pervedimus jokio atlygio negavo. Brolis A. Z. prieš pirmąją apklausą jai nurodė, kad jeigu kviesis policijos pareigūnai ir klaus apie tuos 300,00 eurų, sakyti, kad pirko pastarajam rūbus ir batus, kuriuos siuntė į įkalinimo įstaigą. Broliui A. Z. sportinę aprangą, sportinius batus pirko iš motinos duotų pinigų ir siuntė savo vardu į Laisvės atėmimo vietų ligoninę, esančią Pravieniškėse. J. K., G. L., O. B., N. F. pervedė minėtas sumas, kadangi brolis A. Z. liepė pervesti skolas, kokios tai buvo skolos, ji nežino, nesidomėjo. Ar ji pirko broliui A. Z. iš G. L. rūbus internetu, pasakyti negali, nes neatsimena. Minėtų asmenų sąskaitų numerius brolis A. Z. padiktavo paskambinęs iš taksofono. Iš kur jos brolis A. Z. gavo pinigus, kuriuos jai liepė pervesti tiems asmenis, ji nežino, tuo niekada nesidomėjo ir brolio apie tai neklausė (2 t., b. l. 94-95).
Taip pat kaltinimas buvo grindžiamas ir kita rašytine bylos medžiaga:
2019 m. spalio 3 d. prašymu nustatyta, jog Laisvės atėmimo vietų ligoninėje 2019 m. spalio 3 d. gautas V. K. prašymas pervesti iš jo asmeninės sąskaitos 400,00 Eur I. J., sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini). Prašyme nurodyta, jog pinigai pervedami tam, kad I. J. jam atsiųstų rūbų, kadangi jų neturi (1 t., b. l. 15).
2019 m. spalio 9 d. prašymu nustatyta, jog gautas V. K. prašymas pervesti iš jo asmeninės sąskaitos 80,00 Eur I. J., sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini). Prašyme nurodyta, jog pinigai pervedami asmeniniams poreikiams (1 t., b. l. 6).
Tarnybiniu pranešimu dėl pasikėsinimo sukčiauti nustatyta, kad 2019 m. spalio 11 d. apie 11.00 val. Laisvės atėmimo vietų ligoninėje Kriminalinės žvalgybos valdybos 3-ame kriminalinės žvalgybos skyriuje buvo gautas Resocializacijos skyriaus viršininko R. B. 2019 m. spalio 11 d. tarnybinis pranešimas dėl nuteistojo K. prašymo, jog 2019 m. spalio 10 d. į jį kreipėsi Resocializacijos skyriaus specialistas R. S., kuris informavo, kad pašto dėžutėje, esančioje Socialinės globos sektoriuje (3-ias korpusas), skirtoje prašymams, rado nuteistojo V. K. vardu rašytą prašymą, kuriuo šis prašė pervesti 80,00 Eur sumą pilietei I. J.. R. S. pasiteiravo nuteistojo V. K., ar šis rašė prašymą, V. K. atsakė, kad jokio prašymo jis nerašė ir, kad čia ne jo raštas. Atidžiau pasižiūrėjęs į prašymo raštą, pastebėjo, kad raštas panašus į nuteistojo S. L.. S. L. prisipažino, kad rašė šį prašymą, o prašymą liepė rašyti nuteistasis D. M., kuris verčia rašyti skundus. Pasiteiravus, kodėl kito nuteistojo vardu rašė prašymą dėl pinigų pervedimo, S. L. paaiškino, jog manė, kad D. M. ir V. K. yra draugai. Pilietės I. J. duomenis diktavo D. M., o prašymą rašė S. L. (1 t., b. l. 1-3).
Protokolu-pareiškimu nustatyta, kad V. K. prašė nustatyti asmenį, iš jo sąskaitos paėmusį 400,00 eurų ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn (1 t., b. l. 8).
Tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad 2019 m. spalio 11 d. aplinkybių patikslinimo metu medžiagoje Nr. M-0-06-00853-19, priimant iš nuteistojo V. K. protokolą-pareiškimą, pastarasis pareiškė, kad 2019 m. spalio 11 d. apie 9.30 val. jis pastebėjo, kad iš jo asmeninės sąskaitos yra dingę virš 400,00 Eur. Patikrinus Turto valdymo skyriuje esančią dokumentaciją, susijusią su minėto nuteistojo pinigų pervedimais, buvo rastas nuteistojo V. K. vardu surašytas 2019 m. spalio 3 d. prašymas (reg. Nr. 24-3B-1103), adresuotas Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktoriui, kuriame prašoma iš jo asmeninės sąskaitos pervesti 400,00 Eur I. J. dėl drabužių nupirkimo. Galimai šis prašymas buvo surašytas kito asmens, nuteistajam V. K. nežinant, todėl minėtas prašymas prijungtas prie medžiagos Nr. M-0-06-00853-19. Taip pat prijungtas ir Atsiskaitymų su kreditoriais apskaitos žiniaraštis 2019 m. spalio 1 d.-2019 m. spalio 31 d. laikotarpiu (1 t., b. l. 12-13).
Tarnybiniu pranešimu dėl nusikalstamos veikos požymių nustatymo, nustatyta, jog 2019 m. spalio 11 d. apie 11.00 val. Laisvės atėmimo vietų ligoninėje Kriminalinės žvalgybos valdybos 3-ame kriminalinės žvalgybos skyriuje buvo gautas Resocializacijos skyriaus viršininko R. B. 2019 m. spalio 11 d. tarnybinis pranešimas „Dėl nuteistojo K. prašymo“ (reg. Nr. 19-473), kuriame pranešama, kad 2019 m. spalio 10 d. į jį kreipėsi Resocializacijos skyriaus specialistas R. S., kuris informavo, kad pašto dėžutėje, esančioje Socialinės globos sektoriuje (3-ias korpusas), skirtoje nuteistųjų prašymams, rado nuteistojo V. K. vardu rašytą prašymą, kuriuo jis prašė pervesti 80,00 Eur sumą pilietei I. J.. R. S. pasiteiravo nuteistojo V. K., ar šis rašė prašymą, V. K. atsakė, kad jokio prašymo jis nerašė ir, kad čia ne jo raštas. Atidžiau pasižiūrėjęs į prašymo raštą, pastebėjo, kad raštas panašus į nuteistojo S. L. S. L. prisipažino, kad jis rašė šį prašymą, o prašymą liepė rašyti nuteistasis D. M., kuris verčia rašyti ir skundus. Pasiteiravus, kodėl kito nuteistojo vardu rašė prašymą dėl pinigų pervedimo, S. L. paaiškino, jog manė, kad D. M. ir V. K. yra draugai (1 t., b. l. 18-21).
AB „Swedbank“ 2019 m. lapkričio 4 d. raštu Nr. S-7842 pateikta informacija nustatyta, kad 2019 m. spalio 4 d. V. K. į I. J. sąskaitą pervedė 400,00 eurų, kuri 2019 m. spalio 6 d. į R. Z. sąskaitą pervedė 300,00 eurų ir 70,00 eurų į D. M. sąskaitą (3 t., b. l. 75-78).
AB „Swedbank“ 2020 m. vasario 11 d. raštu Nr. S-1099 pateikta informacija nustatyta, kad 2019 m. spalio 6 d. iš I. J. sąskaitos į R. Z. sąskaitą buvo pervesti 300,00 eurų, iš kurių 2019 m. spalio 7 d. 80,00 eurų pervesta J. K., G. L. – 50,00 eurų, O. B. – 120,00 eurų, N. F. – 20,00 eurų (3 t., b. l. 108-123).
Laisvės atėmimo vietos ligoninės 2020 m. rugsėjo 24 d. raštu Nr. S-3241 nustatyta, kad administracija neturi duomenų, jog V. K. ligoninėje būtų rūkęs (4 t., b. l. 26).
Motyvuojamoji dalis
Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Šio baudžiamojo įstatymo dispozicijoje objektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena nurodytų veikų. Tyčios turinį esant sukčiavimui, kai apgaule įgyjamas svetimas turtas ar turtinė teisė, sudaro kaltininko suvokimas, kad apgaule suklaidinęs nukentėjusįjį jis neteisėtai ir neatlygintinai savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, numatė, kad dėl jį ar kitą asmenį praturtinančios veikos nukentėjusiajam atsiras turtinė žala, ir norėjo tokių padarinių (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-255/2012).
Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Kadangi BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyta formali nusikalstamos veikos sudėtis, tai pavojingumą paprastai gali rodyti padarytos nusikalstamos veikos pobūdis ir jos intensyvumas, tyčios kryptingumas, tikslai ir motyvai, taip pat nusikalstamos veikos dalykas. Nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnyje, dalykas yra dokumentas. Pagal teismų praktiką rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, laikomas dokumentu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-200/2008, 2K-7-251/2013 ir kt.).
Kaltinamasis D. M. kaltės dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, padarymo nepripažino, nurodė, jog nukentėjusysis V. K. jam buvo skolingas ir, kad su nukentėjusiojo V. K. žinia buvo surašytas prašymas pervesti iš nukentėjusiojo sąskaitos lėšas kitam asmeniui.
Nors kaltinamasis D. M. kaltu neprisipažino, tačiau jo kaltė, kad nurodė S. L. surašyti V. K. vardu prašymą dėl pinigų pervedimo ir jį panaudojus apgaule užvaldė šiuos pinigus, taip pat analogišku būdu surašė dar vieną prašymą dėl 80 Eur. pervedimo, tik šiuo atveju pinigų apgaule neužvaldė dėk nuo jo nepriklausančių aplinkybių, įrodyta byloje ištirtais įrodymais. Nukentėjusiojo V. K. parodymais teisiamajame posėdyje nustatyta, kad nukentėjusysis apie 400,00 Eur trūkumą sužinojo tik patikrinęs sąskaitą. Parodė, kad kaltinamajam D. M. nebuvo skolingas, neliepė rašyti prašymo dėl pinigų pervedimo, kartu rašant prašymą nedalyvavo. Kitas kaltinamasis byloje A. Z. patvirtino, kad jam D. M. buvo skolingas 300,00 Eur už tabaką ir pirktus rūbus, kas patvirtina D. M. turėjus motyvą gauti pinigų skolai grąžinti. Kaip nustatyta, D. M. paprašė A. Z., kad paskambintų jo broliui ir padiktuotų sąskaitos numerį, į kurią ir pervestu skolą. Dėl to ir pasakė savo sesers sąskaitą, į kurią ir turėjo būti pervesti pinigai.
Nors D. M. kėlė versiją, kad jam pačiam V. K. buvo skolingas 400 Eur, dėl kurių grąžinimo ir buvo parašytas prašymas V. K. vardu bei su jo paties žinia, tokios versijos nepatvirtina jokie byloje ištirti įrodymai. Pats V. K. paneigė, kad buvo skolingas D. M., taip pat kategoriškai paneigė, jos žinojo apie jo vardu rašomą prašymą, patvirtino, kad niekada to nebuvo leidęs daryti. Šias aplinkybes patvirtino ir D. M. nurodymu V. K. vardu prašymą surašęs S. L.
Ištirti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis D. M., turėdamas išankstinį tikslą apgaulės būdu užvaldyti svetimą turtą ir suvokdamas, kad savo veiksmais padarys turtinę žalą V. K., veikdamas tyčia, liepė kitam nuteistajam S. L. pagaminti žinomai netikrus dokumentus – V. K. prašymus pervesti lėšas į kito asmens sąskaitą, po ko, prašymus pateiktus pataisos įstaigos administracijai, apgaule savo naudai įgijo svetimą 400,00 eurų vertės turtą – V. K. priklausančius 400,00 eurų, bei pasikėsino apgaule įgyti V. K. priklausančius 80,00 eurų, tačiau pastarosios nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi suklastotą dokumentą ir jame esančią melagingą informaciją dėl pinigų pervedimo pastebėjo įkalinimo įstaigos pareigūnas, todėl konstatuotina, kad visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma sudaro pagrindą D. M. pripažinti kaltu padarius BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje (2 veikos) numatytas nusikalstamas veikas, bei paskirti bausmę.
Šioje byloje kartu su D. M. veikiant bendrininkų grupe padaręs nusikalstamas veikas buvo kaltinamas ir A. Z..
Jis buvo kaltinamas tuo, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, adresu Pravieniškių g. 57, Pravieniškių k., Kaišiadorių r., Socialinės globos sektoriuje, korpuse Nr. 3, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau nei laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 3 d. iki 2019 m. spalio 7 d., veikdamas bendrininkų grupėje su D. M., turėdami tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, pasitelkę apie daromą nusikalstamą veiką nežinojusius asmenis – S. L., N. J., I. J. ir R. Z., D. M. nurodymu S. L. pagaminus žinomai netikrą dokumentą, apgaule savo naudai įgijo svetimą 400,00 eurų vertės turtą – V. K. priklausančius 400,00 eurų, o būtent: A. Z. nurodžius D. M. savo sesers R. Z. sąskaitos numerį, į jį I. J., D. M. nurodymu, pervedė 300,00 Eur, kuriuos A. Z. sesuo R. Z. pervedė: 80,00 eurų pervedė į J. K. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, 50,00 eurų į G. L. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, du kartus po 60,00 eurų, iš viso 120,00 eurų nuteistajam O. B. į Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Pirmojo sektoriaus sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 20,00 eurų nuteistajam N. F. į Laisvės atėmimo vietų ligoninės sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), už 30,00 eurų ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku ir vietoje nupirko, ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu būdu perdavė A. Z. nenustatyto abonentinio numerio papildymą., tai yra jis buvo kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, padarymu.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalis, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6 straipsnio 2 dalis įtvirtina nekaltumo prezumpciją, kuri reiškia tai, kad kiekvienas žmogus, kaltinamas nusikaltimo padarymu, laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas pagal įstatymą bei tai, kad baudžiamajame procese kaltės įrodinėjimo našta tenka kaltinančiai institucijai, tačiau kaltinamasis, pasinaudodamas teise į gynybą, gali pateikti įrodymus ar argumentus, paneigiančius pareikštą kaltinimą. Šios nekaltumo prezumpcijos nuostatos sukonkretintos ir įtvirtintos BPK 44 straipsnyje.
Atsižvelgiant į nurodytas nuostatas, teismų praktikoje visuotinai pripažįstama, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes, o abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti. Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms. Kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo ir įrodymų naštos jam perkelti negalima, bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai (Barbera, Messegué and Jabardo v. Spain, no. judgment of 6 December 1988; Telfner v. Austria, no. 33501/96, judgement of 20 March 2001; Natunen v. Finland, no. 21022/04, judgement of 31 March 2009).
Taigi visas kompleksas įvairių teisės šakų normų draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Kasacinės instancijos teismo praktikoje taip pat ne kartą yra konstatuota, jog apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiomis kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. In dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai) principas įpareigoja išnaudojus visas galimybes abejonėms pašalinti ir nepavykus to padaryti, visas abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-171/2014, 2K-172-895/2015).
Taigi, norint padaryti išvadą apie nusikalstamą kaltinamojo veikos pobūdį, būtina nustatyti, kad kaltinamasis iš tiesų veikė ir tai, kad tokia jo veika atitinka nusikalstamos veikos sudėties požymių visumą, tai yra faktą, kad asmens poelgiui yra būdingi visi baudžiamajame įstatyme numatytos ir draudžiamos veikos požymiai.
Kaip matyti iš suformuluoto kaltinimo A. Z., jo esmė yra ta, kad jisveikdamas bendrininkų grupe su D. M., o tai reiškia ir suvokdamas jo aiškiai nusikalstamus veiksmus ir naudojamą apgaulę pinigams užvaldyti, nurodė D. M. savo sesers R. Z. sąskaitos numerį, į kurį I. J., D. M. nurodymu, pervedė 300,00 Eur. ir tų 400 Eur. sumos, kuri buvo apgaule užvaldyta pervedant iš V. K. sąskaitos žinomai netikro prašymo V. K. vardu pagrindu.
Tačiau ištirti įrodymai, teismo vertinimu, nėra pakankami tam, kad neginčijamai galima būtų daryti išvadą, kad A. Z. dalyvavo šios nusikalstamos veikos padaryme.
Kaip nustatyta ištirtais įrodymais, pats kaltinamasis A. Z. teisiamojo posėdžio metu nepripažino kaltės nusikalstamų veikų padaryme, nurodė, jog nuteistasis D. M. jam tik grąžino 300,00 Eur skolą, kuri buvo susidariusi už tabaką ir nupirktus rūbus, o tuo tikslu jis jam ir buvo davęs savo sesers banko sąskaitą. Vėliau iš į sesers sąskaitą pervestų pinigų gražino savo skolas, kurias buvo nurodęs seseriai kokiomis sumomis ir kam pervesti.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis D. M. iš esmės patvirtino A. Z. parodymus bei nurodė, jog veikė vienas, kad 300,00 Eur buvo pervesti A. Z. seseriai kaip skola A. Z., nes jis jam buvo skolingas. S. L. taip pat patvirtino, jog surašyti prašymą V. K. vardu jam nurodė D. M.. Su A. Z. jokio bendro prašymo nebuvo, D. M. apie A. Z. nieko nepasakojo. Pažymėtina, kad šie įrodymai atitinka ir ikiteisminiame tyrime liudytoja apklaustos R. Z., kuri teisme atsisakė duoti parodymus, paaiškinimus, kuomet ji nurodė, jog jai paskambino brolis A. Z. ir pasakė, kad jai į sąskaitą bus pervesta skola. Esant tokiai kaltinamojo išsakytai versijai, jog jam į sesers sąskaitą buvo grąžinta kito nuteistojo – D. M. skola ir byloje surinktiems tai patvirtinantiems įrodymams, jokių kitų duomenų, patvirtinančių, kad A. Z. būtų kartu su D. M. įvykdę kaltinime nurodytas nusikalstamas veikas, byloje surinkti nepavyko.
Todėl vien tik ta aplinkybė, kad A. Z., kaip jis paaiškino, D. M. nurodė savo sesers sąskaitos numerį, jog jam būtų grąžinta skola, į kurią I. J. pervedė 300,00 Eur, kurie kaip nustatyta, įgyti nusikalstamu būdu, o A. Z. sesuo R. Z. gautą pinigų sumą pervedė A. Z. nurodytiems asmenims, nepakanka konstatuoti, kad A. Z. kaip bendrininkas kartu su D. M. atliko jam inkriminuotus nusikalstamus veiksmus, sudarančius apgaulės, kaip pagrindinio sukčiavimo požymio, esmę. Vienintelės neabejotinai nustatytos aplinkybės byloje yra tai, kad A. Z. ir D. M. nusikalstamų veikų padarymo metu atlikinėjo laisvės atėmimo bausmes toje pačioje pataisos įstaigoje, bendravo, taip pat, kad į A. Z. sesers R. Z. sąskaitą buvo pervesti iš nukentėjusiojo V. K. neteisėtai gauti pinigai, tačiau vien šių aplinkybių, teismo įsitikinimu, nepakanka pripažinti ir konstatuoti, jog A. Z. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Byloje tiesioginių įrodymų dėl objektyvių A. Z. inkriminuotų veiksmų, kaip minėta, nėra, o kiti esantys ir ištirti bei išanalizuoti įrodymai nesudaro vientisos logiškos grandinės ar sistemos, kurios pagrindu būtų galima neabejotinai daryti išvadą, kad A. Z. padarė jam inkriminuotus nusikaltimus.
Taigi, darytina išvada, kad A. Z. dalyvavimas padarant nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, nėra įrodytas. Neįrodžius kaltinamojo A. Z. dalyvavimo nusikalstamų veikų, kurių padarymu jis buvo kaltinamas, padaryme, A. Z. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį išteisintinas (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).
Teismas, parinkdamas ir skirdamas bausmes, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą, veikų padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Skiriant bausmę kaltinamajam D. M., teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė tris nusikalstamas veikas (vieną pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir dvi pagal 300 straipsnio 1 dalį), priskiriamas prie nesunkių (BK 11 straipsnio 3 dalis), jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkina aplinkybė, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas, nes nusikalstamas veikas įvykdė neišnykus teistumui už anksčiau padarytus nusikaltimus. Teismas taip pat atsižvelgia ir į kitus D. M. asmenybę charakterizuojančius duomenis, jog kaltinamasis anksčiau ne kartą teistas, taip pat ir už nusikalstamas veikas nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, nusikalto atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, nors priklauso asmenų, stebimų dėl psichikos emocijų ir priklausomybių, grupei, tačiau Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno skyriaus 2020 m. gegužės 24 d. specialisto išvadoje Nr. 936TPK/2020 nurodyta, kad objektų tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kad D. M. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, silpnaprotyste ar byloje nagrinėjamų įvykių metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje, jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (nereikalinga).
Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, taip pat įvertinus tai, kad kaltinamasis tinkamų išvadų dėl savo neteisėto elgesio nedaro ir švelnesnėmis bausmėmis nei laisvės atėmimas nebus pasiekti bausmės tikslai, kaltinamajam už padarytas nusikalstamas veikas skirtinos BK 182 straipsnio 1 dalies ir 300 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytos laisvės atėmimo bausmės. Bausmės dydžiai nustatytini mažesni nei vidurkis – už nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, skirtina 9 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė, už nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje (įvykdyta tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau nei laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 3 d. iki 2019 m. spalio 7 d.), skirtina 9 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė, už nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje (įvykdyta 2019 m. spalio 9 d.), skirtina 4 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė.
Už nusikalstamas veikas, įvykdytas tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau nei laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 3 d. iki 2019 m. spalio 7 d., paskirtos bausmės, esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, subendrintinos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę ir paskiriant subendrintą bausmę – 9 mėnesius terminuoto laisvės atėmimo. Paskirta subendrinta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, subendrintina su už nusikalstamą veiką, įvykdytą 2019 m. spalio 9 d., paskirta bausme – 4 mėnesiais terminuoto laisvės atėmimo, prie griežčiausios bausmės pridedant visą paskirtą švelnesnę bausmę ir paskiriant kaltinamajam galutinę subendrintą bausmę – 1 metus 1 mėnesį terminuoto laisvės atėmimo.
Sprendžiant dėl D. M. paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo pažymėtina, kad BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Bausmės vykdymo atidėjimo taikymui yra būtina visų šių sąlygų visuma. Kadangi D. M., kuris padarė tris nesunkius nusikaltimus, skirtina galutinė 1 metų 1 mėnesio terminuoto laisvės atėmimo bausmė, tai reiškia, kad ji neviršys keturių metų. Taigi, pirmąją įstatymo reikalaujamų sąlygų D. M. paskirtoji bausmė atitiktų. Antroji sąlyga, leidžianti taikyti BK 75 straipsnio 2 dalį, teismo išvada, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Sprendžiant, ar ši sąlyga yra, būtina įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias ir su padaryta veika, ir su kaltinamojo asmenybe. Šiuo aspektu teismas įvertina, kad kaltinamasis padarė tris tyčinius nusikaltimus – visus nesunkius. Nors anksčiau iki šių veikų padarymo jis buvo teistas jau šešis kartus, už ką jam buvo paskirta ir griežčiausia bausmė laisvės atėmimas, kurios vykdymo metu ir padaryti nauji nusikaltimai, tačiau kaltinamajam nustatytas nedarbingumo lygis, rodantis nuolatinės priežiūros ir globos būtinybę (nes kaltinamasis nevaikšto, iš esmės beveik negali kalbėti), iš esmės sumažina šio asmens pavojingumą, tuo pačiu apsunkina jam paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymą pačiu efektyviausiu būdu dėl D. M. nustatytų specialiųjų poreikių. Byloje pateikta Specialiųjų poreikių nustatymo pažyma Nr. SP-1898 nustatyta, kad D. M. nustatytas pirmojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis nuo (duomenys neskelbtini) (5 t., b. l. 15). Darbingumo lygio pažyma Nr. DL-1 Nr. 1897 nustatyta, kad D. M. darbingumo lygis – 25 procentai (5 t., b. l. 161). (duomenys neskelbtini) 2021 m. rugpjūčio 16 d. raštu nustatyta, kad D. M. nuo 2021 m. rugpjūčio 7 d. apgyvendintas (duomenys neskelbtini) (5 t. b. l. 140).
Pažymėtina, kad nusikaltimus padarę asmenys turi būti nubausti teisingai, t. y. skiriama bausmė turi priklausyti nuo pažeistos baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės reikšmingumo, padaryto nusikaltimo pobūdžio, jo padarinių, teisę pažeidusio asmens pavojingumo laipsnio, visuomenės intereso ir kitų svarbių aplinkybių. Teisingumo principas reikalauja atsižvelgti ir į teisiamojo interesus, jo pataisymo galimybes. Bausmės vykdymo atidėjimo taikymas neturi prieštarauti BK 41 straipsnyje įtvirtintam teisingumo principui ir kitiems bausmės tikslams – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti už padarytus nusikaltimus, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenis taip, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.
Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, aptartos bausmės individualizavimui svarbios aplinkybės yra pagrindas manyti, kad D. M. paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo. Ši baudžiamosios atsakomybės realizavimo forma (bausmės vykdymo atidėjimas) bus pakankamai efektyvi poveikio priemonė, siekiant sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti ir paveikti taip, kad ateityje jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Todėl kaltininkui paskyrus galutinę bausmę, taikytinos BK 75 straipsnio nuostatos, o paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas, paskiriant BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas, numatytus BK 75 straipsnio 5 dalyje.
Nukentėjusysis V. K. pateikė ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kuriuo prašo priteisti iš kaltinamųjų A. Z. ir D. M. 400,00 Eur turtinės ir 2000,00 Eur neturtinės žalos. Turtinę žalą sudaro nusikalstama veika užvaldyti 400,00 Eur. Neturtinę žalą nukentėjusysis patyrė dėl nepatogumų ir emocinių pergyvenimų, kurie pažeidė dvasinę pusiausvyrą.
Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Taigi BPK 109 straipsnyje, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalą privalo atlyginti ją padaręs asmuo. CK 6.246-6.248 straipsniai nustato civilinės atsakomybės už padarytą žalą kilimo prielaidas. Tai yra neteisėti asmens veiksmai, asmens kaltė ir priežastinis ryšis tarp neteisėtų ir kaltų asmens veiksmų bei kilusios žalos.
Civiliniame ieškinyje nurodyta turtinė žala, išteisinus kaltinamąjį A. Z., atsirado dėl neteisėtų kaltinamojo D. M. veiksmų, pareikštas civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos pagrįstas byloje pateiktais duomenimis, todėl pareikštas civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos tenkintinas visiškai, turtinę žalą nukentėjusiajam priteisiant iš kaltinamojo D. M..
Neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį – asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais.
Nukentėjusysis neturtinę žalą prašo priteisti už patirtus nepatogumus ir emocinį pergyvenimą, kurie pažeidė dvasinę pusiausvyrą. Tačiau teisiamojo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis V. K. nurodė, jog dėl 400,00 Eur praradimo finansiškai nenukentėjo, nes gauna pensiją, taip pat yra prisiteisęs lėšų iš valstybės. Nors ieškinyje ir nurodyta, kad nukentėjusysis patyrė nepatogumus, emocinį pergyvenimą, tačiau teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog neturtinę žalą sudaro laukimas už 3 metus, kaip procentas nuo patirtos žalos. Daug nervinosi, tačiau raminamųjų negėrė. Minėtais nukentėjusiojo paaiškinimais teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad nukentėjusysis neturtinę žalą labiau sieja su pinigų laukimu, nei dvasiniais išgyvenimais, vaistų dėl patirtų išgyvenimų negėrė, finansiškai nenukentėjo, nes turi piniginių lėšų, gauna pensiją, todėl nukentėjusiojo civilinis ieškinys dalyje dėl 2000,00 Eur neturtinės žalos priteisimo atmestinas, nes nėra įrodytas.
Kaltinamiesiems A. Z. ir D. M. kardomosios priemonės nepaskirtos. Kaltinamąjį A. Z. šiuo nuosprendžiu išteisinus, taip pat įvertinus kaltinamojo D. M. sveikatos būklę ir nesant duomenų, jog kaltinamasis D. M. gali bandyti slėptis nuo nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo, klausimas dėl kardomųjų priemonių skyrimo nespręstinas.
Daiktai, turėję reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 2019 m. spalio 11 d. tarnybiniu pranešimu pateiktas prašymas (1 t., b. l. 6), 2019 m. spalio 14 d. tarnybiniu pranešimu paimtas prašymas ir žiniaraštis (1 t., b. l. 12-13), 2019 m. spalio 30 d. kratos protokolu paimti: atsiskaitymų su kreditoriais apskaitos žiniaraštis, ranka rašytas popierinis lapas, popieriaus lapelis, atsiskaitymų su kreditoriais apskaitos žiniaraštis, atsiskaitymų su kreditoriais apskaitos žiniaraštis (3 t., b. l. 43-52), saugomi baudžiamojoje byloje, įsiteisėjus nuosprendžiui, paliktini bylos medžiagoje.
Pagal nuo 2020 m. liepos 15 d. galiojančią BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Todėl, pagal naująją šiuo metu galiojančią straipsnio redakciją, teismui nustatytas imperatyvas priimti sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimant tokį sprendimą galima atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį.
BPK 51 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, jog gynėjo dalyvavimas būtinas nagrinėjant neregių, kurčių, nebylių ir kitų asmenų, dėl fizinių ar psichinių trūkumų negalinčių pasinaudoti savo teise į gynybą, bylas.
Nustatyta, kad šioje baudžiamojoje byloje kaltinamajam D. M. buvo paskirtas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo baudžiamosios bylose koordinatoriaus parinktas gynėjas teismui pripažinus, jog šioje baudžiamojoje byloje gynėjo dalyvavimas, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 2 punktu, yra būtinas. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes dėl pagrindo skirti D. M. gynėją bei tai, kad kaltinamasis A. Z. iš kaltinimo išteisintinas, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš D. M. ir A. Z., šioje byloje nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301, 302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 3, 5, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 4, 6 ir 7 dalimis, 308 straipsniu, teismas
nusprendžia:
D. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam bausmes pagal:
- Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį – 9 mėnesius terminuoto laisvės atėmimo;
- Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį (nusikalstama veika įvykdyta tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau nei laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 3 d. iki 2019 m. spalio 7 d.) – 9 mėnesius terminuoto laisvės atėmimo;
- Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį (nusikalstama veika įvykdyta 2019 m. spalio 9 d.) – 4 mėnesius terminuoto laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, subendrinti bausmes, paskiras pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį – 9 mėnesius terminuoto laisvės atėmimo ir pagal 300 straipsnio 1 dalį (nusikalstama veika įvykdyta tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau nei laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 3 d. iki 2019 m. spalio 7 d.) – 9 mėnesius terminuoto laisvės atėmimo, jas apimant, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę ir paskirti subendrintą bausmę – 9 mėnesius terminuoto laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirtą apėmimo būdu subendrintą bausmę – 9 mėnesius terminuoto laisvės atėmimo visiško sudėjimo būdu subendrinti su bausme, paskirta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį (nusikalstama veika įvykdyta 2019 m. spalio 9 d.) – 4 mėnesiais terminuoto laisvės atėmimo, prie griežčiausios bausmės – 9 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo pridedant visą paskirtą švelnesnę bausmę – 4 mėnesius terminuoto laisvės atėmimo ir paskirti D. M. galutinę subendrintą bausmę – 1 (vienerius) metus 1 (vieną) mėnesį terminuoto laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 6, 8 punktais, D. M. paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 metams, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
A. Z. išteisinti iš kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).
Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 2019 m. spalio 11 d. tarnybiniu pranešimu pateiktą prašymą, 2019 m. spalio 14 d. tarnybiniu pranešimu paimtą prašymą ir žiniaraštį, 2019 m. spalio 30 d. kratos protokolu paimtus: atsiskaitymų su kreditoriais apskaitos žiniaraštį, ranka rašytą popierinį lapą, popieriaus lapelį, atsiskaitymų su kreditoriais apskaitos žiniaraštį, atsiskaitymų su kreditoriais apskaitos žiniaraštį, saugomus baudžiamojoje byloje, įsiteisėjus nuosprendžiui, palikti bylos medžiagoje.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus išlaidų iš D. M. ir A. Z. valstybės naudai nepriteisti.
Nukentėjusiojo V. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti V. K. iš D. M. 400,00 Eur (keturis šimtus eurų) turtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo netenkinti.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.