Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėja Jūratė Jakubonienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-65-478/2015

Teisėja Aurelija Ozolinia Teisminio proceso Nr. 1-38-1-00101-2009-6

2015 m. lapkričio 19 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Jūratės Jakubonienės, teisėjų Algirdo Remeikos ir O. Š., sekretoriaujant Laimai Grėblūnienei, Tomui Žukauskui, Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorei Jurgitai Baltrūnienei, išteisintiesiems V. S., V. D., jų gynėjui advokatui Vytautui Sirvydžiui, išteisintajam T. P., jo gynėjui advokatui Ričardui Girdziušui, išteisintajam D. M., jo gynėjui advokatui Ramūnui Gudašiui, išteisintajam A. B., jo gynėjai advokatei Angelei Fominienei, išteisintajam D. Z., jo gynėjai advokatei Sandrai Pilkauskaitei, išteisintajam T. V., jo gynėjui advokatui Kęstučiui Dobilui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros vyriausiosios prokurorės Nomedos Urbonavičienės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 11 d. nuosprendžio, kuriuo,

V. S. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 str. 5 d. ir 228 str. 1 d., 24 str. 5 d. ir 300 str. 1 d. išteisintas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 str. 1d. 1 p. pagrindu;

V. D. pagal BK 228 str. 1 d., 300 str. 1 d. išteisintas BPK 3 str. 1 d. 1 p. pagrindu;

T. P. pagal BK 228 str. 1 d. ir 300 str. 1d. išteisintas BPK 3 str. 1 d. 1 p. pagrindu;

D. M. pagal BK 228 str. 1 d. išteisintas BPK 3 str. 1d. 1 p. pagrindu;

A. B. pagal BK 228 str. 1 d. ir 300 str. 1 d. išteisintas BPK 3 str. 1 d. 1 p. pagrindu;

T. V. pagal BK 225 str. 2 d. išteisintas BPK 3 str. 1 d. 1 p. pagrindu;

D. Z. pagal BK 225 str. 2 d. ir 300 str. 1 d. išteisintas BPK 3 str. 1 d. 1 p. pagrindu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. S. buvo kaltinamas tuo, kad būdamas valstybės tarnautoju, dirbdamas (duomenys neskelbtini) būrio patruliu, palenkė (duomenys neskelbtini) būrio patrulį V. D. piktnaudžiauti tarnybine padėtimi ir viršyti jam suteiktus įgaliojimus, tai yra 2009-05-05 apie 13 val.15 min., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) būrio patrulis V. D. už kelių eismo taisyklių pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 134 str. 1 d., sustabdė automobilį „VW Bora“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo M. L.. Pažeidėjas M. L., norėdamas išvengti administracinės atsakomybės, 13 val. 24 min. iš MRT Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino (duomenys neskelbtini) būrio vyresniajam patruliui S. N. į MRT Nr. (duomenys neskelbtini) bei paaiškino, kad yra sustabdytas policijos pareigūnų už tai, kad jis vairavo automobilį neprisisegęs saugos diržo, bei paprašė tarpininkauti padedant išvengti administracinės atsakomybės už padarytą kelių eismo taisyklių pažeidimą, už kurį numatyta nuo 100 - 200 litų bauda. S. N. M. L. liepė tartis su policijos pareigūnu, kuris jį sustabdė ir pasakyti, kad pažįsta S. N.. 13 val. 28 min. V. S. iš MRT Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino (duomenys neskelbtini) būrio vyresniajam patruliui S. N. į MRT Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasidomėjo, ką daryti su pažeidėju M. L., kadangi jau pradėjo pildyti nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo, kai protokolas nesurašomas. S. N., paprašytas M. L. tarpininkauti padedant jam išvengti administracinės atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos ATPK 134 str. 1 d., už kurį numatyta nuo 100 - 200 litų bauda, telefoninio pokalbio metu V. S. patarė nutarimo dėl administracinio teisės pažeidimo, kai protokolas nesurašomas, fabuloje įrašyti kitą kelių eismo taisyklių pažeidimą, už kurį numatyta nuobauda - įspėjimas. V. S. (duomenys neskelbtini) būrio patruliui V. D. nutarimo dėl administracinio teisės pažeidimo, kai protokolas nesurašomas, fabuloje, atsižvelgęs į S. N. patarimą suklastoti nutarimą, patarė įrašyti žinomai neteisingus duomenis apie padarytą administracinį teisės pažeidimą, tokiu būdu V. S. palenkė V. D. piktnaudžiauti tarnybine padėtimi ir viršyti jam suteiktus įgaliojimus. V. D., atsižvelgęs į tai, nutarimo dėl administracinio teisės pažeidimo, kai protokolas nesurašomas, fabuloje įrašė, kad 2009-05-05 13 val.15 min. (duomenys neskelbtini), M. L. automobilį „VW BORA“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairavo su neįjungtomis artimųjų žibintų šviesomis ir pažeidė Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 6 d., ir paskyrė M. L. nuobaudą - įspėjimą.

Tokiais savo veiksmais V. S. pažeidė 2000 m. spalio 17 d. Policijos veiklos įstatymo Nr. V1II-2048 4 straipsnio 2 dalyje nustatytą policijos veiklos - teisėtumo principą, o taip pat grubiai pažeidė to paties įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytas policijos pareigūno pareigas (gavęs pranešimą apie daromą nusikalstamą veiką ar kitokį teisės pažeidimą arba pats būdamas įvykio liudininku, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui, įvykio vietai bei įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos liudininkams nustatyti, sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį įstatymų uždraustą veiką, bei pranešti apie tai policijos įstaigai), bei Lietuvos Respublikos Vidaus tarnybos statuto 3 str. 9 d. 2 ir 3 p. numatytas pareigas (sužinojęs apie rengiamą ar daromą teisės pažeidimą, taip pat pats būdamas jo liudytoju, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią rengiamam ar daromam teisės pažeidimui; gavęs žinių apie padarytą teisės pažeidimą, nedelsdamas pranešti apie tai policijai arba kitai kompetentingai institucijai ar įstaigai, imtis neatidėliotinų priemonių įvykio vietai apsaugoti, liudytojams nustatyti), veikė priešingai tarnybos interesams, nevykdydamas minėtuose teisės aktuose numatytų pareigų, piktnaudžiavo savo tarnybine padėtimi - tai yra palenkė (duomenys neskelbtini) būrio patrulį V. D. piktnaudžiauti tarnybine padėtimi ir viršyti jam suteiktus įgaliojimus, ir taip padėjo M. L. išvengti administracinės atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos 134 str. 1 d., už kurią numatyta nuo 100 - 200 litų bauda, iškraipė valstybės teisėsaugos institucijos - Lietuvos Policijos - funkcijas ir veiklos principus, diskreditavo policijos pareigūno vardą, dėl ko didelės žalos patyrė valstybė, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 str. 5 d., 228 str. 1 d.

Be to, jis buvo kaltinamas tuo, kad palenkė V. D. suklastoti tikrą dokumentą, o būtent: V. S., žinodamas, kad 2009-05-05 13 val. 28 min. (duomenys neskelbtini), M. L. buvo sustabdytas už tai, kad jis automobilį „VW BORA“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairavo neprisisegęs saugos diržo, telefoninio pokalbio metu su (duomenys neskelbtini) būrio vyriausiuoju patruliu S. N. sutarė, kad M. L. padaryto kelių eismo taisyklių pažeidimo nefiksuos, o nutarimo dėl administracinio teisės pažeidimo, kai protokolas nesurašomas fabuloje įrašys kitą kelių eismo taisyklių pažeidimą, už kurį numatyta nuobauda - įspėjimas. V. S. (duomenys neskelbtini) būrio patruliui V. D. nutarimo dėl administracinio teisės pažeidimo, kai protokolas nesurašomas, fabuloje patarė įrašyti žinomai neteisingus duomenis apie padarytą administracinį teisės pažeidimą, tuo palenkė V. D. suklastoti tikrą dokumentą. V. D., atsižvelgęs į tai, suklastojo nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo, kai protokolas nesurašomas, Nr. M 691496 ir fabuloje įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis, kad M. L. 2009-05-05 13 val. 15 min. (duomenys neskelbtini), Kaune, automobilį „VW BORA“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairavo su neįjungtomis artimųjų žibintų šviesomis ir pažeidė Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 6 d., už kurį numatytas įspėjimas, ir patvirtino jį savo parašu, tokiu būdu suklastojo tikrą dokumentą, įrašydamas į jį žinomai neteisingus duomenis, ir padėjo M. L. išvengti administracinės atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos ATPK 134 str. 1 d., už kurią numatyta bauda nuo 100 - 200 litų, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 str. 5 d., 300 str. 1 d.

V. D. buvo kaltinamas tuo, kad, būdamas valstybės tarnautoju, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir viršijo jam suteiktus įgaliojimus, o būtent: V. D., būdamas statutinis valstybės tarnautojas, dirbdamas (duomenys neskelbtini) būrio patruliu, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir viršijo jam suteiktus įgaliojimus, tai yra, 2009-05-05 dirbdamas kartu su (duomenys neskelbtini) būrio patruliu V. S., 13 val. 15 min., (duomenys neskelbtini), už kelių eismo taisyklių pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 134 str. 1 d., sustabdė automobilį „VW Bora“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo M. L.. Pažeidėjas M. L., norėdamas išvengti administracinės atsakomybės, 13 val. 24 min. iš MRT Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-ojo būrio vyresniajam patruliui S. N. į MRT Nr. (duomenys neskelbtini) bei paaiškino, kad yra sustabdytas policijos pareigūnų už tai, kad jis vairavo automobilį neprisisegęs saugos diržo, bei paprašė tarpininkauti, padedant išvengti administracinės atsakomybės už padarytą kelių eismo taisyklių pažeidimą, už kurį numatyta nuo 100 - 200 litų bauda. S. N. M. L. liepė tartis su policijos pareigūnu, kuris jį sustabdė, ir pasakyti, kad pažįsta S. N.. 13 val. 28 min. V. S. iš MRT Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino (duomenys neskelbtini) būrio vyresniajam patruliui S. N. į MRT Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasidomėjo, ką daryti su pažeidėju M. L., kadangi jau pradėjo pildyti nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo, kai protokolas nesurašomas. S. N., paprašytas M. L. tarpininkauti, padedant jam išvengti administracinės atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos ATPK 134 str. 1 d., už kurį numatyta nuo 100 - 200 litų bauda, telefoninio pokalbio metu V. S. patarė nutarimo dėl administracinio teisės pažeidimo, kai protokolas nesurašomas, fabuloje įrašyti kitą kelių eismo taisyklių pažeidimą, už kurį numatyta nuobauda - įspėjimas. V. S. (duomenys neskelbtini) būrio patruliui V. D. nutarimo dėl administracinio teisės pažeidimo, kai protokolas nesurašomas, fabuloje, atsižvelgęs į S. N. patarimą suklastoti nutarimą, patarė įrašyti žinomai neteisingus duomenis apie padarytą administracinį teisės pažeidimą. V. D., atsižvelgęs į tai, nutarimo dėl administracinio teisės pažeidimo, kai protokolas nesurašomas, fabuloje įrašė žinomai neteisingus duomenis apie padarytą administracinį teisės pažeidimą, tai yra, kad 2009-05-05 13 val. 15 min. (duomenys neskelbtini), M. L. automobilį „VW BORA“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairavo su neįjungtomis artimųjų žibintų šviesomis ir pažeidė Lietuvos Respublikos ATPK 124 str. 6 d., ir skyrė M. L. nuobaudą- įspėjimą. Tokiais savo veiksmais V. D. grubiai pažeidė 2000 m. spalio 17 d. Policijos veiklos įstatymo Nr. VII1-2048 4 straipsnio 2 dalyje nustatytą policijos veiklos - teisėtumo principą, o taip pat grubiai pažeidė to paties įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytas policijos pareigūno pareigas (gavęs pranešimą apie daromą nusikalstamą veiką ar kitokį teisės pažeidimą arba pats būdamas įvykio liudininku, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui, įvykio vietai bei įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos liudininkams nustatyti, sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį įstatymų uždraustą veiką, bei pranešti apie tai policijos įstaigai), bei Lietuvos Respublikos Vidaus tarnybos statuto 3 str. 9 d. 2 ir 3 p. numatytas pareigas (sužinojęs apie rengiamą ar daromą teisės pažeidimą, taip pat pats būdamas jo liudytoju, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią rengiamam ar daromam teisės pažeidimui; gavęs žinių apie padarytą teisės pažeidimą, nedelsdamas pranešti apie tai policijai arba kitai kompetentingai institucijai ar įstaigai, imtis neatidėliotinų priemonių įvykio vietai apsaugoti, liudytojams nustatyti), veikė priešingai tarnybos interesams, nevykdydamas minėtuose teisės aktuose numatytų pareigų, piktnaudžiavo savo tarnybine padėtimi - tai yra padėjo M. L. išvengti administracinės atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos ATPK 134 str. 1 d., už kurią numatyta nuo 100 - 200 litų bauda, iškraipė valstybės teisėsaugos institucijos - Lietuvos Policijos - funkcijas ir veiklos principus, diskreditavo policijos pareigūno vardą, dėl ko didelės žalos patyrė valstybė, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 228 str. 1 d.

Be to, jis buvo kaltinamas tuo, kad suklastojo tikrą dokumentą, o būtent: V. D., žinodamas, kad 2009-05-05 13 val. 15 min. (duomenys neskelbtini), M. L. buvo sustabdytas už tai, kad jis automobilį „VW BORA“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairavo neprisisegęs saugos diržo, ir atsižvelgęs į (duomenys neskelbtini) būrio patrulio V. S. patarimą, kuris prieš tai telefoninio pokalbio metu sutarė su (duomenys neskelbtini) būrio vyresniuoju patruliu S. N., kad M. L. nutarime dėl administracinio teisės pažeidimo, kai protokolas nesurašomas, fabuloje bus įrašytas pažeidimas, už kurį numatyta nuobauda -įspėjimas, M. L. surašė nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo, kai protokolas nesurašomas, Nr. M 691496 bei jame įrašė žinomai neteisingus duomenis, tai yra, kad 2009-05-05 13 val. 15 min. (duomenys neskelbtini), M. L. automobilį „VW BORA“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairavo su neįjungtomis artimųjų žibintų šviesomis ir pažeidė Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 6 d., už kurį numatyta nuobauda – įspėjimas, ir patvirtino jį savo parašu, tokiu būdu suklastojo tikrą dokumentą, įrašydamas į jį žinomai neteisingus duomenis, ir padėjo M. L. išvengti administracinės atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos ATPK 134 str. 1 d., už kurį numatyta bauda nuo 100-200 litų, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 str. 1 d.

T. P. buvo kaltinamas tuo, kad būdamas statutinis valstybės tarnautojas, dirbdamas (duomenys neskelbtini) būrio patruliu, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir viršijo jam suteiktus įgaliojimus, tai yra 2009-05-03 apie 21 val. 50 min. (duomenys neskelbtini), už padarytą kelių eismo taisyklių pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 123 str. 1 d. (transporto priemonės vairavimas be techninės apžiūros), už kurį numatyta nuo 100-150 litų bauda, sustabdė automobilį „Renault Kangoo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo L. L.. Pažeidėjo L. L. draugė E. L. (šiuo metu E. L.), norėdama, kad jos draugas L. L. išvengtų administracinės atsakomybės, 22 val. 10 min. iš MRT Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino (duomenys neskelbtini) būrio vyresniajam patruliui K. M. į MRT Nr. (duomenys neskelbtini) bei paaiškino, kad jos draugas L. L. yra sustabdytas (duomenys neskelbtini) būrio patrulio T. P. už tai, kad L. L. automobilį „Renault Kangoo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo be valstybinės techninės apžiūros, bei paprašė tarpininkauti, padedant L. L. išvengti administracinės atsakomybės už padarytą kelių eismo taisyklių pažeidimą, už kurį numatyta 100 - 150 litų bauda. 22 val. 12 min. K. M. iš MRT Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino (duomenys neskelbtini) būrio patruliui T. P. į MRT Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasidomėjo, ar yra sulaikytas už kelių eismo taisyklių pažeidimą L. L.. Patrulis T. P. nurodė, kad yra sulaikytas L. L. už kelių eismo taisyklių pažeidimą, kuriam šiuo metu yra pradėjęs rašyti nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo, kai protokolas nesurašomas. K. M. telefonu pasakė, kad E. L. yra jo pusseserė, ir paprašė nutarime dėl administracinio teisės pažeidimo, kai protokolas nesurašomas, nurodyti pažeidimą, už kurį numatyta nuobauda - įspėjimas. T. P., atsižvelgęs į K. M. prašymą suklastoti nutarimą, nutarime dėl administracinio teisės pažeidimo, kai protokolas nesurašomas, Nr. M 692301 fabuloje įrašė žinomai neteisingus duomenis apie padarytą administracinį teisės pažeidimą, tai yra, kad 2009-05-03 21 val. 50 min. (duomenys neskelbtini), L. L. vairavo transporto priemonę „Renault Kangoo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir rankomis naudojosi mobilaus ryšio priemone, tuo pažeidė KET 21 punkto reikalavimus, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 6 d. L. L. skyrė nuobaudą - įspėjimą.

Tokiais savo veiksmais T. P. pažeidė 2000 m. spalio 17 d. Policijos veiklos įstatymo Nr. VIII-2048 4 straipsnio 2 dalyje nustatytą policijos veiklos - teisėtumo principą, o taip pat grubiai pažeidė to paties įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytas policijos pareigūno pareigas (gavęs pranešimą apie daromą nusikalstamą veiką ar kitokį teisės pažeidimą arba pats būdamas įvykio liudininku, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui, įvykio vietai bei įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos liudininkams nustatyti, sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį įstatymų uždraustą veiką, bei pranešti apie tai policijos įstaigai), bei Lietuvos Respublikos Vidaus tarnybos statuto 3 str. 9 d. 2 ir 3 p. numatytas pareigas (sužinojęs apie rengiamą ar daromą teisės pažeidimą, taip pat pats būdamas jo liudytoju, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią rengiamam ar daromam teisės pažeidimui; gavęs žinių apie padarytą teisės pažeidimą, nedelsdamas pranešti apie tai policijai arba kitai kompetentingai institucijai ar įstaigai, imtis neatidėliotinų priemonių įvykio vietai apsaugoti, liudytojams nustatyti), veikė priešingai tarnybos interesams, nevykdydamas minėtuose teisės aktuose numatytų pareigų, piktnaudžiavo savo tarnybine padėtimi -tai yra padėjo L. L. išvengti administracinės atsakomybės pagal ATPK 123 str. 1 d., už kurią numatyta nuo 100 - 150 litų bauda, iškraipė valstybės teisėsaugos institucijos - Lietuvos Policijos - funkcijas ir veiklos principus, diskreditavo policijos pareigūno vardą, dėl ko didelės žalos patyrė valstybė, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 228 str. 1 d.

Be to, T. P. buvo kaltinamas tuo, jog žinodamas, kad 2009-05-03 21 val. 50 min. (duomenys neskelbtini), L. L. buvo sustabdytas už tai, kad jis automobilį „Renault Kangoo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo be valstybinės techninės apžiūros, ir atsižvelgęs į K. M. prašymą, surašė nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo, kai protokolas nesurašomas, Nr. M 692301 bei jame įrašė žinomai neteisingus duomenis, tai yra, kad 2009-05-03 21.50 val. (duomenys neskelbtini), L. L. vairavo transporto priemonę „Renault Kangoo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir rankomis naudojosi mobilaus ryšio priemone, ir pažeidė Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 6 d., už kurią numatyta nuobauda – įspėjimas, ir patvirtino jį savo parašu, tokiu būdu suklastojo tikrą dokumentą, įrašydamas į jį žinomai neteisingus duomenis, ir padėjo L. L. išvengti administracinės atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos ATPK 123 str. 1 d., už kurią numatyta bauda nuo 100 - 150 litų bauda, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 str. 1 d.

D. M. buvo kaltinamas tuo, kad būdamas statutinis valstybės tarnautojas, dirbdamas (duomenys neskelbtini) būrio vyresniuoju patruliu, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir viršijo jam suteiktus įgaliojimus, tai yra 2009-05-31 apie 22 val. 12 min. (duomenys neskelbtini), už padarytą kelių eismo taisyklių pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 123 str. 1 d. (transporto priemonės vairavimas be techninės apžiūros), už kurį numatyta nuo 100-150 litų bauda, sustabdė automobilį „Renault Kangoo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo L. L.. Pažeidėjo L. L. draugė E. L. (šiuo metu E. L.) norėdama, kad jos draugas L. L. išvengtų administracinės atsakomybės, 22 val. 12 min. iš MRT Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino (duomenys neskelbtini) būrio vyresniajam patruliui K. M. į MRT Nr. (duomenys neskelbtini) bei paaiškino, kad jos draugas L. L. yra sustabdytas (duomenys neskelbtini) būrio vyresniojo patrulio D. M. už tai, kad L. L. automobilį „Renault Kangoo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo be valstybinės techninės apžiūros, bei paprašė tarpininkauti, padedant L. L. išvengti administracinės atsakomybės už padarytą kelių eismo taisyklių pažeidimą, už kurį numatyta 100 - 150 litų bauda. 22 val. 19 min. D. M. iš MRT Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino (duomenys neskelbtini) būrio vyresniajam patruliui K. M. į MRT Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasidomėjo, ar jam ką tik kas nors skambino į mobilaus ryšio telefoną. K. M. D. M. atsakė, kad ką tik jam į mobilaus ryšio telefoną skambino jo sesers vaikai, tai yra E. L. ir jos draugas L. L., kurie jam paaiškino, kad yra sustabdyti policijos pareigūno už tai, kad automobilį vairavo be valstybinės techninės apžiūros, ir paprašė D. M., kad jis padėtų L. L. išvengti administracinės atsakomybės už padarytą kelių eismo taisyklių pažeidimą. D. M., piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi ir viršydamas jam suteiktus įgaliojimus, atsižvelgęs į K. M. prašymą, L. L. padaryto pažeidimo nefiksavo, jį paleido, taip L. L. išvengė administracinės atsakomybės, numatytos Lietuvos Respublikos ATPK 123 str. 1 d., už kurią numatyta nuo 100 iki 150 litų bauda. Tokiais savo veiksmais D. M. pažeidė 2000 m. spalio 17 d. Policijos veiklos įstatymo Nr. VI1I-2048 4 straipsnio 2 dalyje nustatytą policijos veiklos - teisėtumo principą, o taip pat grubiai pažeidė to paties įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytas policijos pareigūno pareigas (gavęs pranešimą apie daromą nusikalstamą veiką ar kitokį teisės pažeidimą arba pats būdamas įvykio liudininku, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui, įvykio vietai bei įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos liudininkams nustatyti, sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį įstatymų uždraustą veiką, bei pranešti apie tai policijos įstaigai), bei Lietuvos Respublikos Vidaus tarnybos statuto 3 str. 9 d. 2 ir 3 p. numatytas pareigas (sužinojęs apie rengiamą ar daromą teisės pažeidimą, taip pat pats būdamas jo liudytoju, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią rengiamam ar daromam teisės pažeidimui; gavęs žinių apie padarytą teisės pažeidimą, nedelsdamas pranešti apie tai policijai arba kitai kompetentingai institucijai ar įstaigai, imtis neatidėliotinų priemonių įvykio vietai apsaugoti, liudytojams nustatyti), veikė priešingai tarnybos interesams, nevykdydamas minėtuose teisės aktuose numatytų pareigų, piktnaudžiavo savo tarnybine padėtimi - tai yra padėjo L. L. išvengti administracinės atsakomybės pagal ATPK 123 str. 1 d., už kurį numatyta nuo 100 - 150 litų bauda, kitų asmenų akivaizdoje sumenkino policijos prestižą, diskreditavo policijos pareigūno vardą, dėl ko didelės žalos patyrė valstybė, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 228 str. 1 d.

A. B. buvo kaltinamas tuo, kad būdamas statutinis valstybės tarnautojas, dirbdamas (duomenys neskelbtini) būrio vyresniuoju patruliu, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir viršijo jam suteiktus įgaliojimus, tai yra 2009-05-10 apie 14 val. 10 min. (duomenys neskelbtini), už padarytą kelių eismo taisyklių pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 123 str. 5 d. (transporto priemonių vairavimas neapsidraudus transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu arba nesant apdraustam šiuo draudimu), už kurį numatyta nuo 80 - 120 litų bauda, sustabdė automobilį „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo A. M.. A. M. paprašė A. B., kai pastarasis jau buvo pradėjęs pildyti nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo, kai protokolas nesurašomas, kad jis padėtų jam išvengti administracinės atsakomybės už padarytą kelių eismo taisyklių pažeidimą. A. B., piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi ir viršydamas jam suteiktus įgaliojimus, sutikęs su A. M. prašymu, nutarime dėl administracinio teisės pažeidimo, kai protokolas nesurašomas, Nr. M 687784 nurodė, kad A. M. vairavo automobilį „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir rankomis naudojosi MRT, neturėdamas laisvų rankų įrangos, tai yra pažeidė Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 6 d., ir paskyrė 30 litų baudą. Tokiu būdu A. M. išvengė administracinės atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos ATPK 123 str. 5 d., už kurią numatyta nuo 80 - 120 litų bauda. Tokiais savo veiksmais A. B. pažeidė 2000 m. spalio 17 d. Policijos veiklos įstatymo Nr. VIII-2048 4 straipsnio 2 dalyje nustatytą policijos veiklos - teisėtumo principą, o taip pat grubiai pažeidė to paties įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytas policijos pareigūno pareigas (gavęs pranešimą apie daromą nusikalstamą veiką ar kitokį teisės pažeidimą arba pats būdamas įvykio liudininku, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui, įvykio vietai bei įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos liudininkams nustatyti, sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį įstatymų uždraustą veiką, bei pranešti apie tai policijos įstaigai), bei Lietuvos Respublikos Vidaus tarnybos statuto 3 str. 9 d. 2 ir 3 p. numatytas pareigas (sužinojęs apie rengiamą ar daromą teisės pažeidimą, taip pat pats būdamas jo liudytoju, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią rengiamam ar daromam teisės pažeidimui; gavęs žinių apie padarytą teisės pažeidimą, nedelsdamas pranešti apie tai policijai arba kitai kompetentingai institucijai ar įstaigai, imtis neatidėliotinų priemonių įvykio vietai apsaugoti, liudytojams nustatyti), veikė priešingai tarnybos interesams, nevykdydamas minėtuose teisės aktuose numatytų pareigų, piktnaudžiavo savo tarnybine padėtimi - tai yra padėjo A. M. išvengti administracinės atsakomybės pagal ATPK 123 str. 5 d., už kurią numatyta nuo 80-120 litų bauda, kitų asmenų akivaizdoje sumenkino policijos prestižą, diskreditavo policijos pareigūno vardą, dėl ko didelės žalos patyrė valstybė, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 228 str. 1 d.

Be to, jis buvo kaltinamas tuo, kad suklastojo tikrą dokumentą, o būtent: A. B., 2009-05-10 apie 14 val. 10 min. (duomenys neskelbtini), suklastojo nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo, kai protokolas nesurašomas, Nr. M 687784 ir šio protokolo blanko grafoje „pažeidimo esmė“ įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis, kad A. M. vairavo automobilį „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir rankomis naudojosi MRT, neturėdamas laisvų rankų įrangos, tai yra pažeidė Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 6 d., ir paskyrė jam 30 litų baudą. Šį nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo, kai protokolas nesurašomas, jis ir A. M. patvirtino savo parašais, tokiu būdu A. B. suklastojo tikrą dokumentą, įrašant žinomai neteisingus duomenis, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 str. 1 d.

T. V. buvo kaltinamas tuo, kad būdamas valstybės tarnautoju, savo naudai tiesiogiai pareikalavo iš V. M. duoti ir iš V. M. priėmė kyšį už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, o būtent: būdamas valstybės tarnautoju, dirbdamas (duomenys neskelbtini) būrio patruliu, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su (duomenys neskelbtini) būrio patruliu D. Z., 2009-06-06 apie 6 val. 13 min. Kauno kelyje (duomenys neskelbtini), tarnybiniame automobilyje „Mitsubishi PAJERO SPORT“, v/n (duomenys neskelbtini) savo ir D. Z. naudai tiesiogiai pareikalavo iš V. M. duoti ir iš V. M. priėmė 800 litų kyšį už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, o būtent: 2009-06-06 apie 6 val. 13 min. Kauno kelyje, (duomenys neskelbtini), už kelių eismo taisyklių pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124 str. 5 d. (nustatyto greičio viršijimas, už kurį numatyta nuo 600 iki 800 litų bauda), 126 str. 1 d. (transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumas (girtumo) laipsnis (0,41 -1,5 promilės), už kurį numatyta nuo 1000 iki 1500 litų bauda ir nuo 12 iki 18 mėn. teisių atėmimas), sustabdė V. M., kuris automobilį „Mazda 626“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairavo neblaivus ir viršijo nustatytą greitį. D. Z. ir T. V. administracinės atsakomybės už šiuos veiksmus taikymo neinicijavimą iš V. M. pareikalavo 800 litų, o pastarajam neturint pinigų, nurodė vietą ir laiką, kur juos atvežti, kaip užstatą pasilikę V. M. dokumentus. V. M. įvykdžius reikalavimą 2009-06-06 apie 7 val. 10 min. Kauno kelyje (duomenys neskelbtini) D. Z. ir T. V. priėmė iš V. M. 800 litų kyšį ir grąžino dokumentus. D. Z. V. M. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. E 724485 ir nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo Nr. E 724485 bei jame įrašė žinomai neteisingus duomenis, tai yra, kad V. M. 2009-06-06 7 val. 10 min. Kauno kelyje (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Mazda 626“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kalbėjo mobilaus ryšio telefonu, tai yra pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ str. 6 d., ir skyrė nuobaudą – įspėjimą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 225 str. 2 d.

D. Z. buvo kaltinamas tuo, kad būdamas valstybės tarnautoju, dirbdamas (duomenys neskelbtini) būrio patruliu, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su (duomenys neskelbtini) būrio patruliu T. V., 2009-06-06 apie 6 val. 13 min. Kauno kelyje (duomenys neskelbtini), tarnybiniame automobilyje „Mitsubishi Pajero Sport“, v/n (duomenys neskelbtini) savo ir T. V. naudai tiesiogiai pareikalavo iš V. M. duoti ir iš V. M. priėmė 800 litų kyšį už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, o būtent: 2009-06-06 apie 6 val. 13 min. Kauno kelyje, (duomenys neskelbtini), už kelių eismo taisyklių pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124 str. 5 d. (nustatyto greičio viršijimas, už kurį numatyta nuo 600 iki 800 litų bauda), 126 str. 1 d. (transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumas (girtumo) laipsnis (0,41 -1,5 promilės), už kurį numatyta nuo 1000 iki 1500 litų bauda ir nuo 12 iki 18 mėn. teisių atėmimas), sustabdė V. M., kuris automobilį „Mazda 626“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairavo neblaivus ir viršijo nustatytą greitį. D. Z. ir T. V. administracinės atsakomybės už šiuos veiksmus taikymo neinicijavimą iš V. M. pareikalavo 800 litų, o pastarajam neturint pinigų, nurodė vietą ir laiką, kur juos atvežti, kaip užstatą pasilikę V. M. dokumentus. V. M. įvykdžius reikalavimą 2009-06-06 apie 7 val. 10 min. Kauno kelyje (duomenys neskelbtini) D. Z. ir T. V. priėmė iš V. M. 800 litų kyšį ir grąžino dokumentus, D. Z. V. M. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. E 724485 ir nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo Nr. E 724485 bei jame įrašė žinomai neteisingus duomenis, tai yra, kad V. M. 2009-06-06 7 val. 10 min. Kauno kelyje (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Mazda 626“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kalbėjo mobilaus ryšio telefonu, tai yra pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ str. 6 d., ir skyrė nuobaudą- įspėjimą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 225 str. 2 d.

Be to, jis buvo kaltinamas tuo, kad 2009-06-06 7 val. 10 min. Kauno kelyje, (duomenys neskelbtini), tarnybiniame automobilyje „Mitsubishi Pajero Sport“, v/n (duomenys neskelbtini) suklastojo administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. E 724485 ir nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo Nr. E 724485 bei jame įrašė žinomai neteisingus duomenis, tai yra, kad V. M. 2009-06-06 7 val. 10 min. Kauno kelyje (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Mazda 626“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kalbėjo mobilaus ryšio telefonu, tai yra pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124' str. 6 d., ir skyrė nuobaudą- įspėjimą, tokiu būdu D. Z. suklastojo tikrą dokumentą, įrašydamas į jį žinomai neteisingus duomenis, žinodamas, kad V. M. buvo sustabdytas už tai, kad jis 2009-06-06 apie 6 val. 13 min. Kauno kelyje, (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Mazda 626“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) neblaivus ir viršijo nustatytą greitį, ir šiais savo veiksmais padėjo V. M. išvengti administracinės atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124 str. 5 d. (nustatyto greičio viršijąs, už kurį numatyta nuo 600 iki 800 litų bauda), 126 str. 1 d. (transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumas (girtumo) laipsnis (0,41 -1,5 promilės), už kurį numatyta nuo 1000 iki 1500 litų bauda ir nuo 12 iki 18 mėn. teisių atėmimas), t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 str. 1 d.

V. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 24 str. 5 d. 228 str. 1 d., ir paskirti 150 MGL dydžio baudą;

V. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 228 str. 1 d., ir paskirti 150 MGL dydžio baudą;

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos pranešimą, atlikusi įrodymų tyrimą, sprendžia, kad Kauno apygardos prokuratūros Kauno apdylinės prokuratūros vyriausiosios prokurorės Nomedos Urbonavičienės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai nebūtų naikinami ir keičiami. Vadovaujantis BPK 1 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nuosprendis teisingas, tai yra teisėtas ir pagrįstas, gali būti tik tuo atveju, kai viso bylos baudžiamojo proceso metu yra išsamiai atskleista nusikalstama veika ir tinkamai pritaikytas įstatymas, kai nusikalstamą veiką padaręs asmuo nubaustas teisingai, būtent už tą veiką ir ta apimtimi, kurią yra padaręs, ir kad niekas nekaltas nebūtų nuteistas.

Motyvuojamoji dalis

BPK normos, reglamentuojančios įrodinėjimą, sudaro svarbiausią ir pagrindinę baudžiamojo proceso teisės dalį. Tinkamas šių normų taikymas užtikrina teisingumo vykdymą ir baudžiamojo proceso paskirtį. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Be to, ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla, t. y. teismas įrodymus vertina ir sprendimus dėl esminių bylos aplinkybių, asmens kaltumo ar nekaltumo priima pagal savo vidinį įsitikinimą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) yra konstatavęs, kad teismų paskirtis yra šalinti galimas žemesnės instancijos teismų klaidas, neleisti, jog būtų įvykdytas neteisingumas, ir šitaip apsaugoti asmens, visuomenės teises ir teisėtus interesus (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. ir 2012 m. gruodžio 6 d. nutarimai).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog teismo išvados dėl V. S., V. D., T. P., D. M., A. B., T. V., D. Z. išteisinimo motyvuotos, pagrįstos išsamia, visapusiška bei nešališka byloje surinktų įrodymų visumos analize bei vertinimu. Įrodymų vertinimo taisyklės, nustatytos BPK 20 straipsnio 5 dalyje, nepažeistos.

Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos neabejotinai įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).

Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, teismas tam, kad asmuo nepatirtų savavališko ir nepagrįsto teisės į privatumą suvaržymo, slaptos informacijos apie rengiamą, daromą, padarytą nusikalstamą veiką rinkimo priemonės, taip pat ir numatytos OVĮ, kuriomis įsiterpiama į žmogaus privatų gyvenimą, gali būti skiriamos tik įstatyme nustatytais pagrindais, laikantis įstatyme nustatytos tvarkos, tik motyvuotu teismo sprendimu paisant proporcingumo reikalavimų. Šiuo aspektu EŽTT yra pažymėjęs, jog slapto sekimo priemonių taikymą sankcionuojanti institucija (EŽTT nagrinėtoje byloje ikiteisminio tyrimo teisėjas) sprendžia, ar yra įtikinamas (pateisinimas) pagrindas sankcionuoti tokias sekimo priemones. Tai sprendžiant turi būti patikrinama: 1) ar yra faktinis pagrindas įtarti asmenį planuojant, darant ar padarius tam tikras sunkias (rimtas) nusikalstamas veikas; 2) ar šios priemonės taikomos tik nesant galimybės kitais būdais nustatyti faktus, ar šių faktų nustatymas kitais būdais būtų žymiai sudėtingesnis. Toks patikrinimas užtikrina, kad tokios priemonės nebūtų sankcionuojamos atsitiktinai, nesilaikant nustatytos tvarkos (Dragojević v. Croatia, no. 68955/11, judgment of 15 January 2015).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog informacijos, gautos viename baudžiamajame procese, panaudojimas kitoje baudžiamojoje byloje reglamentuojamas pagal BPK 162 straipsnio nuostatas. Šiuo straipsniu turi būti vadovaujamasi tiek tuo atveju, kai informacija apie privatų asmens gyvenimą renkama atliekant BPK numatytus veiksmus, tiek ir pagal OVĮ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-225/2009). Vadovaujantis BPK 162 straipsnio (įstatymo redakcija, galiojusi operatyvinių veiksmų atlikimo ir jų panaudojimo ikiteisminio tyrimo metu) nuostatomis, informacija apie privatų asmens gyvenimą, gauta taikant procesinę prievartos priemonę viename procese, kitame procese gali būti panaudota tik leidus ikiteisminio tyrimo teisėjui ar teismui. Paprastai toks leidimas gali būti duodamas, jeigu ir kitame procese nagrinėjimo dalyką sudaro ne mažesnio pavojingumo nusikalstama veika (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-120/2008, 2K-190/2013). Byloje nėra duomenų, kad toks leidimas būtų duotas, todėl neaišku, kokiu įstatyminiu pagrindu operatyviniu būdu surinkti duomenys K. M. ir S. N. atžvilgiu buvo panaudoti šiame ikiteisminiame tyrime V. S., V. D., T. P., D. M., A. B., T. V. ir D. Z. atžvilgiu. Išanalizavus bylos duomenis darytina išvada, kad šioje byloje kompetentinga valstybės institucija, kuriai nagrinėjamu atveju atstovavo Lietuvos kriminalinės policijos pareigūnai, apribojo asmenų - policijos pareigūnų V. S., V. D., T. P., D. M., A. B., T. V. ir D. Z. teisę į susižinojimo ir privataus gyvenimo (kuris pagal EŽTT išaiškinimą taip pat apima profesinio pobūdžio veiklą) slaptumo gerbimą. Todėl įrodymai (garso įrašai, jų suvestinės) byloje gauti neteisėtu būdu, suvaržant žmogaus teises (Konvencijos 8 straipsnis) ir pažeidžiant BPK 20 straipsnio 4 dalies reikalavimus. Duomenų rinkimo procesas buvo neteisėtas, todėl jo metu gauta informacija neturi jokios įrodomosios vertės.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmos instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog duomenys, gauti atliekant slaptą telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolę, neatitinka BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytų reikalavimų, todėl jie negali būti pripažinti įrodymais šioje baudžiamojoje byloje ir jais negalima grįsti V. S. kaltės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 24 straipsnio 5 dalyje 228 straipsnio 1 dalyje, V. D., T. P., D. M., A. B. kaltės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 straipsnio 1 dalyje, T. V. ir D. Z. kaltės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 225 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinio skundo argumentai, kad teismas nepagrįstai nesivadovavo kriminalinės žvalgybos tyrimo (2009 m. – operatyvinės veiklos tyrimo) metu gautais duomenimis, atmetami.

Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo liudytojų M. L. parodymais dėl 2009 m. gegužės 5 d. veikų, L. L. ir E. L. parodymais dėl 2009 m. gegužės 3 d. ir 2009 m. gegužės 31 d. veikų, A. M. parodymais dėl 2009 m. gegužės 10 d. veikos ir V. M. parodymais dėl 2009 m. birželio 6 d. veikos, tačiau kolegija su tokiu skundo argumentu taip pat nesutinka.

Aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo liudytojų M. L., L. L., E. L., A. M. ir V. M. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu. BPK 301 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Teisiamojo posėdžio metu apklausti liudytojai L. L., E. L., A. M. ir V. M. paneigė savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, o liudytojas M. L. iš viso nebuvo apklaustas teisiamajame posėdyje, jo parodymai buvo pagarsinti BPK 276 straipsnio 4 dalies pagrindu.

BPK 276 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad byloje esantiems įrodymams patikrinti gali būti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti liudytojo parodymai. Kaip matyti iš bylos medžiagos, liudytojas M. L. buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo pareigūno (b. l. 79-80, t. 1), pas ikiteisminio tyrimo teisėją nebuvo apklaustas. Tiek pirmosios instancijos teismas, tiek ir apeliacinės instancijos teismas ėmėsi visų galimų priemonių, siekdamas apklausti M. L. teismo posėdyje, tačiau to nepavyko padaryti, taigi, nei kaltinamieji, nei jų gynėjai neturėjo galimybės apklausti liudytoją M. L. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, todėl tokio liudytojo parodymais, kurių nepatvirtina kiti bylos įrodymai, grįsti apkaltinamojo nuosprendžio negalima. Reikalavimas, draudžiantis grįsti apkaltinamojo nuosprendžio priėmimą parodymais liudytojų, kuriems gynyba ar kaltinamieji neturėjo galimybės užduoti klausimų, atskleistas Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencijos 6 straipsnio 1 d., 6 straipsnio 3 dalies „d“ punkte bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje Nr. 2K-476/2013. Kaip jau minėta, teismas pagrįstai nesivadovavo duomenimis, surinktais operatyvinio tyrimo metu, o kitų įrodymų, kurie patvirtintų, jog M. L. padarė kitą administracinį teisės pažeidimą, nei jam surašytas administracinės teisės pažeidimo nutarimas, kai protokolas nesurašomas, byloje nėra.

Sutiktina ir su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio argumentais dėl liudytojų L. L., E. L., A. M. ir V. M. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, nepripažinimo įrodymais. Teismų praktikoje pripažįstama, kad liudytojo, kaip baudžiamojo proceso dalyvio, statusas paprastai yra neutralus, t. y. kaip liudytojas turi būti apklausiamas asmuo, tiesiogiai niekaip nesuinteresuotas bylos baigtimi. Liudytojas paprastai apklausiamas apie jam žinomus kitų asmenų veiksmus, kitas, nustatant tiesą byloje, svarbias aplinkybes; parodymų dalyko nesudaro duomenys apie tikėtiną jo dalyvavimą darant nusikalstamas veikas. Liudytojui negali būti užduodami klausimai, į kuriuos atsakius būtų gauti duomenys, galintys būti pagrindas reikšti įtarimus ar kaltinimus šiam proceso dalyviui. BPK 80 straipsnio 1 punkto prasme, asmuo bet kurioje proceso stadijoje negali būti apklausiamas kaip liudytojas apie bet kokias aplinkybes, duomenys apie kurias galėtų būtų pagrindu vėliau jam reikšti įtarimus ar kaltinimus ne tik tiriamoje baudžiamojoje byloje, bet ir bet kurioje kitoje „baudžiamojo pobūdžio“ byloje.

Principas, kad draudžiama versti duoti parodymus prieš save (lot. nemo tenetur se ipsum accusare), įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalyje, BPK 80 straipsnio 1 punkte. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje numatyta kiekvienam asmeniui teisės į teisingą procesą garantija. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje yra išaiškinta, kad verčiant liudyti prieš save teisingo proceso principas yra pažeidžiamas. Ar liudytojui užduodami klausimai negali būti vertinami kaip vertimas duoti parodymus prieš save, sprendžiama pagal konkrečias bylos aplinkybes. Formalus įtarimų nepareiškimas neleidžia kategoriškai teigti, kad asmens teisė atsisakyti duoti parodymus prieš save nebuvo varžoma. Todėl sprendžiant, ar tokia teisė nebuvo varžoma, atsižvelgtina ne tik į tai, ar procesine prasme asmeniui buvo pareikšti įtarimai dėl aplinkybių, kurios buvo tiriamos baudžiamojoje byloje, bet būtina įvertinti visus faktinius bylos duomenis (kasacinė byla Nr. 2K-168/2011).

Bylos medžiaga nustatyta, kad M. L. buvo apklausiamas dėl 2009 m. gegužės 5 d. veikų, t. y. dėl galimo V. S. ir V. D. piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir dokumento suklastojimo. L. L. ir E. L. buvo apklausiami dėl 2009 m. gegužės 3 d. ir 2009 m. gegužės 31 d. veikų, t. y. dėl galimo T. P. piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir dokumento suklastojimo. A. M. buvo apklausiamas dėl 2009 m. gegužės 10 d. veikos, t. y. dėl galimo A. B. piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir dokumento suklastojimo. V. M. buvo apklaustas dėl 2009 m. birželio 6 d. veikų, t. y. dėl galimo T. V. kyšininkavimo bei D. Z. kyšininkavimo ir dokumento suklastojimo. Tuo metu M. L., L. L., E. L., A. M. ir V. M. buvo apklausiami kaip liudytojai, jiems buvo išaiškinta liudytojo atsakomybė ir pareigos, todėl jie buvo priversti duoti parodymus apie savo veiksmus, dėl kurių jiems galėjo būti pareikšti įtarimai dėl bendrininkavimo suklastojant dokumentą, papirkimo ar kitų baudžiamojo pobūdžio veikų. Jiems nebuvo išaiškinta teisė atsisakyti duoti parodymus apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką, be to, kaip matyti iš teisiamojo posėdžio protokolo ir liudytojų R. S., M. K. parodymų, ikiteisminio tyrimo metu buvo pažeistos BPK 183 straipsnyje nustatyti liudytojų apklausos reikalavimai, todėl aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šių liudytojų parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, nepripažino įrodymais ir jais negrindė teismo nuosprendžio.

Nesutiktina ir su apeliacinio skundo argumentu, kad V. S., V. D., T. P., D. M., A. B. buvo pateikti aiškūs ir konkretūs kaltinimai dėl BK 228 str. 1 d. veikų padarymo, kuriuose nurodyti šių asmenų konkretūs, kaltinimo manymu, galimai nusikalstami veiksmai, kuriais buvo pažeisti konkretūs Lietuvos Respublikos įstatymai bei poįstatyminiai aktai, kurių pažeidimai ir jų nesilaikymas iškreipė valstybės teisėsaugos institucijos – Lietuvos Policijos – funkcijas ir veiklos principus, diskreditavo policijos pareigūno vardą, dėl ko didelės žalos patyrė valstybė. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad kaltinamajame akte nebuvo detalizuotas kaltinamųjų padarytos didelės žalos požymis, apsiribota formaliais teiginiais, didelės žalos požymis nebuvo atskleistas ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu.

Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi yra valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo tarnybinės padėties, įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas arba nepanaudojimais priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei ir turiniui. Pagrindinis kriterijus, atribojantis piktnaudžiavimą, kaip nusikalstamą veiką, nuo tarnybinio (arba drausminio) nusižengimo, yra didelės žalos požymis. Didelės žalos požymis, kuris gali būti ir turtinio ir neturtinio pobūdžio, būtinas baudžiamajai atsakomybei kilti, yra vertinamasis, todėl kiekvienu atveju nustatomas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes: į žalos pobūdį, kokiais teisės aktais ginami interesai pažeisti, nukentėjusiųjų skaičių, nusikalstamos veikos laiką, trukmę, kaltininkų einamų pareigų svarbą, rezonansą visuomenėje dėl padarytos veikos, jo įtaką valstybės tarnautojo ir valstybės institucijos autoritetui ir pan. Teismų praktikoje neturtinio pobūdžio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu ji patiriama dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ar laisvių pažeidimo, ja sumenkinamas valstybės institucijos autoritetas, sutrikdomas šios ar kitos organizacijos darbas ir pan. (kasacinė byla Nr. 2K-7-512/2004). Didelės žalos valstybei padarymas turi būti konstatuojamas nurodant argumentus, iš kurių būtų aišku, kodėl padaryta žala valstybei vertinama kaip didelė. Didelė žala valstybei galėtų būti konstatuojama nustačius, kad dėl valstybės tarnautojo ar jam prilyginamo asmens poelgio sutriko normali valstybės institucijų veikla, buvo sudarytos sąlygos kitiems asmenims atlikti neteisėtus veiksmus, pažeisti daugelio žmonių interesai, pakirstas pasitikėjimas valstybės valdymo tvarka ir pan.

Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse yra ne kartą pasisakęs, kad nepritartina praktikai, kai bet kokie teisės aktų, reglamentuojančių valstybės tarnautojų atliekamas funkcijas, pažeidimai kvalifikuojami kaip nusikalstamas piktnaudžiavimas neanalizuojant, ar pakankamas padarytų veiksmų pavojingumas, ar pakankamai yra duomenų išvadai apie didelės žalos padarymą, neįvertinant kitų teisės šakų normų veiksmingumo atkuriant pažeistas teises ir nubaudžiant teisės aktų reikalavimus pažeidusius asmenis. Tokia praktika neatitinka baudžiamųjų įstatymų paskirties. Didelės žalos požymis, rodantis padidintą piktnaudžiavimo pavojingumą ir nustatantis takoskyrą tarp baudžiamosios ir drausminės atsakomybės, turi būti kruopščiai pagrįstas byloje esančių duomenų visumos vertinimu (kasacinės nutartys Nr. 2K–512/2004, 2K–263/2010, 2K–161/2012 ).

Šioje byloje nėra pagrindo vertinti, ar V. S., V. D., T. P., D. M., A. B. pažeidė kokius nors konkrečius Lietuvos Respublikos įstatymus bei poįstatyminius aktus, ir ar dėl šių pažeidimų buvo padaryta didelė žala valstybei, nes, kaip minėta anksčiau, byloje nėra jokių patikimų objektyvių įrodymų, kuriais šios aplinkybės galėtų būti nustatytos.

Nors apeliaciniame skunde dėl T. V. ir D. Z. išteisinimo dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 225 straipsnio 2 dalyje, pasisakoma tik dėl nepagrįsto operatyvinės medžiagos ir liudytojo V. M. parodymų atmetimo, aukštesnės instancijos teismas pažymi, jog dėl šios nusikalstamos veikos iš viso nebuvo surinkta jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog T. V. ir D. Z. priėmė kyšį. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu duotų V. M. parodymų (kurie pagrįstai nevertinti kaip įrodymai), nepatvirtina jokie kiti bylos objektyvūs įrodymai, o ikiteisminio tyrimo metu V. M. parodymai net nebuvo patikrinti, siekiant įsitikinti jų teisingumu ir patikimumu.

Įvertinusi visas aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog byloje nėra patikimų apkaltinamajam nuosprendžiui priimti būtinų įrodymų, kurie neabejotinai patvirtintų V. S. kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 5 dalyje ir 228 straipsnio 1 dalyje, V. D. kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 228 straipsnio 1 dalyje, T. P. kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 228 straipsnio 1 dalyje, D. M. kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 228 straipsnio 1 dalyje, A. B. kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 228 straipsnio 1 dalyje, T. V. kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 225 straipsnio 2 dalyje, ir D. Z. kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 225 straipsnio 2 dalyje. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad V. S., V. D., T. P., D. M., A. B., T. V. ir D. Z. išteisinti pagrįstai, jiems nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo požymių, nepažeidžiant nei įstatymų reikalavimų, nei prieštaraujant suformuotai Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikai, todėl prokurorės apeliacinis skundas šioje dalyje atmetamas.

Dėl dalies bylos nutraukimo suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.

Apeliaciniu skundu prokurorė taip pat prašo bylą dalyje dėl V. S. inkriminuotos veikos, numatytos BK 24 straipsnio 5 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, V. D. inkriminuotos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, T. P. inkriminuotos veikos, numatytos BK 300 Straipsnio 1 dalyje, A. B. inkriminuotos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, D. Z. inkriminuotos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje nutraukti suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui. Šis prokurorės prašymas tenkinamas, Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 11 d. nuosprendis dalyje naikinamas, nustačius BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą aplinkybę (BPK 326 straipsnio 1 dalis 2 punktas, 3 dalis, 327 straipsnio1 dalies 1 punktas).

Kaltinamajame akte nurodyta, kad V. S. kaltinamas nusikalstama veika, numatyta BK 24 straipsnio 5 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, t. y. tuo, kad jis, žinodamas, kad 2009-05-05 13 val. 28 min. (duomenys neskelbtini), M. L. buvo sustabdytas už tai, kad jis automobilį „VW BORA“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairavo neprisisegęs saugos diržo, telefoninio pokalbio metu su (duomenys neskelbtini) būrio vyriausiuoju patruliu S. N. sutarė, kad M. L. padaryto kelių eismo taisyklių pažeidimo nefiksuos, o nutarimo dėl administracinio teisės pažeidimo, kai protokolas nesurašomas fabuloje įrašys kitą kelių eismo taisyklių pažeidimą, už kurį numatyta nuobauda - įspėjimas. V. S. (duomenys neskelbtini) būrio patruliui V. D. nutarimo dėl administracinio teisės pažeidimo, kai protokolas nesurašomas, fabuloje patarė įrašyti žinomai neteisingus duomenis apie padarytą administracinį teisės pažeidimą, tuo palenkė V. D. suklastoti tikrą dokumentą. V. D., atsižvelgęs į tai, suklastojo nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo, kai protokolas nesurašomas, Nr. M 691496 ir fabuloje įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis, kad M. L. 2009-05-05 13 val. 15 min. (duomenys neskelbtini), automobilį „VW BORA“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairavo su neįjungtomis artimųjų žibintų šviesomis ir pažeidė Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 6 d., už kurį numatytas įspėjimas, ir patvirtino jį savo parašu, tokiu būdu suklastojo tikrą dokumentą, įrašydamas į jį žinomai neteisingus duomenis, ir padėjo M. L. išvengti administracinės atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos ATPK 134 str. 1 d., už kurią numatyta bauda nuo 100 - 200 litų.

V. D. buvo kaltinamas nusikalstama veika, numatyta BK 300 straipsnio 1 dalyje, t. y. tuo, kad jis, žinodamas, kad 2009-05-05 13 val. 15 min. (duomenys neskelbtini), M. L. buvo sustabdytas už tai, kad jis automobilį „VW BORA“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairavo neprisisegęs saugos diržo, ir atsižvelgęs į (duomenys neskelbtini) būrio patrulio V. S. patarimą, kuris prieš tai telefoninio pokalbio metu sutarė su (duomenys neskelbtini) būrio vyresniuoju patruliu S. N., kad M. L. nutarime dėl administracinio teisės pažeidimo, kai protokolas nesurašomas, fabuloje bus įrašytas pažeidimas, už kurį numatyta nuobauda -įspėjimas, M. L. surašė nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo, kai protokolas nesurašomas, Nr. M 691496 bei jame įrašė žinomai neteisingus duomenis, tai yra, kad 2009-05-05 13 val. 15 min. (duomenys neskelbtini), M. L. automobilį „VW BORA“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairavo su neįjungtomis artimųjų žibintų šviesomis ir pažeidė Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 6 d., už kurį numatyta nuobauda – įspėjimas, ir patvirtino jį savo parašu, tokiu būdu suklastojo tikrą dokumentą, įrašydamas į jį žinomai neteisingus duomenis, ir padėjo M. L. išvengti administracinės atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos ATPK 134 str. 1 d., už kurį numatyta bauda nuo 100-200 litų.

T. P. buvo kaltinamas nusikalstama veika, numatyta BK 300 straipsnio 1 dalyje, t. y. tuo, kad jis, žinodamas, kad 2009-05-03 21 val. 50 min. (duomenys neskelbtini), L. L. buvo sustabdytas už tai, kad jis automobilį „Renault Kangoo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo be valstybinės techninės apžiūros, ir atsižvelgęs į K. M. prašymą, surašė nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo, kai protokolas nesurašomas, Nr. M 692301 bei jame įrašė žinomai neteisingus duomenis, tai yra, kad 2009-05-03 21.50 val. (duomenys neskelbtini), L. L. vairavo transporto priemonę „Renault Kangoo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir rankomis naudojosi mobilaus ryšio priemone, ir pažeidė Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 6 d., už kurią numatyta nuobauda – įspėjimas, ir patvirtino jį savo parašu, tokiu būdu suklastojo tikrą dokumentą, įrašydamas į jį žinomai neteisingus duomenis, ir padėjo L. L. išvengti administracinės atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos ATPK 123 str. 1 d., už kurią numatyta bauda nuo 100 - 150 litų bauda.

A. B. buvo kaltinamas nusikalstama veika, numatyta BK 300 straipsnio 1 dalyje, t. y. tuo, kad jis 2009-05-10 apie 14 val. 10 min. (duomenys neskelbtini), suklastojo nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo, kai protokolas nesurašomas, Nr. M 687784 ir šio protokolo blanko grafoje „pažeidimo esmė“ įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis, kad A. M. vairavo automobilį „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir rankomis naudojosi MRT, neturėdamas laisvų rankų įrangos, tai yra pažeidė Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 6 d., ir paskyrė jam 30 litų baudą. Šį nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo, kai protokolas nesurašomas, jis ir A. M. patvirtino savo parašais, tokiu būdu A. B. suklastojo tikrą dokumentą, įrašant žinomai neteisingus duomenis.

D. Z. buvo kaltinamas nusikalstama veika, numatyta BK 300 straipsnio 1 dalyje, t. y. tuo, kad jis 2009-06-06 7 val. 10 min. Kauno kelyje, (duomenys neskelbtini), tarnybiniame automobilyje „Mitsubishi Pajero Sport“, v/n (duomenys neskelbtini) suklastojo administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. E 724485 ir nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo Nr. E 724485 bei jame įrašė žinomai neteisingus duomenis, tai yra, kad V. M. 2009-06-06 7 val. 10 min. Kauno kelyje (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Mazda 626“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kalbėjo mobilaus ryšio telefonu, tai yra pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124' str. 6 d., ir skyrė nuobaudą- įspėjimą, tokiu būdu D. Z. suklastojo tikrą dokumentą, įrašydamas į jį žinomai neteisingus duomenis, žinodamas, kad V. M. buvo sustabdytas už tai, kad jis 2009-06-06 apie 6 val. 13 min. Kauno kelyje, (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Mazda 626“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) neblaivus ir viršijo nustatytą greitį, ir šiais savo veiksmais padėjo V. M. išvengti administracinės atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124 str. 5 d. (nustatyto greičio viršijąs, už kurį numatyta nuo 600 iki 800 litų bauda), 126 str. 1 d. (transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumas (girtumo) laipsnis (0,41 -1,5 promilės), už kurį numatyta nuo 1000 iki 1500 litų bauda ir nuo 12 iki 18 mėn. teisių atėmimas).

Vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu, baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminas. Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis – tai baudžiamojo įstatymo nustatytas terminas, kuriam suėjus nusikalstamą veiką padaręs asmuo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Šio baudžiamosios teisės instituto įtvirtinimas BK grindžiamas reikalavimu, kad baudžiamoji atsakomybė turi atsirasti tuoj pat po nusikalstamos veikos padarymo arba praėjus kuo trumpesniam laikui po jos padarymo. Priešingu atveju mažėja baudžiamosios atsakomybės efektyvumas, prevencinė reikšmė. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta nusikalstamą veiką padariusio asmens teisė į įmanomai trumpiausią bylos procesą. Pagal BK 95 straipsnį, asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis taikoma, kai yra atitinkamų sąlygų visuma: a) yra suėjęs apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas; b) asmuo šio termino laikotarpiu nesislėpė nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo; c) nepadarė naujos nusikalstamos veikos.

BK 3 straipsnio 1 dalis, 2 dalis numato, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas arba baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku. Veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

BK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyti terminai, kuriems praėjus apkaltinamasis nuosprendis negali būti priimamas. Senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo nusikalstamos veikos padarymo, jo trukmė priklauso nuo nusikalstamos veikos rūšies, sunkumo, baudžiamajame įstatyme numatytos sankcijos. Tais atvejais, kai yra aišku, kad šio straipsnio 1 dalyje nustatyti terminai yra suėję ir asmeniui nebus galima pritaikyti baudžiamajame įstatyme numatytos sankcijos, baudžiamasis procesas, kaip nustatyta BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte, negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutraukiamas.

Šioje byloje V. S. buvo kaltinamas nusikaltimą, numatytą BK 24 straipsnio 5 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, padaręs 2009-05-05, V. D. buvo kaltinamas nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, padaręs 2009-05-05, T. P. buvo kaltinamas nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, padaręs 2009-05-03, A. B. buvo kaltinamas nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, padaręs 2009-05-10, D. Z. buvo kaltinamas nusikaltimą, numatytą 300 straipsnio 1 dalyje, padaręs 2009-06-06. Šiuo metu galiojančioje BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) pp. redakcijoje nustatyta, kad asmeniui, padariusiam nesunkų tyčinį nusikaltimą, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu praėjo 8 metai. Tačiau išteisintiesiems inkriminuotų nusikalstamų veikų metu galiojusioje BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) pp. redakcijoje (įstatymas Nr. IX-1495, galiojęs iki 2010 m. birželio 29 d.) buvo įtvirtintas kitas apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas – 5 metai. Pastaroji teisės normos redakcija reglamentuoja švelnesnį ir išteisintiesiems V. S., V. D., T. P., A. B. ir D. Z. palankesnį jų teisinį statusą, todėl, BK 3 straipsnio prasme, šiuo atveju jiems taikytina būtent ši, senesnė BK 95 straipsnio redakcija.

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, apylinkės teismo nuosprendis priimtas ir paskelbtas 2014 m. rugpjūčio 11 d. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad V. S., V. D., T. P., A. B. ir D. Z. būtų slapstęsi nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo, ar per įstatyme nurodytą 5 metų laikotarpį būtų padarę naujas nusikalstamas veikas, todėl teismas sprendžia, kad apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis nebuvo nutrūkusi ar sustojusi, V. S., V. D., T. P., A. B. ir D. Z. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminai suėjo 2014-05-05, 2014-05-03, 2014-05-10 ir 2014-06-06. Iš to seka, kad nuosprendžio priėmimo dieną buvo suėję nuosprendžio priėmimo senaties terminai, tačiau pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 254 straipsnio 4 dalyje numatytą reikalavimą bylą nutraukti, jei nagrinėjimo teisme metu nustatomos BPK 3 straipsnio 1 dalies 2-9 punktuose numatytos aplinkybės, todėl nuosprendis šioje dalyje naikintinas ir baudžiamoji byla dalyje dėl nusikaltimų, numatytų BK 24 straipsnio 5 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje V. S. atžvilgiu ir BK 300 straipsnio 1 dalyje V. D., T. P., A. B., D. Z. atžvilgiu nutrauktina, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminui (BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nutraukiant baudžiamąjį procesą suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, asmenų, kuriems baudžiamasis procesas nutraukiamas, kaltumo klausimas nesprendžiamas.

Byloje gauti Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos raštai, jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos išlaidos, teikiamos išteisintiesiems A. B. iki 2015 m. rugsėjo 16 d. sudaro 153,44 Eur (t. 13, b. l. 146), D. Z. iki 2015 m. birželio 16 d. sudaro 207,51 Eur (t. 13, b. l. 31). BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, jog apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Lietuvos Respublikos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 21 straipsnio 6 dalis reglamentuoja antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimą į valstybės biudžetą kaltinamąjį pripažinus kaltu, todėl, atsižvelgiant į tai, kad prokurorės apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 11 d. išteisinamasis nuosprendis paliekamas galioti, antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš išteisintųjų A. B. ir D. Z. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 3 dalimi, 327 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros vyriausiosios prokurorės Nomedos Urbonavičienės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 11 d. nuosprendžio dalį, kurioje V. S. išteisintas pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, V. D. išteisintas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, T. P. išteisintas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, A. B. išteisintas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, D. Z. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį.

Baudžiamąją bylą V. S. atžvilgiu pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, V. D. atžvilgiu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, T. P. atžvilgiu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, A. B. atžvilgiu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, D. Z. atžvilgiu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį nutraukti, suėjus BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktyje (2003-04-10 įstatymu Nr. IX-1495) numatytam baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.