Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2016-09-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-257-651/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-09-19
Bylos Nr.
1S-257-651/2016
Teisminio proceso Nr.
1-31-1-00910-2012-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Dalia Kursevičienė
Nuteistasis
D. N.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-257-651/2016Teisminio proceso Nr. 1-31-1-00910-2012-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.16.; 2.5.17; 2.5.19. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2016 m. rugsėjo 19 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. N. (D. N.) skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-08-09 nutarties, susijusios su nuosprendžio vykdymu, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2012-07-05 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu (baudžiamoji byla Nr. 1-928-549/2012) D. N. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 178 str. 2 d., 187 str. 3 d., 178 str. 2 d., 187 str. 3 d., 178 str. 2 d., 187 str. 1 d. ir jam paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams ir dešimčiai mėnesių. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., prie paskirtos bausmės pridėta dalis 2008-06-03 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - treji metai ir du mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. 2013-03-22 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu (baudžiamoji byla Nr. 1-297-158/2013) D. N. pripažintas kaltu pagal BK 178 str. 2 d., 187 str. 1 d., 302 str. 2 d., 300 str. 1 d., 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. ir jam paskirta galutinė bausmė – dveji metai septyni mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 d., šiuo nuosprendžiu paskirta galutinė bausmė subendrinta su 2012-07-05 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme iš dalies jas sudedant, prie 2012-07-05 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos griežtesnės trejų metų dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridedant aptariamu nuosprendžiu paskirtą švelnesnę bausmę ir paskirta galutinė subendrinta ketverių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose.

2015-03-09 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-07-05 nuosprendžiu D. N. padaryta nusikalstama veika, kvalifikuota pagal BK 187 str. 1 d., perkvalifikuota į BK 187 str. 3 d., ir paskirta bausmė – keturiasdešimties parų areštas; procesas pagal BK 187 str. 3 d. (2 epizodai) nutrauktas, nesant jo veiksmuose nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-07-05 nuosprendžiu paskirta galutinė subendrinta bausmė nekeista, paliekant bausmę – laisvės atėmimą dvejiems metams dešimčiai mėnesių. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-03-22 nuosprendžiu D. N. paskirta galutinė subendrinta bausmė – dvejų metų septynių mėnesių laisvės atėmimas, nekeista. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-03-22 nuosprendžiu paskirta bei su 2012-07-05 nuosprendžiu subendrinta galutinė bausmė – ketveri metai šeši mėnesiai laisvės atėmimo, palikta nepakeista.

Žemesnės instancijos teismas

2016-07-01 Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas nuteistojo D. N. prašymas 2012-07-05 ir 2013-03-22 nuosprendžiuose taikyti BK 63 str. 3, 6 d. 2016-08-08 teisme gautas papildomas nuteistojo D. N. prašymas taikyti BK 63 str. 9 d., ir sušvelninti bausmės laiką.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-08-09 nutartimi prašymo netenkino ir D. N. šią teismo nutartį 2016-08-22 apskundė Klaipėdos apygardos teismui. D. N. tvirtina, kad pirmos instancijos teismas įrodomąją vertę suteikė tik faktui, jog priimant 2013-03-22 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendį buvo pritaikytos BK 63 str. nuostatos ir bausmė subendrinta su 2012-07-05 nuosprendžiu paskirta bausme, taip pat įskaityta pagal 2012-07-05 nuosprendį atlikta bausmės dalis, tačiau teismas nenurodė motyvų, kodėl nevertino jo prisipažinimo ir nepritaikė BK 63 str. nuostatų taip, kaip numato Lietuvos Respublikos įstatymai. D. N. teigimu, pirmos instancijos teismas nepagrįstai atmetė reikalavimą taikyti BK 63 str. 9 d. ir sušvelninti nuteistajam paskirtą bausmę. Taigi darytina išvada, kad teismas vertindamas įrodymus nesilaikė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 20 str. reikalavimų, kadangi neatsižvelgė į bylos aplinkybių visumą ir nepašalino abejonių dėl BK 63 str. 9 d. taikymo. D. N. pažymi, kad remiantis nekaltumo prezumpcijos principu abejones reikia aiškinti kaltinamojo naudai, kai išnaudojus visas galimybes neina jų pašalinti. Nuteistasis prašo tenkinti jo skundą ir sušvelninti paskirtą bausmę – sutrumpinti laisvės atėmimo trukmę.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo D. N. skundas atmestinas.

Baudžiamasis įstatymas numato, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims (BK 3 str. 2 d.). Tačiau 2015-03-09 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartyje yra teisingai pažymėta, jog D. N. atveju net ir pritaikius BK 190 str. 1 d. (Lietuvos Respublikos 2014 m. gruodžio 18 d. įstatymo Nr. XII-1481, įsigal. 2015-01-01, redakcija), numatančią, kad didelės vertės turtas yra kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, ir nedidelės vertės – kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos, paskirta galutinė subendrinta bausmė nepasikeistų. Taip yra todėl, kad nors D. N. padaryta nusikalstama veika (pagal 2012-07-05 Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendį) perkvalifikuota iš BK 187 str. 1 d. į BK 187 str. 3 d., ir nutrauktas procesas pagal BK 187 str. 3 d. (2 epizodai), tačiau įvertinus tai, kad 2012-07-05 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendyje šios nusikalstamos veikos subendrintos apėmimo būdu, t. y. griežtesne bausme apimant švelnesnę (BK 63 str. 5 d. 1 p.), kaip idealioji nusikalstamų veikų sutaptis su BK 178 str. 2 d. numatytomis nusikalstamomis veikomis, galutinė subendrinta bausmė palikta nepakeista. Taigi tiek 2013-03-22 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, tiek 2012-07-05 Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos galutinės bausmės buvo paliktos tos pačios, nes nebuvo pagrindo keisti šiais nuosprendžiais subendrintos galutinės bausmės.

Apygardos teismas visiškai pritaria pirmos instancijos teismo padarytoms išvadoms apie BK 63 str. nuostatų taikymą ir pažymi, kad jos nagrinėjamu atveju buvo pritaikytos tinkamai bei teisingai. Dėl BK 63 str. 9 d. taikymo pažymėtina, jog pagal BK 63 str. taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, jog asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė ir kitą nusikalstamą veiką ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju į bausmės atlikimo laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. Aiškinant bausmių bendrinimo pagal BK 63 str. 9 d. taisykles, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad jei priėmus nuosprendį teismai nustato, jog asmuo iki šio nuosprendžio priėmimo dar yra padaręs kitą nusikalstamą veiką, paskyrę bausmę už naują nusikalstamą veiką, ją subendrina su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, o kai bausmės ankstesniu nuosprendžiu subendrintos, – su subendrinta bausme. Nauju nuosprendžiu paskirtas bausmes bendrindamas su subendrinta bausme, paskirta pirmesniu nuosprendžiu, teismas privalo laikytis BK 63 ir 64 straipsniuose esančių taisyklių dėl bausmių apėmimo, dalinio ar visiško sudėjimo, o subendrintą bausmę paskirti tokią, kokia būtų buvusi priimant vieną nuosprendį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-193/2007, 2K-351/2007, 2K-268/2008, 2A-7-6/2013, 2K-519/2013, 2A-7-3/2014, 2K-10-976/2016). Nagrinėjamu atveju Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-03-22 nuosprendžiu pripažindamas D. N. kaltu ir skirdamas jam bausmę už nusikalstamas veikas, kurias nuteistasis padarė laikotarpiu nuo 2012-06-18 iki 2012-06-28, žinojo, kad D. N. yra nuteistas 2012-07-05 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, kuris jau buvo įsiteisėjęs. Ši aplinkybė buvo nurodyta ir pačiame 2013-03-22 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendyje (t. 2, b. l. 66). Vadinasi, pagrindas taikyti 63 str. 9 d. buvo, tačiau, skirtingai nei nurodo nuteistasis, Klaipėdos miesto apylinkės teismas minimą įstatymo normą ir pritaikė tinkamai. Vadovaujantis 2013-03-22 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžio rezoliucine dalimi, matyti, kad, remiantis BK 63 str. 1, 4, 9 d., šiuo nuosprendžiu paskirta galutinė bausmė nuteistajam D. N. buvo subendrinta su 2012-07-05 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme iš dalies jas sudedant, prie 2012-07-05 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos griežtesnės trejų metų dvejų mėnesių laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėta aptariamu nuosprendžiu paskirta švelnesnė bausmė ir paskirta galutinė subendrinta ketverių metų šešių mėnesių bausmė. Taip pat rezoliucinėje dalyje buvo aiškiai pažymėta, kad į bausmės laiką įskaitoma pagal 2012-07-05 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendį atlikta bausmė. Taigi akivaizdu, kad BK 63 str. 9 d. buvo pritaikyta tinkamai ir švelninti nuteistajam paskirtą bausmę nėra pagrindo.

Dėl D. N. tvirtinimo, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimui keliamus reikalavimus (BPK 20 str.) ir nekaltumo prezumpcijos principą, kadangi abejonių neaiškino jo naudai, pasakytina, jog šios taisyklės yra taikomos bylos nagrinėjimo teisme metu, kai kaltinamojo kaltė dar nėra galutinai nustatyta ir aiškinamasi, ar jo atlikti veiksmai atitinka baudžiamajame įstatyme numatytą nusikalstamos veikos sudėtį, t. y. kol teismas dar nėra asmens pripažinęs kaltu ir paskyręs bausmės. Baudžiamojo proceso teisės doktrinoje yra išdėstyta aiški pozicija, kurios laikosi ir Lietuvos Respublikos teismai, jog apie įrodymus pradedama kalbėti tik tada, kai procesas vyksta teisme. Tik teismas proceso metu gali pasakyti, kiek vieni ar kiti duomenys turi reikšmės sprendžiant bylą, o kartu ir kiek kiekvienos iš proceso šalių užimta pozicija bei siūlomi sprendimo būdai yra priimtini. Tik nuosprendyje gali būti neabejotinai teigiama, kad viena ar kita reikšminga bylai aplinkybė yra įrodyta. Štai nekaltumo prezumpcija yra baudžiamosios bylos nagrinėjimo procesinė garantija, kuri kelia reikalavimus taip pat ir įrodinėjimo pareigai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-100-222/2015). Nagrinėjamu atveju D. N. yra nuteistas 2012-07-05 ir 2013-03-22 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiais, kurie yra įsiteisėję, ir jau atlieka bausmę – jo kaltė, padarius nusikalstamas veikas, yra įrodyta ir dėl to nekyla jokių abejonių. Galutinis apkaltinamasis nuosprendis prilygsta nenuginčijamam įrodymui, kad asmuo padarė nusikalstamą veiką. Ir pats nuteistasis savo skunde yra nurodęs, jog prisipažino padaręs nusikalstamas veikas. Taigi teismui jokių įrodymų nagrinėjamu atveju vertinti nebereikia, tai padarė Klaipėdos miesto apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamuosius nuosprendžius, o dabar teismo užduotis buvo tik įvertinti, ar anksčiau priimtais sprendimais buvo tinkamai pritaikytos baudžiamojo įstatymo nuostatos, reglamentuojančios bausmių skyrimą ir jų subendrinimą.

Taigi nesant jokių įstatyminių pagrindų keisti 2016-08-09 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarties, nuteistojo D. N. skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

atmesti nuteistojo D. N. skundą ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 9 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Dalia Kursevičienė